Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas
Jei kitaip
nenumatyta atitinkamame mokesčio įstatyme, kitos su mokesčio grąžinimu
(įskaitymu) susijusios sumos, taip pat susidaręs mokesčio skirtumas grąžinami
(įskaitomi) ta pačia tvarka kaip ir mokestis.
Jeigu mokestį
išskaičiuojantis asmuo į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei valstybės pinigų
fondus perveda per didelę mokesčio sumą, nuo permokėtos mokesčio sumos
palūkanos neskaičiuojamos. Ši suma grąžinama per 30 dienų nuo prašymo gavimo
dienos.
Jei
atitinkamame mokesčio įstatyme nenumatyta kitaip, mokesčio permoka gali būti
grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne ankščiau kaip per einamuosius ir
prieš juos einančius penkerius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo
įskaitymo dienos, o kai yra mokesčio mokėtojo prašymas, – nuo šio prašymo
pateikimo dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-293,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1594 (97.07.11)
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
Nr.
VIII-1122,
99.04.06, Žin., 1999, Nr.36-1060 (99.04.23)
Nr. VIII-1840,
00.07.13, Žin., 2000, Nr.64-1917 (00.07.31)
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
Nr. IX-955,
2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 65-2628 (2002-06-28)
Nr. IX-1832, 2003-11-18,
Žin., 2003, Nr. 113-5057 (2003-12-03)
Nr.
IX-1849,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5255 (2003-12-12)
Nr.
IX-1971,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-747 (2004-02-14)
38(1)
straipsnis. Mokesčio grąžinimo sustabdymas
Jeigu, remiantis
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dėl mokesčio
permokos (visos ar jos dalies) arba mokesčio skirtumo (viso ar jo dalies) grąžinimo
(įskaitymo) sustabdymo, yra pagrindas manyti, kad mokesčio mokėtojo pateikti
duomenys yra neteisingi, dokumentai suklastoti ir todėl dokumentams įvertinti,
pateiktų duomenų pagrįstumui patikrinti yra būtina atlikti papildomą tyrimą, iš
kitų valstybės institucijų, užsienio valstybių bei užsienio valstybių
institucijų gauti papildomos informacijos dėl mokesčio mokėtojo pateiktų
duomenų tikrumo, vietos mokesčio administratoriaus viršininkas turi teisę iki
trijų mėnesių sustabdyti mokesčio permokos (visos ar jos dalies) arba mokesčio
skirtumo (viso ar jo dalies) grąžinimą (įskaitymą). Šis terminas centrinio
mokesčio administratoriaus viršininko sprendimu ir remiantis motyvuota vietos
mokesčio administratoriaus išvada gali būti pratęstas iki šešių mėnesių.
Centrinio mokesčio administratoriaus viršininko sprendimu pratęstas terminas
finansų ministro sprendimu ir remiantis motyvuota centrinio mokesčio
administratoriaus išvada gali būti pratęstas iki vienerių metų. Mokesčio
įstatymas gali nustatyti ir ilgesnius mokesčio permokos (visos ar jos dalies)
arba mokesčio skirtumo (viso ar jo dalies) grąžinimo (įskaitymo) sustabdymo
terminus.
Priėmus sprendimą sustabdyti mokesčio
permokos (visos ar jos dalies) arba mokesčio skirtumo (viso ar jo dalies)
grąžinimą (įskaitymą), netaikomos šio įstatymo 38 straipsnio bei Pridėtinės
vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio nuostatos dėl mokesčio permokos (visos
ar jos dalies) arba mokesčio skirtumo (viso ar jo dalies) grąžinimo (įskaitymo)
terminų.
Jei atlikus papildomą tyrimą, taip
pat remiantis kitų valstybės institucijų bei užsienio valstybių institucijų
papildoma informacija paaiškėja, kad buvo pateikti neteisingi duomenys,
suklastoti dokumentai, tai mokesčio permoka (visa ar jos dalis) arba mokesčio
skirtumas (visas ar jo dalis) negrąžinami (neįskaitomi), o pridėtinės vertės
mokesčio atveju taip pat taikomos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos
dėl prekių (paslaugų) apmokestinimo.
Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka priėmus sprendimą panaikinti mokesčio permokos
(visos ar jos dalies) arba mokesčio skirtumo (viso ar jo dalies) grąžinimo
(įskaitymo) sustabdymą, ši permoka arba skirtumas bei šio įstatymo 38
straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytos palūkanos grąžinamos (įskaitomos) ne vėliau
kaip per tris darbo dienas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-1122,
99.04.06, Žin., 1999, Nr.36-1060 (99.04.23)
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
Nr. IX-955, 2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 65-2628 (2002-06-28)
39 straipsnis.
Delspinigiai
Delspinigiai
skaičiuojami:
1) už ne laiku
sumokėtą arba nesumokėtą į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei valstybės
pinigų fondus deklaruotą mokestį (įskaitant mokesčio avansą, avansinį mokestį
ir kitus avansinius mokėjimus, numatytus mokesčių įstatymuose) arba mokesčio
mokėtojo apskaičiuotą ne laiku sumokėtą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant
mokesčio avansą, avansinį mokestį ir kitus avansinius mokėjimus, numatytus
mokesčių įstatymuose);
2) už ne laiku
sumokėtą arba nesumokėtą patikrinimo metu mokesčio administratoriaus nustatytą
nedeklaruotą deklaruojamą (įskaitant mokesčio avansą, avansinį mokestį ir kitus
avansinius mokėjimus, numatytus mokesčių įstatymuose) ar neapskaičiuotą
nedeklaruojamą (įskaitant mokesčio avansą, avansinį mokestį ir kitus avansinius
mokėjimus, numatytus mokesčių įstatymuose) mokestį;
3) už grąžintą
mokesčio, įskaitant avansinio, per didelę sumą (išskyrus tuos atvejus, kai per
daug grąžinama dėl mokesčio administratoriaus klaidos);
4) už ne laiku
sumokėtą arba nesumokėtą už mokesčių įstatymų pažeidimus mokesčio
administratoriaus pareigūno paskirtą baudą.
Delspinigiai
nuo deklaruoto mokesčio arba mokesčio mokėtojo apskaičiuoto nedeklaruojamo
mokesčio pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti
sumokėtas į valstybės (savivaldybės) biudžetą ar valstybės pinigų fondus arba
kai mokesčio buvo per daug grąžinta (išskyrus tuos atvejus, kai per daug
grąžinama dėl mokesčio administratoriaus klaidos), skaičiuojami kiekvieną dieną
ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną įskaitytinai arba mokesčio į
valstybės (savivaldybės) biudžetą ar valstybės pinigų fondus grąžinimo dieną,
arba tą dieną, kurią beviltiška pripažinta mokestinė nepriemoka pasibaigia.
Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės
išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Sustabdžius išieškojimą dėl
mokesčio mokėtojo skundo, paduoto po šio termino (arba paduoto per šį terminą,
tačiau skundą nagrinėjančiai institucijai sprendimą priėmus po šio termino),
delspinigiai apskaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį tuo atveju, jeigu
skundas buvo atmestas.
Delspinigių
dydį už ne laiku sumokėtą mokestį ir delspinigių mokėjimo bei skaičiavimo
tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio
kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos
valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį rodiklį. Delspinigių
dydis nustatomas palūkanų normą padidinus iki 10 punktų.
Iš mokesčio mokėtojo ar
mokestį išskaičiuojančio asmens, nemokančio delspinigių nustatyta tvarka,
delspinigiai išieškomi tokia pat tvarka kaip ir nesumokėtas mokestis.
Delspinigių sumokėjimas
neatleidžia nuo mokesčio mokėjimo.
Nuo
nesumokėtos mokesčio administratoriaus pareigūno (pareigūnų) patikrinimo metu
nustatytos nedeklaruotos deklaruojamo mokesčio arba neapskaičiuotos
nedeklaruojamo mokesčio sumos delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to,
kai mokestis turėjo būti sumokėtas į valstybės (savivaldybės) biudžetą ar
valstybės pinigų fondus, iki patikrinimo akto surašymo dienos, o, nesumokėjus
mokesčio per 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, delspinigiai tęsiami
skaičiuoti nuo kitos dienos po jo pasibaigimo ir baigiami skaičiuoti mokesčio
sumokėjimo dieną įskaitytinai arba tą dieną, kai beviltiška pripažinta
mokestinė nepriemoka pasibaigia. Delspinigiai už patikrinimo metu nustatytą
nesumokėtą nedeklaruotą deklaruojamo mokesčio arba neapskaičiuotą
nedeklaruojamo mokesčio sumą gali būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų
nuo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką pagal patikrinimo aktą atsiradimo
dienos. Sustabdžius išieškojimą dėl mokesčio mokėtojo skundo, paduoto po šio
termino (arba paduoto per šį terminą, tačiau skundą nagrinėjančiai institucijai
sprendimą priėmus po šio termino), delspinigiai apskaičiuojami už visą
sustabdymo laikotarpį tuo atveju, jeigu skundas buvo atmestas.
Nuo mokesčio administratoriaus pareigūno
(pareigūnų) už mokesčio įstatymų pažeidimus paskirtos baudos, nesumokėtos per
52 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, delspinigiai skaičiuojami nuo kitos
dienos po šio termino pasibaigimo ir baigiami skaičiuoti baudos sumokėjimo
dieną įskaitytinai arba tą dieną, kurią beviltiška pripažinta mokestinė
nepriemoka pasibaigia. Delspinigiai gali būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180
dienų nuo teisės išieškoti paskirtą baudą atsiradimo dienos. Sustabdžius
išieškojimą dėl mokesčio mokėtojo skundo, paduoto po šio termino (arba paduoto
per šį terminą, tačiau skundą nagrinėjančiai institucijai sprendimą priėmus po
šio termino), delspinigiai apskaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį tuo
atveju, jeigu skundas buvo atmestas.
Šiame
straipsnyje numatyti delspinigiai neskaičiuojami biudžetinėms įstaigoms.
Biudžetinių įstaigų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai), pažeidę
mokesčių įstatymų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka.
Jeigu mokestis pagal mokesčių teisės aktus turėjo
būti sumokėtas iki 1996 metų birželio 30 dienos, už ne laiku sumokėtą mokestį
skaičiuojamų delspinigių suma negali viršyti 100 procentų nesumokėto mokesčio
sumos. Ši nuostata netaikoma jau sumokėtiems arba išieškotiems delspinigiams.
Finansų
ministro nustatyta tvarka mokesčio administratorius turi teisę atleisti
mokesčio mokėtoją nuo šio straipsnio nustatyta tvarka skaičiuojamų
(priskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka indeksuotų nesumokėtų įmokų į valstybės biudžetą sumos ar jos
dalies, jeigu:
1) su mokesčio
mokėtoju sudaryta mokestinės paskolos sutartis;
2) delspinigiai
buvo apskaičiuoti nuo vieno mokesčio, baudos nepriemokos, bet tą patį
laikotarpį mokesčio mokėtojas turėjo kito mokesčio permoką;
3) yra šio
įstatymo 39(1 )straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas;
4) kitais
atvejais, kai delspinigių ir (ar) indeksuotų nesumokėtų įmokų į valstybės
biudžetą sumos išieškojimas netikslingas ekonominiu ir (ar) socialiniu
požiūriu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-107,
97.02.13, Žin., 1997, Nr.17-362 (97.02.26)
Nr.
VIII-293,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1594 (97.07.11)
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
Nr. VIII-1277,
99.07.01, Žin., 1999, Nr.62-2034 (99.07.16)
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
39(1)
straipsnis. Atleidimas nuo baudų
Mokesčio
mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali būti atleidžiamas nuo baudų
mokėjimo šiais atvejais:
1) jei
mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčio
mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) valios ir kurių jis nenumatė ir
negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčio mokėtojo (mokestį
išskaičiuojančio asmens) ar jo darbuotojų (savininko, administracijos
darbuotojų ir kt.) veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčio mokėtojo
nemokumas. Šių aplinkybių buvimą mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis
asmuo) turi įrodyti pats;
2) kai mokesčio
mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) atskira veika, nors ir pažeidžiančia
mokesčių įstatymo nuostatas, nepadaroma žalos valstybės (savivaldybės)
biudžetui bei valstybės pinigų fondams. Šis atleidimo pagrindas negali būti
taikomas asmenims, padariusiems piktybinį mokesčio įstatymo pažeidimą, numatytą
šio įstatymo 49 straipsnyje;
3) kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė
dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių
administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo
klausimais.
Nuo baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus mokesčių
mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali būti atleistas patikrinimo akto
tvirtinimo metu ar mokestinių ginčų metu. Atsisakymą atleisti nuo baudų
mokesčio mokėtojas gali apskųsti šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka.
Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčio
mokėtojas mokesčio sumą yra sumokėjęs ar sumokėjimo terminas šio įstatymo
nustatyta tvarka yra atidėtas.
Atleidimas
nuo baudų įforminamas vietos arba centrinio mokesčio administratoriaus, taip
pat mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-107,
97.02.13, Žin., 1997, Nr.17-362 (97.02.26)
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
Nr. IX-1223,
2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5516 (2002-12-24)
40 straipsnis. VI skyriaus
išimtys
Šio skyriaus nuostatos
netaikomos tiems mokesčio mokėtojams, iš kurių mokestį išskaičiuoja ir sumoka į
valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus mokestį išskaičiuojantis asmuo.
Jeigu mokestį
išskaičiuojantis asmuo neteisingai išskaitė ir sumokėjo mokestį į valstybės
(savivaldybės) biudžetą bei fondus, įskaitant delspinigius ir baudas, tai šie
įsiskolinimai išieškomi iš mokestį išskaičiuojančio asmens šiame skyriuje
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-293,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1594 (97.07.11)
VII SKYRIUS.
MOKESČIO MOKĖTOJŲ APSKAITA
41 straipsnis. Mokesčio
mokėtojų registras
Mokesčio mokėtojų
apskaitai tvarkyti sudaromas bendras mokesčio mokėtojų registras.
Mokesčio administratorius
registruoja visus asmenis, kurių registravimas yra privalomas pagal šio
įstatymo 43 straipsnį.
42 straipsnis.
Mokesčio mokėtojų registro steigimas ir tvarkymas
Mokesčio mokėtojų registrą steigia Lietuvos
Respublikos Vyriausybė Finansų ministerijos teikimu.
Mokesčio mokėtojų duomenų rinkimo, kaupimo,
apdorojimo, sisteminimo, saugojimo, naudojimo, teikimo tvarka nustatoma
Mokesčio mokėtojų registro nuostatuose, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1334,
99.09.23, Žin., 1999, Nr.84-2493 (99.10.08)
43
straipsnis. Mokesčio mokėtojų bei mokesčius išskaičiuojančių asmenų
registracija
Asmuo, kuriam
pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo
registruotis kaip mokesčio mokėtojas.
Kiekvienas
fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, mokesčio mokėtoju registruojasi
per savo darbdavį.
Kiekvienas
mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo registruotis ir nustatyta tvarka
pateikti mokesčio mokėtojų, iš kurių išskaito mokestį, nustatytos formos
sąrašą.
Juridinių
asmenų registre užregistruotas juridinis asmuo mokesčio mokėtoju registruojamas
juridinių asmenų registrui perdavus duomenis mokesčių mokėtojų registrui.
Mokesčių mokėtojų registrui reikalingus duomenis, kaupiamus juridinių asmenų
registre, ir jų perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų
ministerijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, iš juridinių asmenų registro
gavusi nustatytus duomenis, per dvi darbo dienas įregistruoja juridinį asmenį
mokesčio mokėtoju (mokestį išskaičiuojančiu asmeniu).
Esant būtinybei,
mokesčių inspekcija turi teisę nurodyti mokesčio mokėtojui (mokestį
išskaičiuojančiam asmeniui), kad šis patikslintų pateiktus duomenis arba
suteiktų papildomų duomenų. Mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo)
pats privalo informuoti atitinkamo registro tvarkytoją (atsižvelgiant į tai,
kuriam registrui jis teikė pirminius duomenis) apie registruojamų duomenų
pasikeitimą per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
44
straipsnis. Mokesčio mokėtojo registravimo laikas ir pranešimas apie
pasikeitusius
arba
naujai atsiradusius duomenis
Asmuo, kuriam
pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo
registruotis pas atitinkamą vietos mokesčio administratorių, jei teisinis
registravimas nenumatytas, per 5 darbo dienas nuo vertimosi veikla pirmosios
dienos.
Asmuo,
įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, jei teisinis registravimas įstatymo
nenumatytas, apie pasikeitimus turi pranešti mokesčio administratoriui ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18), įsigalioja nuo 2001-09-01
43 straipsnis. Mokesčio
mokėtojų bei asmenų, išskaičiuojančių mokesčius, registracija
Asmuo, kuriam pagal
mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo registruotis
pas atitinkamą vietos mokesčio administratorių kaip mokesčio mokėtojas.
Kiekvienas fizinis asmuo,
dirbantis pagal darbo sutartį, pas vietos mokesčio administratorių
registruojasi per savo darbdavį.
Kiekvienas mokestį
išskaičiuojantis asmuo privalo registruotis pas vietos mokesčio administratorių
ir pateikti mokesčio mokėtojų, iš kurių išskaito mokestį, sąrašą pagal
nustatytą formą ir tvarką.
43
straipsnio redakcija nuo juridinių asmenų registro įsteigimo dienos:
43
straipsnis. Mokesčio mokėtojų bei mokesčius išskaičiuojančių asmenų
registracija
Asmuo, kuriam
pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo
registruotis kaip mokesčio mokėtojas.
Kiekvienas
fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, mokesčio mokėtoju registruojasi
per savo darbdavį.
Kiekvienas
mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo registruotis ir nustatyta tvarka pateikti
mokesčio mokėtojų, iš kurių išskaito mokestį, nustatytos formos sąrašą.
Juridinių
asmenų registre užregistruotas juridinis asmuo mokesčio mokėtoju registruojamas
juridinių asmenų registrui perdavus duomenis mokesčių mokėtojų registrui.
Mokesčių mokėtojų registrui reikalingus duomenis, kaupiamus juridinių asmenų
registre, ir jų perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų
ministerijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, iš juridinių asmenų registro
gavusi nustatytus duomenis, per dvi darbo dienas įregistruoja juridinį asmenį
mokesčio mokėtoju (mokestį išskaičiuojančiu asmeniu).
Esant būtinybei,
mokesčių inspekcija turi teisę nurodyti mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui), kad šis patikslintų pateiktus duomenis arba suteiktų papildomų
duomenų. Mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) pats privalo
informuoti atitinkamo registro tvarkytoją (atsižvelgiant į tai, kuriam
registrui jis teikė pirminius duomenis) apie registruojamų duomenų pasikeitimą
per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo.]
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
44
straipsnio redakcija iki juridinių asmenų registro įsteigimo dienos:
44 straipsnis. Mokesčio
mokėtojų registravimo laikas
Asmuo, kuriam pagal mokesčio
įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo registruotis pas
atitinkamą vietos mokesčio administratorių ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
prievolės atsiradimo. Prievolės atsiradimo momentu laikomas teisinis asmens
įregistravimas, o kai teisinis registravimas įstatymo nenumatytas - veiklos
vykdymo pradžia.
44
straipsnio redakcija nuo juridinių asmenų registro įsteigimo dienos:
44
straipsnis. Mokesčio mokėtojo registravimo laikas ir pranešimas apie
pasikeitusius
arba
naujai atsiradusius duomenis
Asmuo, kuriam
pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo
registruotis pas atitinkamą vietos mokesčio administratorių, jei teisinis
registravimas nenumatytas, per 5 darbo dienas nuo vertimosi veikla pirmosios
dienos.
Asmuo,
įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, jei teisinis registravimas įstatymo
nenumatytas, apie pasikeitimus turi pranešti mokesčio administratoriui ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18), įsigalioja nuo 2001-09-01
45 straipsnis. Mokesčio
mokėtojo identifikacinis numeris
Kiekvienas mokesčio
mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo turėti nuolatinį
identifikacinį numerį, leidžiantį identifikuoti mokesčio mokėtoją ar
išskaičiuojantį mokestį asmenį, nesvarbu, kas administruoja mokestį.
Įmonėms ir organizacijoms
naudojamas Juridinių vienetų registro identifikacinis kodas, fiziniams asmenims
- Gyventojų registro asmenų kodas.
Mokesčio mokėtojams,
kuriems dėl kokių nors priežasčių negalima naudoti Juridinių vienetų registro
identifikacinio kodo ar Gyventojų registro asmenų kodo, priskiriamas laikinas
mokesčio mokėtojo identifikacinis numeris, kurio taikymo tvarką nustato
mokesčio mokėtojų registro tvarkytojas.
46 straipsnis. (Neteko
galios.)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1334,
99.09.23, Žin., 1999, Nr.84-2493 (99.10.08)
VIII SKYRIUS.
MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMAI
47 straipsnis. (Neteko
galios.)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-293,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1594 (97.07.11)
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
48 straipsnis.(Neteko
galios).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-293,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1594 (97.07.11)
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
49 straipsnis.
Piktybiniai mokesčių įstatymų pažeidimai
Piktybiniu
mokesčių įstatymų pažeidimu laikoma, jei:
1) asmuo
apgaulingai tvarko įmonės, įstaigos, organizacijos buhalterinę apskaitą arba
suklastoja, paslepia ar sunaikina apskaitos dokumentus ir dėl to negalima
visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės, įstaigos, organizacijos komercinės,
ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto;
2) asmuo
mokesčio administratoriui pateikiamoje mokesčio deklaracijoje, ataskaitoje ir
kitame dokumente įrašo žinomai neteisingus duomenis apie savo arba įmonės,
įstaigos, organizacijos pajamas, pelną ar jų naudojimą;
3) asmuo
mokesčio administratoriui laiku nepateikia mokesčio deklaracijos, ataskaitos ar
kito dokumento arba pateikęs šiuos dokumentus dėl priežasčių, nesusijusių su
nemokumu, laiku nesumoka mokesčių po to, kai mokesčių administratorius raštu
priminė pareigą pateikti deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą ir sumokėti mokesčius;
4) asmuo naudoja
neregistruotą kasos aparatą, kuris dubliuoja registruotą kasos aparatą,
pakeistos konstrukcijos ar programos kasos aparatą arba klastoja ar sunaikina
jo duomenis;
5) asmuo laiko,
parduoda ar įsigyja prekes be norminiuose aktuose nustatytų privalomų
dokumentų, banderolių, kitų specialių ženklų;
6) asmuo į
buhalterinės apskaitos dokumentus neįtraukia darbuotojams išmokamų su darbo
santykiais susijusių išmokų;
7) asmuo vengia
mokėti mokesčius arba trukdo mokesčių nustatymo ar surinkimo procesui
(neleidžia mokesčio administratoriaus pareigūnui susipažinti su apskaitos
dokumentais, nevykdo teisėtų mokesčio administratoriaus nurodymų, be svarbių
priežasčių neatvyksta pas jį ar kitaip trukdo įgyvendinti mokesčių
administratoriaus pareigūnams įstatymų suteiktas teises, jeigu šie veiksmai
padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už nurodytus pažeidimus);
8) asmuo gabena prekes be
norminiuose aktuose nustatytų privalomų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-107,
97.02.13, Žin., 1997, Nr.17-362 (97.02.26)
Nr. VIII-146,
97.03.13, Žin., 1997, Nr.27-622 (97.03.28)
Nr. VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
IX SKYRIUS.
ATSAKOMYBĖ UŽ MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMUS
50 straipsnis.
Sankcijų taikymas
Komerciniam
bankui, nevykdančiam mokesčio administratoriaus nurodymo nurašyti pinigų sumas
ne ginčo tvarka iš mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens
sąskaitos arba vykdančiam (įvykdžiusiam) tokį nurodymą nesilaikant norminiuose
aktuose nustatytos tvarkos, mokesčio administratorius skiria baudą. Šios baudos
dydis yra lygus mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens sąskaitoje
buvusiai nurašytinai, bet nenurašytai pinigų sumai, tačiau negali viršyti
nurodyme nurašyti ne ginčo tvarka pinigų sumas nurodytos sumos dydžio. Baudos
sumokėjimas neatleidžia komercinio banko nuo mokesčio administratoriaus
nurodymo vykdymo. Komerciniam bankui, šio įstatymo 26(1) straipsnio
nustatyta tvarka nepranešusiam apie ūkio subjekto atidarytas ar uždarytas visų
rūšių sąskaitas, skiriama 50 tūkstančių litų bauda, o pranešusiam pavėluotai ar
pateikusiam klaidingą informaciją – 10 tūkstančių litų bauda, jeigu komercinio
banko vadovai jau buvo bausti administracine nuobauda už šiuos pažeidimus.
Jeigu dėl nepranešimo apie ūkio subjekto atidarytas ar uždarytas visų rūšių
sąskaitas arba dėl pavėluotos ar klaidingos informacijos pateikimo mokesčio
administratorius negalėjo pasinaudoti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6
punkte numatyta teise ar pritaikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, mokesčio
administratorius papildomai skiria baudą, kurios dydis lygus ūkio subjekto
sąskaitoje buvusiai nurašytinai ar areštuotinai pinigų sumai.
Jei patikrinimo metu
mokesčio administratorius nustato, kad mokesčio mokėtojas (mokestį
išskaičiuojantis asmuo) nepagrįstai sumažino mokesčio bazę ar (ir) neteisėtai
pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl to neapskaičiavo nedeklaruojamo ar
nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, mokesčio mokėtojui arba mokestį
išskaičiuojančiam asmeniui priskaičiuojama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki
50 procentų atitinkamai neapskaičiuoto nedeklaruojamo arba nedeklaruoto
deklaruojamo mokesčio dydžio bauda, jei kitaip nenumatyta atitinkamo mokesčio
įstatyme. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio,
mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių
administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
Tais
atvejais, kai 49 straipsnyje nurodytus mokesčių įstatymų pažeidimus padarė ūkio
subjektas juridinis asmuo, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn
traukiami to ūkio subjekto darbuotojai ar savininkai, atsakingi už teisingą
mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei
valstybės pinigų fondus. Ūkio subjektams juridiniams asmenims, išskyrus
savininkų vadovaujamoms personalinėms (individualioms) įmonėms, už 49
straipsnio 1, 4, 5 ir 8 punktuose nurodytus pažeidimus skiriamos baudos:
1) 5 procentų
dydžio bauda, skaičiuojama nuo paskutinių 12 mėnesių pajamų (įplaukų), arba dėl
apgaulingos apskaitos nuslėptų pajamų arba be norminiuose aktuose nustatytų
privalomų dokumentų, banderolių, kitų specialių ženklų laikomų, parduodamų ar
įsigyjamų prekių vertės penkeriopo dydžio bauda:
už 49
straipsnio 1 ir 4 punktuose nurodytus pažeidimus, padarytus pirmą kartą;
už 49
straipsnio 5 punkte nurodytą pažeidimą, kai asmens laikomų, parduodamų ar
įsigyjamų be norminiuose aktuose nustatytų privalomų dokumentų prekių vertė
viršija 5 MGL (minimalių gyvenimo lygių) dydžio sumą;
prekes
gabenančiai įmonei už 49 straipsnio 8 punkte nurodytą pažeidimą, kai prekių
vertė viršija 50 MGL dydžio sumą;
2) 10 procentų
dydžio bauda, skaičiuojama nuo paskutinių 12 mėnesių pajamų (įplaukų), arba dėl
apgaulingos apskaitos nuslėptų pajamų arba be norminiuose aktuose nustatytų
privalomų dokumentų, banderolių, kitų specialių ženklų laikomų, parduodamų ar
įsigyjamų prekių vertės dešimteriopo dydžio bauda:
už 49
straipsnio 1 ir 4 punktuose nurodytus pažeidimus, padarytus pakartotinai per 5
metus nuo baudos paskyrimo;
už 49
straipsnio 5 punkte nurodytą pažeidimą, padarytą pakartotinai per 5 metus nuo
baudos paskyrimo, neatsižvelgiant į prekių vertę;
už 49
straipsnio 8 punkte nurodytą pažeidimą, padarytą pakartotinai per 5 metus nuo
baudos paskyrimo, neatsižvelgiant į prekių vertę.
Jei pagal šio
straipsnio 3 dalį apskaičiuota penkeriopa (dešimteriopa) (nuslėptų pajamų,
prekių vertės) baudos suma yra mažesnė kaip 5 (10) procentai baudos,
apskaičiuotos nuo paskutinių 12 mėnesių pajamų (įplaukų), tai taikoma
penkeriopo (dešimteriopo) dydžio bauda, o jei apskaičiuota penkeriopa
(dešimteriopa) (nuslėptų pajamų, prekių vertės) bauda yra didesnė, tai skiriama
5 (10) procentų nuo paskutinių 12 mėnesių pajamų (įplaukų) dydžio bauda. Jei
asmuo padaro 49 straipsnio 4 punkte nurodytą pažeidimą, jam skiriama 5 (10)
procentų dydžio bauda, skaičiuojama nuo paskutinių 12 mėnesių pajamų (įplaukų).
Nustatant baudos sumą skaičiuojami paskutiniai 12 mėnesių nuo pirmos pažeidimo
nustatymo dienos. Jeigu ūkio subjektas vertėsi veikla trumpiau nei 12 mėnesių,
baudos suma apskaičiuojama nuo pajamų (įplaukų), gautų per veiklos laikotarpį.
Jei
patikrinimo metu nustatoma, kad asmuo laiko, parduoda, įsigyja arba gabena
prekes be norminiuose aktuose nustatytų privalomų dokumentų, banderolių, kitų
specialių ženklų, prekių vertė nustatoma vienu iš šių būdų:
1) jei įmonėje nustatyta prekių pardavimo kaina, prekių
vertė nustatoma pagal prekių pardavimo kainą (įskaitant PVM);
2) jei įmonėje
nėra nustatyta prekių pardavimo kaina, tai laikomų, įsigyjamų, parduodamų ar
gabenamų be dokumentų prekių vertė nustatoma pagal analogiškų prekių pardavimo
kainos (įskaitant PVM) vidurkį, nustatytą ne mažiau kaip trijose įmonėse
pažeidimo padarymo vietos miesto (rajono) teritorijoje. Jei miesto (rajono)
teritorijoje yra mažiau kaip trys analogiškas prekes parduodančios įmonės, tai
prekių kainos vidurkis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos įmonių parduodamų
analogiškų prekių kainų vidurkį (įskaitant PVM);
3) jei prekių
vertės negalima nustatyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais būdais, ji
gali būti nustatoma pagal įmonėje anksčiau įsigytų analogiškų prekių įsigijimo
kainų vidurkį;
4) jei prekių
vertės negalima nustatyti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais būdais,
ji nustatoma pagal taisykles, taikomas prekių muitiniam įvertinimui, arba
vadovaujantis teisės aktų nustatyta turto vertinimo metodika.
Baudos
paskyrimas neatleidžia nuo mokesčių ir delspinigių mokėjimo. Jei padarytas
teisės pažeidimas atitinka šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje ir 49 straipsnio
1, 4, 5, 8 punktuose numatytas veikas, tai bauda ūkio subjektams skiriama pagal
tą Mokesčių administravimo įstatymo straipsnį (straipsnio dalį), pagal kurį
apskaičiuota didesnė bauda. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad ūkio subjektas
padaro du ar daugiau šio įstatymo 49 straipsnyje nustatytų pažeidimų, tai
galutinė bauda skiriama už tą pažeidimą, už kurį apskaičiuota baudos suma yra
didžiausia.
Asmenims,
pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu
galiojančius teisės aktus.
Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojas (mokestį
išskaičiuojantis asmuo) per įstatymų nustatytą terminą nepateikė mokesčio
deklaracijos (apyskaitos) arba kai po deklaracijos (apyskaitos) pristatymo
mokesčio administratoriui mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo)
pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, bet iki mokesčio administratoriaus,
kitos kontrolės institucijos arba teisėsaugos institucijos pavedime patikrinti
asmenį nurodytos datos (jei pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios) pateikė
mokesčio deklaraciją (apyskaitą) ir sumokėjo mokestį, o klaidų taisymo atveju
sumokėjo trūkstamą mokesčio dalį ir pristatė to ataskaitinio (mokestinio)
laikotarpio, kurį buvo padaryta klaida, patikslintas mokesčio deklaracijas
(apyskaitas), už padarytą pažeidimą bauda neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai
skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal įstatymus turėjo būti
sumokėtas, iki mokesčio sumokėjimo dienos pagal minėtą deklaraciją (apyskaitą).
Jei deklaracijos (apyskaitos) ar patikslintos deklaracijos (apyskaitos)
pateikiamos po mokesčio administratoriaus, kitos kontrolės institucijos arba
teisėsaugos institucijos pavedime patikrinti asmenį nurodytos datos (jei
pavedimo nėra, – pradėjus tikrinimą), į jas skiriant baudas neatsižvelgiama.
Šiame straipsnyje numatytos sankcijos
netaikomos biudžetinėms įstaigoms. Biudžetinių įstaigų vadovai ir vyriausieji
finansininkai (buhalteriai), pažeidę mokesčių įstatymų reikalavimus, atsako
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1416,
96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1574 (96.07.12)
Nr.
VIII-107,
97.02.13, Žin., 1997, Nr.17-362 (97.02.26)
Nr. VIII-146,
97.03.13, Žin., 1997, Nr.27-622 (97.03.28)
Nr.
VIII-293,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1594 (97.07.11)
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
Nr. VIII-1277,
99.07.01, Žin., 1999, Nr.62-2034 (99.07.16)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 12 06, Žin., 2000, Nr. 105-3318 (2000 12 08)
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
Nr. IX-955,
2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 65-2628 (2002-06-28)
50(1)
straipsnis. Sankcijas švelninančio įstatymo galiojimas
Teisės aktai,
kuriais sumažinamos arba panaikinamos baudos, taikomi ir už mokesčių įstatymų
pažeidimus, padarytus iki šių aktų įsigaliojimo, jei baudas sumažinantis arba
panaikinantis teisės aktas įsigalioja ne vėliau kaip nutarimo skirti baudą
priėmimo dieną, o jei mokesčio mokėtojas apskundžia mokesčio administratoriaus
veiksmus, – ne vėliau kaip centrinio mokesčio administratoriaus sprendimo,
Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, apygardos administracinio teismo
sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo
dieną.
Teisės aktai, kuriais panaikinami delspinigiai
už mokesčio administratoriui nepranešimą laiku apie išmokėtas sumas, taikomi ir
teisės pažeidimams, padarytiems iki šių teisės aktų įsigaliojimo, tačiau tik
tuo atveju, jei šie delspinigiai nebuvo išieškoti arba sumokėti. Sprendimas
priskaičiuoti delspinigius už tokį nepranešimą panaikinamas mokesčio
administratoriaus ar institucijos, nagrinėjančios mokestinį ginčą, sprendimu.
Teisės aktai,
kuriais nustatomas trumpesnis delspinigių skaičiavimo laikotarpis, taikomi tik
po jų įsigaliojimo pradėtiems skaičiuoti delspinigiams. Delspinigiams, kurie
buvo pradėti skaičiuoti iki šių aktų įsigaliojimo, šių teisės aktų nuostatos
taikomos, jeigu delspinigiai iki šių aktų įsigaliojimo buvo skaičiuojami ne
ilgiau, negu juose yra nustatytas laikotarpis. Jeigu delspinigiai iki šioje
dalyje nurodytų teisės aktų įsigaliojimo buvo skaičiuojami ilgiau, negu juose
nustatytas laikotarpis, skaičiavimas, įsigaliojus šiems teisės aktams,
sustabdomas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
51 straipsnis. Mokesčio
administratoriaus atsakomybė
Įstatymus pažeidę
mokesčio administratoriaus pareigūnai traukiami drausminėn, materialinėn,
baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Mokesčio mokėtojų patirti
nuostoliai dėl neteisėtų mokesčio administratoriaus ar jo pareigūnų veiksmų
atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
52 straipsnis.
Baudų sumokėjimas ir išieškojimas
Mokesčio administratoriaus
paskirtos baudos už mokesčio įstatymų pažeidimus sumokamos ne vėliau kaip per
90 dienų nuo tos dienos, kai asmeniui buvo įteiktas nutarimas skirti baudą.
Tačiau jei per 20 dienų bauda nesumokama ar sumokama ne visa paskirta bauda,
per likusį baudos sumokėjimo terminą skaičiuojamos tokio dydžio palūkanos kaip
ir už suteiktą mokestinę paskolą.
Bauda,
nesumokėta per šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą terminą, išieškoma
tokia pat tvarka kaip ir nesumokėtas mokestis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1416,
96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1574 (96.07.12)
Nr.
VIII-107,
97.02.13, Žin., 1997, Nr.17-362 (97.02.26)
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
52(1)
straipsnis. Mokestinės nepriemokos atidėjimas
Mokestinę
nepriemoką finansų ministro nustatyta tvarka vietos mokesčio administratorius
gali leisti mokėti dalimis. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas
teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos
viršininko sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčio mokėtojo ir
teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinės paskolos sutartis.
Deklaruotą
mokestį ir šio mokesčio delspinigius mokėti dalimis gali būti leista tik
pasibaigus finansų ministro įsakymu patvirtintoje tvarkoje nustatytam terminui ir
tik tuo atveju, jei mokesčio mokėtojas neturi galimybių sumokėti šios
mokestinės nepriemokos. Mokėjimo dalimis laikotarpis šiuo atveju pradedamas
skaičiuoti nuo mokesčio mokėtojo prašymo pateikimo dienos.
Patikrinimo
metu apskaičiuotos mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis laikotarpis
pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo
dienos, o jei šis sprendimas buvo išsiųstas registruotu laišku – laikotarpis
pradedamas skaičiuoti penktąją darbo dieną po išsiuntimo.
Už suteiktą
mokestinę paskolą mokamos palūkanos. Jų skaičiavimo tvarką bei dydį nustato
finansų ministras. Biudžetinės įstaigos bei viešosios sveikatos priežiūros
įstaigos, kurių steigėja yra valstybė ar savivaldybė ir su kuriomis mokestinės
paskolos sutartys dėl mokestinės nepriemokos, susidariusios iki 2001 m.
gruodžio 31 d., yra sudarytos iki 2002 m. liepos 1 d., palūkanų už šias
mokestines paskolas nemoka (už mokestines paskolas sumokėtos palūkanos
biudžetinėms įstaigoms bei viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių
steigėja yra valstybė ar savivaldybė, negrąžinamos).
Tuo atveju,
kai mokestinę nepriemoką leidžiama mokėti dalimis, iš mokesčio mokėtojo gali
būti pareikalauta mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti įkeitimu,
hipoteka, laidavimu ar garantija.
Jeigu
mokestinė nepriemoka, kurią leista mokėti dalimis, nesumokama per nustatytą
laikotarpį arba sumokama tik dalis šios nepriemokos, už mokestinę paskolą
sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą
mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų mokesčių ir baudų sumų
nepertraukiamai šio įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka skaičiuojami
delspinigiai.
Šio
straipsnio nuostatos netaikomos gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui, išskyrus atvejus, kai prašoma atidėti mokesčio apskaičiavimo ir
sumokėjimo patikrinimo metu papildomai priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio
bei su juo susijusių sumų sumokėjimo terminą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
Nr. IX-955,
2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 65-2628 (2002-06-28)
Nr.
IX-1849,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5255 (2003-12-12)
53 straipsnis. Neteko galios
nuo 2001 m. rugsėjo 1d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
X SKYRIUS.
MOKESTINIAI GINČAI IR BYLINĖJIMASIS
54 straipsnis.
Mokestiniai ginčai
Mokesčio
mokėtojas gali ginčyti kiekvieną mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno
veiksmą dėl jo ir šio veiksmo pasekmes.
*2. Mokestinius
ginčus nagrinėja centrinis mokesčio administratorius, Mokestinių ginčų komisija
ir teismas. Mokestinių ginčų komisiją steigia, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Komisijos nariu gali būti skiriamas
nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų arba teisės ar ekonomikos
magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne
mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių ar įmonių teisės srityje.
Kiti ginčai
tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio
administratoriaus ar jo pareigūno nagrinėjami Administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka.
Kiekviename
mokestinio ginčo nagrinėjimo etape mokesčio mokėtojas turi teisę būti
išklausytas.
Mokestinio
ginčo nagrinėjimo metu mokesčio administratorius turi stengtis, kad tarp jo ir
mokesčio mokėtojo būtų pasiektas abipusis sutarimas vienodai taikyti mokesčio
įstatymą. Dėl mokesčių teisės aktų turinio kilę neaiškumai turi būti aiškinami
mokesčio mokėtojo naudai.
Mokestiniai
ginčai tarp mokesčio administratoriaus ir mokestį išskaičiuojančio asmens
nagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir mokestiniai ginčai tarp mokesčio
administratoriaus ir mokesčio mokėtojo.
Mokesčio
mokėtojas ar jo atstovas privalo pranešti mokestinį ginčą nagrinėjančiam
centriniam mokesčio administratoriui apie savo adreso pasikeitimą šio ginčo
proceso metu. Nesant tokio pranešimo, centrinio mokesčio administratoriaus
sprendimas bei kita informacija siunčiama paskutiniu centriniam mokesčio
administratoriui žinomu adresu ir laikoma įteikta, nors mokesčio mokėtojo
adresas ir būtų pasikeitęs.
Mokesčio
mokėtojui, praleidusiam įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl
priežasčių, kurias centrinis mokesčio administratorius arba Mokestinių ginčų
komisija pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio mokesčio
administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu gali būti
atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas ir
nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka.
Paduodant
pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti paduodamas ir skundas,
kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio mokesčio administratoriaus
arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo atmetamas pareiškimas dėl
termino atnaujinimo, gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka.
Centrinis
mokesčio administratorius arba Mokestinių ginčų komisija gali nuspręsti skundo
ar jo dalies nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš
dalies priklauso nuo tam tikro fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio
fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar kitos valstybinės
institucijos. Skundo ar jo dalies nagrinėjimas sustabdomas, iki centrinis
mokesčio administratorius arba Mokestinių ginčų komisija sužinos, kad teismas ar
kita valstybės institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.
Priėmus sprendimą atnaujinti
praleistą terminą skundui paduoti, sustabdomas ginčijamų ir iki šio sprendimo
priėmimo dienos dar neišieškotų ar nepadengtų mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymu
mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimas, taip pat mokesčio mokėtojo turimos
mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymas minėtosioms sumoms padengti (išskyrus
atvejus, kai įskaitoma mokesčio mokėtojo prašymu). Tačiau šis sustabdymas nėra
kliūtis paskirti bet kokią mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo
užtikrinimo priemonę, nustatytą šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 ir 13
punktuose, ar pagrindas ją naikinti.
*Pastaba: 2 dalies nuostatos, nustatančios
reikalavimus Mokestinių ginčų komisijos nariams, taikomos naujai skiriamiems
šios komisijos nariams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-107,
97.02.13, Žin., 1997, Nr.17-362 (97.02.26)
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
Nr. IX-1223,
2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5516 (2002-12-24)
55 straipsnis. Neteko galios
nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1416,
96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1574 (96.07.12)
Nr.
VIII-107,
97.02.13, Žin., 1997, Nr.17-362 (97.02.26)
Nr.
VIII-293,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1594 (97.07.11)
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
56 straipsnis. Mokestinių ginčų nagrinėjimas centrinio
mokesčio administratoriaus
įstaigoje
Centrinis
mokesčio administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp
mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir vietos mokesčio
administratoriaus ar jo pareigūno. Skundas centriniam mokesčio administratoriui
dėl mokestinio ginčo, kilusio tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio
asmens) ir vietos mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno, paduodamas per
vietos mokesčio administratorių. Vietos mokesčio administratorius gautą
mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) skundą ir jam nagrinėti
reikalingą medžiagą per 3 darbo dienas nusiunčia centriniam mokesčio
administratoriui.
Centrinis mokesčio
administratorius skundą nagrinėja tik tada, jeigu:
1) jis pateiktas
raštu per 20 dienų po to, kai mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui) buvo įteiktas mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno sprendimas
dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o jei šis sprendimas buvo išsiųstas
registruotu laišku, – terminas pradedamas skaičiuoti penktąją darbo dieną po
išsiuntimo;
2) jame nurodyta
mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) vardas, pavardė
(pavadinimas), adresas; skundžiamas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo,
jo surašymo data, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą,
ir tai patvirtinantys įrodymai; yra skundo pareiškėjo reikalavimas; prie skundo
yra pridėti dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo reikalavimą, ir skundas yra
pasirašytas.
Skundą gavęs
centrinis mokesčio administratorius privalo patikrinti, ar skundas atitinka
įstatymo reikalavimus ir ar nepraleistas skundo padavimo terminas. Nustatęs,
kad skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, centrinis mokesčio
administratorius priima sprendimą ir nustato skundą padavusiam mokesčio
mokėtojui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti. Šis terminas pradedamas
skaičiuoti nuo dienos, kurią mokesčio mokėtojas gavo centrinio mokesčio
administratoriaus sprendimą. Jeigu skundą padavęs mokesčio mokėtojas per
nustatytą 15 dienų terminą įvykdo sprendime nurodytus reikalavimus, skundas
nagrinėjamas ir laikomas paduotu šių reikalavimų įvykdymo dieną. Priešingu
atveju skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčio
mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui). Jeigu yra praleistas skundo
padavimo terminas, skundas taip pat laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį
padavusiam mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui). Klaidingas
ar kitoks skundo pavadinimas nėra trūkumas, dėl kurio skundas būtų
nenagrinėjamas.
Skundo padavimas
centriniam mokesčio administratoriui sustabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir
delspinigių, kitų įmokų išieškojimą, taip pat mokesčio mokėtojo turimos mokesčio
permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus,
kai įskaitoma mokesčio mokėtojo prašymu), bet nėra kliūtis paskirti ar
pagrindas naikinti bet kurią mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės)
biudžetą bei valstybės pinigų fondus išieškojimo užtikrinimo priemonę,
nustatytą šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7, 13, 17 punktuose.
Centrinis
mokesčio administratorius turi priimti sprendimą dėl skundo per 30 dienų nuo jo
gavimo dienos. Šis terminas centrinio mokesčio administratoriaus sprendimu gali
būti pratęstas iki 60 dienų, jeigu skundui nagrinėti reikalingas papildomas
tyrimas. Apie tai turi būti raštu pranešta skundą padavusiam asmeniui.
Centrinis
mokesčio administratorius pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių
sprendimų:
1) patvirtina
vietos mokesčio administratoriaus sprendimą, kurį mokesčio mokėtojas skundžia;
2) panaikina
vietos mokesčio administratoriaus sprendimą, kurį mokesčio mokėtojas skundžia;
3) iš dalies
patvirtina arba panaikina vietos mokesčio administratoriaus sprendimą, kuris
buvo skundžiamas;
4) atlikti
papildomą patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Papildomas patikrinimas turi
būti pradėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo jį atlikti priėmimo
dienos;
5) visiškai arba
iš dalies pakeičia vietos mokesčio administratoriaus sprendimą, kurį mokesčio
mokėtojas skundžia.
Centrinis
mokesčio administratorius, nagrinėdamas mokestinius ginčus, turi teisę
išnagrinėti visus su mokesčio mokėtojo apmokestinimu susijusius klausimus ir
turi teisę pakeisti priimtą sprendimą.
Mokesčio mokėtojas
(mokestį išskaičiuojantis asmuo) centriniam mokesčio administratoriui privalo
pateikti visus įrodymus, kuriais yra grindžiamas vietos mokesčio
administratoriaus sprendimo (ar jo dalies) neteisėtumas ar nepagrįstumas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1416,
96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1574 (96.07.12)
Nr.
VIII-107,
97.02.13, Žin., 1997, Nr.17-362 (97.02.26)
Nr.
VIII-293,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1594 (97.07.11)
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
Nr. IX-1223,
2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5516 (2002-12-24)
56(1)
straipsnis. Mokestinių ginčų nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje
Mokestinių ginčų
komisija nagrinėja tuos mokestinius ginčus, kuriuos išnagrinėjo centrinis
mokesčio administratorius, taip pat mokestinius ginčus, kilusius tarp mokesčio
mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus, kai
centrinis mokesčio administratorius per šio įstatymo nustatytus terminus
nepriėmė sprendimo, bei mokestinius ginčus, kilusius tarp mokesčio mokėtojo
(mokestį išskaičiuojančio asmens) ir centrinio mokesčio administratoriaus.
Skundas
Mokestinių ginčų komisijai pateikiamas per 20 dienų nuo centrinio mokesčio administratoriaus
sprendimo gavimo dienos arba per 20 dienų nuo termino sprendimui priimti
pasibaigimo dienos. Skundas paduodamas per centrinį mokesčio administratorių.
Centrinis mokesčio administratorius per 3 darbo dienas parengia mokestinio
ginčo bylą ir perduoda ją Mokestinių ginčų komisijai. Mokesčio mokėtojas
(mokestį išskaičiuojantis asmuo) ir mokesčio administratorius turi teisę
Mokestinių ginčų komisijoje susipažinti su byloje esančia medžiaga.
Mokestinių
ginčų komisija nagrinėja skundus tik dėl to vietos mokesčio administratoriaus
sprendimo (ar jo dalies), kuris prieš tai buvo apskųstas centriniam mokesčio
administratoriui.
Mokestinių
ginčų komisija skundą nagrinėja tik tada, jeigu skundas paduotas pagal šio
įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.
Sprendimai
priimami Mokestinių ginčų komisijos narių balsų dauguma. Mokestinių ginčų
komisija priima vieną iš šių sprendimų:
1) patvirtina
mokesčio administratoriaus sprendimą;
2) panaikina
mokesčio administratoriaus sprendimą;
3) iš dalies
patvirtina arba panaikina mokesčio administratoriaus sprendimą;
4) visiškai arba
iš dalies pakeičia mokesčio administratoriaus sprendimą, kurį mokesčio
mokėtojas skundžia.
Mokestinių
ginčų komisija sprendimą priima per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos.
Sprendime turi būti nurodyta mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio
asmens) teisė apskųsti priimtąjį sprendimą.
Mokestinių
ginčų komisija, priimdama sprendimą dėl mokesčio mokėtojo (mokestį
išskaičiuojančio asmens) skundo, gali neatsižvelgti ir nevertinti tų mokesčio
mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) pateiktų įrodymų, kurie nebuvo
pateikti centriniam mokesčio administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų
negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčio mokėtojo skunde centriniam mokesčių
administratoriui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
Nr. IX-955,
2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 65-2628 (2002-06-28)
57 straipsnis. Sprendimo dėl
skundo formulavimas
Mokesčio administratorius
ar Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą, apie priimtą sprendimą
nedelsdama raštu informuoja mokesčio mokėtoją, nurodydama sprendimo priėmimo
pagrindus, o Mokestinių ginčų komisija - taip pat ir centrinį mokesčio
administratorių.
Sprendime išaiškinama
mokesčio mokėtojo teisė apskųsti priimtąjį sprendimą.
Praėjus šiame
įstatyme nustatytiems apskundimo terminams, mokesčio administratoriaus ar
Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip
pat su ginču susiję asmenys.
Kai
sprendimas skundžiamas Mokestinių ginčų komisijai ir po to teismui, sustabdomos
ginčijamų mokesčių, baudų, delspinigių ir kitų įmokų išieškojimo procedūros,
taip pat mokesčio mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymas
minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčio mokėtojo
prašymu), tačiau tai nėra kliūtis paskirti ar pagrindas naikinti bet kurią
mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei valstybės pinigų
fondus išieškojimo užtikrinimo priemonę, nustatytą šio įstatymo 17 straipsnio 1
dalies 7, 13, 17 punktuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
Nr. IX-1223,
2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5516 (2002-12-24)
57(1) straipsnis. Mokestinio
ginčo proceso atnaujinimas
Mokestinio
ginčo bylos, kurioje vietos mokesčio administratoriaus, centrinio mokesčio
administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu
nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas šiame straipsnyje nustatytais
pagrindais ir tvarka.
Procesas gali
būti atnaujinamas, kai yra šie pagrindai:
1) naujai
paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos
mokesčio mokėtojui bylos nagrinėjimo metu;
2) įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai
melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba
daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas
sprendimas;
3) įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos asmenų veikos nagrinėjant šią
bylą;
4) panaikinamas
kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo
pagrindas priimti tą sprendimą;
5) jeigu
mokesčio mokėtojas buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal
įstatymą;
6) jeigu bylą
išnagrinėjo neteisėtos sudėties Mokestinių ginčų komisija;
7) jeigu
pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų
pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą;
8) panaikinamas
kaip neteisėtas aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas šis sprendimas;
9) kai būtina
užtikrinti vienodos mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikos formavimą.
Prašymą
atnaujinti procesą turi teisę paduoti mokesčio mokėtojas.
Prašymas dėl
proceso atnaujinimo paduodamas centriniam mokesčio administratoriui, kai jo arba
vietos mokesčio administratoriaus sprendimas mokestinio ginčo byloje buvo
galutinis, arba Mokestinių ginčų komisijai, kai galutinį sprendimą mokestinio
ginčo byloje priėmė ši institucija.
Prašymas dėl
proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai
jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra
proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso
atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali
būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau
kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino
pabaigos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo
sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau
kaip penkeri metai.
Prašyme dėl
proceso atnaujinimo nurodoma:
1) mokestinius
ginčus nagrinėjančios institucijos pavadinimas;
2) mokesčio
mokėtojo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta
(buveinė);
3) sprendimą
priėmusios mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos pavadinimas;
4) nustatytu
terminu neapskųsto mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo
esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas;
5) proceso
atnaujinimo motyvai;
6) aplinkybės,
kuriomis grindžiamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų skaičiavimas;
7) prašymo esmė;
8) prašymo
surašymo vieta, data, mokesčio mokėtojo parašas.
Prie prašymo
atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą
pagrindžiantys įrodymai, taip pat nustatytu terminu neapskųsto mokestinius
ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo nuorašas.
Tais
atvejais, kai centrinis mokesčio administratorius ar Mokestinių ginčų komisija
konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai paduoti prašymą arba
prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais,
centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija sprendimu
atsisako atnaujinti procesą. Toks sprendimas yra neskundžiamas.
Jeigu
prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas
įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokesčio
administratorius arba Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą dėl proceso atnaujinimo.
Atnaujinus procesą, ginčo nagrinėjimas iš naujo vyksta sprendimą dėl proceso
atnaujinimo priėmusioje institucijoje pagal šiame skyriuje nustatytas
taisykles.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-1223,
2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5516 (2002-12-24)
58 straipsnis.
Apskundimas teismui
Mokesčio
mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo), nesutinkantis su Mokestinių ginčų
komisijos sprendimu, turi teisę Mokestinių ginčų komisijos sprendimą apskųsti
teismui. Centrinis mokesčio administratorius turi teisę apskųsti teismui
Mokestinių ginčų komisijos sprendimą tik tuo atveju, jei centrinis mokesčio
administratorius ir Mokestinių ginčų komisija spręsdami mokestinį ginčą (arba
mokestinio ginčo metu) skirtingai interpretavo įstatymo ar kito teisės akto
nuostatas.
Skundą
teismui mokesčio mokėtojas turi paduoti ne vėliau kaip per 20 dienų po
Mokestinių ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos.
Skundai dėl
Mokestinių ginčų komisijos sprendimo nagrinėjami Vilniaus apygardos
administraciniame teisme.
Centrinis
mokesčio administratorius Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą teismui,
taip pat teismo priimtą sprendimą aukštesnės instancijos teismui skundžia
atsižvelgdamas į finansų ministro patvirtintus sprendimų mokestiniuose ginčuose
apskundimo ekonominio tikslingumo kriterijus.
Mokesčio
administratorius turi teisę per visuomenės informavimo priemones supažindinti
visuomenę su teismų sprendimais mokesčių bylose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
Nr. IX-1223,
2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5516 (2002-12-24)
58(1)
straipsnis. X skyriaus nuostatų, susijusių su išieškojimo ir įskaitymo
procedūrų sustabdymu, išimtys
Šio įstatymo 54
straipsnio 11 dalies, 56 straipsnio 4 dalies ir 57 straipsnio 4 dalies
nuostatos netaikomos ginčijamoms valstybinio socialinio draudimo įmokų bei su
jomis susijusių baudų ir delspinigių sumoms, tai yra skundo padavimas mokestinį
ginčą nagrinėjančiai institucijai nėra pagrindas stabdyti minėtų sumų
išieškojimo procedūras.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-1832,
2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5057 (2003-12-03)
XI SKYRIUS. DATŲ IR
DOKUMENTŲ PRIPAŽINIMAS
59 straipsnis. Terminų
nustatymas
Dokumentų įteikimo
mokesčio administratoriui data laikoma ta data, kurią mokesčio administratorius
pažymi, kad dokumentai gauti.
Dokumentų įteikimo
mokesčio mokėtojui data laikoma ta data, kurią mokesčio mokėtojas pažymi, kad
dokumentus jis gavo.
Jeigu mokesčio
administratorius arba mokesčio mokėtojas dokumentus siunčia paštu, dokumento
gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto antspaudą, uždėtą pašto įstaigos,
turinčios tam teisę.
Tais atvejais, kai nėra
įrodymų apie dokumento gavimą paštu, terminai nustatomi pagal išsiuntimo datą,
patvirtintą oficialiu pašto antspaudu.
Šio straipsnio pirmojoje,
antrojoje ir trečiojoje dalyse išvardytos datų nustatymo taisyklės taikomos
tikrinant, ar nepažeisti mokesčių įstatymuose nustatyti terminai.
Jeigu pagal įstatymą
paskutinė veiksmo atlikimo diena mokesčio administratoriui yra ne darbo diena,
veiksmas turi būti atliktas kitą dieną po ne darbo dienos.
60 straipsnis. Dokumentų
pripažinimas
Senaties terminai nustatomi
tik pagal dokumentų originalus, turinčius visus privalomus rekvizitus,
suteikiančius dokumentui juridinę galią.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1370,
96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1342 (96.06.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1382,
96.06.13, Žin., 1996, Nr. 59-1404 (96.06.22)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO 26(1) STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1416,
96.07.02, Žin., 1996, Nr. 66-1574 (96.07.12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 5, 8, 11, 17, 25, 50, 52, 55, 56
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-107,
97.02.13, Žin., 1997, Nr.17-362 (97.02.26)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 25, 39, 49, 50, 52, 54, 55, 56
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 39(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-146,
97.03.13, Žin., 1997, Nr.27-622 (97.03.28)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 49 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-164,
97.03.27, Žin., 1997, Nr.28-660 (97.03.29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 26(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-293,
97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1594 (97.07.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 2, 16, 17, 28, 33, 37, 38, 39, 40,
47, 48, 50, 55 IR 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-555,
97.12.09, Žin., 1997, Nr.117-2995 (97.12.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKETIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-838,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1978 (98.07.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 2, 17, 26, 261, 27, 29, 30, 31,
32, 33, 37, 38, 39, 391, 49, 50, 52, 54, 55, 56, 57, 58 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR
PAKEITIMO BEI PAPILDYMO 271, 272, 291, 521, 561 STRAIPSNIAIS IR 47, 48
STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo įgyvendinimą nusako:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-841,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.68-1980 (98.07.31)
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ
ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 2, 17, 26, 261, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 38, 39,
391, 49, 50, 52, 54, 55, 56, 57, 58 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO BEI
PAPILDYMO 271, 272, 291, 521, 561 STRAIPSNIAIS IR 47, 48 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO
NETEKUSIAIS GALIOS ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-867,
98.09.29, Žin., 1998, Nr.90-2483 (98.10.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-892,
98.10.15, Žin., 1998, Nr.95-2635 (98.10.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-963,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3190 (98.12.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 17 IR 25 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1122,
99.04.06, Žin., 1999, Nr.36-1060 (99.04.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 2, 17, 38 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR
PAKEITIMO BEI PAPILDYMO 38(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1277,
99.07.01, Žin., 1999, Nr.62-2034 (99.07.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 39, 50 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1310,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2126 (99.07.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1334,
99.09.23, Žin., 1999, Nr.84-2493 (99.10.08)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 46
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1382,
99.11.04, Žin., 1999, Nr.101-2903 (99.11.26)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO
ĮSTATYMO 5, 17, 32, 33, 34, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 29(1) STRAIPSNIO
PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR PAPILDYMO 32(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo nuostatos, susijusios su turto arešto aktų registravimu turto arešto
aktų registre, įsigalioja turto arešto aktų registrui pradėjus darbą.
Iki
turto arešto aktų registras pradės darbą, sprendimas areštuoti turto registre
registruojamą turtą siunčiamas atitinkamam turto registrui, kuris apie turto
areštą nedelsiant turi pažymėti turto registre.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1533,
00.02.08, Žin., 2000, Nr.15-381 (00.02.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO
ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1559,
00.02.17, Žin., 2000, Nr.22-555 (00.03.15)
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1817,
00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1823 (00.07.26)
MOKESČIŲ ADMINSTRAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO
IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1840,
00.07.13, Žin., 2000, Nr.64-1917 (00.07.31)
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 29 IR 38 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d.
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1918,
00.09.12, Žin., 2000, Nr.83-2510 (00.10.04)
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 5 IR 25 STRAIPSNIŲ
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-100, 2000 12
20, Žin., 2000, Nr. 113-3607 (2000 12 30)
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-220,
2001 03 20, Žin., 2001, Nr. 31-1014 (2001 04 11)
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 17, 25 IR 29 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-254, 2001 04 17, Žin., 2001, Nr.
39-1326 (2001 05 09)
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-353, 2001-06-05, Žin., 2001, Nr.
52-1812 (2001-06-20)
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-394, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.
62-2211 (2001-07-18)
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugsėjo 1 d., išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4
ir 5 dalyse numatytas išimtis.
Šio
271 straipsnis.
Mokesčio bazės netiesioginis nustatymas
Jei mokesčio bazės neįmanoma nustatyti
mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į
faktus, aplinkybes bei kitą turimą informaciją, turi teisę netiesiogiai
nustatyti mokesčio bazę ir pasirinkti mokesčio bazės nustatymo metodus.
Mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodus tvirtina Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-838, 98.07.02, Žin., 1998,
Nr.68-1978 (98.07.31)
272 straipsnis. Mokesčio
apskaičiavimas pagal valstybės institucijų dokumentus
Mokesčio administratorius turi
teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis valstybės institucijų aktais ar kitais
dokumentais tais atvejais, kai minėtos institucijos pagal savo kompetenciją
atlieka mokesčių mokėtojų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus
arba revizijas ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos
šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mokesčio administravimo veiksmų. Mokesčio
administratoriui kartu su aktais pateikiamos pažeidimus patvirtinančių
dokumentų kopijos, skaičiavimų duomenys ar kiti priedai. Šiuo atveju
pakartotinai arba papildomai tikrinti mokesčio mokėtojo komercinę, ūkinę ar
finansinę veiklą mokesčio administratorius neprivalo. Tokiu būdu apskaičiavęs
mokestį, mokesčio administratoriaus pareigūnas surašo aktą šio įstatymo 27
straipsnyje nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai iškyla abejonių dėl minėtų
institucijų apskaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo, mokesčio administratorius
turi teisę jų pareikalauti atlikti pakartotinį patikrinimą, konkrečiai
nurodydamas, dėl ko nesutinkama, arba pats šio įstatymo nustatyta tvarka
pakartotinai patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-838, 98.07.02, Žin., 1998,
Nr.68-1978 (98.07.31)
291 straipsnis. Mokesčio mokėtojo
teisės disponuoti jam priklausančiu turtu laikinas apribojimas
Jeigu patikrinimo, ar
teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis metu (kai tikrinimo metu
nustatomi mokesčio įstatymo pažeidimai) yra pavojus, kad mokesčio mokėtojas jam
priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to
gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti priskaičiuotus mokesčius, delspinigius
ir (ar) paskirtas baudas, gali būti laikinai apribojama mokesčio mokėtojo teisė
disponuoti jam priklausančiu turtu. Mokesčio mokėtojo teisės disponuoti jam
priklausančiu turtu laikinas apribojimas gali būti taikomas tik tam turtui,
kuriam nustatyta privaloma teisinė registracija, ir tik tiek, kiek yra būtina
išieškojimui užtikrinti.
Mokesčio mokėtojo teisės
disponuoti jam priklausančiu turtu laikinas apribojimas įforminamas mokesčio
administratoriaus vadovo sprendimu.
Mokesčio mokėtojo teisės disponuoti
jam priklausančiu turtu laikinas apribojimas ne vėliau kaip per 7 kalendorines
dienas nuo patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, akto
įteikimo mokesčio mokėtojui dienos turi būti pakeistas turto areštu arba
panaikinamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-838, 98.07.02, Žin., 1998,
Nr.68-1978 (98.07.31)
521 straipsnis. Mokestinės
nepriemokos į biudžetą ir fondus mokėjimo atidėjimas
Deklaruotą, bet nesumokėtą
mokestį bei šio mokesčio delspinigius ar mokesčio administratoriaus patikrinimo
metu apskaičiuotą mokestinę nepriemoką finansų ministro nustatyta tvarka vietos
mokesčio administratorius gali leisti mokėti dalimis per 6 mėnesių laikotarpį,
centrinis mokesčio administratorius - per vienerių metų laikotarpį, finansų
ministras - per dvejų metų laikotarpį. Mokestinės nepriemokos mokėjimas
atidedamas remiantis arba teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos
viršininko, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
viršininko, arba finansų ministro sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma
mokesčio mokėtojo ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinės
paskolos sutartis.
Deklaruotą mokestį ir šio
mokesčio delspinigius mokėti dalimis gali būti leista tik pasibaigus finansų
ministro įsakymu patvirtintoje tvarkoje nustatytam terminui ir tik tuo atveju,
jei mokesčio mokėtojas neturi galimybių sumokėti šios mokestinės nepriemokos.
Mokėjimo dalimis laikotarpis šiuo atveju pradedamas skaičiuoti nuo mokesčio
mokėtojo prašymo pateikimo dienos.
Patikrinimo metu
apskaičiuotos mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis laikotarpis pradedamas
skaičiuoti nuo patikrinimo akto gavimo dienos.
Už suteiktą mokestinę
paskolą mokamos palūkanos, kurių skaičiavimo tvarką bei dydį nustato finansų
ministras.
Tuo atveju, kai mokestinę
nepriemoką leidžiama mokėti dalimis, iš mokesčio mokėtojo gali būti pareikalauta
mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar
garantija.
Jeigu mokestinė nepriemoka,
kurią leista mokėti dalimis, nesumokama per nustatytą laikotarpį arba sumokama
tik dalis šios nepriemokos, už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma
perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą,
o nuo likusių nesumokėtų mokesčių ir baudų sumų nepertraukiamai šio įstatymo 39
straipsnio nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai.
Šio straipsnio nuostatos
netaikomos mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-838, 98.07.02, Žin., 1998,
Nr.68-1978 (98.07.31)
561 straipsnis. Mokesčio
administratoriaus sprendimo apskundimas Mokestinių ginčų komisijai
Mokestinių ginčų komisija
nagrinėja tuos skundus, kuriuos išnagrinėjo centrinis mokesčio
administratorius.
Skundas Mokestinių ginčų
komisijai pateikiamas per 20 dienų nuo centrinio mokesčio administratoriaus
sprendimo gavimo dienos. Skundas paduodamas per centrinį mokesčio
administratorių.
Mokestinių ginčų komisija
nagrinėja skundus tik dėl to sprendimo (ar jo dalies), kuris prieš tai buvo
apskųstas vietos ir (ar) centriniam mokesčio administratoriui.
Mokestinių ginčų komisija
skundą nagrinėja tik tada, jeigu skundas paduotas pagal šio įstatymo 55
straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus.
Sprendimai priimami
Mokestinių ginčų komisijos narių balsų dauguma. Mokestinių ginčų komisija
priima vieną iš šių sprendimų:
1) patvirtina mokesčio
administratoriaus sprendimą;
2) panaikina mokesčio
administratoriaus sprendimą;
3) iš dalies patvirtina arba
panaikina mokesčio administratoriaus sprendimą.
Mokestinių ginčų komisija
sprendimą priima per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos. Sprendime turi būti
nurodyta mokesčio mokėtojo teisė apskųsti priimtąjį sprendimą.
Pastaba. Iki aukštesniojo administracinio teismo įsteigimo mokesčio
mokėtojo skundai dėl centrinio mokesčio administratoriaus sprendimų, kuriuos
patvirtino arba iš dalies patvirtino Mokestinių ginčų komisija, nagrinėjami
Vilniaus apygardos teisme. Skundai dėl vietos arba centrinio mokesčio
administratoriaus veiksmų (sprendimų), paduoti teismams iki šio įstatymo
įsigaliojimo, toliau nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-838, 98.07.02, Žin., 1998,
Nr.68-1978 (98.07.31)
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).