LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas
36 versijos
· 1994-11-10
2024-12-13
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 12, 491,
2024-11-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 61, 40
2024-07-25
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 22
2024-05-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 12, 491,
2024-01-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 491, 4
2023-06-25
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 131, 34,
2023-01-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 22
2022-05-28
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 2, 4, 51
2022-01-03
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 233, 222
2022-01-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 12, 4, 5
2021-07-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 40
2021-01-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 131, 4,
2020-07-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 131, 31,
2020-01-17
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 12, 2, 4
2019-09-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 12, 491,
2019-07-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 221,
2018-12-03
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 49, 4
2018-08-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 49, 1
2017-11-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 15
2016-11-18
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 49, 4
2016-11-15
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 22
2016-07-14
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 1
2016-03-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 121, 18,
2016-01-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 19, 233,
2015-01-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 19, 16,
2014-01-08
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 19, 16,
2013-05-25
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 19, 16,
Pakeitimai 2013-05-25
@@ -448,26 +448,6 @@
4. Tarybą sudaro po vieną Teisingumo ministerijos,
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba), Valstybinės ne maisto produktų
inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – Inspekcija), Valstybinės visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau –
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) atstovą, keturi vartotojų
asociacijų atstovai ir vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.
Tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. Tarybai vadovauja
Teisingumo ministerijos atstovas.
4 dalies redakcija nuo 2012-07-01:
4. Tarybą sudaro po vieną Teisingumo ministerijos,
Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos
tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba),
@@ -580,9 +560,9 @@
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
atlieka šias funkcijas:
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka
šias funkcijas:
1) užtikrina vartotojų teisių apsaugą;
@@ -758,9 +738,7 @@
ginti vartotojų viešąjį interesą;
13) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas
teises.
13) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises.
2. Šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas
@@ -810,9 +788,9 @@
susitariama, kad prekę instaliuos, įrengs ar montuos pats vartotojas, kai jis
instaliuoja, įrengia ar montuoja, o neteisingo instaliavimo, įrengimo ar montavimo
priežastis yra instrukcijos trūkumai.
instaliuoja, įrengia ar montuoja, o neteisingo instaliavimo, įrengimo ar
montavimo priežastis yra instrukcijos trūkumai.
15 straipsnis.
@@ -834,11 +812,11 @@
garantija
1. Pardavėjo, paslaugų teikėjo teikiama kokybės
garantija negali varžyti vartotojų teisių, kurias, įsigijus netinkamos kokybės
prekę ar paslaugą, jiems nustato teisės aktai.
1. Pardavėjo, paslaugų teikėjo teikiama kokybės garantija
negali varžyti vartotojų teisių, kurias, įsigijus netinkamos kokybės prekę ar
paslaugą, jiems nustato teisės aktai.
2. Kokybės garantija turi būti valstybine kalba. Joje
@@ -912,2180 +890,2074 @@
teisių gynimo būdai
1. Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas,
paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę
šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Tarnybą,
Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje, taip pat į šio įstatymo
22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į
teismą.
2. Vartotojas turi teisę savo teises ginti ir kitais,
šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1765,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7202 (2011-12-15)
20 straipsnis. Vartotojo
kreipimasis į pardavėją, paslaugų teikėją
1. Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų
teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę šio
skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Tarnybą, Inspekciją ar
Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą, taip pat į šio įstatymo 22
straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą.
1 dalies redakcija nuo 2012-07-01:
1. Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas,
paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę
šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Tarnybą,
Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje, taip pat į šio įstatymo
22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į
teismą.
2. Vartotojas turi teisę savo teises ginti ir kitais,
šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais.
teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, pirmiausia turi
kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jeigu
pardavėjas, paslaugų teikėjas netenkina vartotojo reikalavimų, o vartotojas
mano, kad jo teisės pažeistos, vartotojas privalo raštu kreiptis į pardavėją ar
paslaugų teikėją ir išdėstyti savo reikalavimus.
2. Pardavėjas, paslaugų teikėjas, nesutikdami su
vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo
kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai ir
Europos Sąjungos reglamentai nenustato kitaip, pateikti vartotojui
išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos
privalo būti pridėtos prie pardavėjo, paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui.
Vartotojų prašymus pardavėjai, paslaugų teikėjai nagrinėja nemokamai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-267,
2013-05-07, Žin., 2013, Nr. 54-2672 (2013-05-25)
21 straipsnis. Vartotojo kreipimasis į Tarnybą,
Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje
1. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas
nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės
prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos
sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis
į Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės
sveikatos centrą apskrityje. Šios institucijos
privalo išnagrinėti vartotojo prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo
prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą vartotojo
prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, šios institucijos gali terminą
pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
2. Tarnyba,
Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje, išnagrinėję vartotojo
prašymą, surašo patikrinimo aktą, kuriame nurodo, ar vartotojo reikalavimas
pagrįstas, ir, jeigu pagrįstas, pasiūlo pardavėjui, paslaugų teikėjui per
nustatytą terminą įvykdyti vartotojo reikalavimą. Tarnyba, Inspekcija ar
visuomenės sveikatos centras apskrityje informuoja vartotoją apie tikrinimo
rezultatus.
3. Jeigu pardavėjas,
paslaugų teikėjas Tarnybos, Inspekcijos ar visuomenės sveikatos centras
apskrityje pasiūlymo tenkinti vartotojo reikalavimą
netenkina, šios institucijos patikrinimo akto kopiją pateikia Valstybinei
vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri sprendžia klausimą dėl vartotojo
teisių gynimo.
4. Jeigu vartotojo prašymui
išnagrinėti reikia atlikti ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, kuriais
nustatoma prekių ir (ar) su jomis susijusių paslaugų kokybė, tai atliekama iš
Tarnybai, Inspekcijai ar visuomenės sveikatos centrui apskrityje tam tikslui numatytų valstybės biudžeto asignavimų,
išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.
5. Už ekspertizę ar laboratorinius tyrimus
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmoka:
1) pardavėjas, paslaugų teikėjas, jeigu
nustatoma, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos
atlygintinos paslaugos yra netinkamos kokybės;
2) vartotojas, jeigu
Tarnybos, Inspekcijos ar visuomenės sveikatos centro apskrityje sprendimu ekspertizė ar laboratoriniai tyrimai nebūtini, o
vartotojas pageidauja juos atlikti, pasitvirtinus, kad prekės ir (ar) su jomis
susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos paslaugos yra tinkamos kokybės.
6. Jeigu šio straipsnio 5
dalyje nurodyti asmenys nesumoka už ekspertizę ar laboratorinius tyrimus,
Tarnyba, Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje kreipiasi į teismą dėl šių išlaidų priteisimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1765,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7202 (2011-12-15)
20 straipsnis. Vartotojo
kreipimasis į pardavėją, paslaugų teikėją
1. Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų
teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, pirmiausia turi
kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jeigu
pardavėjas, paslaugų teikėjas netenkina vartotojo reikalavimų, o vartotojas
mano, kad jo teisės pažeistos, vartotojas privalo raštu kreiptis į pardavėją ar
paslaugų teikėją ir išdėstyti savo reikalavimus.
2. Pardavėjas, paslaugų teikėjas, nesutikdami su
vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo
kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip,
pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.
Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo, paslaugų teikėjo
atsakymo vartotojui. Vartotojų prašymus pardavėjai, paslaugų teikėjai nagrinėja
nemokamai.
21 straipsnis. Vartotojo kreipimasis į Tarnybą,
Inspekciją ar Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą
1. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo
vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar
paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo
ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą,
Inspekciją ar Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą. Šios
institucijos privalo išnagrinėti vartotojo prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo
dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą
vartotojo prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, šios institucijos gali
terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
2. Tarnyba, Inspekcija ar Valstybinė visuomenės
sveikatos priežiūros tarnyba, išnagrinėjusios vartotojo prašymą, surašo
patikrinimo aktą, kuriame nurodo, ar vartotojo reikalavimas pagrįstas, ir, jei
pagrįstas, pasiūlo pardavėjui, paslaugų teikėjui per nustatytą terminą įvykdyti
vartotojo reikalavimą. Tarnyba, Inspekcija ar Valstybinė visuomenės sveikatos
priežiūros tarnyba informuoja vartotoją apie tikrinimo rezultatus.
3. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas Tarnybos,
Inspekcijos ar Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pasiūlymo
tenkinti vartotojo reikalavimą netenkina, šios institucijos patikrinimo akto
kopiją pateikia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri sprendžia
klausimą dėl vartotojo teisių gynimo.
4. Jei vartotojo prašymui išnagrinėti reikia atlikti
ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, kuriais nustatoma prekių ir (ar) su jomis
susijusių paslaugų kokybė, tai atliekama iš Tarnybai, Inspekcijai ar
Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai tam tikslui numatytų
valstybės biudžeto asignavimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus
22 straipsnis. Ginčus
nagrinėjančios institucijos, jų teisės ir pareigos
1. Vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus
vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja šios institucijos (toliau
– ginčus nagrinėjančios institucijos):
1) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba –
elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių paslaugų srityse;
2) Lietuvos bankas – Lietuvos banko įstatymo
numatytais atvejais ir tvarka;
3) Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos
– Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse;
4) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
– Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse;
5) kitos institucijos – įstatymų nustatytais atvejais;
6) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba –
kitose šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nenumatytose vartotojų teisių
apsaugos srityse.
2. Ginčai nagrinėjami šio skirsnio nustatyta tvarka,
jei kiti įstatymai nenustato kitaip.
3. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytos institucijos,
nagrinėdamos ginčą, turi teisę:
1) kreiptis į vartotoją dėl papildomos informacijos
pateikimo ir nurodyti šios informacijos pateikimo terminą;
2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų
informaciją, reikalingą ginčui išnagrinėti ir sprendimui priimti;
3) pareikalauti iš pardavėjo, paslaugų teikėjo,
kuriems pareikštas reikalavimas, per nurodytą terminą pateikti įrodymus,
reikalingus vartotojo prašymui ištirti, ir gauti paaiškinimus žodžiu ir raštu;
4) gauti išvadą iš valstybės ir savivaldybių
institucijų;
5) kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose
numatytas teises.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos
privalo pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai informaciją,
nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje, užtikrinti informacijos
suinteresuotiems asmenims pateikimą raštu ar kita jiems priimtina forma dėl
institucijos kompetencijos nagrinėjant ginčus, nagrinėtinų ginčų pobūdžio,
ginčų nagrinėjimo tvarkos ir terminų, teisės aktų, taikytinų priimant
sprendimą, galimų išlaidų ginčo nagrinėjimo metu, jų paskirstymo, sprendimo
teisinės galios, sprendimo neįvykdymo pasekmių. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytos institucijos savo interneto tinklalapiuose skelbia informaciją apie
gautų vartotojų prašymų nagrinėti ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme
tvarka kiekį ir apibendrintus jų nagrinėjimo rezultatus, vidutinį jų
nagrinėjimo laiką, apibendrintų vartotojų reikalavimų rūšis. Be to, šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos teismo ar ginčo šalies prašymu duoda
išvadą byloje, kai ginčo šalis pagal 29 straipsnį kreipiasi į teismą nagrinėti
ginčą iš esmės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1686,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6832 (2011-12-01)
23 straipsnis. Kreipimasis
į ginčus nagrinėjančias institucijas
1. Kiekvienas vartotojas turi teisę šio straipsnio
nustatyta tvarka pateikti prašymą ginčus nagrinėjančiai institucijai, kad būtų
apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės ir įstatymų saugomi interesai.
2. Vartotojas, kreipdamasis į ginčus nagrinėjančią
instituciją, privalo pateikti:
1) prašymą, kuriame turi būti nurodyta: ginčą
nagrinėjančios institucijos, kuriai teikiamas prašymas, pavadinimas; vartotojo
vardas, pavardė, adresas; pardavėjo, paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų
(neveikimo) yra pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas,
pavardė), adresas (buveinė); vartotojo teisės ir įstatymų saugomi interesai,
kuriuos, vartotojo nuomone, pažeidžia pardavėjas, paslaugų teikėjas; vartotojo
reikalavimas; informacija apie kreipimąsi į pardavėją, paslaugų teikėją;
informacija, ar tų pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu nėra nagrinėjamas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, ar ginčo
nagrinėjimas nebuvo nutrauktas pagal šio įstatymo 26 straipsnį, ar ginčus
nagrinėjanti institucija yra priėmusi sprendimą, ar yra įsigaliojęs teismo
sprendimas dėl šio ginčo; pridedamų dokumentų kopijų sąrašas;
2) prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių
dokumentų kopijas.
3. Jei kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų kopijų
tikrumo, ginčus nagrinėjanti institucija turi teisę pareikalauti, kad
vartotojas ir (ar) pardavėjas, paslaugų teikėjas pateiktų dokumentų originalus.
4. Gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus,
ginčus nagrinėjanti institucija nustato, ar yra pagrindas atsisakyti nagrinėti
prašymą.
5. Ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti
vartotojo prašymą:
1) jeigu ji neįgaliota priimti sprendimo dėl vartotojo
prašyme nurodyto reikalavimo. Šiuo atveju ginčus nagrinėjanti institucija ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda vartotojo prašymą kitoms šio įstatymo
22 straipsnio 1 dalyje išvardytoms institucijoms ir apie tai raštu praneša
vartotojui;
2) jeigu tų pačių šalių ginčą dėl to paties dalyko ir
tuo pačiu pagrindu nagrinėja kita ginčus nagrinėjanti institucija ar teismas.
Šiuo atveju vartotojo prašymas per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ginčus
nagrinėjančioje institucijoje dienos grąžinamas vartotojui ir nurodomas
grąžinimo pagrindas;
3) jeigu yra priimtas ginčus nagrinėjančios
institucijos sprendimas arba yra įsigaliojęs teismo sprendimas dėl tų pačių
šalių ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba įsigaliojusi
teismo nutartis priimti tų pačių šalių ieškinio dėl to paties dalyko ir tuo
pačiu pagrindu atsisakymą, arba įsigaliojusi teismo nutartis patvirtinti taikos
sutartį;
4) kuriame nenurodytas vartotojo vardas ir pavardė,
adresas arba kuris vartotojo ar jo atstovo nepasirašytas, arba kurį vartotojo
vardu pateikė neįgaliotas asmuo.
6. Vartotojų asociacijos, atstovaudamos vartotojams
nagrinėjant ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka, turi pateikti
dokumentų, patvirtinančių, kad jos įregistruotos Juridinių asmenų registre, kad
jų steigimo dokumentuose įrašytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų
interesų atstovavimas ir gynimas ir kad vartotojai, kurių interesais kreipiasi
asociacija, yra šios asociacijos nariai arba raštu įgaliojo ją ginti savo
interesus, kopijas.
24 straipsnis. Pasirengimas
nagrinėti ginčą
1. Gavusi vartotojo prašymą, ginčus nagrinėjanti
institucija išsiunčia pardavėjui, paslaugų teikėjui, dėl kurio veiksmų
(neveikimo) yra pateiktas vartotojo reikalavimas, pranešimą apie gautą
vartotojo prašymą, šio prašymo ir jo priedų kopijas, reikalaudama ne vėliau
kaip per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos raštu pateikti išsamius
paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus.
2. Jeigu vartotojas kreipiasi į ginčus nagrinėjančią
instituciją prieš tai dėl prašymo dalyko nesikreipęs į pardavėją, paslaugos
teikėją arba jeigu dėl to kreipėsi, bet per šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje
nustatytą terminą negavo jokio atsakymo, ginčus nagrinėjanti institucija turi
vartotojo prašymą išsiųsti pardavėjui, paslaugų teikėjui ir pasiūlyti per jos
nustatytą terminą ginčą išspręsti taikiai. Nesutikdamas spręsti ginčą taikiai,
pardavėjas, paslaugų teikėjas pateikia ginčus nagrinėjančiai institucijai
motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus. Ginčus nagrinėjanti
institucija nenagrinėja ginčo, jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas per jos
nustatytą terminą pasiūlo ginčą spręsti taikiai ir vartotojas su tuo sutinka
arba per ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą terminą nenurodo, kad
nesutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu.
3. Ginčus nagrinėjanti institucija gali kreiptis į
valstybės ir savivaldybės instituciją, kuri atsakinga už su ginču susijusią
vartojimo sritį, prašydama išvados dėl vartotojo prašyme nurodyto reikalavimo
ar pardavėjo, paslaugų teikėjo pateiktų paaiškinimų. Nurodytos institucijos
prireikus atlieka ekspertizę ar laboratorinius tyrimus. Ekspertizės ir
laboratoriniai tyrimai apmokami šio įstatymo 21 straipsnio 4 ir 5 dalyse
numatyta tvarka.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijos, atsakingos
už su ginču susijusią vartojimo sritį, išvadas ginčus nagrinėjančiai
institucijai jos reikalavimu pateikia per šios institucijos nustatytą terminą,
bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį
terminą išvada negali būti pateikta, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau
kaip 10 darbo dienų.
25 straipsnis. Ginčų
nagrinėjimas
1. Ginčus nagrinėjanti institucija, pasirengusi
nagrinėti ginčą, jį paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai
pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Ginčus nagrinėjančios
institucijos sprendimu ginčas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka,
kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus, kai siekiama sudaryti
sąlygas ginčą išspręsti taikiai arba kitais reikiamais atvejais. Nagrinėjant
ginčą žodinio proceso tvarka, ginčo šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims
turi būti pranešta apie ginčo nagrinėjimo posėdžio vietą, datą ir laiką. Jeigu
vartotojas neatvyksta į ginčą nagrinėjančios institucijos posėdį be
pateisinamos priežasties arba nepateikia paaiškinimų ir kitų įrodymų, ginčo
nagrinėjimas nutraukiamas pagal šio įstatymo 26 straipsnį. Jeigu pardavėjas ar
paslaugos teikėjas neatvyksta į ginčą nagrinėjančios institucijos posėdį arba
nepateikia paaiškinimų ir kitų įrodymų, ginčus nagrinėjanti institucija turi
teisę priimti sprendimą atsižvelgdama į turimus įrodymus.
2. Ginčai nagrinėjami viešai, išskyrus atvejus, kai
ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu būtina apsaugoti valstybės,
tarnybos, komercines, banko, profesines paslaptis arba užtikrinti vartotojo
teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Visa išnagrinėtos bylos medžiaga,
išskyrus bylų, kurios buvo išnagrinėtos neviešai, medžiagą, yra vieša ir su ja
teisingumo ministro nustatyta tvarka gali susipažinti ir byloje nedalyvavę
asmenys.
3. Ginčas nagrinėjamas laikantis rungimosi ir ginčo
nagrinėjimo operatyvumo bei skaidrumo principų.
4. Ginčus nagrinėjanti institucija išsiaiškina ginčo
esmę, ištiria turimus įrodymus ir imasi priemonių šalims sutaikyti.
5. Žodinio proceso metu ginčo šalys ir visi
nagrinėjant ginčą dalyvaujantys suinteresuoti asmenys laikosi posėdžio
pirmininko nustatytos posėdžio tvarkos.
6. Ginčo šalys ir kiti nagrinėjant ginčą dalyvaujantys
suinteresuoti asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus,
nuorašus, kopijas, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus
kitiems nagrinėjant ginčą dalyvaujantiems asmenims, pateikti prašymus, gauti
ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo nuorašą, naudotis kitomis šio
įstatymo suteikiamomis teisėmis. Šiomis teisėmis nagrinėjant ginčą
dalyvaujantys asmenys privalo naudotis sąžiningai, nevilkindami ginčo
nagrinėjimo.
7. Ginčus nagrinėjanti institucija pirmiausia imasi
priemonių vartotojui ir pardavėjui, paslaugų teikėjui sutaikinti ir siūlo ginčą
išspręsti taikiai, jeigu, šios institucijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias
ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, taikus susitarimas įmanomas.
Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas ir vartotojas ginčą užbaigia taikiu
susitarimu, ginčo nagrinėjimas jį nagrinėjančios institucijos sprendimu
nutraukiamas. Jeigu užbaigti ginčą taikiu susitarimu nepavyksta, ginčus
nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl ginčo.
8. Ginčus nagrinėjanti institucija vartotojo prašymą
išnagrinėja ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo,
atitinkančio šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, pateikimo dienos, jeigu
kiti įstatymai nenumato kitaip. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą
vartotojo prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, ginčus nagrinėjanti
institucija gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Ginčą
nagrinėjanti institucija imasi priemonių, kad ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo
teisėmis ir nevilkintų ginčo nagrinėjimo, ir siekia, kad ginčas per įmanomai
trumpiausią laiką būtų tinkamai išspręstas.
9. Ginčus nagrinėjančios institucijos vartotojų
prašymus nagrinėja nemokamai.
26 straipsnis. Ginčo
nagrinėjimo nutraukimas
1. Ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo
nagrinėjimą šiais atvejais:
1) ginčo šalys susitaiko;
2) vartotojas kviečiamas neatvyksta į ginčus
nagrinėjančios institucijos posėdį be pateisinamos priežasties ar neteikia
paaiškinimų ir įrodymų;
3) viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo
kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą;
4) paaiškėja aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 23
straipsnio 5 dalies 1–3 punktuose;
5) vartotojas atsisako savo reikalavimų;
6) yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių išspręsti
ginčą neįmanoma.
2. Ginčus nagrinėjančiai institucijai nutraukus ginčo
nagrinėjimą, vartotojas neturi teisės pakartotinai dėl to paties dalyko
kreiptis į ginčus nagrinėjančią instituciją, tačiau tai nevaržo jo teisės
kreiptis į teismą.
27 straipsnis. Ginčus
nagrinėjančios institucijos sprendimas
1. Ginčus nagrinėjanti institucija, išnagrinėjusi vartotojo
prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) patenkinti vartotojo reikalavimus;
2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus;
3) atmesti vartotojo prašymą.
2. Ginčus nagrinėjanti institucija savo sprendimą
priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas
pagrindžiančius įrodymus.
3. Ginčus nagrinėjančios institucijos sprendime
privalo būti nurodyta:
1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;
2) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas;
3) sprendimą priėmusio kolegialaus organo, jei ginčas
išnagrinėtas kolegialiai, sudėtis, posėdžio sekretorius, ginčo šalys, kiti
nagrinėjant ginčą dalyvavę suinteresuoti asmenys;
4) ginčo esmė;
5) nagrinėjant ginčą dalyvavusių asmenų paaiškinimų
santrauka;
6) įrodymų vertinimas;
7) argumentai, dėl kurių atmetami kai kurie įrodymai;
8) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais
vadovautasi, kiti teisiniai argumentai;
9) institucijos priimtas vienas iš šio straipsnio 1
dalyje nurodytų sprendimų;
10) sprendimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį
siūloma sprendimą įvykdyti, informacija, kad apie sprendimo neįvykdymą bus
paskelbta šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka.
4. Ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo
nuorašai per 3 darbo dienas išsiunčiami vartotojui ir pardavėjui, paslaugų teikėjui.
28 straipsnis. Viešas
paskelbimas
1. Gavusi pranešimą, kad per šio įstatymo 27
straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodytą terminą pardavėjas, paslaugos teikėjas
neįvykdė sprendimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie sprendimo
neįvykdymą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje.
2. Gavusi pranešimą, kad pardavėjas, paslaugos
teikėjas neįvykdė taikaus susitarimo, nurodyto šio įstatymo 25 straipsnio 7
dalyje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie taikaus susitarimo
neįvykdymą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje.
3. Ginčus nagrinėjančios institucijos privalo pranešti
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apie neįvykdytus sprendimus ir
nevykdomus taikius šalių susitarimus nedelsiant, kai tik gauna pranešimą apie
neįvykdymą. Pranešimai apie sprendimų ir taikių susitarimų neįvykdymą
skelbiami viešai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto
tinklalapyje.
29 straipsnis. Kreipimasis
į bendrosios kompetencijos teismą
Ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios
kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo
nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios
institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios
institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo
apskundimu.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
VARTOTOJŲ VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS
30 straipsnis. Vartotojų
viešojo intereso gynimas
1. Vartotojų viešąjį interesą gina Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas
sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais –
kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys.
2. Vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio
ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai
siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti)
pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų
teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu,
neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui,
šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams.
3. Šio skirsnio nuostatos nevaržo vartotojo teisių
pačiam ginti pažeistas teises.
31 straipsnis. Vartotojų
asociacijų teisė ginti vartotojų viešąjį interesą
1. Vartotojų asociacijos turi teisę ginti vartotojų
viešąjį interesą, jei jos atitinka visas šias sąlygas:
1) yra įregistruotos Juridinių asmenų registre;
2) steigimo dokumente yra nurodytas veiklos tikslas –
vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas;
3) asociacijoje yra ne mažiau kaip 20 narių. Tuo
atveju, kai asociacijos nariai yra kitos vartotojų asociacijos, bendras šių
asociacijų narių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 20;
4) yra nepriklausomos nuo verslo ir kitų su vartotojų
teisių gynimu nesusijusių interesų.
2. Vartotojų asociacija, pareikšdama ieškinį ar
pareiškimą (skundą) vartotojų viešajam interesui ginti, privalo teismui
pateikti įrodymus, kad ji atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.
Kad vartotojų asociacija atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą
sąlygą, patvirtina šios vartotojų asociacijos pareiškimas dėl jos
nepriklausomumo nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių
interesų, jeigu neįrodoma kitaip.
32 straipsnis. Kreipimasis
į pardavėją ar paslaugų teikėją
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
nustačiusi, kad pažeistas vartotojų viešasis interesas, turi kreiptis į
pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo
gavimo nutraukti viešojo intereso pažeidimą, taip pat nurodyti pardavėjui ar
paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į
teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) viešajam interesui ginti, jeigu
pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks viešojo intereso pažeidimo.
2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į
pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo
gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų
sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų
teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su
ieškiniu ar pareiškimu (skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo
negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdys
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymo.
3. Gavęs šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymą ir sutikdamas
nutraukti viešojo intereso pažeidimą, pardavėjas, paslaugų teikėjas per
nustatytą 14 dienų terminą nusiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos
tarnybai pranešimą, kad sutinka nutraukti viešojo intereso pažeidimą arba kad
pažeidimą nutraukė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, patikrinusi,
kad viešojo intereso pažeidimas tikrai nutrauktas, pranešimą apie tai skelbia
savo interneto tinklalapyje. Jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas,
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo
intereso gynimo.
4. Šio straipsnio 1–3 dalių nuostatos mutatis
mutandis taikomos ir tais atvejais, kai vartotojų viešąjį interesą įstatymų
nustatytais atvejais gina kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, o šio
straipsnio 1 ir 2 dalys mutatis mutandis – kai viešąjį vartotojų
interesą gina vartotojų asociacijos ir įstatymų nustatytais atvejais kiti
juridiniai asmenys.
33 straipsnis.
Europos Sąjungos valstybių narių institucijų ar organizacijų teisė pareikšti
ieškinį Lietuvoje ginant viešąjį interesą
1. Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar
organizacijos, kurias Europos Komisija įtraukia į Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvoje 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus numatytą sąrašą ir
paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turi teisę pagal Civilinio
proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismuose pareikšti
ieškinius dėl įpareigojimų prekių ar paslaugų pardavėjams (teikėjams) nutraukti
viešąjį interesą pažeidžiančius veiksmus. Šios dalies nuostatos taikomos tais
atvejais, kai Lietuvoje veikiančių prekių ar paslaugų pardavėjų (teikėjų)
veiksmai pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus, kurių sąrašą pagal Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų
interesus priedą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, ir tais
veiksmais pažeidžiamas kitos valstybės narės viešasis vartotojų interesas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise pareikšti
ieškinį Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos gali
pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu prieš tai raštu konsultavosi su Lietuvos
Respublikos valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Lietuvos Respublikos
valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba privalo pateikti atsakymą Europos
Sąjungos valstybių narių institucijoms ar organizacijoms per 14 dienų. Europos
Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos prieš pareikšdamos
ieškinį taip pat turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją dėl
vartotojų viešąjį interesą pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir pasiūlyti jam
per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo nutraukti veiksmus, pažeidžiančius
vartotojų viešąjį interesą, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui,
kad jei pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks veiksmų, pažeidžiančių
viešąjį vartotojų interesą, Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar
organizacijos kreipsis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti.
3. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba praneša Europos Komisijai apie Lietuvoje priimtą išankstinių
konsultacijų procedūrą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje.
34 straipsnis.
Vartotojų viešojo intereso gynimas Europos Sąjungos valstybėse narėse
1. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos valstybių narių teismus
ar kitas kompetentingas įstaigas su prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį
prekių ar paslaugų pardavėją (teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos
valstybėje narėje, nutraukti Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą.
2. Šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytus
reikalavimus atitinkančios vartotojų asociacijos, apie kurias pranešta Europos
Komisijai pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat turi teisę kreiptis į kitų
Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas su
prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį prekių ar paslaugų pardavėją
(teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nutraukti
Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą.
3. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančių vartotojų
asociacijų prašymu praneša Europos Komisijai šių asociacijų pavadinimus ir
tikslus. Jeigu kiti įstatymai numatys
kreipimosi į kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas
kompetentingas įstaigas teisę kitoms valstybės institucijoms, Lietuvos
Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praneša Europos
Komisijai šių institucijų pavadinimus ir jų įgaliojimų apimtį.
35 straipsnis.
Viešas paskelbimas apie viešojo intereso gynimą
1. Šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas sąlygas
atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos
valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys, ginantys
vartotojų viešąjį interesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ieškinio ar
pareiškimo (skundo) priėmimo nagrinėti teisme apie tai privalo pranešti
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba šią informaciją skelbia savo interneto tinklalapyje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo pagal šį skirsnį priėmimo,
šį sprendimą išsiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įsiteisėjusius teismo sprendimus,
kuriuose nustatytas viešojo intereso pažeidimas, skelbia savo interneto
tinklalapyje.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
finansinių paslaugų teikimAS
PAGAL SUTARTIS, SUDAROMAS NAUDOJANT RYŠIO PRIEMONES
36 straipsnis.
Finansinių paslaugų teikimas pagal sutartį, sudaromą ryšio priemonėmis
1. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai
finansinės paslaugos teikiamos pagal sutartis, sudarytas ryšio priemonėmis
dalyvaujant pačiam paslaugų teikėjui ar jo tarpininkui. Finansinių paslaugų
teikimo santykiams, kurių šio skirsnio nuostatos nenustato, taikomas Civilinis
kodeksas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą.
2. Vartotojai negali atsisakyti šiame skirsnyje jiems
suteiktų teisių.
3. Tuo atveju, kai finansinių paslaugų teikimo sutartį
sudaro pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis, šio skirsnio nuostatos
taikomos tik pradinei finansinių paslaugų teikimo sutarčiai, o po šios
sutarties sudarymo ateityje atliekamoms to paties pobūdžio viena po kitos
einančioms operacijoms ar atskirų operacijų grupei šio skirsnio nuostatos
netaikomos.
4. Kai pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis
nesudaroma, tačiau tos pačios sutarties šalys vėliau atlieka to paties pobūdžio
vieną po kitos einančias ar atskiras finansines operacijas, šis straipsnis
taikomas tik pirmajai operacijai. Tačiau jeigu ilgiau negu vienerius metus to
paties pobūdžio operacija neatliekama, kita operacija laikoma pirmąja operacija
ir jai taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.
5. Finansinių
paslaugų teikėjas iki finansinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo privalo
pateikti vartotojui informaciją, kurioje turi būti duomenys, susiję su paslaugų
teikėju, finansine paslauga, finansinių paslaugų teikimo sutartimi, sudaroma
ryšio priemonėmis, ir žalos atlyginimu.
6. Apie finansinių paslaugų teikėją turi būti
nurodyta:
1) paslaugų teikėjo pavadinimas, buveinė (adresas),
telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto tinklalapio adresai,
registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį juridinį asmenį,
juridinio asmens kodas, taip pat duomenys apie paslaugų teikėjo pagrindinę
komercinę veiklą;
2) duomenys, pagal kuriuos galima identifikuoti
vartotojo gyvenamosios vietos valstybėje veikiantį finansinių paslaugų teikėjo
atstovą, ir vartotojo santykiams su atstovu, jei jis yra, svarbus adresas;
3) jeigu iki sutarties sudarymo vartotojas
konsultuojasi su specialistu, kuris nėra finansinių paslaugų teikėjas, ir jei
konsultavimosi su specialistu faktas ir visi būtini pateikti duomenys yra
žinomi finansinių paslaugų teikėjui, – specialisto vardas, pavardė, pareigos,
pagrindas, kuriuo jis veikia, ir adresas;
4) jeigu paslaugų teikėjo veiklai būtina licencija ir
(ar) leidimas – licenciją ir (ar) leidimą išdavusi institucija, jos adresas,
telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto tinklalapio adresai ir
licencijos išdavimo data.
7. Apie finansinę paslaugą turi būti nurodyta:
1) apibūdintos pagrindinės jos ypatybės;
2) kaina, įskaitant visas per paslaugų teikėją mokamas
įmokas, rinkliavas ir išlaidas bei mokesčius, o jeigu negalima nurodyti
tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas kainą gali
patikrinti;
3) informacija apie tai, kad finansinė paslauga yra
susijusi su sandoriais, ypač rizikingais dėl specifinių ypatybių ar atliktinų
operacijų;
4) informacija apie tai, kad finansinės paslaugos
kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurių paslaugos teikėjas
nekontroliuoja, o ankstesni rezultatai nėra būsimų rezultatų rodikliai;
5) informacija apie tai, kad gali būti papildomų
mokesčių ir (ar) išlaidų, nesusijusių su paslaugos teikėju;
6) laikotarpis, kurį pasiūlyme pateikta informacija
galioja;
7) finansinės paslaugos apmokėjimo ir vykdymo tvarka;
8) vartotojui tenkančios papildomos naudojimosi ryšio
priemonėmis išlaidos, jeigu tokios papildomos išlaidos skaičiuojamos.
8. Apie finansinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą
ryšio priemonėmis, turi būti nurodyta:
1) vartotojo teisė atsisakyti sutarties ir šios teisės
įgyvendinimo tvarka, įskaitant informaciją apie įmokas, kurias vartotojui gali
reikėti sumokėti, apie nepasinaudojimo šia teise pasekmes arba kad nėra teisės
atsisakyti sutarties;
2) trumpiausias sutarties galiojimo terminas, jei
finansinių paslaugų teikimas yra nevienkartinio pobūdžio;
3) informacija apie šalių teises nutraukti sutartį
prieš terminą arba vienašališkai, įskaitant sutartyje nustatomas netesybas;
4) praktiniai nurodymai, susiję su teise atsisakyti
sutarties, įskaitant adresą, kuriuo turėtų būti siunčiamas pranešimas apie
sutarties atsisakymą;
5) valstybė arba valstybės, kurių teise iki sutarties
su vartotoju sudarymo vadovaujasi paslaugos teikėjas;
6) sutarties nuostatos dėl sutarčiai taikomos teisės
ir (ar) bylos teismingumo;
7) kokia kalba ar kalbomis pateikiama informacija apie
sutarties terminus ir sąlygas, šiame skirsnyje nurodyta išankstinė informacija,
taip pat kokia kalba ar kalbomis paslaugos teikėjas, suderinęs su vartotoju,
įsipareigoja palaikyti ryšius šios sutarties galiojimo metu.
9. Apie žalos atlyginimą turi būti nurodyta:
1) ginčų dėl pažeistų vartotojo teisių sprendimo ne
teisme tvarka arba kad tokia tvarka nenustatyta;
2) draudimo (garantiniai) fondai ar kita žalos atlyginimo
tvarka.
10. Šio straipsnio 6–9 dalyse nurodytos informacijos
komercinis pobūdis turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstytas ir tikti
naudojamoms ryšio priemonėms atsižvelgiant į sutartiniams santykiams taikomus
sąžiningumo ir neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų apsaugą užtikrinančius
principus.
11. Iki sutarties sudarymo vartotojui pateikiama
informacija apie sutartines prievoles, kurios bus privalomos vartotojui ir
paslaugos teikėjui pagal sutarčiai, jei ji būtų sudaryta, taikomą teisę.
12. Jeigu kalbama telefonu, pokalbio su vartotoju
pradžioje turi būti pateikiama informacija apie finansinės paslaugos teikėją ir
nurodomas skambučio komercinis tikslas. Kai vartotojas aiškiai pareiškia savo
sutikimą, taip pat pateikiami duomenys apie skambinantį asmenį, jo ryšį su
finansinių paslaugų teikėju ir šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 5 punktuose ir 8
dalies 1 punkte nurodyta informacija (išskyrus informaciją apie nepasinaudojimo
teise atsisakyti sutarties pasekmes).
13. Jeigu kalbama telefonu, finansinės paslaugos
teikėjas praneša vartotojui apie šio teisę gauti kitą, negu nurodyta šio
straipsnio 12 dalyje, informaciją ir nurodo, kokio pobūdžio ta informacija yra.
14. Sudaręs sutartį, vartotojas bet kuriuo sutarties
galiojimo metu turi teisę reikalauti, kad bet kokia su sutartimi susijusi
informacija jam būtų pateikta popieriuje. Vartotojas turi teisę keisti
naudojamas ryšio priemones, jei tai neprieštarauja sudarytai sutarčiai arba
teikiamų finansinių paslaugų pobūdžiui.
15. Iki sutarties sudarymo vartotojas turi gauti šio
straipsnio 6–9 dalyse nurodytą informaciją vartotojui prieinamoje patvariojoje
laikmenoje.
16. Jeigu vartotojo prašymu sutartis sudaroma tokiomis
ryšio priemonėmis, kuriomis neįmanoma pateikti informacijos pagal šio
straipsnio 15 dalies reikalavimus, paslaugos teikėjas nedelsdamas informaciją
pateikia po sutarties sudarymo.
17. Pareiga įrodyti, kad informacija buvo pateikta
vartotojui pagal šio straipsnio reikalavimus, kad vartotojas išreiškė savo
valią sudaryti sutartį ir kad sutartis vykdoma tinkamai, tenka paslaugos
teikėjui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
37 straipsnis.
Vartotojo teisė atsisakyti finansinių paslaugų sutarties, sudarytos ryšio
priemonėmis, ar ją nutraukti
1. Vartotojas turi teisę atsisakyti finansinių
paslaugų teikimo sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, apie tai patvariojoje
laikmenoje pranešdamas paslaugos teikėjui per 14 dienų nuo sutarties sudarymo
dienos, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nenumatyta kitaip.
2. Vartotojas turi teisę atsisakyti gyvybės draudimo
arba pensijų kaupimo sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, apie tai
patvariojoje laikmenoje pranešdamas paslaugos teikėjui per 30 dienų. Pensijų kaupimo
sutarčių atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo
dienos. Gyvybės draudimo sutarčių atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo
tos dienos, kurią vartotojas informuojamas, kad sutartis yra sudaryta.
3. Jeigu vartotojas gauna informaciją pagal šio įstatymo 36
straipsnio 15 ar 16 dalį po sutarties sudarymo arba vėliau negu pranešimą, kad
sutartis sudaryta, atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo informacijos
gavimo dienos.
4. Šiame straipsnyje numatytą vartotojo teisę atsisakyti
sutarties draudžiama suvaržyti papildomais įpareigojimais, įmokomis arba bet
kokiu kitu būdu ją apriboti ar panaikinti, išskyrus šiame straipsnyje numatytus
atvejus.
5. Už ekspertizę ar laboratorinius tyrimus Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmoka:
1) pardavėjas, paslaugų teikėjas, jeigu nustatoma, kad
prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos paslaugos
yra netinkamos kokybės;
2) vartotojas, jeigu Tarnybos, Inspekcijos ar
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos sprendimu ekspertizė ar
laboratoriniai tyrimai nebūtini, o vartotojas pageidauja juos atlikti,
pasitvirtinus, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos
atlygintinos paslaugos yra tinkamos kokybės.
6. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys
nesumoka už ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, Tarnyba, Inspekcija ar Valstybinė
visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba kreipiasi į teismą dėl šių išlaidų
priteisimo.
Straipsnio redakcija nuo
2012-07-01:
21
straipsnis. Vartotojo kreipimasis į Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos
centrą apskrityje
1. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas
nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės
prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos
sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę
kreiptis į Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės
sveikatos centrą apskrityje. Šios institucijos
privalo išnagrinėti vartotojo prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo
prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą vartotojo
prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, šios institucijos gali terminą
pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
2. Tarnyba,
Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje, išnagrinėję vartotojo
prašymą, surašo patikrinimo aktą, kuriame nurodo, ar vartotojo reikalavimas
pagrįstas, ir, jeigu pagrįstas, pasiūlo pardavėjui, paslaugų teikėjui per
nustatytą terminą įvykdyti vartotojo reikalavimą. Tarnyba, Inspekcija ar
visuomenės sveikatos centras apskrityje informuoja vartotoją apie tikrinimo
rezultatus.
3. Jeigu pardavėjas,
paslaugų teikėjas Tarnybos, Inspekcijos ar visuomenės sveikatos centras
apskrityje pasiūlymo tenkinti vartotojo reikalavimą
netenkina, šios institucijos patikrinimo akto kopiją pateikia Valstybinei
vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri sprendžia klausimą dėl vartotojo
teisių gynimo.
4. Jeigu vartotojo prašymui
išnagrinėti reikia atlikti ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, kuriais
nustatoma prekių ir (ar) su jomis susijusių paslaugų kokybė, tai atliekama iš
Tarnybai, Inspekcijai ar visuomenės sveikatos centrui apskrityje tam tikslui numatytų valstybės biudžeto asignavimų,
išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.
5. Už ekspertizę ar laboratorinius tyrimus
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmoka:
1) pardavėjas, paslaugų teikėjas, jeigu
nustatoma, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos
atlygintinos paslaugos yra netinkamos kokybės;
2) vartotojas, jeigu
Tarnybos, Inspekcijos ar visuomenės sveikatos centro apskrityje sprendimu ekspertizė ar laboratoriniai tyrimai nebūtini, o
vartotojas pageidauja juos atlikti, pasitvirtinus, kad prekės ir (ar) su jomis
susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos paslaugos yra tinkamos kokybės.
6. Jeigu šio straipsnio 5
dalyje nurodyti asmenys nesumoka už ekspertizę ar laboratorinius tyrimus,
Tarnyba, Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje kreipiasi į teismą dėl šių išlaidų priteisimo.
5. Vartotojas negali pasinaudoti šiame straipsnyje
nustatyta teise atsisakyti:
1) sutarties dėl finansinių paslaugų, kurių kaina
susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurie gali būti per nustatytą sutarties
atsisakymo terminą ir kurių nekontroliuoja paslaugos teikėjas. Finansinė
paslauga, kurios kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurie gali būti
per nustatytą sutarties atsisakymo terminą ir kurių nekontroliuoja paslaugos
teikėjas, – tai paslauga, susijusi su valiutos keitimu, pinigų rinkos
priemonėmis, perleidžiamais vertybiniais popieriais, kolektyvinio investavimo
subjektų investiciniais vienetais, būsimais finansiniais sandoriais, įskaitant
ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones, išankstiniais
palūkanų normos sandoriais, apsikeitimo palūkanų normomis, valiuta ir
nuosavybės vertybiniais popieriais sandoriais, pasirinkimo sandoriais įsigyti
ir perleisti bet kokias šiame punkte nurodytas finansines priemones, įskaitant
ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones (ši kategorija apima
valiutos ir palūkanų normų pasirinkimo sandorius);
2) kelionių ir bagažo draudimo sutarčių ar panašių
draudimo sutarčių, kurių galiojimo terminas trumpesnis negu vienas mėnuo;
3) sutarčių, kurias vartotojo prašymu abi šalys yra
visiškai įvykdžiusios nepasibaigus sutarties atsisakymo terminui.
6. Vartotojas, norintis pasinaudoti teise atsisakyti
sutarties, iki sutarties atsisakymo termino pabaigos apie tai praneša paslaugų
teikėjui, vadovaudamasis praktiniais nurodymais, jam pateiktais pagal šio
įstatymo 36 straipsnio 8 dalies 4 punktą. Laikoma, kad terminas nepraleistas,
jeigu pranešimas (pateiktas patvariojoje laikmenoje, su kuria gali susipažinti
paslaugos teikėjas) išsiunčiamas iki sutarties atsisakymo termino pabaigos.
7. Šis straipsnis netaikomas vartojimo kredito
sutartims, nutrauktoms pagal Civilinio kodekso 6.367 straipsnio 6 dalį ir 6.370
straipsnio 2 dalį.
8. Kai kartu su finansinės paslaugos sutartimi,
sudaryta ryšio priemonėmis, sudaroma kita sutartis naudojant ryšio priemones
dėl paslaugų, kurias pagal trečiosios šalies ir paslaugų teikėjo sutartį teikia
paslaugų teikėjas arba trečioji šalis, pastaroji sutartis nutraukiama be
papildomų įpareigojimų vartotojui, jeigu vartotojas pasinaudoja teise
atsisakyti sutarties.
9. Jeigu paslaugos teikėjas nesilaiko šio skirsnio
nuostatų, ryšio priemonėmis sudaryta finansinių paslaugų teikimo sutartis turi
būti nutraukiama be jokių papildomų įpareigojimų vartotojui.
10. Finansinės paslaugos teikėjas sutartį, kol
nepasibaigęs numatytas jos atsisakymo terminas, gali pradėti vykdyti tik
vartotojo sutikimu. Kai vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties, jis
per sutartyje numatytą terminą sumoka už faktiškai jam pagal sutartį teikėjo
suteiktą finansinę paslaugą.
11. Vartotojas už faktiškai suteiktą finansinę
paslaugą moka, jei jis buvo tinkamai informuotas pagal šio įstatymo 36
straipsnio 8 dalies 1 punktą. Faktą, kad vartotojas buvo tinkamai informuotas,
turi įrodyti finansinės paslaugos teikėjas. Finansinės paslaugos teikėjas
negali reikalauti už suteiktą finansinę paslaugą mokėti, jeigu jis be
išankstinio vartotojo prašymo pradėjo vykdyti sutartį nepasibaigus šio
straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytam sutarties atsisakymo terminui.
12. Finansinių paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per 30
dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo dienos grąžina vartotojui
pagal sutartį gautus pinigus (ir (ar) turtą), išskyrus nurodytus šio straipsnio
10 dalyje. Vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis,
ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą išsiuntimo
dienos grąžina finansinių paslaugų teikėjui pagal sutartį gautus pinigus (ir
(ar) turtą).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1765,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7202 (2011-12-15)
22 straipsnis. Ginčus
nagrinėjančios institucijos, jų teisės ir pareigos
1. Vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus
vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja šios institucijos (toliau
– ginčus nagrinėjančios institucijos):
1) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba –
elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių paslaugų srityse;
2) Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija –
Draudimo įstatymo numatytais atvejais ir tvarka;
2 punkto redakcija nuo 2012-01-01:
2) Lietuvos bankas – Lietuvos banko įstatymo
numatytais atvejais ir tvarka;
3) Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio
ministerijos – Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos
srityse;
4) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
– Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse;
5) kitos institucijos – įstatymų nustatytais atvejais;
6) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba –
kitose šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nenumatytose vartotojų teisių
apsaugos srityse.
2. Ginčai nagrinėjami šio skirsnio nustatyta tvarka,
jei kiti įstatymai nenustato kitaip.
3. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytos institucijos,
nagrinėdamos ginčą, turi teisę:
1) kreiptis į vartotoją dėl papildomos informacijos
pateikimo ir nurodyti šios informacijos pateikimo terminą;
2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų
informaciją, reikalingą ginčui išnagrinėti ir sprendimui priimti;
3) pareikalauti iš pardavėjo, paslaugų teikėjo,
kuriems pareikštas reikalavimas, per nurodytą terminą pateikti įrodymus,
reikalingus vartotojo prašymui ištirti, ir gauti paaiškinimus žodžiu ir raštu;
4) gauti išvadą iš valstybės ir savivaldybių
institucijų;
5) kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose
numatytas teises.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos
privalo pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai informaciją,
nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje, užtikrinti informacijos
suinteresuotiems asmenims pateikimą raštu ar kita jiems priimtina forma dėl
institucijos kompetencijos nagrinėjant ginčus, nagrinėtinų ginčų pobūdžio,
ginčų nagrinėjimo tvarkos ir terminų, teisės aktų, taikytinų priimant
sprendimą, galimų išlaidų ginčo nagrinėjimo metu, jų paskirstymo, sprendimo
teisinės galios, sprendimo neįvykdymo pasekmių. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytos institucijos savo interneto tinklalapiuose skelbia informaciją apie
gautų vartotojų prašymų nagrinėti ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme
tvarka kiekį ir apibendrintus jų nagrinėjimo rezultatus, vidutinį jų nagrinėjimo
laiką, apibendrintų vartotojų reikalavimų rūšis. Be to, šio straipsnio 1 dalyje
nurodytos institucijos teismo ar ginčo šalies prašymu duoda išvadą byloje, kai
ginčo šalis pagal 29 straipsnį kreipiasi į teismą nagrinėti ginčą iš esmės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1686,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6832 (2011-12-01)
23 straipsnis. Kreipimasis
į ginčus nagrinėjančias institucijas
1. Kiekvienas vartotojas turi teisę šio straipsnio nustatyta
tvarka pateikti prašymą ginčus nagrinėjančiai institucijai, kad būtų apgintos
pažeistos ar ginčijamos jo teisės ir įstatymų saugomi interesai.
2. Vartotojas, kreipdamasis į ginčus nagrinėjančią
instituciją, privalo pateikti:
1) prašymą, kuriame turi būti nurodyta: ginčą
nagrinėjančios institucijos, kuriai teikiamas prašymas, pavadinimas; vartotojo
vardas, pavardė, adresas; pardavėjo, paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų
(neveikimo) yra pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas, pavardė),
adresas (buveinė); vartotojo teisės ir įstatymų saugomi interesai, kuriuos,
vartotojo nuomone, pažeidžia pardavėjas, paslaugų teikėjas; vartotojo
reikalavimas; informacija apie kreipimąsi į pardavėją, paslaugų teikėją;
informacija, ar tų pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu nėra nagrinėjamas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, ar ginčo
nagrinėjimas nebuvo nutrauktas pagal šio įstatymo 26 straipsnį, ar ginčus
nagrinėjanti institucija yra priėmusi sprendimą, ar yra įsigaliojęs teismo
sprendimas dėl šio ginčo; pridedamų dokumentų kopijų sąrašas;
2) prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių
dokumentų kopijas.
3. Jei kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų kopijų
tikrumo, ginčus nagrinėjanti institucija turi teisę pareikalauti, kad vartotojas
ir (ar) pardavėjas, paslaugų teikėjas pateiktų dokumentų originalus.
4. Gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytus
dokumentus, ginčus nagrinėjanti institucija nustato, ar yra pagrindas
atsisakyti nagrinėti prašymą.
5. Ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti
vartotojo prašymą:
1) jeigu ji neįgaliota priimti sprendimo dėl vartotojo
prašyme nurodyto reikalavimo. Šiuo atveju ginčus nagrinėjanti institucija ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda vartotojo prašymą kitoms šio įstatymo
22 straipsnio 1 dalyje išvardytoms institucijoms ir apie tai raštu praneša
vartotojui;
2) jeigu tų pačių šalių ginčą dėl to paties dalyko ir
tuo pačiu pagrindu nagrinėja kita ginčus nagrinėjanti institucija ar teismas.
Šiuo atveju vartotojo prašymas per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ginčus
nagrinėjančioje institucijoje dienos grąžinamas vartotojui ir nurodomas
grąžinimo pagrindas;
3) jeigu yra priimtas ginčus nagrinėjančios
institucijos sprendimas arba yra įsigaliojęs teismo sprendimas dėl tų pačių
šalių ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba įsigaliojusi
teismo nutartis priimti tų pačių šalių ieškinio dėl to paties dalyko ir tuo
pačiu pagrindu atsisakymą, arba įsigaliojusi teismo nutartis patvirtinti taikos
sutartį;
4) kuriame nenurodytas vartotojo vardas ir pavardė,
adresas arba kuris vartotojo ar jo atstovo nepasirašytas, arba kurį vartotojo
vardu pateikė neįgaliotas asmuo.
6. Vartotojų asociacijos, atstovaudamos vartotojams
nagrinėjant ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka, turi pateikti
dokumentų, patvirtinančių, kad jos įregistruotos Juridinių asmenų registre, kad
jų steigimo dokumentuose įrašytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų
interesų atstovavimas ir gynimas ir kad vartotojai, kurių interesais kreipiasi
asociacija, yra šios asociacijos nariai arba raštu įgaliojo ją ginti savo
interesus, kopijas.
24 straipsnis. Pasirengimas
nagrinėti ginčą
1. Gavusi vartotojo prašymą, ginčus nagrinėjanti
institucija išsiunčia pardavėjui, paslaugų teikėjui, dėl kurio veiksmų (neveikimo)
yra pateiktas vartotojo reikalavimas, pranešimą apie gautą vartotojo prašymą,
šio prašymo ir jo priedų kopijas, reikalaudama ne vėliau kaip per 10 dienų nuo
pranešimo gavimo dienos raštu pateikti išsamius paaiškinimus ir juos
pagrindžiančius dokumentus.
2. Jeigu vartotojas kreipiasi į ginčus nagrinėjančią
instituciją prieš tai dėl prašymo dalyko nesikreipęs į pardavėją, paslaugos
teikėją arba jeigu dėl to kreipėsi, bet per šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje
nustatytą terminą negavo jokio atsakymo, ginčus nagrinėjanti institucija turi
vartotojo prašymą išsiųsti pardavėjui, paslaugų teikėjui ir pasiūlyti per jos
nustatytą terminą ginčą išspręsti taikiai. Nesutikdamas spręsti ginčą taikiai,
pardavėjas, paslaugų teikėjas pateikia ginčus nagrinėjančiai institucijai
motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus. Ginčus nagrinėjanti
institucija nenagrinėja ginčo, jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas per jos
nustatytą terminą pasiūlo ginčą spręsti taikiai ir vartotojas su tuo sutinka
arba per ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą terminą nenurodo, kad
nesutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu.
3. Ginčus nagrinėjanti institucija gali kreiptis į
valstybės ir savivaldybės instituciją, kuri atsakinga už su ginču susijusią
vartojimo sritį, prašydama išvados dėl vartotojo prašyme nurodyto reikalavimo
ar pardavėjo, paslaugų teikėjo pateiktų paaiškinimų. Nurodytos institucijos
prireikus atlieka ekspertizę ar laboratorinius tyrimus. Ekspertizės ir
laboratoriniai tyrimai apmokami šio įstatymo 21 straipsnio 4 ir 5 dalyse
numatyta tvarka.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijos, atsakingos
už su ginču susijusią vartojimo sritį, išvadas ginčus nagrinėjančiai
institucijai jos reikalavimu pateikia per šios institucijos nustatytą terminą,
bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį
terminą išvada negali būti pateikta, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne
ilgiau kaip 10 darbo dienų.
25 straipsnis. Ginčų
nagrinėjimas
1. Ginčus nagrinėjanti institucija, pasirengusi
nagrinėti ginčą, jį paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai
pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Ginčus nagrinėjančios
institucijos sprendimu ginčas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka,
kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus, kai siekiama sudaryti
sąlygas ginčą išspręsti taikiai arba kitais reikiamais atvejais. Nagrinėjant
ginčą žodinio proceso tvarka, ginčo šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims
turi būti pranešta apie ginčo nagrinėjimo posėdžio vietą, datą ir laiką. Jeigu
vartotojas neatvyksta į ginčą nagrinėjančios institucijos posėdį be
pateisinamos priežasties arba nepateikia paaiškinimų ir kitų įrodymų, ginčo
nagrinėjimas nutraukiamas pagal šio įstatymo 26 straipsnį. Jeigu pardavėjas ar
paslaugos teikėjas neatvyksta į ginčą nagrinėjančios institucijos posėdį arba
nepateikia paaiškinimų ir kitų įrodymų, ginčus nagrinėjanti institucija turi
teisę priimti sprendimą atsižvelgdama į turimus įrodymus.
2. Ginčai nagrinėjami viešai, išskyrus atvejus, kai
ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu būtina apsaugoti valstybės,
tarnybos, komercines, banko, profesines paslaptis arba užtikrinti vartotojo
teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Visa išnagrinėtos bylos medžiaga,
išskyrus bylų, kurios buvo išnagrinėtos neviešai, medžiagą, yra vieša ir su ja
teisingumo ministro nustatyta tvarka gali susipažinti ir byloje nedalyvavę
asmenys.
3. Ginčas nagrinėjamas laikantis rungimosi ir ginčo
nagrinėjimo operatyvumo bei skaidrumo principų.
4. Ginčus nagrinėjanti institucija išsiaiškina ginčo
esmę, ištiria turimus įrodymus ir imasi priemonių šalims sutaikyti.
5. Žodinio proceso metu ginčo šalys ir visi
nagrinėjant ginčą dalyvaujantys suinteresuoti asmenys laikosi posėdžio
pirmininko nustatytos posėdžio tvarkos.
6. Ginčo šalys ir kiti nagrinėjant ginčą dalyvaujantys
suinteresuoti asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus,
nuorašus, kopijas, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus
kitiems nagrinėjant ginčą dalyvaujantiems asmenims, pateikti prašymus, gauti
ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo nuorašą, naudotis kitomis šio
įstatymo suteikiamomis teisėmis. Šiomis teisėmis nagrinėjant ginčą
dalyvaujantys asmenys privalo naudotis sąžiningai, nevilkindami ginčo
nagrinėjimo.
7. Ginčus nagrinėjanti institucija pirmiausia imasi
priemonių vartotojui ir pardavėjui, paslaugų teikėjui sutaikinti ir siūlo ginčą
išspręsti taikiai, jeigu, šios institucijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias
ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, taikus susitarimas įmanomas.
Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas ir vartotojas ginčą užbaigia taikiu
susitarimu, ginčo nagrinėjimas jį nagrinėjančios institucijos sprendimu
nutraukiamas. Jeigu užbaigti ginčą taikiu susitarimu nepavyksta, ginčus
nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl ginčo.
8. Ginčus nagrinėjanti institucija vartotojo prašymą
išnagrinėja ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo,
atitinkančio šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, pateikimo dienos, jeigu
kiti įstatymai nenumato kitaip. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą
vartotojo prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, ginčus nagrinėjanti
institucija gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Ginčą
nagrinėjanti institucija imasi priemonių, kad ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo
teisėmis ir nevilkintų ginčo nagrinėjimo, ir siekia, kad ginčas per įmanomai
trumpiausią laiką būtų tinkamai išspręstas.
9. Ginčus nagrinėjančios institucijos vartotojų
prašymus nagrinėja nemokamai.
26 straipsnis. Ginčo
nagrinėjimo nutraukimas
1. Ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo
nagrinėjimą šiais atvejais:
1) ginčo šalys susitaiko;
2) vartotojas kviečiamas neatvyksta į ginčus
nagrinėjančios institucijos posėdį be pateisinamos priežasties ar neteikia
paaiškinimų ir įrodymų;
3) viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo
kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą;
4) paaiškėja aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 23
straipsnio 5 dalies 1–3 punktuose;
5) vartotojas atsisako savo reikalavimų;
6) yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių išspręsti
ginčą neįmanoma.
2. Ginčus nagrinėjančiai institucijai nutraukus ginčo
nagrinėjimą, vartotojas neturi teisės pakartotinai dėl to paties dalyko
kreiptis į ginčus nagrinėjančią instituciją, tačiau tai nevaržo jo teisės kreiptis
į teismą.
27 straipsnis. Ginčus
nagrinėjančios institucijos sprendimas
1. Ginčus nagrinėjanti institucija, išnagrinėjusi
vartotojo prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) patenkinti vartotojo reikalavimus;
2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus;
3) atmesti vartotojo prašymą.
2. Ginčus nagrinėjanti institucija savo sprendimą
priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas
pagrindžiančius įrodymus.
3. Ginčus nagrinėjančios institucijos sprendime
privalo būti nurodyta:
1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;
2) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas;
3) sprendimą priėmusio kolegialaus organo, jei ginčas
išnagrinėtas kolegialiai, sudėtis, posėdžio sekretorius, ginčo šalys, kiti
nagrinėjant ginčą dalyvavę suinteresuoti asmenys;
4) ginčo esmė;
5) nagrinėjant ginčą dalyvavusių asmenų paaiškinimų
santrauka;
6) įrodymų vertinimas;
7) argumentai, dėl kurių atmetami kai kurie įrodymai;
8) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais
vadovautasi, kiti teisiniai argumentai;
9) institucijos priimtas vienas iš šio straipsnio 1
dalyje nurodytų sprendimų;
10) sprendimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį
siūloma sprendimą įvykdyti, informacija, kad apie sprendimo neįvykdymą bus
paskelbta šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka.
4. Ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo
nuorašai per 3 darbo dienas išsiunčiami vartotojui ir pardavėjui, paslaugų
teikėjui.
28 straipsnis. Viešas
paskelbimas
1. Gavusi pranešimą, kad per šio įstatymo 27
straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodytą terminą pardavėjas, paslaugos teikėjas
neįvykdė sprendimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie sprendimo
neįvykdymą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje.
2. Gavusi pranešimą, kad pardavėjas, paslaugos
teikėjas neįvykdė taikaus susitarimo, nurodyto šio įstatymo 25 straipsnio 7
dalyje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie taikaus susitarimo
neįvykdymą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje.
3. Ginčus nagrinėjančios institucijos privalo pranešti
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apie neįvykdytus sprendimus ir
nevykdomus taikius šalių susitarimus nedelsiant, kai tik gauna pranešimą apie
neįvykdymą. Pranešimai apie sprendimų ir taikių susitarimų neįvykdymą
skelbiami viešai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto
tinklalapyje.
29 straipsnis. Kreipimasis
į bendrosios kompetencijos teismą
Ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios
kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo
nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios
institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios
institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo
apskundimu.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
VARTOTOJŲ VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS
30 straipsnis. Vartotojų
viešojo intereso gynimas
1. Vartotojų viešąjį interesą gina Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas
sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais –
kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys.
2. Vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio
ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai
siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti)
pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų
teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu,
neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui,
šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams.
3. Šio skirsnio nuostatos nevaržo vartotojo teisių
pačiam ginti pažeistas teises.
31 straipsnis. Vartotojų
asociacijų teisė ginti vartotojų viešąjį interesą
1. Vartotojų asociacijos turi teisę ginti vartotojų
viešąjį interesą, jei jos atitinka visas šias sąlygas:
1) yra įregistruotos Juridinių asmenų registre;
2) steigimo dokumente yra nurodytas veiklos tikslas –
vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas;
3) asociacijoje yra ne mažiau kaip 20 narių. Tuo
atveju, kai asociacijos nariai yra kitos vartotojų asociacijos, bendras šių
asociacijų narių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 20;
4) yra nepriklausomos nuo verslo ir kitų su vartotojų
teisių gynimu nesusijusių interesų.
2. Vartotojų asociacija, pareikšdama ieškinį ar
pareiškimą (skundą) vartotojų viešajam interesui ginti, privalo teismui
pateikti įrodymus, kad ji atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.
Kad vartotojų asociacija atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą
sąlygą, patvirtina šios vartotojų asociacijos pareiškimas dėl jos
nepriklausomumo nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių
interesų, jeigu neįrodoma kitaip.
32 straipsnis. Kreipimasis
į pardavėją ar paslaugų teikėją
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
38 straipsnis. Finansinių paslaugų teikimas be
vartotojo sutikimo
1. Draudžiama teikti finansines paslaugas vartotojui
be jo sutikimo, jeigu už jas reikalaujama mokėti.
2. Vartotojas, kuriam buvo suteiktos finansinės
paslaugos be jo sutikimo, gali naudotis tomis paslaugomis savo nuožiūra neatlygintinai.
Šiuo atveju vartotojas atleidžiamas nuo bet kokios su paslaugų naudojimu
susijusios atsakomybės.
39 straipsnis. Pranešimai, neteiktini be vartotojo
sutikimo
1. Finansinės paslaugos teikėjas gali siųsti
pranešimus automatinėmis telefoninio ryšio priemonėmis, nereikalaujančiomis
žmogaus dalyvavimo (automatiniais skambinimo aparatais), ir faksais tik gavęs
išankstinį vartotojo sutikimą.
2. Finansinės paslaugos teikėjas gali naudoti šio
straipsnio 1 dalyje nenurodytas ryšio priemones, kurias vartotojas naudoja savo
asmeniniams poreikiams tenkinti, tik gavęs išankstinį vartotojo sutikimą.
3. Vartotojui turi būti sudarytos sąlygos šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais savo valią išreikšti
neatlygintinai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
PARDAVĖJŲ IR PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ATSAKOMYBĖ
Skirsnio pavadinimas
keistas:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
40 straipsnis. Atsakomybė už teisės aktų,
reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už
Civilinio kodekso 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse, 6.370 straipsnio 4–9 dalyse
ir šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse, 37 straipsnio 1–4, 8–12 dalyse, 38
straipsnio 1 dalyje, 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą
pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti
nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų baudą. Jeigu pažeidimas yra
mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos vartotojų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali
taikyti įspėjimą, neskirdama
pardavėjams, paslaugų
teikėjams
baudos.
2. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias
aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Skiriamos baudos dydis
nustatomas pagal baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į
atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių
aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidutinio iki minimalaus dydžio, o kai yra
atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidutinio iki
maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių,
bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar
didinimas motyvuojamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime.
3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma
tai, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas, padarę pažeidimą, savo noru užkirto
kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Valstybinei vartotojų teisių
apsaugos tarnybai tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą
žalą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali pripažinti atsakomybę
lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai,
kad pardavėjas, paslaugų teikėjas kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą
pažeidimą arba pakartotinai per vienus metus padarė pažeidimą, už kurį jau buvo
paskirta šio įstatymo nustatyta bauda, įspėjimas.
5. Skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos
tarnybos nutarimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į
atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda
pardavėjui, paslaugų teikėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga
padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo,
protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio straipsnio 1
dalyje nustatyta minimali bauda.
6. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti,
nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, vengimą
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos reikalavimu atvykti ir pateikti
paaiškinimus, jeigu prieš tai buvo taikytas įspėjimas, gali būti skiriama bauda
iki vieno tūkstančio litų.
7. Pardavėjai ir paslaugų teikėjai už kitus vartotojų
teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
41 straipsnis. Pagrindas pradėti galimo vartotojų teisių
pažeidimo nagrinėjimo procedūrą
Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto vartotojų
teisių pažeidimo (toliau – vartotojų teisių pažeidimas) nagrinėjimo procedūra
pradedama:
1) gavus vartotojo, valstybės ir savivaldybių
institucijos ir įstaigos, vartotojų asociacijos (toliau – pareiškėjai) skundą;
2) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
iniciatyva priėmus motyvuotą sprendimą, jeigu ji nustato pakankamai duomenų
apie galimą vartotojų teisių pažeidimą.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
42 straipsnis. Skundo pradėti galimo vartotojų teisių
pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pateikimas ir jo nagrinėjimas
1. Skundas dėl galimo vartotojų teisių pažeidimo
(toliau – skundas) Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai turi būti pateiktas
raštu.
2. Skunde turi būti nurodyta:
1) pareiškėjo vardas, pavardė, adresas (jeigu
kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu
kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti;
2) pareiškėjui žinomos galimo vartotojų teisių
pažeidimo faktinės aplinkybės. Prie skundo pridedami jas patvirtinantys
pareiškėjo turimi dokumentai.
3. Pradėti galimo vartotojų teisių pažeidimo
nagrinėjimo procedūrą pagal pateiktą skundą atsisakoma, jeigu:
1) skunde nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai;
2) skunde nurodyti faktiniai duomenys jau buvo
patikrinti ir dėl jų priimtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
nutarimas;
3) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai
įtarti vartotojų teisių pažeidimą, arba pareiškėjas be pateisinamos priežasties
per nustatytą terminą nepateikia jo skundą pagrindžiančių dokumentų;
4) nuo galimo šio įstatymo pažeidimo iki skundo
pateikimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dienos yra praėję
daugiau kaip treji metai.
4. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba per 30
kalendorinių dienų nuo skundo, atitinkančio šiame straipsnyje nustatytus
reikalavimus, gavimo dienos praneša pareiškėjui priežastis, dėl kurių atsisakoma
pradėti vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
43 straipsnis. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros
dalyviai ir kiti asmenys
1. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros
metu dalyvauja:
1) pardavėjas, paslaugų teikėjas, dėl kurio ši
procedūra vykdoma;
2) pareiškėjas, kurio skundu remiantis pradėta
vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūra;
3) ekspertai, specialistai ir kiti asmenys –
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimu.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti
asmenys toliau šiame įstatyme vadinami vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo
procedūros dalyviais.
3. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros
dalyviams gali atstovauti jų atstovai.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
44 straipsnis. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo tvarka ir
terminai
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
nustačiusi, kad pažeistas vartotojų viešasis interesas, turi kreiptis į
pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo
gavimo nutraukti viešojo intereso pažeidimą, taip pat nurodyti pardavėjui ar
paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į
teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) viešajam interesui ginti, jeigu
pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks viešojo intereso pažeidimo.
pradėjusi vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į
pardavėją, paslaugų teikėją, kurio veiksmai skundžiami, ir paprašo per
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nurodytą terminą pateikti
motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių
pradėta vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūra.
2. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros
dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki vartotojų teisių
pažeidimo nagrinėjimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje dienos
registruotu laišku pranešama apie galimą vartotojų teisių pažeidimą, šio
pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais
dokumentais ir kita informacija, raštu pateikti paaiškinimus.
3. Jeigu vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo
procedūros dalyviai nedalyvauja galimo vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo
metu, šis pažeidimas gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, kai yra duomenų,
kad jiems tinkamai ir laiku buvo pranešta apie vartotojų teisių pažeidimo
nagrinėjimo vietą ir laiką.
4. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo metu šios
procedūros dalyviai turi teisę susipažinti su gautais dokumentais ir kita
informacija, duoti žodinius ar rašytinius paaiškinimus, teikti prašymus,
pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus.
5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galimą
vartotojų teisių pažeidimą išnagrinėja ir šio
įstatymo 40 straipsnyje nurodytas sankcijas paskiria per įmanomai trumpesnį
terminą, tačiau ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo 41 straipsnyje
nurodyto skundo gavimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ar
sprendimo priėmimo dienos.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
45 straipsnis. Pareiga
teikti informaciją
Pardavėjas, paslaugų teikėjas, dėl kurio pradėta
vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalo Valstybinei vartotojų
teisių apsaugos tarnybai pateikti informaciją ir dokumentus galimam vartotojų
teisių pažeidimui tirti.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
46 straipsnis.
Nutarimas atlikus vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
atlikusi vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, priima nutarimą,
kuriame turi būti nurodyta:
1) nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas;
2) nutarimo priėmimo data ir vieta;
3) nutarimą priėmusio asmens (kolegialaus organo) duomenys,
posėdžio sekretorius, vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros
dalyviai ir kiti dalyvavę suinteresuoti asmenys;
4) pardavėjo ar paslaugos teikėjo, dėl kurio veiksmų
(neveikimo) buvo priimtas nutarimas, duomenys;
5) skundo, pagal kurį
pradėta vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūra, turinys;
6) nustatyto vartotojų teisių pažeidimo faktinės
aplinkybės;
7) pažeidimo faktą patvirtinantys duomenys, kuriais
grindžiamas nutarimas;
8) šio įstatymo
straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą;
9) pardavėjo ar paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų
(neveikimo) buvo priimtas nutarimas, paaiškinimai ir jų įvertinimas;
10) priimtas sprendimas;
11) nutarimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį
nutarimą būtina įvykdyti;
12) nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.
2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į
pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo
gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų
sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų
teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su
ieškiniu ar pareiškimu (skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo
negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdys
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymo.
3. Gavęs šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymą ir sutikdamas nutraukti
viešojo intereso pažeidimą, pardavėjas, paslaugų teikėjas per nustatytą 14
dienų terminą nusiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
pranešimą, kad sutinka nutraukti viešojo intereso pažeidimą arba kad pažeidimą
nutraukė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, patikrinusi, kad
viešojo intereso pažeidimas tikrai nutrauktas, pranešimą apie tai skelbia savo
interneto tinklalapyje. Jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas,
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo
intereso gynimo.
4. Šio straipsnio 1–3 dalių nuostatos mutatis
mutandis taikomos ir tais atvejais, kai vartotojų viešąjį interesą įstatymų
nustatytais atvejais gina kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, o šio
straipsnio 1 ir 2 dalys mutatis mutandis – kai viešąjį vartotojų
interesą gina vartotojų asociacijos ir įstatymų nustatytais atvejais kiti
juridiniai asmenys.
33 straipsnis.
Europos Sąjungos valstybių narių institucijų ar organizacijų teisė pareikšti
ieškinį Lietuvoje ginant viešąjį interesą
1. Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar
organizacijos, kurias Europos Komisija įtraukia į Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvoje 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus numatytą sąrašą ir
paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turi teisę pagal Civilinio
proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismuose pareikšti
ieškinius dėl įpareigojimų prekių ar paslaugų pardavėjams (teikėjams) nutraukti
viešąjį interesą pažeidžiančius veiksmus. Šios dalies nuostatos taikomos tais
atvejais, kai Lietuvoje veikiančių prekių ar paslaugų pardavėjų (teikėjų)
veiksmai pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus, kurių sąrašą pagal Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus
priedą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, ir tais veiksmais
pažeidžiamas kitos valstybės narės viešasis vartotojų interesas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise pareikšti
ieškinį Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos gali
pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu prieš tai raštu konsultavosi su Lietuvos
Respublikos valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Lietuvos Respublikos
valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba privalo pateikti atsakymą Europos
Sąjungos valstybių narių institucijoms ar organizacijoms per 14 dienų. Europos
Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos prieš pareikšdamos
ieškinį taip pat turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją dėl
vartotojų viešąjį interesą pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir pasiūlyti jam
per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo nutraukti veiksmus, pažeidžiančius
vartotojų viešąjį interesą, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui,
kad jei pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks veiksmų, pažeidžiančių
viešąjį vartotojų interesą, Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar
organizacijos kreipsis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti.
3. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba praneša Europos Komisijai apie Lietuvoje priimtą išankstinių
konsultacijų procedūrą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje.
34 straipsnis.
Vartotojų viešojo intereso gynimas Europos Sąjungos valstybėse narėse
1. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos valstybių narių teismus
ar kitas kompetentingas įstaigas su prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį
prekių ar paslaugų pardavėją (teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos
valstybėje narėje, nutraukti Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą.
2. Šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytus
reikalavimus atitinkančios vartotojų asociacijos, apie kurias pranešta Europos
Komisijai pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat turi teisę kreiptis į kitų
Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas su
prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį prekių ar paslaugų pardavėją
(teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nutraukti
Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą.
3. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančių vartotojų
asociacijų prašymu praneša Europos Komisijai šių asociacijų pavadinimus ir
tikslus. Jeigu kiti įstatymai numatys
kreipimosi į kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas
kompetentingas įstaigas teisę kitoms valstybės institucijoms, Lietuvos
Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praneša Europos
Komisijai šių institucijų pavadinimus ir jų įgaliojimų apimtį.
35 straipsnis.
Viešas paskelbimas apie viešojo intereso gynimą
1. Šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas sąlygas
atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos
valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys, ginantys
vartotojų viešąjį interesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ieškinio ar
pareiškimo (skundo) priėmimo nagrinėti teisme apie tai privalo pranešti
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba šią informaciją skelbia savo interneto tinklalapyje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo pagal šį skirsnį priėmimo,
šį sprendimą išsiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įsiteisėjusius teismo sprendimus,
kuriuose nustatytas viešojo intereso pažeidimas, skelbia savo interneto
tinklalapyje.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
finansinių paslaugų teikimAS
PAGAL SUTARTIS, SUDAROMAS NAUDOJANT RYŠIO PRIEMONES
36 straipsnis.
Finansinių paslaugų teikimas pagal sutartį, sudaromą ryšio priemonėmis
1. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai
finansinės paslaugos teikiamos pagal sutartis, sudarytas ryšio priemonėmis
dalyvaujant pačiam paslaugų teikėjui ar jo tarpininkui. Finansinių paslaugų
teikimo santykiams, kurių šio skirsnio nuostatos nenustato, taikomas Civilinis
kodeksas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą.
2. Vartotojai negali atsisakyti šiame skirsnyje jiems
suteiktų teisių.
3. Tuo atveju, kai finansinių paslaugų teikimo sutartį
sudaro pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis, šio skirsnio nuostatos
taikomos tik pradinei finansinių paslaugų teikimo sutarčiai, o po šios
sutarties sudarymo ateityje atliekamoms to paties pobūdžio viena po kitos einančioms
operacijoms ar atskirų operacijų grupei šio skirsnio nuostatos netaikomos.
4. Kai pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis
nesudaroma, tačiau tos pačios sutarties šalys vėliau atlieka to paties pobūdžio
vieną po kitos einančias ar atskiras finansines operacijas, šis straipsnis
taikomas tik pirmajai operacijai. Tačiau jeigu ilgiau negu vienerius metus to
paties pobūdžio operacija neatliekama, kita operacija laikoma pirmąja operacija
ir jai taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.
5. Finansinių
paslaugų teikėjas iki finansinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo privalo
pateikti vartotojui informaciją, kurioje turi būti duomenys, susiję su paslaugų
teikėju, finansine paslauga, finansinių paslaugų teikimo sutartimi, sudaroma
ryšio priemonėmis, ir žalos atlyginimu.
6. Apie finansinių paslaugų teikėją turi būti
nurodyta:
1) paslaugų teikėjo pavadinimas, buveinė (adresas),
telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto tinklalapio adresai,
registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį juridinį asmenį,
juridinio asmens kodas, taip pat duomenys apie paslaugų teikėjo pagrindinę
komercinę veiklą;
2) duomenys, pagal kuriuos galima identifikuoti
vartotojo gyvenamosios vietos valstybėje veikiantį finansinių paslaugų teikėjo
atstovą, ir vartotojo santykiams su atstovu, jei jis yra, svarbus adresas;
3) jeigu iki sutarties sudarymo vartotojas
konsultuojasi su specialistu, kuris nėra finansinių paslaugų teikėjas, ir jei
konsultavimosi su specialistu faktas ir visi būtini pateikti duomenys yra
žinomi finansinių paslaugų teikėjui, – specialisto vardas, pavardė, pareigos,
pagrindas, kuriuo jis veikia, ir adresas;
4) jeigu paslaugų teikėjo veiklai būtina licencija ir
(ar) leidimas – licenciją ir (ar) leidimą išdavusi institucija, jos adresas,
telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto tinklalapio adresai ir
licencijos išdavimo data.
7. Apie finansinę paslaugą turi būti nurodyta:
1) apibūdintos pagrindinės jos ypatybės;
2) kaina, įskaitant visas per paslaugų teikėją mokamas
įmokas, rinkliavas ir išlaidas bei mokesčius, o jeigu negalima nurodyti
tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas kainą gali
patikrinti;
3) informacija apie tai, kad finansinė paslauga yra
susijusi su sandoriais, ypač rizikingais dėl specifinių ypatybių ar atliktinų
operacijų;
4) informacija apie tai, kad finansinės paslaugos
kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurių paslaugos teikėjas
nekontroliuoja, o ankstesni rezultatai nėra būsimų rezultatų rodikliai;
5) informacija apie tai, kad gali būti papildomų
mokesčių ir (ar) išlaidų, nesusijusių su paslaugos teikėju;
6) laikotarpis, kurį pasiūlyme pateikta informacija
galioja;
7) finansinės paslaugos apmokėjimo ir vykdymo tvarka;
8) vartotojui tenkančios papildomos naudojimosi ryšio
priemonėmis išlaidos, jeigu tokios papildomos išlaidos skaičiuojamos.
8. Apie finansinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą
ryšio priemonėmis, turi būti nurodyta:
1) vartotojo teisė atsisakyti sutarties ir šios teisės
įgyvendinimo tvarka, įskaitant informaciją apie įmokas, kurias vartotojui gali
reikėti sumokėti, apie nepasinaudojimo šia teise pasekmes arba kad nėra teisės
atsisakyti sutarties;
2) trumpiausias sutarties galiojimo terminas, jei
finansinių paslaugų teikimas yra nevienkartinio pobūdžio;
3) informacija apie šalių teises nutraukti sutartį
prieš terminą arba vienašališkai, įskaitant sutartyje nustatomas netesybas;
4) praktiniai nurodymai, susiję su teise atsisakyti
sutarties, įskaitant adresą, kuriuo turėtų būti siunčiamas pranešimas apie
sutarties atsisakymą;
5) valstybė arba valstybės, kurių teise iki sutarties
su vartotoju sudarymo vadovaujasi paslaugos teikėjas;
6) sutarties nuostatos dėl sutarčiai taikomos teisės
ir (ar) bylos teismingumo;
7) kokia kalba ar kalbomis pateikiama informacija apie
sutarties terminus ir sąlygas, šiame skirsnyje nurodyta išankstinė informacija,
taip pat kokia kalba ar kalbomis paslaugos teikėjas, suderinęs su vartotoju,
įsipareigoja palaikyti ryšius šios sutarties galiojimo metu.
9. Apie žalos atlyginimą turi būti nurodyta:
1) ginčų dėl pažeistų vartotojo teisių sprendimo ne
teisme tvarka arba kad tokia tvarka nenustatyta;
2) draudimo (garantiniai) fondai ar kita žalos
atlyginimo tvarka.
10. Šio straipsnio 6–9 dalyse nurodytos informacijos
komercinis pobūdis turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstytas ir tikti
naudojamoms ryšio priemonėms atsižvelgiant į sutartiniams santykiams taikomus
sąžiningumo ir neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų apsaugą užtikrinančius
principus.
11. Iki sutarties sudarymo vartotojui pateikiama
informacija apie sutartines prievoles, kurios bus privalomos vartotojui ir
paslaugos teikėjui pagal sutarčiai, jei ji būtų sudaryta, taikomą teisę.
12. Jeigu kalbama telefonu, pokalbio su vartotoju
pradžioje turi būti pateikiama informacija apie finansinės paslaugos teikėją ir
nurodomas skambučio komercinis tikslas. Kai vartotojas aiškiai pareiškia savo
sutikimą, taip pat pateikiami duomenys apie skambinantį asmenį, jo ryšį su
finansinių paslaugų teikėju ir šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 5 punktuose ir 8 dalies
1 punkte nurodyta informacija (išskyrus informaciją apie nepasinaudojimo teise
atsisakyti sutarties pasekmes).
13. Jeigu kalbama telefonu, finansinės paslaugos
teikėjas praneša vartotojui apie šio teisę gauti kitą, negu nurodyta šio
straipsnio 12 dalyje, informaciją ir nurodo, kokio pobūdžio ta informacija yra.
14. Sudaręs sutartį, vartotojas bet kuriuo sutarties
galiojimo metu turi teisę reikalauti, kad bet kokia su sutartimi susijusi
informacija jam būtų pateikta popieriuje. Vartotojas turi teisę keisti
naudojamas ryšio priemones, jei tai neprieštarauja sudarytai sutarčiai arba
teikiamų finansinių paslaugų pobūdžiui.
15. Iki sutarties sudarymo vartotojas turi gauti šio
straipsnio 6–9 dalyse nurodytą informaciją vartotojui prieinamoje patvariojoje
laikmenoje.
16. Jeigu vartotojo prašymu sutartis sudaroma tokiomis
ryšio priemonėmis, kuriomis neįmanoma pateikti informacijos pagal šio
straipsnio 15 dalies reikalavimus, paslaugos teikėjas nedelsdamas informaciją
pateikia po sutarties sudarymo.
17. Pareiga įrodyti, kad informacija buvo pateikta
vartotojui pagal šio straipsnio reikalavimus, kad vartotojas išreiškė savo
valią sudaryti sutartį ir kad sutartis vykdoma tinkamai, tenka paslaugos
teikėjui.
Straipsnio
pakeitimai:
atlikusi vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, turi teisę priimti
šiuos sprendimus:
1) įpareigoti pardavėją, paslaugų teikėją, pažeidusius
vartotojų teises, nutraukti neteisėtus veiksmus;
2) taikyti šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytas
sankcijas;
3) netaikyti šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytų
sankcijų, kai nenustatomas vartotojų teisių pažeidimas.
3. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
nutarimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo registruotu laišku išsiunčiamas
pareiškėjui ir asmeniui, dėl kurio šis nutarimas priimtas.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
37 straipsnis.
Vartotojo teisė atsisakyti finansinių paslaugų sutarties, sudarytos ryšio
priemonėmis, ar ją nutraukti
1. Vartotojas turi teisę atsisakyti finansinių
paslaugų teikimo sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, apie tai patvariojoje
laikmenoje pranešdamas paslaugos teikėjui per 14 dienų nuo sutarties sudarymo
dienos, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nenumatyta kitaip.
2. Vartotojas turi teisę atsisakyti gyvybės draudimo
arba pensijų kaupimo sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, apie tai
patvariojoje laikmenoje pranešdamas paslaugos teikėjui per 30 dienų. Pensijų
kaupimo sutarčių atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties
sudarymo dienos. Gyvybės draudimo sutarčių atsisakymo terminas pradedamas
skaičiuoti nuo tos dienos, kurią vartotojas informuojamas, kad sutartis yra
sudaryta.
3. Jeigu vartotojas gauna informaciją pagal šio įstatymo 36
straipsnio 15 ar 16 dalį po sutarties sudarymo arba vėliau negu pranešimą, kad
sutartis sudaryta, atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo informacijos
gavimo dienos.
4. Šiame straipsnyje numatytą vartotojo teisę
atsisakyti sutarties draudžiama suvaržyti papildomais įpareigojimais, įmokomis
arba bet kokiu kitu būdu ją apriboti ar panaikinti, išskyrus šiame straipsnyje
numatytus atvejus.
5. Vartotojas negali pasinaudoti šiame straipsnyje
nustatyta teise atsisakyti:
1) sutarties dėl finansinių paslaugų, kurių kaina
susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurie gali būti per nustatytą sutarties
atsisakymo terminą ir kurių nekontroliuoja paslaugos teikėjas. Finansinė
paslauga, kurios kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurie gali būti
per nustatytą sutarties atsisakymo terminą ir kurių nekontroliuoja paslaugos
teikėjas, – tai paslauga, susijusi su valiutos keitimu, pinigų rinkos
priemonėmis, perleidžiamais vertybiniais popieriais, kolektyvinio investavimo
subjektų investiciniais vienetais, būsimais finansiniais sandoriais, įskaitant
ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones, išankstiniais
palūkanų normos sandoriais, apsikeitimo palūkanų normomis, valiuta ir
nuosavybės vertybiniais popieriais sandoriais, pasirinkimo sandoriais įsigyti
ir perleisti bet kokias šiame punkte nurodytas finansines priemones, įskaitant
ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones (ši kategorija apima
valiutos ir palūkanų normų pasirinkimo sandorius);
2) kelionių ir bagažo draudimo sutarčių ar panašių
draudimo sutarčių, kurių galiojimo terminas trumpesnis negu vienas mėnuo;
3) sutarčių, kurias vartotojo prašymu abi šalys yra
visiškai įvykdžiusios nepasibaigus sutarties atsisakymo terminui.
6. Vartotojas, norintis pasinaudoti teise atsisakyti
sutarties, iki sutarties atsisakymo termino pabaigos apie tai praneša paslaugų
teikėjui, vadovaudamasis praktiniais nurodymais, jam pateiktais pagal šio
įstatymo 36 straipsnio 8 dalies 4 punktą. Laikoma, kad terminas nepraleistas,
jeigu pranešimas (pateiktas patvariojoje laikmenoje, su kuria gali susipažinti
paslaugos teikėjas) išsiunčiamas iki sutarties atsisakymo termino pabaigos.
7. Šis straipsnis netaikomas vartojimo kredito
sutartims, nutrauktoms pagal Civilinio kodekso 6.367 straipsnio 6 dalį ir 6.370
straipsnio 2 dalį.
8. Kai kartu su finansinės paslaugos sutartimi,
sudaryta ryšio priemonėmis, sudaroma kita sutartis naudojant ryšio priemones
dėl paslaugų, kurias pagal trečiosios šalies ir paslaugų teikėjo sutartį teikia
paslaugų teikėjas arba trečioji šalis, pastaroji sutartis nutraukiama be
papildomų įpareigojimų vartotojui, jeigu vartotojas pasinaudoja teise
atsisakyti sutarties.
9. Jeigu paslaugos teikėjas nesilaiko šio skirsnio
nuostatų, ryšio priemonėmis sudaryta finansinių paslaugų teikimo sutartis turi
būti nutraukiama be jokių papildomų įpareigojimų vartotojui.
10. Finansinės paslaugos teikėjas sutartį, kol
nepasibaigęs numatytas jos atsisakymo terminas, gali pradėti vykdyti tik
vartotojo sutikimu. Kai vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties, jis
per sutartyje numatytą terminą sumoka už faktiškai jam pagal sutartį teikėjo
suteiktą finansinę paslaugą.
11. Vartotojas už faktiškai suteiktą finansinę
paslaugą moka, jei jis buvo tinkamai informuotas pagal šio įstatymo 36
straipsnio 8 dalies 1 punktą. Faktą, kad vartotojas buvo tinkamai informuotas,
turi įrodyti finansinės paslaugos teikėjas. Finansinės paslaugos teikėjas
negali reikalauti už suteiktą finansinę paslaugą mokėti, jeigu jis be
išankstinio vartotojo prašymo pradėjo vykdyti sutartį nepasibaigus šio
straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytam sutarties atsisakymo terminui.
12. Finansinių paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per 30
dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo dienos grąžina vartotojui
pagal sutartį gautus pinigus (ir (ar) turtą), išskyrus nurodytus šio straipsnio
10 dalyje. Vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis,
ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą išsiuntimo
dienos grąžina finansinių paslaugų teikėjui pagal sutartį gautus pinigus (ir
(ar) turtą).
Straipsnio
pakeitimai:
47 straipsnis.
Viešas skelbimas
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
konstatavusi, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas padarė vartotojų teisių
pažeidimą, apie tai skelbia viešai savo interneto svetainėje praėjus 30
kalendorinių dienų po nutarimo priėmimo. Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo
nutarimo priėmimo pardavėjas, paslaugų teikėjas, dėl kurio veiksmų nutarimas
priimtas, apskundžia jį teismui, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
apie vartotojų teisių pažeidimą viešai savo interneto svetainėje skelbia
pasibaigus teismo procesui.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
38 straipsnis. Finansinių paslaugų teikimas be
vartotojo sutikimo
1. Draudžiama teikti finansines paslaugas vartotojui
be jo sutikimo, jeigu už jas reikalaujama mokėti.
2. Vartotojas, kuriam buvo suteiktos finansinės
paslaugos be jo sutikimo, gali naudotis tomis paslaugomis savo nuožiūra
neatlygintinai. Šiuo atveju vartotojas atleidžiamas nuo bet kokios su paslaugų
naudojimu susijusios atsakomybės.
39 straipsnis. Pranešimai, neteiktini be vartotojo
sutikimo
1. Finansinės paslaugos teikėjas gali siųsti
pranešimus automatinėmis telefoninio ryšio priemonėmis, nereikalaujančiomis
žmogaus dalyvavimo (automatiniais skambinimo aparatais), ir faksais tik gavęs
išankstinį vartotojo sutikimą.
2. Finansinės paslaugos teikėjas gali naudoti šio
straipsnio 1 dalyje nenurodytas ryšio priemones, kurias vartotojas naudoja savo
asmeniniams poreikiams tenkinti, tik gavęs išankstinį vartotojo sutikimą.
3. Vartotojui turi būti sudarytos sąlygos šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais savo valią išreikšti
neatlygintinai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
PARDAVĖJŲ IR PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ATSAKOMYBĖ
Skirsnio pavadinimas
keistas:
48 straipsnis. Nutarimo
vykdymas
1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
nutarimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią
vartotojų teisių pažeidimą padariusiam pardavėjui, paslaugų teikėjui jis buvo
įteiktas. Apskundus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą dėl
baudos skyrimo, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių
dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.
2. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas gali
būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
40 straipsnis. Atsakomybė už teisės aktų,
reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už
Civilinio kodekso 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse, 6.370 straipsnio 4–9 dalyse
ir šio įstatymo 36 straipsnio 5–17 dalyse, 37 straipsnio 1–4, 8–12 dalyse, 38
straipsnio 1 dalyje, 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą
pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti
nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų baudą. Jeigu pažeidimas yra
mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos vartotojų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali
taikyti įspėjimą, neskirdama
pardavėjams, paslaugų
teikėjams
baudos.
2. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias
aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Skiriamos baudos dydis
nustatomas pagal baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į
atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę
lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidutinio iki minimalaus
dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos
vidutinio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir
sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir
reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos nutarime.
3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma
tai, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas, padarę pažeidimą, savo noru užkirto
kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Valstybinei vartotojų teisių
apsaugos tarnybai tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą
žalą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali pripažinti atsakomybę
lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai,
kad pardavėjas, paslaugų teikėjas kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą
pažeidimą arba pakartotinai per vienus metus padarė pažeidimą, už kurį jau buvo
paskirta šio įstatymo nustatyta bauda, įspėjimas.
5. Skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos
tarnybos nutarimo skirti baudą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į
atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda
pardavėjui, paslaugų teikėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga
padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo,
protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio straipsnio 1
dalyje nustatyta minimali bauda.
6. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti,
nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, vengimą
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos reikalavimu atvykti ir pateikti
paaiškinimus, jeigu prieš tai buvo taikytas įspėjimas, gali būti skiriama bauda
iki vieno tūkstančio litų.
7. Pardavėjai ir paslaugų teikėjai už kitus vartotojų
teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimas:
49 straipsnis. Nutarimo
apskundimas
1. Pardavėjas, paslaugų teikėjas, pareiškėjas,
nesutinkantys su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, turi
teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apskųsti jį
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Kreipimasis į teismą sustabdo Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl baudos skyrimo vykdymą.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
41 straipsnis. Pagrindas pradėti galimo vartotojų teisių
pažeidimo nagrinėjimo procedūrą
Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto vartotojų
teisių pažeidimo (toliau – vartotojų teisių pažeidimas) nagrinėjimo procedūra
pradedama:
1) gavus vartotojo, valstybės ir savivaldybių
institucijos ir įstaigos, vartotojų asociacijos (toliau – pareiškėjai) skundą;
2) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
iniciatyva priėmus motyvuotą sprendimą, jeigu ji nustato pakankamai duomenų
apie galimą vartotojų teisių pažeidimą.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
vartotojų
teisių apsaugos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1.
1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/65/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 321).
2. 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam
tikrų aspektų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223).
3. 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis
paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EB ir direktyvas
97/7/EB ir 98/27/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p.
321).
4. 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už
vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL 2004 L 364, p.1).
5. 2007 m.
lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo
paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB,
2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1).
6. 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais
pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi
sutarčių aspektais (OL 2009 L 33, p. 10).
Priedo pakeitimai:
Nr. XI-562,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6900 (2009-12-28)
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
42 straipsnis. Skundo pradėti galimo vartotojų teisių
pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pateikimas ir jo nagrinėjimas
1. Skundas dėl galimo vartotojų teisių pažeidimo
(toliau – skundas) Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai turi būti
pateiktas raštu.
2. Skunde turi būti nurodyta:
1) pareiškėjo vardas, pavardė, adresas (jeigu kreipiasi
fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi
juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti;
2) pareiškėjui žinomos galimo vartotojų teisių
pažeidimo faktinės aplinkybės. Prie skundo pridedami jas patvirtinantys
pareiškėjo turimi dokumentai.
3. Pradėti galimo vartotojų teisių pažeidimo
nagrinėjimo procedūrą pagal pateiktą skundą atsisakoma, jeigu:
1) skunde nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai;
2) skunde nurodyti faktiniai duomenys jau buvo
patikrinti ir dėl jų priimtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
nutarimas;
3) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai
įtarti vartotojų teisių pažeidimą, arba pareiškėjas be pateisinamos priežasties
per nustatytą terminą nepateikia jo skundą pagrindžiančių dokumentų;
4) nuo galimo šio įstatymo pažeidimo iki skundo
pateikimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dienos yra praėję
daugiau kaip treji metai.
4. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba per 30
kalendorinių dienų nuo skundo, atitinkančio šiame straipsnyje nustatytus
reikalavimus, gavimo dienos praneša pareiškėjui priežastis, dėl kurių
atsisakoma pradėti vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
43 straipsnis. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros
dalyviai ir kiti asmenys
1. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros
metu dalyvauja:
1) pardavėjas, paslaugų teikėjas, dėl kurio ši
procedūra vykdoma;
2) pareiškėjas, kurio skundu remiantis pradėta
vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūra;
3) ekspertai, specialistai ir kiti asmenys –
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimu.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti
asmenys toliau šiame įstatyme vadinami vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo
procedūros dalyviais.
3. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros
dalyviams gali atstovauti jų atstovai.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
44 straipsnis. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo tvarka ir
terminai
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
pradėjusi vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į
pardavėją, paslaugų teikėją, kurio veiksmai skundžiami, ir paprašo per
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nurodytą terminą pateikti
motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių
pradėta vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūra.
2. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros
dalyviams ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki vartotojų teisių
pažeidimo nagrinėjimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje dienos
registruotu laišku pranešama apie galimą vartotojų teisių pažeidimą, šio
pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su gautais
dokumentais ir kita informacija, raštu pateikti paaiškinimus.
3. Jeigu vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo
procedūros dalyviai nedalyvauja galimo vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo
metu, šis pažeidimas gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, kai yra duomenų,
kad jiems tinkamai ir laiku buvo pranešta apie vartotojų teisių pažeidimo
nagrinėjimo vietą ir laiką.
4. Vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo metu šios
procedūros dalyviai turi teisę susipažinti su gautais dokumentais ir kita
informacija, duoti žodinius ar rašytinius paaiškinimus, teikti prašymus,
pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus.
5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galimą
vartotojų teisių pažeidimą išnagrinėja ir šio
įstatymo 40 straipsnyje nurodytas sankcijas paskiria per įmanomai trumpesnį
terminą, tačiau ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio įstatymo 41 straipsnyje
nurodyto skundo gavimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ar
sprendimo priėmimo dienos.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
45 straipsnis. Pareiga
teikti informaciją
Pardavėjas, paslaugų teikėjas, dėl kurio pradėta
vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūra, privalo Valstybinei vartotojų
teisių apsaugos tarnybai pateikti informaciją ir dokumentus galimam vartotojų
teisių pažeidimui tirti.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
46 straipsnis.
Nutarimas atlikus vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
atlikusi vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, priima nutarimą,
kuriame turi būti nurodyta:
1) nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas;
2) nutarimo priėmimo data ir vieta;
3) nutarimą priėmusio asmens (kolegialaus organo)
duomenys, posėdžio sekretorius, vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo
procedūros dalyviai ir kiti dalyvavę suinteresuoti asmenys;
4) pardavėjo ar paslaugos teikėjo, dėl kurio veiksmų
(neveikimo) buvo priimtas nutarimas, duomenys;
5) skundo, pagal kurį
pradėta vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūra, turinys;
6) nustatyto vartotojų teisių pažeidimo faktinės
aplinkybės;
7) pažeidimo faktą patvirtinantys duomenys, kuriais
grindžiamas nutarimas;
8) šio įstatymo
straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą;
9) pardavėjo ar paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų
(neveikimo) buvo priimtas nutarimas, paaiškinimai ir jų įvertinimas;
10) priimtas sprendimas;
11) nutarimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį
nutarimą būtina įvykdyti;
12) nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.
2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
atlikusi vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, turi teisę priimti
šiuos sprendimus:
1) įpareigoti pardavėją, paslaugų teikėją, pažeidusius
vartotojų teises, nutraukti neteisėtus veiksmus;
2) taikyti šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytas
sankcijas;
3) netaikyti šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytų
sankcijų, kai nenustatomas vartotojų teisių pažeidimas.
3. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
nutarimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo registruotu laišku išsiunčiamas
pareiškėjui ir asmeniui, dėl kurio šis nutarimas priimtas.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
47 straipsnis.
Viešas skelbimas
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
konstatavusi, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas padarė vartotojų teisių
pažeidimą, apie tai skelbia viešai savo interneto svetainėje praėjus 30
kalendorinių dienų po nutarimo priėmimo. Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo
nutarimo priėmimo pardavėjas, paslaugų teikėjas, dėl kurio veiksmų nutarimas
priimtas, apskundžia jį teismui, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
apie vartotojų teisių pažeidimą viešai savo interneto svetainėje skelbia
pasibaigus teismo procesui.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
48 straipsnis. Nutarimo
vykdymas
1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
nutarimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią
vartotojų teisių pažeidimą padariusiam pardavėjui, paslaugų teikėjui jis buvo
įteiktas. Apskundus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą dėl
baudos skyrimo, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių
dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.
2. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas gali
būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
49 straipsnis. Nutarimo
apskundimas
1. Pardavėjas, paslaugų teikėjas, pareiškėjas,
nesutinkantys su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, turi
teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apskųsti jį
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Kreipimasis į teismą sustabdo Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl baudos skyrimo vykdymą.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1946,
00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2581 (00.10.11)
VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo
įstatymas, išskyrus Vartotojų teisių gynimo įstatymo 29 ir 30 straipsnius,
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
Iki 2004 m. sausio 1 d. vietoj
Vartotojų teisių gynimo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodyto 2 metų
termino taikomas 6 mėnesių terminas.
2.
Lietuvos
Respublikos
vartotojų
teisių apsaugos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1.
1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/65/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 321).
2. 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam
tikrų aspektų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223).
3. 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis
paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EB ir direktyvas
97/7/EB ir 98/27/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p.
321).
4. 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už
vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL 2004 L 364, p.1).
5. 2007 m.
lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo
paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB,
2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1).
6. 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais
pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi
sutarčių aspektais (OL 2009 L 33, p. 10).
Priedo pakeitimai:
Nr. XI-562,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6900 (2009-12-28)
Nr. XI-1620,
2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 129-6109 (2011-10-27)
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1946,
00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2581 (00.10.11)
VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Vartotojų teisių gynimo įstatymo
pakeitimo įstatymas, išskyrus Vartotojų teisių gynimo įstatymo 29 ir 30 straipsnius,
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
Iki 2004 m. sausio 1 d. vietoj
Vartotojų teisių gynimo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodyto 2 metų
termino taikomas 6 mėnesių terminas.
2.
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1575,
2003-05-22, Žin., 2003, Nr. 54-2372 (2003-06-04)
VARTOTOJŲ
TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1575,
2003-05-22, Žin., 2003, Nr. 54-2372 (2003-06-04)
Nr.
IX-2173,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2496 (2004-04-30)
VARTOTOJŲ
TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2173,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2496 (2004-04-30)
VARTOTOJŲ
TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI
ĮSTATYMO PAPILDYMO DEVINTUOJU, DEŠIMTUOJU SKIRSNIAIS IR PRIEDU ĮSTATYMAS
2011-12-15
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 19, 11,
2011-12-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 16, 11,
2011-10-27
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 16, 3, 1
2009-12-28
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 16, 3, 1
2007-03-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 15, 19,
2006-01-19
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 15, 19,
2004-04-27
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 15, 19,
2003-05-22
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 15, 17,
2000-09-19
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — versión ori
originali versija
Tekstas šią datą