Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, ir už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus. Keleiviams, kurie keliauja 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis sąlygomis, šio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek keleivių vežimo sąlygos ir tvarka nenustatyta Reglamente (ES) Nr. 1177/2010.

Vidaus vandenų ir žemės nuosavybės, darbo, kitus vidaus vandenų transporto dalyvių santykius reguliuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai.

Kodekso nuostatos suderintos su šio kodekso priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.

Vidaus vandenų transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta laivybai, žmonėms, bagažui ir (arba) kroviniams vežti vidaus vandenimis.

Vidaus vandenų transporto infrastruktūra – transporto infrastruktūros dalis, kurią sudaro vidaus vandenų keliai, apsauginės dambos, bunos, laivų šliuzai.

Vidaus vandenų transporto infrastruktūra ir vidaus vandenų transporto priemonės nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, užsienio valstybėms.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų transporto infrastruktūra, išskyrus valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, gali priklausyti valstybei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei (toliau – valstybės valdoma bendrovė), arba uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei.

Vietinės reikšmės vidaus vandenų transporto infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Vidaus vandenų keliai – Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių ir Lietuvos Respublikai priklausančios Kuršių marių dalies nustatyto ilgio vandens juostos, įtrauktos į vidaus vandenų kelių sąrašus.

Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus – susisiekimo ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Vidaus vandenų kelius valdo, tvarko, prižiūri, ženklina ir eksploatuoja vidaus vandenų kelių valdytojas, vadovaudamasis susisiekimo ministro tvirtinamomis vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklėmis.

Vyriausybė skiria valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytoją, kuris tvarko, prižiūri, ženklina ir eksploatuoja valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius.

Vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas, kurį skiria savivaldybės institucija, organizuoja vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdymą, tvarkymą, priežiūrą, ženklinimą ir eksploatavimą. Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba vietinės reikšmės vidaus vandenų keliams valdyti steigiama įmonė.

Vidaus vandenų kelių turinčiuose vidaus vandens telkiniuose navigacijos ženklus, nurodytus Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse, su Transporto saugos administracija suderintomis sąlygomis turi teisę įrengti, o įrengtus – pareigą prižiūrėti vidaus vandenų kelių valdytojai, savivaldybių administracijos ir šiuose vandens telkiniuose esančių uostų, prieplaukų ir krantinių valdytojai. Jeigu navigacijos ženklus įrengia ne vidaus vandenų kelio valdytojas, šių ženklų įrengimo sąlygos derinamos ir su vidaus vandenų kelio valdytoju. Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse nurodyti navigacijos ženklai, suderinus su Transporto saugos administracija, gali būti įrengiami ir vidaus vandenų kelių neturinčiuose vidaus vandens telkiniuose. Už šių ženklų įrengimą ir priežiūrą atsakingi juos įrengiantys asmenys.

Transporto saugos administracija atlieka vidaus vandenų kelių būklės ir juose esančių navigacinių įrenginių funkcionavimo valstybinę kontrolę.

Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie verčiasi laivyba šiuose keliuose.

Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie, suderinę su vidaus vandenų kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui ir kitoms reikmėms.

Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus, užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą, neardyti vandens telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių, laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.

Hidrotechnikos įrenginių, tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami vykdyti ir reikalavimus, išdėstytus šio kodekso 9 bei 10 straipsniuose.

Vidaus vandenų kelių valdytojai turi teisę vandens telkinių, priskirtų vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti su laivybos saugumu susijusius darbus, įrengti navigacijos ženklus, o kad jie būtų geriau matomi, - kirsti medžius ir krūmus, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba bei žemės (miško) savininkais, valdytojais. Šiuos darbus atliekant padaryti žemės savininkams nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Apsaugos juosta - žemės juosta pagal vandens telkinį, kurios ribos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. Apsaugos juostos dalis - 20 metrų pločio žemės juosta nuo vandens krašto arba kranto briaunos stačiose pakrantėse - vadinama kranto juosta.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys kranto juostos iškasenas, statantys tiltus ar atliekantys kitus darbus, privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių, įrenginių bei navigacijos ženklų saugumą, nedelsdami privalo atstatyti darbo metu sugadintus įrenginius ir navigacijos ženklus.

Vidaus vandenų kelių valdytojams kranto juostoje, nuosavybės teise priklausančioje valstybei, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba, leidžiama:

Statinių ir įrenginių statyba kranto juostoje turi būti suderinta su kranto juostos savininku.

Kranto juostos savininkai savo statinių ir įrenginių statybą kranto juostoje privalo derinti su vidaus vandenų kelių valdytojais.

Krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir didžiausiosios apkrovos hidrotechninis įrenginys laivams švartuoti ir kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

Komercinė prieplauka – prieplauka, naudojama siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos.

Nekomercinė prieplauka – prieplauka, naudojama asmeniniais ar nekomerciniais tikslais mažiesiems, pramoginiams, sportiniams, tradiciniams ir asmeniniams laivams.

Plūduriuojančioji prieplauka – prie kranto stovintis nesavaeigis laivas arba specialiai pastatytas plūduriuojantis įrenginys, skirti vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

Prieplauka – dalį uosto požymių turinti vieta su stacionariais arba plūduriuojančiais įrenginiais, skirta laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

Stacionarioji prieplauka – prie kranto įrengtas stacionarus hidrotechninis statinys su viena ar keliomis krantinėmis, skirtas vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

Vidaus vandenų uostas – vidaus vandenų uosto akvatorija ir jo teritorija su joje esančiomis krantinėmis, kurių ilgis trigubai didesnis už leidžiamo įplaukti ar išplaukti didžiausio laivo ilgį, aikštelėmis kroviniams sandėliuoti, statiniais, įrenginiais ir vidaus vandenų uosto veiklą užtikrinančia infrastruktūra, skirta laivams įplaukti, stovėti, remontuoti ir išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos akvatorija – vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įrengti skirtas vidaus vandenų plotas, kuriame turi būti užtikrinamas saugus laivų plaukiojimas.

Vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos teritorija – žemės plotas, reikalingas vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos statybai ir jų tolesnei veiklai užtikrinti.

Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas – vidaus vandenų uosto ar prieplaukos savininkas arba asmuo, kuris kitu teisėtu pagrindu valdo vidaus vandenų uostą ar prieplauką.

Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai ir pramoginių laivų. Vidaus vandenų uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nurodytus statybą ir aplinkosaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, patogų krovinių krovimą, saugų keleivių įlaipinimą ar išlaipinimą.

Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs, išskyrus Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančius vidaus vandenų uostus ir prieplaukas, kurie gali būti tik valstybės arba savivaldybių nuosavybė.

Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau – steigėjas).

Vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų teritorijos ribas ir plotus nustato:

Plūduriuojančiųjų prieplaukų tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vietą ir kranto juostos ar krantinės naudojimo tvarką nustato kranto juostos ar krantinės savininkas (valdytojas).

Vidaus vandenų uostų ir prieplaukų akvatorijos ribas ir plotus nustato:

Vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų teritorijos, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų akvatorijos turi būti numatytos teritorijų planavimo dokumentuose, parengtuose Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti vidaus vandenų uostus ar komercines prieplaukas, kurie nėra įregistruoti ir įtraukti į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų prieplaukų sąrašą.

Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą susisiekimo ministro teikimu suteikia Vyriausybė.

Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusas suteikiamas vidaus vandenų uostui, kuriame bus vykdoma tarptautinė laivyba.

Vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų valdytojai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas, naudotis vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti, visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas. Vežėjas įplaukimo į vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, naudojimosi vidaus vandenų uostu ar komercine prieplauka ir jų įrenginiais sąlygas derina su vidaus vandenų uosto ir komercinės prieplaukos valdytoju.

Vidaus vandenų uoste turi būti:

Laivybos vidaus vandenų uostų akvatorijose kontrolę atlieka ir saugą vidaus vandenų uoste užtikrina vidaus vandenų uosto kapitonas.

Komercinėje prieplaukoje turi būti:

Vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas registruoja ir į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą įtraukia:

Steigėjas, pageidaujantis įregistruoti vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pateikia Transporto saugos administracijai arba savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 22 ar 24 dalyje nustatytiems reikalavimams.

Kai steigėjas pateikia šio straipsnio 26 dalyje nurodytus dokumentus, nuo prašymo ir atitinkamų dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė negu prašymo pateikimo diena, vidaus vandenų uostas (komercinė prieplauka) įrašomas (įrašoma) į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą.

Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi steigėjo prašymą ir dokumentus įregistruoti vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, juos patikrina. Paaiškėjus, kad vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojo pateiktame pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet šie neatitikimai yra mažareikšmiai, Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, įspėja valdytoją apie galimą vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys. Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi trūkstamus ir (ar) patikslintus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų ir duomenų gavimo dienos, patikrina pateiktus dokumentus ir duomenis apie vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką ir nustačiusi, kad pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys, panaikina įspėjimą apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui.

Vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimas sustabdomas Transporto saugos administracijos ar savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, jeigu:

Sustabdžiusi vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimą, Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša apie tai vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui ir nurodo pašalinti pažeidimus per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą gavimo. Terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas iki 6 mėnesių motyvuotu vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojo prašymu.

Kai vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas pašalina pažeidimus ir pateikia Transporto saugos administracijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai tai pagrindžiančią informaciją, Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos patikrina pateiktą informaciją ir nustačiusi, kad pažeidimai buvo pašalinti, panaikina registracijos galiojimo sustabdymą bei apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui.

Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija išbraukia vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką iš Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašo ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo, jeigu:

Išbraukusi vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką iš Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašo ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo, išskyrus šio straipsnio 32 dalies 4 punkte nurodytus atvejus, Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, apie tai praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui.

Jeigu komercinė prieplauka po rekonstrukcijos atitinka vidaus vandenų uosto reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 22 dalyje, komercinės prieplaukos valdytojo prašymu šiame straipsnyje nustatyta tvarka ji įrašoma į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ir išbraukiama iš Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo.

Transporto saugos administracija ar savivaldybės institucijos, vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos steigėjas (valdytojas) šiame straipsnyje nurodytus pranešimus ir dokumentus teikia tiesiogiai, per atstumą ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą.

Vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas privalo:

Įregistruotų vidaus vandenų uostų ar komercinių prieplaukų planinius ir neplaninius veiklos patikrinimus atlieka Transporto saugos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija pagal Transporto saugos administracijos ar savivaldybės tarybos patvirtintas Įregistruotų vidaus vandenų uostų ar komercinių prieplaukų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles.

Vidaus vandenų laivas – savaeigė ar nesavaeigė laivybai vidaus vandenyse naudojama vidaus vandenų transporto priemonė, kuri nėra skirta laisvalaikiui ir sportui.

Žvejybos laivas – vidaus vandenų laivas, kuriame yra verslinės žvejybos įranga, arba laivas, kurio laivų klasifikavimo bendrovės išduotuose dokumentuose yra įrašas „Žvejybos laivas“.

Mažasis laivas – keleiviams ir (ar) kroviniams vežti sukonstruotas ar pritaikytas vidaus vandenų laivas, kurio korpuso ilgis yra ne didesnis kaip 20 metrų, o ilgio, pločio ir grimzlės sandauga yra mažiau kaip 100 m³, išskyrus laivus, kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu mažasis laivas laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus.

Pramoginis laivas – bet kokiu būdu varoma sportui ir laisvalaikiui skirta vidaus vandenų transporto priemonė.

Sportinis laivas – bet kokiu būdu varoma tik sporto tikslams specialiai sukonstruota ir gamintojo tam tikru būdu pažymėta vidaus vandenų transporto priemonė.

Asmeninis laivas – trumpesnė negu 4 metrų vidaus degimo variklio su vandens srauto pompa kaip pirminiu varymo šaltiniu varoma vidaus vandenų transporto priemonė, suprojektuota taip, kad ją sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus.

Tradicinis laivas – kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas istorinis laivas ar tiksli tokio laivo kopija, įskaitant ir laivus, sukurtus tradiciniams upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) upeivystės principais ir būdais.

Plūduriuojantysis įrenginys – mechaninę įrangą turinti plaukiojanti vidaus vandenų transporto priemonė, skirta darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas ir kiti).

Plūduriuojančioji priemonė – nesavaeigis (nors ir turintis įrangą stovėjimo vietai pakeisti) bet kokios paskirties statinys ant vandens, kurio konstrukcija nėra įleista ar nesiremia į vandens telkinio dugną (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų prieplauka, vasarnamis, restoranas, valgykla, viešbutis ir kiti).

Burinė jachta – daugiausia vėjo varomas, burių įrangą turintis pramoginis arba sportinis laivas.

Keleivinis laivas – vidaus vandenų laivas, sukonstruotas ar pritaikytas daugiau kaip 12 keleivių vežti.

Keltas – vidaus vandenų laivas, sukonstruotas ar pritaikytas keleiviams ir (ar) transporto priemonėms perkelti iš vieno vidaus vandens telkinio kranto į kitą.

Tarnybinis laivas – vidaus vandenų transporto priemonė valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras yra valstybės registras.

Vidaus vandenų laivų registre susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruojamos vidaus vandenų transporto priemonės, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 6 dalyje.

Vidaus vandenų laivų registro valdytoja yra Susisiekimo ministerija. Vidaus vandenų laivų registro tvarkytoją skiria Vyriausybė.

Vidaus vandenų laivų registro duomenys tvarkomi Vidaus vandenų laivų registro nuostatuose nustatyta tvarka. Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas.

Registruojant Vidaus vandenų laivų registre vidaus vandenų transporto priemones, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, savininko pateikti dokumentai ir duomenys apie vidaus vandenų transporto priemonę sutikrinami su faktiniais duomenimis, patikrinama pramoginio ar asmeninio laivo atitiktis tiekimo į rinką sąlygoms, duomenys įrašomi į Vidaus vandenų laivų registrą, suteikiamas unikalus identifikavimo kodas ir registro numeris ir išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Vidaus vandenų laivų registre.

Vidaus vandenų laivų registre neregistruojamos kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės, sportiniai laivai, žmogaus raumenų jėgos arba pakabinamųjų variklių, kurių gamintojo nurodomas galingumas neviršija 19 kW (25 AG), varomi pramoginiai laivai ir burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip 6 metrai. Šios dalies nuostatos nėra taikomos, jeigu vidaus vandenų transporto priemonė, išskyrus žmogaus raumenų jėgos varomus pramoginius laivus, eksploatuojama vykdant komercinę veiklą. Jeigu pagal šios dalies nuostatas neregistruotinas pramoginis laivas yra ar bus eksploatuojamas Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir (ar) ten, kur galioja pasienio teisinis režimas, susisiekimo ministro nustatyta tvarka jis įregistruojamas Vidaus vandenų laivų registre ir išduodamame dokumente, kuriuo patvirtinama, kad pramoginis laivas įregistruotas Vidaus vandenų laivų registre, nurodoma informacija apie Lietuvos Respublikos pasienio teisinį režimą.

Pasikeitus vidaus vandenų transporto priemonės savininkui, ankstesnysis savininkas apie tai privalo pranešti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pakeitęs vidaus vandenų transporto priemonės pavadinimą, tipą ar eksploatacijos paskirtį, techninius duomenis po rekonstrukcijos, remonto ar statybos, vidaus vandenų transporto priemonės savininkas apie tai privalo pranešti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus bei kreiptis į Vidaus vandenų laivų registro tvarkytoją dėl naujo vidaus vandenų transporto priemonės įregistravimą patvirtinančio dokumento išdavimo.

Vidaus vandenų transporto priemonė išregistruojama iš Vidaus vandenų laivų registro per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, jeigu:

Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir galioja šio straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai ir  Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, su kuriomis sudarytos tarptautinės dvišalės sutartys vidaus vandenų transporto srityje, kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos ir atlikti jų techniniai patikrinimai.

Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse gali būti eksploatuojamos tik Vidaus vandenų laivų registre, užsienio šalyje įregistruotos ar šio straipsnio 6 dalyje nurodytos Vidaus vandenų laivų registre neregistruojamos vidaus vandenų transporto priemonės. Jeigu vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota užsienio šalyje, vidaus vandenų transporto priemonės eksploatacijos metu privaloma turėti tai patvirtinančius dokumentus. Jeigu Lietuvos Respublikoje eksploatuojama vidaus vandenų transporto priemonė, kurios registruoti užsienio šalyje neprivaloma ir kurios savininkas yra šios užsienio šalies pilietis, vidaus vandenų transporto priemonėje turi būti dokumentai, kuriais įrodoma, kad vidaus vandenų transporto priemonė valdoma teisėtai.

Laivo valdytojas yra savininkas ar kitas asmuo, kuris teisėtai naudojasi laivu.

Perleidus nuosavybės teisę į laivą, sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują valdytoją įrašomi į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.

Vidaus vandenų transporto specialistas – specialų pasirengimą darbui vidaus vandenų laivuose ir plūduriuojančiuosiuose įrenginiuose bei reikiamus dokumentus, kuriais patvirtinama kvalifikacija, turintis tokio laivo ar įrenginio įgulos narys.

Motorinio pramoginio laivo laivavedys – motorinio pramoginio laivo ar kitos motorinės plaukiojimo priemonės vairuotojas, turintis motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

Vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius rengia atestuoti juridiniai asmenys, organizacijos ir juridinių asmenų ar organizacijų filialai (toliau – mokymo įstaigos).

Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja:

Juridinius asmenis, organizacijas ir juridinių asmenų ar organizacijų filialus, siekiančius rengti vidaus vandenų transporto specialistus ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžius (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo), atestuoja arba atsisako atestuoti, atestacijos galiojimą sustabdo, atestacijos galiojimo sustabdymą panaikina Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

Asmenys, siekiantys gauti vidaus vandenų transporto specialisto diplomus, diplomų patvirtinimo dokumentus, vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus, egzaminuojami susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šiuos asmenis egzaminuoja (tikrina teorines žinias) Transporto saugos administracija, o praktinius gebėjimus tikrina mokymo įstaigos. Šioje dalyje nurodytus dokumentus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Transporto saugos administracija.

Juridinis asmuo, siekiantis būti atestuotas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, turi atitikti šiuos reikalavimus:

Reikalavimai mokymo įstaigoje įdarbintiems vidaus vandenų transporto specialistų ar motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytojams ir vidaus vandenų laivų ar motorinių pramoginių laivų praktinio vairavimo instruktoriams:

Mokymo įstaiga turi teisę rengti vidaus vandenų transporto specialistus ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžius tik pagal juridinio asmens vadovo patvirtintas mokymo programas, kurios Transporto saugos administracijai buvo pateiktos atestacijos metu ar vėliau, vykdant mokymo įstaigos veiklą.

Juridinis asmuo, siekiantis būti atestuotas, susisiekimo ministro nustatyta tvarka teikia Transporto saugos administracijai informaciją ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 7 dalyje nustatytiems reikalavimams (teiktinų dokumentų sąrašą nustato susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija).

Nustačius, kad prašyme nenurodyti privalomi duomenys ir (arba) pateikti ne visi nurodyti dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos informuojamas prašymą pateikęs juridinis asmuo ir nustatomas 20 darbo dienų terminas nustatytiems trūkumams pašalinti. Šis terminas, juridiniam asmeniui pateikus motyvuotą prašymą, gali būti pratęsiamas 20 darbo dienų.

Per 15 darbo dienų nuo tinkamai įforminto prašymo ir visų nurodytų dokumentų gavimo dienos priimamas sprendimas atestuoti arba atsisakyti atestuoti juridinį asmenį. Prašymą pateikęs juridinis asmuo informuojamas apie priimtą sprendimą jį atestuoti, o mokymo įstaiga įrašoma valstybės įmonės Registrų centro tvarkomoje Licencijų informacinėje sistemoje. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas juridinio asmens atestacija.

Sprendimas atsisakyti atestuoti prašymą pateikusį juridinį asmenį priimamas, jeigu šis juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų arba per nustatytą terminą nepašalina šio straipsnio 11 dalyje nurodytų trūkumų. Sprendimo atsisakyti atestuoti juridinį asmenį priėmimas neatima galimybės pakartotinai kreiptis dėl atestacijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Juridinis asmuo atestuojamas neribotam laikui, jeigu atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus.

Transporto saugos administracija Licencijų informacinėje sistemoje ir savo interneto svetainėje viešai skelbia juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, mokymo programą (programas), sprendimo dėl atestacijos numerį, datą, atestacijos galiojimo sustabdymo, šio galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atestacijos galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog juridinis asmuo yra atestuotas ir atestacija galioja. Duomenys apie atestuotą mokymo įstaigą  paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo atestuoti juridinį asmenį priėmimo dienos ir skelbiami iki dienos, kai atestacija panaikinama šio straipsnio 20 dalyje nustatytais atvejais.

Mokymo įstaiga, vykdydama veiklą, privalo:

Mokymo įstaigų veiklos priežiūrą atlieka Transporto saugos administracija.

Transporto saugos administracija, nustačiusi šio straipsnio 16 dalies 1, 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytų veiklos sąlygų pažeidimų, sustabdo atestacijos galiojimą ir nustato 20 darbo dienų terminą nustatytam (nustatytiems) pažeidimui (pažeidimams) pašalinti. Šis terminas, mokymo įstaigai pateikus motyvuotą prašymą, gali būti pratęsiamas 20 darbo dienų.

Transporto saugos administracija, kol šalinamos šioje dalyje nurodytos aplinkybės, uždraudžia vykdyti mokymą pagal atitinkamą mokymo programą, jeigu nustato, kad mokymo įstaiga mokymą vykdo:

Transporto saugos administracija panaikina mokymo įstaigos atestacijos galiojimą, jeigu:

Mokymo įstaiga, kurios atestacijos galiojimas buvo panaikintas pagal kurį nors vieną iš šio straipsnio 20 dalies 3–6 punktų, arba mokymo įstaiga, kuriai vadovauja asmuo, vadovavęs mokymo įstaigai, kurios atestacijos galiojimas buvo panaikintas pagal kurį nors vieną iš šio straipsnio 20 dalies 3–6 punktų, negali būti atestuojama anksčiau negu po 12 mėnesių nuo mokymo įstaigos atestacijos galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos.

Vidaus vandenų transporto priemonės įgula – kapitonas (škiperis), mechanikai, elektromechanikai, upeiviai, motoristai ir elektrikai, turintys teisę dirbti vidaus vandenų laivuose ir plūduriuojančiuosiuose įrenginiuose.

Laivo įgulos minimalios sudėties reikalavimus ir laivo įgulos minimalios sudėties liudijimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras.

Įgulos nariais gali būti asmenys, turintys Transporto saugos administracijos išduotus vidaus vandenų transporto specialisto diplomus ir diplomų patvirtinimo dokumentus ar vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijos liudijimus arba šio kodekso 18 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytus dokumentus.

Burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Transporto saugos administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Transporto saugos administracija asmens, turinčio šio kodekso 18 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytus dokumentus, prašymu įrašo į šio asmens tarnybos įrašų knygelę arba patvirtina šioje knygelėje įrašytus duomenis apie plaukiojimo laiką ir keliones, atliktas per 15 mėnesių iki prašymo pateikimo dienos Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis ir (ar) susisiekiančiais vidaus vandenimis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, prieš tai patikrinusi dokumentų, kuriais patvirtinami duomenys apie plaukiojimo laiką ir (ar) atliktas keliones, autentiškumą ir pagrįstumą.

Savaeigį laivą valdo kapitonas, nesavaeigį laivą - škiperis.

Laivo kapitonas (škiperis) vadovauja įgulos darbui ir atsako už laivo, jo įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo nurodymai, kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką, privalomi visiems laive esantiems asmenims.

Įgulos nariai į laivą priimami, jei kapitonas (škiperis) sutinka.

Neteko galios nuo 2008-11-22.

Jeigu kyla pavojus vidaus vandenų transporto priemonės saugumui, kapitonas (škiperis) ar laivavedys nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir atlikti visus reikalingus veiksmus.

Jeigu vidaus vandenų transporto priemonei gresia neišvengiama žūtis, kapitonas (škiperis) ar laivavedys privalo imtis būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula saugiai paliktų šią vidaus vandenų transporto priemonę. Kapitonas (škiperis) ar laivavedys vidaus vandenų transporto priemonę palieka paskutinis. Palikdamas vidaus vandenų transporto priemonę, kapitonas (škiperis) ar laivavedys turi pasiimti šios transporto priemonės dokumentus.

Gavęs nelaimės signalą arba aptikęs pavojuje žmogų (žmones) ar vidaus vandenų transporto priemonę, kapitonas (škiperis) ar laivavedys privalo suteikti žmogui (žmonėms) pagalbą, jeigu tai nesudaro pavojaus jo vidaus vandenų transporto priemonei, keleiviams ir įgulai.

Pagalba pavojuje atsidūrusiai vidaus vandenų transporto priemonei, jos kroviniui teikiama, tik jeigu yra sudarytas vidaus vandenų transporto priemonių savininkų (arba jų įgaliotų asmenų) susitarimas dėl pagalbos.

Jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėta vidaus vandenų transporto priemonė, krovinys ar kitas joje buvęs turtas, vidaus vandenų transporto priemonės savininkas turi atlyginti kitos vidaus vandenų transporto priemonės savininkui teikiant pagalbą patirtas išlaidas, jeigu toks reikalavimas numatytas susitarime dėl pagalbos.

Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už savo išgelbėjimą.

Asmenys, gelbėję žmones, turi teisę į dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais tą turtą žmonėmis.

Valstybinę laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse priežiūrą atlieka Transporto saugos administracija ir kitos priežiūros institucijos, kurioms įstatymų suteikta valstybinės laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse priežiūros teisė. Transporto saugos administracijos priežiūros įgaliojimus nustato šis kodeksas.

Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti vidaus vandenų transporto priemones, nurodyti joms plaukti paskui paženklintą Transporto saugos administracijos vidaus vandenų transporto priemonę iki patikrinimo vietos, tikrinti vidaus vandenų transporto priemonių techninės būklės patikros dokumentus, aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimų atitiktį, techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, vidaus vandenų transporto priemonių ir įgulos narių dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius, taip pat gauti paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu. Transporto saugos administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vengia ar atsisako pasitikrinti dėl blaivumo, turi teisę nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo, Vyriausybės nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis patikrinti jo blaivumą arba siųsti jį blaivumui ar apsvaigimui nustatyti.

Transporto saugos administracijos pareigūnai, nustatę, kad vidaus vandenų transporto priemonė kelia grėsmę joje esančių asmenų sveikatai, gyvybei, laivybos saugumui ar aplinkai, susisiekimo ministro nustatyta tvarka uždraudžia toliau eksploatuoti šią vidaus vandenų transporto priemonę ir šio kodekso 161 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais paima dokumentą (kai šio dokumento laive nėra, įpareigoja per 2 darbo dienas jį pristatyti Transporto saugos administracijai), kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Vidaus vandenų laivų registre, ir panaikina techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimą.

Transporto saugos administracijos pareigūnai leidžia toliau eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę ir grąžina vidaus vandenų transporto priemonės savininkui dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Vidaus vandenų laivų registre, tik pašalinus trūkumus, dėl kurių buvo paimtas šis dokumentas ir panaikinta techninė apžiūra, ir Transporto saugos administracijai pateikus laisvos formos deklaraciją apie trūkumų pašalinimą ir dokumentus ar duomenis, įrodančius, kad šie trūkumai buvo pašalinti, ir nustatyta tvarka atlikus techninę apžiūrą, jeigu ji yra privaloma.

Vykdydama techninių reikalavimų laikymosi priežiūrą, Transporto saugos administracija bet kuriuo metu gali patikrinti vidaus vandenų transporto priemonę, kuriai pagal šio kodekso 161 straipsnį privaloma turėti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą ar vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimą, ir įsitikinti, ar ji turi galiojantį atitinkamą dokumentą ir ar atitinka techninius reikalavimus.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodyto patikrinimo metu nustačiusi, kad vidaus vandenų transporto priemonė neturi galiojančio Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato ar vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimo arba neturi jo vidaus vandenų transporto priemonėje jos eksploatavimo metu, Transporto saugos administracija uždraudžia tokiai vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti.

Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyto patikrinimo metu Transporto saugos administracija nustato, kad dėl vidaus vandenų transporto priemonės būklės kyla akivaizdus pavojus joje esantiems asmenims, aplinkai ar laivybos saugai, ji uždraudžia vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti, kol bus pašalinti pavojų sukėlę veiksniai, taip pat nurodo imtis proporcingų priemonių, kuriomis būtų sudarytos sąlygos vidaus vandenų transporto priemonei užbaigus reisą ar vežimą saugiai nuplaukti į vietą, kur ją bus galima patikrinti arba suremontuoti.

Priėmusi sprendimą uždrausti vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti arba pranešusi vidaus vandenų transporto priemonės savininkui apie ketinimą uždrausti jai toliau plaukti, jeigu nebus pašalinti nustatyti trūkumai, Transporto saugos administracija sprendimo priėmimo dieną praneša apie šį sprendimą kompetentingai institucijai, kuri išdavė vidaus vandenų transporto priemonei Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba paskutinį kartą jį atnaujino. Sprendime, kuriuo draudžiama laivui toliau plaukti, išsamiai nurodomos šį sprendimą pagrindžiančios priežastys ir informuojama apie sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Uždraudimo vidaus vandenų transporto priemonei toliau plaukti tvarką nustato susisiekimo ministras.

Keleivių ir bagažo vežimo sąlygas ir tvarką, draudžiamų vežti daiktų sąrašą, taip pat vežėjo ir keleivio teises ir pareigas nustato šis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Reglamentas (ES) Nr. 1177/2010, susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis taisyklės ir kiti teisės aktai.

Bagažu laikomi daiktai, kuriuos keleivis vežasi kartu su savimi. Keleiviu laikomas asmuo, kuris naudojasi vidaus vandenų transporto priemone, išskyrus:

Keleiviai ir bagažas gali būti vežami:

Keleivių ir bagažo vežimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais reisais laikomas komerciniu vežimu, o vidaus vandenų transporto priemonės laikomos eksploatuojamomis vykdant komercinę veiklą. Keleivių vežimas, turintis šio straipsnio 3 dalyje nurodytų požymių arba neatitinkantis nekomercinio vežimo sąlygų, laikomas komerciniu vežimu ir tokiam vežimui yra taikomos šio skirsnio nuostatos. Nekomerciniu vežimu laikomas toks vežimas, o vidaus vandenų transporto priemonė – eksploatuojama vykdant nekomercinę veiklą, kai vežami keleiviai, kurie yra vidaus vandenų transporto priemonės savininkai (valdytojai) ar yra susiję su vidaus vandenų transporto priemonės savininku (valdytoju) santuokos, artimais giminystės ryšiais arba darbo santykiais.

Vidaus vandenų transporto priemonė, kuria vežami keleiviai, turi atitikti techninius reikalavimus, o jos įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų keleivių vežimą. Kai įgula neprivaloma, saugų keleivių vežimą turi užtikrinti laivavedys.

Pagal keleivių ir bagažo vežimo reguliariuoju reisu sutartį vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimą nustatytą mokestį. Pagal vidaus vandenų transporto priemonių nuomos kartu teikiant vidaus vandenų transporto priemonės valdymo paslaugas sutartį vežėjas (nuomotojas) įsipareigoja perduoti keleiviui ar jų grupei (nuomininkui) vidaus vandenų transporto priemonę laikinai naudotis už sutartą nuomos mokestį ir kartu suteikti tos vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo paslaugas, o keleivis ar jų grupė (nuomininkas) įsipareigoja sumokėti sutartą nuomos mokestį.

Reguliariojo reiso maršrutą nustato, tvirtina, keičia, panaikina, tvarkaraščius derina ir prižiūri, kaip jų laikomasi, savivaldybė (savivaldybės), kurios (kurių) teritorijoje vykdomas reguliarusis reisas, arba jos (jų) įgaliota (įgaliotos) įstaiga (įstaigos) savivaldybės (savivaldybių) nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka patvirtintame reguliariojo reiso maršrute vežėjų skaičius neribojamas. Tokiu maršrutu keleivius ketinantis vežti vežėjas privalo suderinti tvarkaraščius atitinkamai su savivaldybe (savivaldybėmis) arba jos (jų) įgaliota (įgaliotomis) įstaiga (įstaigomis) savivaldybės (savivaldybių) nustatyta tvarka.

Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš jos didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba.

Keleiviams, vykstantiems reguliariaisiais reisais, taikomas viešojo keleivinio transporto lengvatas ir vežėjų išlaidų (negautų pajamų), patirtų dėl šių lengvatų taikymo, kompensavimo (atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymas.

Keleivio vežimo reguliariuoju reisu sutartį patvirtina keleivio bilietas, išduodamas sumokėjus už vežimo paslaugą. Keleivių bilietų pardavimo ir jų naudojimo tvarką nustato susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis taisyklės.

Keleivio biliete turi būti nurodomas bilieto numeris, išvykimo ir paskirties punktai, kaina, išvykimo data ir laikas arba bilieto galiojimo data.

Bagažo vežimo nustatytu reguliariuoju reisu perdavimą patvirtina bagažo kvitas. Jame turi būti nurodomas kvito numeris, išvykimo ir paskirties punktai, daiktų skaičius, svoris, vežimo kaina, vežimo data ir laikas.

Keleivio ir bagažo vežimo nuomojant vidaus vandenų transporto priemonę ir teikiant šios vidaus vandenų transporto priemonės valdymo paslaugas sutartį patvirtina keleivio bilietas arba kitas sumokėjus už vežimo paslaugą vežėjo išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama kelionė. Jeigu vežama iš anksto sudaryta keleivių grupė, gali būti išduodamas vienas dokumentas, kuriuo patvirtinama kelionė. Šiame dokumente nurodomas jo numeris, vežimo data, laikas, maršrutas arba trukmė, keleivių skaičius ir vežimo kaina.

Vežėjas turi teisę:

Vežėjas privalo:

Keleivis turi teisę:

Keleivis privalo:

Keleivis, kuriam netaikomos Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 nuostatos, turi teisę prieš vidaus vandenų transporto priemonės išplaukimą į reisą grąžinti keleivio bilietą ir gauti visus už jį sumokėtus pinigus, įskaitant mokestį už išankstinį pardavimą, šiais atvejais:

Kai keleivis grąžina į reguliarųjį reisą pirktą keleivio bilietą, jam grąžinama:

Vežėjas privalo grąžinti keleiviui bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą.

Neatsiimto bagažo saugojimą organizuoja vežėjas. Už neatsiimto bagažo saugojimą imamas vežėjo nustatytas mokestis.

Per 30 parų nuo pristatymo į paskirties punktą dienos neatsiimtas bagažas laikomas rastu daiktu ir realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Rasti daiktai perduodami vidaus vandenų transporto priemonę valdančiam asmeniui arba uosto (prieplaukos) administracijai.

Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis taisyklės.

Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam kroviniui vežti.

Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.

Užsakyme turi būti šie rekvizitai:

Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą.

Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti: