Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas

Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti paskelbtas viešai Lietuvos Respublikoje ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, taip pat Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka. Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą papildomai gali būti skelbiamas akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, įstatuose nurodytame šaltinyje, jeigu toks papildomas skelbimo būdas nurodytas įstatuose.

Jeigu akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, savo akcininkams sudaro galimybę visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, prieinamomis visiems akcininkams, visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma gali nuspręsti, kad bendrovė apie neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams praneštų šio straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu ne vėliau kaip likus 16 dienų iki neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Toks sprendimas galioja ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 14 dienų ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta šio straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 14 dienų iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, visą laikotarpį, prasidedantį ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo, interneto svetainėje turi pateikti akcininkams bent šią informaciją ir dokumentus:

Papildyta darbotvarkė, taip pat pasiūlyti sprendimų projektai ir, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimai nedelsiant pateikiami akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje.

Kai dėl techninių priežasčių šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas bendrasis balsavimo biuletenis ir įgaliojimo atstovauti akcininkui visuotiniame akcininkų susirinkime forma, jeigu ji yra nustatyta, negali būti pateikiami akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje, joje nurodoma, kaip šiuos dokumentus galima gauti spausdintus. Jeigu akcininkai pareikalauja, akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi neatlygintinai registruotu laišku išsiųsti bendrąjį balsavimo biuletenį ir įgaliojimo atstovauti akcininkui visuotiniame akcininkų susirinkime formą, jeigu ji yra nustatyta, arba įteikti juos asmeniškai pasirašytinai to pareikalavusiems akcininkams.

Kai pagal šio Įstatymo 261 straipsnio 4 dalį apie neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą pranešama ne vėliau kaip likus 16 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, o pagal šio Įstatymo 261 straipsnio 5 dalį apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą pranešama ne vėliau kaip likus 14 dienų iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas atitinkamai sutrumpinamas.

Ne vėliau kaip per 7 dienas po visuotinio akcininkų susirinkimo akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje pateikia akcininkams balsavimo rezultatus, nustatytus pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

Jeigu sprendimui priimti reikia kurios nors klasės akcijų savininkų sutikimo, dėl šio sutikimo sprendimą priima atitinkamos klasės akcijų savininkų susirinkimas. Toks susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 1/2 visų tos klasės akcijų. Šiam susirinkimui (taip pat pakartotiniam susirinkimui) taikomos šio Įstatymo visuotiniam akcininkų susirinkimui nustatytos nuostatos dėl susirinkimo sušaukimo, atstovavimo, kvorumo nustatymo, sprendimų priėmimo bei protokolo surašymo.

Kiekvienas visuotinis akcininkų susirinkimas turi išrinkti susirinkimo pirmininką ir sekretorių. Sekretoriaus galima nerinkti, jei visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauja mažiau kaip 3 akcininkai. Pirmininkas ir sekretorius nerenkami, kai visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu.

Visuotiniame akcininkų susirinkime nustatant bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių ir šio susirinkimo kvorumą, nesuteikiančiomis balsų akcijomis laikomos:

Jeigu akcininkas pasinaudoja savo teise balsuoti raštu, jis, susipažinęs su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke bei sprendimų projektais, užpildo ir pateikia bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią „už“ ar „prieš“ atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto balsavę akcininkai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame akcininkų susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo bendrieji balsavimo biuleteniai. Akcininkas neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu.

Jeigu akcinė bendrovė sudaro galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime pateikti balsavimo nurodymą, tokiu būdu iš anksto balsavę akcininkai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame akcininkų susirinkime ir jų balsai įskaitomi į šio susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo balsavimo nurodymai. Akcininkas neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto yra pareiškęs savo valią pateikdamas balsavimo nurodymą.

Jei šio Įstatymo nustatytais atvejais akcininkas negali balsuoti priimant sprendimus atskirais klausimais, balsavimo rezultatai šiais atskirais klausimais nustatomi pagal susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų balsų skaičių.

Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams tais klausimais, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 balsų šiame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, jeigu šis Įstatymas ar bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos.

Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, ir nė vienas akcininkas nebalsavo raštu, užpildęs bendrąjį balsavimo biuletenį arba pateikęs balsavimo nurodymą.

Jeigu akcinė bendrovė savo akcininkams sudaro galimybę visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančio ir balsuojančio asmens tapatybė turi būti nustatoma prieš visuotinį akcininkų susirinkimą ir kiekvieną jame svarstomą klausimą. Reikalavimas nustatyti asmens tapatybę prieš kiekvieną klausimą netaikomas, jeigu visi visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsuoja elektroninių ryšių priemonėmis, kuriomis tiesiogiai perduodamas vaizdas viso susirinkimo metu, taip pat kai balsuojama raštu, užpildžius bendrąjį balsavimo biuletenį arba pateikus balsavimo nurodymą.

Visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priima sprendimus:

Kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 3/4 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų.

Bendrovės įstatai gali numatyti ir didesnę nei 2/3 kvalifikuotą balsų daugumą, reikalingą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems sprendimams priimti, bei didesnę nei 3/4 balsų daugumą, reikalingą šio straipsnio 2 dalyje nurodytam sprendimui priimti.

Visuotiniai akcininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus pasirašo visi bendrovės akcininkai, taip pat kai bendrovėje yra vienas akcininkas.

Protokolą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, kartu gali pasirašyti ir visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioti asmenys. Kai susirinkimo sekretorius nerenkamas, protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Kai visi dalyvaujantys susirinkime akcininkai balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo bendrovės vadovas.

Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Elektroniniu būdu pasirašomas protokolas turi būti pasirašomas kvalifikuotu elektroniniu parašu, naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, I priede nustatytus reikalavimus. Trečiųjų valstybių kvalifikuoti elektroniniai parašai, sudaryti naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, pripažįstami vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 910/2014 14 straipsniu.

Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per 3 dienas nuo susipažinimo su juo momento, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo.

Prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turi būti pridedama:

Kai visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas teikiamas tretiesiems asmenims, prie protokolo turi būti pridedami šio straipsnio 5 dalies 1, 5 ir 6 punktuose nurodyti dokumentai.

Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

Protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, yra oficialūs dokumentai. Jie saugomi ir tvarkomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Šių dokumentų klastojimas baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

Jei balsavimo teisę turintys akcininkai raštu pareikalauja, bendrovė turi parengti ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo išsiųsti bendruosius balsavimo biuletenius to pareikalavusiems akcininkams registruotu laišku ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai.

Bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodyta:

Užpildytame bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodytas akcininko fizinio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas; akcininko juridinio asmens pavadinimas ir kodas.

Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti akcininkas arba kitas asmuo, turintis teisę balsuoti šiam akcininkui priklausančiomis akcijomis. Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra akcininkas, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas. Bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašant elektroniniu būdu taikoma šio Įstatymo 29 straipsnio 3 dalis.

Bendrasis balsavimo biuletenis laikomas galiojančiu ir negali būti atšauktas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir bendrovė jį gavo iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis neatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, laikoma, kad akcininkas iš anksto nebalsavo.

Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti akcininko valios, laikoma, kad akcininkas šiuo klausimu iš anksto nebalsavo.

Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas. Stebėtojų tarybai vadovauja jos pirmininkas.

Stebėtojų tarybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai. Turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 stebėtojų tarybos narių.

Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Renkant stebėtojų tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus balsų skaičiaus, kurį suteikia jam priklausančios akcijos, ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų stebėtojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatų.

Stebėtojų taryba renkama bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Stebėtojų taryba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta nauja stebėtojų taryba, bet ne ilgiau kaip iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką.

Stebėtojų tarybos nariu negali būti:

Daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių turi būti nesusiję darbo santykiais su bendrove.

Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių turi:

Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus stebėtojų tarybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Kai bendrovės įstatai keičiami dėl stebėtojų tarybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti stebėtojų tarybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Šiuo atveju sprendimo dėl įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų stebėtojų tarybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime, jei tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai.

Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrovę.

Jeigu stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, pavienių stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, stebėtojų taryba netenka įgaliojimų ir turi būti renkama visa stebėtojų taryba. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos šio Įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka.

Stebėtojų taryba:

Stebėtojų taryba neturi teisės šio Įstatymo ir bendrovės įstatų jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems bendrovės organams.

Stebėtojų taryba turi teisę prašyti bendrovės valdybą ir bendrovės vadovą pateikti su bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją.

Stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias jie sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais.

Stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos posėdžiai taip pat gali būti šaukiami ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių sprendimu.

Stebėtojų tarybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos bendrovės stebėtojų tarybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant bendrovės stebėtojų tarybos posėdyje, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip.

Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas.

Stebėtojų tarybos narys savo valią − už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę.

Stebėtojų taryba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių. Iš anksto balsavę stebėtojų tarybos nariai laikomi dalyvavusiais posėdyje. Stebėtojų tarybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš, jeigu bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. Sprendimas atšaukti valdybos narį gali būti priimtas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių stebėtojų tarybos narių.

Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami.

Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato stebėtojų tarybos priimtas jos darbo reglamentas.

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas.

Valdybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai. Turi būti ne mažiau kaip 3 valdybos nariai.

Valdybą renka stebėtojų taryba bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo 31 straipsnio 3 ir 13 dalyse nustatyta stebėtojų tarybos rinkimų tvarka. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Bendrovės valdybos nariu negali būti:

Kai bendrovės, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose nustatyta, kad valdyba atlieka šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, daugiau kaip pusė valdybos narių turi būti nesusiję darbo santykiais su bendrove. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ne mažiau kaip 1/3 valdybos, atliekančios šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, nariai turi atitikti šio Įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus ir ne mažiau kaip metus nebūti bendrovės, patronuojančios bendrovės ar dukterinės bendrovės vadovu ar stebėtojų tarybos nariu, ar akcininku, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/5 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Reikalavimas ne mažiau kaip metus nebūti bendrovės, patronuojančios bendrovės ar dukterinės bendrovės stebėtojų tarybos nariu netaikomas, kai bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos, atliekančios šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, sudarymo.

Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiems visuotiniam akcininkų susirinkimui ar stebėtojų tarybos posėdžiui.

Kai bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Šiuo atveju sprendimo pakeisti įstatus priėmimas ir naujų valdybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime, jei tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

Stebėtojų taryba (jei stebėtojų taryba nesudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas) gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.

Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrovę.

Už veiklą valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos šio Įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka.

Valdyba svarsto ir tvirtina:

Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, valdyba, nustatydama bendrovės vadovo atlygį, vadovaujasi atlygio politika, kaip nustatyta šio Įstatymo 373 straipsnyje.

Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša.

Valdybai patvirtinus vadovybės ataskaitą, visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą pritarti informacijai apie atlygį. Visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtą sprendimą. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą nepritarti informacijai apie atlygį, valdyba, tvirtindama kitų metų informaciją apie atlygį, joje nurodo, kaip buvo atsižvelgta į visuotinio akcininkų susirinkimo nepritarimo argumentus.

Valdyba priima:

Įstatuose gali būti numatyta, kad valdyba, prieš priimdama šio straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus.

Valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.

Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie:

Bendrovės, kurioje sudaroma stebėtojų taryba, valdyba analizuoja, vertina bendrovės vadovo pateiktą veiklos strategijos projektą ir informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą ir juos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai, o bendrovės, kurioje nesudaroma stebėtojų taryba, valdyba atlieka šio Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą funkciją.

Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei vadovybės ataskaita teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba analizuoja, vertina Akcijų suteikimo taisyklių projektą, kurį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba analizuoja ir vertina akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikos projektą ir jį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba analizuoja, vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti parengtą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Bendrovės, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka visas šias priežiūros funkcijas:

Neteko galios 2020-01-01.

Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

Valdyba privalo pateikti stebėtojų tarybai jos prašomus su bendrovės veikla susijusius dokumentus, duomenis ir kitą informaciją.

Valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo būdami valdybos nariais.

Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys.

Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos bendrovės valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant bendrovės valdybos posėdyje, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip.

Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.

Valdybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti balsavusio asmens tapatybę.

Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių, jei bendrovės įstatuose nenustatytas didesnis dalyvaujančių posėdyje šių narių skaičius. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš, jeigu bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos.

Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju valdyba sprendžia dėl valdybos nario nušalinimo nuo balsavimo priimant sprendimą konkrečiu klausimu.

Valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.

Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami.

Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas.

Bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų.

Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.

Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys. Su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme.

Bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia:

Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.

Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Neteko galios nuo 2008 m. lapkričio 25 d.

Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jeigu bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10, 13 ir 14 dalyse. Bendrovės, kurioje nesudaroma nei valdyba, nei stebėtojų taryba, vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Bendrovės vadovas privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.

Bendrovės vadovas atsako už:

Uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams juridiniams asmenims, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas.

Kai visas akcinės bendrovės akcijas įgyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, asmuo įgyja dalį akcinės bendrovės akcijų iš šios akcinės bendrovės visų akcijų savininko, akcinės bendrovės vadovas apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad auditoriui, užtikrinimo specialistui būtų pateikti visi sutartyje su auditoriumi, audito įmone ar nepriklausomu užtikrinimo paslaugos teikėju nurodytam patikrinimui reikalingi bendrovės dokumentai.

Bendrovės nuosavą kapitalą sudaro:

Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai.

Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Jeigu tokia padėtis susidaro uždarojoje akcinėje bendrovėje, nuo kurios įsteigimo nepraėjo 18 mėnesių, susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.

Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju nepriėmė sprendimo ištaisyti bendrovėje susidariusią padėtį ar tokia padėtis nebuvo ištaisyta per šio straipsnio 3 dalyje nurodytus terminus, bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, − bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, tačiau, jeigu po sumažinimo įstatinis kapitalas būtų mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, jis gali būti mažinamas tik iki šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo dydžio.

Įsiteisėjus teismo sprendimui sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose privalo atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią vertę, taip pat anuliuoti akcijas. Pirmiausia anuliuojamos bendrovės įgytos savos akcijos. Jei to nepakanka, sumažinamos likusių akcijų nominalios vertės ar (ir) anuliuojama dalis akcijų. Akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai skaičiui jiems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos pabaigoje. Pakeisti bendrovės įstatai, pasirašyti valdybos pirmininko (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovo), turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kartu su įstatymų nustatytais dokumentais juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis akcijų anuliavimą, jeigu akcijos anuliuojamos.

Bendrovėje sudaromi rezervai iš paskirstytinojo pelno, taip pat perkainojimo rezervas.

Privalomasis rezervas sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Jis turi būti ne mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Privalomojo rezervo dalis, viršijanti 1/10 įstatinio kapitalo, skirstant kitų finansinių metų pelną gali būti perskirstyta. Panaudojus privalomąjį rezervą nuostoliams padengti, jo dydis atkuriamas šio Įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka iš paskirstytinojo pelno.

Šio Įstatymo 54 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio bendrovės rezervas savoms akcijoms įsigyti ir šio Įstatymo 471 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto dydžio bendrovės rezervas akcijoms suteikti sudaromi iš paskirstytinojo pelno.

Kiti rezervai sudaromi iš paskirstytinojo pelno ir naudojami konkretiems bendrovės tikslams įgyvendinti. Jie gali būti naudojami bendrovės nuostoliams padengti ir įstatiniam kapitalui didinti.

Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti rezervai gali būti sudaromi tik po to, kai yra atliktas šio Įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje nustatyto dydžio atskaitymas į privalomąjį rezervą.

Jeigu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti rezervai nepanaudoti ir nenumatoma jų panaudoti, skirstant kitų finansinių metų pelną jie gali būti perskirstyti.

Perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto, nematerialiojo turto ir finansinio turto vertės padidėjimo (sumažėjimo) suma, gauta perkainojus turtą pagal taikomus finansinės atskaitomybės standartus. Perkainojimo rezervu arba jo dalimi gali būti didinamas įstatinis kapitalas. Perkainojimo rezervo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai paskirstyti negalima.

Akcijų priedai (nominalios vertės perviršis) − bendrovės nuosavo kapitalo dalis, lygi akcijų emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumui. Akcijų priedai gali būti naudojami bendrovės įstatiniam kapitalui didinti ir nuostoliams dengti.

Akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

Visos bendrovių akcijos yra vardinės.

Akcijos pagal jų savininkams suteikiamas teises skirstomos į klases.

Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos bendrovės įstatuose. Visų tos pačios klasės akcijų nominalios vertės ir suteikiamos teisės turi būti vienodos.

Akcija į dalis nedalijama. Jei viena akcija priklauso keliems savininkams, tai visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcininkui šiuo atveju atstovauja vienas iš akcijos savininkų pagal visų rašytinį įgaliojimą, patvirtintą notaro. Pagal akcininko prievoles akcijos savininkai atsako solidariai.

Akcijos nominali vertė turi būti išreikšta eurais euro centų tikslumu.

Akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios.

Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti nematerialios arba materialios.

Nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Materialios akcijos savininkas (akcininkas) yra akcijoje nurodytas asmuo.

Materialioje akcijoje turi būti nurodyta:

Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj materialių akcijų akcininkams išduodami akcijų sertifikatai.

Akcijų sertifikate turi būti nurodyta:

Materiali akcija patvirtinama valdybos pirmininko (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) parašu.

Akcijų sertifikatų apskaitai, perleidimui, keitimui, pripažinimui negaliojančiais taikomi šio Įstatymo materialioms akcijoms nustatyti reikalavimai.

Akcijos į antrinę apyvartą gali būti išleidžiamos tik visiškai jas apmokėjus emisijos kaina.

Bendrovė negali išleisti akcijų, kurias būtų galima keisti į obligacijas.

Bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.

Akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. Uždaroji akcinė bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą juridiniam asmeniui, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas. Su šia sutartimi uždaroji akcinė bendrovė turi supažindinti akcininkus.

Juridinis asmuo, kuris, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu, yra atidaręs akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš šios sąskaitos. Išraše turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie akcijas, kurios įrašytos į sąskaitą. Uždaroji akcinė bendrovė akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš materialių akcijų savininkų registravimo dokumentų ir jame turi būti nurodytas akcijų skaičius bei kita teisės aktuose nustatyta informacija apie įrašytas akcijas.

Akcinė bendrovė turi teisę vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš juridinių asmenų, kurie, vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, informaciją apie jų tvarkomose akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose įrašytas tos bendrovės akcijas, akcininkų sąrašus ir duomenis apie juos.

Visų paprastųjų akcijų nominalios vertės turi būti vienodos.

Bendrovė gali išleisti skirtingų klasių privilegijuotąsias akcijas. Privilegijuotosios akcijos be balso teisės negali sudaryti daugiau kaip 1/2 įstatinio kapitalo dalies. Bendrovės privilegijuotųjų akcijų klasės ir jų suteikiamos teisės nustatomos bendrovės įstatuose.

Visos paprastosios akcijos suteikia balso teisę. Paprastųjų akcijų savininkų teisė į dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės.

Tik paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš bendrovės nepaskirstytojo pelno ar sudarytų iš paskirstytojo pelno rezervų šio Įstatymo nustatyta tvarka didinamas įstatinis kapitalas. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo, privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų savininkai turi lygias teises gauti naujų akcijų.

Bendrovės paprastosios akcijos negali būti konvertuojamos į privilegijuotąsias akcijas. Bendrovei neleidžiama įstatuose ar akcijų pasirašymo sutartyje nustatyti dividendo dydį paprastųjų akcijų savininkams.

Bendrovės privilegijuotosios akcijos gali būti konvertuotos į paprastąsias akcijas arba kitos klasės privilegijuotąsias akcijas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, jeigu kvalifikuota balsų dauguma šiam sprendimui balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcijų savininkai. Bendrovės privilegijuotosios akcijos konvertuojamos vadovaujantis visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintu akcijų konvertavimo tvarkos aprašu. Kai konvertuojamos ne visos visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą konvertuoti privilegijuotąsias akcijas į kitos klasės akcijas, sprendime numatytos akcijos ir šiame visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime buvo numatyta tokia galimybė, bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose turi atitinkamai pakeisti akcijų skaičių pagal klases ir (ar) nominalią vertę ir pateikti pakeistus įstatus juridinių asmenų registro tvarkytojui. Konvertuodama privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu į paprastąsias, taip pat į kitos klasės privilegijuotąsias akcijas su nekaupiamuoju dividendu, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų pabaigos.

Bendrovės, kuri išleidžia privilegijuotąsias akcijas, įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės, arba jo apskaičiavimo tvarka.

Privilegijuotosios akcijos pagal klases gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu, su balso teise ar be balso teisės. Bendrovė gali išleisti ir kitokias pagal suteikiamas teises privilegijuotąsias akcijas, jeigu tokia galimybė yra numatyta bendrovės įstatuose.

Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į šiose akcijose nurodyto dydžio dividendą.

Jeigu dividendams skirtos paskirstytinojo pelno dalies nepakanka visam nustatytam dividendui privilegijuotųjų akcijų savininkams išmokėti, jiems išmokama proporcingai sumažinta suma. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.