Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas

Pertvarkant akcinę bendrovę į kitos teisinės formos juridinį asmenį, iki naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo, be kita ko, turi būti uždaryta bendroji vertybinių popierių sąskaita Centriniame vertybinių popierių depozitoriume. Akcinėje bendrovėje, kuri pagal Vertybinių popierių įstatymą laikoma vertybinių popierių emitentu, be kita ko, turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti akcinės bendrovės akcijas.

Šio straipsnio 8 dalyje nurodytam oficialiam siūlymui taikomos Vertybinių popierių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios privalomus oficialius siūlymus, jeigu ši dalis nenustato kitaip. Oficialų siūlymą teikia akcininkai, kurie balsavo už sprendimą pertvarkyti akcinę bendrovę. Šią prievolę už kitus akcininkus turi teisę įvykdyti vienas ar keletas akcininkų. Oficialaus siūlymo metu parduoti akcijas turi teisę akcininkai, sprendimo pertvarkyti akcinę bendrovę priėmimo metu balsavę prieš ar nebalsavę.

Dokumentas, patvirtinantis sprendimą pertvarkyti bendrovę, turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną.

Nuo sprendimo pertvarkyti bendrovę dienos ji įgyja pertvarkomos bendrovės teisinį statusą.

Pertvarkant kitos teisinės formos juridinį asmenį į bendrovę, turtas, už kurį išduodamos bendrovės akcijos, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitai taikomi reikalavimai, nustatyti šio Įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje.

Šio straipsnio 12 dalyje nurodyto reikalavimo įvertinti tam tikrą turtą gali būti nesilaikoma, jeigu akcijos išduodamos:

Pertvarkant kitos teisinės formos juridinį asmenį į bendrovę, turto vertinimo ataskaita arba šio Įstatymo 45¹ straipsnio 5 dalyje nurodyta pažyma ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo dienos turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Pertvarkant kitos teisinės formos juridinį asmenį į bendrovę, jos įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų kapitalą. Jeigu pertvarkant kitos teisinės formos juridinį asmenį į bendrovę neužtenka šio juridinio asmens turto šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytam minimaliam įstatiniam kapitalui sudaryti arba įsipareigojimai viršija turto vertę, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai turi teisę mokėti papildomus įnašus.

Pertvarkant uždarąją akcinę bendrovę, taip pat kitos įstatymuose numatytos teisinės formos juridinį asmenį į akcinę bendrovę, be kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų veiksmų, turi būti:

Bendrovė gali būti pertvarkoma į valstybės įmonę, kai visų jos akcijų savininkė yra valstybė.

Bendrovė gali būti pertvarkoma į savivaldybės įmonę, kai visų jos akcijų savininkė yra savivaldybė.

Į žemės ūkio bendrovę gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 2 akcininkai ir jos pajamos už žemės ūkio produkciją bei suteiktas paslaugas žemės ūkiui per praėjusius finansinius metus sudarė daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų.

Į kooperatinę bendrovę (kooperatyvą) gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 5 akcininkai.

Į tikrąją ūkinę bendriją arba komanditinę ūkinę bendriją gali būti pertvarkoma bendrovė, kurioje yra ne mažiau kaip 2 akcininkai.

(Neteko galios nuo 2012-09-01.)

Į individualią įmonę gali būti pertvarkoma bendrovė, kurios visų akcijų savininkas yra vienas fizinis asmuo.

Į mažąją bendriją gali būti pertvarkoma bendrovė, kurios visų akcijų savininkai yra fiziniai asmenys ir jų yra ne daugiau kaip 10.

Naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai įregistruojami juridinių asmenų registre ir pakeičiami juridinių asmenų registro duomenys po to, kai yra išrinkti (sudaryti) naujos teisinės formos juridinio asmens valdymo organai, suteiktas papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimas to pareikalavusiems kreditoriams ir atsirado įstatymuose numatytos aplinkybės, taip pat pateikti įstatymuose nustatyti dokumentai. Pakeisti steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo sprendimo pertvarkyti bendrovę priėmimo.

Pertvarkymas laikomas baigtu nuo naujos teisinės formos juridinio asmens pakeistų steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

Bendrovė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.

Sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas arba teismas Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Kai sprendimą likviduoti bendrovę priima juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę.

Bendrovė dėl bankroto likviduojama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka.

Visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti bendrovę, privalo išrinkti (paskirti) jos likvidatorių.

Nuo visuotinio akcininkų sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo dienos bendrovė įgyja likviduojamos bendrovės statusą. Nuo išrinkimo (paskyrimo) likvidatorius įgyja bendrovės vadovo ir valdybos teises ir pareigas. Bendrovės vadovas ir valdyba netenka savo įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Likviduojamos bendrovės dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais asmenimis, be kita ko, turi būti nurodomas jos teisinis statusas „likviduojama“.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali nustatyti kitą (ne sprendimo priėmimo dienos) datą, nuo kurios įsigalioja sprendimas dėl bendrovės likvidavimo, tačiau ši data negali būti ankstesnė kaip sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo diena.

Jei likvidavimo pagrindas yra laikotarpio, kuriam buvo įsteigta bendrovė, pabaiga, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šio laikotarpio pabaigos, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą dėl bendrovės likvidavimo ir išrinkti likvidatorių arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti bendrovės įstatus. Šiuo atveju priėmus sprendimą likviduoti bendrovę, bendrovė likviduojamos bendrovės statusą įgyja kitą dieną po įstatuose nustatyto veiklos laikotarpio pabaigos. Jei visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą terminą likvidatoriaus neišrenka, akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, taip pat juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių.

Apie bendrovės likvidavimą likvidatorius turi viešai paskelbti įstatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti įstatuose nurodytame šaltinyje vieną kartą ir pranešti visiems bendrovės kreditoriams raštu. Skelbime ar pranešime turi būti nurodyti visi Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyti duomenys apie bendrovę.

Likvidatorius ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie bendrovės likvidavimą dieną turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendrovę, ir duomenis apie save.

Likviduojant bendrovę, akcijas pasirašę, bet jų neapmokėję asmenys turi jas apmokėti akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka. Akcijas pasirašę asmenys gali būti atleisti nuo neįmokėtų įnašų tokios dalies, kurią jie atgautų skirstant likviduojamos bendrovės turtą, tik tuo atveju, kai bendrovės likvidavimo pagrindas yra bendrovės steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis Civilinio kodekso 2.114 straipsniu ir bendrovė gali patenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams.

Likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jei bendrovės akcijos suteikia nevienodas teises, dalijant turtą į jas turi būti atsižvelgta.

Bendrovės turtas akcininkams gali būti dalijamas ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams po to, kai buvo atlikti visi šio straipsnio 10 dalyje nustatyti veiksmai.

Jeigu dėl bendrovės skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais.

Sprendimą atšaukti bendrovės likvidavimą gali priimti sprendimą likviduoti bendrovę priėmęs visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas. Sprendimas likviduoti bendrovę negali būti atšauktas, jei bent vienas akcininkas gavo dalį likviduojamos bendrovės turto.

Dokumentai, patvirtinantys sprendimą likviduoti bendrovę, taip pat atšaukti likvidavimą, turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas. Likvidatoriumi gali būti tik fizinis asmuo, jam keliami tie patys reikalavimai kaip ir bendrovės vadovui.

Be kitų šiame Įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrovės likvidatoriaus kompetencijai priskiriamos šios funkcijos:

Jeigu bendrovės likvidavimas trunka ilgiau negu metus, po kiekvienų finansinių metų pabaigos ne vėliau kaip per 3 mėnesius likvidatorius sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai bendrovė likviduojama Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais, ir likvidavimo ataskaitą tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Su šiais dokumentais turi teisę susipažinti visi akcininkai ir kreditoriai.

Likvidatorius gali būti atšauktas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Nr. I-528 (Žin., 1994, Nr. 55-1046, Nr. 102-2050; 1995, Nr. 21-492, Nr. 41-993,Nr. 107-2393; 1996, Nr. 1-4, Nr. 100-2257, Nr. 126-2947; 1997, Nr. 69-1739; 1998, Nr. 36-961, Nr. 115-3246; 1999, Nr. 86-2562; 2000, Nr. 15-380, Nr. 28-760; 2001, Nr. 34-1125) taikomas reorganizuoti ir likviduoti bendrovėms, dėl kurių reorganizavimo ir likvidavimo sprendimai priimti iki 2001m. birželio 30 d.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Nr. VIII-1835 (Žin., 2000, Nr. 64-1914, Nr. 113-3614; 2001, Nr. 112-4081; 2002, Nr. 43-1607, Nr. 72-3013, Nr. 101-4495, Nr. 124-5628) taikomas reorganizuoti ir likviduoti bendrovėms, dėl kurių reorganizavimo ir likvidavimo sprendimai priimti nuo 2001 m. liepos 1 d. iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo kituose teisės aktuose vartojama sąvoka „bendrovės administracijos vadovas“ atitinka sąvoką „bendrovės vadovas“.

Šiame Įstatyme nustatytos normos dėl bendrovių registravimo juridinių asmenų registre bei juridinių asmenų registro tvarkytojo pareigos paskelbti apie šiame Įstatyme nurodytus skelbtinus faktus įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.

Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios:

Nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios:

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES.

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/102/EB bendrovių teisės srityje dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2022/2464.

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/828, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu.

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1151.

Bendrovės įstatinis kapitalas papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais didinamas tik išleidžiant naujas akcijas.

Nemoki akcinė bendrovė gali didinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais tik tuo atveju, kai naujas akcijas įsigyja jos akcininkai, darbuotojai ir kreditoriai.

Išleidusios konvertuojamąsias obligacijas bendrovės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas, konvertuojamųjų obligacijų išleidimo sprendime nurodytos klasės ir nominalios vertės akcijas, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos, jei jų savininkas per sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nustatytą terminą raštu pareiškė norą keisti šias obligacijas į akcijas. Akcijos už konvertuojamąsias obligacijas suteikiamos pasibaigus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nustatytam terminui. Bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas), pasibaigus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nustatytam terminui ir jų savininkams raštu pareiškus norą keisti šias obligacijas į akcijas, turi bendrovės įstatuose atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ir pateikti pakeistus įstatus juridinių asmenų registro tvarkytojui. Šiuo atveju apmokėjimas už konvertuojamąsias obligacijas laikomas apmokėjimu už akcijas, į kurias pakeistos šios obligacijos.

Dėl įstatinio kapitalo padidinimo papildomais įnašais pakeisti bendrovės įstatai registruojami juridinių asmenų registre po to, kai yra pasirašytos akcijos ir įmokėti pradiniai įnašai.

Įstatinis kapitalas gali būti didinamas iš bendrovės lėšų, tai yra iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ir rezervų (išskyrus savų akcijų įsigijimo ir privalomąjį rezervus). Įstatinis kapitalas iš bendrovės lėšų didinamas išleidžiant naujas akcijas, kurios neatlygintinai išduodamos akcininkams arba šio Įstatymo 471 straipsnyje nustatyta tvarka suteikiamos bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, įskaitant bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės vadovą, stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, arba padidinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes.

Sprendimą padidinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų priima visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovaudamasis bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniu. Jei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą priimamas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, gali būti vadovaujamasi metinių finansinių ataskaitų rinkiniu. Jei sprendimas padidinti įstatinį kapitalą priimamas praėjus 6 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos, visuotiniam akcininkų susirinkimui turi būti pateiktas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys, sudarytas ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su teisės aktų nustatytais dokumentais, reikalingais pakeistiems įstatams įregistruoti.

Jeigu bendrovės balanse įrašyti nuostoliai, įstatinį kapitalą galima didinti tik iš perkainojimo rezervo.

Kai bendrovė didina įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų išleisdama naujas akcijas, akcininkai, išskyrus šio Įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje ir 47 straipsnyje nustatytus atvejus, turi teisę neatlygintinai gauti naujų paprastųjų akcijų, kurių skaičius būtų proporcingas jiems visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu arba šio Įstatymo nustatytais atvejais − teismo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime sumažinti įstatinį kapitalą turi būti nurodomas įstatinio kapitalo mažinimo tikslas. Bendrovės, kuri yra išleidusi skirtingų klasių akcijas, visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, jeigu šiam sprendimui balsuodami atskirai pritaria tos klasės akcijų savininkai, su kurių teisėmis šis mažinimas yra susijęs.

Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiems tikslams:

Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiais būdais:

Sumažintas bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą bendrovės minimalaus įstatinio kapitalo dydį.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai, tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti priimtas sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiant naujas akcijas. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iki sprendimo sumažinti įstatinį kapitalą priėmimo buvusio dydžio ar daugiau, šio Įstatymo 53 straipsnio nuostatos netaikomos.

Sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, gali būti priimtas tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Sprendimas priimamas tada, kai yra patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstytas paskirstytinasis bendrovės pelnas, ir tik tuo atveju, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

Sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, negali būti priimtas, jei sprendimo priėmimo dieną bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi lėšų akcininkams taptų nemoki.

Sumažinus įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, su akcininkais atsiskaitoma tik pinigais. Pinigai akcininkams gali būti išmokami ne anksčiau, negu pakeisti bendrovės įstatai įregistruojami juridinių asmenų registre, ir turi būti išmokėti per vieną mėnesį nuo pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo dienos. Išmokas turi teisę gauti asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ir turi šią teisę ar kitokiu teisėtu pagrindu turi tokią teisę, o išmokų dydžiai turi būti proporcingi jų turėtų akcijų nominalių verčių sumai. Per šioje dalyje nustatyto vieno mėnesio terminą išmokų negavę asmenys turi teisę jiems priklausančias lėšas išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditoriai. Akcininkui išmokėtą išmoką bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad išmoka yra paskirta ir (arba) išmokėta neteisėtai.

Bendrovė, mažindama įstatinį kapitalą, pirmiausia turi anuliuoti tas jos išleistas akcijas, kurias yra įgijusi pati bendrovė ar jos dukterinės bendrovės. Likusių akcijų nominali vertė ar akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos pabaigoje, nominaliai vertei. Pakeistus bendrovės įstatus įregistravus juridinių asmenų registre, akcinė bendrovė per vieną darbo dieną privalo Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui pateikti jo nustatytus dokumentus įrašams vertybinių popierių sąskaitose pakeisti.

Dokumentas, patvirtinantis sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Įstatinis kapitalas laikomas sumažintu tik pakeistus įstatus įregistravus juridinių asmenų registre. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti bendrovės įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, dienos, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį.

Užsienio bendrovių filialais laikomi:

Užsienio bendrovės filialas laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre.

Juridinių asmenų registrui pateikiami tik šio Įstatymo 76 straipsnyje nurodyti dokumentai ir 77 straipsnyje nurodyti duomenys. Už dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui atsako užsienio bendrovės filialo vadovas.

Užsienio bendrovių filialų dokumentuose, kuriuos jie naudoja turėdami santykių su kitais asmenimis, turi būti Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija apie filialą įsteigusią užsienio bendrovę bei nurodytas registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie užsienio bendrovės filialą, ir užsienio bendrovės filialo kodas. Registras, kuriame įregistruota užsienio bendrovė, nenurodomas, jei užsienio bendrovei taikoma teisė nereikalauja įregistravimo.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija turi būti ir užsienio bendrovės filialo interneto svetainėje, jeigu jis ją turi.

Užsienio bendrovės filialas savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

Apie užsienio bendrovės filialo veiklos nutraukimą filialo vadovas turi viešai paskelbti Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti šiame leidinyje vieną kartą ir pranešti visiems kreditoriams raštu. Skelbime ar pranešime turi būti šio straipsnio 4 dalyje nurodyti duomenys ir terminas kreditorių reikalavimams pareikšti, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo viešo paskelbimo dienos.

Viešai paskelbus apie užsienio bendrovės filialo veiklos nutraukimą, užsienio bendrovės filialo kreditoriai turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę ar kad užsienio bendrovė, kuriai priklauso filialas, suteiktų papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimą. Ginčus dėl prievolių įvykdymo ar papildomo užtikrinimo sprendžia teismas.

Juridinių asmenų registro tvarkytojui negali būti teikiami dokumentai dėl užsienio bendrovės filialo išregistravimo, jeigu nėra įvykdytos prievolės ar papildomai užtikrintas prievolių įvykdymas to pareikalavusiems kreditoriams, taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas dėl prievolių įvykdymo ar papildomo užtikrinimo.

Veiklą nutraukusio užsienio bendrovės filialo dokumentai iki filialo išregistravimo perduodami saugoti įmonėms Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

Juridinių asmenų registro tvarkytojas, per Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemą gavęs informaciją apie likvidavimo procedūrų kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei pradėjimą, pertvarkymo, reorganizavimo ar buveinės perkėlimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominei erdvei priklausančią valstybę procedūrų kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei pradėjimą ar jų pabaigą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos, apie tai informuoja tos bendrovės filialą. Nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas gauna informaciją apie šioje dalyje nurodytų procedūrų pradžią, bendrovės filialas įgyja atitinkamai likviduojamos užsienio bendrovės filialo, pertvarkomos užsienio bendrovės filialo, reorganizuojamos užsienio bendrovės filialo, perkeliančios buveinę į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominei erdvei priklausančią valstybę užsienio bendrovės filialo statusą ir jo netenka tą dieną, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas gauna informaciją apie šių procedūrų pabaigą. Šiais atvejais mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 7, 9, 10 dalys.

Juridinių asmenų registro tvarkytojas, per Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemą gavęs informaciją apie nemokumo procedūrų (bankroto, restruktūrizavimo ar kitų analogiškų nemokiai bendrovei taikomų procedūrų) kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei pradėjimą ar jų pabaigą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos, apie tai informuoja tos bendrovės filialą. Nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas gauna informaciją apie šioje dalyje nurodytų procedūrų pradžią, bendrovės filialas įgyja nemokios užsienio bendrovės filialo statusą ir jo netenka tą dieną, kai juridinių asmenų registro tvarkytojas gauna informaciją apie šių procedūrų pabaigą. Užsienio bendrovės filialo vadovas turi apie tai nedelsdamas viešai paskelbti Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti ir ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną pranešti visiems kreditoriams raštu.

Užsienio bendrovės filialas filialo vadovo iniciatyva turi būti išregistruotas iš juridinių asmenų registro iki užsienio bendrovės išregistravimo, išskyrus atvejus, kai užsienio bendrovė išregistruota iš registro šią bendrovę pertvarkius, reorganizavus ar jos buveinę perkėlus į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominei erdvei priklausančią valstybę.

Juridinių asmenų registrui turi būti pateikiami šie užsienio bendrovės ir jos filialo dokumentai:

Jeigu šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų užsienio bendrovių metinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas vadovaujantis kitokiais, negu Europos Sąjungoje taikomi, reikalavimais, turi būti sudarytas ir vietoj šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto užsienio bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio juridinių asmenų registrui pateiktas užsienio bendrovės filialo metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Užsienio bendrovės filialo metinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas finansinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti dokumentai turi būti legalizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus tarptautinių sutarčių nustatytus atvejus.

Šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos užsienio bendrovės, įsteigusios daugiau nei vieną filialą, gali pasirinkti, kurio filialo byloje bus saugomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai. Tokiu atveju kitų filialų bylose turi būti nurodytas tokio pasirinkto filialo pavadinimas, kodas ir registro tvarkytojas.

Šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsienio bendrovės be dokumentų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, bent kartą per metus juridinių asmenų registrui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį užsienio bendrovės pasirašyto kapitalo dydį, jeigu pasirašyto kapitalo dydis nėra nurodytas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytuose dokumentuose.

Juridinių asmenų registre apie užsienio bendrovę ir jos filialą nurodomi šie duomenys:

Apie šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų užsienio bendrovių filialus juridinių asmenų registre, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų duomenų, taip pat nurodomas registras, kuriame laikoma užsienio bendrovės byla, ir bendrovės numeris tame registre.

Apie šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų užsienio bendrovių filialus juridinių asmenų registre, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų, taip pat nurodomi šie duomenys:

Šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 22 straipsnio 3 ir 4 dalių, 261, 262 straipsnių, 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 302, 303 straipsnių, 32 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 34 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 21, 31 ir 92 dalių, 37 straipsnio 12 dalies 5, 6 ir 7 punktų, 373 straipsnio nuostatos netaikomos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytiems kolektyvinio investavimo subjektams, išskyrus uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektus. Šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas sudaryti kolegialų organą, atliekantį priežiūros funkcijas, netaikomas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytoms investicinėms bendrovėms, kurių teisinė forma yra akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

Jeigu akcinės bendrovės išleidžiamų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar uždarosios akcinės bendrovės obligacijų bendra pardavimo vertė yra 1–8 milijonai eurų per 12 mėnesių laikotarpį, prieš viešą jų siūlymą Lietuvos Respublikoje turi būti parengtas ir paskelbtas informacinis dokumentas Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka arba, kai akcijos ar obligacijos platinamos per sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo sutelktinio finansavimo platformą, turi būti parengtas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas, kaip tai nustatyta Reglamente (ES) 2020/1503.

Uždarosios akcinės bendrovės, įsteigtos iki 2014 m. sausio 1 d., kuriose yra daugiau negu vienas akcininkas ir kurių akcininkai ar duomenys apie juos nesikeitė nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., šio Įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 2–6 punktuose nurodytus duomenis apie savo akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui turi pateikti iki 2014 m. liepos 10 d.

Šio Įstatymo nuostatos dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo netaikomos bankams, kitoms kredito ir finansų įstaigoms, reguliuojamosios rinkos operatoriui, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, draudimo ir perdraudimo įmonėms.

Jeigu bendrovės steigimo sutartis ar steigimo aktas sudaryti iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau bendrovei įregistruoti juridinių asmenų registre reikalingus dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui numatoma pateikti po šios datos, įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė bendrovės steigimo sutartyje ar steigimo akte ir įstatuose nurodomi eurais euro centų tikslumu.

Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas pakeisti bendrovės įstatus priimtas iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau pakeisti įstatai juridinių asmenų registro tvarkytojui numatomi pateikti po šios datos, įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė įstatuose nurodomi eurais euro centų tikslumu. Akcijų nominalios vertės išraiška litais pakeičiama į išraišką eurais euro centų tikslumu Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta tvarka. Įstatinio kapitalo dydis lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių eurais euro centų tikslumu sumai.

Bendrovių, įsteigtų iki 2014 m. gruodžio 31 d., įstatų keitimą, kai jie keičiami dėl įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškos litais keitimo į išraišką eurais, ir kitų dėl euro įvedimo atsirandančių pareigų vykdymą šis Įstatymas reglamentuoja tiek, kiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymas nenustato kitaip.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. juridinių asmenų registrui pateikiamuose bendrovių įstatuose įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė turi būti nurodyti eurais euro centų tikslumu.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto vertė gali būti nustatoma nesilaikant šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomas šio Įstatymo 451 straipsnis.

Turto vertinimo ataskaita arba šio Įstatymo 451 straipsnio 5 dalyje nurodyta pažyma ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateikta akcinei bendrovei ir juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Šio straipsnio reikalavimai netaikomi, kai turtas įsigyjamas verčiantis įprasta akcinės bendrovės ūkine veikla, taip pat sandoriams dėl vertybinių popierių, sudaromiems reguliuojamoje rinkoje, išskyrus tiesioginius sandorius.

Akcininkui į jo iš anksto pateiktus bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, bendrovė turi atsakyti arba raštu nurodyti atsisakymo pateikti atsakymą priežastis iki visuotinio akcininkų susirinkimo, jeigu klausimai bendrovėje buvo gauti ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Visi atsakymai į akcininkų iš anksto bendrovei pateiktus klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, pateikiami visuotiniame akcininkų susirinkime arba vienu metu visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

Jeigu pateikti keli to paties turinio klausimai, bendrovė gali pateikti vieną bendrą atsakymą.

Laikoma, kad bendrovė atsakymą į akcininko pateiktą klausimą jam pateikė, kai atitinkama informacija yra pateikta klausimų ir atsakymų forma bendrovės interneto svetainėje, jeigu bendrovė ją turi.

Bendrovė gali atsisakyti pateikti atsakymus į akcininko klausimus, jeigu jie susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, ir turi apie tai informuoti akcininką, arba jeigu negalima nustatyti klausimą pateikusio akcininko tapatybės.

Visuotiniame akcininkų susirinkime įgaliotinis turi tokias pat teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas. Balsavimo nurodymo pateikimas nėra laikomas balsavimu pagal įgaliojimą.

Įgaliotinis tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti įgaliotas daugiau negu vieno akcininko.

Įgaliotinis visuotiniame akcininkų susirinkime turi balsuoti laikydamasis akcininko duotų nurodymų. Jeigu įgaliotinis tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime yra įgaliotas daugiau negu vieno akcininko, jis gali balsuoti skirtingai pagal kiekvieno akcininko duotus nurodymus.

Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininkas gali elektroninių ryšių priemonėmis įgalioti fizinį ar juridinį asmenį dalyvauti ir balsuoti jo vardu visuotiniame akcininkų susirinkime. Toks akcininko įgaliojimas notaro netvirtinamas.

Akcininkas apie elektroninių ryšių priemonėmis duotą įgaliojimą privalo pranešti akcinei bendrovei, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įgaliojimas ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas apie duotą įgaliojimą turi būti rašytiniai. Akcinei bendrovei, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, jie pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, privalo sudaryti sąlygas akcininkams šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pranešimus apie duotus įgaliojimus pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam įgaliojimui, šio straipsnio 2 dalyje nurodytam pranešimui apie duotą įgaliojimą ir balsavimo nurodymų pateikimui įgaliotiniui gali būti taikomi tik tokie reikalavimai, kurie yra būtini akcininko ir įgaliotinio tapatybei nustatyti ir balsavimo nurodymų turiniui patikrinti, ir tik tuo atveju, kai jie yra proporcingi šiems tikslams pasiekti.

Šio straipsnio 1–5 dalys mutatis mutandis taikomos ir įgaliojimo atšaukimui.

Jeigu akcininko turimos akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcijos yra laikomos keliose vertybinių popierių sąskaitose, akcininkas gali įgalioti po atskirą įgaliotinį dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime pagal kiekvienoje vertybinių popierių sąskaitoje laikomų akcijų suteikiamas teises. Tokiu atveju akcininko duoti įgaliojimai galioja vienam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikiami šie duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Uždarąją akcinę bendrovę įregistravus juridinių asmenų registre, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, parengti steigimo akto ar steigimo sutarties pagrindu, pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre. Pasikeitus uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo dienos.

Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsakingas bendrovės vadovas.

Ginčus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų ir jų pateikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui sprendžia teismas.

Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiama informacija turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai ji:

Atlyginimo už informacijos teikimą dydis neturi viršyti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža.

Reorganizavimo išdalijimo būdu atveju nereikalaujama, kad skaidomos išdalijimo būdu bendrovės, kurios teisės ir pareigos išdalijamos kitoms po reorganizavimo tęsiančioms veiklą bendrovėms, visuotinis akcininkų susirinkimas priimtų sprendimą dėl reorganizavimo, jeigu visos po reorganizavimo išdalijimo būdu tęsiančios veiklą bendrovės kartu turi visas skaidomos išdalijimo būdu bendrovės akcijas ir yra tenkinamos šios sąlygos:

Prijungimui, kai po reorganizavimo tęsianti veiklą bendrovė yra ne mažiau kaip 90 procentų prijungiamos bendrovės akcijų savininkė, nereikalaujama, kad po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas priimtų sprendimą dėl reorganizavimo prijungimo būdu, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

Dividendai už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skiriami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo iniciatyvos teisę turi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau negu 1/3 visų balsų, jeigu bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos.

Jeigu bendrovė gauna iniciatyvos teisę turinčių akcininkų rašytinę paraišką, kurioje siūloma skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, turi būti parengti trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys ir sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektas. Trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pradžia sutampa su bendrovės einamųjų finansinių metų pradžia. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti audituotas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo, turi įvykti per 3 mėnesius nuo laikotarpio, už kurį siūloma skirti dividendus, pabaigos, bet ne anksčiau, negu patvirtinamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstomas bendrovės pelnas (nuostoliai) už ankstesnius finansinius metus, ir ne vėliau kaip iki finansinių metų pabaigos.

Dividendai už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį gali būti skiriami, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

Paskyrus dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, skirti dividendus už kitą trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį galima ne anksčiau negu po 3 mėnesių.

Bendrovė negali tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas šiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir Finansų įstaigų įstatyme nustatytas išimtis.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas bendrovei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmoka lėšų, suteikia paskolą ar užtikrina prievolių įvykdymą savo darbuotojams, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, taip pat fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas bendrovės akcijų įgyti savo darbuotojams, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, išskyrus atvejus, kai šie darbuotojai yra bendrovės ar patronuojančios bendrovės valdymo organo nariai.

Šio straipsnio 2 dalyje ir Finansų įstaigų įstatyme nustatytų išimčių atveju bendrovės nuosavas kapitalas, įvertinus nuosavo kapitalo sumažėjimą, įvykusį bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėjus lėšų, suteikus paskolą ar užtikrinus prievolių įvykdymą fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, turi būti ne mažesnis kaip apmokėto įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti suma.

Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas.

Akcininkas, turintis akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcijų, įgytų savo vardu, bet dėl kitų asmenų interesų, prieš balsuodamas visuotiniame akcininkų susirinkime turi atskleisti akcinei bendrovei, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, galutinio kliento tapatybę, akcijų, kuriomis balsuojama, skaičių ir jam pateiktų balsavimo nurodymų turinį ar kitokį paaiškinimą dėl sutarto su klientu dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas akcininkas dalies akcijų suteikiamais balsais gali balsuoti skirtingai nuo kitos akcijų dalies suteikiamų balsų.

Šio straipsnio nuostatos, išskyrus šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalis, taikomos akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sandoriams dėl turto investavimo, įsigijimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kai sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vėliausiai sudarytame balanse nurodytos turto vertės, su susijusia šalimi, jeigu jie:

Su akcine bendrove, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, susijusi šalis suprantama taip, kaip ji apibrėžta šios bendrovės taikomuose finansinės atskaitomybės standartuose.

Susijusi šalis, ketinanti sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sandorį su akcine bendrove, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi informuoti šios akcinės bendrovės vadovą apie priežastis, dėl kurių ji galėtų būti laikoma susijusia šalimi.

Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vadovas, prieš sudarydamas akcinės bendrovės vardu sandorį su susijusia šalimi, turi gauti stebėtojų tarybos arba valdybos, atliekančios šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, pritarimą.

Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vadovas dėl sandorio su susijusia šalimi kreipiasi į šios akcinės bendrovės audito komitetą ir pateikia jam informaciją, susijusią su tokiu sandoriu. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, audito komitetas, vadovaudamasis šios akcinės bendrovės vadovo pateikta informacija ir vertinimu dėl sandorio, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo informacijos pateikimo dienos parengia ir raštu pateikia akcinei bendrovei, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, nuomonę, kurioje turi būti nurodyta ši informacija:

Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vadovas apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytos audito komiteto rašytinės nuomonės gavimą nedelsdamas turi pranešti akcininkams, priežiūros ir valdymo organų nariams ir susijusiai šaliai, taip pat turi būti sudaryta galimybė susipažinti su šia nuomone akcinės bendrovės buveinėje. Akcininko rašytiniu ar elektroninių ryšių priemonėmis perduotu prašymu akcinės bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo gavimo dienos šios nuomonės kopiją perduoda akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku arba perduoda elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę.

Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, stebėtojų taryba arba valdyba, atliekanti šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, sprendimą dėl sandorio su susijusia šalimi privalo priimti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos nuomonės gavimo akcinėje bendrovėje dienos.

Susijusi šalis rengiant nuomonę dėl šio sandorio nedalyvauja ir priimant sprendimą dėl šio sandorio nebalsuoja.

Vėliausiai sandorio su susijusia šalimi sudarymo metu akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje turi būti pateikiama ši informacija:

Šio straipsnio nuostatos netaikomos akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sandoriams:

Sandoriai dėl turto investavimo, įsigijimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kai sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vėliausiai parengtame balanse nurodytos turto vertės, su susijusia šalimi sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine veikla ir periodiškai vertinami dėl atitikties šioms sąlygoms, vadovaujantis stebėtojų tarybos arba valdybos, atliekančios šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Susijusios šalys vertinant sandorius nedalyvauja. Informacija apie tokius sandorius, sudarytus per finansinius metus su ta pačia susijusia šalimi, papildomai pateikiama šios akcinės bendrovės vadovybės ataskaitoje, kurioje nurodomos sandorio šalys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį; fizinio asmens vardas, pavardė, korespondencijos adresas) ir sandorio vertė.

Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančius sandorius, sudaromus tarp su akcine bendrove, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, susijusios šalies ir šios akcinės bendrovės dukterinės bendrovės, vėliausiai sandorio sudarymo metu paskelbiama akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, interneto svetainėje, kurioje nurodoma informacija apie sandorio šalis (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį; fizinio asmens vardas, pavardė, korespondencijos adresas), kaip akcinė bendrovė yra susijusi su sandorį sudariusia susijusia šalimi – sandorio data ir vertė, taip pat pateikiamas vertinimas, ar sandoris yra sąžiningas ir pagrįstas akcinės bendrovės ir jos akcininkų, kurie nėra sandorio šalys, atžvilgiu.

Bendrovės, taip pat jos dukterinės bendrovės (toliau – grupė) vadovas priimamas į darbą 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo tos pačios grupės vadovu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Pasibaigus pirmajai kadencijai, grupės vadovas gali būti renkamas antrajai 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar grupės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu grupė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Grupės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pasibaigus antrajai kadencijai, grupės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų.

Jeigu grupės vadovas buvo išrinktas grupės valdybos nariu, atšaukus jį iš pareigų, jis atšaukiamas ir iš grupės valdybos narių.

Akcijos gali būti suteikiamos bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės darbuotojams, įskaitant bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės vadovą, bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės stebėtojų tarybos nariams, valdybos nariams, kurie šias akcijas įgyja neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai, šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Akcijos gali būti suteikiamos tik fiziniams asmenims. Akcijos negali būti suteikiamos asmeniui, kuris yra bendrovės, patronuojančios ar dukterinės bendrovės akcininkas ir kuriam nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/20 ar daugiau visų balsų. Kai akcijas suteikia bankas ar finansų maklerio įmonė, nustatant galimybę akcininkui šiame straipsnyje nustatyta tvarka suteikti akcijų ir tuo tikslu skaičiuojant akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamų balsų dydį, neįtraukiamos tos jam nuosavybės teise priklausančios akcijos, kurios skirtos kaip išmoka už veiklos rezultatus jam kaip darbuotojui, kurio profesinė veikla ir (ar) priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką prisiimamai rizikai.

Akcijos suteikiamos išleidžiant naują akcijų (paprastųjų akcijų, privilegijuotųjų akcijų ar darbuotojų akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų) emisiją arba perleidžiant bendrovės turimas savas akcijas.

Suteikti akcijas bendrovė gali šiais atvejais:

Akcijos suteikiamos vadovaujantis Akcijų suteikimo taisyklėmis. Akcijų suteikimo taisyklių rengimo iniciatyvos teisę turi bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, bendrovės darbuotojų grupė, kuri sudaro ne mažiau kaip 1/3 visų bendrovės darbuotojų, taip pat bendrovės vadovas, valdyba, stebėtojų taryba. Akcijų suteikimo taisyklių rengimo iniciatoriai, išskyrus bendrovės vadovą, bendrovės vadovui pateikia paraišką, kurioje turi būti pagrindžiamas akcijų suteikimo darbuotojams ir (ar) organų nariams tikslingumas ir pateikiami pasiūlymai dėl Akcijų suteikimo taisyklių turinio. Bendrovės vadovas Akcijų suteikimo taisyklių projektą parengia ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo bendrovėje dienos ir pateikia jį svarstyti valdybos, jeigu valdyba nesudaryta, – stebėtojų tarybos posėdyje, o jeigu nesudaryta ir stebėtojų taryba, – inicijuoja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl Akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo bendrovėje dienos arba nuo Akcijų suteikimo taisyklių projekto parengimo dienos, kai Akcijų suteikimo taisyklių rengimo iniciatorius yra bendrovės vadovas.

Akcijų suteikimo taisyklėse turi būti nustatyta:

Akcijų suteikimo taisyklėse gali būti nustatyta maksimali įstatinio kapitalo dalis, kurią gali sudaryti suteikiamos akcijos, akcijų suteikimo šaltinis (nauja akcijų emisija ir (ar) savų akcijų perleidimas), taip pat šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktuose nustatytų turtinių teisių apribojimai ir disponavimo suteiktomis akcijomis sąlygos (suvaržymai) bei šių apribojimų ir sąlygų (suvaržymų) taikymo terminai.

Akcijų suteikimo taisyklės gali būti nuolatinio pobūdžio arba jų taikymas gali būti apibrėžtas konkrečiu laikotarpiu ar įvykiu, kuris nurodomas Akcijų suteikimo taisyklėse.

Kai Akcijų suteikimo taisyklėse nurodoma, kad akcijos gali būti suteikiamos iš dalies atlygintinai, Akcijų suteikimo taisyklėse papildomai nurodoma apmokėjimo už akcijas tvarka, nurodant, kokią akcijos nominalios vertės dalį (sumą) turi apmokėti ją įgyjantis asmuo, arba nustatoma šios dalies (sumos) apskaičiavimo tvarka.

Kai Akcijų suteikimo taisyklėse nurodoma, kad akcijos gali būti suteikiamos neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai, Akcijų suteikimo taisyklėse turi būti nustatyta akcijų suteikimo būdo pasirinkimo tvarka.

Jeigu Akcijų suteikimo taisyklėse nurodytos kelios asmenų grupės, kurioms suteikiamos akcijos ir atitinkamai keli bendrovės organai, kurie turi teisę priimti sprendimą dėl akcijų suteikimo, šiose taisyklėse turi būti aiškiai atskirta šių bendrovės organų kompetencija.

Sprendimo dėl akcijų suteikimo negali priimti bendrovės organas, kurio nariams akcijos suteikiamos.

Akcijų suteikimo taisyklės skelbiamos bendrovės interneto svetainėje arba sudaroma galimybė bendrovės akcininkams, darbuotojams ir (ar) organų nariams ir, jeigu taip nustatyta šiose taisyklėse, kitiems asmenims su jomis susipažinti bendrovės buveinėje. Kai Akcijų suteikimo taisyklėse nustatomos disponavimo suteiktomis akcijomis sąlygos (suvaržymai), šių sąlygų (suvaržymų) faktą patvirtinantis dokumentas pateikiamas juridinių asmenų registro tvarkytojui per 10 darbo dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl Akcijų suteikimo taisyklių patvirtinimo dienos.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos bendrovėms, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, taip pat šių bendrovių dukterinėms bendrovėms.