Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas

Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746

Nr. XIV-597, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23518

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

8) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 1, 13, 19 dalyse numatytų pažeidimų.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746

Teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir perduoti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems pareigūnams turi:

1) neteko galios nuo 2021-07-01;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3196, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15389

2) neteko galios nuo 2021-07-01;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3196, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15389

3) Lietuvos transporto saugos administracijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 3, 7 dalyse, 91 straipsnio 3, 4, 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-756, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18807

Nr. XIV-2220, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-21, i. k. 2023-22366

4) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 78 straipsnio 10 dalyje (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio 5, 9, 10 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 1091 straipsnio 3, 4, 7 dalyse numatytų pažeidimų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746

5) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 22, 23, 24, 25 dalyse, 1091 straipsnio 5, 6, 7 dalyse numatytų pažeidimų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746

6) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 2, 18, 23, 24, 25 dalyse, 1091 straipsnio 4 dalyje (dėl gyvsidabrio savo sudėtyje turinčių produktų, nurodytų Reglamento (ES) 2017/852 II priede, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją) ir 7 dalyje (dėl naujų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, tiekimo rinkai) numatytų pažeidimų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-756, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18807

Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746

7) vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–58, 581 (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59–128 straipsniuose numatytų pažeidimų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

8) Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai – dėl šio įstatymo 1091 straipsnio 4 dalyje (dėl augalų apsaugos produktų importo į Lietuvos Respublikos teritoriją) ir 7 dalyje (dėl augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai) numatytų pažeidimų;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746

9) viešosios įstaigos Lietuvos prabavimo rūmų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 23 dalyje numatytų pažeidimų.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2803, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02854

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-333, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-03, i. k. 2021-12771

38 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonės

Siekiant užkirsti kelią juridinių asmenų daromiems pažeidimams, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos dėl ekonominių sankcijų skyrimo ir vykdomi nutarimai bylose dėl ekonominių sankcijų skyrimo, leidžiama asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų poėmis, neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas, laivo stabdymas, laivo tikrinimas, laivo sulaikymas.

39 straipsnis. Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas

Asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą gali atlikti pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais, turintys tam įgaliojimus. Asmens apžiūrą gali atlikti tos pačios lyties asmuo, kaip apžiūrimasis, dalyvaujant dviem tos pačios lyties kviestiniams. Daiktai tikrinami asmens, kurio nuosavybė jie yra arba yra jo valdomi, akivaizdoje arba be savininko (valdytojo), dalyvaujant dviem kviestiniams.

Dėl asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašoma juridinio asmens padaryto pažeidimo protokole.

Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas muitinės įstaigose vykdomas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

40 straipsnis. Daiktų ir dokumentų poėmis

Asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas, gali paimti tyrimą atliekantis pareigūnas. Paimti daiktai ir dokumentai iki bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo išnagrinėjimo saugomi pareigūnų, kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu, jie grąžinami teisėtam valdytojui arba sunaikinami. Daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami teisėtam valdytojui, bylą nagrinėjančio pareigūno nutarimu realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso areštuotam turtui realizuoti nustatyta tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais teisėtam valdytojui atlyginama realizuotų arba sunaikintų daiktų vertė.

Daiktų ir dokumentų poėmio atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma juridinio asmens padaryto pažeidimo protokole.

41 straipsnis. Neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas

Tirdami šio įstatymo 122 straipsnio 10, 11 dalyse numatytus pažeidimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar naudojamus apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius savininko lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinio nuvežimo išlaidos apmokamos, vagonėliai ar kiti kilnojamieji objektai arba įrenginiai grąžinami savininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3196, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15389

42 straipsnis. Laivo stabdymas, tikrinimas ar sulaikymas

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atlikdamas šiame įstatyme nurodytų pažeidimų tyrimą, turi teisę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti, tikrinti ir sulaikyti laivą.

43 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonių apskundimas

Asmuo, kuriam taikomos bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonės, turi teisę pateikti skundą dėl sprendimo taikyti bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemones ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Apygardos administracinis teismas išnagrinėja skundą dėl sprendimo taikyti bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemones per 15 dienų nuo skundo gavimo. Šis apygardos administracinio teismo sprendimas yra neskundžiamas.

Asmuo, kuriam taikomas laivo sulaikymas, turi teisę pateikti skundą dėl sprendimo sulaikyti laivą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.

44 straipsnis. Juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolas ir jo įteikimas

Pareigūnai, turintys teisę surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus (toliau – protokolas), baigę pažeidimo tyrimą, surašo protokolą, kuriame nurodoma:

1) įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas);

2) pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės;

3) atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, punktas;

4) įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas;

5) liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai;

6) kiti duomenys, būtini bylai išnagrinėti;

7) numatoma bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas;

8) pasiūlymas pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo, pateikti įrodymus ir prašymus iki protokole nurodytos bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios;

9) protokolą surašęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos, parašas).

Protokolo kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.

Protokolo kopija taip pat įteikiama arba išsiunčiama proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo.

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas turi būti numatytas ne anksčiau kaip po 15 darbo dienų nuo protokolo kopijos įteikimo įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui dienos. Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai protokolo kopija buvo įteikta įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui.

45 straipsnis. Protokolo ar medžiagos išsiuntimas

Protokolas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo surašymo momento išsiunčiamas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo (išskyrus atvejus, kai protokolą surašęs pareigūnas turi teisę nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo).

Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą ar jį nutraukus arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu atsakomybėn traukiamo juridinio asmens veiksmuose yra juridinio asmens padaryto pažeidimo požymių, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras motyvuotu nutarimu perduoda tyrimo ar bylos medžiagą pareigūnui, įgaliotam nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisenai pradėti ir protokolui surašyti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras per 3 darbo dienas nuo nutarimo perduoti turimą medžiagą priėmimo išsiunčia nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą, jeigu toks nutarimas priimtas, kartu su tyrimo ar bylos medžiaga.

46 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo proceso dalyviai

Nagrinėjant bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo dalyvauja:

1) įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (jo įgaliotas atstovas);

2) suinteresuoti asmenys (valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai – jų prašymu ir bylą nagrinėjančių pareigūnų sprendimu – kiti asmenys), kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla (jų įgalioti atstovai);

3) liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai.

47 straipsnis. Rašytinis įspėjimas

Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 7 dalyje, 57 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 581 straipsnio 3 dalyje, 76 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 1, 4 dalyse, 931 straipsnio 1 dalyje, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 941 straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1, 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846

Nr. XIV-597, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23518

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Nr. XIV-2507, 2024-03-21, paskelbta TAR 2024-03-27, i. k. 2024-05468

Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose straipsniuose numatyti pažeidimai nustatomi juridinio asmens įgalioto atstovo akivaizdoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įspėjimas įteikiamas jam pasirašytinai, kitais atvejais – siunčiamas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.

Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena.

48 straipsnis. Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas

Įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo ir suinteresuoti asmenys turi teisę bet kuriuo metu nuo protokolo surašymo susipažinti su bylos medžiaga (išskyrus medžiagą, dėl kurios bylą nagrinėjantis pareigūnas savo iniciatyva ar bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo proceso dalyvio prašymu motyvuota nutartimi nustatė, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra valstybės, tarnybos arba komercinė paslaptis), kopijuoti šią bylos medžiagą, teikti įrodymus ir paaiškinimus, teikti prašymus dėl įrodymų rinkimo (taip pat kviesti liudytojus). Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdyje apklausiant liudytojus, įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui suteikiama teisė užduoti klausimų liudytojams.

Byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjama dalyvaujant įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui ir kitiems proceso dalyviams.

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas atidedamas, kai:

1) į posėdį neatvyksta įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (jo įgaliotas atstovas), kuriam tinkamai nepranešta apie bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką;

2) į posėdį neatvyksta įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo ir iki bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdžio gautas įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens pagrįstas įrodymais prašymas nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant, ir nagrinėjantis bylą pareigūnas pripažįsta neatvykimo priežastis svarbiomis;

3) į posėdį neatvyksta kiti proceso dalyviai, kurių dalyvavimą bylą nagrinėjantis pareigūnas pripažįsta būtinu;

4) ekonominei sankcijai skirti būtina gauti papildomus įrodymus (taip pat kviesti liudytojus, specialistą, ekspertą).

Sprendimą atidėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą priima šią bylą nagrinėjantis pareigūnas, priimdamas motyvuotą nutarimą. Šiuo nutarimu nustatoma nauja bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas. Šio nutarimo kopija įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Šio nutarimo kopija taip pat įteikiama arba registruotu laišku išsiunčiama kitiems proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva, įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens arba suinteresuotų asmenų prašymu bylą nagrinėjantis pareigūnas nusprendžia paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį.

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo metu įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su visais įrodymais, kurie buvo surinkti šio proceso metu ir kuriais grindžiamas nutarimas skirti ekonominę sankciją. Jeigu pateikiami nauji įrodymai bet kuriuo proceso metu, įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų ne trumpiau kaip per 5 darbo dienas, bet ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais.

49 straipsnis. Aplinkybės, darančios bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalimą

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis:

1) kai panaikinama juridinio asmens atsakomybę nustatanti teisės aktų nuostata;

2) kai dėl to paties fakto dėl juridinio asmens yra priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, taip pat jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas;

3) kai pasibaigia ekonominės sankcijos skyrimo senaties terminai;

4) jeigu likviduotas juridinis asmuo, dėl kurio buvo pradėta bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena;

5) kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis) arba būtinosios ginties atveju (padarė šiame įstatyme numatyto pažeidimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo);

6) kai pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ar dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

Nustačius, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, juridinio asmens padaryto pažeidimo tyrimą atliekantis ar bylą dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėjantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena nutraukiama motyvuotu nutarimu. Nutarimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas arba išsiunčiamas juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Nutarimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

50 straipsnis. Nutarimai, priimami išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, ir jų apskundimas

Pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą:

1) skirti ekonominę sankciją arba

2) nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, jeigu nėra pažeidimo sudėties arba yra kitų šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, arba

3) atlikti papildomą tyrimą byloje, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data, laikas; pažeidėjo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data, laikas; įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pareigūno priimtas nutarimas, nutarimo priėmimo motyvai, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data, laikas; įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pareigūno priimtas nutarimas, nutarimo priėmimo motyvai.

Nutarimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas arba išsiunčiamas juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti nutarimai įsigalioja per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos, jeigu jie neskundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus nutarimus per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos gali skųsti juridinis asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, ir suinteresuoti asmenys, kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Kreipimasis į teismą sustabdo nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymą.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Ekonominė sankcija turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos arba nuo papildomo tyrimo atlikimo.

Ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos.

Jeigu pareigūnas priima nutarimą atlikti papildomą tyrimą byloje, papildomas tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 2 mėnesius. Atlikus papildomą tyrimą, byla nagrinėjama šio įstatymo 45–50 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pareigūnas priima nutarimą dėl ekonominės sankcijos peržiūrėjimo per 20 kalendorinių dienų nuo juridinio asmens prašymo peržiūrėti ekonominę sankciją pateikimo, jeigu yra priimtos šio įstatymo nuostatos, švelninančios atsakomybę už juridinių asmenų padarytus pažeidimus arba kitaip lengvinančios atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį. Šiame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); pažeidėjo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. Nutarimui dėl ekonominės sankcijos peržiūrėjimo taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos.

51 straipsnis. Ekonominės sankcijos skyrimas juridiniam asmeniui

Skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidimas sukėlė žalą aplinkai (išskyrus mažareikšmę žalą aplinkai), pažeidimas padarytas asmeniui siekiant gauti ekonominės naudos, pažeidimas padarytas pakartotinai. Skiriant ekonominę sankciją neatsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri yra padaryto šio įstatymo 55–1281 straipsniuose numatyto pažeidimo sudėties požymis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Laikoma, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta ekonominė sankcija, per vienus metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą.

Kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, šiam asmeniui skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų.

52 straipsnis. Teismo kompetencija skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą

Skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

53 straipsnis. Nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymas

Vykdydamas nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, juridinis asmuo jame nurodytą baudą sumoka į nutarime skirti ekonominę sankciją nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

Jeigu yra pažeidimą padariusio juridinio asmens prašymas, nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmęs pareigūnas gali priimti nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui, jeigu juridinis asmuo dėl sunkios ekonominės padėties ar kitų svarbių aplinkybių paskirtos baudos negali sumokėti per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Jeigu juridinis asmuo, kuriam paskirta ekonominė sankcija, nesumoka baudos per šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytus terminus, nutarimas skirti ekonominę sankciją perduodamas antstoliams ir vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas skirti ekonominę sankciją turi būti perduotas vykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyto termino baudai sumokėti pabaigos.

Pareigūnas priima nutarimą nutraukti nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymą ir perduoda šį nutarimą antstoliams, jeigu nutarimas skirti ekonominę sankciją buvo perduotas antstoliams vykdyti, šiais atvejais, kai:

1) panaikinamas juridinio asmens atsakomybę nustatantis teisės aktas;

2) priimama šio įstatymo nuostata, panaikinanti arba švelninanti atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą arba kitaip lengvinanti atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį;

3) juridinis asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas, yra likviduotas.

54 straipsnis. Baudų įskaitymas į valstybės biudžetą

Juridiniai asmenys baudas moka į valstybės biudžetą. Šios lėšos sudaro Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas) ir yra naudojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nustatyta tvarka.

55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, arba pateikus įrenginio registracijos duomenis neturint teisės juos pateikti, nesilaikant leidime nustatytų sąlygų ar įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų, negavus įgaliotos institucijos sprendimo dėl leidime nurodytų sąlygų įgyvendinimo iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios atitikties

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų.

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, arba įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 193 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57, 75 ir 76 straipsniuose) po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846

56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisingos informacijos pateikimą poveikio aplinkai vertinimo proceso metu

Neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija priimta atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų.

Neteisingos informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priimti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, užtraukia baudą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

57 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkio subjekto aplinkos monitoringą, išskyrus radiologinį aplinkos monitoringą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą

Ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenų, išskyrus radiologinio aplinkos monitoringo duomenis, nepateikimas kompetentingoms institucijoms po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Ūkio subjekto metinių aplinkos monitoringo ataskaitų, išskyrus metines radiologinio aplinkos monitoringo ataskaitas, nepateikimas kompetentingoms institucijoms po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos, išskyrus radiologinio aplinkos monitoringo programą, nepateikimas kompetentingoms institucijoms po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenų, išskyrus radiologinio aplinkos monitoringo duomenis, ar aiškiai aplaidžiai parengtų metinių aplinkos monitoringo ataskaitų, išskyrus metines radiologinio aplinkos monitoringo ataskaitas, pateikimas kompetentingoms institucijoms užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Ūkio subjekto aplinkos monitoringo, išskyrus radiologinį aplinkos monitoringą, nevykdymas arba vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kai pagal teisės aktus ūkio subjekto aplinkos monitoringą vykdyti privaloma, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Šio straipsnio devintojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3363, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24519

58 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkosauginio ženklinimo reikalavimų pažeidimą

Neteisėtas Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) logotipo naudojimas ar jo naudojimas pažeidžiant 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1), nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Neteisėtas Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimas ar jo naudojimas pažeidžiant 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL 2010 L 27, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 782/2013 (OL 2013 L 219, p. 26), nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

59 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

60 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą II teršalų grupės teršalų išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramai II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki septynių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramai II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

61 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 000 kilogramų ir daugiau III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 000 kilogramų ir daugiau III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

62 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą IV teršalų grupės teršalų išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 10 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 000 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 5 000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 5 000 kilogramų ir daugiau IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 10 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 100 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 000 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 5 000 kilogramų IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 5 000 kilogramų ir daugiau IV teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

63 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų išmetimą į vandenį

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 2 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 000 kilogramų ir daugiau V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 20 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 2 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 000 kilogramų ir daugiau V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

64 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą

Mėšlo ar srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį pažeidžiant mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus dėl mėšlo ar srutų paskleidimo, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Mėšlo ar srutų paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį pažeidžiant mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus dėl mėšlo ar srutų paskleidimo, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Kitų, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų.

65 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą nuotekų dumblo paskleidimą dirvožemio paviršiuje arba įterpimą į dirvožemį, perdavimą kitam asmeniui ir nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimų dėl kokybės apskaitos ar tyrimų nevykdymą

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas iki 5 hektarų plote, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas 5 hektarų ir didesniame, bet mažesniame kaip 20 hektarų plote, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas 20 hektarų ir didesniame plote, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas iki 5 hektarų plote, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas 5 hektarų ir didesniame, bet mažesniame kaip 20 hektarų plote, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Neteisėtas nuotekų dumblo paskleidimas dirvožemio paviršiuje arba įterpimas į dirvožemį, pažeidžiant nuotekų dumblo paskleidimą reglamentuojančius teisės aktus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai paskleidžiamas nuotekų dumblas 20 hektarų ir didesniame plote, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, kai neteisėtai perduodama iki 100 tonų nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai perduodama iki 100 tonų nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, kai neteisėtai perduodama 100 tonų ir daugiau nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Nuotekų dumblo perdavimas kitam asmeniui pažeidžiant nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai perduodama 100 tonų ir daugiau nuotekų dumblo, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimų dėl kokybės apskaitos ar tyrimų nevykdymas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 11 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

66 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos I priedo ir II priedo X teršalų grupės teršalų išmetimą į jūrą