Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatytos pareigos šviesti ir (ar) informuoti visuomenę apie pakuotes ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą nustatyta tvarka nevykdymas arba netinkamas vykdymas užtraukia baudą pakuočių platintojui nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų, pakuočių gamintojui ir importuotojui – nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą platintojui nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, gamintojui ir importuotojui – nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

106 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už atsisakymą priimti pakuotes

Įstatymų nustatytos pareigos nustatyta tvarka priimti pakuotes nevykdymas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

107 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pakuočių apskaitos vykdymo, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų tuščių pakuočių apskaitos ataskaitos teikimo ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos teikimo reikalavimų nevykdymą

Pakuočių apskaitos vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų po to, kai juridinis asmuo buvo raštu įspėtas apie pažeidimą, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų duomenų pakuočių apskaitos dokumentuose, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų tuščių pakuočių apskaitos ataskaitoje pateikimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų tuščių pakuočių apskaitos ataskaitos ir (ar) mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos nepateikimas po to, kai raštu buvo įspėta apie šių dokumentų pateikimo terminus, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pakuočių apskaitos nevykdymas užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

108 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pakuočių atliekų tvarkymo neorganizavimą

Įstatymuose numatytos pareigos organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pakuotes, nevykdymas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

109 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymo reikalavimų pažeidimą

Cheminių medžiagų ir (ar) cheminių mišinių sandėliavimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Cheminių medžiagų ir (ar) cheminių mišinių sandėliavimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, sukėlęs žalą aplinkai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Reikalavimo pranešti Europos cheminių medžiagų agentūrai apie chemines medžiagas, atskiras ir esančias cheminių mišinių ar gaminių sudėtyje, Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nustatyta tvarka, kad jos būtų įtrauktos į klasifikavimo ir ženklinimo inventorių po rašytinio įspėjimo, nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Gaminamų, tiekiamų rinkai, importuojamų, eksportuojamų, platinamų, naudojamų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitos reikalavimų pažeidimas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Informacijos apie gaminamas, tiekiamas rinkai, importuojamas, eksportuojamas, platinamas, naudojamas chemines medžiagas ir cheminius mišinius, jų savybes ir poveikį nepateikimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, šios informacijos nuslėpimas ir (arba) iškraipymas, Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nurodytų reikalavimų nustatyta tvarka teikti su prevencinių ir gydymo priemonių nustatymu susijusią informaciją apie tiekiamų rinkai ir dėl poveikio sveikatai arba dėl fizinio poveikio klasifikuojamų kaip pavojingų cheminių mišinių cheminę sudėtį po rašytinio įspėjimo nevykdymas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Šio straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Pavojingųjų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, taip pat jų turinčių gaminių importas ir (arba) eksportas pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 649/2012 nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Reikalavimų teikti papildomą informaciją Europos cheminių medžiagų agentūrai ir (arba) Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai pagal šių institucijų prašymą ir reikalavimų teikti Europos cheminių medžiagų agentūrai informaciją apie pavojingąsias chemines medžiagas gaminiuose Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatyta tvarka ir informaciją apie atskiras ir esančias cheminių mišinių sudėtyje ar gaminiuose chemines medžiagas, kurioms Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais taikomos registracijos išimtys, nesilaikymas ir (arba) registracijos išimčių atvejais nustatytų sąlygų nesilaikymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Duomenų, gautų atliekant bandymus cheminės medžiagos registracijos tikslais, ir (arba) dokumentų, pagrindžiančių tyrimo išlaidas, po rašytinio įspėjimo nepateikimas kitiems potencialiems registruotojams užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Reikalavimų Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatyta tvarka perduoti tiekimo grandinės dalyviams, platintojams ar vartotojams informaciją apie chemines medžiagas, atskiras ir esančias cheminių mišinių sudėtyje ar gaminiuose, ir apie cheminius mišinius nesilaikymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Saugos duomenų lapų sudarymo ir (arba) jų teikimo reikalavimų nesilaikymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Saugos duomenų lapuose ir jų prieduose nurodytų sąlygų ir reikalavimų pažeidimas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Pavojingųjų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, jų turinčių gaminių naudojimo reklamos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Cheminių medžiagų, atskirų ir esančių cheminių mišinių sudėtyje ar gaminiuose, registravimas pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytus reikalavimus ir (arba) reikalavimo šioje dalyje nurodytame reglamente nustatyta tvarka atnaujinti cheminių medžiagų, atskirų ir esančių cheminių mišinių sudėtyje ar gaminiuose, registraciją nevykdymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatyta tvarka neregistruotų ar neautorizuotų cheminių medžiagų ir pavojingųjų cheminių medžiagų, atskirų ir esančių cheminių mišinių ar gaminių sudėtyje, kurių gamyba, tiekimas rinkai ir naudojimas draudžiamas arba ribojamas, pašalinimo ir (ar) susigrąžinimo iš rinkos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Cheminių medžiagų, atskirų ir esančių cheminių mišinių sudėtyje ar gaminiuose, taip pat cheminių mišinių, sprogiųjų cheminių medžiagų ar cheminių mišinių turinčių gaminių klasifikavimo, pavojingųjų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, sprogmenų klasei priskiriamų gaminių pakavimo ir (arba) ženklinimo reikalavimų (įskaitant klasifikacijos peržiūros, etiketėse pateikiamos informacijos atnaujinimo reikalavimus) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Draudimo tiekti rinkai pavojingąją cheminę medžiagą ir (ar) cheminį mišinį ar sprogmenų klasei priskiriamą gaminį, jeigu jie nustatyta tvarka nėra suklasifikuoti, paženklinti ir (arba) supakuoti, pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Tolesnio naudotojo pareigų Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nustatytais atvejais dėl cheminių medžiagų cheminės saugos vertinimo, dėl rizikos mažinimo priemonių nustatymo ir jų taikymo ir (arba) informacijos pateikimo Europos cheminių medžiagų agentūrai nevykdymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Reikalavimų gamintojui, importuotojui, tolesniam naudotojui arba platintojui kaupti ir nustatytą laiką saugoti informaciją apie pagamintas, importuotas, patiektas rinkai ar naudotas chemines medžiagas, kuri reikalinga jų pareigoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 vykdyti, taip pat cheminės medžiagos ar cheminio mišinio tiekėjo rinkai pareigos kaupti ir saugoti informaciją, kurią jis naudojo klasifikuodamas ir ženklindamas cheminę medžiagą ar cheminį mišinį pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, ir (arba) reikalavimų leisti su šia informacija susipažinti Europos cheminių medžiagų agentūrai, Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai ir (arba) cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymo priežiūrą vykdančioms institucijoms ir (ar) valstybės įmonėms nesilaikymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Draudimo gaminti ir (arba) tiekti rinkai chemines medžiagas, atskiras ir esančias cheminių mišinių sudėtyje ar gaminiuose, kai jos nustatyta tvarka neįregistruotos, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pavojingųjų cheminių medžiagų, atskirų ir esančių cheminių mišinių sudėtyje ar gaminiuose, naudojimas nesilaikant autorizacijos sąlygų užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Pavojingųjų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, jų turinčių gaminių gamybos, tiekimo rinkai ir (arba) naudojimo apribojimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Draudimo tiekti rinkai ir (arba) naudoti pavojingąsias chemines medžiagas, atskiras ir esančias cheminių mišinių sudėtyje ar gaminiuose, jeigu šių cheminių medžiagų naudojimo būdas ar jų įtraukimas į gaminio sudėtį nustatyta tvarka neautorizuotas, pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Uždraustų naudoti pavojingųjų cheminių medžiagų, atskirų ir esančių cheminių mišinių sudėtyje ar gaminiuose, cheminių mišinių ir jų turinčių gaminių gamyba, tiekimas rinkai ir (arba) naudojimas užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746

Nr. XIII-2803, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02854

110 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ozono sluoksnį ardančių medžiagų, įrangos ir produktų, kuriuose yra šių medžiagų arba kurių veikla nuo jų priklauso, tvarkymo reikalavimų pažeidimą

Reikalavimo, kad įrangos ir produktų, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, montavimo, techninės priežiūros, remonto, tikrinimo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų nuotėkio ir (ar) išmontavimo darbus atliktų teisės aktų nustatytą kvalifikaciją turintis asmuo, neužtikrinimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Reikalavimų nustatyta tvarka tikrinti dėl galimo nuotėkio įrangą, kurioje yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, pažeidimas arba šios įrangos, turinčios gedimų, dėl kurių ozono sluoksnį ardančios medžiagos patenka arba gali patekti į aplinką, eksploatavimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Teisės aktų nustatytų įrangos, kurioje yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, ženklinimo reikalavimų, duomenų apie ozono sluoksnį ardančių medžiagų iš įrangos surinkimą, naudojimą įrangai papildyti, kitos nustatytos informacijos apie įrangos eksploatavimą tvarkymo ir saugojimo reikalavimų ir (arba) reikalavimo užtikrinti, kad prie įrangos būtų saugaus eksploatavimo ir priežiūros instrukcija ir (arba) kad būtų laikomasi šios instrukcijos, pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Reikalavimų nustatyta tvarka surinkti ozono sluoksnį ardančias medžiagas iš įrangos, kurioje yra šių medžiagų, techninės priežiūros, remonto metu arba prieš įrangą išmontuojant ir pašalinant pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Ozono sluoksnį ardančių medžiagų arba įrangos ir produktų, kuriuose yra šių medžiagų, naikinimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Reikalavimų imtis teisės aktų nustatytų priemonių išvengti ozono sluoksnį ardančių medžiagų nuotėkio iš nenaudojamos įrangos pažeidimas ir (arba) nusidėvėjusios, netinkamos naudoti ir (arba) nereikalingos įrangos išmontavimas arba tokios įrangos atliekų apdorojimas pažeidžiant ozono sluoksnį ardančių medžiagų išmetimo į aplinką prevencijos ir mažinimo reikalavimus užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas, jeigu dėl to į aplinką buvo išmesta ozono sluoksnį ardančių medžiagų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Įrangos ir produktų, kuriuose yra chlorfluorangliavandenilių, halonų, tetrachlormetano, 1,1,1-trichloretano, hidrobromfluorangliavandenilių, bromchlormetano, metilbromido ar šių medžiagų turinčių mišinių, arba įrangos ir produktų, kurių veikimas priklauso nuo šių medžiagų, importas, tiekimas rinkai, eksportas ir (arba) eksploatavimas (išskyrus šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nurodytas veikas) pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Įrangos ir produktų, kuriuose yra hidrochlorfluorangliavandenilių ar šių medžiagų turinčių mišinių, arba įrangos ir produktų, kurių veikimas priklauso nuo šių medžiagų, importas, tiekimas rinkai, eksportas ir (arba) eksploatavimas (išskyrus šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nurodytas veikas) pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Informacijos apie ozono sluoksnį ardančių medžiagų, įrangos ir produktų, kuriuose yra šių medžiagų arba kurių veikimas priklauso nuo šių medžiagų, importą, eksportą, įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, sunaikinimą, apie ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimą, surinkimą iš įrangos ar produktų, recirkuliaciją, regeneraciją, apie eksploatuojamą ar disponuojamą įrangą, įrangos pirkimą, pardavimą, kitokį perleidimą kitai įmonei, ozono sluoksnį ardančių medžiagų įrangoje keitimą kitomis medžiagomis, įrangos išmontavimą nepateikimas Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, šios informacijos nuslėpimas ir (arba) iškraipymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Ozono sluoksnį ardančių medžiagų etiketėje teisės aktų nustatytų papildomos informacijos pateikimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Halonų saugojimas, kai įmonė neatitinka halonus saugojančiai įmonei teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimas laboratorijos ir analizės reikmėms neužsiregistravus teisės aktų nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

111 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų pažeidimus

Žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota iki 20 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 20 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai naudota iki 20 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai naudota 20 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai naudota 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.

Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai naudota 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki aštuoniasdešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas angliavandenilių naudojimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt penkių tūkstančių iki vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas žemės gelmių ertmių, metalų rūdų iškasenų ir vertingųjų mineralų naudojimas užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Neteisėtas požeminio vandens naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.

Neteisėtas požeminio vandens naudojimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių šešių šimtų iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų.

Požeminio vandens naudojimas pažeidžiant leidime naudoti požeminio vandens išteklius nustatytas sąlygas užtraukia baudą nuo trijų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Požeminio vandens naudojimas pažeidžiant leidime naudoti požeminio vandens išteklius nustatytas sąlygas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas pažeidžiant leidime naudoti žemės gelmių išteklius nustatytas sąlygas ir (ar) nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano ar žemės gelmių naudojimo projekto, ar grunto išteklių naudojimo projekto sprendinių užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki devynių šimtų keturiasdešimt eurų.

Žemės gelmių ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų naudojimas pažeidžiant leidime naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes nustatytas sąlygas ir (ar) nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano sprendinių užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.

Angliavandenilių naudojimas pažeidžiant leidime naudoti angliavandenilių išteklius nustatytas sąlygas arba nesilaikant angliavandenilių išteklių naudojimo projekto sprendinių užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų.

Angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo gręžinių, įrenginių ir prijungtosios infrastruktūros įrengimas, gręžinių konservavimas ir likvidavimas ir (arba) angliavandenilių naudojimas pažeidžiant avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarką užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3194, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15387

112 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių išteklių apskaitos reikalavimų ir rekultivavimo reikalavimų pažeidimą

Žemės gelmių išteklių apskaitos reikalavimų pažeidimas po to, kai juridinis asmuo buvo raštu įspėtas apie pažeidimą, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, kai nerekultivuota iki 1 ha pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, kai nerekultivuota 1 ha ir daugiau, bet mažiau kaip 25 ha pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, kai nerekultivuota 25 ha ir daugiau pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, kai nerekultivuota iki 1 ha pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, kai nerekultivuota 1 ha ir daugiau, bet mažiau kaip 25 ha pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.

Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, kai nerekultivuota 25 ha ir daugiau pažeistos žemės ploto, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt penkių tūkstančių eurų.

113 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimą

Žemės gelmių geologinio tyrimo vykdymas neturint tam teisės užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.

Žemės gelmių geologinio tyrimo darbų vykdymo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų.

Žemės gelmių geologinių tyrimų registravimo reikalavimų pažeidimas ir (ar) žemės gelmių geologinio tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų eurų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3194, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15387

114 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimą, požeminio vandens gavybos ar angliavandenilių gręžinio ir geoterminių gręžinių sistemos naudojimą, kai gręžinys ar gręžinių sistema neįregistruoti Žemės gelmių registre

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.

Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Angliavandenilių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.

Žemės gelmių registre neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio ir (ar) angliavandenilių gręžinio naudojimas užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3194, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15387

115 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už anglies dioksido geologinių saugyklų kompleksų žvalgybos ir anglies dioksido geologinio saugojimo reikalavimų pažeidimą

Neteisingų duomenų apie anglies dioksido suleidimo įrenginių, anglies dioksido geologinės saugyklos komplekso ir (arba) anglies dioksido santalkos ir aplinkos monitoringą pateikimas arba šių duomenų nepateikimas Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Anglies dioksido geologinių saugyklų kompleksų žvalgybos vykdymas pažeidžiant darbų projekto reikalavimus arba anglies dioksido srauto sudėties ar anglies dioksido srauto priėmimo tvarkos reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

116 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos, biržių atrėžimo ir (ar) medžių atrinkimo bei ženklinimo kirsti reikalavimų, leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos, medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos, vidinės miškotvarkos projektų sudarymo, miško naudojimo reikalavimų pažeidimus, miško tvarkymą ir (ar) naudojimą pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius, medžių ir krūmų kirtimą miško žemėje ir (ar) medienos ištraukimą miško kirtimų taisyklėse nustatytu draudžiamu metu

Apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Biržių atrėžimas ir (ar) medžių atrinkimas bei ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo ir įvertinimo, miško kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytą tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Netinkamas ūkinių priemonių projektavimas, kai dėl to pateiktas derinti vidinės miškotvarkos projektas įvertinamas neigiamai, ir (arba) neteisingas miškų amžiaus ir rūšinės sudėties nustatymas sudarant miškotvarkos projektus užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Miško tvarkymas ir (ar) naudojimas pažeidžiant miškotvarkos projekto sprendinius užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Medžių ir krūmų kirtimas miško žemėje ir (ar) medienos ištraukimas aplinkos ministro tvirtinamose miško kirtimų taisyklėse nustatytu draudžiamu metu užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų.

Šio straipsnio šeštojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Už šio straipsnio septintojoje dalyje numatytus pažeidimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

117 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą miško žemėje

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki 10 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 10 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 100 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 300 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 300 ir daugiau kietmetrių, bet mažiau kaip 500 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, padarytas pakartotinai, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki 10 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, padarytas pakartotinai, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 10 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, padarytas pakartotinai, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 100 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 300 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų.

Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, padarytas pakartotinai, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 300 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 500 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Už šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje dalyse numatytus pažeidimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje dalyse numatytus pažeidimus privaloma skirti pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Už šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje dalyse numatytus pažeidimus privaloma skirti iškirstos medienos arba iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

118 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimą arba išvežimą be leidimo

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, kai ištraukiama ir (ar) išvežama iki 10 kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, kai ištraukiama ar išvežama 10 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, kai ištraukiama ar išvežama 100 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 300 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, kai ištraukiama ar išvežama 300 ir daugiau kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki septynių tūkstančių eurų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, padarytas pakartotinai, kai ištraukiama ar išvežama iki 10 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, padarytas pakartotinai, kai ištraukiama ar išvežama 10 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, padarytas pakartotinai, kai ištraukiama ar išvežama 100 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 300 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas be leidimo, padarytas pakartotinai, kai ištraukiama ar išvežama 300 ir daugiau kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Už šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje dalyse numatytus pažeidimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje dalyse numatytus pažeidimus privaloma skirti pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Už šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje dalyse numatytus pažeidimus privaloma skirti iškirstos medienos arba iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

119 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už miško išteklių naudojimo ir jų atkūrimo reikalavimų pažeidimą

Pagrindinių kirtimų patvirtintos metinės biržės neteisėtas viršijimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Miškų neatkūrimas per Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytus terminus užtraukia baudą už kiekvieną neatkurtą miško hektarą po vieną tūkstantį keturis šimtus eurų.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą už kiekvieną neatkurtą miško hektarą po tris tūkstančius eurų.

120 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą

Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

121 straipsnis. Gamtinis karkasas

Gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas aplinkos apsaugos požiūriu svarbias ir natūralias teritorijas, garantuojančias bendrą kraštovaizdžio stabilumą, į bendrą kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų sistemą sujungia gamtinis karkasas.

Gamtinio karkaso nustatymo tikslai:

1) sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius, sudarantį sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę;

2) sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;

3) saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius;

4) didinti šalies miškingumą;

5) optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.

Gamtinio karkaso sistemą sudaro šios struktūrinės dalys, kurios gali būti europinio, nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens:

1) geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypač ekologiškai svarbias ir jautrias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą;

2) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat biologinės įvairovės požiūriu reikšmingi želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės, kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms;

3) migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija.

Pagal natūralumo laipsnį ir gebėjimą atlikti ekologinio kompensavimo funkcijas gamtinio karkaso teritorijos priskiriamos patikimo, riboto, silpno, pažeisto arba stipriai pažeisto ekologinio potencialo teritorijoms.

Biologinės įvairovės apsaugai gamtinio karkaso teritorijose gali būti išskiriamas ekologinis tinklas, jungiantis didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. Prie tokių svarbių kraštovaizdžio elementų priskiriami tie, kurie dėl savo linijinės ar tęstinės struktūros ar dėl savo jungiamosios funkcijos yra būtini laukinių rūšių migracijai, plitimui ir genetiniams mainams.

Gamtinio karkaso sistema išskiriama, skirtingo lygmens gamtinio karkaso struktūrinių dalių tikslai nustatomi, ekologinis potencialas įvertinamas vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamais Gamtinio karkaso nuostatais.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

122 straipsnis. Gamtinio karkaso sistemos plėtojimo principai

Gamtinio karkaso sistema plėtojama vadovaujantis šiais principais:

1) kraštovaizdžio pažinimo – gamtinio karkaso sistema formuojama, konkrečios apsaugos, tvarkymo, planavimo priemonės parenkamos įvertinus kraštovaizdžio gamtinį pobūdį, jį keičiančius veiksnius, remiantis gamtinių sistemų ir kraštovaizdžio būklės stebėsenos duomenimis, atsižvelgiant į aukštesnio lygmens gamtinio karkaso struktūrinių dalių išsidėstymą, teritorijos geografinę padėtį, regiono, vietovės kultūrinį savitumą;

2) Europos ekologinio tinklo funkcionalumo užtikrinimo – planuojant ir atkuriant gamtinio karkaso struktūras būtina užtikrinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ funkcionavimą, jo vientisumą, Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ar augalų rūšių palankią apsaugos būklę, turi būti siekiama sukurti ar išsaugoti kraštovaizdžio elementus, kurie būtų svarbūs laukinei faunai ir florai;

3) darnaus vystymosi – į gamtinį karkasą patenkančios teritorijos turi būti tvarkomos ir naudojamos derinant ekologines, ekonomines, socialines funkcijas ir kraštovaizdžio vizualinę apsaugą;

4) pakankamumo – gamtinio karkaso teritorijose turi būti išsaugotos ir (ar) atkurtos natūralios ar pusiau natūralios struktūros, natūralūs procesai, gamtinio kraštovaizdžio elementai, kurių visuma gebėtų prisitaikyti prie kintančio klimato ir aplinkos sąlygų, užtikrinti ekosistemų stabilumą ir atsparumą, veiksmingai atlikti ekologinio kompensavimo funkcijas, apsaugoti ekologiškai jautrias teritorijas;

5) kraštovaizdžio vientisumo – gamtinio karkaso struktūra turi pasižymėti gamtinių ryšių ir jungčių vientisumu (junglumu), jame vykstančių migracinių ryšių nepertraukiamumu ir gebėti užtikrinti natūralias reguliavimo funkcijas;

6) tvarios priežiūros – gamtinio karkaso teritorijose turi būti taikoma ir plėtojama palaikanti ir kraštovaizdžio ekologinę vertę, biologinę įvairovę didinanti, vietovės kultūrinį identitetą stiprinanti priežiūros ir tvarkymo praktika, parinkta atsižvelgiant į bendrąjį geografinį kontekstą, gamtinio karkaso struktūrines dalis, reljefo ir gruntų pobūdį, rūšių ekologinius poreikius ir teritorijos geoekologinio potencialo didinimo poreikį;

7) kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės palaikymo ir jos gausinimo – gamtinio karkaso teritorijose turi būti išsaugomas ir atkuriamas vietovei būdingas kraštovaizdis, gausinami biologine įvairove pasižymintys kraštovaizdžio elementai.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

123 straipsnis. Gamtinio karkaso planavimas

Gamtinio karkaso sistema formuojama valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose. Gamtinio karkaso struktūrinių dalių ribos detalizuojamos savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentuose, detaliuosiuose planuose vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Gamtinio karkaso nuostatais. Detalizuojant vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose gamtinio karkaso struktūrinių dalių ribas, negali būti mažinamas savivaldybės lygmens bendrajame plane nustatytas gamtinio karkaso teritorijų plotas.

Planuojant gamtinį karkasą, turi būti įvertinamas jo ekologinis potencialas. Ekologiniam potencialui palaikyti, silpno, pažeisto ir stipriai pažeisto gamtinio karkaso teritorijų ekologiniam potencialui atkurti reikalingi veiksmai ir priemonės teritorijų planavimo dokumentuose turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į planuojamos teritorijos padėtį gamtinio karkaso sistemoje, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Gamtinio karkaso nuostatais.

Urbanizuotose teritorijose kaip gamtinio karkaso dalis planuojama želdynų sistema. Šios sistemos formavimą, želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, želdynų kūrimą ir želdinių veisimą reglamentuoja Želdynų įstatymas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

124 straipsnis. Gamtinio karkaso apsauga

Į gamtinį karkasą patenkančių teritorijų reljefo formų apsaugos ir tvarkymo reikalavimai nustatomi savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo ir (ar) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo, ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentuose, atsižvelgiant į kraštovaizdžio gamtinį pobūdį, grunto savybes, potvynio riziką teritorijoje, estetinę kraštovaizdžio vertę. Savivaldybės vykdomoji institucija gali nustatyti gamtinio karkaso reljefo apsaugos ir tvarkymo reikalavimus.

Dirbamosios žemės plotuose, kurie patenka į riboto, silpno, pažeisto ekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijas, turi būti įgyvendinamos gamtinės įvairovės didinimo priemonės. Želdinių ir kitų natūralių kraštovaizdžio elementų įveisimo žemės ūkio paskirties žemėje reikalavimus, taikomus rengiant specialiojo teritorijų planavimo, žemėtvarkos dokumentus ir žemės valdos projektus, nustato aplinkos ministras ir žemės ūkio ministras.

Gamtinio karkaso teritorijose esantys vertingi kraštovaizdžio elementai nustatomi detaliuosiuose planuose, statinių, želdynų projektuose, žalinimo planuose.

Gamtinio karkaso teritorijose plėtojant inžinerinę infrastruktūrą išsaugomi ekologiškai ir estetiškai vertingi kraštovaizdžio elementai, jų funkcionalumas (pavieniai saugotini medžiai ar jų alėjos, reljefo formos, natūralios pievos, pelkės, paviršinio vandens telkiniai, laukinės gyvūnijos migracijos kelių vientisumui svarbūs elementai) ir užtikrinamas lygiaverčių kraštovaizdžio elementų atkūrimas kitose vietose, jeigu jie sunaikinami. Vertingų kraštovaizdžio elementų ir jų funkcionalumo išsaugojimo priemonės ir (ar) teritorijos, kuriose bus atkurti sunaikinti vertingi kraštovaizdžio elementai, nurodomos teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) statinių projektuose.

Gamtinio karkaso kitos paskirties rekreacinėse teritorijose, miškų ūkio ir žemės ūkio paskirties žemėje draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (-us), siekiant šiose teritorijose:

1) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai;

2) planuoti kompaktiškai užstatytas teritorijas.

Ekologinio potencialo pokyčiams stebėti atrinktose gamtinio karkaso teritorijose vykdoma kraštovaizdžio būklės stebėsena. Stebėjimai organizuojami Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

125 straipsnis. Žalioji infrastruktūra

Planuojant ir diegiant žaliąją infrastruktūrą siekiama:

1) didinti gamtinio karkaso, želdynų sistemos vientisumą, palaikyti ir stiprinti ekosistemines reguliavimo, palaikymo funkcijas abiejose šiose struktūrose;

2) kompensuoti ūkinės veiklos, urbanistinės plėtros neigiamą poveikį;

3) stiprinti gamtinio karkaso teritorijų ekologinį potencialą, numatyti papildomas žalinimo priemones teritorijose, kuriose neįvykdytos atskirųjų ir priklausomųjų želdynų normos;

4) didinti atsparumą klimato kaitos padariniams;

5) saugoti ir didinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;

6) mažinti energijos ir įvairių gamtinių išteklių vartojimą;

7) gerinti gyvenamosios aplinkos socialinę, estetinę, ekologinę kokybę, stiprinti kultūrines ekosistemų funkcijas.

Žalioji infrastruktūra valstybės ir savivaldybės lygmeniu planuojama pagal teritorijų planavimo dokumentų gamtinio karkaso sprendinius, išskyrus miestus ir miestelius. Miestuose ir miesteliuose žalioji infrastruktūra planuojama pagal teritorijų planavimo dokumentų gamtinio karkaso ir (ar) želdynų sistemos sprendinius. Žalioji infrastruktūra taip pat įtraukiama į inžinerinių, susisiekimo, agrarinių sistemų planavimą, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, viešųjų erdvių, pastatų ir jų aplinkos projektavimą.

Žalinimo planai gali būti rengiami urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms. Šiuose planuose nustatomi žalinimo tikslai ir priemonės, kaip pagerinti urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės būklę. Žalinimo planai gali būti rengiami siekiant:

1) miestuose, miesteliuose nustatyti priemones ir veiksmus, kurie užtikrintų teritorijų planavimo dokumentuose numatytų gamtinio karkaso ir (ar) želdynų sistemos sprendinių įgyvendinimą;

2) teritorijų planavimo dokumentuose nurodytoje želdynų sistemoje ar jos dalyje nustatyti konkrečias vietas, kuriose nepasiektos želdynų normos ir (ar) didintinas želdinių ir želdynų kiekis, ir pateikti veiksmų ir priemonių rinkinį šiai problemai spręsti;

3) nustatyti, ištirti teritorijas, kuriose prastėja kraštovaizdžio kokybė, įvairovė ir ekologinė būklė, atsiranda klimato kaitos padarinių, ir numatyti konkrečias priemones ir veiksmus šioms problemoms spręsti, jeigu tokie sprendiniai nedetalizuoti patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Žalinimo planai neturi prieštarauti patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų sprendiniams. Žalinimo planus tvirtina savivaldybių atstovaujamosios institucijos.

Žalinimo planą sudaro žaliosios infrastruktūros poreikio analitinė schema (žemėlapis) ir žalinimo plano veiksmų planas. Žalinimo planų turinį ir sudėtį, jų derinimo ir tvirtinimo tvarką, kvalifikacinius reikalavimus žalinimo planų rengėjams nustato aplinkos ministras.

Žalinimo planų rengimas ir šiuose planuose numatytų žaliosios infrastruktūros priemonių įgyvendinimas valstybinėje žemėje, įskaitant valstybinę žemę, valdomą patikėjimo ar panaudos teise, gali būti finansuojamas:

1) savivaldybės biudžeto lėšomis;

2) Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis;

3) valstybės biudžeto lėšomis;

4) Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2351, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25322

126 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų sukeltų pasekmių likvidavimo terminas, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų sukeltų pasekmių likvidavimo terminas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846

127 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtai atnaujintą įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, sustabdytą pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą

Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos (išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio trečiojoje dalyje), sustabdytų pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, neteisėtas atnaujinimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos (išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio trečiojoje dalyje), sustabdytų pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, neteisėtas atnaujinimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos, sustabdytų vykdant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomąjį nurodymą, kuris buvo duotas dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo, dėl kurio masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, atnaujinimas negavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno patvirtinimo apie tinkamą privalomajame nurodyme nurodytų sąlygų arba priemonių įvykdymą, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846

128 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už užstato taikymo ir užstato sistemos organizavimo reikalavimų pažeidimą

Pareigos dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, kai asmuo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą nustatytas užstatas, nevykdymas užtraukia baudą gamintojui ir (ar) importuotojui nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.

Pareigos pakuotę pažymėti atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu nevykdymas užtraukia baudą gamintojui ir (ar) importuotojui nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Pareigos organizuoti daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą nevykdymas ir (ar) netinkamas vykdymas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Pareigos nurodyti užstato dydį gaminio, supakuoto į pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, kainos etiketėje nevykdymas ir (ar) informacijos apie tai, kaip pakuočių vartotojai gali grąžinti pakuotes ar pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas, nepateikimas užtraukia baudą pakuočių pardavėjui nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano vykdymo ataskaitos ir informacijos apie užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą nepateikimas nustatytu laiku užtraukia baudą užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plane, užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių nevykdymas užtraukia baudą užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių penkių šimtų iki dvidešimt tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyse numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų eurų.

129 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas aplinkos apsaugos  klausimais

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

Lietuvos Respublika, vadovaudamasi visuotinai pripažintais ir skelbiamais tarptautiniais aplinkos apsaugos principais, sudaro tarptautines sutartis aplinkos apsaugos klausimais, dalyvauja tarptautinių aplinkos apsaugos organizacijų veikloje.

Bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis aplinkos apsaugos klausimais, Lietuvos Respublika:

1) siekia regioninio ir visuotinio ekologinio saugumo;

2) sprendžia regionines bei globalines aplinkos apsaugos problemas;

3) teikia suinteresuotoms šalims objektyvią informaciją apie ekologinę situaciją Lietuvoje;

4) tvarko ir reguliuoja bendrus gamtos išteklių klausimus;

5) prisideda likviduojant neigiamus ekologinių nelaimių bei avarijų padarinius;

6) plėtoja mokslo ir techninius ryšius;

7) vykdo kitus tarptautinius įsipareigojimus aplinkos apsaugos klausimais.

130 straipsnis. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų santykis su tarptautinėmis aplinkos apsaugos sutartimis

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

Lietuvos Respublikos įstatymai turi atitikti Lietuvos ratifikuotas tarptautines sutartis aplinkos apsaugos klausimais ir visuotinai pripažintas tarptautines aplinkos apsaugos normas.

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse aplinkos apsaugos klausimais įtvirtinamos taisyklės turi atitikti Lietuvos Respublikoje nustatytus aplinkos kokybės normatyvus ir standartus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                                                        BRONISLOVAS KUZMICKAS

Vilnius, 1992 m. sausio 21 d.

Nr. I-2223

Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

Papildyta punktu:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Papildyta punktu:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Papildyta punktu:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Papildyta punktu:

Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Priedo pakeitimai:

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

Nr. XII-287, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2727 (2013-05-28)

Priedo pakeitimai:

Nr. XIII-2799, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02851

Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-310, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1540 (97.07.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 7, 8, 15, 16, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 27 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2026, 00.10.12, Žin., 2000, Nr.90-2773 (00.10.27)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-677, 2001-12-20, Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1610, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2763 (2003-06-27)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2032, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 27 STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. liepos 21 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2113, 2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6, 18, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 2, 6, 7, 8, 14, 19, 26, 31, 32, 33, 34 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 32(1), 32(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1744, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4550 (2008-10-18)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO PAPILDYMO 13(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-783, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2646 (2010-05-11)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-858, 2010-05-28, Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1538, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4315 (2011-07-19)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 6 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-287, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2727 (2013-05-28)

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 15 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19(1), 19(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2013 m. birželio 1 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1718, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-26, i. k. 2015-08063

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 19-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių ir VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 23-1, 23-2, 23-3, 23-4 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 32, 32-1, 32-2, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32-3 straipsniu įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-530, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11563

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-703, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-14, i. k. 2017-17961