Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas
1) Nacionaliniame pažangos plane nustato nacionalinės sveikatinimo veiklos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtos priemonės;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3100, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15305
2) nustato ministerijų, Vyriausybės įstaigų ar kitų valstybės institucijų kompetenciją sveikatinimo veiklos klausimais;
3) užtikrina tarpžinybinės sveikatinimo veiklos koordinavimą valstybiniu lygiu;
4) rengia ir teikia Seimui svarstyti sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
5) pagal kompetenciją rengia ir priima teisės aktus kitais sveikatinimo veiklos reguliavimo klausimais;
6) steigia valstybines tarnybas ir inspekcijas ar kitas valstybės institucijas ir vykdo jų steigėjo funkcijas;
7) rūpinasi, kad Lietuvos valstybės sienos ir teritorija būtų apsaugotos nuo užkrečiamųjų ligų įvežimo, jų paplitimo;
8) vykdo kitas sveikatinimo veiklos valdymo funkcijas, kurias Vyriausybei paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
61 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos pagrindiniai įgaliojimai sveikatinimo
reikalams tvarkyti
Sveikatos apsaugos ministerija:
1) įstatymų nustatytais atvejais įgyvendina valstybės, kaip sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių juridinių asmenų savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-456, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-08, i. k. 2021-15474
2) analizuoja gyventojų sveikatos būklę ir jos raidos prognozę, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl nacionalinės sveikatinimo veiklos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklių nustatymo;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1957, 2015-10-15, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16898
Nr. XIII-3100, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15305
3) rengia nacionalinės sveikatinimo veiklos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3100, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15305
4) Vyriausybės pavedimu kartu su savivaldybėmis nustato pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo pagrindines kryptis;
5) organizuoja akreditavimą sveikatos priežiūrai ir jos licencijavimą bei prižiūri visų nuosavybės rūšių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros subjektų veiklą;
6) Neteko galios nuo 2008-04-30;
7) rengia ir priima pagal kompetenciją teisės aktus sveikatinimo veiklos rūšių, išvardytų šiame straipsnyje, įgyvendinimo klausimais.
Sveikatos apsaugos ministerija tvarko ir kitus sveikatinimo veiklos reikalus kartu su kitomis ministerijomis bei vykdo kitas valstybinio reguliavimo funkcijas, numatytas šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, ministerijos nuostatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1505, 2008-04-22, Žin., 2008, Nr. 50-1850 (2008-04-30)
62 straipsnis. Bendroji ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija sveikatinimo veiklos valdymo klausimais
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771
Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771
1) sustabdo, riboja ūkinių subjektų veiklą, kenkiančią sveikatai bei aplinkai, kai pažeidžiami sveikatos priežiūros ar aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimai;
2) skelbia visuomenei ūkinės ir kitokios veiklos, galinčios turėti kenksmingą poveikį sveikatai, projektus, planus ir programas;
3) laiku informuoja gyventojus apie sveikatos rizikos laipsnį gyvenamojoje ir darbo aplinkoje;
4) riboja potencialiai pavojingas sveikatai darbinės veiklos rūšis;
5) remia žmonių išsilavinimo, kultūros ir informuotumo lygio kėlimą, siekdamos daryti teigiamą įtaką žmonių elgesiui, susijusiam su sveiko gyvenimo būdo formavimu;
6) organizuoja sveikatos propagandą per visuomenės informavimo priemones;
7) draudžia ar riboja sveikatai kenksmingų prekių, vartojimo reikmenų reklamą;
8) draudžia ar riboja sveikatai kenksmingų prekių, produkcijos gamybą, paslaugų teikimą, importą, prekybą tokiomis prekėmis ir jų vartojimą;
9) prisideda prie aplinkos kokybės atkūrimo ir palaikymo;
10) organizuoja priemonių, skirtų atkurti ir palaikyti nustatytą maisto produktų, geriamojo vandens kokybę, įgyvendinimą;
11) organizuoja veiklą, kad būtų pašalintos visuomenės sveikatai ypatingos situacijos pasekmės žmonių sveikatai ir gyvybei;
12) plėtoja ir optimizuoja valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, tarnybų bei valstybinių farmacijos įmonių tinklą;
13) kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Sveikatos priežiūros įstatymų, vykdo sveikatos priežiūros standartizacijos norminių dokumentų reikalavimus;
14) teikia pasiūlymus Vyriausybei, kaip įstatymais nustatyti fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę už sveikatinimo veiklos teisės aktų pažeidimus, už padarytą žalą sveikatai ir aplinkai;
15) plėtoja sveikatinimo veiklos mokslinius tyrimus ir studijas;
16) plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą sveikatinimo veiklos srityje.
Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų specialiąją kompetenciją sveikatinimo veiklos valdymo klausimais nustato Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771
63 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija sveikatinimo veiklos valdymo
klausimais
Savivaldybės taryba:
1) nustato savivaldybės sveikatos priežiūros plėtojimą savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose;
2) tvirtina savivaldybės biudžeto lėšas sveikatinimo veiklai ir jų panaudojimo apyskaitą;
3) Neteko galios nuo 2015-01-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XII-1336, 2014-11-18, paskelbta TAR 2014-11-26, i. k. 2014-17990
4) pagal kompetenciją tvirtina sanitarijos ir higienos taisykles, už kurių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė;
5) tvirtina savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą, kontroliuoja jai skirtų lėšų naudojimą ir tvirtina jų panaudojimo ataskaitą;
6) sudaro bendruomenės sveikatos tarybą, skiria jos pirmininką ir tvirtina šios tarybos nuostatus;
7) Neteko galios nuo 2023-10-26
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-456, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-08, i. k. 2021-15474
8) valdo jos pavaldumui priskirtas antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigas;
9) nustato savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų įgaliojimus saugant ir stiprinant gyventojų sveikatą;
10) Neteko galios nuo 2023-10-26
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1336, 2014-11-18, paskelbta TAR 2014-11-26, i. k. 2014-17990
11) vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2555, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 171-6309 (2004-11-26)
Nr. XII-462, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3983 (2013-07-23)
64 straipsnis. Savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos kompetencija sveikatinimo veiklos klausimais
Savivaldybės meras atlieka šio įstatymo 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas funkcijas ir vykdo kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus, nustatytus įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
Savivaldybės administracija:
1) organizuoja nacionalinės sveikatinimo veiklos pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonių įgyvendinimą, savivaldybės sveikatos priežiūros plėtojimo programos, kitų savivaldybės kompleksinių ir tikslinių sveikatos programų projektų rengimą ir savivaldybės tarybos patvirtintų programų, sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų teisės aktų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;
2) organizuoja savivaldybės tarybos patvirtintų sanitarijos ir higienos taisyklių laikymosi kontrolę savivaldybės teritorijoje;
3) kontroliuoja, kaip laikomasi šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytų sveikatinimo veiklos sutarčių;
4) organizuoja pacientų teisių įgyvendinimo priežiūrą savivaldybei pavaldžiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
5) organizuoja alkoholio ir tabako reklamos išorinėse reklamos priemonėse ribojimo ir draudimų laikymosi kontrolę;
6) vykdo kitus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus sveikatinimo veiklos įgaliojimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771
65 straipsnis. Sveikatos reikalų koordinatorius ir jo kompetencijos sveikatinimo veiklos klausimais nustatymas
Sveikatos reikalų koordinatorius – aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą baigus medicinos arba reabilitacijos, arba farmacijos, arba odontologijos, arba burnos priežiūros, arba visuomenės sveikatos, arba slaugos ir akušerijos studijų krypties studijas, arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją turintis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, savivaldybės teritorijoje atliekantis šio straipsnio 4 dalyje nurodytas funkcijas.
Kai savivaldybės administracijoje yra įsteigtas sveikatinimo veiklos struktūrinis padalinys, sveikatos reikalų koordinatorius vadovauja tokiam padaliniui.
Pavyzdinį sveikatos reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Sveikatos reikalų koordinatorius:
1) savivaldybės teritorijoje koordinuoja ir (arba) organizuoja nacionalinės sveikatinimo veiklos pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų pažangos priemonių veiklų, priskirtinų savivaldybės kompetencijai, ir regionų plėtros planų pažangos priemonių sveikatinimo srityje įgyvendinimą ir dalyvauja juos įgyvendinant;
2) organizuoja savivaldybės tarybos patvirtintų sveikatinimo programų ir kitų savivaldybės strateginio planavimo dokumentų sveikatinimo srities priemonių įgyvendinimą ir dalyvauja jas įgyvendinant;
3) nuolat analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir jos rizikos veiksnius, teikia išvadas ir pasiūlymus savivaldybės merui, savivaldybės administracijos direktoriui ir teisės aktų nustatytais atvejais arba jų prašymu – valstybės institucijoms ir įstaigoms;
4) kiekvienais metais savivaldybės tarybai teikia metinį pranešimą apie savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir priemones jai gerinti;
5) koordinuoja savivaldybės teritorijoje esančių juridinių asmenų, turinčių teisę verstis sveikatinimo veikla, veiklą ligų prevencijos ir kitais sveikatinimo veiklos klausimais šią sritį reguliuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
6) vykdo sveikatinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi priežiūrą savivaldybėje;
7) rengia savivaldybės sveikatinimo veiklos teisės aktų projektus;
8) nagrinėja asmenų prašymus ir skundus sveikatinimo veiklos klausimais;
9) atlieka kitas sveikatos reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771
66 straipsnis. Neteko galios nuo 2010-07-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-766, 2010-04-20, Žin., 2010, Nr. 51-2476 (2010-05-04)
II SKYRIUS
SVEIKATINIMO VEIKLOS KOORDINAVIMO SUBJEKTAI
67 straipsnis. Nacionalinė sveikatos taryba
Nacionalinė sveikatos taryba (toliau šiame straipsnyje – Taryba) – Seimui atskaitinga sveikatos politikos vertinimo ir formavimo patariamoji institucija. Taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal Seimo patvirtintus Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatus. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 15 narių: 3 savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovai; 6 mokslo ir studijų institucijų, nerengiančių sveikatos priežiūros specialistų, asociacijų, vienijančių mokslininkus, atstovai; 3 asociacijų, vienijančių sveikatinimo veiklos srities asmenis, atstovai; 3 mokslo ir studijų institucijų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, atstovai. Tvirtindamas Tarybos sudėtį, Seimas laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, paveda Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių naujos sudėties Tarybos nariui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-403, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14507
Seimui patvirtinus Tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami Tarybos pirmininko rinkimai. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, iš Tarybos narių renka kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas. Kandidatu į Tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Tarybos narių balsų. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, kandidatą į Tarybos pirmininkus renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kandidatu į Tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų daugumą. Seimo Pirmininkas teikia Seimui skirti Tarybos siūlomą kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos kadencijai. Jeigu Seimas nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos išrinkto kandidato, Taryba renka kitą kandidatą šioje dalyje nustatyta tvarka. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Jeigu Taryba šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neišrenka kandidato į Tarybos pirmininko pareigas per 5 mėnesius nuo Tarybos patvirtinimo, taip pat jeigu Seimas nepaskiria Tarybos išrinkto kandidato į Tarybos pirmininko pareigas du kartus iš eilės, sudaroma naujos sudėties Taryba.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-718, 2017-11-09, paskelbta TAR 2017-11-16, i. k. 2017-18150
Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai, jis teisės aktų nustatyta tvarka kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Tarybos pirmininkas gali dirbti kitą darbą ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoja Tarybos autoriteto. Sprendimą dėl leidimo Tarybos pirmininkui dirbti kitą darbą priima Seimo valdyba. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką kitam darbui, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos sudėties Tarybos įgaliojimų pradžios.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-403, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14507
Tarybos pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tarybos pirmininkas iš pareigų atleidžiamas šiais atvejais:
1) prasidėjus naujos sudėties Tarybos kadencijai;
2) Tarybos pirmininkui savo noru atsisakius pareigų;
3) ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių motyvuotu siūlymu Seimo Pirmininkui;
4) atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Kai Tarybos pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kt.) negali eiti savo pareigų ar yra atleistas iš pareigų nesibaigus kadencijai, Seimo valdybos sprendimu jo funkcijas pavedama atlikti kitam Tarybos nariui. Tarybos nariui, laikinai einančiam Tarybos pirmininko pareigas, mokamas Tarybos pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis.
Tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, turintis mokslo laipsnį ir ne trumpesnę kaip 3 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) asociacijose patirtį asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Mokslo laipsnio reikalavimas netaikomas asociacijų, vienijančių sveikatinimo veiklos srities asmenis, atstovams ir savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovams. Tarybos nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys. Tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais. Asmuo Tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-403, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14507
Tarybos nario įgaliojimai baigiasi prasidėjus naujos sudėties Tarybos kadencijai. Tarybos narys gali būti atšauktas iš pareigų nesibaigus kadencijai (vietoj atšaukiamo Tarybos nario likusiam kadencijos laikotarpiui šio įstatymo ir Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatuose nustatyta tvarka skiriamas kitas atšaukiamą Tarybos narį delegavusios institucijos deleguotas atstovas):
1) Tarybos nariui savo noru atsisakius pareigų;
2) ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių motyvuotu siūlymu Seimo Pirmininkui;
3) atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Taryba:
1) teikia išvadas dėl Nacionaliniame pažangos plane nustatytų sveikatinimo veiklos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklių, pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų ir jose suplanuotų priemonių, pagal kompetenciją analizuoja ir vertina nacionalinės sveikatinimo veiklos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių įgyvendinimo pažangą;
2) teikia išvadas ir pasiūlymus Seimui dėl Lietuvos Respublikos įstatymų projektų, kitų Seimo priimamų teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūrą, projektų;
3) teikia nuomonę valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms valstybinės sveikatos politikos klausimais;
4) telkia asociacijas viešoms diskusijoms svarbiausiais sveikatos politikos ir strategijos tobulinimo ir jų įgyvendinimo klausimais;
5) rengia ir kiekvienais metais teikia Seimui savo veiklos ataskaitą ir pranešimą apie Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos sistemos būklę;
6) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose bei Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatuose jai priskirtas funkcijas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-403, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14507
Taryba turi teisę:
1) nemokamai gauti iš Vyriausybės, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teisės aktų, savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos planų, programų projektus, kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti;
2) pagal kompetenciją atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, programų projektų ekspertizę ir teikti šių teisės aktų, programų rengėjams savo išvadas;
3) pagal kompetenciją teikti konsultacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms;
4) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti Seimo ir Seimo komitetų bei komisijų, Vyriausybės, ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų posėdžiuose ir renginiuose, kuriuose svarstomi sveikatos klausimai. Šią teisę turi Tarybos pirmininkas ar kiti įgalioti Tarybos nariai;
5) skatinti valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, asociacijas bendradarbiauti sprendžiant strateginius sveikatos sistemos tobulinimo klausimus, bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų valstybių panašiomis institucijomis;
6) telkti Lietuvos ir užsienio intelektinius išteklius sveikatos sistemai tobulinti ir plėtoti;
7) skleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą, organizuoti diskusijas sveikatos klausimais;
8) sudaryti ekspertų komisijas ir darbo grupes Tarybos funkcijoms įgyvendinti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-403, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14507
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1269, 2007-07-04, Žin., 2007, Nr. 81-3327 (2007-07-21)
Nr. XII-462, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3983 (2013-07-23)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-248, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05919
68 straipsnis. Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Valstybinė sveikatos reikalų komisija) yra institucija, koordinuojanti sveikatos politikos priemonių planavimą ir įgyvendinimą ministerijose ir kitose valstybės institucijose ir įstaigose, sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą.
Valstybinę sveikatos reikalų komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Valstybinės sveikatos reikalų komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.
Valstybinė sveikatos reikalų komisija:
1) koordinuoja sveikatos politikos formavimą ministerijose ir kitose valstybės institucijose ir įstaigose;
2) teikia išvadas dėl Vyriausybės sprendimų projektų sveikatos politikos klausimais;
3) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų specialiosios kompetencijos sveikatinimo srityje nustatymo;
4) atlieka kitas jos nuostatuose numatytas funkcijas.
Valstybinė sveikatos reikalų komisija turi teisę:
1) gauti iš Vyriausybės, ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų įstatymų, kitų teisės aktų, savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos planų projektus, informaciją apie nacionalinių plėtros programų priemones, jas įgyvendinančius projektus ir kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir Valstybinės sveikatos reikalų komisijos nuostatuose nustatytoms funkcijoms atlikti;
2) pagal kompetenciją atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, socialinio ir ekonominio plėtojimo programų projektų ekspertizę ir teikti šių programų rengėjams ekspertizės išvadas;
3) teikti siūlymus ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms bei savivaldybių institucijoms;
4) dalyvauti Vyriausybei, savivaldybių institucijoms, ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms svarstant sveikatos politikos klausimus;
5) sudaryti laikinas ar nuolatines ekspertų ar kitų specialistų grupes jos kompetencijai priskirtiems uždaviniams spręsti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771
69 straipsnis. Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba
Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba - tai savarankiška sveikatinimo veiklos koordinavimo institucija prie savivaldybės tarybos. Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybą sudaro: 1/3 savivaldybės paskirtų asmenų, 1/3 savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų atstovų, 1/3 visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus, atstovų. Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos veiklos programa yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto.
Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba koordinuoja savivaldybės teritorijoje sveikatos ugdymo, alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės, visuomenės sveikatos saugos ir sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos priemonių rengimą ir įgyvendinimą, nustato savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų naudojimo prioritetus bei atlieka kitas funkcijas, priskirtas pagal šį ir kitus įstatymus bei tarybos nuostatus.
Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba turi teisę:
1) gauti iš savivaldybės institucijų, savivaldybės teritorijoje esančių įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir jos nuostatuose numatytoms funkcijoms atlikti;
2) teikti siūlymus savivaldybės tarybai, savivaldybės merui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2555, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 171-6309 (2004-11-26)
III SKYRIUS
SVEIKATINIMO VEIKLOS SPECIALIEJI VALDYMO IR KONTROLĖS SUBJEKTAI
70 straipsnis. Neteko galios nuo 2011-04-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1841, 2003-11-20, Žin., 2003, Nr. 115-5195 (2003-12-10)
Nr. XI-1129, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7112 (2010-11-27)
71 straipsnis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Valstybės politiką visuomenės sveikatos priežiūros srityje nacionaliniu ir apskrities lygiu įgyvendina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turi teritorinius padalinius, kurie nėra juridiniai asmenys.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetenciją nustato Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1799, 00.07.04, Žin., 2000, Nr.61-1810 (00.07.26)
Nr. X-1151, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2456 (2007-06-09)
Nr. XI-1759, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7196 (2011-12-15)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1704, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08038
72 straipsnis. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos steigiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Ši tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos:
1) suteikia vaistinio preparato rinkodaros teisę, registruoja vaistinius preparatus, atlieka kitus teisės aktuose nustatytus su vaistinių preparatų tiekimu rinkai susijusius veiksmus;
2) registruoja medicininės paskirties produktus, atlieka kitus teisės aktuose nustatytus su medicininės paskirties produktų tiekimu rinkai susijusius veiksmus;
3) išduoda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų II ir III sąrašus įtrauktų narkotinių ir psichotropinių medžiagų didmeninės ir mažmeninės prekybos, gamybos, importo į Lietuvos Respubliką ir eksporto iš Lietuvos Respublikos licencijas, sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;
4) išduoda farmacinės veiklos licencijas, sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;
5) išduoda vaistininko praktikos licencijas ir panaikina jų galiojimą, įrašo vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus) į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą;
6) kontroliuoja farmacijos produktų kokybę ir veiklą su farmacijos produktais;
7) išduoda leidimus atlikti klinikinius vaistinio preparato tyrimus;
8) koordinuoja farmakologinio budrumo vykdymą;
9) vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2165, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 68-2372 (2004-04-29)
Nr. X-1505, 2008-04-22, Žin., 2008, Nr. 50-1850 (2008-04-30)
73 straipsnis. Valstybinė teismo medicinos tarnyba
Valstybinė teismo medicinos tarnyba yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų.
Valstybinė teismo medicinos tarnyba:
1) atlieka teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus pagal teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavedimus ir teikia kitas teismo medicinos paslaugas;
2) diegia naujas teismo medicinos ekspertizės rūšis ir metodikas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja plėtojant teismo medicinos mokslą;
3) dalyvauja rengiant teismo medicinos ekspertus ir tobulinant jų kvalifikaciją;
4) vykdo kitas šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1944, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2580 (00.10.11)
Nr. IX-1472, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1717 (2003-04-24)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1704, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08038
74 straipsnis. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos
ministerijos
Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.
Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos:
1) atlieka teismo medicinos, teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizes teismams;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1908, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00840
2) vykdo kitas įstatymų ir šios tarnybos nuostatų nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1472, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1717 (2003-04-24)
75 straipsnis. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra Vyriausybės įsteigta įstaiga. Vyriausybė paveda Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinti jos, kaip savininkės, teises ir pareigas (išskyrus sprendimo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą, kurį priima Vyriausybė). Tarnyba yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos:
1) dalyvauja formuojant valstybės politiką asmenų licencijavimo sveikatos priežiūros veiklai, sveikatos priežiūros technologijų vertinimo, medicinos priemonių atitikties reikalavimams vertinimo, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pacientų saugos srityse ir ją įgyvendina;
2) akredituoja juridinius asmenis sveikatos priežiūros veiklai;
3) licencijuoja asmenis sveikatos priežiūros veiklai;
4) pagal kompetenciją rengia sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektus;
5) vykdo sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos valdymo funkcijas medicinos priemonių atitikties įvertinimo srityje;
51) vykdo kompetentingos institucijos, atsakingos už Reglamento (ES) 2017/745 ir Reglamento (ES) 2017/746 įgyvendinimą, funkcijas;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2754, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00039
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1059, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09668
6) atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą;
7) prižiūri, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų sveikatos priežiūros kokybės klausimais;
8) registruoja pateikiamas rinkai medicinos priemones, išduoda pažymėjimus, suteikiančius asmenims teisę atlikti medicinos priemonių techninės būklės tikrinimą, taip pat laisvos prekybos sertifikatus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2754, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00039
9) išduoda leidimus atlikti klinikinius tyrimus su medicinos priemone, leidimus atlikti veiksmingumo tyrimus, leidimus atlikti esminius klinikinių tyrimų su medicinos priemone pakeitimus ir leidimus atlikti esminius veiksmingumo tyrimų pakeitimus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2754, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00039
Nr. XIV-1059, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09668
10) vykdo medicinos priemonių valstybinę priežiūrą;
11) paskiria bandymų laboratorijas, sertifikacijos ir kontrolės įstaigas, pageidaujančias būti notifikuotosiomis įstaigomis medicinos priemonių atitikties įvertinimo srityje, atlieka medicinos priemonių notifikuotųjų įstaigų priežiūrą, išplečia, atnaujina jų vykdomos veiklos aprėptį, sustabdo ir atšaukia šioms įstaigoms suteiktus įgaliojimus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2754, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00039
111) teikia duomenis Europos medicinos priemonių duomenų bazei EUDAMED pagal Reglamentą (ES) 2017/745 ir Reglamentą (ES) 2017/746;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2754, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00039
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1059, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09668
12) vykdo sveikatos priežiūros technologijų, susijusių su medicinos priemonėmis, vertinimą;
13) renka, sistemina ir tvarko informaciją apie sveikatos priežiūros technologijas, susijusias su medicinos priemonėmis;
14) teikia rekomendacijas dėl sveikatos priežiūros technologijų, susijusių su medicinos priemonėmis;
15) vykdo įstatymuose ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose nustatytas kitas funkcijas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2228, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00086
Už šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Už kitas šio straipsnio 2 dalyje vykdomas funkcijas imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava, jei tai numato kiti įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1365, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1312 (2003-04-02)
Nr. XI-2369, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6860 (2012-11-22)
76 straipsnis. Valstybinė ligonių kasa
Valstybinė ligonių kasa:
1) Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka užtikrina asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą;
2) vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis sudarė sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, priežiūrą, vertindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus, reikalavimams ir šių paslaugų apmokėjimo teisėtumą bei su tuo susijusią asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą;
3) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;
4) atlieka kitas įstatymuose ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2790, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12733
77 straipsnis. Vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaiga, vykdanti sveikatinimo veiklą, Lietuvos kariuomenės ir laisvės atėmimo vietų įstaigos padaliniai, vykdantys sveikatinimo veiklą
Vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaiga, vykdanti sveikatinimo veiklą, steigiama įstatymų nustatyta tvarka. Vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos, vykdančios sveikatinimo veiklą, nuostatus tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Jos veikla finansuojama iš Vidaus reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų, taip pat iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, steigia ir jų nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Jų veikla finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų, išskyrus privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims teikiamas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Laisvės atėmimo vietų įstaigos padaliniai, vykdantys sveikatinimo veiklą, steigiami įstatymų nustatyta tvarka.
Asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietų įstaigoje finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir iš valstybės biudžeto lėšų.
Vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaiga, vykdanti sveikatinimo veiklą, Lietuvos kariuomenės ir laisvės atėmimo vietų įstaigos padaliniai, vykdantys sveikatinimo veiklą:
1) įgyvendina šiame ir kituose įstatymuose Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos specialiajai kompetencijai priskiriamą sveikatinimo veiklą;
2) vykdo įstatymų ir šių institucijų bei įstaigų nuostatuose numatytas kitas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1151, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2456 (2007-06-09)
Nr. XI-2402, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6876 (2012-11-22)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2701, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21419
Nr. XIV-1212, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15577
78 straipsnis. Neteko galios nuo 2000-07-26.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1799, 00.07.04, Žin., 2000, Nr.61-1810 (00.07.26)
79 straipsnis. Neteko galios nuo 2012-11-22.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2369, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6860 (2012-11-22)
80 straipsnis. Lietuvos bioetikos komitetas
Lietuvos bioetikos komitetas atlieka Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 21 straipsnyje nurodytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1672, 00.05.11, Žin., 2000, Nr.44-1245 (00.05.31)
Nr. IX-2165, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 68-2372 (2004-04-29)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1939, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14256
Nr. XIII-737, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-23, i. k. 2017-18509
81 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos prižiūri, kaip asmens sveikatos priežiūros specialistai laikosi medicinos etikos reikalavimų.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos sudaromos ir veikia pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus pavyzdinius nuostatus.
82 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XII-2343, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13910
83 straipsnis. Kitų sveikatinimo veiklos valdymo ir kontrolės institucijų kompetencija
sveikatinimo veiklos klausimais
Kitų sveikatinimo veiklos valdymo ir kontrolės institucijų (Valstybinės veterinarijos tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos ir kt.) kompetenciją sveikatinimo veiklos klausimais nustato įstatymai, kiti teisės aktai bei šių institucijų nuostatai.
V DALIS
ASMENŲ IR ŪKIO SUBJEKTŲ TEISĖS IR PAREIGOS SVEIKATINIMO VEIKLOJE
84 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojų teisės sveikatinimo veikloje
Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę:
1) turėti sveiką, saugią fizinę ir socialinę aplinką bei gauti informaciją apie pavojų sveikatai šioje aplinkoje;
2) gauti sveikatai saugias vartojimui skirtas žaliavas, gaminius, prekes, medicinos priemones ir paslaugas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2228, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00086
3) gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas bei jų teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;
4) gauti informaciją apie savo sveikatą bei teisę į šios informacijos konfidencialumą;
5) gauti įstatymų ir teisės aktų numatytą sveikatos priežiūrą;
6) nustatyta tvarka pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą, sveikatos priežiūros įstaigą, sveikatos priežiūros rūšį arba jų atsisakyti, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus;
7) gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) ir savivaldybių remiamą sveikatos priežiūrą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
85 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojų pareigos sveikatinimo veikloje
Lietuvos Respublikos gyventojai privalo:
1) rūpintis savo sveikata;
2) rūpintis savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) sveikata;
3) rūpintis savo tėvų sveikata;
4) nepažeisti kitų asmenų sveikatos teisių;
5) nekenkti aplinkai;
6) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurias nustato Sveikatos draudimo įstatymas.
86 straipsnis. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių ir įstaigų teisės sveikatinimo
veikloje
Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės ir įstaigos turi teisę:
1) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka sudaryti sveikatinimo veiklos sutartis;
2) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti sveikatos fondus;
3) įstatymų nustatyta tvarka steigti asmens ar visuomenės, ar papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigas, įkurti savo padalinius, atliekančius sveikatos priežiūrą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2772, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02007
4) organizuoti sveikatos programų rengimą ir finansuoti jų įgyvendinimą iš savo įsteigtų sveikatos fondų ar kitų teisėtai įgytų lėšų.
Įmonės ir įstaigos gali turėti ir kitų teisių, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams bei steigimo dokumentams.
87 straipsnis. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių ir įstaigų pareigos sveikatinimo veikloje
Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės ir įstaigos privalo:
1) vykdyti sveikatos priežiūros standartizacijos norminių dokumentų reikalavimus;
2) laiku informuoti sveikatos priežiūros įstaigas, tarnybas, gyventojus apie pavojų sveikatai, kurį lemia jų veikla, gaminama produkcija, realizuojamos prekės;
3) sudaryti sveikas ir saugias darbo sąlygas;
4) užkirsti kelią kylančiam pavojui aplinkai, riboti pavojų ir žalą aplinkai;
5) saugoti žmones nuo per maistą ir geriamąjį vandenį plintančių užkrečiamųjų ligų, invazijų, taip pat apsinuodijimų maistu, įgyvendinti užkrečiamųjų ligų plitimą ribojančias priemones;
6) nustatyta tvarka ir atvejais organizuoti ir apmokėti visuomenės sveikatos saugos ekspertizę;
7) organizuoti darbuotojų sveikatos priežiūrą.
Įmonės ir įstaigos gali turėti ir kitų pareigų, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams.
Įmonių ir įstaigų teisių įgyvendinimas ir pareigų sveikatinimo veikloje vykdymas neturi pažeisti kitų fizinių ir juridinių asmenų teisių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1151, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2456 (2007-06-09)
Nr. XII-301, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 57-2845 (2013-06-01)
VI DALIS
ATSAKOMYBĖ UŽ SVEIKATINIMO VEIKLOS TEISĖS NORMŲ PAŽEIDIMUS
VI dalis neteko galios nuo 2004-07-24:
Nr. IX-2360, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4283 (2004-07-24)
VII DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
88 straipsnis.
Padarytos žalos sveikatai atlyginimas
Juridiniai ir fiziniai asmenys, savo veikimu
ar neveikimu padarę žalos žmonių sveikatai, privalo atlyginti nuostolius,
atsiradusius dėl sveikatos pakenkimo, o nukentėjusiajam mirus - atlyginti žalą
jo šeimai ir kitiems asmenims. Nuostoliai, atsiradę dėl sveikatos pakenkimo ar
gyvybės atėmimo, apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus žalos sveikatai
apskaičiavimo dydžius ir metodikas, jeigu kitaip nenustato įstatymai, ir, esant
ginčui, išieškomi teismine tvarka. Žalos atlyginimo tvarką nustato Civilinis
kodeksas, kiti teisės aktai.
89
straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių civilinės atsakomybės
draudimas
Asmens sveikatos priežiūros įmonės ir
įstaigos privalo drausti savo civilinę atsakomybę dėl žalos, padarytos pacientų
sveikatai vykdant asmens sveikatos priežiūrą.
Asmens sveikatos priežiūros įmonių ir
įstaigų civilinės atsakomybės dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai, vykdant
asmens sveikatos priežiūrą, draudimo tvarką reglamentuoja Pacientų teisių ir
žalos sveikatai atlyginimo, Draudimo įstatymas, kiti įstatymai bei teisės
aktai.
90
straipsnis. Prievolė atlyginti valstybinių tarnybų, valstybinių inspekcijų,
sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų juridinių asmenų išlaidas, atsiradusias
dėl neteisėta veika padarytos žalos sveikatai
Juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta
veika padarę žalos žmonių sveikatai, privalo įstatymų nustatyta tvarka
atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų, valstybinių tarnybų ar valstybinių
inspekcijų, kitų juridinių asmenų dėl to turėtas išlaidas.
89 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų
ir įmonių civilinės atsakomybės
draudimas
Asmens
sveikatos priežiūros įmonės ir įstaigos privalo drausti savo civilinę
atsakomybę dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai vykdant asmens sveikatos
priežiūrą.
Asmens
sveikatos priežiūros įmonių ir įstaigų civilinės atsakomybės dėl žalos,
padarytos pacientų sveikatai, vykdant asmens sveikatos priežiūrą, draudimo
tvarką reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo, Draudimo
įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.
90 straipsnis. Prievolė atlyginti valstybinių
tarnybų, valstybinių inspekcijų, sveikatos
priežiūros
įstaigų ir kitų juridinių asmenų išlaidas, atsiradusias dėl neteisėta
veika
padarytos žalos sveikatai
Juridiniai ir
fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos žmonių sveikatai, privalo
įstatymų nustatyta tvarka atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų, valstybinių
tarnybų ar valstybinių inspekcijų, kitų juridinių asmenų dėl to turėtas
išlaidas.
91
straipsnis. Moralinės žalos atlyginimas
Asmenys,
pažeidę sveikatos priežiūros priimtinumo reikalavimus, asmens sveikatos
informacijos konfidencialumą (asmens medicininę paslaptį), privalo atlyginti
asmeniui padarytą moralinę žalą.
Teismas,
nustatydamas moralinės (neturtinės) žalos, išreikštos pinigais, dydį,
atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumo
laipsnį, teisės pažeidimo pasekmes ir kitas aplinkybes, tačiau kiekvienu atveju
šis dydis negali viršyti 500 minimalių mėnesinių atlyginimų.
92
straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla
Už neteisėtą
vertimąsi sveikatinimo veikla ar jos neteisėtą vykdymą fiziniai ir juridiniai
asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
93
straipsnis. Ekonominių sankcijų taikymas
Įmonėms už
visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus yra taikomos ekonominės
sankcijos pagal Ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės
aktų pažeidimus įstatymą.
VII DALIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
91 straipsnis.
Moralinės žalos atlyginimas
Asmenys, pažeidę sveikatos priežiūros
priimtinumo reikalavimus, asmens sveikatos informacijos konfidencialumą (asmens
medicininę paslaptį), privalo atlyginti asmeniui padarytą moralinę žalą.
Teismas, nustatydamas moralinės
(neturtinės) žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą padariusio
asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumo laipsnį, teisės pažeidimo
pasekmes ir kitas aplinkybes, tačiau kiekvienu atveju šis dydis negali viršyti
500 minimalių mėnesinių atlyginimų.
92 straipsnis.
Atsakomybė už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla
Už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla ar
jos neteisėtą vykdymą fiziniai ir juridiniai asmenys atsako įstatymų nustatyta
tvarka.
93 straipsnis.
Ekonominių sankcijų taikymas
Įmonėms už visuomenės sveikatos priežiūros
teisės aktų pažeidimus yra taikomos ekonominės sankcijos pagal Ekonominių
sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatymą.
VII DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
94
straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinio bendradarbiavimo sveikatinimo
veiklos srityje pagrindiniai principai
Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su
kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis sveikatinimo veiklos
srityje, turi vadovautis šiais principais:
1) užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos
įmonės ir įstaigos savo ūkine komercine veikla nepadarytų žalos kitų valstybių
teritorijoje gyvenantiems asmenims;
2) teikti suinteresuotoms šalims objektyvią
ir patikimą sveikatos informaciją;
3) aktyviai siekti Pasaulio sveikatos
organizacijos priimtų sveikatos strategijų įgyvendinimo;
4) bendradarbiauti likviduojant ekologinių
katastrofų, avarijų ir gaivalinių nelaimių neigiamas pasekmes visuomenės
sveikatai.
94 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinio bendradarbiavimo sveikatinimo veiklos srityje pagrindiniai principai
Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis sveikatinimo veiklos srityje, turi vadovautis šiais principais:
1) užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos įmonės ir įstaigos savo ūkine komercine veikla nepadarytų žalos kitų valstybių teritorijoje gyvenantiems asmenims;
2) teikti suinteresuotoms šalims objektyvią ir patikimą sveikatos informaciją;
3) aktyviai siekti Pasaulio sveikatos organizacijos priimtų sveikatos strategijų įgyvendinimo;
4) bendradarbiauti likviduojant ekologinių katastrofų, avarijų ir gaivalinių nelaimių neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai.
95 straipsnis. Sveikatos sistemos įstatymas ir tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nustatyti kitokie reikalavimai nei nustato šis įstatymas, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Priedas. Neteko galios nuo 2017-11-24
Priedo naikinimas:
Nr. XIII-737, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-23, i. k. 2017-18509
Lietuvos Respublikos
sveikatos sistemos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB.
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES.
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-1059, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09668
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1557, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.102-2315 (96.10.23)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-280, 97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1507 (97.07.04)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 90, 113 IR 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-373, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.67-1661 (97.07.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 83 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-946, 98.12.01, Žin., 1998, Nr.112-3099 (98.12.23)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1462, 99.12.02, Žin., 1999, Nr.108-3128 (99.12.22)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO 67(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1672, 00.05.11, Žin., 2000, Nr.44-1245 (00.05.31)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 55 IR 80 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1799, 00.07.04, Žin., 2000, Nr.61-1810 (00.07.26)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 78 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1944, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2580 (00.10.11)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 73 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2036, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr. 92-2876 (2000 10 31)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 2, 11, 40 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-414, 2001-06-28, Žin., 2001, Nr. 62-2225 (2001-07-18)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 3 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1110, 2002-10-01, Žin., 2002, Nr. 101-4490 (2002-10-23)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 39 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1365, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1312 (2003-04-02)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 75 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1472, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1717 (2003-04-24)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 28, 29, 73 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1841, 2003-11-20, Žin., 2003, Nr. 115-5195 (2003-12-10)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1932, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-38 (2004-01-07)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2150, 2004-04-20, Žin., 2004, Nr. 68-2367 (2004-04-29)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 50 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2165, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 68-2372 (2004-04-29)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 72, 80 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2360, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4283 (2004-07-24)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR VI DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2555, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 171-6309 (2004-11-26)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 2, 11, 41, 47, 63, 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-179, 2005-04-28, Žin., 2005, Nr. 61-2160 (2005-05-14)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-298, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 85-3142 (2005-07-14)
MEDICINOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO, ODONTOLOGIJOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO, SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO, PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO, NARKOLOGINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1151, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2456 (2007-06-09)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 2, 3, 12, 13, 15, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 53, 55, 64, 71, 77, 87 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d., išskyrus Įstatymo 15 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d., ir Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1269, 2007-07-04, Žin., 2007, Nr. 81-3327 (2007-07-21)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 67 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pagal šį įstatymą naujos sudėties Nacionalinė sveikatos taryba renkama 2008–2012 metų Seimo kadencijos pradžioje.
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1505, 2008-04-22, Žin., 2008, Nr. 50-1850 (2008-04-30)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 2, 16, 50, 57, 61 IR 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-766, 2010-04-20, Žin., 2010, Nr. 51-2476 (2010-05-04)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 9, 12, 13, 32, 41, 46, 64, 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 66 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 10 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1129, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7112 (2010-11-27)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 70(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 4 ir 5 straipsnius, įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d.
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1318, 2011-04-14, Žin., 2011, Nr. 49-2372 (2011-04-28)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 40 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1432, 2011-06-07, Žin., 2011, Nr. 74-3541 (2011-06-18)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO I DALIES PAPILDYMO III SKYRIUMI ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. rugpjūčio 1 d.
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1546, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4323 (2011-07-19)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1759, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7196 (2011-12-15)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2344, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6672 (2012-11-15)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 59 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2360, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 133-6758 (2012-11-17)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
34.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2369, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6860 (2012-11-22)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 75 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 79 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
35.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2402, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6876 (2012-11-22)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 77 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
36.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-130, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7936 (2012-12-29)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
37.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-301, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 57-2845 (2013-06-01)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
38.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-462, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3983 (2013-07-23)
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 63, 64, 67 IR 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-07-11, Žin., 2002, Nr. 72-3080 (2002-07-17)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 39 STRAIPSNIO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR ŠVIETIMO ILGALAIKIO FINANSAVIMO ĮSTATYMO 1, 2 IR 3 STRAIPSNIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO 2 DALIES IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 172 STRAIPSNIO 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1231, 2014-10-14, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14522
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1336, 2014-11-18, paskelbta TAR 2014-11-26, i. k. 2014-17990
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 63, 64 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1387, 2014-12-04, paskelbta TAR 2014-12-12, i. k. 2014-19560
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1704, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08038
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 71 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1957, 2015-10-15, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16898
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 6, 46, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1629, 2015-04-21, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06582
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 papildymo 38-1 straipsniu įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1644, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06586
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1939, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14256
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 80 straipsnio pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2228, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00086
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 1, 2, 3, 4, 14, 16, 20, 54, 75, 84 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo III dalies papildymo IV skyriumi įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2343, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13910
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-248, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05919
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-298, 2017-04-20, paskelbta TAR 2017-04-26, i. k. 2017-06975
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-718, 2017-11-09, paskelbta TAR 2017-11-16, i. k. 2017-18150
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-737, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-23, i. k. 2017-18509
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 80 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-395, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09775
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 38-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1691, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-10, i. k. 2018-20189
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 41 straipsnio pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1908, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00840
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 29, 47, 74 straipsnių pakeitimo ir 67-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2701, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21419
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3148, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15131
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 38-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3155, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15133
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymas
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2772, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02007
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymas
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3224, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15762
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2772 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3100, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15305
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 6, 46, 60, 61, 64, 65, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymas
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2754, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00039
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 59-1, 59-2, 59-3, 59-4, 59-5, 59-6, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymas
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2947, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-05-25, i. k. 2020-11067
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 59-1, 59-2, 59-3, 59-4, 59-5, 59-6, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 1 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-403, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14507
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymas
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-456, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-08, i. k. 2021-15474
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12, 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymas
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-792, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27368
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 38-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1043, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08798
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1059, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09668
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 59-1, 59-2, 59-3, 59-4, 59-5, 59-6, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-790, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27366
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 I dalies III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-2 straipsniu įstatymas
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1060, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09669
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 59-1, 59-2, 59-3, 59-4, 59-5, 59-6, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 5, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1212, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15577
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymas
34.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1113, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11874
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymas
35.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1279, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15197
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 ir 51-1 straipsniais įstatymas
36.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1637, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-13, i. k. 2022-25404
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas
37.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2149, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-11, i. k. 2023-14335
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 70-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
38.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 9, 10, 12, 26, 32, 38-1, 41, 46, 49, 62, 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymas
39.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2746, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11251
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 59-1, 59-2, 59-3, 59-4, 59-5, 59-6, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 10 straipsnio pakeitimo įstatymas
40.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2745, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11248
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 59-2 ir 59-5 straipsnių pakeitimo įstatymas
41.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2790, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12733
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymas
ir trečioji dalys, 94, 95 straipsniai, 96 straipsnis, 98 straipsnio antroji ir
ketvirtoji dalys, 99 straipsnio pirmoji dalis, 102 straipsnio pirmoji dalis,
97 straipsnis.
LNSS veiklos vykdomųjų subjektų finansavimo
pagrindai
LNSS veiklos
vykdomųjų subjektų finansavimo pagrindai yra:
1) juridinio
asmens, įmonės, neturinčios juridinio asmens
teisių,
akreditavimą asmens ar visuomenės sveikatos priežiūrai
patvirtinantys
dokumentai;
2) sveikatinimo
veiklos sutarties sudarymas;
3) įmonių
ir įstaigų, akredituotų asmens sveikatos
priežiūrai,
privalomojo draudimo sutarties dėl civilinės
atsakomybės už
žalą, padarytą asmens sveikatai vykdant asmens
sveikatos priežiūrą,
sudarymas.
Privalomojo
visuomenės sveikatos priežiūros lygio darbų ir
patarnavimų
finansavimo pagrindas yra šio straipsnio pirmosios
dalies 1 ir 2
punktuose nurodytos sąlygos.
98 straipsnis.
Sveikatinimo veiklos subjektų finansavimo
šaltiniai
Valstybinių ar
savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos
priežiūros įstaigų,
valstybinių įmonių, akredituotų nustatytų
rūšių sveikatinimo
veiklai, finansavimo šaltiniai yra:
1) Lietuvos
Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų
lėšos;
2) sveikatos
draudimo lėšos;
3) draudimo nuo
nelaimingų atsitikimų lėšos;
4) sveikatos
fondų lėšos;
5) lėšos už
mokamą sveikatos priežiūrą ir mokamas paslaugas
bei patarnavimus;
6) palūkanos,
mokamos už bankuose saugomas asmens ar
visuomenės sveikatos
priežiūros įstaigų nebiudžetines lėšas.
Valstybinių ir
savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos
priežiūros
įstaigų, valstybinių įmonių, akredituotų nustatytų
rūšių sveikatinimo
veiklai, finansavimo iš valstybės ar savival-
dybių biudžetų
lėšų tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Privačių
subjektų, akredituotų sveikatinimo veiklai, finan-
savimo šaltiniai
yra:
1) sveikatos
draudimo lėšos;
2) draudimo nuo
nelaimingų atsitikimų lėšos;
3) lėšos už
mokamą sveikatos priežiūrą ir mokamas sveikatos
priežiūros paslaugas
bei patarnavimus;
4) palūkanos,
mokamos už bankuose saugomas šių įstaigų
lėšas;
5) įmonių,
įstaigų, organizacijų, konfesijų, kitų juridinių
ir fizinių asmenų
sveikatos fondų lėšos.
Privatiems
subjektams, akredituotiems asmens ar visuomenės
sveikatos
priežiūrai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
savivaldybių
nustatyta tvarka gali būti skiriami valstybės
biudžeto ar
savivaldybių biudžetų asignavimai privalomojo
sveikatinimo veiklos
lygio darbams ir paslaugoms užtikrinti, taip
pat Valstybinio
sveikatos fondo ir savivaldybių sveikatos fondų
lėšos valstybinių ar
savivaldybių sveikatos programų vykdymui.
99 straipsnis.
Valstybinių ir savivaldybių sveikatos
priežiūros įstaigų finansinė veikla
Valstybinės ir
savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos
priežiūros įstaigos
savarankiškai nustato savo išlaidų struktūrą,
išskyrus tą jų
dalį, kuri skiriama darbo apmokėjimui. Šių išlaidų
normatyvus tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Valstybinių ir
savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos
priežiūros
įstaigų, darbuotojų darbo apmokėjimo, neviršijant
patvirtintų
normatyvų, sąlygas apibrėžia kolektyvinės sutartys,
sudaromos
Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo nustatyta
tvarka.
100 straipsnis.
Visuomenės sveikatos monitoringo ir
visuomenės sveikatos ekspertizės
finansavimo tvarka
Įmonės, kurių
ūkinė-komercinė ar kitokia veikla daro kenksm-
ingą poveikį
sveikatai, gyvenamosios ir darbo aplinkos kokybei,
privalo apmokėti
iš savo lėšų tokio poveikio sveikatai,
gyvenamajai ir
darbo aplinkai stebėjimus (visuomenės sveikatos
monitoringą) ir
visuomenės sveikatos ekspertizę, kuriuos atlieka
Valstybinė
visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos
ministerijos ir jos
padaliniai.
Įmones,
kurių ūkinė-komercinė ar kitokia veikla daro
kenksmingą poveikį
sveikatai, gyvenamosios ir darbo aplinkos
kokybei, nustato
Valstybinė higienos inspekcija prie Valstybinės
visuomenės sveikatos
priežiūros tarnybos.
101 straipsnis.
Sveikatinimo veiklos mokslinių tyrimų
finansavimas
Valstybės
biudžeto lėšos, skirtos sveikatos priežiūrai, gali
būti naudojamos ir
sveikatinimo veiklos moksliniams taikomiesiems
tyrimams finansuoti.
Sveikatinimo veiklos mokslinių fundamentinių
tyrimų finansavimui
turi būti naudojamos mokslui ir techninei
pažangai skirtos
valstybės biudžeto lėšos.
102 straipsnis.
Valstybinis sveikatos fondas
Valstybinis
sveikatos fondas steigiamas sukaupti lėšoms
valstybinėms
sveikatos programoms finansuoti ir visuomeninių
organizacijų,
ginančių visuomenės sveikatos interesus, veiklos
programoms remti.
Valstybinį sveikatos fondą steigia Lietuvos
Respublikos
Vyriausybė ir paveda Sveikatos ministerijai
disponuoti šiuo
fondu ir jį tvarkyti. Valstybinio sveikatos fondo
nuostatus ir jo
sąmatą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Valstybinio
sveikatos fondo lėšų šaltiniai yra:
1) Lietuvos
Respublikos Seimo nustatyta valstybės biudžeto
asignavimų,
skiriamų valstybinėms socialinio ir ekonominio
plėtojimo
programoms, dalis;
2) Draudimo
reikalų tarybos paskirta draudimo organizacijų
atskaitymų į
prevencijos fondą dalis;
3) įstatymo
nustatyta akcizų už alkoholinius gėrimus ir
tabako gaminius bei
etiliuotą benziną įmokų, pervedamų į fondą iš
Valstybinės
mokesčių inspekcijos surenkamosios sąskaitos banke,
dalis;
4) draudėjų,
mokančių valstybinio socialinio draudimo
įmokas, nustatyta
pelno, gauto panaudojant laikinai laisvas
valstybinio
socialinio draudimo biudžeto lėšas, dalis;
5) savanoriškos
fizinių ar juridinių asmenų įmokos;
6) palūkanos,
mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;
7) 50 procentų
lėšų, gautų pritaikius baudas ir ekonomines
sankcijas už
sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų
pažeidimus;
8) kitos
teisėtai įgytos lėšos.
103 straipsnis.
Savivaldybių sveikatos fondai
Savivaldybių
sveikatos fondai steigiami sukaupti lėšoms
savivaldybių
visuomenės sveikatos priežiūros programoms
finansuoti bei
visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės
sveikatos
interesus, veiklos programoms remti. Savivaldybės
sveikatos fondą
steigia ir jo išlaidų sąmatą tvirtina
savivaldybės taryba.
Savivaldybių
sveikatos fondų tipinius nuostatus tvirtina
Lietuvos Respublikos
Seimas.
Savivaldybių
sveikatos fondų lėšų šaltiniai yra:
1) savivaldybės
biudžeto dotacijos;
2) savanoriškos
juridinių ir fizinių asmenų įmokos;
3) palūkanos,
mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;
4)
savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšų 20 procentų
atskaitymai;
5) Sveikatos
draudimo įstatymo nustatyta privalomojo
sveikatos
draudimo įmokų į savivaldybių sveikatos fondus
atskaitymų dalis;
6) kitos
teisėtai įgytos lėšos.
104 straipsnis.
Įmonių, įstaigų, organizacijų, konfesijų,
kitų juridinių ir fizinių asmenų
sveikatos fondai
Įmonės,
įstaigos, organizacijos, konfesijos, kiti juridiniai
ir fiziniai asmenys
turi teisę steigti sveikatos fondus sveikatos
programoms
finansuoti ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos
programoms remti.
Šių sveikatos fondų sudarymo, likvidavimo bei
jų lėšų naudojimo
tvarka nustatoma jų nuostatuose, kuriuos
tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė. Šio fondo išlaidų
sąmatą tvirtina jo
steigėjas (steigėjai).
Įmonių,
įstaigų, organizacijų, konfesijų, kitų juridinių ir
fizinių asmenų
sveikatos fondų pajamas sudaro:
1) juridinių
ir fizinių asmenų lėšos bei jų savanoriškos
įmokos;
2) palūkanos,
mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;
3) kitos
teisėtai įgytos lėšos.
103 straipsnio antroji dalis, 104 straipsnio pirmoji dalis, 105 straipsnis, 108
106 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
pagrindiniai įgaliojimai sveikatinimo
veiklai valdyti
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė tvarko sveikatinimo reikalus
ir reguliuoja
sveikatinimo veiklą:
1) tvirtindama
ir užtikrindama privalomąjį sveikatinimo
veiklos lygį bei jo
laikymosi kontrolę;
2)
tvirtindama ir užtikrindama valstybinių sveikatos
programų
įgyvendinimą;
3)
nustatydama ministerijų ir Vyriausybės įstaigų
kompetenciją
sveikatinimo veiklos klausimais;
4)
užtikrindama tarpžinybinės sveikatinimo veiklos
koordinavimą
valstybiniu lygiu;
5) rengdama ir
teikdama Lietuvos Respublikos Seimui
svarstyti
sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų
projektus;
6) rengdama ir
priimdama pagal savo kompetenciją teisės
aktus kitais
sveikatinimo veiklos reguliavimo klausimais;
7) steigdama
valstybines tarnybas ir valstybines
inspekcijas,
vykdančias sveikatinimo veiklą, ir vykdydama jų
steigėjo funkcijas;
8) rūpindamasi,
kad Lietuvos valstybės sienos ir teritorija
būtų apsaugotos nuo
užkrečiamųjų ligų įvežimo, jų paplitimo;
9) vykdydama
kitas sveikatinimo veiklos valdymo funkcijas,
kurias Lietuvos
Respublikos Vyriausybei paveda Lietuvos
Respublikos
Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
107 straipsnis.
Sveikatos ministerijos pagrindiniai
įgaliojimai
sveikatinimo reikalams
tvarkyti
Sveikatos
ministerija:
nustato pagal
savo kompetenciją privalomojo sveikatinimo
veiklos lygio
mastus ir teikia juos tvirtinti Lietuvos
Respublikos
Vyriausybei;
analizuoja
gyventojų sveikatos būklę ir jos raidos prognozę,
prisideda
nustatant sveikatinimo veiklos tikslus, valstybės
siekiamo sveikatos
lygio rodiklius ir Lietuvos sveikatos programą
jiems pasiekti;
prisideda
rengiant valstybines sveikatos programas;
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės pavedimu kartu su
savivaldybėmis
nustato pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo
pagrindines kryptis;
dalyvauja
akreditacijoje sveikatos priežiūrai ir prižiūri
visų nuosavybės
rūšių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros
bei farmacinės
veiklos subjektų veiklą;
tvarko pagal
savo kompetenciją kitus asmens ir visuomenės
sveikatos priežiūros
bei farmacinės veiklos rūšių reikalus;
rengia ir
priima pagal savo kompetenciją teisės aktus
sveikatinimo
veiklos rūšių, išvardytų šiame straipsnyje,
įgyvendinimo
klausimais.
Sveikatos
ministerija tvarko kitus sveikatinimo veiklos
reikalus kartu su
kitomis ministerijomis pagal šio įstatymo 108-
109 straipsnius ir
vykdo kitas valstybinio reguliavimo funkcijas,
numatytas šiame
įstatyme, kituose įstatymuose ir ministerijos
nuostatuose.
108 straipsnis.
Bendroji ministerijų, Vyriausybės įstaigų
kompetencija sveikatinimo reikalų klausimais
Ministerijos,
Vyriausybės įstaigos pagal savo kompetenciją:
1) sustabdo,
riboja ūkinių subjektų veiklą, kenkiančią
sveikatai bei
aplinkai, kai pažeidžiami sveikatos priežiūros ar
aplinkos apsaugos
teisės aktų reikalavimai;
2) skelbia
visuomenei ūkinės ir kitokios veiklos, galinčios
turėti kenksmingą
poveikį sveikatai, projektus, planus ir
programas;
3) laiku
informuoja gyventojus apie sveikatos rizikos
laipsnį gyvenamojoje
ir darbo aplinkoje;
4) riboja
potencialiai pavojingas sveikatai darbinės veiklos
rūšis;
5) remia žmonių
išsilavinimo, kultūros ir informuotumo lygio
kėlimą, siekiant
daryti teigiamą įtaką žmonių elgesiui,
susijusiam su sveiko
gyvenimo būdo formavimu;
6) organizuoja
sveikatos propagandą per masinės informacijos
priemones;
7) draudžia ar
riboja sveikatai kenksmingų prekių, vartojimo
reikmenų reklamą;
8) draudžia
ar riboja sveikatai kenksmingų prekių,
produkcijos gamybą,
paslaugų teikimą, importą, prekybą tokiomis
prekėmis ir jų
vartojimą;
9) prisideda
prie aplinkos kokybės atstatymo ir palaikymo;
10)
organizuoja priemonių, skirtų atstatyti ir palaikyti
nustatytą maisto
produktų, geriamo vandens kokybę, įgyvendinimą;
11)
organizuoja veiklą, kad būtų pašalintos ypatingos
visuomenės
sveikatai situacijos pasekmės žmonių sveikatai ir
gyvybei;
12) plėtoja ir
optimizuoja valstybinių sveikatos priežiūros
įstaigų, tarnybų,
bei valstybinių farmacijos įmonių tinklą;
13)
kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys
laikosi Sveikatos
priežiūros įstatymų, vykdo sveikatos priežiūros
standartizacijos
norminių dokumentų reikalavimus;
14) teikia
pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kaip
įstatymų leidimo
būdu nustatyti fizinių ir juridinių asmenų
atsakomybę už
sveikatinimo veiklos teisės aktų pažeidimus, už
padarytą žalą
sveikatai ir aplinkai;
15) plėtoja
sveikatinimo veiklos mokslinius tyrimus ir
studijas;
16) plėtoja
tarptautinį bendradarbiavimą sveikatinimo
veiklos srityje.
straipsnis, 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 114 straipsnio
pirmoji dalis, 115 straipsnio antroji dalis, 116 straipsnio pirmoji dalis, 117
straipsnio pirmoji dalis, 118 straipsnio pirmoji dalis, 119 straipsnio pirmoji
dalis, 120 straipsnio pirmoji dalis, 121 straipsnio pirmoji dalis, 122
110 straipsnis.
Savivaldybės tarybos kompetencija
sveikatinimo
veiklos valdymo klausimais
Savivaldybės
taryba:
1) tvirtina
pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo
programą, kitas
savivaldybės kompleksines ir tikslines sveikatos
programas ir
kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2) tvirtina
savivaldybės biudžeto lėšas sveikatinimo veiklai
ir jų panaudojimo
apyskaitą;
3) tvirtina
savivaldybės sudarytas sveikatinimo veiklos
sutartis;
4) nustato
sveikatos rėmimo būdus, priemones ir jų taikymo
tvarką;
5) sudaro savivaldybės
sveikatos fondą, tvirtina jo lėšų
panaudojimo
apyskaitą ir kontroliuoja jų naudojimą;
6) sudaro
bendruomenės sveikatos tarybą, skiria jos
pirmininką ir
tvirtina jos nuostatus;
7) steigia,
reorganizuoja ar likviduoja savas pirminės
sveikatos
priežiūros įstaigas, farmacijos įmones ir vykdo jų
steigėjo funkcijas;
8) nustato
savivaldybės reguliavimo sferai priskirtų
įstaigų,
organizacijų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros
įgaliojimus;
9) atšaukia
prieštaraujančius sveikatinimo veiklos
įstatymams ar
savivaldybės tarybos sprendimams sveikatinimo veik-
los klausimais
savivaldybės valdybos, viršaičio (mero) bei
seniūnų
sprendimus ir potvarkius, komitetų, komisijų,
bendruomenės
sveikatos tarybos bei kitų tarybos sudarytų
institucijų
sprendimus;
10) vykdo kitus
sveikatinimo veiklos įgaliojimus, nustatytus
įstatymų ir kitų
teisės aktų.
111 straipsnis.
Savivaldybės mero arba savivaldybės valdybos
kompetencija
sveikatinimo veiklos reikalų
klausimais
Savivaldybės
meras arba savivaldybės valdyba:
1) organizuoja
Lietuvos sveikatos programos, valstybinių ir
sveikatos programų
įgyvendinimą, savivaldybės pirminės sveikatos
priežiūros plėtojimo
programos, kitų savivaldybės kompleksinių ir
tikslinių sveikatos
programų projektų rengimą ir savivaldybės
tarybos patvirtintų
programų, sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų
teisės aktų
įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;
2) užtikrina
pagal savo kompetenciją privalomąjį
sveikatinimo
veiklos lygį savivaldybės teritorijoje ir
organizuoja jo
laikymosi kontrolę;
3) organizuoja
pirminę sveikatinimo veiklą;
4) organizuoja
savivaldybės tarybos nustatytų sveikatos
rėmimo priemonių
įgyvendinimą;
5) sudaro šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
sveikatinimo
veiklos sutartis, teikia jas tvirtinti savivaldybės
tarybai ir
kontroliuoja jų laikymąsi;
6) vykdo
savivaldybės nuosavybei priklausančių pirminės
sveikatos
priežiūros įstaigų projektavimo, statybos, kapitalinio
remonto užsakovo
funkcijas;
7)
organizuoja savivaldybės nuosavybei priklausančių
pirminės sveikatos
priežiūros įstaigų medicininį auditą;
8) organizuoja
pacientų teisių įgyvendinimo priežiūrą
pirminio lygio
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).