Lietuvos Respublikos bevariklio transporto įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 56-1642
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
BEVARIKLIO TRANSPORTO
ĮSTATYMAS
2000 m. birželio 20 d. Nr. VIII-1744
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato bevariklio transporto padėtį bendroje transporto sistemoje, jo plėtros
sąlygas, bendrus bevariklio transporto infrastruktūros projektavimo, įrengimo
ir eksploatavimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus, užtikrina žmogaus teisę į
švarią ir sveiką transporto paslaugą.
Įstatymas
netaikomas bevarikliam oro, vandens transportui, važnyčiotojams ir jojikams.
2
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Bevariklio
transporto priemonė - transporto priemonė, varoma žmogaus (paties
vairuotojo arba kartu važiuojančių keleivių) raumenų jėga; atskirais atvejais,
kai tai būtina riboto judėjimo žmonėms, su pagalbiniu varikliu. Tradicinės
bevariklio transporto priemonės yra dviračiai, velomobiliai, invalidų vežimėliai.
Bevariklis
transportas - žmonių važiavimas, keleivių bei nedidelių krovinių vežimas
naudojant bevariklio transporto priemones.
Bevariklio
transporto trasa - gatvės arba kelio dalis, kurioje nedraudžiamas
bevariklio transporto priemonių eismas, specialiai tam įrengta dviračių juosta,
šalia gatvės ar kelio nutiestas dviračių takas, žaliakelis.
Bevariklio
transporto trasos apsaugos zona - žemės juostos abipus dviračio tako ar
žaliakelio, skirtos trasos apsaugai, kuriose gali būti statomi teršalus
sulaikantys įrenginiai, formuojamos želdinių juostos, statomi aptarnavimo
objektai.
Dviračių
juosta - gatvės arba kelio dalis, įrengta bevariklio transporto priemonių
eismui, atskirta kelio danga arba skiriamąja horizontalaus dangų ženklinimo
juosta.
Dviračių
takas - specialiai bevariklio transporto priemonių eismui įrengta trasa,
kurioje gali būti leidžiamas dviračių motorinių priemonių (jeigu jų variklio
darbinis tūris neviršija 50 cm(3)) eismas.
Gyvenamoji
zona - namų kiemai, aikštės, stovėjimo aikštelės arba kelio dalis, taip pat
privažiavimai prie namų, kiemų ar stovėjimo aikštelių, kuriose leidžiamas
mišrus eismas ir galioja greičio ribojimas iki 20 kilometrų per valandą.
Pėsčiųjų
ir dviračių takas - mišriam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių
eismui naudojamas takas arba šaligatvis, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais,
kuriame draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.
Saugaus
eismo inžineriniai įrenginiai - apsauginės želdinių juostos, pylimai,
sienelės, ekranai, eismą skiriančios juostos ir kiti saugų eismą užtikrinantys
inžineriniai įrenginiai.
Žaliakelis
- specialios saugiam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių eismui
įrengtos trasos, atskirtos nuo automobilių kelių tinklo ir tiesiamos per
želdynus arba apželdinamos.
3
straipsnis. Bevariklio transporto vieta transporto sistemoje
Bevariklis transportas dėl
ekonomiškumo (nenaudoja degalų), ekologiškumo (neteršia aplinkos), humaniškumo
(nedideli greičiai, mažai pavojingas kitiems eismo dalyviams), sveikatingumo
(reikalauja fizinio aktyvumo) yra universali susisiekimo, transportavimo ir
aktyvaus poilsio priemonė.
Bevariklis
transportas yra skirtas miesto, priemiesčio ir kaimo susisiekimui, nedideliems kroviniams
vežti trumpais atstumais bei rekreacijos ir turizmo tikslams įvairiais
atstumais. Jis kartu su motorinio transporto ribojimo priemonėmis mažina miestų
kamšatį ir aplinkos užterštumą.
Bevariklis
transportas užima tarpinę padėtį tarp pėsčiųjų ir motorinio transporto
priemonių eismo ir būdamas lankstus, nekenksmingas aplinkai papildo bei
išplečia pėsčiųjų ir viešojo keleivių transporto sistemą. Tam prie viešojo
transporto stotelių įrengiamos bevariklio transporto priemonių stovėjimo ir
saugojimo aikštelės; traukiniuose, autobusuose, keleiviniuose laivuose ir
keltuose sudaromos sąlygos vežti bevariklio transporto priemones.
Bevariklis transportas yra ir
susisiekimo, ir aktyvaus poilsio būdas, todėl skatintinas kaip rekreacijos ir
turizmo forma. Bevariklio transporto trasos turi sujungti gyvenamąsias ir
rekreacines vietoves - nacionalinius, regioninius parkus, upių, ežerų, marių ir
jūros pakrantes, priemiesčius su miestų transporto tinklu. Krašto bevariklio
transporto trasos turi įsilieti į tarpvalstybinį dviračių takų tinklą ir
sudaryti sąlygas tarptautiniam dviračių turizmui.
ANTRASIS SKIRSNIS
bevariklio transporto INFRASTRUKTŪRA IR JOS PLĖTRA
4
straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūra
Šalies
bevariklio transporto infrastruktūrą sudaro bevariklio transporto trasos su
specialiai bevarikliam transportui pritaikyta aplinka ir priklausiniais;
svarbiausi iš jų - saugaus eismo inžineriniai įrenginiai, saugaus eismo
organizavimo ir informacinė sistema, bevariklio transporto priemonių stovėjimo
ir saugojimo aikštelės su atitinkama įranga, techninio aptarnavimo bei remonto
įmonės.
Bevariklio
transporto priemonių stovėjimo vietos turi būti įrengiamos prie visų
visuomeninės paskirties objektų. Jose turi būti sudarytos techninės sąlygos
bevariklio transporto priemonę prirakinti. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose
namuose, svarbiuose bevariklio transporto traukos objektuose ir prie jų turi
būti įrengiamos bevariklio transporto priemonių saugojimo patalpos, stoginės
arba vietos apsaugos įranga.
5
straipsnis. Bevariklio transporto trasų tinklas
Bevariklio
transporto trasų tinklą sudaro tarpusavyje susietos krašto, rajoninės ir
vietinės bevariklio transporto trasos.
Krašto
bevariklio transporto trasos jungia Lietuvos miestus, valstybinius parkus,
svarbius turizmo ir rekreacijos objektus, integruojasi į tarpvalstybinį
bevariklio transporto trasų tinklą.
Rajoninės
bevariklio transporto trasos jungia gyvenamąsias vietoves, svarbius darbo,
švietimo, pramogų ir poilsio objektus tarpusavyje ir su krašto bevariklio
transporto trasomis.
Vietinės
bevariklio transporto trasos jungia pagrindinius takus su gyvenamosiomis
vietovėmis ir kitais nedideliais traukos objektais.
6
straipsnis. Bevariklio transporto trasų kategorijos ir tipai
Bevariklio transporto
trasos pagal reikšmę skirstomos į dvi kategorijas: pagrindines ir
pagalbines. Pagrindines trasas sudaro krašto ir rajoninės bevariklio transporto
trasos, pagalbines - vietinės bevariklio transporto trasos.
Bevariklio transporto trasos pagal technines
charakteristikas bei santykį su motorinio transporto ir pėsčiųjų eismo trasomis
skirstomos į penkis bevariklio transporto trasų tipus:
1) žaliakeliai;
2) dviračių
takai šalia kelių, gatvių;
3) dviračių
juostos važiuojamojoje gatvės dalyje;
4) bevariklio
transporto trasos gatvėse, keliuose, privažiavimuose be eismo juostų žymėjimo;
5) bevariklio
transporto trasos šaligatviuose, pėsčiųjų zonose, pėsčiųjų ir dviračių takuose.
7
straipsnis. Bevariklio transporto ir pėsčiųjų eismo trasos
Užtikrinat
saugų eismą bevariklio transporto trasose, transporto eismas turi būti
atskirtas nuo pėsčiųjų eismo skiriamąja juosta arba greta turi būti įrengti
pėsčiųjų takai, šaligatviai.
Pėsčiųjų
takuose ir šaligatviuose bevariklio transporto eismas leidžiamas, jeigu juose
bevariklio transporto trasa yra pažymėta skiriamąja juosta arba eismą leidžia
atitinkamas kelio ženklas.
Pėsčiųjų
takuose ir šaligatviuose (ne siauresniuose negu 2 metrai), kuriuose nėra kelio
ženklų bei horizontalaus ženklinimo juostų, bevariklio transporto priemones
gali naudoti tik vaikai iki 10 metų ir asmenys, turintys fizinę negalią.
Pagalbinėse
bevariklio transporto trasose - privažiavimuose, aikštelėse, gyvenamosiose
zonose - leidžiamas mišrus riboto greičio (iki 20 kilometrų per valandą)
motorinio, bevariklio transporto ir pėsčiųjų eismas.
8
straipsnis. Bevariklio transporto trasos keliuose ir gatvėse
Bevariklio
transporto priemonių eismas keliuose ir gatvėse yra priimtinas tik nesant
galimybės nutiesti atskirus dviračių takus ar žaliakelius.
Bevariklio
transporto trasos projektuojamos, įrengiamos arba (ir) pažymimos vadovaujantis
norminių dokumentų reikalavimais. Vietinės reikšmės kelių (gatvių) su asfalto
ar betono danga važiuojamosios dalies kraštuose trasos įrengiamos pažymint
dviračių juostas. Keliuose bevariklio transporto trasos, skirtos organizuotam
dviračių turizmui, įrengiamos arba (ir) pažymimos:
1) valstybinės
reikšmės magistraliniuose keliuose – tik šalia kelio įrengtuose dviračių
takuose;
2) valstybinės
reikšmės krašto keliuose – kur yra mišrus transporto priemonių srautas, kai
eismo intensyvumas mažesnis kaip 1000 automobilių per parą; jei eismo
intensyvumas nuo 1000 iki 3000 automobilių per parą – kai abiejose kelio pusėse
yra paženklintos ir atskirtos ne siauresnės kaip 1 metro asfaltuotos kelkraščio
juostos; kai didesnis eismo intensyvumas – tik šalia kelio įrengtuose dviračių
takuose;
3) valstybinės
reikšmės rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose – kur yra mišrus transporto
priemonių srautas, kai eismo intensyvumas mažesnis kaip 1500 automobilių per
parą; jei eismo intensyvumas didesnis – kai abiejose kelio pusėse yra
paženklintos ir atskirtos ne siauresnės kaip 1 metro asfaltuotos kelkraščio
juostos arba šalia kelio įrengtuose dviračių takuose.
Pagrindinių
bevariklio transporto trasų susikirtimuose su didelio intensyvumo ir (arba)
greito eismo keliais (automagistralėmis, greito eismo ir pagrindinėmis
gatvėmis) įrengiami bevarikliam transportui skirti tilteliai, tuneliai arba
kiti saugų eismą užtikrinantys inžineriniai įrenginiai.
Bevariklio
transporto trasų susikirtimuose su geležinkeliais įrengiami tilteliai,
tuneliai, pervažos.
Jei
bevariklio transporto trasos yra ten, kur yra mišrus transporto priemonių
srautas, avaringuose kelio ruožuose įrengiamos papildomos saugaus eismo
gerinimo priemonės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2455,
2004-09-28, Žin., 2004, Nr. 152-5526 (2004-10-16)
9
straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros plėtros principai
Bevariklio
transporto trasų tinklas planuojamas ir tiesiamas kaip bendras tinklas,
jungiantis gyvenamąsias, darbo, mokymosi, paslaugų ir poilsio vietas.
Bevariklio transporto trasų tinklas kuriamas vadovaujantis subalansuotos transporto
plėtros principais.
Kartu su bevariklio transporto
trasomis plėtojamas bevariklio transporto priemonių stovėjimo bei saugojimo
aikštelių tinklas. Stovėjimo bei saugojimo aikštelės planuojamos ir įrengiamos
prie visų visuomeninės paskirties objektų, daugiabučių namų.
Miesto ir
tarpmiestinis visuomeninis transportas (keleiviniai traukiniai, autobusai,
troleibusai, jūrų ir upių keltai) ir jo stotys bei uostai turi būti pritaikyti
neišardytoms bevariklio transporto priemonėms vežti kartu su naudotojais.
Bevariklio
transporto trasų tinklas žymimas vadovaujantis Kelių eismo taisyklių
reikalavimais (kelio ženklais ir kelių ženklinimu).
Žaliakeliams ir dviračių
takams šalia kelių, gatvių abipus trasos įrengiamos apsaugos zonos.
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato bevariklio transporto padėtį bendroje transporto sistemoje, jo plėtros
sąlygas, bendrus bevariklio transporto infrastruktūros projektavimo, įrengimo
ir eksploatavimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus, užtikrina žmogaus teisę į
švarią ir sveiką transporto paslaugą.
Įstatymas
netaikomas bevarikliam oro, vandens transportui, važnyčiotojams ir jojikams.
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Bevariklio
transporto priemonė - transporto priemonė, varoma žmogaus (paties
vairuotojo arba kartu važiuojančių keleivių) raumenų jėga; atskirais atvejais,
kai tai būtina riboto judėjimo žmonėms, su pagalbiniu varikliu. Tradicinės
bevariklio transporto priemonės yra dviračiai, velomobiliai, invalidų vežimėliai.
Bevariklis
transportas - žmonių važiavimas, keleivių bei nedidelių krovinių vežimas
naudojant bevariklio transporto priemones.
Bevariklio
transporto trasa - gatvės arba kelio dalis, kurioje nedraudžiamas
bevariklio transporto priemonių eismas, specialiai tam įrengta dviračių juosta,
šalia gatvės ar kelio nutiestas dviračių takas, žaliakelis.
Bevariklio
transporto trasos apsaugos zona - žemės juostos abipus dviračio tako ar
žaliakelio, skirtos trasos apsaugai, kuriose gali būti statomi teršalus
sulaikantys įrenginiai, formuojamos želdinių juostos, statomi aptarnavimo
objektai.
Dviračių
juosta - gatvės arba kelio dalis, įrengta bevariklio transporto priemonių
eismui, atskirta kelio danga arba skiriamąja horizontalaus dangų ženklinimo
juosta.
Dviračių
takas - specialiai bevariklio transporto priemonių eismui įrengta trasa,
kurioje gali būti leidžiamas dviračių motorinių priemonių (jeigu jų variklio
darbinis tūris neviršija 50 cm(3)) eismas.
Gyvenamoji
zona - namų kiemai, aikštės, stovėjimo aikštelės arba kelio dalis, taip pat
privažiavimai prie namų, kiemų ar stovėjimo aikštelių, kuriose leidžiamas
mišrus eismas ir galioja greičio ribojimas iki 20 kilometrų per valandą.
Pėsčiųjų
ir dviračių takas - mišriam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių
eismui naudojamas takas arba šaligatvis, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais,
kuriame draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.
Saugaus
eismo inžineriniai įrenginiai - apsauginės želdinių juostos, pylimai,
sienelės, ekranai, eismą skiriančios juostos ir kiti saugų eismą užtikrinantys
inžineriniai įrenginiai.
Žaliakelis
- specialios saugiam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių eismui
įrengtos trasos, atskirtos nuo automobilių kelių tinklo ir tiesiamos per
želdynus arba apželdinamos.
3 straipsnis.
Bevariklio transporto vieta transporto sistemoje
Bevariklis transportas dėl
ekonomiškumo (nenaudoja degalų), ekologiškumo (neteršia aplinkos), humaniškumo
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.