Lietuvos Respublikos bevariklio transporto įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 56-1642
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
BEVARIKLIO TRANSPORTO
ĮSTATYMAS
2000 m. birželio 20 d. Nr. VIII-1744
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato bevariklio transporto padėtį bendroje transporto sistemoje, jo plėtros
sąlygas, bendrus bevariklio transporto infrastruktūros projektavimo, įrengimo
ir eksploatavimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus, užtikrina žmogaus teisę į
švarią ir sveiką transporto paslaugą.
Įstatymas
netaikomas bevarikliam oro, vandens transportui, važnyčiotojams ir jojikams.
2
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Bevariklio
transporto priemonė - transporto priemonė, varoma žmogaus (paties
vairuotojo arba kartu važiuojančių keleivių) raumenų jėga; atskirais atvejais,
kai tai būtina riboto judėjimo žmonėms, su pagalbiniu varikliu. Tradicinės
bevariklio transporto priemonės yra dviračiai, velomobiliai, invalidų vežimėliai.
Bevariklis
transportas - žmonių važiavimas, keleivių bei nedidelių krovinių vežimas
naudojant bevariklio transporto priemones.
Bevariklio
transporto trasa - gatvės arba kelio dalis, kurioje nedraudžiamas
bevariklio transporto priemonių eismas, specialiai tam įrengta dviračių juosta,
šalia gatvės ar kelio nutiestas dviračių takas, žaliakelis.
Bevariklio
transporto trasos apsaugos zona - žemės juostos abipus dviračio tako ar
žaliakelio, skirtos trasos apsaugai, kuriose gali būti statomi teršalus
sulaikantys įrenginiai, formuojamos želdinių juostos, statomi aptarnavimo
objektai.
Dviračių
juosta - gatvės arba kelio dalis, įrengta bevariklio transporto priemonių
eismui, atskirta kelio danga arba skiriamąja horizontalaus dangų ženklinimo
juosta.
Dviračių
takas - specialiai bevariklio transporto priemonių eismui įrengta trasa,
kurioje gali būti leidžiamas dviračių motorinių priemonių (jeigu jų variklio
darbinis tūris neviršija 50 cm(3)) eismas.
Gyvenamoji
zona - namų kiemai, aikštės, stovėjimo aikštelės arba kelio dalis, taip pat
privažiavimai prie namų, kiemų ar stovėjimo aikštelių, kuriose leidžiamas
mišrus eismas ir galioja greičio ribojimas iki 20 kilometrų per valandą.
Pėsčiųjų
ir dviračių takas - mišriam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių
eismui naudojamas takas arba šaligatvis, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais,
kuriame draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.
Saugaus
eismo inžineriniai įrenginiai - apsauginės želdinių juostos, pylimai,
sienelės, ekranai, eismą skiriančios juostos ir kiti saugų eismą užtikrinantys
inžineriniai įrenginiai.
Žaliakelis
- specialios saugiam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių eismui
įrengtos trasos, atskirtos nuo automobilių kelių tinklo ir tiesiamos per
želdynus arba apželdinamos.
3
straipsnis. Bevariklio transporto vieta transporto sistemoje
Bevariklis transportas dėl
ekonomiškumo (nenaudoja degalų), ekologiškumo (neteršia aplinkos), humaniškumo
(nedideli greičiai, mažai pavojingas kitiems eismo dalyviams), sveikatingumo
(reikalauja fizinio aktyvumo) yra universali susisiekimo, transportavimo ir
aktyvaus poilsio priemonė.
Bevariklis
transportas yra skirtas miesto, priemiesčio ir kaimo susisiekimui, nedideliems kroviniams
vežti trumpais atstumais bei rekreacijos ir turizmo tikslams įvairiais
atstumais. Jis kartu su motorinio transporto ribojimo priemonėmis mažina miestų
kamšatį ir aplinkos užterštumą.
Bevariklis
transportas užima tarpinę padėtį tarp pėsčiųjų ir motorinio transporto
priemonių eismo ir būdamas lankstus, nekenksmingas aplinkai papildo bei
išplečia pėsčiųjų ir viešojo keleivių transporto sistemą. Tam prie viešojo
transporto stotelių įrengiamos bevariklio transporto priemonių stovėjimo ir
saugojimo aikštelės; traukiniuose, autobusuose, keleiviniuose laivuose ir
keltuose sudaromos sąlygos vežti bevariklio transporto priemones.
Bevariklis transportas yra ir
susisiekimo, ir aktyvaus poilsio būdas, todėl skatintinas kaip rekreacijos ir
turizmo forma. Bevariklio transporto trasos turi sujungti gyvenamąsias ir
rekreacines vietoves - nacionalinius, regioninius parkus, upių, ežerų, marių ir
jūros pakrantes, priemiesčius su miestų transporto tinklu. Krašto bevariklio
transporto trasos turi įsilieti į tarpvalstybinį dviračių takų tinklą ir
sudaryti sąlygas tarptautiniam dviračių turizmui.
ANTRASIS SKIRSNIS
bevariklio transporto INFRASTRUKTŪRA IR JOS PLĖTRA
4
straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūra
Šalies
bevariklio transporto infrastruktūrą sudaro bevariklio transporto trasos su
specialiai bevarikliam transportui pritaikyta aplinka ir priklausiniais;
svarbiausi iš jų - saugaus eismo inžineriniai įrenginiai, saugaus eismo
organizavimo ir informacinė sistema, bevariklio transporto priemonių stovėjimo
ir saugojimo aikštelės su atitinkama įranga, techninio aptarnavimo bei remonto
įmonės.
Bevariklio
transporto priemonių stovėjimo vietos turi būti įrengiamos prie visų
visuomeninės paskirties objektų. Jose turi būti sudarytos techninės sąlygos
bevariklio transporto priemonę prirakinti. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose
namuose, svarbiuose bevariklio transporto traukos objektuose ir prie jų turi
būti įrengiamos bevariklio transporto priemonių saugojimo patalpos, stoginės
arba vietos apsaugos įranga.
5
straipsnis. Bevariklio transporto trasų tinklas
Bevariklio
transporto trasų tinklą sudaro tarpusavyje susietos krašto, rajoninės ir
vietinės bevariklio transporto trasos.
Krašto
bevariklio transporto trasos jungia Lietuvos miestus, valstybinius parkus,
svarbius turizmo ir rekreacijos objektus, integruojasi į tarpvalstybinį
bevariklio transporto trasų tinklą.
Rajoninės
bevariklio transporto trasos jungia gyvenamąsias vietoves, svarbius darbo,
švietimo, pramogų ir poilsio objektus tarpusavyje ir su krašto bevariklio
transporto trasomis.
Vietinės
bevariklio transporto trasos jungia pagrindinius takus su gyvenamosiomis
vietovėmis ir kitais nedideliais traukos objektais.
6
straipsnis. Bevariklio transporto trasų kategorijos ir tipai
Bevariklio transporto
trasos pagal reikšmę skirstomos į dvi kategorijas: pagrindines ir
pagalbines. Pagrindines trasas sudaro krašto ir rajoninės bevariklio transporto
trasos, pagalbines - vietinės bevariklio transporto trasos.
Bevariklio transporto trasos pagal technines
charakteristikas bei santykį su motorinio transporto ir pėsčiųjų eismo trasomis
skirstomos į penkis bevariklio transporto trasų tipus:
1) žaliakeliai;
2) dviračių
takai šalia kelių, gatvių;
3) dviračių
juostos važiuojamojoje gatvės dalyje;
4) bevariklio
transporto trasos gatvėse, keliuose, privažiavimuose be eismo juostų žymėjimo;
5) bevariklio
transporto trasos šaligatviuose, pėsčiųjų zonose, pėsčiųjų ir dviračių takuose.
7
straipsnis. Bevariklio transporto ir pėsčiųjų eismo trasos
Užtikrinat
saugų eismą bevariklio transporto trasose, transporto eismas turi būti
atskirtas nuo pėsčiųjų eismo skiriamąja juosta arba greta turi būti įrengti
pėsčiųjų takai, šaligatviai.
Pėsčiųjų
takuose ir šaligatviuose bevariklio transporto eismas leidžiamas, jeigu juose
bevariklio transporto trasa yra pažymėta skiriamąja juosta arba eismą leidžia
atitinkamas kelio ženklas.
Pėsčiųjų
takuose ir šaligatviuose (ne siauresniuose negu 2 metrai), kuriuose nėra kelio
ženklų bei horizontalaus ženklinimo juostų, bevariklio transporto priemones
gali naudoti tik vaikai iki 10 metų ir asmenys, turintys fizinę negalią.
Pagalbinėse
bevariklio transporto trasose - privažiavimuose, aikštelėse, gyvenamosiose
zonose - leidžiamas mišrus riboto greičio (iki 20 kilometrų per valandą)
motorinio, bevariklio transporto ir pėsčiųjų eismas.
8
straipsnis. Bevariklio transporto trasos keliuose ir gatvėse
Bevariklio
transporto priemonių eismas keliuose ir gatvėse yra priimtinas tik nesant
galimybės nutiesti atskirus dviračių takus ar žaliakelius.
Bevariklio
transporto trasos projektuojamos, įrengiamos arba (ir) pažymimos vadovaujantis
norminių dokumentų reikalavimais. Vietinės reikšmės kelių (gatvių) su asfalto
ar betono danga važiuojamosios dalies kraštuose trasos įrengiamos pažymint
dviračių juostas. Keliuose bevariklio transporto trasos, skirtos organizuotam
dviračių turizmui, įrengiamos arba (ir) pažymimos:
1) valstybinės
reikšmės magistraliniuose keliuose – tik šalia kelio įrengtuose dviračių
takuose;
2) valstybinės
reikšmės krašto keliuose – kur yra mišrus transporto priemonių srautas, kai
eismo intensyvumas mažesnis kaip 1000 automobilių per parą; jei eismo
intensyvumas nuo 1000 iki 3000 automobilių per parą – kai abiejose kelio pusėse
yra paženklintos ir atskirtos ne siauresnės kaip 1 metro asfaltuotos kelkraščio
juostos; kai didesnis eismo intensyvumas – tik šalia kelio įrengtuose dviračių
takuose;
3) valstybinės
reikšmės rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose – kur yra mišrus transporto
priemonių srautas, kai eismo intensyvumas mažesnis kaip 1500 automobilių per
parą; jei eismo intensyvumas didesnis – kai abiejose kelio pusėse yra
paženklintos ir atskirtos ne siauresnės kaip 1 metro asfaltuotos kelkraščio
juostos arba šalia kelio įrengtuose dviračių takuose.
Pagrindinių
bevariklio transporto trasų susikirtimuose su didelio intensyvumo ir (arba)
greito eismo keliais (automagistralėmis, greito eismo ir pagrindinėmis
gatvėmis) įrengiami bevarikliam transportui skirti tilteliai, tuneliai arba
kiti saugų eismą užtikrinantys inžineriniai įrenginiai.
Bevariklio
transporto trasų susikirtimuose su geležinkeliais įrengiami tilteliai,
tuneliai, pervažos.
Jei
bevariklio transporto trasos yra ten, kur yra mišrus transporto priemonių
srautas, avaringuose kelio ruožuose įrengiamos papildomos saugaus eismo
gerinimo priemonės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2455,
2004-09-28, Žin., 2004, Nr. 152-5526 (2004-10-16)
9
straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros plėtros principai
Bevariklio
transporto trasų tinklas planuojamas ir tiesiamas kaip bendras tinklas,
jungiantis gyvenamąsias, darbo, mokymosi, paslaugų ir poilsio vietas.
Bevariklio transporto trasų tinklas kuriamas vadovaujantis subalansuotos transporto
plėtros principais.
Kartu su bevariklio transporto
trasomis plėtojamas bevariklio transporto priemonių stovėjimo bei saugojimo
aikštelių tinklas. Stovėjimo bei saugojimo aikštelės planuojamos ir įrengiamos
prie visų visuomeninės paskirties objektų, daugiabučių namų.
Miesto ir
tarpmiestinis visuomeninis transportas (keleiviniai traukiniai, autobusai,
troleibusai, jūrų ir upių keltai) ir jo stotys bei uostai turi būti pritaikyti
neišardytoms bevariklio transporto priemonėms vežti kartu su naudotojais.
Bevariklio
transporto trasų tinklas žymimas vadovaujantis Kelių eismo taisyklių
reikalavimais (kelio ženklais ir kelių ženklinimu).
Žaliakeliams ir dviračių
takams šalia kelių, gatvių abipus trasos įrengiamos apsaugos zonos.
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato bevariklio transporto padėtį bendroje transporto sistemoje, jo plėtros
sąlygas, bendrus bevariklio transporto infrastruktūros projektavimo, įrengimo
ir eksploatavimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus, užtikrina žmogaus teisę į
švarią ir sveiką transporto paslaugą.
Įstatymas
netaikomas bevarikliam oro, vandens transportui, važnyčiotojams ir jojikams.
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Bevariklio
transporto priemonė - transporto priemonė, varoma žmogaus (paties
vairuotojo arba kartu važiuojančių keleivių) raumenų jėga; atskirais atvejais,
kai tai būtina riboto judėjimo žmonėms, su pagalbiniu varikliu. Tradicinės
bevariklio transporto priemonės yra dviračiai, velomobiliai, invalidų vežimėliai.
Bevariklis
transportas - žmonių važiavimas, keleivių bei nedidelių krovinių vežimas
naudojant bevariklio transporto priemones.
Bevariklio
transporto trasa - gatvės arba kelio dalis, kurioje nedraudžiamas
bevariklio transporto priemonių eismas, specialiai tam įrengta dviračių juosta,
šalia gatvės ar kelio nutiestas dviračių takas, žaliakelis.
Bevariklio
transporto trasos apsaugos zona - žemės juostos abipus dviračio tako ar
žaliakelio, skirtos trasos apsaugai, kuriose gali būti statomi teršalus
sulaikantys įrenginiai, formuojamos želdinių juostos, statomi aptarnavimo
objektai.
Dviračių
juosta - gatvės arba kelio dalis, įrengta bevariklio transporto priemonių
eismui, atskirta kelio danga arba skiriamąja horizontalaus dangų ženklinimo
juosta.
Dviračių
takas - specialiai bevariklio transporto priemonių eismui įrengta trasa,
kurioje gali būti leidžiamas dviračių motorinių priemonių (jeigu jų variklio
darbinis tūris neviršija 50 cm(3)) eismas.
Gyvenamoji
zona - namų kiemai, aikštės, stovėjimo aikštelės arba kelio dalis, taip pat
privažiavimai prie namų, kiemų ar stovėjimo aikštelių, kuriose leidžiamas
mišrus eismas ir galioja greičio ribojimas iki 20 kilometrų per valandą.
Pėsčiųjų
ir dviračių takas - mišriam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių
eismui naudojamas takas arba šaligatvis, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais,
kuriame draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.
Saugaus
eismo inžineriniai įrenginiai - apsauginės želdinių juostos, pylimai,
sienelės, ekranai, eismą skiriančios juostos ir kiti saugų eismą užtikrinantys
inžineriniai įrenginiai.
Žaliakelis
- specialios saugiam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių eismui
įrengtos trasos, atskirtos nuo automobilių kelių tinklo ir tiesiamos per
želdynus arba apželdinamos.
3 straipsnis.
Bevariklio transporto vieta transporto sistemoje
Bevariklis transportas dėl
ekonomiškumo (nenaudoja degalų), ekologiškumo (neteršia aplinkos), humaniškumo
(nedideli greičiai, mažai pavojingas kitiems eismo dalyviams), sveikatingumo
(reikalauja fizinio aktyvumo) yra universali susisiekimo, transportavimo ir
aktyvaus poilsio priemonė.
Bevariklis
transportas yra skirtas miesto, priemiesčio ir kaimo susisiekimui, nedideliems
kroviniams vežti trumpais atstumais bei rekreacijos ir turizmo tikslams
įvairiais atstumais. Jis kartu su motorinio transporto ribojimo priemonėmis
mažina miestų kamšatį ir aplinkos užterštumą.
Bevariklis
transportas užima tarpinę padėtį tarp pėsčiųjų ir motorinio transporto
priemonių eismo ir būdamas lankstus, nekenksmingas aplinkai papildo bei
išplečia pėsčiųjų ir viešojo keleivių transporto sistemą. Tam prie viešojo
transporto stotelių įrengiamos bevariklio transporto priemonių stovėjimo ir
saugojimo aikštelės; traukiniuose, autobusuose, keleiviniuose laivuose ir
keltuose sudaromos sąlygos vežti bevariklio transporto priemones.
Bevariklis transportas yra ir
susisiekimo, ir aktyvaus poilsio būdas, todėl skatintinas kaip rekreacijos ir
turizmo forma. Bevariklio transporto trasos turi sujungti gyvenamąsias ir
rekreacines vietoves - nacionalinius, regioninius parkus, upių, ežerų, marių ir
jūros pakrantes, priemiesčius su miestų transporto tinklu. Krašto bevariklio
transporto trasos turi įsilieti į tarpvalstybinį dviračių takų tinklą ir
sudaryti sąlygas tarptautiniam dviračių turizmui.
ANTRASIS
SKIRSNIS
bevariklio transporto INFRASTRUKTŪRA IR JOS PLĖTRA
4 straipsnis.
Bevariklio transporto infrastruktūra
Šalies
bevariklio transporto infrastruktūrą sudaro bevariklio transporto trasos su
specialiai bevarikliam transportui pritaikyta aplinka ir priklausiniais;
svarbiausi iš jų - saugaus eismo inžineriniai įrenginiai, saugaus eismo
organizavimo ir informacinė sistema, bevariklio transporto priemonių stovėjimo
ir saugojimo aikštelės su atitinkama įranga, techninio aptarnavimo bei remonto
įmonės.
Bevariklio
transporto priemonių stovėjimo vietos turi būti įrengiamos prie visų
visuomeninės paskirties objektų. Jose turi būti sudarytos techninės sąlygos
bevariklio transporto priemonę prirakinti. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose
namuose, svarbiuose bevariklio transporto traukos objektuose ir prie jų turi
būti įrengiamos bevariklio transporto priemonių saugojimo patalpos, stoginės
arba vietos apsaugos įranga.
5 straipsnis.
Bevariklio transporto trasų tinklas
Bevariklio
transporto trasų tinklą sudaro tarpusavyje susietos krašto, rajoninės ir
vietinės bevariklio transporto trasos.
Krašto
bevariklio transporto trasos jungia Lietuvos miestus, valstybinius parkus,
svarbius turizmo ir rekreacijos objektus, integruojasi į tarpvalstybinį
bevariklio transporto trasų tinklą.
Rajoninės
bevariklio transporto trasos jungia gyvenamąsias vietoves, svarbius darbo,
švietimo, pramogų ir poilsio objektus tarpusavyje ir su krašto bevariklio
transporto trasomis.
Vietinės
bevariklio transporto trasos jungia pagrindinius takus su gyvenamosiomis
vietovėmis ir kitais nedideliais traukos objektais.
6 straipsnis.
Bevariklio transporto trasų kategorijos ir tipai
Bevariklio transporto
trasos pagal reikšmę skirstomos į dvi kategorijas: pagrindines ir
pagalbines. Pagrindines trasas sudaro krašto ir rajoninės bevariklio transporto
trasos, pagalbines - vietinės bevariklio transporto trasos.
Bevariklio transporto trasos pagal technines
charakteristikas bei santykį su motorinio transporto ir pėsčiųjų eismo trasomis
skirstomos į penkis bevariklio transporto trasų tipus:
1) žaliakeliai;
2) dviračių
takai šalia kelių, gatvių;
3) dviračių
juostos važiuojamojoje gatvės dalyje;
4) bevariklio
transporto trasos gatvėse, keliuose, privažiavimuose be eismo juostų žymėjimo;
5) bevariklio
transporto trasos šaligatviuose, pėsčiųjų zonose, pėsčiųjų ir dviračių takuose.
7 straipsnis.
Bevariklio transporto ir pėsčiųjų eismo trasos
Užtikrinat
saugų eismą bevariklio transporto trasose, transporto eismas turi būti
atskirtas nuo pėsčiųjų eismo skiriamąja juosta arba greta turi būti įrengti
pėsčiųjų takai, šaligatviai.
Pėsčiųjų
takuose ir šaligatviuose bevariklio transporto eismas leidžiamas, jeigu juose
bevariklio transporto trasa yra pažymėta skiriamąja juosta arba eismą leidžia
atitinkamas kelio ženklas.
Pėsčiųjų
takuose ir šaligatviuose (ne siauresniuose negu 2 metrai), kuriuose nėra kelio
ženklų bei horizontalaus ženklinimo juostų, bevariklio transporto priemones
gali naudoti tik vaikai iki 10 metų ir asmenys, turintys fizinę negalią.
Pagalbinėse
bevariklio transporto trasose - privažiavimuose, aikštelėse, gyvenamosiose
zonose - leidžiamas mišrus riboto greičio (iki 20 kilometrų per valandą)
motorinio, bevariklio transporto ir pėsčiųjų eismas.
8 straipsnis.
Bevariklio transporto trasos keliuose ir gatvėse
Bevariklio
transporto priemonių eismas keliuose ir gatvėse yra priimtinas tik nesant
galimybės nutiesti atskirus dviračių takus ar žaliakelius.
Bevariklio
transporto trasos projektuojamos ir tiesiamos vadovaujantis norminiais statybos
reglamentais. Aptarnavimo gatvių bei kelių su asfalto ar betono danga
važiuojamosios dalies kraštuose trasos įrengiamos pažymint dviračių juostas.
Pagalbinėse gatvėse bei mažo intensyvumo (iki 100 automobilių per parą)
eismo keliuose bevariklio transporto eismas galimas mišriame motorinių
priemonių sraute, pažymint atitinkamais kelio ženklais bei ženklinimu.
Pagrindinių
bevariklio transporto trasų susikirtimuose su didelio intensyvumo ir (arba)
greito eismo keliais (automagistralėmis, greito eismo ir pagrindinėmis
gatvėmis) įrengiami bevarikliam transportui skirti tilteliai, tuneliai arba
kiti saugų eismą užtikrinantys inžineriniai įrenginiai.
Bevariklio
transporto trasų susikirtimuose su geležinkeliais įrengiami tilteliai,
tuneliai, pervažos.
9 straipsnis.
Bevariklio transporto infrastruktūros plėtros principai
Bevariklio
transporto trasų tinklas planuojamas ir tiesiamas kaip bendras tinklas,
jungiantis gyvenamąsias, darbo, mokymosi, paslaugų ir poilsio vietas.
Bevariklio transporto trasų tinklas kuriamas vadovaujantis subalansuotos
transporto plėtros principais.
Kartu su bevariklio transporto
trasomis plėtojamas bevariklio transporto priemonių stovėjimo bei saugojimo
aikštelių tinklas. Stovėjimo bei saugojimo aikštelės planuojamos ir įrengiamos
prie visų visuomeninės paskirties objektų, daugiabučių namų.
Miesto ir
tarpmiestinis visuomeninis transportas (keleiviniai traukiniai, autobusai,
troleibusai, jūrų ir upių keltai) ir jo stotys bei uostai turi būti pritaikyti
neišardytoms bevariklio transporto priemonėms vežti kartu su naudotojais.
Bevariklio
transporto trasų tinklas žymimas vadovaujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimais
(kelio ženklais ir kelių ženklinimu).
Žaliakeliams ir dviračių
takams šalia kelių, gatvių abipus trasos įrengiamos apsaugos zonos.
10 straipsnis.
Bevariklio transporto infrastruktūros plėtros programos ir planai
Bevariklio
transporto infrastruktūros plėtra planuojama rengiant šalies, apskričių ir
savivaldybių bendruosius planus. Bendruosiuose planuose pateikiamos bevariklio
transporto infrastruktūros plėtros programos ir bevariklio transporto tinklo
schemos (pagrindinės bevariklio transporto trasos). Bevariklio transporto
infrastruktūros plėtrą detalizuoja 3 metų apskričių bei savivaldybių programos.
Kartu su programomis rengiami specialieji bevariklio transporto tinklo plėtros
planai.
Teritorijų detaliuose planuose
nurodomos pagrindinių ir pagalbinių bevariklio transporto trasų ribos ir
bevariklio transporto priemonių stovėjimo bei saugojimo aikštelės. Jei krašto,
apskričių, savivaldybių bendrieji planai neatitinka šio įstatymo nuostatų,
nenumato bevariklio transporto plėtros, per 2 metus nuo šio įstatymo
įsigaliojimo šie planai turi būti pataisyti arba parengti specialieji planai.
11 straipsnis.
Bevariklio transporto infrastruktūros projektavimas ir įrengimas
Bevariklio
transporto infrastruktūros objektai projektuojami remiantis patvirtintais
teritorijų planavimo dokumentais ir įrengiami pagal nustatyta tvarka
patvirtintus projektus. Projektai rengiami vadovaujantis normatyviniais
statybos dokumentais. Šiuos projektus tvirtina Aplinkos ministerija, suderinusi
su Susisiekimo, Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijomis.
Bevariklio transporto
infrastruktūros objektai statomi, remontuojami ir atiduodami naudoti
vadovaujantis atitinkamais normatyviniais dokumentais.
3.
Funkcionalumo, saugumo, ekologiškumo, patrauklumo požiūriu pirmenybė teikiama
žaliakelių tiesimui. Žaliakeliai turi būti tiesiami toliau nuo motorinio
transporto kelių bei kitų taršos objektų, kuo racionaliau panaudojant reljefą,
sujungiant parkus, miškus, kitus želdynus, vandens telkinius.
Lėšų taupymo
ir bevariklio transporto infrastruktūros plėtros pagreitinimo požiūriu
pirmenybė teikiama esamos kelių ir gatvių infrastruktūros panaudojimui tokiu
būdu:
1) bevariklio transporto
takų tinklui tiesti šalia kelių ir gatvių;
2) dviračių
juostoms skirti, ženklinant jas keliuose, gatvėse ir šaligatviuose;
3) bevariklio transporto trasoms
įteisinti riboto greičio eismo keliuose ir gatvėse.
TREČIASIS SKIRSNIS
BEVARIKLIO
TRANSPORTO PLĖTROS EKONOMINĖS SĄLYGOS
12
straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros nuosavybė
Bevariklio transporto
infrastruktūra yra valstybės, savivaldybių arba juridinių ar fizinių asmenų
nuosavybė. Žaliakeliai ir dviračių takai yra valstybės arba savivaldybės
nuosavybė. Dviračių juostos ir nežymėtos bevariklio transporto trasos keliuose
ir gatvėse yra neatskiriama sudedamoji kelių ir gatvių dalis.
Krašto bevariklio transporto
trasos yra valstybės nuosavybė, valdytojai - Susisiekimo ministerija arba
apskričių viršininkų administracijos.
Rajoninės bevariklio
transporto trasos yra savivaldybių nuosavybė, valdytojai - savivaldybių
administracijos.
Vietinės bevariklio transporto
trasos yra savivaldybių arba juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė.
Bevariklio transporto trasų
valdytojai yra atsakingi už jų saugų eksploatavimą ir priežiūrą.
Bevariklio transporto
priemonių stovėjimo ir saugojimo aikštelės su įranga yra valstybės,
savivaldybių arba juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė.
12 straipsnis.
Bevariklio transporto infrastruktūros nuosavybė
Bevariklio transporto
infrastruktūra yra valstybės, savivaldybių arba juridinių ar fizinių asmenų
nuosavybė. Žaliakeliai ir dviračių takai yra valstybės arba savivaldybės
nuosavybė. Dviračių juostos ir nežymėtos bevariklio transporto trasos keliuose ir
gatvėse yra neatskiriama sudedamoji kelių ir gatvių dalis.
Krašto bevariklio transporto
trasos yra valstybės nuosavybė, valdytojai - Susisiekimo ministerija arba
apskričių viršininkų administracijos.
Rajoninės bevariklio
transporto trasos yra savivaldybių nuosavybė, valdytojai - savivaldybių
administracijos.
Vietinės bevariklio transporto
trasos yra savivaldybių arba juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė.
Bevariklio transporto trasų
valdytojai yra atsakingi už jų saugų eksploatavimą ir priežiūrą.
Bevariklio transporto
priemonių stovėjimo ir saugojimo aikštelės su įranga yra valstybės,
savivaldybių arba juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė.
13
straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros plėtros ekonominės sąlygos
Už bevariklio
transporto infrastruktūros plėtrą ir saugų eksploatavimą yra atsakinga
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, apskritys, savivaldybės bei
transporto infrastruktūros savininkai. Lėšos šalies bevariklio
transporto infrastruktūrai plėsti ir eksploatuoti numatomos valstybės ir
savivaldybių biudžetuose. Vyriausybė remia krašto, savivaldybių, bendruomenių
bevariklio transporto plėtros programas.
Žemė bevariklio transporto
infrastruktūrai plėsti įgyjama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
pagal atitinkamų bendruomenių poreikius susisiekimo infrastruktūrai plėtoti.
14 straipsnis. Bevariklio
transporto infrastruktūros finansavimas
Krašto bevariklio transporto
infrastruktūros įrengimas bei priežiūra finansuojama valstybės investicijų
programose. Papildomi finansavimo šaltiniai gali būti Kelių priežiūros
ir plėtros programos, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios
programos, Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos
lėšos.
Rajoninės ir vietinės
bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas bei priežiūra finansuojami iš
savivaldybių biudžetų, naudojant savivaldybėms skiriamas Kelių priežiūros ir
plėtros programos, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios
programos, Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos
lėšas.
Bevariklio transporto
infrastruktūrai finansuoti gali būti naudojamos Lietuvos Respublikos ir
užsienio šalių fizinių ar juridinių asmenų lėšos.
Įmonių investicijos į
visuomeniniam naudojimui skirtą bevariklio transporto infrastruktūrą yra
prilyginamos paramai pagal Labdaros ir paramos įstatymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1617,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2770 (2003-06-27)
16 straipsnis.
Bevariklio transporto plėtros valdymas
Bevariklio
transporto plėtros valdymą vykdo Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos,
apskritys ir savivaldybės.
Prie Susisiekimo ministerijos
ir savivaldybių tarybų steigiamos Bevariklio transporto komisijos, kurios
tvarko bevariklio transporto plėtros fondus, inicijuoja ir prižiūri bevariklio
transporto plėtros programų, bevariklio transporto tinklo plėtros planų
įgyvendinimą.
Užsienio ir
šalies bevariklio transporto raidos patirties analizei, metodiniam
reguliavimui, programinėms užduotims rengti, informacijos analizei ir
apibendrinimui prie Susisiekimo ministerijos steigiamas Bevariklio transporto
metodinis-informacinis kabinetas.
17 straipsnis.
Teisė naudotis bevariklio transporto trasomis
Teisę naudotis
bevariklio transporto trasomis turi visi Lietuvos Respublikos ir užsienio
piliečiai, vadovaudamiesi šiuo, Kelių ir kitais įstatymais, Kelių eismo
taisyklėmis, kelių ir gatvių priežiūros taisyklėmis. Eismas bevariklio
transporto trasomis gali būti laikinai apribotas arba uždraustas, jei kyla
pavojus eismo saugumui. Tai turi būti įforminta nustatyta tvarka. Informacija
apie bevariklio transporto trasos uždarymą skelbiama visuomenės informavimo
priemonėse.
18 straipsnis.
Bevariklio transporto infrastruktūros valdytojų teisės
Bevariklio
transporto infrastruktūros valdytojai, policija turi teisę nutraukti arba
apriboti eismą bevariklio transporto trasomis, jei kyla pavojus saugiam eismui
arba jei yra išduodamas leidimas dėl objektų, esančių po trasa arba šalia jos,
statybos, rekonstrukcijos, remonto.
Leidimas bevariklio transporto trasai
uždaryti dėl objektų, esančių po trasa ar šalia jos, statybos, rekonstrukcijos,
remonto išduodamas nustatant uždarymo terminus bei rinkliavos dydžius pagal
bevariklio transporto trasų kategorijas.
19 straipsnis.
Teisė vairuoti bevariklio transporto priemones
Teisė
vairuoti bevariklio transporto priemones žaliakeliais ir dviračių takais
neribojama.
Teisę
vairuoti bevariklio transporto priemonę bevariklio transporto trasomis gatvėse
ir keliuose turi kiekvienas asmuo, sulaukęs 12 metų arba jaunesnio amžiaus,
turintis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą.
20 straipsnis.
Bevariklio transporto eismo saugumo kontrolė
Bevariklio
transporto saugaus eismo reikalavimus nustato, bevariklio transporto priemonių
eismo ir techninę kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Bevariklio
transporto priemonių eismo tvarką reglamentuoja Kelių eismo taisyklės ir
atitinkami techniniai reglamentai.
Bevariklio
transporto priemonių registracijos, apskaitos reikmę ir tvarką nustato
savivaldybės arba jų įgaliotos institucijos.
21 straipsnis.
Atsakomybė už Įstatymo pažeidimą
Už šio įstatymo
reikalavimų pažeidimą taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
atsakomybė.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1264,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5549 (2002-12-24)
BEVARIKLIO
TRANSPORTO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1617,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2770 (2003-06-27)
BEVARIKLIO
TRANSPORTO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m.
sausio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-07-03)
autrap@lrs.lt
13 straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros
plėtros ekonominės sąlygos
Už bevariklio
transporto infrastruktūros plėtrą ir saugų eksploatavimą yra atsakinga
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, apskritys, savivaldybės bei
transporto infrastruktūros savininkai. Lėšos šalies bevariklio
transporto infrastruktūrai plėsti ir eksploatuoti numatomos valstybės ir
savivaldybių biudžetuose. Vyriausybė remia krašto, savivaldybių, bendruomenių
bevariklio transporto plėtros programas.
Žemė bevariklio transporto
infrastruktūrai plėsti įgyjama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
pagal atitinkamų bendruomenių poreikius susisiekimo infrastruktūrai plėtoti.
15 straipsnis. Bevariklio transporto priemonių
gamybos ir naudojimo skatinimas
Bevariklio
transporto priemonių naudotojai už krašto ir savivaldybių bevariklio transporto
infrastruktūros naudojimą neapmokestinami jokiais mokesčiais ir
rinkliavomis.
Lietuvoje
registruotos įmonės, gaminančios bei remontuojančios vienetines bevariklio
transporto priemones, skatinamos teisės aktų nustatyta tvarka.
Įmonių,
ūkinių bendrijų investicijoms į tarnybiniam naudojimui skirtas bevariklio
transporto priemones taikomos kitoms investicijoms galiojančios mokesčių
lengvatos.
4.
Fiziniai asmenys, kurių veikla yra bevariklio transporto priemonių
konstravimas, remontas, nuoma, keleivių ir krovinių vežimas bevariklio
transporto priemonėmis, gali ja verstis turėdami verslo liudijimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1264,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5549 (2002-12-24)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BEVARIKLIO
TRANSPORTO VALDYMAS IR KONTROLĖ
16
straipsnis. Bevariklio transporto plėtros valdymas
Bevariklio
transporto plėtros valdymą vykdo Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos,
apskritys ir savivaldybės.
Prie Susisiekimo ministerijos
ir savivaldybių tarybų steigiamos Bevariklio transporto komisijos, kurios
tvarko bevariklio transporto plėtros fondus, inicijuoja ir prižiūri bevariklio
transporto plėtros programų, bevariklio transporto tinklo plėtros planų
įgyvendinimą.
Užsienio ir
šalies bevariklio transporto raidos patirties analizei, metodiniam
reguliavimui, programinėms užduotims rengti, informacijos analizei ir
apibendrinimui prie Susisiekimo ministerijos steigiamas Bevariklio transporto
metodinis-informacinis kabinetas.
17
straipsnis. Teisė naudotis bevariklio transporto trasomis
Teisę naudotis
bevariklio transporto trasomis turi visi Lietuvos Respublikos ir užsienio
piliečiai, vadovaudamiesi šiuo, Kelių ir kitais įstatymais, Kelių eismo
taisyklėmis, kelių ir gatvių priežiūros taisyklėmis. Eismas bevariklio
transporto trasomis gali būti laikinai apribotas arba uždraustas, jei kyla
pavojus eismo saugumui. Tai turi būti įforminta nustatyta tvarka. Informacija
apie bevariklio transporto trasos uždarymą skelbiama visuomenės informavimo priemonėse.
18
straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros valdytojų teisės
Bevariklio
transporto infrastruktūros valdytojai, policija turi teisę nutraukti arba
apriboti eismą bevariklio transporto trasomis, jei kyla pavojus saugiam eismui
arba jei yra išduodamas leidimas dėl objektų, esančių po trasa arba šalia jos,
statybos, rekonstrukcijos, remonto.
Leidimas bevariklio transporto trasai
uždaryti dėl objektų, esančių po trasa ar šalia jos, statybos, rekonstrukcijos,
remonto išduodamas nustatant uždarymo terminus bei rinkliavos dydžius pagal
bevariklio transporto trasų kategorijas.
19
straipsnis. Teisė vairuoti bevariklio transporto priemones
Teisė
vairuoti bevariklio transporto priemones žaliakeliais ir dviračių takais
neribojama.
Teisę
vairuoti bevariklio transporto priemonę bevariklio transporto trasomis gatvėse
ir keliuose turi kiekvienas asmuo, sulaukęs 12 metų arba jaunesnio amžiaus,
turintis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą.
20
straipsnis. Bevariklio transporto eismo saugumo kontrolė
Bevariklio
transporto saugaus eismo reikalavimus nustato, bevariklio transporto priemonių
eismo ir techninę kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Bevariklio
transporto priemonių eismo tvarką reglamentuoja Kelių eismo taisyklės ir
atitinkami techniniai reglamentai.
Bevariklio
transporto priemonių registracijos, apskaitos reikmę ir tvarką nustato
savivaldybės arba jų įgaliotos institucijos.
21
straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimą
Už šio įstatymo
reikalavimų pažeidimą taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
atsakomybė.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1264,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5549 (2002-12-24)
BEVARIKLIO
TRANSPORTO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1617,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2770 (2003-06-27)
BEVARIKLIO
TRANSPORTO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m.
sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2455,
2004-09-28, Žin., 2004, Nr. 152-5526 (2004-10-16)
BEVARIKLIO
TRANSPORTO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-10-20)
autrap@lrs.lt
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).