Lietuvos Respublikos bevariklio transporto įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2000-06-20
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 56-1642

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BEVARIKLIO TRANSPORTO

ĮSTATYMAS

2000 m. birželio 20 d. Nr. VIII-1744

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas

nustato bevariklio transporto padėtį bendroje transporto sistemoje, jo plėtros

sąlygas, bendrus bevariklio transporto infrastruktūros projektavimo, įrengimo

ir eksploatavimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus, užtikrina žmogaus teisę į

švarią ir sveiką transporto paslaugą.

2.

Įstatymas

netaikomas bevarikliam oro, vandens transportui, važnyčiotojams ir jojikams.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Bevariklio

transporto priemonė - transporto priemonė, varoma žmogaus (paties

vairuotojo arba kartu važiuojančių keleivių) raumenų jėga; atskirais atvejais,

kai tai būtina riboto judėjimo žmonėms, su pagalbiniu varikliu. Tradicinės

bevariklio transporto priemonės yra dviračiai, velomobiliai, invalidų vežimėliai.

2.

Bevariklis

transportas - žmonių važiavimas, keleivių bei nedidelių krovinių vežimas

naudojant bevariklio transporto priemones.

3.

Bevariklio

transporto trasa - gatvės arba kelio dalis, kurioje nedraudžiamas

bevariklio transporto priemonių eismas, specialiai tam įrengta dviračių juosta,

šalia gatvės ar kelio nutiestas dviračių takas, žaliakelis.

4.

Bevariklio

transporto trasos apsaugos zona - žemės juostos abipus dviračio tako ar

žaliakelio, skirtos trasos apsaugai, kuriose gali būti statomi teršalus

sulaikantys įrenginiai, formuojamos želdinių juostos, statomi aptarnavimo

objektai.

5.

Dviračių

juosta - gatvės arba kelio dalis, įrengta bevariklio transporto priemonių

eismui, atskirta kelio danga arba skiriamąja horizontalaus dangų ženklinimo

juosta.

6.

Dviračių

takas - specialiai bevariklio transporto priemonių eismui įrengta trasa,

kurioje gali būti leidžiamas dviračių motorinių priemonių (jeigu jų variklio

darbinis tūris neviršija 50 cm(3)) eismas.

7.

Gyvenamoji

zona - namų kiemai, aikštės, stovėjimo aikštelės arba kelio dalis, taip pat

privažiavimai prie namų, kiemų ar stovėjimo aikštelių, kuriose leidžiamas

mišrus eismas ir galioja greičio ribojimas iki 20 kilometrų per valandą.

8.

Pėsčiųjų

ir dviračių takas - mišriam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių

eismui naudojamas takas arba šaligatvis, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais,

kuriame draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.

9.

Saugaus

eismo inžineriniai įrenginiai - apsauginės želdinių juostos, pylimai,

sienelės, ekranai, eismą skiriančios juostos ir kiti saugų eismą užtikrinantys

inžineriniai įrenginiai.

10.

Žaliakelis

įrengtos trasos, atskirtos nuo automobilių kelių tinklo ir tiesiamos per

želdynus arba apželdinamos.

3

straipsnis. Bevariklio transporto vieta transporto sistemoje

1.

Bevariklis transportas dėl

ekonomiškumo (nenaudoja degalų), ekologiškumo (neteršia aplinkos), humaniškumo

(nedideli greičiai, mažai pavojingas kitiems eismo dalyviams), sveikatingumo

(reikalauja fizinio aktyvumo) yra universali susisiekimo, transportavimo ir

aktyvaus poilsio priemonė.

2.

Bevariklis

transportas yra skirtas miesto, priemiesčio ir kaimo susisiekimui, nedideliems kroviniams

vežti trumpais atstumais bei rekreacijos ir turizmo tikslams įvairiais

atstumais. Jis kartu su motorinio transporto ribojimo priemonėmis mažina miestų

kamšatį ir aplinkos užterštumą.

3.

Bevariklis

transportas užima tarpinę padėtį tarp pėsčiųjų ir motorinio transporto

priemonių eismo ir būdamas lankstus, nekenksmingas aplinkai papildo bei

išplečia pėsčiųjų ir viešojo keleivių transporto sistemą. Tam prie viešojo

transporto stotelių įrengiamos bevariklio transporto priemonių stovėjimo ir

saugojimo aikštelės; traukiniuose, autobusuose, keleiviniuose laivuose ir

keltuose sudaromos sąlygos vežti bevariklio transporto priemones.

4.

Bevariklis transportas yra ir

susisiekimo, ir aktyvaus poilsio būdas, todėl skatintinas kaip rekreacijos ir

turizmo forma. Bevariklio transporto trasos turi sujungti gyvenamąsias ir

rekreacines vietoves - nacionalinius, regioninius parkus, upių, ežerų, marių ir

jūros pakrantes, priemiesčius su miestų transporto tinklu. Krašto bevariklio

transporto trasos turi įsilieti į tarpvalstybinį dviračių takų tinklą ir

sudaryti sąlygas tarptautiniam dviračių turizmui.

ANTRASIS SKIRSNIS

bevariklio transporto INFRASTRUKTŪRA IR JOS PLĖTRA

4

straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūra

1.

Šalies

bevariklio transporto infrastruktūrą sudaro bevariklio transporto trasos su

specialiai bevarikliam transportui pritaikyta aplinka ir priklausiniais;

svarbiausi iš jų - saugaus eismo inžineriniai įrenginiai, saugaus eismo

organizavimo ir informacinė sistema, bevariklio transporto priemonių stovėjimo

ir saugojimo aikštelės su atitinkama įranga, techninio aptarnavimo bei remonto

įmonės.

2.

Bevariklio

transporto priemonių stovėjimo vietos turi būti įrengiamos prie visų

visuomeninės paskirties objektų. Jose turi būti sudarytos techninės sąlygos

bevariklio transporto priemonę prirakinti. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose

namuose, svarbiuose bevariklio transporto traukos objektuose ir prie jų turi

būti įrengiamos bevariklio transporto priemonių saugojimo patalpos, stoginės

arba vietos apsaugos įranga.

5

straipsnis. Bevariklio transporto trasų tinklas

1.

Bevariklio

transporto trasų tinklą sudaro tarpusavyje susietos krašto, rajoninės ir

vietinės bevariklio transporto trasos.

2.

Krašto

bevariklio transporto trasos jungia Lietuvos miestus, valstybinius parkus,

svarbius turizmo ir rekreacijos objektus, integruojasi į tarpvalstybinį

bevariklio transporto trasų tinklą.

3.

Rajoninės

bevariklio transporto trasos jungia gyvenamąsias vietoves, svarbius darbo,

švietimo, pramogų ir poilsio objektus tarpusavyje ir su krašto bevariklio

transporto trasomis.

4.

Vietinės

bevariklio transporto trasos jungia pagrindinius takus su gyvenamosiomis

vietovėmis ir kitais nedideliais traukos objektais.

6

straipsnis. Bevariklio transporto trasų kategorijos ir tipai

1.

Bevariklio transporto

trasos pagal reikšmę skirstomos į dvi kategorijas: pagrindines ir

pagalbines. Pagrindines trasas sudaro krašto ir rajoninės bevariklio transporto

trasos, pagalbines - vietinės bevariklio transporto trasos.

2.

Bevariklio transporto trasos pagal technines

charakteristikas bei santykį su motorinio transporto ir pėsčiųjų eismo trasomis

skirstomos į penkis bevariklio transporto trasų tipus:

1) žaliakeliai;

2) dviračių

takai šalia kelių, gatvių;

3) dviračių

juostos važiuojamojoje gatvės dalyje;

4) bevariklio

transporto trasos gatvėse, keliuose, privažiavimuose be eismo juostų žymėjimo;

5) bevariklio

transporto trasos šaligatviuose, pėsčiųjų zonose, pėsčiųjų ir dviračių takuose.

7

straipsnis. Bevariklio transporto ir pėsčiųjų eismo trasos

1.

Užtikrinat

saugų eismą bevariklio transporto trasose, transporto eismas turi būti

atskirtas nuo pėsčiųjų eismo skiriamąja juosta arba greta turi būti įrengti

pėsčiųjų takai, šaligatviai.

2.

Pėsčiųjų

takuose ir šaligatviuose bevariklio transporto eismas leidžiamas, jeigu juose

bevariklio transporto trasa yra pažymėta skiriamąja juosta arba eismą leidžia

atitinkamas kelio ženklas.

3.

Pėsčiųjų

takuose ir šaligatviuose (ne siauresniuose negu 2 metrai), kuriuose nėra kelio

ženklų bei horizontalaus ženklinimo juostų, bevariklio transporto priemones

gali naudoti tik vaikai iki 10 metų ir asmenys, turintys fizinę negalią.

4.

Pagalbinėse

bevariklio transporto trasose - privažiavimuose, aikštelėse, gyvenamosiose

zonose - leidžiamas mišrus riboto greičio (iki 20 kilometrų per valandą)

motorinio, bevariklio transporto ir pėsčiųjų eismas.

8

straipsnis. Bevariklio transporto trasos keliuose ir gatvėse

1.

Bevariklio

transporto priemonių eismas keliuose ir gatvėse yra priimtinas tik nesant

galimybės nutiesti atskirus dviračių takus ar žaliakelius.

2.

Bevariklio

transporto trasos projektuojamos, įrengiamos arba (ir) pažymimos vadovaujantis

norminių dokumentų reikalavimais. Vietinės reikšmės kelių (gatvių) su asfalto

ar betono danga važiuojamosios dalies kraštuose trasos įrengiamos pažymint

dviračių juostas. Keliuose bevariklio transporto trasos, skirtos organizuotam

dviračių turizmui, įrengiamos arba (ir) pažymimos:

1) valstybinės

reikšmės magistraliniuose keliuose – tik šalia kelio įrengtuose dviračių

takuose;

2) valstybinės

reikšmės krašto keliuose – kur yra mišrus transporto priemonių srautas, kai

eismo intensyvumas mažesnis kaip 1000 automobilių per parą; jei eismo

intensyvumas nuo 1000 iki 3000 automobilių per parą – kai abiejose kelio pusėse

yra paženklintos ir atskirtos ne siauresnės kaip 1 metro asfaltuotos kelkraščio

juostos; kai didesnis eismo intensyvumas – tik šalia kelio įrengtuose dviračių

takuose;

3) valstybinės

reikšmės rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose – kur yra mišrus transporto

priemonių srautas, kai eismo intensyvumas mažesnis kaip 1500 automobilių per

parą; jei eismo intensyvumas didesnis – kai abiejose kelio pusėse yra

paženklintos ir atskirtos ne siauresnės kaip 1 metro asfaltuotos kelkraščio

juostos arba šalia kelio įrengtuose dviračių takuose.

3.

Pagrindinių

bevariklio transporto trasų susikirtimuose su didelio intensyvumo ir (arba)

greito eismo keliais (automagistralėmis, greito eismo ir pagrindinėmis

gatvėmis) įrengiami bevarikliam transportui skirti tilteliai, tuneliai arba

kiti saugų eismą užtikrinantys inžineriniai įrenginiai.

4.

Bevariklio

transporto trasų susikirtimuose su geležinkeliais įrengiami tilteliai,

tuneliai, pervažos.

5.

Jei

bevariklio transporto trasos yra ten, kur yra mišrus transporto priemonių

srautas, avaringuose kelio ruožuose įrengiamos papildomos saugaus eismo

gerinimo priemonės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2455,

2004-09-28, Žin., 2004, Nr. 152-5526 (2004-10-16)

9

straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros plėtros principai

1.

Bevariklio

transporto trasų tinklas planuojamas ir tiesiamas kaip bendras tinklas,

jungiantis gyvenamąsias, darbo, mokymosi, paslaugų ir poilsio vietas.

Bevariklio transporto trasų tinklas kuriamas vadovaujantis subalansuotos transporto

plėtros principais.

2.

Kartu su bevariklio transporto

trasomis plėtojamas bevariklio transporto priemonių stovėjimo bei saugojimo

aikštelių tinklas. Stovėjimo bei saugojimo aikštelės planuojamos ir įrengiamos

prie visų visuomeninės paskirties objektų, daugiabučių namų.

3.

Miesto ir

tarpmiestinis visuomeninis transportas (keleiviniai traukiniai, autobusai,

troleibusai, jūrų ir upių keltai) ir jo stotys bei uostai turi būti pritaikyti

neišardytoms bevariklio transporto priemonėms vežti kartu su naudotojais.

4.

Bevariklio

transporto trasų tinklas žymimas vadovaujantis Kelių eismo taisyklių

reikalavimais (kelio ženklais ir kelių ženklinimu).

5.

Žaliakeliams ir dviračių

takams šalia kelių, gatvių abipus trasos įrengiamos apsaugos zonos.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas

nustato bevariklio transporto padėtį bendroje transporto sistemoje, jo plėtros

sąlygas, bendrus bevariklio transporto infrastruktūros projektavimo, įrengimo

ir eksploatavimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus, užtikrina žmogaus teisę į

švarią ir sveiką transporto paslaugą.

2.

Įstatymas

netaikomas bevarikliam oro, vandens transportui, važnyčiotojams ir jojikams.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Bevariklio

transporto priemonė - transporto priemonė, varoma žmogaus (paties

vairuotojo arba kartu važiuojančių keleivių) raumenų jėga; atskirais atvejais,

kai tai būtina riboto judėjimo žmonėms, su pagalbiniu varikliu. Tradicinės

bevariklio transporto priemonės yra dviračiai, velomobiliai, invalidų vežimėliai.

2.

Bevariklis

transportas - žmonių važiavimas, keleivių bei nedidelių krovinių vežimas

naudojant bevariklio transporto priemones.

3.

Bevariklio

transporto trasa - gatvės arba kelio dalis, kurioje nedraudžiamas

bevariklio transporto priemonių eismas, specialiai tam įrengta dviračių juosta,

šalia gatvės ar kelio nutiestas dviračių takas, žaliakelis.

4.

Bevariklio

transporto trasos apsaugos zona - žemės juostos abipus dviračio tako ar

žaliakelio, skirtos trasos apsaugai, kuriose gali būti statomi teršalus

sulaikantys įrenginiai, formuojamos želdinių juostos, statomi aptarnavimo

objektai.

5.

Dviračių

juosta - gatvės arba kelio dalis, įrengta bevariklio transporto priemonių

eismui, atskirta kelio danga arba skiriamąja horizontalaus dangų ženklinimo

juosta.

6.

Dviračių

takas - specialiai bevariklio transporto priemonių eismui įrengta trasa,

kurioje gali būti leidžiamas dviračių motorinių priemonių (jeigu jų variklio

darbinis tūris neviršija 50 cm(3)) eismas.

7.

Gyvenamoji

zona - namų kiemai, aikštės, stovėjimo aikštelės arba kelio dalis, taip pat

privažiavimai prie namų, kiemų ar stovėjimo aikštelių, kuriose leidžiamas

mišrus eismas ir galioja greičio ribojimas iki 20 kilometrų per valandą.

8.

Pėsčiųjų

ir dviračių takas - mišriam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių

eismui naudojamas takas arba šaligatvis, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais,

kuriame draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.

9.

Saugaus

eismo inžineriniai įrenginiai - apsauginės želdinių juostos, pylimai,

sienelės, ekranai, eismą skiriančios juostos ir kiti saugų eismą užtikrinantys

inžineriniai įrenginiai.

10.

Žaliakelis

įrengtos trasos, atskirtos nuo automobilių kelių tinklo ir tiesiamos per

želdynus arba apželdinamos.

3 straipsnis.

Bevariklio transporto vieta transporto sistemoje

1.

Bevariklis transportas dėl

ekonomiškumo (nenaudoja degalų), ekologiškumo (neteršia aplinkos), humaniškumo

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.