Lietuvos Respublikos bevariklio transporto įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 56-1642

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BEVARIKLIO TRANSPORTO

ĮSTATYMAS

2000 m. birželio 20 d. Nr. VIII-1744

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

nustato bevariklio transporto padėtį bendroje transporto sistemoje, jo plėtros

sąlygas, bendrus bevariklio transporto infrastruktūros projektavimo, įrengimo

ir eksploatavimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus, užtikrina žmogaus teisę į

švarią ir sveiką transporto paslaugą.

netaikomas bevarikliam oro, vandens transportui, važnyčiotojams ir jojikams.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

transporto priemonė - transporto priemonė, varoma žmogaus (paties

vairuotojo arba kartu važiuojančių keleivių) raumenų jėga; atskirais atvejais,

kai tai būtina riboto judėjimo žmonėms, su pagalbiniu varikliu. Tradicinės

bevariklio transporto priemonės yra dviračiai, velomobiliai, invalidų vežimėliai.

transportas - žmonių važiavimas, keleivių bei nedidelių krovinių vežimas

naudojant bevariklio transporto priemones.

transporto trasa - gatvės arba kelio dalis, kurioje nedraudžiamas

bevariklio transporto priemonių eismas, specialiai tam įrengta dviračių juosta,

šalia gatvės ar kelio nutiestas dviračių takas, žaliakelis.

transporto trasos apsaugos zona - žemės juostos abipus dviračio tako ar

žaliakelio, skirtos trasos apsaugai, kuriose gali būti statomi teršalus

sulaikantys įrenginiai, formuojamos želdinių juostos, statomi aptarnavimo

objektai.

juosta - gatvės arba kelio dalis, įrengta bevariklio transporto priemonių

eismui, atskirta kelio danga arba skiriamąja horizontalaus dangų ženklinimo

juosta.

takas - specialiai bevariklio transporto priemonių eismui įrengta trasa,

kurioje gali būti leidžiamas dviračių motorinių priemonių (jeigu jų variklio

darbinis tūris neviršija 50 cm(3)) eismas.

zona - namų kiemai, aikštės, stovėjimo aikštelės arba kelio dalis, taip pat

privažiavimai prie namų, kiemų ar stovėjimo aikštelių, kuriose leidžiamas

mišrus eismas ir galioja greičio ribojimas iki 20 kilometrų per valandą.

ir dviračių takas - mišriam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių

eismui naudojamas takas arba šaligatvis, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais,

kuriame draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.

eismo inžineriniai įrenginiai - apsauginės želdinių juostos, pylimai,

sienelės, ekranai, eismą skiriančios juostos ir kiti saugų eismą užtikrinantys

inžineriniai įrenginiai.

• specialios saugiam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių eismui

įrengtos trasos, atskirtos nuo automobilių kelių tinklo ir tiesiamos per

želdynus arba apželdinamos.

3

straipsnis. Bevariklio transporto vieta transporto sistemoje

ekonomiškumo (nenaudoja degalų), ekologiškumo (neteršia aplinkos), humaniškumo

(nedideli greičiai, mažai pavojingas kitiems eismo dalyviams), sveikatingumo

(reikalauja fizinio aktyvumo) yra universali susisiekimo, transportavimo ir

aktyvaus poilsio priemonė.

transportas yra skirtas miesto, priemiesčio ir kaimo susisiekimui, nedideliems kroviniams

vežti trumpais atstumais bei rekreacijos ir turizmo tikslams įvairiais

atstumais. Jis kartu su motorinio transporto ribojimo priemonėmis mažina miestų

kamšatį ir aplinkos užterštumą.

transportas užima tarpinę padėtį tarp pėsčiųjų ir motorinio transporto

priemonių eismo ir būdamas lankstus, nekenksmingas aplinkai papildo bei

išplečia pėsčiųjų ir viešojo keleivių transporto sistemą. Tam prie viešojo

transporto stotelių įrengiamos bevariklio transporto priemonių stovėjimo ir

saugojimo aikštelės; traukiniuose, autobusuose, keleiviniuose laivuose ir

keltuose sudaromos sąlygos vežti bevariklio transporto priemones.

susisiekimo, ir aktyvaus poilsio būdas, todėl skatintinas kaip rekreacijos ir

turizmo forma. Bevariklio transporto trasos turi sujungti gyvenamąsias ir

rekreacines vietoves - nacionalinius, regioninius parkus, upių, ežerų, marių ir

jūros pakrantes, priemiesčius su miestų transporto tinklu. Krašto bevariklio

transporto trasos turi įsilieti į tarpvalstybinį dviračių takų tinklą ir

sudaryti sąlygas tarptautiniam dviračių turizmui.

ANTRASIS SKIRSNIS

bevariklio transporto INFRASTRUKTŪRA IR JOS PLĖTRA

4

straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūra

bevariklio transporto infrastruktūrą sudaro bevariklio transporto trasos su

specialiai bevarikliam transportui pritaikyta aplinka ir priklausiniais;

svarbiausi iš jų - saugaus eismo inžineriniai įrenginiai, saugaus eismo

organizavimo ir informacinė sistema, bevariklio transporto priemonių stovėjimo

ir saugojimo aikštelės su atitinkama įranga, techninio aptarnavimo bei remonto

įmonės.

transporto priemonių stovėjimo vietos turi būti įrengiamos prie visų

visuomeninės paskirties objektų. Jose turi būti sudarytos techninės sąlygos

bevariklio transporto priemonę prirakinti. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose

namuose, svarbiuose bevariklio transporto traukos objektuose ir prie jų turi

būti įrengiamos bevariklio transporto priemonių saugojimo patalpos, stoginės

arba vietos apsaugos įranga.

5

straipsnis. Bevariklio transporto trasų tinklas

transporto trasų tinklą sudaro tarpusavyje susietos krašto, rajoninės ir

vietinės bevariklio transporto trasos.

bevariklio transporto trasos jungia Lietuvos miestus, valstybinius parkus,

svarbius turizmo ir rekreacijos objektus, integruojasi į tarpvalstybinį

bevariklio transporto trasų tinklą.

bevariklio transporto trasos jungia gyvenamąsias vietoves, svarbius darbo,

švietimo, pramogų ir poilsio objektus tarpusavyje ir su krašto bevariklio

transporto trasomis.

bevariklio transporto trasos jungia pagrindinius takus su gyvenamosiomis

vietovėmis ir kitais nedideliais traukos objektais.

6

straipsnis. Bevariklio transporto trasų kategorijos ir tipai

trasos pagal reikšmę skirstomos į dvi kategorijas: pagrindines ir

pagalbines. Pagrindines trasas sudaro krašto ir rajoninės bevariklio transporto

trasos, pagalbines - vietinės bevariklio transporto trasos.

charakteristikas bei santykį su motorinio transporto ir pėsčiųjų eismo trasomis

skirstomos į penkis bevariklio transporto trasų tipus:

1) žaliakeliai;

2) dviračių

takai šalia kelių, gatvių;

3) dviračių

juostos važiuojamojoje gatvės dalyje;

4) bevariklio

transporto trasos gatvėse, keliuose, privažiavimuose be eismo juostų žymėjimo;

5) bevariklio

transporto trasos šaligatviuose, pėsčiųjų zonose, pėsčiųjų ir dviračių takuose.

7

straipsnis. Bevariklio transporto ir pėsčiųjų eismo trasos

saugų eismą bevariklio transporto trasose, transporto eismas turi būti

atskirtas nuo pėsčiųjų eismo skiriamąja juosta arba greta turi būti įrengti

pėsčiųjų takai, šaligatviai.

takuose ir šaligatviuose bevariklio transporto eismas leidžiamas, jeigu juose

bevariklio transporto trasa yra pažymėta skiriamąja juosta arba eismą leidžia

atitinkamas kelio ženklas.

takuose ir šaligatviuose (ne siauresniuose negu 2 metrai), kuriuose nėra kelio

ženklų bei horizontalaus ženklinimo juostų, bevariklio transporto priemones

gali naudoti tik vaikai iki 10 metų ir asmenys, turintys fizinę negalią.

bevariklio transporto trasose - privažiavimuose, aikštelėse, gyvenamosiose

zonose - leidžiamas mišrus riboto greičio (iki 20 kilometrų per valandą)

motorinio, bevariklio transporto ir pėsčiųjų eismas.

8

straipsnis. Bevariklio transporto trasos keliuose ir gatvėse

transporto priemonių eismas keliuose ir gatvėse yra priimtinas tik nesant

galimybės nutiesti atskirus dviračių takus ar žaliakelius.

transporto trasos projektuojamos, įrengiamos arba (ir) pažymimos vadovaujantis

norminių dokumentų reikalavimais. Vietinės reikšmės kelių (gatvių) su asfalto

ar betono danga važiuojamosios dalies kraštuose trasos įrengiamos pažymint

dviračių juostas. Keliuose bevariklio transporto trasos, skirtos organizuotam

dviračių turizmui, įrengiamos arba (ir) pažymimos:

1) valstybinės

reikšmės magistraliniuose keliuose – tik šalia kelio įrengtuose dviračių

takuose;

2) valstybinės

reikšmės krašto keliuose – kur yra mišrus transporto priemonių srautas, kai

eismo intensyvumas mažesnis kaip 1000 automobilių per parą; jei eismo

intensyvumas nuo 1000 iki 3000 automobilių per parą – kai abiejose kelio pusėse

yra paženklintos ir atskirtos ne siauresnės kaip 1 metro asfaltuotos kelkraščio

juostos; kai didesnis eismo intensyvumas – tik šalia kelio įrengtuose dviračių

takuose;

3) valstybinės

reikšmės rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose – kur yra mišrus transporto

priemonių srautas, kai eismo intensyvumas mažesnis kaip 1500 automobilių per

parą; jei eismo intensyvumas didesnis – kai abiejose kelio pusėse yra

paženklintos ir atskirtos ne siauresnės kaip 1 metro asfaltuotos kelkraščio

juostos arba šalia kelio įrengtuose dviračių takuose.

bevariklio transporto trasų susikirtimuose su didelio intensyvumo ir (arba)

greito eismo keliais (automagistralėmis, greito eismo ir pagrindinėmis

gatvėmis) įrengiami bevarikliam transportui skirti tilteliai, tuneliai arba

kiti saugų eismą užtikrinantys inžineriniai įrenginiai.

transporto trasų susikirtimuose su geležinkeliais įrengiami tilteliai,

tuneliai, pervažos.

bevariklio transporto trasos yra ten, kur yra mišrus transporto priemonių

srautas, avaringuose kelio ruožuose įrengiamos papildomos saugaus eismo

gerinimo priemonės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2455,

2004-09-28, Žin., 2004, Nr. 152-5526 (2004-10-16)

9

straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros plėtros principai

transporto trasų tinklas planuojamas ir tiesiamas kaip bendras tinklas,

jungiantis gyvenamąsias, darbo, mokymosi, paslaugų ir poilsio vietas.

Bevariklio transporto trasų tinklas kuriamas vadovaujantis subalansuotos transporto

plėtros principais.

trasomis plėtojamas bevariklio transporto priemonių stovėjimo bei saugojimo

aikštelių tinklas. Stovėjimo bei saugojimo aikštelės planuojamos ir įrengiamos

prie visų visuomeninės paskirties objektų, daugiabučių namų.

tarpmiestinis visuomeninis transportas (keleiviniai traukiniai, autobusai,

troleibusai, jūrų ir upių keltai) ir jo stotys bei uostai turi būti pritaikyti

neišardytoms bevariklio transporto priemonėms vežti kartu su naudotojais.

transporto trasų tinklas žymimas vadovaujantis Kelių eismo taisyklių

reikalavimais (kelio ženklais ir kelių ženklinimu).

takams šalia kelių, gatvių abipus trasos įrengiamos apsaugos zonos.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

nustato bevariklio transporto padėtį bendroje transporto sistemoje, jo plėtros

sąlygas, bendrus bevariklio transporto infrastruktūros projektavimo, įrengimo

ir eksploatavimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus, užtikrina žmogaus teisę į

švarią ir sveiką transporto paslaugą.

netaikomas bevarikliam oro, vandens transportui, važnyčiotojams ir jojikams.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

transporto priemonė - transporto priemonė, varoma žmogaus (paties

vairuotojo arba kartu važiuojančių keleivių) raumenų jėga; atskirais atvejais,

kai tai būtina riboto judėjimo žmonėms, su pagalbiniu varikliu. Tradicinės

bevariklio transporto priemonės yra dviračiai, velomobiliai, invalidų vežimėliai.

transportas - žmonių važiavimas, keleivių bei nedidelių krovinių vežimas

naudojant bevariklio transporto priemones.

transporto trasa - gatvės arba kelio dalis, kurioje nedraudžiamas

bevariklio transporto priemonių eismas, specialiai tam įrengta dviračių juosta,

šalia gatvės ar kelio nutiestas dviračių takas, žaliakelis.

transporto trasos apsaugos zona - žemės juostos abipus dviračio tako ar

žaliakelio, skirtos trasos apsaugai, kuriose gali būti statomi teršalus

sulaikantys įrenginiai, formuojamos želdinių juostos, statomi aptarnavimo

objektai.

juosta - gatvės arba kelio dalis, įrengta bevariklio transporto priemonių

eismui, atskirta kelio danga arba skiriamąja horizontalaus dangų ženklinimo

juosta.

takas - specialiai bevariklio transporto priemonių eismui įrengta trasa,

kurioje gali būti leidžiamas dviračių motorinių priemonių (jeigu jų variklio

darbinis tūris neviršija 50 cm(3)) eismas.

zona - namų kiemai, aikštės, stovėjimo aikštelės arba kelio dalis, taip pat

privažiavimai prie namų, kiemų ar stovėjimo aikštelių, kuriose leidžiamas

mišrus eismas ir galioja greičio ribojimas iki 20 kilometrų per valandą.

ir dviračių takas - mišriam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių

eismui naudojamas takas arba šaligatvis, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais,

kuriame draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.

eismo inžineriniai įrenginiai - apsauginės želdinių juostos, pylimai,

sienelės, ekranai, eismą skiriančios juostos ir kiti saugų eismą užtikrinantys

inžineriniai įrenginiai.

• specialios saugiam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių eismui

įrengtos trasos, atskirtos nuo automobilių kelių tinklo ir tiesiamos per

želdynus arba apželdinamos.

3 straipsnis.

Bevariklio transporto vieta transporto sistemoje

ekonomiškumo (nenaudoja degalų), ekologiškumo (neteršia aplinkos), humaniškumo

(nedideli greičiai, mažai pavojingas kitiems eismo dalyviams), sveikatingumo

(reikalauja fizinio aktyvumo) yra universali susisiekimo, transportavimo ir

aktyvaus poilsio priemonė.

transportas yra skirtas miesto, priemiesčio ir kaimo susisiekimui, nedideliems

kroviniams vežti trumpais atstumais bei rekreacijos ir turizmo tikslams

įvairiais atstumais. Jis kartu su motorinio transporto ribojimo priemonėmis

mažina miestų kamšatį ir aplinkos užterštumą.

transportas užima tarpinę padėtį tarp pėsčiųjų ir motorinio transporto

priemonių eismo ir būdamas lankstus, nekenksmingas aplinkai papildo bei

išplečia pėsčiųjų ir viešojo keleivių transporto sistemą. Tam prie viešojo

transporto stotelių įrengiamos bevariklio transporto priemonių stovėjimo ir

saugojimo aikštelės; traukiniuose, autobusuose, keleiviniuose laivuose ir

keltuose sudaromos sąlygos vežti bevariklio transporto priemones.

susisiekimo, ir aktyvaus poilsio būdas, todėl skatintinas kaip rekreacijos ir

turizmo forma. Bevariklio transporto trasos turi sujungti gyvenamąsias ir

rekreacines vietoves - nacionalinius, regioninius parkus, upių, ežerų, marių ir

jūros pakrantes, priemiesčius su miestų transporto tinklu. Krašto bevariklio

transporto trasos turi įsilieti į tarpvalstybinį dviračių takų tinklą ir

sudaryti sąlygas tarptautiniam dviračių turizmui.

ANTRASIS

SKIRSNIS

bevariklio transporto INFRASTRUKTŪRA IR JOS PLĖTRA

4 straipsnis.

Bevariklio transporto infrastruktūra

bevariklio transporto infrastruktūrą sudaro bevariklio transporto trasos su

specialiai bevarikliam transportui pritaikyta aplinka ir priklausiniais;

svarbiausi iš jų - saugaus eismo inžineriniai įrenginiai, saugaus eismo

organizavimo ir informacinė sistema, bevariklio transporto priemonių stovėjimo

ir saugojimo aikštelės su atitinkama įranga, techninio aptarnavimo bei remonto

įmonės.

transporto priemonių stovėjimo vietos turi būti įrengiamos prie visų

visuomeninės paskirties objektų. Jose turi būti sudarytos techninės sąlygos

bevariklio transporto priemonę prirakinti. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose

namuose, svarbiuose bevariklio transporto traukos objektuose ir prie jų turi

būti įrengiamos bevariklio transporto priemonių saugojimo patalpos, stoginės

arba vietos apsaugos įranga.

5 straipsnis.

Bevariklio transporto trasų tinklas

transporto trasų tinklą sudaro tarpusavyje susietos krašto, rajoninės ir

vietinės bevariklio transporto trasos.

bevariklio transporto trasos jungia Lietuvos miestus, valstybinius parkus,

svarbius turizmo ir rekreacijos objektus, integruojasi į tarpvalstybinį

bevariklio transporto trasų tinklą.

bevariklio transporto trasos jungia gyvenamąsias vietoves, svarbius darbo,

švietimo, pramogų ir poilsio objektus tarpusavyje ir su krašto bevariklio

transporto trasomis.

bevariklio transporto trasos jungia pagrindinius takus su gyvenamosiomis

vietovėmis ir kitais nedideliais traukos objektais.

6 straipsnis.

Bevariklio transporto trasų kategorijos ir tipai

trasos pagal reikšmę skirstomos į dvi kategorijas: pagrindines ir

pagalbines. Pagrindines trasas sudaro krašto ir rajoninės bevariklio transporto

trasos, pagalbines - vietinės bevariklio transporto trasos.

charakteristikas bei santykį su motorinio transporto ir pėsčiųjų eismo trasomis

skirstomos į penkis bevariklio transporto trasų tipus:

1) žaliakeliai;

2) dviračių

takai šalia kelių, gatvių;

3) dviračių

juostos važiuojamojoje gatvės dalyje;

4) bevariklio

transporto trasos gatvėse, keliuose, privažiavimuose be eismo juostų žymėjimo;

5) bevariklio

transporto trasos šaligatviuose, pėsčiųjų zonose, pėsčiųjų ir dviračių takuose.

7 straipsnis.

Bevariklio transporto ir pėsčiųjų eismo trasos

saugų eismą bevariklio transporto trasose, transporto eismas turi būti

atskirtas nuo pėsčiųjų eismo skiriamąja juosta arba greta turi būti įrengti

pėsčiųjų takai, šaligatviai.

takuose ir šaligatviuose bevariklio transporto eismas leidžiamas, jeigu juose

bevariklio transporto trasa yra pažymėta skiriamąja juosta arba eismą leidžia

atitinkamas kelio ženklas.

takuose ir šaligatviuose (ne siauresniuose negu 2 metrai), kuriuose nėra kelio

ženklų bei horizontalaus ženklinimo juostų, bevariklio transporto priemones

gali naudoti tik vaikai iki 10 metų ir asmenys, turintys fizinę negalią.

bevariklio transporto trasose - privažiavimuose, aikštelėse, gyvenamosiose

zonose - leidžiamas mišrus riboto greičio (iki 20 kilometrų per valandą)

motorinio, bevariklio transporto ir pėsčiųjų eismas.

8 straipsnis.

Bevariklio transporto trasos keliuose ir gatvėse

transporto priemonių eismas keliuose ir gatvėse yra priimtinas tik nesant

galimybės nutiesti atskirus dviračių takus ar žaliakelius.

transporto trasos projektuojamos ir tiesiamos vadovaujantis norminiais statybos

reglamentais. Aptarnavimo gatvių bei kelių su asfalto ar betono danga

važiuojamosios dalies kraštuose trasos įrengiamos pažymint dviračių juostas.

Pagalbinėse gatvėse bei mažo intensyvumo (iki 100 automobilių per parą)

eismo keliuose bevariklio transporto eismas galimas mišriame motorinių

priemonių sraute, pažymint atitinkamais kelio ženklais bei ženklinimu.

bevariklio transporto trasų susikirtimuose su didelio intensyvumo ir (arba)

greito eismo keliais (automagistralėmis, greito eismo ir pagrindinėmis

gatvėmis) įrengiami bevarikliam transportui skirti tilteliai, tuneliai arba

kiti saugų eismą užtikrinantys inžineriniai įrenginiai.

transporto trasų susikirtimuose su geležinkeliais įrengiami tilteliai,

tuneliai, pervažos.

9 straipsnis.

Bevariklio transporto infrastruktūros plėtros principai

transporto trasų tinklas planuojamas ir tiesiamas kaip bendras tinklas,

jungiantis gyvenamąsias, darbo, mokymosi, paslaugų ir poilsio vietas.

Bevariklio transporto trasų tinklas kuriamas vadovaujantis subalansuotos

transporto plėtros principais.

trasomis plėtojamas bevariklio transporto priemonių stovėjimo bei saugojimo

aikštelių tinklas. Stovėjimo bei saugojimo aikštelės planuojamos ir įrengiamos

prie visų visuomeninės paskirties objektų, daugiabučių namų.

tarpmiestinis visuomeninis transportas (keleiviniai traukiniai, autobusai,

troleibusai, jūrų ir upių keltai) ir jo stotys bei uostai turi būti pritaikyti

neišardytoms bevariklio transporto priemonėms vežti kartu su naudotojais.

transporto trasų tinklas žymimas vadovaujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimais

(kelio ženklais ir kelių ženklinimu).

takams šalia kelių, gatvių abipus trasos įrengiamos apsaugos zonos.

10 straipsnis.

Bevariklio transporto infrastruktūros plėtros programos ir planai

transporto infrastruktūros plėtra planuojama rengiant šalies, apskričių ir

savivaldybių bendruosius planus. Bendruosiuose planuose pateikiamos bevariklio

transporto infrastruktūros plėtros programos ir bevariklio transporto tinklo

schemos (pagrindinės bevariklio transporto trasos). Bevariklio transporto

infrastruktūros plėtrą detalizuoja 3 metų apskričių bei savivaldybių programos.

Kartu su programomis rengiami specialieji bevariklio transporto tinklo plėtros

planai.

nurodomos pagrindinių ir pagalbinių bevariklio transporto trasų ribos ir

bevariklio transporto priemonių stovėjimo bei saugojimo aikštelės. Jei krašto,

apskričių, savivaldybių bendrieji planai neatitinka šio įstatymo nuostatų,

nenumato bevariklio transporto plėtros, per 2 metus nuo šio įstatymo

įsigaliojimo šie planai turi būti pataisyti arba parengti specialieji planai.

11 straipsnis.

Bevariklio transporto infrastruktūros projektavimas ir įrengimas

transporto infrastruktūros objektai projektuojami remiantis patvirtintais

teritorijų planavimo dokumentais ir įrengiami pagal nustatyta tvarka

patvirtintus projektus. Projektai rengiami vadovaujantis normatyviniais

statybos dokumentais. Šiuos projektus tvirtina Aplinkos ministerija, suderinusi

su Susisiekimo, Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijomis.

infrastruktūros objektai statomi, remontuojami ir atiduodami naudoti

vadovaujantis atitinkamais normatyviniais dokumentais.

3.

Funkcionalumo, saugumo, ekologiškumo, patrauklumo požiūriu pirmenybė teikiama

žaliakelių tiesimui. Žaliakeliai turi būti tiesiami toliau nuo motorinio

transporto kelių bei kitų taršos objektų, kuo racionaliau panaudojant reljefą,

sujungiant parkus, miškus, kitus želdynus, vandens telkinius.

ir bevariklio transporto infrastruktūros plėtros pagreitinimo požiūriu

pirmenybė teikiama esamos kelių ir gatvių infrastruktūros panaudojimui tokiu

būdu:

1) bevariklio transporto

takų tinklui tiesti šalia kelių ir gatvių;

2) dviračių

juostoms skirti, ženklinant jas keliuose, gatvėse ir šaligatviuose;

3) bevariklio transporto trasoms

įteisinti riboto greičio eismo keliuose ir gatvėse.

TREČIASIS SKIRSNIS

BEVARIKLIO

TRANSPORTO PLĖTROS EKONOMINĖS SĄLYGOS

12

straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros nuosavybė

infrastruktūra yra valstybės, savivaldybių arba juridinių ar fizinių asmenų

nuosavybė. Žaliakeliai ir dviračių takai yra valstybės arba savivaldybės

nuosavybė. Dviračių juostos ir nežymėtos bevariklio transporto trasos keliuose

ir gatvėse yra neatskiriama sudedamoji kelių ir gatvių dalis.

trasos yra valstybės nuosavybė, valdytojai - Susisiekimo ministerija arba

apskričių viršininkų administracijos.

transporto trasos yra savivaldybių nuosavybė, valdytojai - savivaldybių

administracijos.

trasos yra savivaldybių arba juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė.

valdytojai yra atsakingi už jų saugų eksploatavimą ir priežiūrą.

priemonių stovėjimo ir saugojimo aikštelės su įranga yra valstybės,

savivaldybių arba juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė.

12 straipsnis.

Bevariklio transporto infrastruktūros nuosavybė

infrastruktūra yra valstybės, savivaldybių arba juridinių ar fizinių asmenų

nuosavybė. Žaliakeliai ir dviračių takai yra valstybės arba savivaldybės

nuosavybė. Dviračių juostos ir nežymėtos bevariklio transporto trasos keliuose ir

gatvėse yra neatskiriama sudedamoji kelių ir gatvių dalis.

trasos yra valstybės nuosavybė, valdytojai - Susisiekimo ministerija arba

apskričių viršininkų administracijos.

transporto trasos yra savivaldybių nuosavybė, valdytojai - savivaldybių

administracijos.

trasos yra savivaldybių arba juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė.

valdytojai yra atsakingi už jų saugų eksploatavimą ir priežiūrą.

priemonių stovėjimo ir saugojimo aikštelės su įranga yra valstybės,

savivaldybių arba juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė.

13

straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros plėtros ekonominės sąlygos

transporto infrastruktūros plėtrą ir saugų eksploatavimą yra atsakinga

Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, apskritys, savivaldybės bei

transporto infrastruktūros savininkai. Lėšos šalies bevariklio

transporto infrastruktūrai plėsti ir eksploatuoti numatomos valstybės ir

savivaldybių biudžetuose. Vyriausybė remia krašto, savivaldybių, bendruomenių

bevariklio transporto plėtros programas.

infrastruktūrai plėsti įgyjama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

pagal atitinkamų bendruomenių poreikius susisiekimo infrastruktūrai plėtoti.

14 straipsnis. Bevariklio

transporto infrastruktūros finansavimas

infrastruktūros įrengimas bei priežiūra finansuojama valstybės investicijų

programose. Papildomi finansavimo šaltiniai gali būti Kelių priežiūros

ir plėtros programos, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios

programos, Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos

lėšos.

bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas bei priežiūra finansuojami iš

savivaldybių biudžetų, naudojant savivaldybėms skiriamas Kelių priežiūros ir

plėtros programos, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios

programos, Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos

lėšas.

infrastruktūrai finansuoti gali būti naudojamos Lietuvos Respublikos ir

užsienio šalių fizinių ar juridinių asmenų lėšos.

visuomeniniam naudojimui skirtą bevariklio transporto infrastruktūrą yra

prilyginamos paramai pagal Labdaros ir paramos įstatymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1617,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2770 (2003-06-27)

16 straipsnis.

Bevariklio transporto plėtros valdymas

transporto plėtros valdymą vykdo Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos,

apskritys ir savivaldybės.

ir savivaldybių tarybų steigiamos Bevariklio transporto komisijos, kurios

tvarko bevariklio transporto plėtros fondus, inicijuoja ir prižiūri bevariklio

transporto plėtros programų, bevariklio transporto tinklo plėtros planų

įgyvendinimą.

šalies bevariklio transporto raidos patirties analizei, metodiniam

reguliavimui, programinėms užduotims rengti, informacijos analizei ir

apibendrinimui prie Susisiekimo ministerijos steigiamas Bevariklio transporto

metodinis-informacinis kabinetas.

17 straipsnis.

Teisė naudotis bevariklio transporto trasomis

Teisę naudotis

bevariklio transporto trasomis turi visi Lietuvos Respublikos ir užsienio

piliečiai, vadovaudamiesi šiuo, Kelių ir kitais įstatymais, Kelių eismo

taisyklėmis, kelių ir gatvių priežiūros taisyklėmis. Eismas bevariklio

transporto trasomis gali būti laikinai apribotas arba uždraustas, jei kyla

pavojus eismo saugumui. Tai turi būti įforminta nustatyta tvarka. Informacija

apie bevariklio transporto trasos uždarymą skelbiama visuomenės informavimo

priemonėse.

18 straipsnis.

Bevariklio transporto infrastruktūros valdytojų teisės

transporto infrastruktūros valdytojai, policija turi teisę nutraukti arba

apriboti eismą bevariklio transporto trasomis, jei kyla pavojus saugiam eismui

arba jei yra išduodamas leidimas dėl objektų, esančių po trasa arba šalia jos,

statybos, rekonstrukcijos, remonto.

uždaryti dėl objektų, esančių po trasa ar šalia jos, statybos, rekonstrukcijos,

remonto išduodamas nustatant uždarymo terminus bei rinkliavos dydžius pagal

bevariklio transporto trasų kategorijas.

19 straipsnis.

Teisė vairuoti bevariklio transporto priemones

vairuoti bevariklio transporto priemones žaliakeliais ir dviračių takais

neribojama.

vairuoti bevariklio transporto priemonę bevariklio transporto trasomis gatvėse

ir keliuose turi kiekvienas asmuo, sulaukęs 12 metų arba jaunesnio amžiaus,

turintis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą.

20 straipsnis.

Bevariklio transporto eismo saugumo kontrolė

transporto saugaus eismo reikalavimus nustato, bevariklio transporto priemonių

eismo ir techninę kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos.

transporto priemonių eismo tvarką reglamentuoja Kelių eismo taisyklės ir

atitinkami techniniai reglamentai.

transporto priemonių registracijos, apskaitos reikmę ir tvarką nustato

savivaldybės arba jų įgaliotos institucijos.

21 straipsnis.

Atsakomybė už Įstatymo pažeidimą

Už šio įstatymo

reikalavimų pažeidimą taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

atsakomybė.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1264,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5549 (2002-12-24)

BEVARIKLIO

TRANSPORTO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1617,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2770 (2003-06-27)

BEVARIKLIO

TRANSPORTO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m.

sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-07-03)

autrap@lrs.lt

13 straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros

plėtros ekonominės sąlygos

transporto infrastruktūros plėtrą ir saugų eksploatavimą yra atsakinga

Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, apskritys, savivaldybės bei

transporto infrastruktūros savininkai. Lėšos šalies bevariklio

transporto infrastruktūrai plėsti ir eksploatuoti numatomos valstybės ir

savivaldybių biudžetuose. Vyriausybė remia krašto, savivaldybių, bendruomenių

bevariklio transporto plėtros programas.

infrastruktūrai plėsti įgyjama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

pagal atitinkamų bendruomenių poreikius susisiekimo infrastruktūrai plėtoti.

15 straipsnis. Bevariklio transporto priemonių

gamybos ir naudojimo skatinimas

transporto priemonių naudotojai už krašto ir savivaldybių bevariklio transporto

infrastruktūros naudojimą neapmokestinami jokiais mokesčiais ir

rinkliavomis.

registruotos įmonės, gaminančios bei remontuojančios vienetines bevariklio

transporto priemones, skatinamos teisės aktų nustatyta tvarka.

ūkinių bendrijų investicijoms į tarnybiniam naudojimui skirtas bevariklio

transporto priemones taikomos kitoms investicijoms galiojančios mokesčių

lengvatos.

4.

Fiziniai asmenys, kurių veikla yra bevariklio transporto priemonių

konstravimas, remontas, nuoma, keleivių ir krovinių vežimas bevariklio

transporto priemonėmis, gali ja verstis turėdami verslo liudijimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1264,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5549 (2002-12-24)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BEVARIKLIO

TRANSPORTO VALDYMAS IR KONTROLĖ

16

straipsnis. Bevariklio transporto plėtros valdymas

transporto plėtros valdymą vykdo Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos,

apskritys ir savivaldybės.

ir savivaldybių tarybų steigiamos Bevariklio transporto komisijos, kurios

tvarko bevariklio transporto plėtros fondus, inicijuoja ir prižiūri bevariklio

transporto plėtros programų, bevariklio transporto tinklo plėtros planų

įgyvendinimą.

šalies bevariklio transporto raidos patirties analizei, metodiniam

reguliavimui, programinėms užduotims rengti, informacijos analizei ir

apibendrinimui prie Susisiekimo ministerijos steigiamas Bevariklio transporto

metodinis-informacinis kabinetas.

17

straipsnis. Teisė naudotis bevariklio transporto trasomis

Teisę naudotis

bevariklio transporto trasomis turi visi Lietuvos Respublikos ir užsienio

piliečiai, vadovaudamiesi šiuo, Kelių ir kitais įstatymais, Kelių eismo

taisyklėmis, kelių ir gatvių priežiūros taisyklėmis. Eismas bevariklio

transporto trasomis gali būti laikinai apribotas arba uždraustas, jei kyla

pavojus eismo saugumui. Tai turi būti įforminta nustatyta tvarka. Informacija

apie bevariklio transporto trasos uždarymą skelbiama visuomenės informavimo priemonėse.

18

straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros valdytojų teisės

transporto infrastruktūros valdytojai, policija turi teisę nutraukti arba

apriboti eismą bevariklio transporto trasomis, jei kyla pavojus saugiam eismui

arba jei yra išduodamas leidimas dėl objektų, esančių po trasa arba šalia jos,

statybos, rekonstrukcijos, remonto.

uždaryti dėl objektų, esančių po trasa ar šalia jos, statybos, rekonstrukcijos,

remonto išduodamas nustatant uždarymo terminus bei rinkliavos dydžius pagal

bevariklio transporto trasų kategorijas.

19

straipsnis. Teisė vairuoti bevariklio transporto priemones

vairuoti bevariklio transporto priemones žaliakeliais ir dviračių takais

neribojama.

vairuoti bevariklio transporto priemonę bevariklio transporto trasomis gatvėse

ir keliuose turi kiekvienas asmuo, sulaukęs 12 metų arba jaunesnio amžiaus,

turintis Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą.

20

straipsnis. Bevariklio transporto eismo saugumo kontrolė

transporto saugaus eismo reikalavimus nustato, bevariklio transporto priemonių

eismo ir techninę kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos.

transporto priemonių eismo tvarką reglamentuoja Kelių eismo taisyklės ir

atitinkami techniniai reglamentai.

transporto priemonių registracijos, apskaitos reikmę ir tvarką nustato

savivaldybės arba jų įgaliotos institucijos.

21

straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimą

Už šio įstatymo

reikalavimų pažeidimą taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

atsakomybė.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1264,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5549 (2002-12-24)

BEVARIKLIO

TRANSPORTO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1617,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2770 (2003-06-27)

BEVARIKLIO

TRANSPORTO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m.

sausio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2455,

2004-09-28, Žin., 2004, Nr. 152-5526 (2004-10-16)

BEVARIKLIO

TRANSPORTO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-10-20)

autrap@lrs.lt