Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymas

Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, kiek tai susiję su atitinkamu svarbiu filialu, privalo įvertinti sėkmingo finansinei grupei nepriklausančios įstaigos pertvarkymo galimybę be galimybės pasinaudoti šiomis priemonėmis:

Laikoma, kad įstaigą galima sėkmingai pertvarkyti, jeigu ji gali būti likviduojama dėl bankroto arba pertvarkymo institucija gali ją pertvarkyti, taikydama šiame įstatyme nurodytas pertvarkymo priemones, kiek įmanoma siekiant išvengti reikšmingų neigiamų pasekmių valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi įstaiga, kitų valstybių narių ar visos ES finansų sistemai, įskaitant atvejus, kai yra platesnio finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykių aplinkybės, ir siekiant užtikrinti įstaigos vykdomų ypač svarbių funkcijų tęstinumą.

Sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas turi būti atliekamas tuo metu, kai vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis yra rengiamas ir atnaujinamas pertvarkymo planas.

Jeigu, pertvarkymo institucijos vertinimu, neįmanoma sėkmingai pertvarkyti įstaigos, pertvarkymo institucija nedelsdama privalo apie tai informuoti Europos bankininkystės instituciją.

Atliekant sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą, turi būti vadovaujamasi šiame įstatyme nustatytais kriterijais ir reikalavimais, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir turi būti įvertintos bet kokios kitos tokiam vertinimui reikšmingos aplinkybės.

Pertvarkymo institucija, vertindama sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybę, taip pat turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais.

Grupės pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, pasikonsultavusios su tokių patronuojamųjų įmonių priežiūros institucijomis, priežiūros institucija, atliekančia finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir su valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, kiek tai susiję su svarbiu filialu, pertvarkymo institucijomis, turi įvertinti sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybę be galimybės pasinaudoti šiomis priemonėmis:

Laikoma, kad finansinę grupę galima sėkmingai pertvarkyti, jeigu grupės pertvarkymo institucija gali likviduoti finansinės grupės subjektus iškeliant bankroto bylą arba juos pertvarkyti, grupės pertvarkytiniems subjektams taikydama šiame įstatyme nurodytas pertvarkymo priemones ir naudodamasi įgaliojimais, kiek įmanoma siekiant išvengti reikšmingų neigiamų pasekmių valstybių narių, kuriose yra finansinės grupės subjektai arba jų filialai, kitų valstybių narių ar visos ES finansų sistemai, įskaitant atvejus, kai yra platesnio finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykių aplinkybės, ir siekiant užtikrinti finansinės grupės subjektų vykdomų ypač svarbių funkcijų tęstinumą.

Jeigu, grupės pertvarkymo institucijos vertinimu, neįmanoma sėkmingai pertvarkyti finansinės grupės, grupės pertvarkymo institucija nedelsdama privalo apie tai informuoti Europos bankininkystės instituciją.

Sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimas turi būti atliekamas tuo metu, kai remiantis šio įstatymo nuostatomis yra rengiamas ir atnaujinamas grupės pertvarkymo planas.

Sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimas turi būti svarstomas pertvarkymo kolegijoje, vadovaujantis šio įstatymo 18 ir 19 straipsniuose nustatyta procedūra.

Atliekant sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą, turi būti vadovaujamasi šiame įstatyme nustatytais kriterijais ir reikalavimais, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir turi būti įvertintos bet kokios kitos tokiam vertinimui reikšmingos aplinkybės.

Grupės pertvarkymo institucija, vertindama sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybę, taip pat turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais.

Jeigu finansinę grupę sudaro daugiau negu viena pertvarkytina grupė, grupės pertvarkymo institucija kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis institucijomis turi šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka įvertinti kiekvienos pertvarkytinos grupės pertvarkymo galimybes. Toks vertinimas atliekamas papildant sėkmingo visos finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą.

Atlikusi šio įstatymo 20 ar 21 straipsnyje numatytą sėkmingo įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyto subjekto (toliau šiame straipsnyje – subjektas) pertvarkymo galimybės vertinimą, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, ar yra esminių sėkmingo tokios įstaigos ar tokio subjekto pertvarkymo kliūčių. Nustačiusi, kad tokių sėkmingo įstaigos ar subjekto pertvarkymo kliūčių yra, pertvarkymo institucija apie tai raštu privalo pranešti tai įstaigai ar tam subjektui, priežiūros institucijai ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms, nurodydama tokio įvertinimo priežastis.

Įstaiga ar subjektas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą apie nustatytas esmines sėkmingo pertvarkymo kliūtis, privalo:

Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo įstaigos ar subjekto pasiūlymų pagal šio straipsnio 2 dalį gavimo dienos įvertina, ar įstaigos ar subjekto siūlomomis priemonėmis galima veiksmingai įveikti ar pašalinti nustatytas sėkmingo pertvarkymo kliūtis.

Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad įstaigos ar subjekto pagal šio straipsnio 2 dalį pasiūlytos priemonės veiksmingai sumažina ir pašalina pranešime nurodytas esmines sėkmingo pertvarkymo kliūtis, ji tiesiogiai ar per priežiūros instituciją raštu pareikalauja, kad tokia įstaiga ar subjektas įgyvendintų tas pasiūlytas priemones. Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad įstaigos ar subjekto pasiūlytos priemonės veiksmingai nesumažina ir nepašalina pranešime nurodytų esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių, ji tiesiogiai ar per priežiūros instituciją raštu pareikalauja, kad tokia įstaiga ar subjektas įgyvendintų alternatyvias pertvarkymo institucijos nurodytas priemones. Įstaiga ar subjektas per vieną mėnesį nuo tokio pranešimo gavimo dienos privalo pertvarkymo institucijai tiesiogiai ar per priežiūros instituciją, jeigu per ją buvo pateiktas pranešimas, pateikti nurodytų alternatyvių priemonių įgyvendinimo planą.

Pertvarkymo institucija, nurodydama įstaigai ar subjektui alternatyvias priemones, turi pagrįsti tokios įstaigos ar subjekto pasiūlytų priemonių trūkumus ir įvertinti nurodytų alternatyvių priemonių taikymo, siekiant pašalinti nustatytas sėkmingo tokios įstaigos ar subjekto pertvarkymo kliūtis, proporcingumą. Pertvarkymo institucija, parinkdama alternatyvias priemones, įvertina sėkmingo pertvarkymo kliūčių grėsmę finansiniam stabilumui ir alternatyvių priemonių poveikį tokios įstaigos ar subjekto veiklai, jos stabilumui ir tokios įstaigos ar subjekto gebėjimui prisidėti prie šalies ekonomikos.

Pertvarkymo institucija, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytu atveju siekdama pašalinti nustatytas esmines sėkmingo įstaigos ar subjekto pertvarkymo kliūtis, taiko vieną ar daugiau šių alternatyvių priemonių:

Prieš priimdama sprendimą dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija ir prireikus su už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, įvertina galimą atitinkamų priemonių poveikį įstaigai ar subjektui, finansinių paslaugų vidaus rinkai, kitų valstybių narių ir visos ES finansiniam stabilumui.

Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas parengti įstaigos pertvarkymo planą ir 18 straipsnio 1 dalyje ar 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas pasiekti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano netaikomas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto pranešimo pateikimo momento tol, kol pertvarkymo institucija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, pritaria esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonėms arba priima sprendimą dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo.

Pertvarkymo institucija, pasirinkdama ir taikydama šio straipsnio 6 dalyje nurodytas priemones, taip pat vadovaujasi taikytinais ES teisės aktais.

Šio straipsnio nuostatos šalinant grupės sėkmingo pertvarkymo kliūtis taikomos tiek, kiek šio įstatymo 23 straipsnyje nenustatyta kitaip.

Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, ji kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis bei pasikonsultavusi su priežiūros institucijų kolegija ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, kiek tai susiję su svarbiu filialu, pertvarkymo kolegijoje apsvarsto pagal šio įstatymo 21 straipsnio nuostatas atliktą sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą ir deda visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo visiems pertvarkytiniems subjektams ir jų patronuojamosioms įmonėms, kurios yra šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai ir priklauso finansinei grupei.

Grupės pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su priežiūros institucija, atliekančia jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir Europos bankininkystės institucija, veikiančia pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei pasikonsultavusi su priežiūros institucijomis, parengia ir Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamos esminės kliūtys, trukdančios veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones finansinei grupei, taip pat pertvarkytinoms grupėms, kai finansinę grupę sudaro daugiau negu viena pertvarkytina grupė. Ataskaitoje taip pat įvertinamas galimas siūlomų taikyti priemonių poveikis grupės veiklos modeliui ir nurodomos tikslingos ir proporcingos priemonės, kurios, grupės pertvarkymo institucijos vertinimu, yra būtinos esminėms kliūtims pašalinti. Jeigu sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo kliūtys atsiranda susiklosčius šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytai grupės subjekto padėčiai, grupės pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija ir jo patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, apie savo atliktą tų kliūčių įvertinimą praneša Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.

Per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos gavimo dienos Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė grupės pertvarkymo institucijai gali teikti pastabas ir pasiūlyti alternatyvias ataskaitoje nurodytoms priemonėms sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo kliūčių įveikimo ar pašalinimo priemones.

Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje nustatytos sėkmingo pertvarkymo kliūtys atsiranda dėl šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos grupės subjekto padėties, Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė ne vėliau kaip per dvi savaites nuo pranešimo, pateikto pagal šio straipsnio 2 dalį, gavimo dienos grupės pertvarkymo institucijai turi pateikti pasiūlymus dėl esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonių ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį, kad būtų užtikrintas grupės subjektui taikomo šio įstatymo 26, 262 ar 28 straipsnyje nustatyto minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, išreikšto bendros rizikos pozicijų sumos, kredito įstaigoms apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, procentine dalimi, o finansų maklerio įmonėms Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį padauginus iš 12,5, ir, kai taikoma, jungtinio rezervo reikalavimo ir šio įstatymo 26, 262 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų, išreikštų bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose, procentine dalimi, tenkinimas. Pasiūlytų esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonių įgyvendinimo tvarkaraštyje turi būti atsižvelgiama į esminės sėkmingo pertvarkymo kliūties priežastis.

Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, įvertina, ar tomis priemonėmis veiksmingai įveikiama ar pašalinama esminė sėkmingo pertvarkymo kliūtis.

Grupės pertvarkymo institucija apie Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones praneša priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, Europos bankininkystės institucijai, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms, kiek tai susiję su atitinkamu svarbiu filialu. Grupės pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, pasikonsultavusi su priežiūros institucijomis ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, deda visas pastangas, kad pertvarkymo kolegijoje būtų pasiektas bendras sprendimas dėl esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių nustatymo ir prireikus dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pasiūlytų ir dėl institucijų reikalaujamų šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo visiems finansinės grupės subjektams vertinimo, atsižvelgiant į galimą priemonių poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia finansinė grupė.

Bendras sprendimas priimamas per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pastabų pateikimo grupės pertvarkymo institucijai dienos, o jeigu Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė pastabų nepateikia, ‒ per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto keturių mėnesių termino pabaigos. Bendras sprendimas privalo būti pagrįstas ir raštu išdėstytas dokumente, kurį grupės pertvarkymo institucija pateikia Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei. Bendras sprendimas dėl sėkmingo pertvarkymo kliūčių, atsiradusių susiklosčius šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytai padėčiai, priimamas per dvi savaites nuo tos dienos, kurią Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė pateikė savo pastabas pagal šio straipsnio 4 dalį, o jeigu Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė pastabų nepateikė, – per dvi savaites nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos. Bendras sprendimas privalo būti pagrįstas ir raštu išdėstytas dokumente, kurį grupės pertvarkymo institucija pateikia Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.

Grupės pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio nuostatomis, padėtų pasiekti bendrą sprendimą.

Nepriėmus bendro sprendimo per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį, pertvarkymo institucija, pirmininkaujanti pertvarkymo kolegijai, priima savo sprendimą dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo finansinei grupei. Toks sprendimas turi būti pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į kitų pertvarkymo institucijų nuomones ir išlygas. Grupės pertvarkymo institucija savo sprendimą pateikia Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.

Jeigu per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį kuri nors pertvarkymo institucija kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų priemonių taikymo, grupės pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį priėmimo dienos. Grupės pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, grupės pertvarkymo institucija priima savo sprendimą. Pasibaigus šio straipsnio 7 dalyje nurodytam atitinkamam laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.

Tiek bendru sutarimu, tiek, kai jo nėra, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališku sprendimu ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas grupės pertvarkymo institucijai.

Kai pertvarkymo institucija yra pertvarkytino subjekto ar patronuojamosios įmonės, kuri priklauso finansinei grupei, pertvarkymo institucija, ji kartu su grupės pertvarkymo institucija ir kitomis pertvarkymo institucijomis privalo dėti visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas svarstant pagal šio įstatymo 21 straipsnį atliktą sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą ir per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį būtų priimtas bendras sprendimas dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo pertvarkytiniems subjektams ir jų patronuojamosioms įmonėms, kurios yra šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai ir priklauso finansinei grupei.

Pertvarkymo institucija, gavusi šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą ataskaitą, ją perduoda Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei.

Jeigu bendras sprendimas nėra priimtas ir šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis nėra pasibaigęs, pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, veikdama pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį, padėtų institucijoms susitarti dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų priemonių taikymo. Pertvarkymo institucija taip pat turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio nuostatomis, padėtų pasiekti bendrą sprendimą.

Nepriėmus bendro sprendimo per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija priima savo sprendimą dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo pertvarkytinai grupei. Toks sprendimas turi būti pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į tos pačios pertvarkytinos grupės kitų subjektų pertvarkymo institucijų bei grupės pertvarkymo institucijos nuomones ir išlygas. Pertvarkymo institucija savo sprendimą turi pateikti pertvarkytinam subjektui.

Jeigu per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį kuri nors pertvarkymo institucija kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, veikdama pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį, padėtų institucijoms susitarti dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų priemonių taikymo, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį priėmimo dienos. Pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija priima savo sprendimą. Pasibaigus šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytam atitinkamam laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.

Jeigu per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį nepavyksta pasiekti bendro sutarimo, pertvarkymo institucija priima atskirą sprendimą dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei, kuri nėra pertvarkytinas subjektas. Sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į kitų pertvarkymo institucijų nuomones ir išlygas. Pertvarkymo institucija savo sprendimą turi pateikti Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei, kuri nėra pertvarkytinas subjektas, atitinkamam tos pačios pertvarkytinos grupės pertvarkytinam subjektui, to pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucijai ir, jeigu tai nėra ta pati institucija, grupės pertvarkymo institucijai.

Jeigu per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį pertvarkymo institucija kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms priimti bendrą sprendimą, pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkymo institucija priima savo sprendimą. Pasibaigus šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytam atitinkamam laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.

Tiek bendru sutarimu, tiek, kai jo nėra, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališku sprendimu ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas pertvarkymo institucijai.

Įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyti subjektai privalo nuolat tenkinti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, kai to iš jų reikalaujama pagal šį straipsnį ir šio įstatymo 251, 254, 26, 261, 262, 263, 265 ir 28 straipsnius, bei laikytis nurodytų straipsnių nuostatų. Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 252 ar 253 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kas taikoma, kaip nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio suma, išreikšta:

Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą kiekvienai Lietuvos Respublikoje licencijuotai įstaigai ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui nustato pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, vadovaudamasi ES teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir atsižvelgdama į šiuos kriterijus:

Jeigu pertvarkymo plane, įvertinant įvairias galimas situacijas, įskaitant tai, kad įstaigos žlugimas gali būti išskirtinio pobūdžio ar vykti bendro finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykio metu, nustatoma, kad turi būti imtasi pertvarkymo veiksmų arba taikomas atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymas ir konvertavimas, vadovaujantis šio įstatymo 58 straipsniu, minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas yra lygus sumai, kurios pakanka užtikrinti:

Pertvarkymo institucija likviduojamiems subjektams nenustato minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.

Neatsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalies nuostatas, pertvarkymo institucija turi teisę įvertinti, ar yra pagrįsta likviduojamam subjektui individualiai nustatyti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, lygų sumai, viršijančiai sumą, kurios pakaktų nuostoliams padengti. Spręsdama dėl konkretaus reikalavimo dydžio nustatymo pagrįstumo, pertvarkymo institucija turi įvertinti galimą šio reikalavimo poveikį finansų sistemos finansiniam stabilumui ar neigiamo poveikio plitimo finansų sistemoje riziką, taip pat indėlių draudimo sistemų finansavimo galimybes.

Pertvarkymo institucija, atlikusi šio straipsnio 41 dalyje nurodytą vertinimą, turi teisę likviduojamam subjektui nustatyti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą. Jeigu pertvarkymo institucija, atlikusi šio straipsnio 41 dalyje nurodytą vertinimą, likviduojamam subjektui nustato minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, jis šį reikalavimą įvykdo naudodamas vieną ar daugiau iš šių priemonių:

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnio 2 dalis ir 78a straipsnis netaikomi likviduojamiems subjektams, kuriems pertvarkymo institucija nenustato minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo.

Patronuojamųjų įmonių, kurios yra likviduojami subjektai, kuriems pertvarkymo institucija nenustato minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, turimų nuosavų lėšų priemonių suma ir tinkamų įsipareigojimų priemonių suma neatskaitomos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnio 5 dalį.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 44 dalies nuostatas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, bet yra pertvarkytino subjekto ar trečiosios valstybės subjekto, kuris būtų pertvarkytinas subjektas, jeigu jis būtų įsteigtas ES, patronuojamosios įmonės, turima įstaigų, kurios yra jų patronuojamosios įmonės ir kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei ir yra likviduojami subjektai, kuriems pertvarkymo institucija nenustato minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, nuosavų lėšų priemonių suma atskaitoma, jeigu šių turimų nuosavų lėšų priemonių bendra suma yra lygi 7 procentams visos atitinkamo subjekto nuosavų lėšų ir įsipareigojimų, kurie atitinka šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalyje nurodytus tinkamumo kriterijus, sumos, apskaičiuojamos nuo kiekvienų metų gruodžio 31 dienos kaip praėjusių 12 mėnesių vidurkis, arba viršija šią sumą.

Kai, pertvarkymo institucijos vertinimu, vadovaujantis šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalimi, tam tikrų rūšių tinkamiems įsipareigojimams visiškai ar iš dalies nebus taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė arba, atliekant dalinį turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimą, tam tikrų rūšių visi tinkami įsipareigojimai gali būti perduoti gavėjui, minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas tenkinamas naudojant nuosavas lėšas ar kitus tinkamus įsipareigojimus, kurių pakanka:

Pertvarkymo institucijos sprendime nustatyti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą pateikiamas to sprendimo pagrindimas, įskaitant šio straipsnio 2–5 dalyse ir šio įstatymo 252 ir 253 straipsniuose nustatytų elementų įvertinimą. Pertvarkymo institucija savo sprendimą, be priežasties nedelsdama, turi peržiūrėti, siekdama atsižvelgti į bet kokius papildomo kapitalo reikalavimo lygio pokyčius.

Taikant šio įstatymo 252 ir 253 straipsnius, kapitalo reikalavimai aiškinami atsižvelgiant į priežiūros institucijos taikomas pereinamojo laikotarpio nuostatas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 dešimtos dalies I antraštinės dalies 1, 2 ir 4 skyriuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose priežiūros institucijai suteiktas pasirinkimo galimybes.

Pertvarkymo institucija, derindama savo veiksmus su priežiūros institucija, Europos bankininkystės instituciją informuoja apie Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams nustatytus minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimus pagal šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio straipsnius ir tikrina, kaip tos įstaigos ir subjektai laikosi šių reikalavimų.

Pertvarkytini subjektai turi tenkinti reikalavimus, nustatytus pagal šio įstatymo 25, 251, 252 ir 261 straipsnius, konsoliduotu pagrindu pertvarkytinos grupės lygmeniu.

Pertvarkymo institucija nustato pertvarkytinam subjektui taikytiną minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą konsoliduotu pagrindu pertvarkytinos grupės lygmeniu šio įstatymo 263 straipsnyje nustatyta tvarka. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas nustatomas vadovaujantis šio įstatymo 25, 251, 252 ir 261 straipsniuose nustatytais reikalavimais ir tuo, ar pagal pertvarkymo planą grupės trečiosios valstybės patronuojamosios įmonės turi būti pertvarkomos atskirai.

Jeigu pertvarkomos šio įstatymo 2 straipsnio 162 dalies 2 punkte nurodytos pertvarkytinos grupės, pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į solidarumo mechanizmo ir pasirinktos pertvarkymo strategijos ypatybes, nusprendžia, kurie pertvarkytinos grupės subjektai turi tenkinti šio įstatymo 252 straipsnio 1–8 dalyse ir 261 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, kad visa pertvarkytina grupė tenkintų šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, ir kokiu būdu tie subjektai turi užtikrinti šių reikalavimų tenkinimą pagal pertvarkymo planą.

Pertvarkymo institucija turi teisę visiškai atleisti Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojančiosios įmonės, kuri yra pertvarkytinas subjektas, patronuojamąją įmonę, kuri nėra pertvarkytinas subjektas ir kuri yra taip pat licencijuota Lietuvos Respublikoje, nuo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, nustatyto pagal šio įstatymo 262 straipsnį, laikymosi, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

Pertvarkymo institucija taip pat turi teisę visiškai atleisti Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojančiosios įmonės, kuri turi tenkinti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą konsoliduotu pagrindu, patronuojamąją įmonę, kuri nėra pertvarkytinas subjektas ir kuri taip pat licencijuota Lietuvos Respublikoje, nuo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo tenkinimo, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

Kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, pertvarkymo institucija turi teisę leisti Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojančiosios įmonės, kuri yra pertvarkytinas subjektas, patronuojamajai įmonei, kuri nėra pertvarkytinas subjektas ir kuri yra taip pat licencijuota Lietuvos Respublikoje, minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą visiškai ar iš dalies tenkinti jai suteikta patronuojamosios įmonės garantija, kuri atitinka šias sąlygas:

Vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis, susitarimą dėl finansinės grupės subjektų tarpusavio finansinės paramos (toliau – grupės finansinės paramos susitarimas), kuri būtų teikiama, kai bet kuri iš susitarimo šalių tenkina ankstyvosios intervencijos sąlygas, gali sudaryti:

Šio skirsnio reikalavimai netaikomi finansinės grupės subjektų tarpusavio finansiniams susitarimams, pagal kuriuos bet kokios formos finansinė parama teikiama kitais atvejais negu tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių atitinka ankstyvosios intervencijos sąlygas.

Grupės finansinės paramos susitarimas negali būti laikomas būtina sąlyga vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.

Priežiūros institucija gali leisti įstaigai teikti finansinę paramą tos pačios finansinės grupės bet kuriam sunkumų patiriančiam subjektui ir nesudarius grupės finansinės paramos susitarimo, jeigu konkrečiu atveju ta parama atitinka finansinės grupės politiką, nekelia grėsmės visai finansinei grupei ir mutatis mutandis tenkinamos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Grupės finansinės paramos susitarimas gali:

Grupės finansinės paramos susitarimas gali numatyti abipusės finansinės grupės subjektų finansinės paramos sąlygas, kai susitarimo šalys gali būti tiek finansinės paramos gavėjos, tiek teikėjos.

Grupės finansinės paramos susitarime turi būti numatyti atlyginimo už finansinę paramą apskaičiavimo principai, įskaitant reikalavimą, kad atlyginimas būtų nustatomas finansinės paramos teikimo metu. Grupės finansinės paramos susitarimas privalo atitikti šias sąlygas:

Grupės finansinės paramos susitarimas gali būti sudaromas tik tuo atveju, jeigu rengiant siūlomą susitarimą nė viena iš siūlomo susitarimo šalių neatitinka ankstyvosios intervencijos sąlygų.

Iš grupės finansinės paramos susitarimo kylančių jo šalių teisėms ir pareigoms įgyvendinti negali būti pasitelkiamos trečiosios šalys.

Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įstaiga privalo priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pateikti prašymą leisti sudaryti šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytą grupės finansinės paramos susitarimą. Prašyme turi būti pateikiamas siūlomo susitarimo tekstas ir nurodomi finansinės grupės subjektai, kurie ketina prisijungti prie sudaromo grupės finansinės paramos susitarimo.

Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, nedelsdama perduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą kiekvienos patronuojamosios įmonės, ketinančios prisijungti prie grupės finansinės paramos susitarimo, priežiūros institucijoms, kad būtų pasiektas bendras sprendimas.

Vadovaudamasi šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, suteikia leidimą sudaryti siūlomą grupės finansinės paramos susitarimą, jeigu jo sąlygos atitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytas grupės finansinės paramos teikimo sąlygas.

Vadovaudamasi šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, gali uždrausti sudaryti siūlomą grupės finansinės paramos susitarimą, jeigu nustato, kad susitarimas neatitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytų grupės finansinės paramos sąlygų.

Priežiūros institucija deda visas pastangas, kad per keturis mėnesius nuo tada, kai gavo prašymą leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, būtų priimtas bendras sprendimas dėl siūlomo grupės finansinės paramos susitarimo sąlygų atitikties šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytoms grupės finansinės paramos teikimo sąlygoms. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų pertvarkymo institucijoms pasiekti bendrą sprendimą. Bendrame sprendime atsižvelgiama į galimą siūlomo grupės finansinės paramos susitarimo vykdymo poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia atitinkama finansinė grupė, ir į galimus fiskalinius atitinkamo susitarimo vykdymo padarinius. Priežiūros institucija bendrą sprendimą raštu pateikia pareiškėjui, nurodydama priimto sprendimo priežastis.

Jeigu per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai priežiūros institucija gavo prašymą leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, nepavyksta pasiekti bendro sprendimo, priežiūros institucija šiuo klausimu priima savo sprendimą. Sprendimas išdėstomas raštu, nurodant sprendimo priežastis ir atsižvelgiant į kitų priežiūros institucijų per keturių mėnesių laikotarpį išsakytas nuomones ir išlygas.

Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių priežiūros institucijų ar pati priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, priima savo sprendimą, vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti priežiūros institucija priima savo sprendimą dėl to, ar leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai nebegali būti perduodamas.

Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, praneša apie savo vienašališkai arba vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtą sprendimą pareiškėjui ir kitoms priežiūros institucijoms.

Kai priežiūros institucija gauna kitos valstybės narės priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, perduotą prašymą dėl grupės finansinės paramos susitarimo, prie kurio ketina prisijungti jos prižiūrima patronuojamoji įmonė, sudarymo, priežiūros institucija deda visas pastangas, kad būtų pasiektas bendras sprendimas su priežiūros institucija, atliekančia jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir kitomis priežiūros institucijomis dėl leidimo sudaryti minėtą susitarimą. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų pertvarkymo institucijoms pasiekti bendrą sprendimą.

Per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija, atliekanti finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pateikė priežiūros institucijai prašymą dėl grupės finansinės paramos susitarimo, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai nebegali būti perduodamas.

Tiek priimtas bendras sprendimas dėl leidimo sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, tiek, kai jo nėra, priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, vienašališkai ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas pertvarkymo institucijai.

Šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatyta tvarka leistas sudaryti siūlomas grupės finansinės paramos susitarimas privalo būti teikiamas tvirtinti kiekvieno finansinės grupės subjekto, kuris ketina prisijungti prie šio susitarimo, dalyvių susirinkimui. Grupės finansinės paramos susitarimas galioja tik tiems finansinės grupės subjektams, kurių akcininkai pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas pritarė siūlomam grupės finansinės paramos susitarimui.

Grupės finansinės paramos susitarimas konkretiems finansinės grupės subjektams galioja tik tada, kai, vadovaudamiesi grupės finansinės paramos susitarimo sąlygomis ir šio skirsnio nuostatomis, finansinės grupės subjekto akcininkai savo sprendimu suteikė finansinės grupės subjekto valdymo organui įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansinės paramos suteikimo arba gavimo ir iki finansinės paramos teikimo momento nėra jų atšaukę.

Finansinės grupės subjekto, kuris yra grupės finansinės paramos susitarimo šalis, valdymo organai to subjekto akcininkams kartą per metus teikia grupės finansinės paramos susitarimo vykdymo ir pagal šį susitarimą valdymo organų priimtų sprendimų įgyvendinimo ataskaitą.

Sprendimą suteikti grupės tarpusavio finansinę paramą pagal sudarytą grupės finansinės paramos susitarimą priima finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto valdymo organai. Šis sprendimas privalo būti pagrįstas ir jame turi būti nurodomas siūlomos finansinės paramos tikslas. Sprendime nurodoma, kaip finansinės paramos teikimas atitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytas sąlygas.

Sprendimą priimti pagal grupės finansinės paramos susitarimą teikiamą grupės tarpusavio finansinę paramą priima finansinę paramą gaunančio finansinės grupės subjekto valdymo organai.

Prieš teikiant finansinę paramą pagal grupės finansinės paramos susitarimą, finansinę paramą ketinančio teikti finansinės grupės subjekto valdymo organas privalo apie tai pranešti:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama informacija apie valdymo organo šio įstatymo 35 straipsnio pagrindu priimtą sprendimą ir išsamiai apibūdinamas siūlomas finansinės paramos teikimas ir kartu su pranešimu pateikiama grupės finansinės paramos susitarimo kopija.

Priežiūros institucija per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos priima sprendimą pritarti siūlomam finansinės paramos teikimui arba uždrausti teikti finansinę paramą ar ją apriboti, jeigu, priežiūros institucijos nuomone, nėra tinkamai vykdomos šio įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintos grupės tarpusavio finansinės paramos teikimo sąlygos. Priežiūros institucijos sprendimas uždrausti ar apriboti finansinę paramą turi būti motyvuotas.

Priežiūros institucija apie savo sprendimą pritarti finansinei paramai, ją uždrausti ar apriboti nedelsdama praneša:

Kai priežiūros institucija atlieka jungtinę (konsoliduotą) finansinės grupės priežiūrą, ji nedelsdama informuoja kitus priežiūros institucijų kolegijos ir pertvarkymo kolegijos narius apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytą savo arba kitos valstybės narės priežiūros institucijos sprendimą.

Kai priežiūros institucija gauna pranešimą apie kitos valstybės narės priežiūros institucijos sprendimą uždrausti ar apriboti finansinę paramą ir nesutinka su tokiu sprendimu, ji gali per dvi dienas nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų rasti bendrą sutarimą.

Jeigu priežiūros institucija nedraudžia ir neriboja siūlomos finansinės paramos teikimo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį arba sutinka, kad siūloma finansinė parama būtų teikiama nepasibaigus šiam laikotarpiui, finansinės grupės subjektas gali teikti finansinę paramą pranešime priežiūros institucijai nurodytomis sąlygomis.

Finansinės grupės valdymo organo sprendimas suteikti finansinę paramą privalo būti pateiktas:

Kai priežiūros institucija atlieka jungtinę (konsoliduotą) finansinės grupės priežiūrą, ji nedelsdama informuoja kitus priežiūros institucijų kolegijos ir pertvarkymo kolegijos narius apie šio straipsnio 8 dalyje nurodytą sprendimą.

Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą apriboti ar uždrausti grupės tarpusavio finansinės paramos teikimą, kuris yra numatytas to subjekto individualiame gaivinimo plane, pertvarkymo institucija reikalauja, kad tas subjektas pateiktų atitinkamai pakoreguotą gaivinimo planą.

Kai kitos valstybės narės priežiūros institucija priima sprendimą apriboti ar uždrausti grupės tarpusavio finansinės paramos teikimą Lietuvos Respublikoje licencijuotam finansinės grupės subjektui, kuris yra numatytas grupės gaivinimo plane, priežiūros institucija gali prašyti priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, inicijuoti naują grupės gaivinimo plano vertinimą pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas.

Siekiant užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą, visų pirma, esant sisteminio likvidumo trūkumui, ir pašalinti didelį valstybės ekonomikos sutrikimą, įstaigoms gali būti teikiama šių formų prevencinė viešoji finansinė parama:

Teikiant prevencinę viešąją finansinę paramą, vadovaujamasi šiais principais:

Prevencinė viešoji finansinė parama gali būti teikiama tik mokioms įstaigoms, ji negali būti teikiama siekiant kompensuoti įstaigos patirtus arba artimiausiu metu tikėtinus patirti nuostolius. Prevencinė viešoji finansinė parama gali būti teikiama, jeigu yra įvykdytos šios sąlygos:

Sprendimą dėl prevencinės viešosios finansinės paramos teikimo pagal šį straipsnį priima Vyriausybė.

Valstybės garantijos gali būti teikiamos tik įstaigos naujiems pirmaeiliams įsipareigojimams ir tik jeigu šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytoje priežiūros institucijos išvadoje konstatuojama, kad įstaiga neturi kapitalo trūkumo. Draudžiama teikti valstybės garantijas dėl reikalavimų pagal nuosavybės vertybinius popierius.