Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Baudžiamojo proceso kodeksas

Asmuo, dėl kurio priimta nutartis, ar jo gynėjas, nesutikdami su nutartimi išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, arba prokuroras, nesutikdamas su nutartimi atsisakyti išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, turi teisę per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos paduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo jo padavimo dienos. Skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami išduotinas (perduotinas) asmuo ir jo gynėjas arba tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas gali priimti nutartį panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį arba palikti ją galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

Paduotas skundas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutarties sustabdo šios nutarties vykdymą.

Skirdamas kardomąją priemonę, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima motyvuotą nutarimą, o teisėjas ar teismas – motyvuotą nutartį.

Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę turi būti nurodoma:

Nutarimas ar nutartis skirti kardomąją priemonę paskelbiami įtariamajam pasirašytinai.

Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo.

Rašytiniu pasižadėjimu neišvykti įtariamasis taip pat gali būti įpareigotas nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis.

Įtariamajam, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Priimant rašytinį pasižadėjimą, įtariamasis turi būti įspėjamas apie galimą griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimą.

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

Paskirtu baudžiamajai bylai nagrinėti laiku teisiamojo posėdžio pirmininkas pradeda teisiamąjį posėdį ir paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama.

Posėdžio sekretorius, teisiamojo posėdžio pirmininkui suteikus žodį, praneša teismui, kas iš nagrinėjimo teisme dalyvių, liudytojų, ekspertų, specialistų bei vertėjų atvyko, taip pat nesančiųjų neatvykimo priežastis.

Teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina vertėjui pareigą išversti lietuvių kalbos nemokantiems proceso dalyviams parodymų, pareiškimų, teisme skaitomų dokumentų, taip pat pirmininko patvarkymų ir teismo sprendimų turinį. Be to, teisiamojo posėdžio pirmininkas įspėja vertėją dėl šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigą ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą.

Po to anksčiau neprisiekęs vertėjas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

Baigdamas parengiamąją teisiamojo posėdžio dalį, teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie turi prašymų šaukti naujus liudytojus, ekspertus ar išreikalauti kitus įrodymus. Nagrinėjimo teisme dalyvis, pateikęs prašymą, privalo nurodyti, kokioms aplinkybėms nustatyti reikalingi nauji įrodymai.

Teismas dėl kiekvieno prašymo priima nutartį. Prašymo atmetimas neatima iš asmens, kurio prašymas atmestas, teisės pateikti jį vėliau įrodymų tyrimo eigoje.

Teismas turi teisę savo iniciatyva nutarti iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus.

Įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsakomybę už vengimą ar trukdymą įvykdyti teismo nuosprendį ar nutartį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuoja prokuroras. Prokuroras pagal savo kompetenciją turi teisę išreikalauti baudžiamąją bylą, kurioje vykdomas įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

Trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas ar darbuotojas arba advokatas, juridinio asmens įgaliotas būti atstovu procese.

Kai pateikiamas įgaliojimas būti atstovu procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima nutarimą pripažinti asmenį juridinio asmens atstovu.

Jeigu juridinis asmuo paskiria atstovu netinkamą asmenį arba visai atstovo nepaskiria, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę nutarimu paskirti juridinio asmens atstovą.

Juridinio asmens atstovas procese naudojasi visomis teisėmis, kurias šis Kodeksas suteikia įtariamajam ir kaltinamajam, taip pat atlieka šių proceso dalyvių pareigas.

Jeigu asmenį, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gydytojų komisija pripažįsta pasveikusiu, teismas šio Kodekso 405 straipsnyje nustatyta tvarka priima nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę ir nusprendžia, ar bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui atlikti ar perduoti į teismą bendra tvarka, ar pasiųsti asmenį toliau atlikti bausmę.

Sveikatos priežiūros įstaigoje išbūtas laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės atlikimo laiką.

Bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis šio Kodekso V dalyje nustatytų taisyklių, tik vietoj kaltinamojo akto prokuroras perskaito savo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Neteko galios nuo 2013-07-13.

Išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka priimtas nuosprendis ir nutartys skundžiami bendra tvarka.

Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams.

Ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėjami kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių skyrimo klausimai arba proceso dalyvių skundai, yra nevieši, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip.

Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais nepilnamečiai, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai tai būtina siekiant užtikrinti nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.

Neviešai byla gali būti nagrinėjama tik remiantis teismo nutartimi. Nutartis nagrinėti bylą neviešai gali būti priimta dėl viso bylos nagrinėjimo teisme arba tik dėl atskirų jo dalių. Neviešame teismo posėdyje bylos nagrinėjamos laikantis visų proceso taisyklių.

Teismo leidimu neviešame teismo posėdyje gali dalyvauti nukentėjusįjį lydintis asmuo. Jis privalo laikytis teismo posėdžio tvarkos. Teismas nutartimi gali pašalinti šį asmenį iš viso teismo posėdžio ar iš atskirų jo dalių, kai jo dalyvavimas prieštarauja nukentėjusiojo interesams arba trukdo tirti ar nagrinėti bylą.

Jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, kurie nėra byloje kaltinamieji, nukentėjusieji ar liudytojai, į teismo posėdžių salę neįleidžiami.

Teismų nuosprendžių, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai.

Įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis.

Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas šio Kodekso 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą.

Kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu.

Įtariamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubiąją medicinos pagalbą; žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios, taip pat gauti informaciją apie reguliarią suėmimo peržiūrą ir suėmimui alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybes; duoti parodymus; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus; būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai įtariamasis yra nepilnametis.

Teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas, specialistas ar prokuroras privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Advokatas arba advokato padėjėjas privalo nusišalinti, jei yra šio Kodekso 61 straipsnyje nurodyti pagrindai. Tokiu pat pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys. Nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą.

Kai bylą nagrinėja trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, teisėjo nušalinimo tvarka tokia:

Jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Jis turi teisę padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo.

Teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. Jeigu teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas teisėjo nusišalinimo nepatvirtina, nepagrįstą nusišalinimą pareiškęs teisėjas privalo nagrinėti bylą iš esmės.

Dėl teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto, specialisto ar prokuroro nušalinimo nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes.

Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.

Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisėjas ar teismas taip pat gali paskirti šio Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje numatytą areštą.

Už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.

Asmuo iškviečiamas į apklausą šaukimu. Jame nurodoma: kas ir dėl ko šaukiamas, kur ir pas ką atvykti, atvykimo data ir valanda, šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos neatvykimo pasekmės.

Asmuo į apklausą taip pat gali būti šaukiamas telefonu ar kitais būdais. Šiais atvejais už neatvykimą negali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas.

Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio Kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali pritaikyti lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą arba nutraukti baudžiamąją bylą. Teismas turi teisę pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą tik tuo atveju, kai to prašoma paduotame skunde. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Sugriežtinti bausmę teismas gali tuo atveju, kai dėl to paduotas skundas, tačiau jis neturi teisės sugriežtinti bausmę paskirdamas laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Pritaikydamas kitą baudžiamąjį įstatymą arba paskirdamas naują bausmę, teismas remiasi pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais.

Jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja privataus kaltinimo bylos proceso metu, iki įrodymų tyrimo pradžios, prokuroras privalo pateikti teismui rašytinį pareiškimą, kad šioje byloje palaikys valstybinį kaltinimą. Šiuo atveju byla perduodama prokurorui. Ikiteisminis bylos tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka.

Jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152 ir 165 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Dėl šių veikų privaloma pradėti baudžiamąjį procesą bendra tvarka.

Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas.

Jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui.

Užduoti klausimus teisme apklausiamiems kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir specialistams turi teisę prokuroras, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, gynėjas, kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir kaltinamasis. Teismo leidimu kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams klausimus gali užduoti ir ekspertas bei specialistas. Draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus.

Jeigu liudytojas yra pašauktas į teisiamąjį posėdį vieno iš nagrinėjimo teisme dalyvio prašymu, šis dalyvis tam liudytojui klausimus užduoda pirmas.

Teisėjai apklausiamiems asmenims turi teisę užduoti klausimus bet kuriuo įrodymų tyrimo metu.

Teisėjai ir teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu nagrinėjimo teisme dalyviai klausimus apklausiamiems asmenims užduoda tiesiogiai. Nagrinėjimo teisme dalyviams, kurie piktnaudžiauja šia teise, pirmininkas gali ją atimti ir leisti užduoti klausimus tik per jį.

Nepilnamečiams nukentėjusiesiems ir nepilnamečiams liudytojams klausimai užduodami tik per teisiamojo posėdžio pirmininką, o prireikus – per atstovą.

Teisiamojo posėdžio pirmininkas atmeta klausimus, kurie nesusiję su byla.

Įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus šio Kodekso 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos.

Patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui. Jeigu nuosprendis buvo pakeistas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuorašo pridedamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties nuorašas.

Jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniu nuteistajam paskirtos dvi bausmės, dokumentai išsiunčiami bausmes vykdyti privalančioms institucijoms.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais nuosprendis pateikiamas vykdyti:

Jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam, kuriam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

Kai kaltinamasis šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju nedalyvauja teismo posėdyje, bylos nagrinėjimas vyksta bendra tvarka, išskyrus šio Kodekso XXXII skyriuje nustatytas išimtis.

Po baigiamųjų kalbų teisiamojo posėdžio pirmininkas suteikia kaltinamajam paskutinį žodį.

Klausimai kaltinamajam jo paskutinio žodžio metu neužduodami.

Teismas negali apriboti kaltinamojo paskutinio žodžio trukmės, bet teisiamojo posėdžio pirmininkas turi teisę sustabdyti kaltinamąjį, jei šis kalba apie aiškiai su byla nesusijusias aplinkybes.

Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso tvarką nustato šio Kodekso bendrosios taisyklės su šio skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis.

Jeigu procesas dėl nusikalstamų veikų buvo pradėtas atskirai juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui, tokios veikos paprastai turi būti tiriamos kartu. Proceso veiksmai atliekami ir sprendimai dėl juridinio asmens priimami vadovaujantis šio Kodekso bendrosiomis taisyklėmis ir išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai, o dėl fizinio asmens – vadovaujantis šio Kodekso bendrosiomis taisyklėmis.

Procesas dėl nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui gali būti pradedamas ar tęsiamas atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens:

Šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio fizinio asmens kaltės ir baudžiamosios atsakomybės klausimai neperžiūrimi. Teismas remiasi anksčiau šioje ar kitoje baudžiamojoje byloje priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais konstatuotas fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos faktas. Šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais į bylos nagrinėjimą teisme šaukiamas fizinis asmuo, kuris procese turi nuteistojo teisinę padėtį, ir (ar) jo gynėjas, tačiau jų neatvykimas proceso nesustabdo. Teismas turi teisę apklausti fizinį asmenį ir atlikti su juo kitus įrodymų tyrimo veiksmus.

Šio straipsnio 3 dalies 5, 6, 7, 8, 9 ir 11 punktuose nurodytais atvejais nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas nesprendžiamas. Teismas remiasi šioje ar kitoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais sprendžiama apie fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos faktą. Kaltinamajam fiziniam asmeniui taikomos šio Kodekso 435 ir 436 straipsnių nuostatos. Jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam fiziniam asmeniui neįmanoma teisingai išspręsti bylą, bylos nagrinėjimas atidedamas arba sprendžiama dėl fizinio asmens ir juridinio asmens baudžiamųjų bylų sujungimo.

Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš šių nutarčių:

Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytais atvejais teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, gali taikyti vieną iš šių priverčiamųjų medicinos priemonių:

Nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą.

Teismo nutartyje taip pat išsprendžiami šio Kodekso 307 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyti klausimai.

Proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu.

Nesvarbu, kur padaryta nusikalstama veika, baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šis Kodeksas, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

Procesas dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą.

Asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir padarė nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje, baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu.

Asmenys, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos, negali būti sulaikyti ar suimti. Su tokiais asmenimis galima atlikti šio Kodekso numatytus proceso veiksmus tik jų sutikimu ar prašymu. Šių asmenų sutikimas gaunamas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento.

Teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą.

Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

Taikant procesines prievartos priemones bei atliekant šiame Kodekse numatytus tyrimo veiksmus, draudžiama naudoti smurtą, grasinti, atlikti žmogaus orumą žeminančius bei sveikatai kenkiančius veiksmus. Panaudoti fizinę jėgą leidžiama tik tiek, kiek tai būtina proceso veiksmo atlikimo trukdymams pašalinti.

Svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios:

Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis.

Svarbia atstovo ir gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas jų užimtumas kitoje byloje.

Niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip šio Kodekso numatytais atvejais ir nustatyta tvarka.

Kiekvienam sulaikytajam ar suimtajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti pranešama, dėl ko jis sulaikomas ar suimamas.

Kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teisę kreiptis į teismą, skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas ar suimtas.

Kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, turi teisę į žalos atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka.

Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai.

Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Draudžiama kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą.

Kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas, taip pat teisę į būsto neliečiamybę, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių, telegrafo pranešimų ir kitokio susižinojimo slaptumą. Šios asmens teisės baudžiamojo proceso metu gali būti apribotos šio Kodekso numatytais atvejais ir tvarka.

Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo imtis priemonių, kad procesinės prievartos priemonės – asmens apžiūra, krata, asmens krata, atvesdinimas, poėmis – nebūtų taikomos, taip pat kad asmuo nebūtų laikinai sulaikomas arba suimamas nepilnamečio akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai pats nepilnametis yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Jeigu šioje dalyje nurodytos procesinės prievartos priemonės buvo taikytos nepilnamečio akivaizdoje, apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdami informuoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją.

Kai baudžiamasis procesas nutraukiamas dėl to, kad nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o asmuo buvo suimtas, taip pat kai priimamas išteisinamasis nuosprendis, prokuroras ir teisėjas privalo išaiškinti asmeniui dėl neteisėto sulaikymo, suėmimo ar nuteisimo pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarką.

Jeigu asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, patyrė žalos dėl smurtinio nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras iš karto po asmens pripažinimo nukentėjusiuoju privalo jį informuoti apie teisę gauti kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gynėją. Tokiu atveju šio Kodekso 50 straipsnyje nustatyta tvarka kviečiamas ar paskiriamas kitas gynėjas.

Gynėjas ir įtariamasis prokuroro nutarimą dėl gynėjo nušalinimo gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui; šis privalo skundą išnagrinėti per tris dienas. Teismo nutartį dėl gynėjo nušalinimo gynėjas ir kaltinamasis gali apskųsti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

Skundas paduodamas prokurorui tiesiogiai arba per ikiteisminio tyrimo pareigūną, dėl kurio proceso veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Dėl žodinių skundų ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo protokolą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas gautą skundą kartu su savo paaiškinimais privalo per vieną dieną nuo skundo gavimo perduoti prokurorui.

Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras.

Skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų nuo skundo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą ar nutartį. Jei skundas patenkinamas, nutarime ar nutartyje nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti, jei skundas atmetamas, – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas.

Nagrinėdami skundą, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo dokumentais ir pareikalauti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro paaiškinimų, jeigu jie nebuvo pateikti anksčiau.

Ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį turi būti kviečiamas prokuroras, įtariamasis, įtariamojo gynėjas, skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Suimtas įtariamasis pristatomas ikiteisminio tyrimo teisėjui, jeigu tai būtina.

Apie prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą sprendimą dėl skundo pranešama skundą padavusiam asmeniui. Jeigu prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkina skundą, nutarimas ar nutartis nusiunčiami ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ar prokurorui vykdyti.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, priimtas šio straipsnio nustatyta tvarka, yra galutinis ir neskundžiamas, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato jo apskundimo galimybę.

Šio Kodekso 62 ir 63 straipsniai netaikomi tais atvejais, kuriems šis Kodeksas numato kitokią ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ar nutarimų apskundimo tvarką.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis, išskyrus nutartis, kurios pagal šio Kodekso 64 straipsnį yra neskundžiamos, prokuroras, proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kuriems šis Kodeksas numato kitokią ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų ar nutarčių apskundimo tvarką.

Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis tvarką, taip pat šių įstaigų ir organizacijų prašymų vykdymo tvarką nustato šis Kodeksas ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Lietuvos Respublikos teismai ir prokuratūra prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Neatidėliotinais atvejais Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros prašymai kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms gali būti siunčiami per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją). Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms gali siųsti tiesiogiai.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka procesiniai dokumentai, kuriais siekiama surinkti įrodymus ar gauti jau surinktus įrodymus arba laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti konfiskuoti arba pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, pardavimo ar kitokio perleidimo, gali būti perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, vykdydamos užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, atlieka šiame Kodekse nustatytus proceso veiksmus. Vykdant užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais gali būti atliekami ir šiame Kodekse nenumatyti proceso veiksmai, jei tokių veiksmų atlikimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso Lietuvos Respublikoje principams.

Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaigos užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus gauna per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją). Lietuvos Respublikos teismas, prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaiga tiesiogiai gautą užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašymą vykdo tik gavę Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros leidimą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus.

Užsienio valstybės įstaigos ar tarptautinės organizacijos prašymas, kuris negali būti įvykdytas, grąžinamas tai įstaigai ar organizacijai per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją) ir nurodomos prašymo neįvykdymo priežastys.

Užsienio valstybių teismų, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitų tarptautinių organizacijų pareigūnams Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama atlikti proceso veiksmus tik Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir dalyvaujant Lietuvos Respublikos pareigūnams.

Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaigos vykdo tiesiogiai gautus užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus bei tiesiogiai užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms siunčia atsakymus į prašymus.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka gali būti vykdomi kitos Europos Sąjungos valstybės narės procesiniai dokumentai, kuriais siekiama surinkti ar gauti jau surinktus įrodymus arba laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti konfiskuoti arba pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, pardavimo ar kitokio perleidimo.

Užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus atvejus, kai:

Užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis buvo išduotas ar perduotas, ir kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo išdavimo ar perdavimo, gali būti išduodamas ar perduodamas trečiajai valstybei tik tuo atveju, jei yra jį išdavusios ar perdavusios valstybės sutikimas. Jeigu asmuo buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį, kitai Europos Sąjungos valstybei narei už nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo, jis gali būti perduotas ir šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatytais atvejais.

Prireikus Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipiasi į asmenį išdavusią ar perdavusią užsienio valstybę dėl šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto sutikimo gavimo.

Jeigu užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo raštu sutinka dėl jo baudžiamojo persekiojimo už kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras su pareiškimu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdžio metu ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrina, ar asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes. Nustatęs, kad asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už tokias nusikalstamas veikas ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį dėl asmens baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį.

Jeigu užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo sutinka būti išduotas ar perduotas trečiajai valstybei už nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai, jis išduodamas (perduodamas) trečiajai valstybei šio Kodekso 75 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos pilietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei šį įpareigojimą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija.

Užsienietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės teritorijoje, išduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei šį įpareigojimą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis ar Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija.

Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas, jeigu:

Asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga, už nusikalstamas veikas, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nebaudžiami ir užsienio valstybėms neišduodami, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnyje numatytus atvejus.

Jeigu užsienio valstybė po to, kai Lietuvos Respublika jai išdavė asmenį, pateikia prašymą dėl šio asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo prašytas išduoti, arba prašymą dėl šio asmens išdavimo trečiajai valstybei, šį prašymą nagrinėja ir sutikimą duoda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra gali motyvuotai nesutikti dėl asmens baudžiamojo persekiojimo ar bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios asmuo nebuvo prašytas išduoti, arba dėl šio asmens išdavimo trečiajai valstybei, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9 straipsnyje nustatyti neišdavimo pagrindai ir (ar) sąlygos.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sutikimą dėl išduoto asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo prašytas išduoti, arba dėl šio asmens perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar išdavimo trečiajai valstybei patvirtina Vilniaus apygardos teismo teisėjas.

Asmenys, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suimami Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir šiame Kodekse numatytais pagrindais.

Asmenims, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suėmimo skyrimo bei apskundimo tvarką nustato šis Kodeksas.

Asmenų, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suėmimo trukmę nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei šis Kodeksas.

Apie asmenų, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suėmimą nedelsiant pranešama šio Kodekso 128 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

Asmenims, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, gali būti taikomos ir kitos šiame Kodekse numatytos kardomosios priemonės, jeigu jų pakanka užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų (nepasislėptų) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų.

Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais arba gavus Europos arešto orderį gali būti taikoma supaprastinta asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka.

Supaprastinta asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai yra rašytinis išduotino (perduotino) asmens sutikimas, o ekstradicijos atvejais – ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pritarimas. Pagal Europos arešto orderį prašomas perduoti asmuo taip pat gali raštu sutikti būti perduodamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių nebuvo išduotas Europos arešto orderis. Gavęs asmens rašytinį sutikimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas per tris dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdžio metu teisėjas patikrina, ar išduotinas (perduotinas) asmuo savo noru sutiko būti išduotas (perduotas) iš Lietuvos Respublikos ir žino teisines išdavimo (perdavimo) pasekmes, o ekstradicijos atvejais – taip pat ar Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pritaria supaprastintos išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos taikymui. Posėdis protokoluojamas.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas, nustatęs, kad išduotinas (perduotinas) asmuo savo noru sutiko būti išduotas (perduotas) iš Lietuvos Respublikos ir žino teisines išdavimo (perdavimo) pasekmes, o ekstradicijos atvejais – taip pat kad yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pritarimas taikyti supaprastintą išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką, priima nutartį išduoti (perduoti) asmenį. Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis išduoti (perduoti) asmenį supaprastinta tvarka neskundžiama. Jeigu išduotinas (perduotinas) asmuo atsisako savo sutikimo, taikoma šio Kodekso 73 straipsnyje numatyta asmenų išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka.

Asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, perdavimo užsienio valstybės institucijai ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai.

Asmuo, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis perduoti pagal Europos arešto orderį, perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei ne vėliau kaip per dešimt dienų. Jeigu susidaro nenumatytos aplinkybės, dėl kurių perduoti tokį asmenį per šį terminą neįmanoma, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir atitinkama užsienio valstybės institucija nedelsdamos nustato kitą perdavimo dieną. Tokiu atveju asmuo turi būti perduotas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios dienos.

Išimtiniais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad asmens perdavimas keltų pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, arba kai yra kitų svarbių humanitarinių priežasčių, asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį kitai valstybei gali būti atidėtas. Tokioms priežastims išnykus, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir atitinkama užsienio valstybės institucija nedelsdamos nustato kitą asmens perdavimo dieną. Tokiu atveju asmuo turi būti perduotas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios dienos.

Asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį taip pat gali būti atidedamas, kol bus baigtas su šiuo asmeniu susijęs Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas arba kol šis asmuo atliks Lietuvos Respublikoje jam paskirtą bausmę. Tačiau asmuo šio Kodekso 77 straipsnyje numatyta tvarka gali būti laikinai perduotas kitai valstybei proceso veiksmams atlikti.

Jeigu asmuo nebuvo perduotas per šio straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytus terminus, jam paskirta kardomoji priemonė panaikinama.

Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir tvarka suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo gali būti laikinai perduotas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir laikinai perimtas iš kitos valstybės proceso veiksmams atlikti.

Sprendimą dėl suimto arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens laikino perdavimo kitai valstybei ir laikino perėmimo iš kitos valstybės priima ir dėl šio perdavimo ar perėmimo sąlygų su kitos valstybės kompetentinga institucija susitaria Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka suimtas arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekantis asmuo gali būti laikinai perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba perimtas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką proceso veiksmams atlikti.

Sprendimą dėl suimto asmens, kuriam Lietuvos Respublikoje yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, laikino perėmimo iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką jo išklausymo dėl išduoto Europos arešto orderio tikslais priima Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, įvertinęs, ar šio asmens laikinas perdavimas atitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pritarus, asmuo laikinai perimamas į Lietuvos Respubliką, iš anksto su šia institucija susitarus dėl tokio perdavimo sąlygų ir trukmės. Šioje dalyje nurodytą asmenį išklausius, jis nedelsiant grąžinamas į jį perdavusią Europos Sąjungos valstybę narę.

Išnagrinėtos bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų ar jų dalių, kurios buvo išnagrinėtos neviešame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti ir byloje nedalyvavę asmenys. Šią teisę byloje nedalyvavę asmenys įgyja, kai teismo nuosprendis ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui.