Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Baudžiamojo proceso kodeksas

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Šiame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

Skundus dėl pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutarčių apeliacinės instancijos teismas nagrinėja teismo posėdyje šio Kodekso 323 ir 324 arba 3251 straipsniuose nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas skundus dėl nutarčių nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su asmenimis, dėl kurių skundai paduoti.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį:

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį:

Teismas turi teisę panaikinti ar pakeisti nuosprendį atskiriems nuteistiesiems arba dėl atskirų nusikalstamų veikų padarymo.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują nuosprendį šio Kodekso 329 straipsnyje numatytais pagrindais.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųstos nutarties apeliacinės instancijos teismas priima nutartį:

(Neteko galios nuo 2007 rugsėjo 1 d.)

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis kartu su baudžiamąja byla, apeliaciniu skundu, atsiliepimais į jį ir papildomai pateikta medžiaga ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šių sprendimų paskelbimo dienos perduodami nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui vykdyti.

Apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis ir nuosprendis nutraukti bylą vykdomi nedelsiant. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs suimtas nuteistasis iš suėmimo paleidžiamas teismo posėdžių salėje. Jei suimtas nuteistasis nedalyvavo posėdyje, nuosprendžio, pagal kurį jis paleidžiamas iš suėmimo, nuorašas šio sprendimo priėmimo dieną išsiunčiamas tiesiogiai suėmimą vykdančiai įstaigai. Suėmimą vykdanti įstaiga privalo per vieną dieną pranešti nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui apie apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio įvykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties nuorašas turi būti patvirtintas vieno iš bylą nagrinėjusių teisėjų parašu ir teismo antspaudu.

Pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja ir vykdoma pasibaigus jos apskundimo terminui, jeigu ji nebuvo apskųsta. Jeigu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties buvo paduotas skundas, bet nutartis nepanaikinama, ji įsiteisėja, kai apeliacinės instancijos arba kitoks teismas įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėja skundą.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri negali būti skundžiama, įsiteisėja ir vykdoma po jos paskelbimo.

Nutartis pateikiama vykdyti šio Kodekso 342 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas.

Teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytais atvejais.

Laisvės apribojimo bausmė ar jos atlikimo sąlygos pakeičiamos šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nuosprendį, kuriuo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį ir terminą, jos atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistojo teises ir pareigas.

Nuosprendį paskelbęs teismas apie viešųjų teisių nuteistajam atėmimą po nuosprendžio įsiteisėjimo paskelbia specialiame interneto tinklalapyje.

Jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas, arba įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos paskirti kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba yra lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia pranešimą apie nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, uždraudimą jam naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, arba viešųjų teisių atėmimą, arba jo įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos vykdančiai institucijai.

Jeigu panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuteistasis pasiunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, arba viešųjų teisių atėmimo, arba įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos – vykdymas sustabdomas iki šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų vykdyti šias baudžiamojo poveikio priemones atsiradimo.

Darbdavys, valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė, nevalstybinė organizacija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nutraukia darbo sutartį su nuteistuoju arba atleidžia jį iš valstybės tarnybos, jeigu nuteistasis dirba darbą arba eina pareigas, kurie uždrausti teismo nuosprendžiu, arba panaikina nuteistajam išduotą leidimą užsiimti tam tikra veikla ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas apie tai praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Atlikusiam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimą – asmeniui leidimas užsiimti tam tikra veikla išduodamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta bendra tvarka.

Jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, kai konfiskuotas turtas buvo paimtas ir yra valstybės institucijos žinioje arba buvo apribotos nuosavybės teisės į šį turtą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą ir konfiskuoto turto dokumentų nuorašus išsiunčia ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, o ši išsprendžia konfiskuoto turto perdavimo realizuoti ar sunaikinimo klausimą. Tais atvejais, kai atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo apribotos nuosavybės teisės į konfiskuotiną turtą, arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Neteko galios 2020-01-01.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas arba nemokami darbai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnyje numatytais atvejais teismas vieną baudžiamojo poveikio priemonę gali pakeisti kita šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, nuosprendžio vykdymo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas.

Jeigu nuteistajam bausmės vykdymas buvo atidėtas iš dalies, bausmės vykdymo atidėjimas pradedamas vykdyti, kai nuteistasis atliko nuosprendžiu nustatytą bausmės dalį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos išsiunčia teismo nuosprendį su patvarkymu probacijos tarnybai.

Nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtos bausmės, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 89 straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 89 straipsnyje nurodytu atveju bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam panaikina bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas laisvės atėmimo vietų įstaigos teikimu.

Teismas, gavęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 89 straipsnyje arba Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą laisvės atėmimo vietų įstaigos arba probacijos tarnybos teikimą, sprendimą dėl jo priima ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio teikimo gavimo dienos.

Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus klausimus teismas nagrinėja teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras ir institucijos, pateikusios teikimą, atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo.

Bylos nagrinėjimas pradedamas teisėjo pranešimu. Po to teismas išklauso atvykusius į posėdį asmenis.

Teismas nuteistajam pakeičia bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas arba panaikina bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę motyvuota nutartimi. Nutarties nuorašas išsiunčiamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami.

Kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu.

Kai nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, teismas per tris darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, taip pat apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Teismo reikalavimu bausmę vykdanti institucija asmens bylą pateikia likus ne mažiau kaip penkioms dienoms iki klausimo nagrinėjimo teisme dienos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, priima vieną iš šių nutarčių:

Šiame straipsnyje nurodytų teismo nutarčių nuorašai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarčių priėmimo dienos išsiunčiami nuteistajam ir prokurorui. Nutartys skundžiamos ir skundai nagrinėjami šio Kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nuteistajam, kuris lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, probacijos sąlygas pakeičia arba lygtinį paleidimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, gavęs Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą probacijos tarnybos teikimą, sprendimą dėl jo priima ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio teikimo gavimo dienos.

Atlikusio bausmę asmens prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnį nagrinėja apylinkės teismas pagal atlikusio bausmę asmens gyvenamąją vietą.

Prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo teismas nagrinėja teismo posėdyje, išreikalavęs nuosprendžio nuorašą arba teismo bylą, taip pat kitus reikiamus dokumentus, apibūdinančius atlikusį bausmę asmenį, jo darbinę veiklą ir elgesį. Teismo posėdyje turi dalyvauti pateikęs prašymą atlikęs bausmę asmuo.

Teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo klausimo nagrinėjimas pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu. Po to teismas išnagrinėja turimus dokumentus, išklauso bausmę atlikusį asmenį.

Nutartį dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo teismas priima pasitarimų kambaryje.

Jeigu teismas priima nutartį atmesti prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo, pakartotinai šiuos klausimus teismas gali nagrinėti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo prašymo atmetimo.

Skundą dėl apylinkės teismo nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu, nagrinėja apygardos teismas, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliacinis teismas.

Nutartis dėl šio Kodekso 361, 362, 3621, 363, 365, 3651 straipsniuose nurodytų klausimų gali apskųsti prokuroras, nuteistasis, asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, ir jų gynėjas, nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą, juridinio asmens atstovas, o kai klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civilinio ieškinio atžvilgiu, – taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai.

Skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos. Prokurorui, nuteistojo gynėjui ir nepilnamečio nuteistojo atstovui pagal įstatymą dėl šio Kodekso 360 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytų teismo nutarčių ir suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jiems dienos. Skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą. Skundą gavęs teismas per tris dienas nuo jo gavimo teisme dienos praneša šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos aukštesniajam teismui pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, o skundą kartu su medžiaga perduoda atitinkamam teismui.

Skundo padavimas sustabdo teismo nutarčių atidėti nuosprendžio vykdymą, atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos ir nutarčių, kurių pagrindu nuteistasis turėtų būti lygtinai paleistas, vykdymą.

Aukštesniojo teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas skundą paskiria nagrinėti teisėjui ar trijų teisėjų kolegijai ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Kai skundžiamą nutartį žemesniajame teisme priėmė vienas teisėjas, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja vienas teisėjas; kai nutartį žemesniajame teisme priėmė teisėjų kolegija, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą.

Skundą nagrinėjant teismo posėdyje, jį padavęs asmuo gali duoti paaiškinimus skundo argumentams patikslinti ir papildyti, taip pat pateikti su skundu susijusius dokumentus. Paaiškinimus dėl skundo turi teisę duoti posėdyje dalyvaujantys asmenys. Skundas turi būti išnagrinėtas per septynias dienas nuo jo gavimo aukštesniajame teisme dienos, o kai teismo posėdis nerengiamas, – per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos.

Išnagrinėjęs skundą, teismas priima vieną iš šių nutarčių:

Apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles.

Užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymą vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonę nagrinėja nuteisto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar nuteisto juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Ši taisyklė netaikoma laisvės atėmimo bausmių ir priverčiamųjų medicinos priemonių vykdymo atvejais.

Užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos teikimu. Tuo atveju, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo laisvė nėra apribota, laisvės atėmimo bausmės suderinimo klausimą sprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą.

Teismas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus klausimus išsprendžia nutartimi šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo nutartį nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras gali skųsti šio Kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka.

Užsienio valstybės teismo pritaikytą priverčiamąją medicinos priemonę su Lietuvos Respublikos įstatymais suderina šios priemonės taikymo vietos apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą. Teismo nutartis šiuo klausimu priimama ir gali būti skundžiama šio Kodekso 405 straipsnyje nustatyta tvarka.

Gavęs kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų pavedimu Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas patikrina, ar skundas nėra pakartotinis, ar jis paduotas nepraleidus šio Kodekso 370 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, ar nėra draudimo skųsti teismo nuosprendį ar nutartį, numatyto šio Kodekso 367 straipsnio 3 dalyje, ar nutartis skundžiama kasacine tvarka pagal šio Kodekso 367 straipsnio 4 dalį. Pakartotinis kasacinis skundas, skundas, paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą, taip pat skundas, paduotas dėl nuosprendžio ar nutarties, kurie negali būti skundžiami kasacine tvarka, grąžinamas kasatoriui. Kasatoriui taip pat grąžinamas nepasirašytas kasacinis skundas.

Jeigu nėra šio straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo grąžinti skundą kasatoriui, išreikalaujama byla, kuri kartu su skundu perduodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sudarytai trijų teisėjų atrankos kolegijai.

Atrankos kolegija rašytinio proceso tvarka sprendžia kasacinio skundo priėmimo klausimą. Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. Teisėjo dalyvavimas atrankos kolegijoje, sprendžiant joje kasacinio skundo priėmimo klausimą, netrukdo jam nagrinėti bylą pagal tą kasacinį skundą.

Kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis:

Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti, nutartyje išdėstomi tokio sprendimo motyvai. Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose nurodytais pagrindais, kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas šio Kodekso 370 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu.

Išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima.

Atrankos kolegija, nusprendusi priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi nusprendžia, ar byla turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Žodinio proceso tvarka kasacinė byla nagrinėjama šio Kodekso 3742 straipsnyje numatytais atvejais. Kitais atvejais kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjant kasacinę bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras. Posėdyje taip pat dalyvauja gynėjas, kurį pasikvietė nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, arba kiti asmenys nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, sutikimu, arba gynėjas, pasikviestas asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, arba jo atstovo pagal įstatymą, arba jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių. Suimtam nuteistajam pranešama apie teisę prašyti per septynias dienas nuo pranešimo gavimo dienos paskirti gynėją.

Nagrinėjant kasacinę bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje turi teisę dalyvauti taip pat šio Kodekso 367 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys. Asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gali dalyvauti teismo posėdyje, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo liga.

Jeigu kasacinis skundas paduodamas remiantis nuteistojo ar išteisintojo padėtį bloginančiais pagrindais, suimtas nuteistasis turi būti pristatytas į teismą. Laisvėje esantis nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, į teismo posėdį kviečiamas šaukimu. Jeigu nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, laikinai išvykęs, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, darbovietės administracijai. Asmenų, kuriems pranešta apie teismo posėdį, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

Nuteistojo, išteisintojo, asmens, kuriam byla nutraukta, taip pat asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

Trijų teisėjų kolegijos nagrinėjama kasacinė byla gali būti perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, jeigu tinkamas baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas byloje reikštų naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje.

Trijų teisėjų kolegijos nagrinėjama kasacinė byla gali būti perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu pritaikius byloje baudžiamąjį ar baudžiamojo proceso įstatymą byloje atsirastų pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Byla išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai perduodama teisėjų kolegijos nutartimi bet kuriuo teismo posėdžio metu. Ši nutartis paskelbiama posėdyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali perduoti bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, kai šio Kodekso 373 straipsnyje nustatyta tvarka pranešėju paskirtas teisėjas, susipažinęs su kasaciniu skundu ir bylos medžiaga, numato, kad nagrinėjant kasacinę bylą gali būti priimti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti sprendimai.

Byla parengiama nagrinėti išplėstinės septynių teisėjų kolegijos posėdyje laikantis šio Kodekso 373 straipsnyje numatytų taisyklių ir nuostatos, kad išplėstinėje septynių teisėjų kolegijoje paprastai dalyvauja teisėjai, nagrinėję tą pačią bylą trijų teisėjų kolegijos posėdyje.

Byla išplėstinės septynių teisėjų kolegijos posėdyje nagrinėjama laikantis šio Kodekso 377 straipsnio reikalavimų.

Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos posėdyje, remiantis šio Kodekso 378 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, byla gali būti perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.

Byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje nagrinėjama vadovaujantis šio Kodekso 377 straipsnio reikalavimais su šiame straipsnyje numatytomis išimtimis.

Plenarinė sesija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų.

Plenarinei sesijai pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai jo nėra, – šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Kai nėra Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirtas šio skyriaus teisėjas.

Plenarinės sesijos nutartis priimama sesijoje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia plenarinės sesijos pirmininko balsas.

Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo visi sesijoje dalyvavę teisėjai.

Kasatoriui ar aukštesniajam prokurorui atšaukus skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia. Kolegija posėdžio pradžioje gali proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva apsvarstyti, ar kasacinis skundas nagrinėtinas. Teismas šiuo klausimu priima nutartį.

Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą žodiniame teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas.

Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, arba jei prireikia kreiptis į administracinį teismą, kad šis nuspręstų dėl konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumo, arba jei prireikia kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu, arba jei prireikia prašyti Europos žmogaus teisių teismo konsultacinės išvados dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.

Kasacinės instancijos teismo nutarties nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami kasatoriui, taip pat išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, su kurių interesais susijusi kasacinės instancijos teismo nutartis. Jeigu šie asmenys nedalyvavo skelbiant nutartį arba jos nuorašo nepriėmė tuojau po paskelbimo, nutarties nuorašai jiems turi būti įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nutarties paskelbimo. Kitiems asmenims, dalyvaujantiems teismo posėdyje nagrinėjant kasacinę bylą ar su kurių interesais susijęs kasacinis skundas, nutarties nuorašai įteikiami ar išsiunčiami jų prašymu per penkias dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Kasacinės instancijos teismas šio Kodekso 257 straipsnyje nurodytais atvejais prokuratūrai išsiunčia nutarties, kuria baigta kasacinė byla, ar atskirosios nutarties nuorašą.

Jei kasacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka.

Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką.

Iš naujo išnagrinėjus bylą, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis ar apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis gali būti skundžiami bendra tvarka.

Juridiniam asmeniui gali būti paskirtos šios procesinės prievartos priemonės: laikinas juridinio asmens veiklos sustabdymas, laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas ir draudimas juridiniam asmeniui reorganizuotis.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas procesines prievartos priemones prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartimi.

Laikinas juridinio asmens veiklos sustabdymas ar laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas skiriamas tuo atveju, kai trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens veikla gali sukliudyti netrukdomą baudžiamosios bylos procesą, taip pat gali pažeisti ūkininkavimo tvarką, padaryti žalos finansams, gamtai, visuomenės saugumui bei intelektinei nuosavybei.

Draudimas juridiniam asmeniui reorganizuotis skiriamas tuo atveju, kai trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens reorganizavimas gali sukliudyti netrukdomą baudžiamosios bylos procesą ir (ar) nuosprendžio juridinio asmens atžvilgiu priėmimą.

Nutartyje laikinai sustabdyti juridinio asmens veiklą juridinis asmuo įpareigojamas laikinai nutraukti visą steigimo dokumentuose numatytą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus padalinius. Nutartyje nurodomas laikino juridinio asmens veiklos sustabdymo terminas. Prokuroro prašymu ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi šis terminas gali būti pratęstas.

Nutartyje laikinai apriboti juridinio asmens veiklą uždraudžiama juridiniam asmeniui užsiimti tam tikra steigimo dokumentuose numatyta veikla ir įpareigojama uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį. Nutartyje nurodomas laikino juridinio asmens veiklos apribojimo terminas. Prokuroro prašymu ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi šis terminas gali būti pratęstas.

Nutartyje, kuria uždraudžiama juridiniam asmeniui reorganizuotis, laikinai apribojama teisė reorganizuoti juridinį asmenį. Nutartyje nurodomas draudimo juridiniam asmeniui reorganizuotis terminas. Prokuroro prašymu ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi šis terminas gali būti pratęstas.

Nutartis, kuria laikinai sustabdoma juridinio asmens veikla, laikinai apribojama juridinio asmens veikla ar uždraudžiama juridiniam asmeniui reorganizuotis, siunčiama antstoliui vykdyti, taip pat Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Nutartis juridinio asmens atstovui paskelbiama pasirašytinai.

Juridinio asmens atstovas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių prievartos priemonių gali apskųsti aukštesniajam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį neskirti šio straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių prievartos priemonių gali apskųsti prokuroras šio straipsnio 10 dalyje nustatytais terminais ir tvarka.

Baudžiamojoje byloje, kurioje kartu patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami juridinis asmuo ir fizinis asmuo, teismas priima vieną nuosprendį. Šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje atskirai išdėstomi teismo sprendimai dėl juridinio asmens ir dėl fizinio asmens. Nuosprendį apeliacine tvarka turi teisę apskųsti nuteisto juridinio asmens atstovas ir nuteistas fizinis asmuo, taip pat kiti nagrinėjimo teisme dalyviai šio Kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu baudžiamoji byla dėl juridinio asmens nagrinėjama atskirai, teismas priima nuosprendį tik dėl juridinio asmens. Šį nuosprendį apeliacine tvarka turi teisę apskųsti nuteisto juridinio asmens atstovas, kiti nagrinėjimo teisme dalyviai šio Kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka. Juridiniam asmeniui priimtas nuosprendis nesaisto fizinio asmens baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo, jeigu tokia byla nagrinėjama ateityje. Jeigu išnagrinėjus tokią bylą paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti juridiniam asmeniui priimtą nuosprendį ar nutartį ir baudžiamąją bylą atnaujinti, šio Kodekso 446 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti pradedamas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

Priverčiamosios medicinos priemonės gali būti taikomos asmenims, teismo pripažintiems ribotai pakaltinamais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais.

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso tvarką nustato šio Kodekso bendrosios taisyklės su šio skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis.

Bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu, jeigu ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad asmuo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas arba po nusikalstamos veikos padarymo jam sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

Priverčiamosios medicinos priemonės pradedamos taikyti ir tuo atveju, kai asmeniui po bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

Jeigu ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme nustatomos šio Kodekso 393 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas priima šiuos sprendimus:

Jeigu šio Kodekso 393 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės nustatomos po bausmės paskyrimo, teismas priima šiuos sprendimus:

Jeigu asmens psichika sutriko po bausmės paskyrimo, kol nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir nepradėtas vykdyti, bylą nagrinėja nuosprendį priėmęs teismas.

Jeigu asmens psichika sutriko, kai nuosprendis jau vykdomas, bylą nagrinėja bausmės atlikimo vietos teismas.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais teismas, išreikalavęs baudžiamąją bylą, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą svarsto teisiamajame posėdyje. Jame turi dalyvauti prokuroras ir gynėjas. Teisiamajame posėdyje nustatomos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo: išklausoma eksperto išvada apie psichinę nuteistojo būklę, kaip liudytojai apklausiami bausmės atlikimo įstaigos darbuotojai ir kiti asmenys, patikrinami kiti duomenys apie nuteistojo elgesį po bausmės paskyrimo.

Teismas, priimdamas nutartį, turi išspręsti šiuos klausimus:

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių:

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą. Sprendžiant šį klausimą, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas ir asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjas. Teisėjas turi teisę reikalauti, kad į posėdį būtų pristatytas asmuo, kuriam pratęsiama, keičiama ar panaikinama priverčiamoji medicinos priemonė, jeigu pagal gydytojų komisijos išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis. Apie posėdžio vietą ir laiką teismas privalo pranešti kitiems šio Kodekso 404 straipsnyje nurodytiems asmenims. Šių asmenų neatvykimas nagrinėti klausimo nekliudo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas pratęsiamas, jos pakeičiamos ar panaikinamos teismo nutartimi.

Teismo nutartis pratęsti, pakeisti ar panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka apskųsti šio Kodekso 404 straipsnyje išvardyti asmenys.

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą.

Jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas.

Jeigu procesas pradėtas dėl nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimo, toks atstovas teisme įgyja privataus kaltintojo statusą ir kaltinimą teisme palaiko vienas arba kartu su nukentėjusiuoju.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

Prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas nagrinėjamas šio Kodekso 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

Europos deleguotasis prokuroras ar Europos prokuroras, surašydamas pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis, šio straipsnio ir šio Kodekso 419 straipsnio nuostatomis.

Teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Priėmęs nutartį nutraukti procesą, teisėjas apie tai privalo pranešti kaltinamajam, nukentėjusiajam ir prokurorui. Prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę per septynias dienas nuo pranešimo apie nutarties priėmimą gavimo apskųsti teisėjo nutartį nutraukti procesą aukštesniajam teismui.

Jei aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą, panaikina nutartį nutraukti procesą, kitas to paties teismo, kurio priimta nutartis panaikinta, teisėjas privalo priimti vieną iš šio Kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų sprendimų.

Gavęs kaltinamojo prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas bylos nagrinėjimą privalo surengti ne vėliau kaip po dešimties dienų nuo prašymo gavimo dienos. Bylos nagrinėjimas teisme teisėjo iniciatyva turi būti surengtas praėjus ne mažiau kaip trims dienoms ir ne daugiau kaip dešimčiai dienų nuo prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašo įteikimo kaltinamajam.

Kaltinamojo reikalavimu ar teisėjo iniciatyva surengtas nagrinėjimas teisme vyksta pagal šio Kodekso V dalyje nustatytas taisykles, išskyrus tai, kad nagrinėjimo teisme metu vietoj kaltinamojo akto skaitymo kaltinimo esmę prokuroras išdėsto remdamasis pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Bylą nagrinėja tas pats teismas, kuriam prokuroras buvo išsiuntęs pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau jei bylos nagrinėjimas teisme buvo surengtas kaltinamojo reikalavimu, nagrinėjant bylą negali dalyvauti teismo baudžiamąjį įsakymą surašęs teisėjas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio Kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems kaltinamiesiems, nepadavusiems prašymų, teismas patikrina, ar pagrįstas ir teisėtas baudžiamasis įsakymas ir dėl šių kaltinamųjų. Vadovaujantis šios dalies nuostatomis, nepadavusių prašymų surengti bylos nagrinėjimą teisme kaltinamųjų teisinė padėtis negali būti pasunkinama.

Teismo priimtas nuosprendis gali būti apskųstas bendra tvarka.

Jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Prokuroras šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju kaltinamojo akto nesurašo, tačiau su pareiškimu teismui pateikia ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, jeigu buvo atliekami proceso veiksmai. Prokuroras kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo pranešti kaltinamajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams bei liudytojams apie teismo posėdžio, kuriame byla bus nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, laiką ir vietą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustiems nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams ir civiliniams atsakovams taip pat pranešama, kad jų neatvykimas be svarbių priežasčių laikomas sutikimu nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ir nekliudo nagrinėti bylą, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad jų dalyvavimas būtinas.

Europos deleguotasis prokuroras ar Europos prokuroras, surašydamas pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, vadovaujasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis, šio straipsnio ir šio Kodekso 427 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kai teisme gaunamas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tuoj pat rengiamas teismo posėdis arba paskiriama kita teismo posėdžio data ir laikas ir apie tai pranešama prokurorui. Pirmasis teismo posėdis, jei jis nerengiamas tą pačią dieną, turi būti surengtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gavimo teisme dienos. Šio posėdžio pradžioje prokuroras paskelbia savo pareiškimą. Po to teisėjas paklausia kaltinamojo, ar jis supranta prokuroro pareikštą kaltinimą ir ar sutinka būti tuoj pat teisiamas, ar nori, kad bylos nagrinėjimas teisme vyktų vėliau. Prašymą bylos nagrinėjimą teisme surengti vėliau kaltinamasis gali motyvuoti tik tuo, kad jam reikia laiko pasirengti gynybai. Pateikdamas tokį prašymą, kaltinamasis turi nurodyti, kiek jam reikia laiko pasirengti gynybai.

Išklausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones, teisėjas priima vieną iš šių sprendimų:

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai įrašomi į teismo posėdžio protokolą ir yra neskundžiami.

Teisėjas sprendimą atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka priima šiais atvejais:

Jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, byla perduodama prokurorui.

Teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir nutartis perduoti bylą prokurorui gali būti skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.

Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmestas, toliau ikiteisminis tyrimas vyksta bendra tvarka.

Jei kaltinamasis, motyvuodamas tuo, kad jam reikia laiko pasirengti gynybai, nesutinka, kad bylos nagrinėjimas vyktų tuoj pat, teisėjas privalo paskirti kitą bylos nagrinėjimo teisme dieną. Šiuo atveju nagrinėjimas teisme turi būti rengiamas praėjus terminui, kurio kaltinamasis prašė pasirengti gynybai, tačiau ne vėliau kaip po dvidešimties dienų. Konkrečią bylos nagrinėjimo teisme dieną teisėjas paskiria išklausęs visų proceso dalyvių nuomones.

Tame pačiame posėdyje, kai paskiria naują bylos nagrinėjimo teisme dieną, teisėjas prokuroro, kitų proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva apklausia į teismą atvykusius liudytojus ar nukentėjusiuosius, o kaltinamojo sutikimu – ir jį patį. Apklausti liudytojai ir nukentėjusieji vėliau bylos nagrinėjimo teisme metu apklausiami tik tuo atveju, kai to motyvuotai prašo kas nors iš proceso dalyvių arba to prireikia teismui. Nagrinėjantis bylą teismas, manydamas, kad prašymu apklausti liudytojus ar nukentėjusįjį siekiama vilkinti procesą, gali prašymo netenkinti.

Prokuroro prašymu ar savo iniciatyva teisėjas gali nuspręsti kaltinamajam paskirti kardomąją priemonę – suėmimą šio Kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Į teismą atvykusiems proceso dalyviams, kurie turi būti šaukiami vėliau dalyvauti tą bylą nagrinėjant teisme, teisėjas turi įteikti šaukimus.

Išnagrinėjus bylą kaltinamajam nedalyvaujant priimtas nuosprendis įteikiamas kaltinamojo gynėjui. Nuo nuosprendžio įteikimo gynėjui momento prasideda terminas, per kurį nuosprendis įsiteisėja.

Priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis iki nuteistojo sulaikymo ar jo pristatymo ekstradicijos tvarka ar pagal Europos arešto orderį vykdomas tik tiek, kiek jį įmanoma įvykdyti be nuteistojo.

Nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą.

Jei šio straipsnio 1 dalyje numatytą skundą padavęs nuteistasis, kuris yra laisvas, be svarbios priežasties neatvyksta į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas gali nagrinėti bylą nuteistajam nedalyvaujant arba apeliacinį procesą nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismas, gavęs nuteistojo, kuris nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, skundą, privalo pakartotinai atlikti tuos pirmosios instancijos teisme atliktus įrodymų tyrimo veiksmus, kurių metu nagrinėtais įrodymais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, jei nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su tų įrodymų vertinimu. Pakartotinai šie įrodymų tyrimo veiksmai turi būti atliekami nepaisant to, ar byla jau buvo nagrinėjama pagal kitų proceso dalyvių skundus. Pagal nuteistojo skundą pradėto apeliacinio proceso metu priimtas nuosprendis ar nutartis kasacine tvarka gali būti skundžiami bendra tvarka.

Kiti proceso dalyviai nuosprendį ir nutartis gali apskųsti šio Kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka.

Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio Kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką.

Šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje nedalyvaujantys asmenys, kuriems buvo taikytos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės.

Skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos. Skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą, kuris ne vėliau kaip per tris dienas suinteresuotiems asmenims praneša apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti aukštesniajam teismui atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, o skundą kartu su nutarties nuorašu ir kita medžiaga perduoda aukštesniajam teismui.

Išnagrinėjęs skundą, aukštesniojo teismo teisėjas ar teisėjų kolegija priima vieną iš šių nutarčių:

Apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio Kodekso 444 straipsnyje.

Įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį panaikina ir bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.

Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:

Kai šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išvardytiems asmenims negalima priimti nuosprendžio, nes kaltinamasis miręs arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, naujai paaiškėjusios aplinkybės nustatomos atliekant tyrimą šio Kodekso 446 ir 447 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kai naujai paaiškėjusios aplinkybės baigiamos tirti ir yra pagrindas atnaujinti bylą, prokuroras tyrimo medžiagą ir savo išvadą perduoda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Jeigu nėra pagrindo atnaujinti bylą, prokuroras savo nutarimu procesą nutraukia. Apie šį nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims, taip pat jiems išaiškinama teisė apskųsti prokuroro nutarimą. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo pranešimo apie jį gavimo gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimas per tris dienas – apylinkės teismui, jeigu skundą nagrinėjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jeigu skundą nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Teismas skundą nagrinėja atitinkamai taikydamas šio Kodekso 64 straipsnio nuostatas. Išnagrinėjusio skundą teismo nutartis gali būti skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimą nagrinėja ir išsprendžia Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų, anksčiau nedalyvavusių nagrinėjant šią bylą (išskyrus atvejį, kai byla buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje), kolegija. Šią kolegiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Jis paskiria pranešėją ir vieną iš teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku.

Teisėjų kolegija teismo posėdyje nagrinėja prokuroro išvadą ir tyrimo medžiagą. Prireikus gali būti išreikalauta byla, kurioje priimtas naikintinas nuosprendis ar nutartis.

Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras. Šio Kodekso 446 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, padavusiam pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pranešama apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

Paskirtu laiku kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį, paskelbia, kokia prokuroro išvada ir dėl kokio teismo nuosprendžio ar nutarties ji turi būti nagrinėjama. Po to kolegijos pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį, paskelbia teismo sudėtį. Jeigu kyla nušalinimo klausimas, teismas jį išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka.

Bylos nagrinėjimas prasideda teisėjo pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę.

Po teisėjo pranešimo paaiškinimus duoda prokuroras.

Išklausęs paaiškinimus, teismas, nutaręs vietoje arba pasitarimų kambaryje, praneša apie nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Nutartis priimama ir paskelbiama vadovaujantis šio Kodekso 297–299, 302 ir 308 straipsniuose numatytomis atitinkamomis nuostatomis.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro išvadą ir tyrimo medžiagą, gali priimti vieną iš šių nutarčių:

Teismas, priėmęs nutartį panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį, atnaujinti bylą ir perduoti ją iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti teisme, turi teisę sustabdyti bet kurio Lietuvos Respublikos teismo priimto nuosprendžio ar nutarties vykdymą.

Paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo šio Kodekso 451 straipsnyje nustatytais pagrindais turi teisę nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, taip pat Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas šiuo klausimu teisėjų kolegijai turi teisę paduoti teikimą. Pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas.

Pakartotiniai pareiškimai bei teikimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nepriimami ir nenagrinėjami.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, nustatę, kad gautas pareiškimas nepasirašytas, paduotas praleidus šio Kodekso 452 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, yra pakartotinis arba jame netinkamai nurodyti šio Kodekso 451 straipsnyje numatyti pagrindai, pareiškimą grąžina jį padavusiam asmeniui. Tinkamai surašytas pareiškimas gali būti vėl paduotas.