Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų deputatų rinkimų įstatymas

Redaguota: 1993

Redaguota:

1993.04.21

Pakeitimai:

Įstatymas

Nr. 1-91,

priimtas 90.03.29, Žin., 1990, Nr. 11-335

DĖL VIETINIŲ

LIAUDIES DEPUTATŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 49

STRAIPSNIO

PAKEITIMO

Įstatymas

Nr. 1-2911, priimtas

92.09.24,

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ DEPUTATŲ

RINKIMŲ

ĮSTATYMO KAI KURIŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Įstatymas

Nr. 1-31,

priimtas 92.12.23,

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ DEPUTATŲ

RINKIMŲ

ĮSTATYMO DALINIO PAKEITIMO

Įstatymas

Nr. 1-111,

priimtas 93.03.25,

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ DEPUTATŲ

RINKIMŲ

ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

*** Pabaiga **

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

DEPUTATŲ RINKIMŲ

Į S T A T Y M A S

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Lietuvos savivaldybių tarybų deputatų rinkimų

pagrindai

Lietuvos

Respublikos   rajonų,   miestų,   gyvenviečių   ir

apylinkių

savivaldybių tarybų deputatai renkami ketveriems metams

vienmandatėse

rinkiminėse  apygardose remiantis  visuotine, lygia

ir tiesiogine  rinkimų

teise,  slaptu balsavimu. Rajono pavaldumo

miestų, gyvenviečių

ir apylinkių  savivaldybių tarybų  deputatai

gali  būti

renkami  visoje   atitinkamo  miesto,   gyvenvietės,

apylinkės

teritorijoje  -  vienoje  daugiamandatėje  rinkiminėje

apygardoje.

2 straipsnis.

Visuotinė rinkimų teisė

Savivaldybių

tarybų deputatų rinkimai yra visuotiniai: teisę

rinkti ir  būti

išrinktais  turi Lietuvos  Respublikos piliečiai,

sukakę 18 metų.

Savivaldybės

tarybos  deputatu gali  būti renkamas  Lietuvos

Respublikos

pilietis,  kuris pastaruosius  vienerius metus gyvena

atitinkamos

savivaldybės teritorijoje.

Deputatais

negali   būti  renkami  asmenys,  rinkimų  dieną

atliekantys tikrąją

karinę tarnybą  arba  alternatyvią  tarnybą,

taip pat neišėję į

atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir

vidaus tarnybos

karininkai, puskarininkiai  ir  lygtiniai,  kitų

sukarintų ir saugumo

tarnybų pareigūnai.

Tarybų

deputatais  negali  būti  renkami  asmenys,  neatlikę

bausmės pagal teismo

paskirtą nuosprendį.

Rinkimuose

nedalyvauja    piliečiai,   teismo   pripažinti

neveiksniais.

Bet   kokie

tiesioginiai   ar   netiesioginiai   Lietuvos

Respublikos

piliečių  rinkimų teisių apribojimai priklausomai nuo

kilmės,  politinių

pažiūrų,  socialinės  ir  turtinės  padėties,

rasinio  ir

nacionalinio  priklausomumo,  lyties,  išsilavinimo,

kalbos,  santykio

su  religija,  užsiėmimo  rūšies  ir  pobūdžio

draudžiami.

3 straipsnis.

Lygi rinkimų teisė

Savivaldybių

tarybų deputatų rinkimai yra lygūs: kiekvienoje

vienmandatėje

rinkimų apygardoje rinkėjas turi vieną balsą. Jeigu

rajono  pavaldumo

miestų,  gyvenviečių,  apylinkių  savivaldybių

tarybų  deputatai

renkami  daugiamandatėje  rinkimų  apygardoje,

rinkėjas turi tiek

balsų, kiek taryboje reikia išrinkti deputatų.

Visi rinkėjai

dalyvauja rinkimuose lygiais pagrindais.

4 straipsnis.

Tiesioginė rinkimų teisė

Savivaldybių

tarybų  deputatų  rinkimai  yra  tiesioginiai:

deputatus piliečiai

renka betarpiškai.

5 straipsnis.

Slaptas balsavimas

Balsavimas

renkant   savivaldybių  tarybų   deputatus   yra

asmeniškas ir

slaptas: rinkėjų  reiškiamos  valios  kontroliuoti

neleidžiama.

6 straipsnis.

Rinkimų organizavimas ir rinkimų komisijos

Savivaldybių

tarybų  deputatų rinkimus  organizuoja  rinkimų

komisijos, kurios

sudaromos iš  politinių partijų, visuomeninių,

politinių

organizacijų     bei   judėjimų,  darbo  kolektyvų  ir

gyvenamosios vietos

rinkėjų susirinkimų atstovų.

7 straipsnis.

Rinkimų rengimo ir vykdymo viešumas

Savivaldybių

tarybų   deputatų  rinkimus  rengia  ir  vykdo

rinkimų komisijos,

politinės partijos,  visuomeninės,  politinės

organizacijos  bei

judėjimai  ir  darbo  kolektyvai  atvirai  ir

viešai. Apie rinkimų

renginius-susirinkimus, komisijų posėdžius -

visuomenei turi būti

pranešama ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

Rinkimų

komisijos  informuoja piliečius  apie  savo  sudėtį,

darbą, jo vietą ir

laiką, rinkimų apygardų sudarymą, apie rinkėjų

sąrašus.  Rinkimų

komisijos  praneša   piliečiams  kandidatų  į

deputatus

registravimo   rezultatus,   įregistruotų   kandidatų

biografijų

duomenis,   balsavimo  dėl   kiekvieno  kandidato   į

deputatus rezultatus

ir rinkimų rezultatus.

Rinkimų

komisijų   posėdžiuose,  taip   pat   registruojant

kandidatus  į

deputatus,  balsuojant  bei  skaičiuojant  balsus

rinkimų apylinkėje,

nustatant rinkimų  rezultatus apygardoje  ir

visoje  tarybos

teritorijoje  turi  teisę  dalyvauti  raštiškai

įgalioti  rajono,

miesto,  gyvenvietės,   apylinkės,  politinių

partijų,

visuomeninių,   politinių  organizacijų  bei  judėjimų,

rinkėjų susirinkimų,

taip pat kandidato į deputatus stebėtojai ir

patikėtiniai.

Masinės

informacijos    priemonės    nušviečia    vietinių

savivaldybių tarybų

deputatų  rinkimų  rengimą  ir  vykdymą,  jų

atstovams

garantuojama  nekliudomai įeiti į visus susirinkimus ir

posėdžius,

susijusius    su   rinkimais.   Rinkimų   komisijos,

valstybiniai ir

visuomeniniai organai,  darbo kolektyvai  teikia

joms informaciją

apie rinkimų rengimą ir vykdymą.

8 straipsnis.

Visuomenės dalyvavimas rengiant ir vykdant

rinkimus

Lietuvos

Respublikos piliečiai dalyvauja rengiant ir vykdant

savivaldybių

tarybų   deputatų  rinkimus   tiek  per   politines

partijas,

visuomenines,  politines organizacijas  bei  judėjimus,

rinkėjų

susirinkimus  darbo  ir  gyvenamojoje  vietoje,  tiek  ir

betarpiškai.

9 straipsnis.

Teisė kelti kandidatus į deputatus

Teisę kelti

kandidatus į savivaldybių tarybų deputatus turi

politinės partijos,

visuomeninės,  politinės  organizacijos  bei

judėjimai, Lietuvos

Respublikos piliečiai  darbo ir gyvenamojoje

vietoje.

Pavieniai   asmenys  gali   iškelti  save  kandidatu  į

deputatus, jei  jų

kandidatūrą  remia  ne  mažiau  kaip  75  tos

apygardos rinkėjai.

10 straipsnis.

(Panaikintas)

11 straipsnis.

(Panaikintas)

12 straipsnis.

Rinkimų materialinis aprūpinimas ir išlaidos

Patalpas ir

įrengimus, kurių  reikia rinkimams  surengti ir

vykdyti,  rinkimų

komisijoms  suteikia   įmonės,  įstaigos   ir

organizacijos,

valstybiniai ir visuomeniniai organai.

Išlaidas,

susijusias  su savivaldybių tarybų rinkimų rengimu

ir vykdymu, apmoka

valstybė.

13 straipsnis.

Atsakomybė už Lietuvos Respublikos

savivaldybių tarybų deputatų rinkimų

įstatymo pažeidimą

Asmenys,

smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys

rinkėjams laisvai

įgyvendinti teisę  rinkti ir  būti išrinktiems

savivaldybių tarybų

deputatais, organizuoti  rinkimų  agitaciją,

taip pat  rinkimų

komisijų  nariai, valstybinių  ir  visuomeninių

organų pareigūnai,

suklastoję  rinkimų  dokumentus,  neteisingai

suskaičiavę

balsus,   pažeidę  balsavimo  slaptumą  arba  kitaip

pažeidę šį

įstatymą, atsako pagal įstatymą. Atsakomybėn taip pat

traukiami

asmenys,   paskelbę  arba  kitaip  platinę  melagingus

duomenis apie

kandidatą į deputatus.

II.

RINKIMŲ PASKYRIMO IR RINKIMŲ APYGARDŲ

SUDARYMO TVARKA

14 straipsnis.

Rinkimų paskyrimas

Visų

savivaldybių  tarybų deputatų  rinkimai rengiami  vienu

metu. Juos  skiria

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba arba

jos pavedimu

Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumas ne vėliau kaip

prieš tris mėnesius

iki pasibaigiant savivaldybių tarybų deputatų

įgaliojimų laikui.

Lietuvos

Respublikos   Aukščiausiosios  Tarybos   arba  jos

Prezidiumo nutarimas

dėl rinkimų paskyrimo paskelbiamas spaudoje.

15 straipsnis.

Rinkimų apygardų sudarymas

Savivaldybių

tarybų    deputatų    rinkimams    sudaromos

vienmandatės

rinkimų  apygardos siekiant  užtikrinti jose vienodą

rinkėjų  skaičių

ir  atsižvelgiant  į  administracinį-teritorinį

suskirstymą. Rajono

pavaldumo miestų,  gyvenviečių ir  apylinkių

savivaldybių tarybų

deputatų rinkimams  gali būti sudaroma viena

daugiamandatė

rinkimų apygarda visoje tarybos teritorijoje.

Kiekvienoje

vienmandatėje rinkimų apygardoje renkamas vienas

atitinkamos

tarybos   deputatas,   o   daugiamandatėje   rinkimų

apygardėje -  tiek,

kiek  iš  viso  reikia  išrinkti  deputatų  į

tarybą.

Į Respublikos

pavaldumo miesto, rajono savivaldybių tarybas

renkama nuo 20 iki

100 deputatų.

Į  rajono

pavaldumo  miesto,   gyvenvietės  ir   apylinkės

savivaldybių tarybas

renkama nuo 7 iki 40 deputatų.

Pagal šias

normas kiekvieno  rajono, miesto, gyvenvietės ir

apylinkės

savivaldybių tarybų deputatų rinkimams rinkimų apygardų

skaičių nustato

atitinkama savivaldybės  taryba, atsižvelgdama į

gyventojų skaičių,

teritoriją ir kitas vietos sąlygas, ne vėliau

kaip prieš keturis

mėnesius iki pasibaigiant savivaldybės tarybos

deputatų įgaliojimų

laikui ir  apie  tai  praneša  aukštesniajai

tarybai.

Kiekviena   rajono   pavaldumo   miesto,   gyvenvietės,

apylinkės

savivaldybės  taryba taip  pat sprendžia,  ar  rinkimus

rengti vienmandatėse

arba daugiamandatėje rinkimų apygardose.

Savivaldybių

tarybų teikimu rinkimų apygardas sudaro rajono,

miesto, gyvenvietės

ir apylinkės  rinkimų  komisija  atitinkamos

tarybos deputatų

rinkimams.

Rinkimų

apygardų  sąrašus,  kuriuose  nurodomos  jų  ribos,

skelbia rajono,

miesto, gyvenvietės, apylinkės rinkimų komisijos

atitinkamų tarybų

deputatų rinkimams  ne vėliau kaip penkioliktą

dieną po rinkimų

paskyrimo.

III. RINKIMŲ APYLINKĖS

16 straipsnis.

Rinkimų apylinkių sudarymas

Balsavimui

vykdyti  ir balsams  skaičiuoti  rajonų,  miestų,

gyvenviečių  ir

apylinkių  teritorija   suskirstoma  į  rinkimų

apylinkes.  Jos

gali  būti   sudarytos  ligoninėe   ir   kitose

stacionarinėse

gydymo įstaigose.

Laivuose,

kurie rinkimų dieną yra kelionėje, taip pat gali

būti  sudarytos

rinkimų  apylinkės.  Šių  apylinkių  priskyrimo

rinkimų apygardoms

klausimą  sprendžia  rajono,  miesto  rinkimų

komisija

atitinkamos   tarybos   deputatų   rinkimams,   kurios

teritorijoje yra

laivo įregistravimo uostas.

17 straipsnis.

Rinkimų apylinkių sudarymo tvarka ir norma

Rinkimų

apylinkes,  kurios  yra  bendros  visų  savivaldybių

tarybų deputatų

rinkimams, sudaro  ir numerius  suteikia rajonų,

Respublikos

pavaldumo  miestų rinkimų komisijos atitinkamų tarybų

deputatų rinkimams

šių tarybų teikimu.

Laivuose,

kurie  rinkimų  dieną  yra  kelionėje,  rinkimines

apylinkes sudaro

rajono,  miesto  rinkimų  komisija  atitinkamos

Tarybos deputatų

rinkimams pagal laivo įregistravimo uosto vietą.

Rinkimų apylinkės

sudaromos ir skelbiamos spaudoje ne vėliau kaip

prieš du  mėnesius

iki rinkimų. laivuose, kurie rinkimų dieną yra

kelionėje, rinkimų

apylinkės sudaromos  per tokį  pat  laiką,  o

išimtiniais

atvejais  - ne  vėliau kaip  prieš penkias dienas iki

rinkimų.

Rinkimų

apylinkės  sudaromos esant  ne mažiau  kaip 20 ir ne

daugiau kaip 3000

rinkėjų.

Rajono,

Respublikos   pavaldumo  miesto   rinkimų  komisija

atitinkamos tarybos

deputatų rinkimams  informuoja rinkėjus apie

kiekvienos rinkimų

apylinkės ribas  ir nurodo, kur yra apylinkės

rinkimų komisijos

buveinė ir balsavimo patalpos.

IV. RINKIMŲ KOMISIJOS

18 straipsnis.

Rinkimų komisijų sistema

Savivaldybių

tarybų   deputatų  rinkimams   organizuoti  ir

vykdyti sudaromos

rinkimų komisijos:

Respublikos

rinkimų  komisija savivaldybių  tarybų  deputatų

rinkimams;

rajonų rinkimų

komisijos rajonų savivaldybių tarybų deputatų

rinkimams;

miestų rinkimų

komisijos miestų savivaldybių tarybų deputatų

rinkimams;

gyvenviečių

rinkimų   komisijos  gyvenviečių   savivaldybių

tarybų deputatų

rinkimams;

apylinkių

rinkimų  komisijos apylinkių  savivaldybių  tarybų

deputatų rinkimams;

rinkimų

apylinkių rinkimų komisijos.

19 straipsnis.

Respublikos rinkimų komisijos savivaldybių

tarybų deputatų rinkimams sudarymas

Lietuvos

Respublikos  Aukščiausioji Taryba  ne  vėliau  kaip

dešimtą dieną  po

rinkimų  paskyrimo sudaro  Respublikos  rinkimų

komisiją

savivaldybių  tarybų  deputatų  rinkimams  iš  komisijos

pirmininko,

pirmininko  pavaduotojo, sekretoriaus  ir  12  narių,

atsižvelgdama  į

politinių  partijų,   visuomeninių   politinių

organizacijų bei

judėjimų respublikinių organų pasiūlymus, kurie

pateikiami per

septynias dienas po rinkimų paskyrimo. Pasiūlymus

dėl šios  rinkimų

komisijos  sudėties  turi  teisę  pateikti  ir

Lietuvos

Respublikos   Aukščiausiosios   Tarybos   Prezidiumas,

Respublikos rinkimų

komisijos sudėtis skelbiama spaudoje.

Respublikos

rinkimų  komisijos įgaliojimų  laikas -  ketveri

metai.

20 straipsnis.

Respublikos rinkimų komisijos įgaliojimai

Respublikos

rinkimų  komisija savivaldybių  tarybų  deputatų

rinkimams:

1)

kontroliuoja,  kaip vykdomas  šis įstatymas, ir užtikrina

vienodą jo  taikymą;

prireikus  kreipiasi į  Lietuvos Respublikos

Aukščiausiąją Tarybą

su teikimais dėl šio įstatymo aiškinimo;

2)  nustato

rinkiminių  dokumentų,   taip  pat   išduodamų

deputatams

pažymėjimų   formas,  balsadėžių,   rinkimų  komisijų

antspaudų pavyzdžius

ir rinkimų dokumentų saugojimo tvarką;

3) išklauso

Lietuvos Respublikos  ministerijų,  valstybinių

komitetų ir  žinybų,

savivaldybių  tarybų,  kitų  valstybinių  ir

visuomeninių organų

pranešimus apie rinkimų rengimą ir vykdymą;

4) susumuoja

visų Respublikos  savivaldybių tarybų deputatų

rinkimų rezultatus

ir skelbia pranešimus spaudoje;

5) paskirsto

lėšas rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių

rinkimų komisijoms

atitinkamų tarybų deputatų rinkimams, svarsto

materialinio

techninio rinkimų aprūpinimo klausimus;

6) šiame

įstatyme nustatytais  atvejais svarsto pareiškimus

ir skundus  dėl rinkimų

komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima

sprendimus;

Tais  atvejais,

kai rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių

rinkimų  komisijos

nevykdo  Lietuvos  Respublikos  savivaldybių

tarybų deputatų

rinkimų įstatymo  arba jį pažeidžia, Vyriausioji

rinkimų komisija

turi teisę jas paleisti, panaikinti ar pakeisti

priimtus jų

sprendimus.

21 straipsnis.

Rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių

rinkimų komisijų sudarymas

Rajonų,

miestų,  gyvenviečių ir  apylinkių rinkimų komisijos

atitinkamų tarybų

deputatų rinkimams sudaromos iš 5-19 narių. jas

tvirtina

atitinkamos  tarybos ne  vėliau kaip  per  10  dienų  po

rinkimų paskyrimo.

Komisijų įgaliojimų laikas - penkeri metai.

22 straipsnis.

Rinkimų apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

Rinkimų

apylinkės  rinkimų komisija  sudaroma iš 5-19 narių.

Prireikus apylinkės

rinkimų komisijos sudėtis gali būti padidinta

arba sumažinta.

Rinkimų  apylinkių  rinkimų  komisijas  tvirtina

rinkimų

komisijos    rajonų,   Respublikos   pavaldumo   miestų

savivaldybių tarybų

deputatų rinkimams  ne vėliau  kaip prieš 45

dienas iki rinkimų.

23 straipsnis.

Atstovų kėlimas į rajonų, miestų,

gyvenviečių, apylinkių ir rinkimų apylinkių

rinkimų komisijas

Atstovus  į

rinkimų  komisijas  kelia  politinių  partijų,

visuomeninių,

politinių  organizacijų ir  judėjimų rajonų, miestų

organai, taip  pat

tarybos  teritorijoje  esančios  jų  pirminės

organizacijos,

darbo  kolektyvai visuotiniuose susirinkimuose, jų

tarybos arba  jiems

prilyginti  organai,  gyventojų  visuomeninio

savaveiksmiškumo

organai,    gyvenamosios    vietos    rinkėjų

susirinkimai,

kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip 50 rinkėjų.

Darbo

kolektyvuose  gali būti rengiami cechų, barų, pamainų,

brigadų, skyrių

susirinkimai, kuriuose  turi  dalyvauti  dauguma

viso darbo kolektyvo

narių.

24 straipsnis.

Rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių

rinkimų komisijų įgaliojimai

Rajono,

miesto,  gyvenvietės ir  apylinkės rinkimų  komisija

atitinkamos tarybos

deputatų rinkimams:

1)

kontroliuoja  kaip vykdomas  šis  įstatymas  rengiant  ir

vykdant

savivaldybių    tarybų   deputatų    rinkimus   tarybos

teritorijoje;

2) koordinuoja

rinkimų apylinkių rinkimų komisijų veiklą;

3)  sudaro

ir  skelbia   rinkimų  apygardas,   nustato  jų

numeraciją,

informuoja  rinkėjus apie rinkimų komisijų buveinę ir

balsavimo patalpas;

4) išklauso

rinkimų apylinkių  rinkimų  komisijų,  vietinių

valstybinių, taip

pat visuomeninių organų pranešimus apie rinkimų

rengimą ir vykdymą;

5) paskirsto

lėšas rinkimų  apylinkių rinkimų komisijoms ir

kontroliuoja,

kaip    rinkimų   apylinkių   rinkimų   komisijos

aprūpinamos

patalpomis,   transportu,  ryšiais,   svarsto  kitus

materialinio

techninio rinkimų aprūpinimo klausimus;

6) organizuoja

kandidatų į deputatus kėlimą, jeigu politinės

partijos,

visuomeninės,  politinės organizacijos bei judėjimai ir

rinkėjai patys

nerealizuoja šios teisės;

7) registruoja

iškeltus kandidatus  į tarybos  deputatus ir

išduoda jiems

pažymėjimus,  organizuoja  kandidatų  į  deputatus

susitikimus su

rinkėjais, jeigu jie to prašo;

8)

patvirtina   kiekvienos   rinkimų   apygardos   rinkimų

biuletenio tekstą  ir

užtikrina  rinkimų biuletenių  savivaldybių

tarybos deputatų

rinkimams pagal  nustatytą  formą  spausdinimą,

taip pat  aprūpina

rinkimų biuleteniais rinkimų apylinkių rinkimų

komisijas;

9) kandidatų  į

deputatus  prašymu registruoja  patikėtinius

bei stebėtojus ir

jiems išduoda pažymėjimus;

10) svarsto

pareiškimus ir  skundus dėl  rinkimų  apylinkių

rinkimų komisijų

veiksmų ir priima sprendimus;

11) nustato

tarybos deputatų  rinkimų  rezultatus  ir  juos

skelbia spaudoje;

12) registruoja

išrinktus tarybos  deputatus ir  skelbia jų

sąrašą;

13)  perduoda

savivaldybės   tarybos   mandatų   komisijai

dokumentus,

reikalingus deputatų įgaliojimams patvirtinti;

14)

organizuoja  tarybos deputatų  pakartotinius rinkimus ir

rinkimus  vietoj

nesančių  deputatų,   taip   pat   pakartotinį

balsavimą;

15) vykdo kitus

įgaliojimus sutinkamai su šiuo įstatymu.

25 straipsnis.

Rinkimų apylinkės rinkimų komisijos

įgaliojimai

Rinkimų

apylinkės rinkimų komisija:

1)

patikslina   ir  tvirtina   pagrindinį  rinkėjų   sąrašą

apylinkėje ir  su

juo  supažindina rinkėjus,  priima  ir  svarsto

pareiškimus dėl

klaidingų  įrašų  rinkėjų  sąraše  ir  sprendžia

klausimą dėl

atitinkamų jo pakeitimų;

2) sudaro

papildomą rinkėjų  sąrašą ir  pagrindinio rinkėjų

sąrašo priedėlį;

3) praneša

rinkėjams apie rinkimų dieną ir balsavimo vietą;

4) užtikrina,

kad  būtų  paruoštos  balsavimo  patalpos  ir

balsadėžės;

5) rinkimų

dieną organizuoja rinkimų apylinkėje balsavimą;

6)

suskaičiuoja  balsus,  paduotus  rinkimų  apylinkėje  dėl

kiekvieno kandidato

į deputatus;

7) svarsto

pareiškimus bei  skundus dėl  rinkimų rengimo ir

balsavimo

organizavimo ir priima sprendimus;

8) vykdo kitus

įgaliojimus sutinkamai su šiuo įstatymu.

26 straipsnis.

Rinkimų komisijų darbo organizavimas

Rinkimų

komisijos  pirmininkas, pirmininko  pavaduotojas  ir

sekretorius renkami

komisijos posėdyje.

Rinkimų

komisijos   posėdžiai  yra   teisėti,  jeigu  juose

dalyvauja  ne

mažiau  kaip  du  trečdaliai  komisijos  sudėties.

Komisijos

sprendimai  priimami atviru  balsavimu visos  komisijos

sudėties balsų

dauguma. Komisijos  nariai, nesutinkantys  su jos

sprendimu, turi

teisę pareikšti  atskirą nuomonę, kurios tekstas

pridedamas prie

protokolo.

Rinkimų

komisijų  sprendimus, priimtus jų įgaliojimų ribose,

privalo  vykdyti

visi  valstybiniai  ir  visuomeniniai  organai,

įmonės, įstaigos ir

organizacijos.

Rinkimų

komisijos  sprendimai ir veiksmai gali būti apskųsti

aukštesniajai

rinkimų   komisijai,  o  šio  įstatymo  numatytais

atvejais - ir

teismui.

Vienas kuris

nors rinkimų  komisijos  narys  jos  sprendimu

rinkimų rengimo ir

vykdymo laikotarpiu gali būti atleidžiamas nuo

gamybinių  arba

tarnybinių  pareigų  paliekant  vidutinį  darbo

užmokestį iš

rinkimams skiriamų lėšų.

27 straipsnis.

Parama rinkimų komisijoms

Valstybiniai

ir  visuomeniniai  organai,  įmonės,  įstaigos,

organizacijos,

pareigūnai   privalo  padėti  rinkimų  komisijoms

vykdyti jų

įgaliojimus, teikti  jų darbui  reikalingas žinias ir

medžiagą.

Rinkimų

komisija  turi teisę  kreiptis  rinkimų  rengimo  ir

vykdymo  klausimais

į  valstybinius  ir  visuomeninius  organus,

įmones,  įstaigas,

organizacijas,  pareigūnus,   kurie  privalo

apsvarstyti pateiktą

klausimą ir duoti rinkimų komisijai atsakymą

ne vėliau kaip per

tris dienas.

28 straipsnis.

Rinkimų komisijų sudėties keitimas

Bet kurį

rinkimų komisijos  narį iš  jo pareigų  komisijoje

gali atleisti

organas, patvirtinęs  jos sudėtį,  pagal  asmeninį

pareiškimą arba  jį

iškėlusios  politinės partijos, visuomeninės,

politinės

organizacijos   bei  judėjimo,   darbo  kolektyvo   ar

gyvenamosios vietos

rinkėjų susirinkimo teikimu.

Prireikus

naujas  atstovas į  rinkimų komisiją iškeliamas ir

tvirtinamas

komisijos  nariu šio  įstatymo numatyta tvarka, esant

organo,

patvirtinusio jos sudėtį, sprendimui.

V. RINKĖJŲ SĄRAŠAI

29 straipsnis.

Rinkėjų sąrašų sudarymas

Rinkėjų sąrašas

sudaromas kiekvienoje rinkimų apylinkėje.

Miestų,

gyvenviečių ir apylinkių savivaldybių tarybų valdymo

organai sudaro

nuolatinius rinkėjų  sąrašus, kuriuos,  likus  ne

mažiau  kaip

vienam  mėnesiui  iki  rinkimų,  perduoda  rinkimų

apylinkių rinkimų

komisijoms.  Šie  sąrašai  patikslinami  prieš

pakartotinius

rinkimus,  rinkimus  vietoj  nesančių  deputatų  ir

referendumą.

Rinkėjų sąrašą

kiekvienoje rinkimų  apylinkėje tvirtina jos

rinkimų komisija  ir

pasirašo rinkimų apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas ir

sekretorius. Sąrašui patikslinti rinkimų apylinkės

rinkimų komisija

gali pasitelkti visuomenės atstovus.

Rinkimų

apylinkių,    sudarytų   ligoninėse    ir   kitose

stacionarinėse

gydymo įstaigose, taip pat laivuose, kurie rinkimų

dieną yra

kelionėje, rinkėjų  sąrašus sudaro šių įstaigų vadovai

ar  laivų

kapitonai  ir   perduoda  rinkimų  apylinkių  rinkimų

komisijoms.

30 straipsnis.

Piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus

Į  rinkėjų

sąrašą  įrašomi   visi   Lietuvos   Respublikos

piliečiai, kuriems

iki rinkimų dienos arba rinkimų dieną sukanka

18  metų  ir  kurie

sąrašo  sudarymo  metu  gyvena  tos  rinkimų

apylinkės

teritorijoje  ir turi  rinkimų teisę.  Kilus ginčui dėl

gyvenamosios vietos

nustatymo, pilietis į rinkėjų sąrašą įrašomas

pagal paso  įrašą.

Kariai  -  Lietuvos  Respublikos  piliečiai  -

įrašomi  į

gyvenamosios   vietos   rinkėjų   sąrašus   bendrais

pagrindais.

Piliečiai,

esantys   bausmės  atlikimo  vietose,  taip  pat

piliečiai  laikomi

tardymo  izoliatoriuose  ir  socialinės  bei

psichologinės

reabilitacijos   įstaigose,  Respublikos   rinkimų

komisijos nustatyta

tvarka įrašomi  į rinkimų  apylinkės, kurios

teritorijoje yra

šios įstaigos,  arba rinkimų  apylinkės, kurios

teritorijoje gyveno

šie asmenys, rinkėjų sąrašus.

Rinkėjas gali

būti įrašytas  į rinkėjų  sąrašus tik vienoje

rinkimų apylinkėje.

31 straipsnis.

Piliečių supažindinimas su rinkėjų sąrašais

ir teisė apskųsti klaidingus įrašus rinkėjų

sąraše

Rinkėjų

sąrašai  pateikiami  visiems  susipažinti  likus  ne

mažiau  kaip   20

dienų   iki  rinkimų,  o  rinkimų  apylinkėse,

sudarytose

ligoninėse  ir kitose stacionarinėse gydymo įstaigose,

• prieš dvi dienas

iki rinkimų.

Piliečiams

užtikrinama  galimybė rinkimų  apylinkės  rinkimų

komisijos patalpose

susipažinti su rinkėjų sąrašu ir patikrinti,

ar teisingai jis

sudarytas.

Kiekvienam

piliečiui suteikiama teisė apskųsti, kai rinkėjai

neįrašyti,

neteisingai įrašyti į sąrašą arba išbraukti iš sąrašo,

taip pat,  kai

sąraše  netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją.

Pareiškimą dėl

klaidingų įrašų  sąraše svarsto rinkimų apylinkės

rinkimų komisija,

kuri privalo ne vėliau  kaip per dvi dienas, o

išvakarėse ir

rinkimų dieną - nedelsdama apsvarstyti pareiškimą,

padaryti  reikiamas

pataisas  sąraše  arba  išduoti  pareiškėjui

motyvuoto sprendimo

netenkinti jo  pareiškimo nuorašą. Komisijos

sprendimas gali

būti apskųstas  rajono (miesto)  teismui,  kuris

privalo išnagrinėti

skundą  per  tris  dienas.  Rajono  (miesto)

teismo  sprendimas

yra  galutinis.   Pataisą   rinkėjų   sąraše

sutinkamai  su

teismo  sprendimu   nedelsdama  padaro   rinkimų

apylinkės rinkimų

komisija.

VI. KANDIDATŲ

Į SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ DEPUTATUS

KĖLIMAS IR REGISTRAVIMAS

32 straipsnis.

Kandidatų į deputatus kėlimo tvarka

Kelti

kandidatus  į savivaldybių  tarybų  deputatus  rinkimų

apygardose

pradedama  prieš du  mėnesius  ir  baigiama  prieš  35

dienas iki rinkimų.

Teisę kelti

kandidatus į  deputatus turi  renkamos  Tarybos

teritorijoje

esančių  politinių partijų,  visuomeninių, politinių

organizacijų bei

judėjimų rajonų  ir  miestų  organai,  pirminės

organizacijos, taip  pat

ne  mažiau  kaip  75  Vilniaus,  Kauno,

Klaipėdos, Šiaulių

ir Panevėžio  miestuose ne  mažiau  kaip  100

darbo ar

gyvenamosios vietos piliečių susirinkimas.

Svarstomų

susirinkime   (posėdyje)   kandidatūrų   skaičius

neribojamas.

Kiekvienas   susirinkimo  (posėdžio)  dalyvis  gali

laisvai  svarstyti

politines,  dalykines  ir  asmenines  siūlomų

kandidatų į

deputatus savybes,  taip pat  agituoti už arba prieš

juos.

Sprendimas dėl

kandidato  į  deputatus  iškėlimo  priimamas

susirinkime (posėdyje)

balsų dauguma atviru ar slaptu balsavimu.

Susirinkime

(posėdyje) gali būti iškeltas tik vienas kandidatas į

renkamos tarybos

deputatus.

Dėl kandidato

į deputatus  iškėlimo  surašomas  protokolas,

kuriame  nurodoma:

kandidatą  iškėlusios   politinės  partijos,

visuomeninės,

politinės   organizacijos  bei   judėjimo  organo,

pirminės

organizacijos  pavadinimas ir  narių skaičius,  darbo ar

gyvenamosios

vietos  piliečių  grupės  įvardijimas,  susirinkimo

(posėdžio) vieta  ir

laikas,  kiek  asmenų  dalyvavo  susirinkime

(posėdyje), kas

pasiūlė kandidatą  į deputatus  ir  palaikė  šią

kandidatūrą,

iškelto  kandidato  į  deputatus  pavardė,  vardas,

gimimo metai  ir

vieta,  einamos pareigos  (užsiėmimas), darbo ir

gyvenamoji vieta,

kiek balsavo už siūlomą kandidatą į deputatus.

Protokolą

pasirašo   susirinkimo   (posėdžio)   pirmininkas   ir

sekretorius.  Apie

priimtą  sprendimą   susirinkimo  (posėdžio)

organizatoriai ne

vėliau kaip  per dvi  dienas praneša  iškeltam

kandidatui į  deputatus

ir  rinkimų komisijai atitinkamos Tarybos

deputatų rinkimams.

33 straipsnis.

Kandidatų į deputatus įregistravimas

Kandidatus  į

deputatus  rinkimų  apygardose  įregistruoja

rajonų,  miestų,

gyvenviečių  ir  apylinkių  rinkimų  komisijos

atitinkamų  tarybų

deputatų  rinkimams.  Kandidatų  į  deputatus

įregistravimas

baigiamas prieš mėnesį iki rinkimų dienos.

Sprendimas dėl

kandidato į deputatus įregistravimo priimamas

ne vėliau kaip per

tris dienas, kai yra šie įregistravimui būtini

dokumentai:  1)

susirinkimo  dėl  kandidato  į  deputatus  šioje

rinkimų apygardoje

iškėlimo protokolas; 2) kandidato į deputatus

raštiškas

pareiškimas, kad jis sutinka balotiruotis šioje rinkimų

apygardoje.  Kai

kandidatais  į  deputatus  iškeliami  asmenys,

išvardyti šio

įstatymo 1  straipsnyje,  jie  savo  pareiškimuose

privalo  nurodyti,

kad  atsisakys  einamų  pareigų,  jeigu  bus

išrinkti

deputatais.  Rajono, miesto,  gyvenvietės  ir  apylinkės

rinkimų komisija

atitinkamos  tarybos  deputatų  rinkimams  gali

atsisakyti

įregistruoti  kandidatą  į  deputatus  tik  tada,  kai

pažeista šiame

įstatyme nustatyta kandidato į deputatus iškėlimo

tvarka.

Atsisakymas

įregistruoti gali būti apskųstas per tris dienas

rajono (miesto)

teismui.

Kandidatas į

atitinkamos tarybos  deputatus vienu metu gali

balotiruotis tik

vienoj rinkimų apygardoje. Sutikimą balotiruotis

rajono,  miesto,

gyvenvietės,   apylinkės   rinkimų   komisijai

atitinkamos tarybos

deputatų rinkimams  kandidatas  į  deputatus

turi pateikti  ne

vėliau  kaip  trys  dienos  iki  įregistravimo

termino pabaigos.

Kandidatas  į

deputatus  negali  įeiti  į  rajono,  miesto,

gyvenvietės,

apylinkės   rinkimų  komisiją  atitinkamos  tarybos

deputatų

rinkimams,   taip  pat   į  rinkimų  apylinkės  rinkimų

komisiją,  kuri

organizuoja  ir  vykdo  kandidato  į  deputatus

rinkimus. Asmuo,

iškeltas kandidatu  į deputatus  ir įeinantis į

vieną iš  šių

komisijų, laikomas atleistu nuo pareigų komisijoje,

kai tik jis

įregistruojamas kandidatu į deputatus.

Rajono,

miesto,  gyvenvietės,  apylinkės  rinkimų  komisija

atitinkamos tarybos

deputatų rinkimams  ne  vėliau  kaip  trečią

dieną po  kandidato

į  deputatus įregistravimo  skelbia pranešimą

apie įregistravimą,

nurodydama kiekvieno  kandidato į  deputatus

pavardę, vardą,

gimimo metus, einamas pareigas (užsiėmimą), darbo

ir gyvenamąją vietą.

34 straipsnis.

Kandidato atsisakymas savo kandidatūros

Kandidatas į

deputatus bet  kuriuo metu, bet ne vėliau kaip

likus  penkiolikai

dienų  iki  rinkimų,  gali  atsisakyti  savo

kandidatūros,

kreipdamasis  pareiškimu dėl to į jį įregistravusią

rinkimų komisiją.

35 straipsnis.

Rinkimų organizavimas nelikus kandidatų į

deputatus

Kai kandidatai

į deputatus  pasitraukia mažiau  kaip  prieš

mėnesį  iki

rinkimų  ir  kai  vienmandatėje  rinkimų  apygardoje

nelieka nė  vieno

kandidato  į  deputatus  arba  daugiamandatėje

rinkimų apygardoje

lieka mažiau  kandidatų negu  reikia į tarybą

išrinkti  deputatų,

deputatas  atitinkamoje  rinkimų  apygardoje

renkamas per du

mėnesius po bendrų rinkimų šio įstatymo nustatyta

tvarka.

36 straipsnis.

Rinkimų biuletenis

Į   rinkimų

biuletenį   abėcėlės   tvarka   įrašomi   visi

įregistruoti

kandidatai į deputatus, nurodant kiekvieno kandidato

į deputatus

pavardę, vardą,  einamas pareigas (užsiėmimą), darbo

ir gyvenamąją

vietą. Rinkimų  biuleteniai  spausdinami  lietuvių

kalba ir  prireikus

kitomis  kalbomis,  kurias  vartoja  rinkimų

apygardos  rinkėjai.

Jeigu    renkama  daugiamandatėje  rinkimų

apygardoje, rinkimų

biuletenyje nurodoma,  kiek iš  viso  reikia

išrinkti deputatų.

Rinkimų

apylinkių  rinkimų  komisijoms  rinkimų  biuleteniai

pateikiami likus ne

mažiau kaip dešimt dienų iki rinkimų.

VII.

KANDIDATŲ Į SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ DEPUTATUS

VEIKLOS GARANTIJOS

37 straipsnis.

Kandidato į deputatus teisė pasisakyti

susirinkimuose, naudotis masinės

informacijos priemonėmis, gauti

informaciją

Kandidatai į

deputatus, po  to kai juos įregistravo rinkimų

komisijos, turi

lygią teisę  pasisakyti  rinkimų  ir  kitokiuose

susirinkimuose,

pasitarimuose,   posėdžiuose,  naudotis  masinės

informacijos priemonėmis.

Valstybiniai

ir  visuomeniniai  organai,  įmonių,  įstaigų,

organizacijų

vadovai,  gyventojų  visuomeninio  savaveiksmiškumo

organai  privalo

padėti  kandidatams  į  deputatus  organizuoti

susitikimus su

rinkėjais, gauti informacinę medžiagą.

38 straipsnis.

Kandidato į deputatus rinkimų programa

Kandidatas į

deputatus paskelbia viešai savo būsimos veiklos

programą.

39 straipsnis.

Kandidato į deputatus patikėtiniai ir

stebėtojai

Kandidatas į  deputatus

gali  turėti iki penkių patikėtinių,

kurie jam  padeda

organizuoti  rinkimų kampaniją,  agituoja už jo

išrinkimą

deputatu,   atstovauja   jo   interesams   savitarpio

santykiuose  su

valstybiniais   ir   visuomeniniais   organais,

rinkėjais,

politinėmis  partijomis,  visuomeninėmis,  politinėmis

organizacijomis bei

judėjimais, taip pat rinkimų komisijose.

Kandidatas  į

deputatus  gali  turėti  po  vieną  stebėtoją

kiekvienoje

rinkimų   apylinkėje,  kurie  turi  teisę  dalyvauti

rinkimų komisijų

posėdžiuose,  balsuojant,  skaičiuojant  balsus

rinkimų apylinkėje,

nustatant rinkimų  apygardoje rezultatus  ir

susumuojant bendrus

rinkimų rezultatus.

Kandidatas į

deputatus pasirenka patikėtinius ir stebėtojus

savo nuožiūra ir

praneša apie juos įregistravimui rajono, miesto,

gyvenvietės,

apylinkės  rinkimų  komisijai  atitinkamos  Tarybos

deputatų rinkimams.

Įregistravusi  patikėtinius  ir  stebėtojus,

rinkimų komisija

išduoda jiems pažymėjimus.

Patikėtiniais

ir  stebėtojais negali būti asmenys, įeinantys

į  rajono,

miesto,  gyvenvietės,   apylinkės  rinkimų  komisiją

atitinkamos

tarybos   deputatų  rinkimams,   taip  pat   rinkimų

apylinkės rinkimų

komisiją, kuri organizuoja ir vykdo kandidato į

deputatus rinkimus.

Kandidatas į

deputatus bet kada iki rinkimų gali atsisakyti

bet kurio

patikėtinio ar stebėtojo, apie tai pranešdamas rajono,

miesto,

gyvenvietės,  apylinkės  rinkimų  komisijai  atitinkamos

tarybos deputatų

rinkimams.

40 straipsnis.

Rinkimų agitacija

Politinėms

partijoms,      visuomeninėms,     politinėms

organizacijoms bei

judėjimams, darbo kolektyvams ir gyvenamosios

vietos rinkėjams,

iškėlusiems kandidatus į deputatus, suteikiama

teisė nekliudomai

agituoti už  savo kandidatus  po to,  kai  jie

įregistruojami.

Politinėms

partijoms,      visuomeninėms,     politinėms

organizacijoms bei

judėjimams, darbo  kolektyvams,  gyvenamosios

vietos rinkėjams

suteikiamos įrengtos  patalpos susirinkimams ir

mitingams, taip  pat

masinės  informacijos  priemonės  rinkiminei

agitacijai.

Lietuvos

Respublikos   piliečiams,  politinėms   partijoms,

visuomeninėms,

politinėms  organizacijoms bei  judėjimams,  darbo

kolektyvams

garantuojama   galimybė  laisvai   ir   visapusiškai

svarstyti politines,

dalykines ir asmenines kandidatų į deputatus

savybes, taip pat

teisė agituoti už arba prieš kandidatą.

Kandidatai į

deputatus rengia susitikimus su savo rinkėjais

tiek susirinkimuose,

tiek ir kitokia rinkėjams patogia forma.

Agituoti rinkimų

dieną neleidžiama, jos išvakarėse nuimamos

vaizdinės agitacijos

priemonės.

41 straipsnis.

(Panaikintas)

42 straipsnis.

Kandidato į deputatus neliečiamybė

Kandidatas į

deputatus negali  būti patrauktas  tarybos,  į

kurią  jis   renkamas,

teritorijoje   baudžiamojon  atsakomybėn,

suimtas,  jam

negali  būti  taikomos  administracinės  nuobaudos

teismine tvarka be

rinkimų komisijos atitinkamos tarybos deputatų

rinkimams sutikimo.

VIII.

BALSAVIMO IR RINKIMŲ REZULTATŲ

SUSUMAVIMO

IR PASKELBIMO TVARKA

43 straipsnis.

Balsavimo laikas ir vieta

Rinkimų  dieną

balsuojama  nuo  7  iki  22  valandos.  Apie

balsavimo laiką  ir

vietą  rinkimų  apylinkės  rinkimų  komisija

informuoja rinkėjus

ne vėliau  kaip prieš  penkiolika dienų  iki

rinkimų.

Rinkimų

apylinkėse, kurios sudarytos laivuose, rinkimų dieną

esančiuose

kelionėje,  rinkimų apylinkės  rinkimų  komisija  gali

paskelbti balsavimą

baigtą bet  kuriuo laiku, jeigu balsavo visi

rinkėjai, įrašyti į

rinkėjų sąrašą.

44 straipsnis.

Balsavimo organizavimas

Balsuojama

specialiai  skirtose patalpose, kuriose turi būti

įrengta

pakankamai   slapto  balsavimo   kabinų  arba  kambarių,

nustatytos  rinkimų

biuletenių  išdavimo  vietos  ir  pastatytos

balsadėžės.

Balsadėžės   turi   būti   taip   pastatytos,   kad

balsuojantieji,

prieidami  prie jų,  pereitų per slapto balsavimo

kabinas arba

kambarius.

Už  balsavimo

organizavimą,  rinkėjų   valios   pareiškimo

paslapties

užtikrinimą,  patalpų įrengimą  ir  reikiamos  tvarkos

palaikymą jose yra

atsakinga rinkimų apylinkės rinkimų komisija.

Rinkimų dieną

prieš pradedant  balsuoti  rinkimų  apylinkės

rinkimų komisijos

pirmininkas visų  komisijos narių  akivaizdoje

patikrina balsadėžes

ir jas užplombuoja arba užantspauduoja.

Kiekvienas

rinkėjas balsuoja pats, balsuoti už kitus asmenis

neleidžiama.

Rinkimų   biuletenius  rinkimų   apylinkės  rinkimų

komisija išduoda,

remdamasi rinkimų  apylinkės  rinkėjų  sąrašu,

pateikus  pasą

arba  kitokį   asmens  liudijimą,  patvirtinantį

pilietybę. Atvykę

balsuoti  rinkėjai,  kurie  nebuvo  įrašyti  į

rinkėjų sąrašą,

įrašomi į  papildomą rinkėjų sąrašą, jeigu pagal

šio įstatymo 28

straipsnį jie gali būti įrašyti į rinkėjų sąrašą.

Gavęs rinkimų

biuletenį, rinkėjas pasirašo rinkėjų sąraše.

Tais atvejais,

kai pavieniai  rinkėjai dėl blogos sveikatos

arba dėl  kitų

priežasčių  negali atvykti į balsavimo patalpą, jų

pareiškimu rinkimų

apylinkės rinkimų  komisija paveda  ne mažiau

kaip dviem

komisijos nariams organizuoti balsavimą toje vietoje,

kur yra  šie

rinkėjai. Apie tai turi būti pažymima rinkėjų sąraše

ir įrašoma  į jo

priedėlį.  Gavęs  rinkimų  biuletenį,  rinkėjas

pasirašo sąrašo

priedėlyje. Tokiam balsavimui rinkimų apylinkėje

naudojamos

nešiojamos balsadėžės.

45 straipsnis.

Balsavimas

Rinkimų

biuletenius  balsuojantysis užpildo slapto balsavimo

kabinoje arba

kambaryje. Užpildant biuletenius, draudžiama, kad,

išskyrus

balsuojantįjį, čia kas nors būtų. Rinkėjas, kuris negali

pats užpildyti

biuletenio, turi  teisę pasikviesti į kabiną arba

kambarį savo

nuožiūra kitą  asmenį, išskyrus  rinkimų  komisijos

narį, stebėtoją ar

kandidato į deputatus patikėtinį.

Balsuojantysis

pažymi  biuletenyje pavardes tų kandidatų, už

kuriuos jis

balsuoja.

Užpildytą

biuletenį balsuojantysis įmeta į balsadėžę.

46 straipsnis.

Balsavimas ne rinkimų dieną

Lietuvos

Respublikos  pilietis, kuris  negali rinkimų  dieną

atvykti balsuoti,

likus ne daugiau kaip dešimt dienų iki rinkimų

gali atvykti

rinkimų apylinkės  komisijos buveinę  ir  komisijos

paprašyti rinkimų

biuletenio. Gavęs  rinkimų biuletenį, rinkėjas

pasirašo rinkėjų

sąraše. Rinkėjas,  užpildęs rinkimų  biuletenį,

įdeda jį į voką,

kuris užklijuojamas ir užantspauduojamas rinkimų

apylinkės rinkimų

komisijos antspaudu. Šį voką rinkimų apylinkės

rinkimų komisija

saugo iki  rinkimų dienos.  Rinkimų dieną prieš

pradedant

balsavimą   rinkimų   apylinkės   rinkimų   komisijos

pirmininkas

komisijos akivaizdoje voką įmeta į balsadėžę.

47 straipsnis.

Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje

Balsus

rinkimų   apylinkėje  skaičiuoja  rinkimų  apylinkės

rinkimų komisija

atskirai kiekvienam  kandidatui  į  atitinkamos

tarybos deputatus.

Komisijos pirmininkui

paskelbus,  kad  balsavimas  baigtas,

rinkimų apylinkės

rinkimų  komisija  suskaičiuoja  ir  anuliuoja

visus nepanaudotus

rinkimų biuletenius.  Tik  po  to  atidaromos

balsadėžės.

Kiekvieną   balsadėžę  apylinkės   rinkimų  komisija

atidaro ir  balsus

skaičiuoja  atskirai.  Pirmiausia  atidaromos

nešiojamos

balsadėžės ir skaičiuojami ten esantys biuleteniai, po

to   atidaroma

balsavimo   patalpoje   esanti   balsadėžė   ir

suskaičiuojami joje

esantys   biuleteniai. Atidaryti  balsadėžes

nebaigus balsavimo

draudžiama.

Rinkimų

apylinkės  rinkimų  komisija  pagal  pagrindinį  ir

papildomą rinkėjų

sąrašą bei  jo priedėlį  nustato, kiek iš viso

yra rinkėjų

kiekvienoje rinkimų  apylinkės  rinkimų  apygardoje,

taip  pat   kiek

rinkėjų  gavo  biuletenius.  Balsadėžėse  rastų

biuletenių pagrindu

rinkimų apylinkės  rinkimų komisija nustato,

kiek iš  viso

rinkėjų  balsavo, kiek  balsavo už  ir kiek balsavo

prieš kiekvieną

kandidatą į  deputatus, taip pat kiek biuletenių

pripažinta

negaliojančiais   kiekvienoje   rinkimų   apygardoje,

įeinančioje į

rinkimų apylinkę.  Balsai, kuriuos rinkėjai padavė

už  papildomai

įrašytų   į   biuletenius   piliečių   pavardes,

neskaičiuojami.

Negaliojančiais    pripažįstami     nenustatyto    pavyzdžio

biuleteniai, taip

pat biuleteniai,  kuriuose balsuojant  palikta

daugiau  kaip

vienas  kandidatas,   o  daugiamandatėje  rinkimų

apygardoje

negaliojančiais  laikomi  tie  biuleteniai,  kuriuose

palikta daugiau

kandidatų  pavardžių,  negu  reikia  išrinkti  į

tarybą deputatų.

Kilus abejonėms, ar rinkimų biuletenis galioja,

klausimą balsavimu

sprendžia rinkimų apylinkės rinkimų komisija.

Balsų

skaičiavimo  rezultatai apsvarstomi  rinkimų apylinkės

rinkimų  komisijos

posėdyje  ir   įrašomi  į  protokolą,  kuris

surašomas atskirai

kiekvienai rinkimų apygardai.

Protokolą

pasirašo   komisijos   pirmininkas,   pirmininko

pavaduotojas,

sekretorius  ir nariai.  Prie  protokolo  pridedami

gauti stebėtojų  ir

kandidatų į deputatus patikėtinių skundai dėl

balsavimo procedūros

pažeidimų ir jie nusiunčiami rajono, miesto,

gyvenvietės,

apylinkės  rinkimų  komisijai  atitinkamos  tarybos

deputatų rinkimams.

Jeigu apygardos teritorija didesnė už rinkimų

apylinkės

teritoriją,  tai  rinkimų  apylinkės  rinkimų  komisija

siunčia savo

protokolą rajono,  miesto,  gyvenvietės,  apylinkės

rinkimų komisijai

atitinkamos tarybos  deputatų rinkimams, kuri,

susumavusi balsavimo

rezultatus visoje apygardoje, apsvarsto juos

ir surašo protokolą

apie balsavimo rezultatus apygardoje.

48 straipsnis.

Rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas

Rinkimų

rezultatai  rinkimų  apygardose  tvirtinami  rajono,

miesto,

gyvenvietės,  apylinkės  rinkimų  komisijos  atitinkamos

tarybos deputatų

rinkimams  posėdyje  ir  įrašomi  į  protokolą,

kuriame nurodoma,

kiek iš  viso atitinkamos Tarybos teritorijoje

yra rinkėjų,  kiek

rinkėjų gavo rinkimų biuletenius, kiek rinkėjų

balsavo, kiek

rinkėjų balsavo  už ir prieš kiekvieną kandidatą į

deputatus,  kiek

biuletenių  pripažinta  negaliojančiais,  kurie

kandidatai

išrinkti  deputatais.  Protokolą  pasirašo  komisijos

pirmininkas,

pirmininko pavaduotojas, sekretorius ir nariai.

Išrinktu

laikomas  kandidatas, už  kurį per rinkimus balsavo

daugiau kaip pusė

balsavusių rinkėjų.

Rajono,

miesto,  gyvenvietės,  apylinkės  rinkimų  komisija

atitinkamos tarybos

deputatų rinkimams  gali pripažinti rinkimus

rinkimų

apygardoje   negaliojančiais  dėl   rinkimų  metu   arba

skaičiuojant balsus

padarytų šio  įstatymo pažeidimų,  turėjusių

lemiamos įtakos

rinkimų rezultatams.

Rinkimai

rinkimų apygardoje pripažįstami neįvykusiais, jeigu

juose dalyvavo

mažiau  kaip  pusė  rinkėjų,  įrašytų  į  rinkėjų

sąrašus,  taip

pat  mirus   kandidatui   į   deputatus,   jeigu

vienmandatėje

rinkimų apygardoje įregistruotas vienas kandidatas.

Jeigu

daugiamandatėje   rinkimų   apygardoje   išrinkta   mažiau

deputatų, negu

nustatyta rinkti į miesto, gyvenvietės, apylinkės

tarybą,

trūkstamiems    deputatams    išrinkti    organizuojami

pakartotiniai

rinkimai.

Rajono,

miesto,  gyvenvietės,  apylinkės  rinkimų  komisija

atitinkamos tarybos

deputatų rinkimams  įregistruoja  deputatus,

išrinktus

kiekvienoje    rinkimų   apygardoje   arba   atsisako

įregistruoti

deputatą,     jeigu     rinkimai     pripažįstami

negaliojančiais.

Pranešimą

apie   rajono,  miesto,   gyvenvietės,  apylinkės

savivaldybės

tarybos  deputatų  rinkimų  rezultatus  ir  išrinktų

deputatų sąrašą

rajono, miesto,  gyvenvietės, apylinkės  rinkimų

komisija

atitinkamos   tarybos  deputatų   rinkimams   paskelbia

abėcėlės tvarka ne

vėliau kaip penktą dieną po rinkimų. Pranešime

nurodoma, kiek iš

viso tarybos teritorijoje buvo įrašyta piliečių

į rinkėjų sąrašus,

kiek rinkėjų balsavo, kiek balsavo už ir prieš

kiekvieną

kandidatą,  kiek biuletenių pripažinta negaliojančiais,

išrinktų deputatų

pavardės  ir  vardai,  pareigos  (užsiėmimas),

darbo ir gyvenamoji

vieta.

Rajonų,

miestų,  gyvenviečių ir  apylinkių rinkimų komisijos

teikia  žinias

apie  rinkimų   rezultatus  Respublikos  rinkimų

komisijai jos

nustatyta tvarka.

IX.

PAKARTOTINIS BALSAVIMAS. PAKARTOTINIAI RINKIMAI

IR

RINKIMAI VIETOJ NESANČIŲ DEPUTATŲ.

RINKIMAI NAUJAI

SUDARYTUOSE ADMINISTRACINIUOSE-TERITORINIUOSE

VIENETUOSE

49 straipsnis.

Pakartotinis balsavimas

Jeigu

vienmandatėje  rinkiminėje  apygardoje  balotiravosi

daugiau kaip  du

kandidatai į deputatus ir nė vienas iš jų nebuvo

išrinktas,

rajono,   miesto,  gyvenvietės,  apylinkės  rinkiminė

komisija

atitinkamos  Tarybos deputatų rinkimams priima sprendimą

surengti apygardoje

pakartotinį balsavimą dėl dviejų kandidatų į

deputatus, gavusių

daugiausia balsų.  Apie šį  sprendimą rajono,

miesto,

gyvenvietės,  apylinkės  rinkiminė  komisija  atitinkamos

Tarybos  deputatų

rinkimams  informuoja   apygardos   rinkėjus.

Pakartotinis

balsavimas   vienmandatėje  rinkiminėje   apygardoje

surengiamas ne

vėliau  kaip   per dvi  savaites, laikantis  šio

įstatymo

reikalavimų. Išrinktu  laikomas kandidatas  į deputatus,

už kurį balsavo

daugiau rinkėjų palyginti su kitu kandidatu.

Kai

pakartotiniam  balsavimui lieka  tik vienas  kandidatas,

jis laikomas

išrinktu, jeigu  už jį  balsavo daugiau  kaip  pusė

rinkėjų, dalyvavusių

balsavime.

Pakartotinis

balsavimas  pripažįstamas neįvykusiu, jeigu už

abu kandidatus

paduotas vienodas balsų skaičius.

50 straipsnis.

Pakartotiniai rinkimai

Jeigu

vienmandatėje   rinkimų  apygardoje  balotiravosi  ne

daugiau kaip  du

kandidatai  ir nė  vienas iš jų nebuvo išrinktas

arba jeigu rinkimai

rinkimų apygardoje pripažinti neįvykusiais ar

negaliojančiais,

rengiami  pakartotiniai rinkimai.  Pakartotiniai

rinkimai taip  pat

rengiami,  jeigu  balsavimas  daugiamandatėje

rinkimų

apygardoje,    taip   pat    pakartotinis    balsavimas

vienmandatėse

rinkimų   apygardose  neįgalino   nustatyti,   kas

išrinktas deputatu.

Jeigu daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo

išrinkta  mažiau

deputatų   negu   buvo   nustatyta   išrinkti,

trūkstamiems  deputatams

išrinkti  irgi  rengiami  pakartotiniai

rinkimai. Juos

skiria ir  rengia  rajono,  miesto,  gyvenvietės,

apylinkės

rinkimų   komisija   atitinkamos   tarybos   deputatų

rinkimams, o

išimtiniais  atvejais  sprendimą  dėl  pakartotinių

rinkimų priima

Lietuvos Respublikos Seimas. Rinkimų komisija gali

priimti sprendimą,

jog  būtina,  kad  rinkimus  surengtų  naujos

sudėties rinkimų

apylinkių rinkimų  komisijos.  Balsuojama  tose

pačiose rinkimų

apylinkėse ir  pagal rinkėjų  sąrašus, sudarytus

bendriems rinkimams.

Pakartotiniai

rinkimai  surengiami ne  vėliau  kaip  per  du

mėnesius po  bendrų

rinkimų,  o jeigu  sprendimą priima  Lietuvos

Respublikos Seimas -

pakartotiniai rinkimai gali būti surengti ir

vėliau.  Rinkimų

komisijų  sudarymas,   kandidatų  į  deputatus

registravimas ir

kiti veiksmai  atliekami šio įstatymo nustatyta

tvarka.

51 straipsnis.

Deputatų rinkimų vietoj nesančių

organizavimas

Savivaldybės

tarybai   pripažinus   kai   kurių   deputatų

įgaliojimus

negaliojančiais,  taip pat jeigu deputatas atšauktas,

arba  pirma   laiko

nutraukti   deputato  įgaliojimai  dėl  kitų

priežasčių, per  du

mėnesius  surengiami nauji  rinkimai. Rinkimų

komisija

atitinkamos  tarybos deputatų  rinkimams skiria rinkimus

ne vėliau  kaip

prieš  du  mėnesius  iki  jų  surengimo.  Rinkimų

apylinkių rinkimų

komisijos sudaromos  prieš mėnesį iki rinkimų,

kandidatus į

deputatus  įregistruoti  baigiama  taip  pat  prieš

mėnesį iki rinkimų.

Kai tarybos

deputatas pasitraukia likus mažiau kaip šešiems

mėnesiams iki

pasibaigiant tarybų  deputatų  įgaliojimų  laikui,

naujo deputato

rinkimai vietoj nesančio neorganizuojami.

52 straipsnis.

Rinkimai naujai sudarytuose

administraciniuose-teritoriniuose

vienetuose

Rinkimai

naujai      sudarytuose     administraciniuose-

teritoriniuose

vienetuose  rengiami tais  atvejais, kai  negalima

sudaryti

savivaldybės  tarybos, kai  nėra arba trūksta išrinktų į

tarybą deputatų teritorijoje,

įėjusioje į naujai sudaryto rajono,

miesto gyvenvietės,

apylinkės sudėtį.

Rajono,

Respublikos  pavaldumo miesto  savivaldybės  tarybos

deputatų  rinkimus

skiria  Lietuvos  Respublikos  Aukščiausioji

Taryba arba  jos

pavedimu  Aukščiausiosios  Tarybos  Prezidiumas,

rajono  pavaldumo

miesto,  gyvenvietės   ir  apylinkės  tarybos

deputatų rinkimus  -

aukštesnioji  taryba ne  vėliau kaip  per du

mėnesius  nuo

administracinio-teritorinio   vieneto   sudarymo.

Rinkimai

organizuojami šiame įstatyme nustatyta tvarka.

Rinkimų

apygardas  sudaro  rajono,  miesto,  gyvenvietės  ir

apylinkės

rinkimų   komisija   atitinkamos   tarybos   deputatų

rinkimams, kurią

tvirtina  aukštesnioji  taryba  šiame  įstatyme

numatyta tvarka.

X.

DEPUTATO PAŽYMĖJIMAI IR ŽENKLELIS

53 straipsnis.

Deputato pažymėjimai ir ženklelis

Rinkimų

komisija  atitinkamos  tarybos  deputatų  rinkimams,

paskelbusi

įregistruotų  rajono, miesto,  gyvenvietės,  apylinkės

savivaldybės

tarybos  deputatų sąrašą,  o pakartotinio balsavimo,

pakartotinių

rinkimų   ir  rinkimų   vietoje  nesančio  deputato

atvejais -

paskelbusi pranešimą  apie rinkimų rinkimų apygardoje

ar tarybos

teritorijoje rezultatus,  išduoda išrinktam deputatui

jo išrinkimo pažymėjimą.

Vietinei

tarybai   patvirtinus  deputatų  įgaliojimus,  jam

išduotas  išrinkimo

deputatu  pažymėjimas  pakeičiamas  deputato

pažymėjimu ir

įteikiamas deputato ženklelis.

X. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

54 straipsnis.

Baigiamieji nuostatai

Šis rinkimų

įstatymas nevaržo  vietinės valdžios ir valdymo

naujos struktūros

Respublikoje kūrimo  bei Savivaldybės įstatymo

priėmimo ir

įgyvendinimo.

Lietuvos TSR

Aukščiausiosios

Tarybos

Pirmininkas                               V.Astrauskas

Lietuvos TSR

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo

Sekretorius                    L.Sabutis

Vilnius, 1989 m.

gruodžio 7 d.

Nr. XI-3455

_