Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas

Balsuoti ar būti kandidatu tuose pačiuose rinkimuose galima tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Asmenys, kurie gali balsuoti ar būti kandidatais Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, privalo pasirinkti ir balsuoti ar būti kandidatais tik vienoje valstybėje narėje. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai negali balsuoti ar būti kandidatais, jeigu jiems šios teisės yra atimtos kilmės valstybėje narėje.

Lietuvos Respublikoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatas į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą iki nustatytosios dienos.

Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie iki nustatytosios dienos nėra baigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį arba kuriems iki nustatytosios dienos nėra pasibaigęs teismo nustatytas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai ar asmenys, kurie pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

Balsuoti ar būti kandidatais negali asmenys, kurie rinkimų komisijų prašymu atsisako deklaruoti, ar jie atitinka šio straipsnio reikalavimus.

Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, veiklos rūšies ir pobūdžio, neįgalumo – draudžiami.

Asmuo, kuris balsuoja tuose pačiuose rinkimuose Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba balsuoja daugiau kaip vienoje rinkimų apylinkėje, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save.

Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatų sąrašą ar kandidatą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama elgtis taip, kad galėtų būti atskleista balsavimo paslaptis. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.

Rinkėjui, kuris dėl neįgalumo negali balsuoti savarankiškai, turi būti sudarytos sąlygos laisvai pasirinkti balsuoti padedamam kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šio įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje, arba pasinaudoti galimybe balsuoti neįgaliųjų poreikiams pritaikytose balsavimo patalpose.

Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.

Rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų (toliau – partijų) ir rinkimų komitetų atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę darbo pažymėjimus.

Rinkimų komisijos posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos pirmininkui.

Rinkimų komisijos negali rengti uždarų posėdžių.

Vyriausioji rinkimų komisija gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

Jeigu yra pagrindas manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininko prašymu policija tikrina įeinančių į posėdžių salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlieka asmens apžiūrą.

Rinkimų komisija gali pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius komisijai normaliai dirbti.

Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių teritorijos suskirstomos į rinkimų apylinkes. Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpų adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų.

Savivaldybės teritorijos suskirstymas į rinkimų apylinkes yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus bei referendumus, tačiau prireikus savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu jį gali keisti Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės administracijos direktorius teikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Patvirtintą rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje.

Rinkimus į Europos Parlamentą organizuoja ir vykdo:

Į savivaldybės rinkimų komisiją ir apylinkės rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu (neatsižvelgiant į kandidatui nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus rinkimus į Europos Parlamentą, Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui, turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir savivaldybės rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems darbo savivaldybių rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

Vienu metu tas pats asmuo negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu; kandidatu ir atstovu rinkimams; atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu; kandidatu ir rinkimų stebėtoju; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris pageidauja būti kandidatu, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sutikimo raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu ar išbraukiamas iš kandidatų.

Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3 dienas atitinkamai nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas įsigaliojimo ir nuo savivaldybių rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus, pavardes, pareigas, komisijos narį pasiūliusį subjektą, savivaldybių ir rinkimų apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.

Savivaldybių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų dienos.

Savivaldybių rinkimų komisijos sudaromos iš:

Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ar savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatų į komisijos narius.

Partijos, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija gali nustatyti mažesnį savivaldybės rinkimų komisijos narių skaičių arba vietoj jų papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.

Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Visi subjektai, turintys teisę siūlyti kandidatus į komisijos narius, kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Bet kuriuo atveju savivaldybės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.

Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta ir Seimo arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybių tarybų rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija nusprendžia, kokia komisija bus sudaroma atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje (savivaldybėje ar rinkimų apygardoje), ir sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nurodyto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo.

Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba savivaldybės rinkimų komisijos, arba apygardos rinkimų komisijos pirmininku ar nariu arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties.

Savivaldybės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Apylinkės rinkimų komisiją turi sudaryti mažiausiai 5 nariai.

Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas turi teisę siūlyti:

Jeigu partija kandidatūras į apylinkės rinkimų komisijas gali siūlyti ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, partija kandidatūras siūlo pasirinktinai tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

Kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas sąrašą savivaldybės rinkimų komisijai partijos pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.

Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija negali jos atmesti.

Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš Seimo rinkimų įstatyme nurodyto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. Jeigu šiame rezerve nėra asmenų, kurie gali būti skiriami konkrečios apylinkės rinkimų komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisijos narius turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet sumažintas apylinkės rinkimų komisijos narių skaičius negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią komisijos narių skaičių. Visais atvejais apylinkės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.

Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo.

Apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą.

Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šioje straipsnio dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą. Nustatomi šie rinkimų komisijos nario, pirmininko rašytinio pasižadėjimo tekstai:

Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po rašytinio pasižadėjimo tekstu pasirašo. Rašytinio pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas. Rašytinis pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką.

Rinkimų komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusios rinkimų komisijos.

Rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo per 15 dienų nuo paskyrimo, negali pradėti eiti pareigų rinkimų komisijoje ir sprendimas dėl jo skyrimo turi būti panaikintas. Jį paskyrusi komisija dėl to priima sprendimą.

Partija, rinkimų komitetas, iškėlę kandidatus, kandidatas, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos rinkimuose, ar kitą jos veiką gali apskųsti:

Rinkėjas, atstovas rinkimams, nesutikdami su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui.

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos rinkimuose gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir poilsio bei švenčių dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Skundai, paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija, savivaldybės rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti ir jų neišnagrinėtų skundų.

Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:

Rinkimų komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams,  komisijų sekretoriams ir nariams už darbą rinkimų komisijose atlyginama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, neviršijant atitinkamai rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo trukmės ribojimai.

Rinkimų komisijų nariai, pirmininkai, pirmininko pavaduotojai ir komisijų sekretoriai už labai gerą darbą rinkimų komisijose gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka. Ši išmoka negali būti didesnė kaip 100 procentų per visą darbo rinkimų komisijose laikotarpį gautų mėnesinių atlyginimų vidurkio, neviršijant atitinkamos komisijos išlaidų sąmatoje skatinimui numatytų lėšų. Vienkartinės piniginės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į atlikto darbo mastą, kokybę ir sudėtingumą.

Sprendimą dėl savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priima Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant rinkimus ir atsiskaitymą už komisijoms skirtų lėšų panaudojimą. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai bei komisijų sekretoriai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko teikimas.

Sprendimus dėl apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų skatinimo priima savivaldybių rinkimų komisijos, atsižvelgdamos į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant rinkimus. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai ir komisijų sekretoriai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka atitinkamos savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu, jeigu yra apylinkės rinkimų komisijos pirmininko teikimas.

Savivaldybės rinkimų komisijos, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.

Vyriausioji rinkimų komisija, savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

Prireikus naujas savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.

Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išduodančios Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios piliečių mirtį ir pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registras būtų laiku ir tinkamai keičiamas ir tikslinamas. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.

Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės institucijų ir savivaldybių bei apylinkių rinkimų komisijų teikiama informacija.

Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiama:

Duomenų apie šio straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimą pateikimo tvarką ir formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami (dėl rinkėjo mirties, dėl balsavimo užsienyje, dėl dvigubo balsavimo išvengimo priemonių, pasikeitus rinkėjų adresui po sąrašo sudarymo ir kita) tik Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka per instituciją, įgaliotą tvarkyti rinkėjų sąrašus. Galutinio rinkėjų sąrašo pakeitimas padaromas gavus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar jo įgalioto komisijos nario (narių) sutikimą dėl sąrašo pakeitimo. Apie galutinio rinkėjų sąrašo pakeitimų skaičių nedelsiant pranešama Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas, pasibaigus rinkimams, yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Kad būtų išvengta dvigubo balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, rengiančiomis rinkimus į Europos Parlamentą, ir praneša joms apie jų valstybių piliečių įrašymą ar išbraukimą iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo ir apie Lietuvos Respublikos piliečių, kurie balsuos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukimą iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo.

Savivaldybės rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų komisijai.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų pranešimus sudaromi užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių sąrašai. Iš į šiuos sąrašus įrašytų asmenų yra reikalaujama patvirtinti, kad šiuose rinkimuose Europos Parlamento narius jie rinks tik nuo Lietuvos Respublikos. Šio patvirtinimo nereikalaujama iš rinkėjų, balsuojančių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje. Užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka tikslina Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos.

Be šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąrašų, sudaromas Lietuvos Respublikos piliečių, kurių gyvenamoji vieta nėra žinoma, sąrašas.

Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų dienos, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar skleisti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui platinti pranešimus apie rinkimus, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai turi būti paskelbti ir daugiabučių namų laiptinėse. Prie įėjimo į apylinkės rinkimų komisijos patalpas, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje, taip pat papildomose balsavimo vietose užsienyje prie diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos (prie įėjimo į balsavimo patalpas) turi būti nurodytas laikas ir vieta rinkėjų teisei susipažinti su rinkėjų sąrašu įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu.

Pranešimas apie rinkimus yra informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose. Pranešimų apie rinkimus kartu su kita informacija apie rinkimus platinimą rinkėjams organizuoja rinkimų komisijos. Su informacija apie rinkimus gali susipažinti ir pats rinkėjas arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis (internetu ar mobiliojo ryšio tekstine žinute).

Pranešime apie rinkimus nurodoma:

Pranešimų apie rinkimus platinimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

Pranešimų apie rinkimus platinimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat išvykusiems į užsienio valstybes, tvarka nustatyta šio įstatymo 69, 72, 73 ir 74 straipsniuose.

Pranešimų apie rinkimus platinimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki rinkimų. Jeigu tuo pačiu laikotarpiu kartu yra paskelbti ir Seimo rinkimai arba Respublikos Prezidento rinkimai, arba savivaldybių tarybų rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis balsavimas, pranešimas apie rinkimus gali būti vienas.

Jeigu rinkėjas neįrašytas į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis yra priskirtas šios rinkimų apylinkės teritorijai arba rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo pats apylinkės rinkimų komisijos narys, šį prašymą rinkėjas taip pat gali teikti elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka) ir apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Pranešimas apie rinkimus išplatinamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją, patvirtinus galutinius rinkėjų sąrašus, kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad jis negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas jo balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

Rinkimų dieną rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo vokais, nebus skaičiuojamas.

Kandidatus gali kelti partija, pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (toliau – Politinių partijų įstatymas) įregistruota ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų, atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus ir neturinti partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinio statuso.

Kandidatus gali kelti rinkimų komitetas, atitinkantis šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytą rinkimų komiteto narių skaičių.

Partija, rinkimų komitetas gali kelti kandidatus po to, kai yra įregistruoti politinės kampanijos dalyviu pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas), bet ne vėliau kaip 65 dienos iki rinkimų.

Partija, rinkimų komitetas kandidatus kelia pateikdami kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Jeigu partijos įstatuose nenustatyta kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas partijos suvažiavimo ar konferencijos. Jeigu rinkimų komiteto veiklos sutartyje nenustatyta kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas visuotinio rinkimų komiteto susirinkimo. Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 5 kandidatai. Kandidatų skaičius sąraše (jungtiniame sąraše) negali daugiau kaip du kartus viršyti Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus.

Partijos, rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą turi paremti ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų.

Rinkimų komitetą sudaro rinkėjai, kurių turi būti ne mažiau kaip dvigubas Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius. Tas pats rinkėjas gali būti tik vieno rinkimų komiteto narys. Rinkimų komitetą registruoja Vyriausioji rinkimų komisija. Dokumentai rinkimų komitetui įregistruoti pateikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo politinės kampanijos pradžios.

Rinkimų komitetas steigiamas turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, sudarant rinkimų komiteto veiklos sutartį, kurią pasirašo visi rinkimų komiteto nariai. Tipinę rinkimų komiteto veiklos sutartį patvirtina Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimų komiteto veiklos sutartyje nurodoma:

Rinkimų komitetas susirinkime:

Rinkimų komiteto susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 visų rinkimų komiteto narių. Sprendimai priimami visų rinkimų komiteto narių balsų dauguma.

Rinkimų komitetas privalo turėti rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių), renkamą iš rinkimų komiteto narių. Rinkimų komiteto atstovas (koordinatorius):

Rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Rinkimų komitetas, laikydamasis konstitucinio imperatyvo gerbti ir saugoti konstitucinę santvarką, viešąją tvarką, visuomenės dorovės apsaugą, nekurstant tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos, turi teisę pasirinkti rinkėjų neklaidinantį ir tinkamai juos apie rinkimų komitetą informuojantį rinkimų komiteto pavadinimą ir nurodyti jį rinkimų komiteto veiklos sutartyje. Jeigu rinkimų komitetas pasirenka pavadinimą, kuriame yra naudojamas fizinio asmens vardas, pavardė, jis privalo pateikti rašytinį šio asmens sutikimą. Rinkimų komitetas negali pasirinkti pavadinimo, kuris yra tapatus jau įregistruoto juridinio asmens pavadinimui ar prekės ženklui. Jeigu rinkimų komitetas pavadinimo nepasirenka arba pasirinktas pavadinimas neatitinka nurodytų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi nustatyta tvarka, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam (skirtingą kiekvienam rinkimų komitetui) raidę (raides) be diakritinio ženklo. Ši raidė laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.

Rinkimų komiteto veikla baigiasi, kai:

Vyriausioji rinkimų komisija iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komiteto pavadinimą ir rinkimų komiteto narių duomenis (vardus, pavardes), rinkimų, kuriuose dalyvauti šis rinkimų komitetas buvo įsteigtas, pavadinimą, rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių), jo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimas ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardas ir pavardė Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami neterminuotai.

Partija ar rinkimų komitetas turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi įrašyti savo pavardę, vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, darbovietę, einamas pareigas (tarnybą), narystę politinėje partijoje ar asociacijose, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje, taip pat atsakyti į šio įstatymo 96 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti gimimo vietą, pilietybę, paskutinį gyvenamosios vietos adresą kilmės valstybėje narėje, kad jam kilmės valstybėje narėje nėra atimta teisė būti kandidatu, ir valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą. Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali neatsakyti.

Vyriausioji rinkimų komisija partijai, rinkimų komitetui, pateikusiems pareiškinius dokumentus, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta partijos, rinkimų komiteto kandidatų vardai ir pavardės, kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka partijos, rinkimų komiteto narys, rinkimų komiteto sąraše esantis kandidatas arba tai paveda atlikti kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimo lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Parašų rinkimo lape rinkėjas, kuris remia kandidatų sąrašo iškėlimą, pats turi įrašyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidatų sąrašo iškėlimą remiantis asmuo dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio asmens, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos įrašas. Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidatų sąrašo iškėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus parašų rinkėjai turi grąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Gavusi parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija ne daugiau kaip per 10 dienų juos patikrina. Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja rinkėjų, parėmusių kandidatų sąrašo iškėlimą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jeigu įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai rinkėjo, kuris už to paties kandidatų sąrašo iškėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, Vyriausioji rinkimų komisija neregistruoja kandidatų sąrašo rinkimams į Europos Parlamentą.

Parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:

Partijos, rinkimų komiteto pareiškinius dokumentus, neįskaitant užpildytų parašų rinkimo lapų, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 83 dienoms iki rinkimų ir baigia 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.

Pareiškiniai dokumentai pateikiami ir elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti partijos, rinkimų komiteto iškeltą sąrašą.

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai ar rinkimų komitetui. Rinkimų komisijos posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams atitinkamoje rinkimų teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises. Paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą, partijų ar rinkimų komiteto įgaliojimai atstovauti jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Iki rinkimų dienos partija ar rinkimų komitetas įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą asmenį būti atstovu rinkimams. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams registracija panaikinama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atitinkamo partijos, rinkimų komiteto įgaliojimo įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia atstovų rinkimams duomenis (vardą, pavardę, atstovą rinkimams pasiūliusį subjektą, savivaldybės ir rinkimų apylinkės pavadinimą bei numerį, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).

Kiekvienas kandidatas gali būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į Europos Parlamentą metu. Dvigubas kandidatavimas rinkimuose į Europos Parlamentą draudžiamas.

Asmuo, kuris yra davęs sutikimą būti Lietuvos Respublikoje įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų sąrašą, išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų ir panaikinama jo registracija kandidatu.

Asmuo, kuris yra davęs sutikimą būti įrašytas į kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir yra davęs sutikimą būti iškeltas kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukiamas iš kandidatų sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu Lietuvos Respublikoje.

Kad būtų išvengta dvigubo kandidatavimo, Vyriausioji rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, rengiančiomis rinkimus ar atsakingomis už kandidatų registravimą rinkimams į Europos Parlamentą, praneša joms apie jų valstybių piliečių registravimą kandidatais ir kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečių registravimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse kandidatais į Europos Parlamento narius.

Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose, įstaigose, organizacijose ar organuose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau, rinkimų komitetui ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto protokolo Nr. 7 „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ (OL 2016 C 202, p. 266).

Jeigu asmuo yra kandidatas, per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali kalbėti tik šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų reikia pranešti svarbių žinių visuomenės informavimo priemonėmis, tai jis gali padaryti laikydamasis draudimo agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas agitavęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta.

Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, kuri iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui ir kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, bei pastate, kuriame balsuojama tik balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.

Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, kokius dokumentus būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už ar prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų agitacija.

Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Rinkimams kiekvienam rinkėjui įteikiamas biuletenis, kuriame visi kandidatų sąrašai atspausdinti pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame pačiame plote ir to paties tipo šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje turi būti atspausdintas burtais nustatytas rinkimų numeris, partijos, rinkimų komiteto, koalicijos pavadinimas (nurodytas jos pareiškiniuose dokumentuose) ir sąrašo kandidatų rinkimų numeriai bei kandidatų vardai ir pavardės. Rinkimų biuletenyje turi būti atspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti.

Antrojoje biuletenio dalyje yra penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.

Laivuose rinkimų biuletenis spausdinamas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos perduotą aprašymą arba biuletenio atvaizdą.

Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius, balsavimo vokus, specialius ženklus apylinkių rinkimų komisijoms pateikia ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo iš anksto pradžios.

Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose biuleteniai ir balsavimo vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų dienos. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos.

Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.

Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip iki balsavimo pradžios likus 12 valandų. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų perėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjai galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistąją. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai bei policijai.

Kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai. Jeigu savivaldybės administracija nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti savivaldybės rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam inventoriui įsigyti, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje.

Rinkimų stebėtojais gali būti rinkėjai ir užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys. Rinkimų stebėtoju negali būti tos savivaldybės, kurios teritorijoje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus, meras, administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat asmenys, kurių statusas nesuderinamas su rinkimų stebėtojo statusu pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalį.

Rinkimų stebėtojus gali siūlyti:

Politinės partijos, rinkimų komitetai, kandidatai, nevyriausybinės organizacijos turi teisę siūlyti registruoti rinkimų stebėtojais ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Prašymai dėl rinkimų stebėtojų registravimo turi būti pateikti iki išankstinio balsavimo dienos, išskyrus atvejus, kai yra būtinybė pakeisti asmenį, negalintį būti rinkimų stebėtoju dėl objektyvių priežasčių.

Rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda:

Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, užtikrinant politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia rinkimų stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą, savivaldybės ir rinkimų apylinkės pavadinimą bei numerį).

Rinkimų komisijos gali atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją, jeigu jis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ar jo veikla neatitinka Konstitucijos ar įstatymų, arba panaikinti rinkimų stebėtojo registravimą, jeigu jis pažeidžia Konstituciją ar įstatymus, nesilaiko Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Rinkimų stebėtojo registravimas gali būti panaikintas jį įregistravusios rinkimų komisijos arba aukštesnės rinkimų komisijos pirmininko. Rinkimų stebėtoją pasiūliusiam asmeniui pranešama apie atsisakymą išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba apie registravimo panaikinimą.

Rinkimų stebėtojams rinkimų apylinkės balsavimo patalpose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, kaip skaičiuojami rinkėjų balsai ir surašomi šiame įstatyme nustatyti dokumentai.

Rinkimų stebėtojai turi teisę stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, dalyvauti rinkimų komisijai skaičiuojant balsus ir pildant šiame įstatyme nustatytus dokumentus. Rinkimų stebėtojas, nustatęs, kad rinkimų komisijos nariai, rinkėjai ar kiti asmenys galbūt pažeidžia šį įstatymą, turi teisę kreiptis į atitinkamos rinkimų komisijos pirmininką, komisijos narius, kad šie pažeidimai būtų pašalinti.

Rinkimų stebėtojai neturi teisės daryti įtakos rinkimų komisijų ir atskirų komisijos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei rinkimų procesą, vykdyti rinkimų agitaciją. Už rinkimų stebėtojo pasirengimą vykdyti rinkimų stebėtojo veiklą atsako jį pasiūlęs subjektas.

Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmens tapatybę. Rinkimų apylinkėse, kurios elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas atvyko balsuoti. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis. Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas.

Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose.

Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu šie pageidauja).

Rinkėjai, kurie dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

Rinkimų komisijos nariams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką.

Daryti poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo įstaigoje.

Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.