LegalizeLietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 pakeitimo įstatymas
Jeigu nepavyksta pasiekti šio straipsnio 2 dalyje nurodyto bendro sprendimo per keturis mėnesius nuo pasiūlymo dėl šio sprendimo pateikimo kitos valstybės narės grupės pertvarkymo institucijai dienos, atsižvelgusi į grupės pertvarkymo institucijos nuomonę, sprendimą dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, individualiai taikytino Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei, priima pertvarkymo institucija. Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį nuo pasiūlymo pateikimo kitos valstybės narės grupės pertvarkymo institucijai dienos grupės pertvarkymo institucija perduoda klausimą Europos bankininkystės institucijai, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio nuostatomis, pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkymo institucija priima savo sprendimą.
Pertvarkymo institucija turi informuoti Lietuvos Respublikoje licencijuotą patronuojamąją įmonę ir jos ES patronuojančiosios įmonės, licencijuotos kitoje valstybėje narėje, pertvarkymo instituciją apie pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis priimtą sprendimą dėl individualiai taikytino minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, kartu pateikdama šio sprendimo pagrindimo dokumentą. Pertvarkymo institucija turi reguliariai peržiūrėti ir prireikus atnaujinti šį sprendimą.
Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, ji privalo dėti visas pastangas, kad dėl individualiai kiekvienai kitoje valstybėje narėje licencijuotai patronuojamajai įmonei taikytinų minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimų sprendžiančios tų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijos pasiektų bendrą sprendimą. Tinkamai pagrįstą bendrą sprendimą dėl visoms Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms, veikiančioms kitose valstybėse narėse, individualiai taikytinų minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimų pertvarkymo institucija pateikia tai ES patronuojančiajai įmonei ir atitinkamoms kitų valstybių narių pertvarkymo institucijoms.
Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, per keturis mėnesius nuo kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų pasiūlymų dėl tose valstybėse narėse licencijuotoms patronuojamosioms įmonėms individualiai taikytinų minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimų gavimo dienos, jeigu bendras sprendimas dar nėra pasiektas, ji turi teisę perduoti klausimą Europos bankininkystės institucijai, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio nuostatomis. Pertvarkymo institucija negali perduoti klausimo spręsti Europos bankininkystės institucijai, jeigu patronuojamosios įmonės pertvarkymo institucijos tai įmonei siūlomas nustatyti minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydis yra ne didesnis negu vienas procentas konsoliduotu pagrindu ES patronuojančiajai įmonei taikomo dydžio.
Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, ji privalo vykdyti tiek bendrą sprendimą, tiek, kai jo nėra, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališkai arba vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtus sprendimus dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, individualiai taikytino kiekvienai patronuojamajai įmonei.
28 straipsnis. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo taikymo išimtys
Pertvarkymo institucija gali visiškai atleisti Lietuvos Respublikoje licencijuotą ES patronuojančiąją įmonę nuo individualaus minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo laikymosi, kai:
1) ES patronuojančioji įmonė konsoliduotu pagrindu vykdo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalį nustatytą minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą ir
2) yra gauta priežiūros institucijos išvada, kad tai ES patronuojančiajai įmonei nėra ir artimiausiu metu nebus pritaikytas individualus kapitalo pakankamumo reikalavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 7 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Pertvarkymo institucija turi teisę visiškai atleisti Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojančiosios įmonės patronuojamąją įmonę, kuri taip pat licencijuota Lietuvos Respublikoje, nuo individualaus minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo laikymosi, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) patronuojamajai įmonei taikoma įstaigos, kuri yra patronuojančioji įmonė, jungtinė (konsoliduota) priežiūra;
2) patronuojamosios įmonės aukščiausio lygmens Lietuvos Respublikoje licencijuota patronuojančioji įmonė, kuri nėra ES patronuojančioji įmonė, vykdo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, atitinkantį jai ir tai patronuojamajai įmonei individualiai nustatytinų tokių reikalavimų sumą;
3) pertvarkymo institucijos nuomone, nėra ir nenumatoma, kad patronuojančiajai įmonei gali kilti reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių nedelsiant pervesti nuosavas lėšas tai patronuojamajai įmonei ar padengti jos įsipareigojimus;
4) yra gauta priežiūros institucijos išvada, kad patronuojančioji įmonė jai įrodė, kad patronuojamosios įmonės rizika nėra svarbi arba kad riziką ribojantis patronuojamosios įmonės valdymas yra tinkamas ir prireikus patronuojančioji įmonė bus pajėgi įvykdyti patronuojamosios įmonės įsipareigojimus;
5) patronuojamoji įmonė yra įtraukta į patronuojančiosios įmonės rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras;
6) patronuojančiajai įmonei priklauso daugiau negu 50 procentų balsavimo teisių, kurias suteikia turimos patronuojamosios įmonės akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą patronuojamosios įmonės valdymo organo narių;
7) yra gauta priežiūros institucijos išvada, kad tai patronuojamajai įmonei nėra ir artimiausiu metu nebus pritaikytas individualus kapitalo pakankamumo reikalavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
FINANSINĖS GRUPĖS SUBJEKTŲ TARPUSAVIO FINANSINĖ PARAMA IR
PREVENCINĖ VIEŠOJI FINANSINĖ PARAMA
29 straipsnis. Grupės finansinės paramos susitarimas
Vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis, susitarimą dėl finansinės grupės subjektų tarpusavio finansinės paramos (toliau – grupės finansinės paramos susitarimas), kuri būtų teikiama, kai bet kuri iš susitarimo šalių tenkina ankstyvosios intervencijos sąlygas, gali sudaryti:
1) Lietuvos Respublikoje licencijuota patronuojančioji įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas – su kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje licencijuota tos pačios finansinės grupės įstaiga ar finansų įmone, kuriai taikoma patronuojančiosios įmonės jungtinė (konsoliduota) priežiūra;
2) Lietuvos Respublikoje licencijuota patronuojamoji įstaiga ar patronuojamoji finansų įmonė, kuriai taikoma kitoje valstybėje narėje licencijuotos patronuojančiosios įmonės jungtinė (konsoliduota) priežiūra, – su kitoje valstybėje narėje licencijuotais tos pačios finansinės grupės patronuojančiąja įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytu subjektu.
Šio skirsnio reikalavimai netaikomi finansinės grupės subjektų tarpusavio finansiniams susitarimams, pagal kuriuos bet kokios formos finansinė parama teikiama kitais atvejais negu tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių atitinka ankstyvosios intervencijos sąlygas.
Grupės finansinės paramos susitarimas negali būti laikomas būtina sąlyga vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.
Priežiūros institucija gali leisti įstaigai teikti finansinę paramą tos pačios finansinės grupės bet kuriam sunkumų patiriančiam subjektui ir nesudarius grupės finansinės paramos susitarimo, jeigu konkrečiu atveju ta parama atitinka finansinės grupės politiką, nekelia grėsmės visai finansinei grupei ir mutatis mutandis tenkinamos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytos sąlygos.
Grupės finansinės paramos susitarimas gali:
1) apimti vieną ar daugiau finansinės grupės patronuojamųjų įmonių ir numatyti patronuojančiosios įmonės finansinę paramą patronuojamosioms įmonėms, patronuojamųjų įmonių finansinę paramą patronuojančiajai įmonei, susitarimo šalimis esančių finansinės grupės patronuojamųjų įmonių tarpusavio finansinę paramą arba bet kokio nurodytų subjektų derinio tarpusavio finansinę paramą;
2) numatyti finansinę paramą suteikiant paskolą, garantiją, įkaito tikslais naudotiną turtą arba bet kurį nurodytų finansinės paramos formų derinį, sudaromą vienu ar keliais atskirais sandoriais, įskaitant sandorius tarp finansinės paramos gavėjo ir trečiojo asmens.
Grupės finansinės paramos susitarimas gali numatyti abipusės finansinės grupės subjektų finansinės paramos sąlygas, kai susitarimo šalys gali būti tiek finansinės paramos gavėjos, tiek teikėjos.
Grupės finansinės paramos susitarime turi būti numatyti atlyginimo už finansinę paramą apskaičiavimo principai, įskaitant reikalavimą, kad atlyginimas būtų nustatomas finansinės paramos teikimo metu. Grupės finansinės paramos susitarimas privalo atitikti šias sąlygas:
1) sudarydama susitarimą ir nustatydama atlyginimą už finansinę paramą, kiekviena susitarimo šalis turi vadovautis savo pačios interesais, kurie gali būti susiję su bet kokia tiesiogine ar netiesiogine nauda, kurią susitarimo šalis gali gauti dėl finansinės paramos teikimo;
2) prieš nustatant atlyginimą už finansinę paramą ir prieš priimant sprendimą suteikti finansinę paramą, kiekviena finansinę paramą gaunanti susitarimo šalis privalo finansinę paramą teikiančiai šaliai atskleisti visą susijusią informaciją;
3) nustatant atlyginimą už finansinę paramą, gali būti atsižvelgiama į visą informaciją, kurią turi finansinę paramą teikianti šalis dėl to, kad ji priklauso tai pačiai finansinei grupei kaip ir finansinę paramą gaunanti šalis, įskaitant ir viešai neatskleistą informaciją;
4) nustatant atlyginimo už finansinę paramą apskaičiavimo principus, nėra privaloma atsižvelgti į tikėtiną laikiną rinkos kainų pokytį, kuris susijęs su išoriniais, nuo finansinės grupės nepriklausančiais įvykiais.
Grupės finansinės paramos susitarimas gali būti sudaromas tik tuo atveju, jeigu rengiant siūlomą susitarimą nė viena iš siūlomo susitarimo šalių neatitinka ankstyvosios intervencijos sąlygų.
Iš grupės finansinės paramos susitarimo kylančių jo šalių teisėms ir pareigoms įgyvendinti negali būti pasitelkiamos trečiosios šalys.
30 straipsnis. Grupės finansinės paramos susitarimų peržiūra, kai priežiūros institucija atlieka jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą
Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įstaiga privalo priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pateikti prašymą leisti sudaryti šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytą grupės finansinės paramos susitarimą. Prašyme turi būti pateikiamas siūlomo susitarimo tekstas ir nurodomi finansinės grupės subjektai, kurie ketina prisijungti prie sudaromo grupės finansinės paramos susitarimo.
Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, nedelsdama perduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą kiekvienos patronuojamosios įmonės, ketinančios prisijungti prie grupės finansinės paramos susitarimo, priežiūros institucijoms, kad būtų pasiektas bendras sprendimas.
Vadovaudamasi šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, suteikia leidimą sudaryti siūlomą grupės finansinės paramos susitarimą, jeigu jo sąlygos atitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytas grupės finansinės paramos teikimo sąlygas.
Vadovaudamasi šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, gali uždrausti sudaryti siūlomą grupės finansinės paramos susitarimą, jeigu nustato, kad susitarimas neatitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytų grupės finansinės paramos sąlygų.
Priežiūros institucija deda visas pastangas, kad per keturis mėnesius nuo tada, kai gavo prašymą leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, būtų priimtas bendras sprendimas dėl siūlomo grupės finansinės paramos susitarimo sąlygų atitikties šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytoms grupės finansinės paramos teikimo sąlygoms. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų pertvarkymo institucijoms pasiekti bendrą sprendimą. Bendrame sprendime atsižvelgiama į galimą siūlomo grupės finansinės paramos susitarimo vykdymo poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia atitinkama finansinė grupė, ir į galimus fiskalinius atitinkamo susitarimo vykdymo padarinius. Priežiūros institucija bendrą sprendimą raštu pateikia pareiškėjui, nurodydama priimto sprendimo priežastis.
Jeigu per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai priežiūros institucija gavo prašymą leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, nepavyksta pasiekti bendro sprendimo, priežiūros institucija šiuo klausimu priima savo sprendimą. Sprendimas išdėstomas raštu, nurodant sprendimo priežastis ir atsižvelgiant į kitų priežiūros institucijų per keturių mėnesių laikotarpį išsakytas nuomones ir išlygas.
Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių priežiūros institucijų ar pati priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, priima savo sprendimą, vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti priežiūros institucija priima savo sprendimą dėl to, ar leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai nebegali būti perduodamas.
Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, praneša apie savo vienašališkai arba vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtą sprendimą pareiškėjui ir kitoms priežiūros institucijoms.
31 straipsnis. Grupės finansinių susitarimų peržiūra, kai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka kitos valstybės narės priežiūros institucija
Kai priežiūros institucija gauna kitos valstybės narės priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, perduotą prašymą dėl grupės finansinės paramos susitarimo, prie kurio ketina prisijungti jos prižiūrima patronuojamoji įmonė, sudarymo, priežiūros institucija deda visas pastangas, kad būtų pasiektas bendras sprendimas su priežiūros institucija, atliekančia jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir kitomis priežiūros institucijomis dėl leidimo sudaryti minėtą susitarimą. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų pertvarkymo institucijoms pasiekti bendrą sprendimą.
Per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija, atliekanti finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pateikė priežiūros institucijai prašymą dėl grupės finansinės paramos susitarimo, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai nebegali būti perduodamas.
Tiek priimtas bendras sprendimas dėl leidimo sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, tiek, kai jo nėra, priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, vienašališkai ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas pertvarkymo institucijai.
32 straipsnis. Akcininkų pritarimas grupės finansinės paramos susitarimui
Šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatyta tvarka leistas sudaryti siūlomas grupės finansinės paramos susitarimas privalo būti teikiamas tvirtinti kiekvieno finansinės grupės subjekto, kuris ketina prisijungti prie šio susitarimo, dalyvių susirinkimui. Grupės finansinės paramos susitarimas galioja tik tiems finansinės grupės subjektams, kurių akcininkai pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas pritarė siūlomam grupės finansinės paramos susitarimui.
Grupės finansinės paramos susitarimas konkretiems finansinės grupės subjektams galioja tik tada, kai, vadovaudamiesi grupės finansinės paramos susitarimo sąlygomis ir šio skirsnio nuostatomis, finansinės grupės subjekto akcininkai savo sprendimu suteikė finansinės grupės subjekto valdymo organui įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansinės paramos suteikimo arba gavimo ir iki finansinės paramos teikimo momento nėra jų atšaukę.
Finansinės grupės subjekto, kuris yra grupės finansinės paramos susitarimo šalis, valdymo organai to subjekto akcininkams kartą per metus teikia grupės finansinės paramos susitarimo vykdymo ir pagal šį susitarimą valdymo organų priimtų sprendimų įgyvendinimo ataskaitą.
33 straipsnis. Grupės finansinės paramos susitarimų perdavimas pertvarkymo institucijoms
Priežiūros institucija perduoda visus leistus sudaryti grupės finansinės paramos susitarimus ir visus jų pakeitimus pertvarkymo institucijai.
34 straipsnis. Grupės tarpusavio finansinės paramos teikimo sąlygos
Grupės subjektas šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka gali teikti finansinę paramą tik tada, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) galima pagrįstai tikėtis, kad suteikus finansinę paramą galima reikšmingai sumažinti finansinius sunkumus, su kuriais susiduria finansinę paramą gaunantis finansinės grupės subjektas;
2) finansinės paramos teikimas atitinka ją teikiančio grupės subjekto interesus, o finansinės paramos tikslas – išsaugoti ar atkurti visos finansinės grupės ar kurio nors tos grupės subjekto finansinį veiklos stabilumą;
3) finansinė parama teikiama už atlygimą ir laikantis kitų šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų;
4) remiantis informacija, kuria finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto valdymo organai disponuoja sprendimo suteikti finansinę paramą priėmimo metu, galima pagrįstai tikėtis, kad finansinę paramą gaunantis finansinės grupės subjektas atlygins už jam suteiktą finansinę paramą, o kai finansinė parama suteikiama kaip paskola – grąžins paskolą. Jeigu finansinė parama suteikiama kaip garantija arba bet kokia užtikrinimo priemonė, šiame punkte nurodyta finansinės paramos sąlyga taikoma finansinės paramos gavėjo gebėjimui įvykdyti savo prievoles paramos teikėjui, kai pastarasis įvykdo savo prievoles pagal garantiją ar bet kurią kitą užtikrinimo priemonę;
5) finansinės paramos teikimas nekelia grėsmės finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto likvidumui ar mokumui;
6) finansinės paramos teikimas nekelia grėsmės finansiniam stabilumui finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto valstybėje narėje;
7) finansinę paramą teikiantis finansinės grupės subjektas paramos teikimo metu laikosi visų jam taikomų kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimų ir finansinės paramos suteikimas neturės įtakos šių reikalavimų pažeidimui, išskyrus atvejus, kai už finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto individualią priežiūrą atsakinga priežiūros institucija šiuo tikslu atleidžia finansinės grupės subjektą nuo tam tikrų reikalavimų laikymosi;
8) paramą teikiantis finansinės grupės subjektas paramos teikimo metu laikosi visų jam taikomų didelių pozicijų apribojimo reikalavimų ir suteikus finansinę paramą nebus pažeisti šie reikalavimai, išskyrus atvejus, kai už paramą teikiančio finansinės grupės subjekto individualią priežiūrą atsakinga priežiūros institucija atleidžia tą subjektą nuo tam tikrų reikalavimų laikymosi;
9) finansinės paramos teikimas nepakenks finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto sėkmingo pertvarkymo galimybei.
35 straipsnis. Sprendimas suteikti finansinę paramą
Sprendimą suteikti grupės tarpusavio finansinę paramą pagal sudarytą grupės finansinės paramos susitarimą priima finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto valdymo organai. Šis sprendimas privalo būti pagrįstas ir jame turi būti nurodomas siūlomos finansinės paramos tikslas. Sprendime nurodoma, kaip finansinės paramos teikimas atitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytas sąlygas.
Sprendimą priimti pagal grupės finansinės paramos susitarimą teikiamą grupės tarpusavio finansinę paramą priima finansinę paramą gaunančio finansinės grupės subjekto valdymo organai.
36 straipsnis. Priežiūros institucijos prieštaravimo teisė
Prieš teikiant finansinę paramą pagal grupės finansinės paramos susitarimą, finansinę paramą ketinančio teikti finansinės grupės subjekto valdymo organas privalo apie tai pranešti:
1) priežiūros institucijai;
2) priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, kai ji nėra šios dalies 1 ar 3 punkte nurodyta institucija;
3) finansinę paramą gaunančio finansinės grupės subjekto priežiūros institucijai ir
4) Europos bankininkystės institucijai.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama informacija apie valdymo organo šio įstatymo 35 straipsnio pagrindu priimtą sprendimą ir išsamiai apibūdinamas siūlomas finansinės paramos teikimas ir kartu su pranešimu pateikiama grupės finansinės paramos susitarimo kopija.
Priežiūros institucija per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos priima sprendimą pritarti siūlomam finansinės paramos teikimui arba uždrausti teikti finansinę paramą ar ją apriboti, jeigu, priežiūros institucijos nuomone, nėra tinkamai vykdomos šio įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintos grupės tarpusavio finansinės paramos teikimo sąlygos. Priežiūros institucijos sprendimas uždrausti ar apriboti finansinę paramą turi būti motyvuotas.
Priežiūros institucija apie savo sprendimą pritarti finansinei paramai, ją uždrausti ar apriboti nedelsdama praneša:
1) priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu jos nesutampa;
2) finansinę paramą gaunančio finansinės grupės subjekto priežiūros institucijai, jeigu jos nesutampa;
3) Europos bankininkystės institucijai;
4) finansinę paramą ketinančiam teikti finansinės grupės subjektui.
Kai priežiūros institucija atlieka jungtinę (konsoliduotą) finansinės grupės priežiūrą, ji nedelsdama informuoja kitus priežiūros institucijų kolegijos ir pertvarkymo kolegijos narius apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytą savo arba kitos valstybės narės priežiūros institucijos sprendimą.
Kai priežiūros institucija gauna pranešimą apie kitos valstybės narės priežiūros institucijos sprendimą uždrausti ar apriboti finansinę paramą ir nesutinka su tokiu sprendimu, ji gali per dvi dienas nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų rasti bendrą sutarimą.
Jeigu priežiūros institucija nedraudžia ir neriboja siūlomos finansinės paramos teikimo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį arba sutinka, kad siūloma finansinė parama būtų teikiama nepasibaigus šiam laikotarpiui, finansinės grupės subjektas gali teikti finansinę paramą pranešime priežiūros institucijai nurodytomis sąlygomis.
Finansinės grupės valdymo organo sprendimas suteikti finansinę paramą privalo būti pateiktas:
1) priežiūros institucijai;
2) priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, kai ji nėra šios dalies 1 ar 3 punkte nurodyta institucija;
3) finansinę paramą gaunančio finansinės grupės subjekto priežiūros institucijai ir
4) Europos bankininkystės institucijai.
Kai priežiūros institucija atlieka jungtinę (konsoliduotą) finansinės grupės priežiūrą, ji nedelsdama informuoja kitus priežiūros institucijų kolegijos ir pertvarkymo kolegijos narius apie šio straipsnio 8 dalyje nurodytą sprendimą.
Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą apriboti ar uždrausti grupės tarpusavio finansinės paramos teikimą, kuris yra numatytas to subjekto individualiame gaivinimo plane, pertvarkymo institucija reikalauja, kad tas subjektas pateiktų atitinkamai pakoreguotą gaivinimo planą.
Kai kitos valstybės narės priežiūros institucija priima sprendimą apriboti ar uždrausti grupės tarpusavio finansinės paramos teikimą Lietuvos Respublikoje licencijuotam finansinės grupės subjektui, kuris yra numatytas grupės gaivinimo plane, priežiūros institucija gali prašyti priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, inicijuoti naują grupės gaivinimo plano vertinimą pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas.
37 straipsnis. Informacijos atskleidimas
Finansinės grupės subjektai privalo viešai skelbti informaciją apie vadovaujantis šiuo skirsniu sudarytus grupės finansinės paramos susitarimus: šių susitarimų bendrųjų sąlygų aprašymą ir informaciją apie tokių susitarimų šalimis esančius finansinės grupės subjektus. Šiame straipsnyje nurodyta informacija privalo būti atnaujinama kiekvienais metais.
38 straipsnis. Grupės finansinės paramos susitarimų keitimas
Grupės finansinės paramos susitarimas keičiamas tokia pačia tvarka, kaip ir sudaromas.
39 straipsnis. Prevencinė viešoji finansinė parama
Siekiant užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą, visų pirma, esant sisteminio likvidumo trūkumui, ir pašalinti didelį valstybės ekonomikos sutrikimą, įstaigoms gali būti teikiama šių formų prevencinė viešoji finansinė parama:
1) valstybės garantijos;
2) kapitalo priemonių pirkimas.
Teikiant prevencinę viešąją finansinę paramą, vadovaujamasi šiais principais:
1) įstaiga, jos akcininkai ir vadovai atsako už savo veiklos padarinius ir įsipareigojimus, kurie leistų sustiprinti įstaigos veiklos stabilumą bei patikimumą ir užtikrinti, kad suteikta finansinė parama bus naudojama efektyviai ir racionaliai;
2) turi būti atsižvelgiama į valstybės finansines galimybes ir siekiama valstybės piniginius išteklius ir turtą naudoti efektyviai ir racionaliai;
3) turi būti vadovaujamasi valstybės pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais;
4) prevencinė viešoji finansinė parama turi būti laikina, o jos dydis turi būti proporcingas siekiamų pašalinti didelio ekonomikos sutrikimo pasekmių mastui;
5) prevencinė viešoji finansinė parama turi būti teikiama laiku.
Prevencinė viešoji finansinė parama gali būti teikiama tik mokioms įstaigoms, ji negali būti teikiama siekiant kompensuoti įstaigos patirtus arba artimiausiu metu tikėtinus patirti nuostolius. Prevencinė viešoji finansinė parama gali būti teikiama, jeigu yra įvykdytos šios sąlygos:
1) suteikti prevencinę viešąją finansinę paramą prašo įstaiga ir (arba) jos akcininkai, turintys įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įstaigos veiklą;
2) priežiūros institucija pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) išvadą, kad prevencinės viešosios finansinės paramos prašanti įstaiga turi likvidumo problemų arba kyla reali grėsmė, kad turės likvidumo problemų, ir Lietuvos banko pagal teisės aktus galimos taikyti priemonės yra nepakankamos įstaigos likvidumo problemoms spręsti, arba išvadą, kad kyla reali grėsmė, kad įstaiga taps nemoki;
3) už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija nustato ir Vyriausybei pateikia išvadą, kad prašomos prevencinės viešosios finansinės paramos suteikimas yra būtinas siekiant užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą.
Sprendimą dėl prevencinės viešosios finansinės paramos teikimo pagal šį straipsnį priima Vyriausybė.
Valstybės garantijos gali būti teikiamos tik įstaigos naujiems pirmaeiliams įsipareigojimams ir tik jeigu šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytoje priežiūros institucijos išvadoje konstatuojama, kad įstaiga neturi kapitalo trūkumo. Draudžiama teikti valstybės garantijas dėl reikalavimų pagal nuosavybės vertybinius popierius.
Vyriausybė, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato šiame straipsnyje numatytų valstybės garantijų teikimo ir vykdymo sąlygas ir tvarką, įskaitant garantinės įmokos nustatymo principus ir reikalavimą prievolių, galinčių atsirasti valstybei įvykdžius garanto įsipareigojimus, įvykdymą užtikrinti garantijos teikėjui priimtino įstaigos turto įkeitimu ir (arba) kitomis priimtinomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, laikantis nuostatos, kad įkeičiamo turto, įvertinto nepriklausomo turto vertintojo, vertė turi būti ne mažesnė negu suteikiamos paskolos suma.
Kapitalo priemonių pirkimas gali būti vykdomas tik siekiant pašalinti kapitalo trūkumą, nustatytą Europos Centriniam Bankui, priežiūros institucijai arba Europos bankininkystės institucijai atlikus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, turto kokybės patikrinimus arba kitus lygiaverčius veiksmus. Kapitalo priemonių pirkimas gali būti vykdomas tik tokiomis kainomis ir sąlygomis, dėl kurių įstaiga neįgyja pranašumo rinkoje, ir jeigu šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytoje priežiūros institucijos išvadoje konstatuojama, kad nėra susidariusios šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose arba šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Kapitalo priemonių pirkimas vykdomas valstybės investicijas reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Nupirktos kapitalo priemonės patikėjimo teise perduodamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems subjektams.
Teikiant prevencinę viešąją finansinę paramą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos.
III SKYRIUS
PERTVARKYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PERTVARKYMO TIKSLAI, SĄLYGOS IR PRINCIPAI
40 straipsnis. Pertvarkymo tikslai
Pertvarkymo institucija, atlikdama pertvarkymo veiksmus, atsižvelgia į šiuos tikslus:
1) užtikrinti pertvarkomo subjekto ypač svarbių funkcijų tęstinumą;
2) išvengti didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai, visų pirma užkertant kelią problemų plitimui, ypač rinkos infrastruktūrose, ir palaikant rinkos drausmę;
3) apsaugoti viešąsias lėšas, kiek įmanoma sumažinant valstybės pagalbos teikimo būtinybę;
4) apsaugoti indėlius ir įsipareigojimus investuotojams, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas;
5) apsaugoti klientų lėšas ir turtą.
Pertvarkymo tikslai yra lygiaverčiai. Pertvarkymo institucija, taikydama pertvarkymo priemones, šiuos tikslus derina, atsižvelgdama į konkretaus atvejo pobūdį ir aplinkybes.
41 straipsnis. Bendrieji pertvarkymo principai
Atliekant pertvarkymo veiksmus, laikomasi šių principų:
1) nuostoliai pirmiausia tenka pertvarkomo subjekto akcininkams;
2) nuostoliai pertvarkomo subjekto kreditoriams paskirstomi po akcininkų atvirkščiai jų reikalavimų tenkinimo eiliškumui, taikomam tuo atveju, jeigu būtų keliama bankroto byla, jeigu kitos šio įstatymo nuostatos nenustato kitaip;
3) pertvarkomo subjekto valdymo organai ir vyresnioji vadovybė pakeičiami, išskyrus atvejus, kai būtina išlaikyti visus valdymo organus ar vyresniąją vadovybę arba jų dalį, siekiant šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų;
4) pertvarkomo subjekto valdymo organai ir vyresnioji vadovybė teikia visą reikiamą pagalbą siekiant šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų;
5) už pertvarkomo subjekto žlugimą atsakingiems fiziniams ar juridiniams asmenims taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
6) tos pačios kreditorių reikalavimų eilės kreditoriai traktuojami vienodai, jeigu kitos šio įstatymo nuostatos nenustato kitaip;
7) nė vienas kreditorius nepatiria didesnių nuostolių negu nuostoliai, kurie būtų patirti, jeigu įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas būtų likviduojami iškeliant bankroto bylą;
8) užtikrinama visapusiška apdraustųjų indėlių apsauga;
9) sprendimai priimami ir pertvarkymo veiksmų imamasi derama skuba, laikantis skaidrumo principo ir taikant šio skyriaus šeštajame skirsnyje nurodytas apsaugos priemones.
Kai įstaiga priklauso finansinei grupei, pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytus pertvarkymo tikslus, atlieka pertvarkymo veiksmus, siekdama kiek įmanoma sumažinti poveikį kitiems finansinės grupės subjektams ir visai finansinei grupei bei neigiamas pasekmes ES ir jos valstybių narių, visų pirma valstybių, kuriose ta grupė veikia, finansiniam stabilumui.
Pertvarkymo institucija stengiasi kiek įmanoma sumažinti išlaidas pertvarkymo veiksmams ir išvengti pertvarkomo subjekto vertės praradimo, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų.
Imdamasi pertvarkymo veiksmų, pertvarkymo institucija vadovaujasi pertvarkymo planais, nebent, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, nustato, kad imantis pertvarkymo plane nenumatytų veiksmų pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau.
Vykdant pertvarkymo veiksmus, laikomasi valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pertvarkymo institucija turi visas šiuo įstatymu jai suteiktas teises, imdamasi priemonių užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 19 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų Europos Komisijos sprendimų įgyvendinimą.
Kai įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui taikoma bet kuri iš šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų pertvarkymo priemonių, darbuotojai informuojami ir su jais konsultuojamasi pagal tos įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto bankroto procedūras reglamentuojančius teisės aktus. Prireikus pertvarkymo institucija informuoja darbuotojų atstovus ir su jais konsultuojasi.
Iškėlus bankroto bylą subjektui, kuriam vadovaujantis šiuo įstatymu buvo atlikti pertvarkymo veiksmai, bankroto administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų pagal šį įstatymą vykdant pertvarkomo subjekto turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.
42 straipsnis. Pertvarkymo priemonės ir jų taikymas
Pertvarkymo priemonės yra:
1) verslo perleidimas;
2) laikinoji įstaiga;
3) turto atskyrimas;
4) gelbėjimas privačiomis lėšomis.
Pertvarkymo priemones įstaigoms pertvarkymo institucija taiko, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) priežiūros institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, arba pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustatė, kad įstaiga žlunga arba galėtų žlugti;
2) atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, pertvarkymo institucijos nuomone, nėra pagrindo tikėtis, kad kitomis alternatyviomis įstaigai taikomomis priemonėmis arba priežiūros veiksmais, įskaitant kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą pagal šio skyriaus ketvirtąjį skirsnį, per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta įstaigos žlugimo;
3) pertvarkymo institucija nustato, kad pertvarkymo veiksmai yra būtini vienam ar daugiau šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti ir kad jie yra proporcingi tiems tikslams, o įstaigą likvidavus iškeliant bankroto bylą, tų pertvarkymo tikslų būtų pasiekta mažesniu mastu.
Šio straipsnio 2 dalies 1 punkto tikslais laikoma, kad įstaiga žlunga arba gali žlugti, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) įstaiga pažeidžia arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, artimiausiu metu pažeis licencijai išlaikyti taikomus reikalavimus taip, kad priežiūros institucija turėtų pagrindo atšaukti licenciją, įskaitant atvejus ir dėl to, kad įstaiga patyrė arba, tikėtina, patirs nuostolių, kuriems padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų dalies;
2) įstaigos turtas yra arba, remiantis objektyviais veiksniais, nustatoma, kad artimoje ateityje bus mažesnis už jos įsipareigojimus;
3) įstaiga negali arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimoje ateityje negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų;
4) įstaigos gyvybingumui, likvidumui arba mokumui išsaugoti arba atkurti reikalinga valstybės pagalba, kuri nėra prevencinė viešoji finansinė parama, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 39 straipsnyje.
Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms finansų įmonėms pertvarkymo priemonės gali būti taikomos, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos tenkinamos tiek dėl finansų įmonės, tiek dėl patronuojančiosios įmonės, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra.
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems subjektams pertvarkymo priemonės gali būti taikomos, kai yra tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos ir dėl to subjekto, ir dėl bent vienos patronuojamosios įmonės, kuri yra įstaiga, o jeigu patronuojamoji įmonė yra įsisteigusi ne ES, – kai trečiosios valstybės priežiūros institucija yra nustačiusi, kad dėl šios įmonės yra tenkinamos pertvarkymo priemonių taikymo sąlygos pagal tos trečiosios valstybės teisės aktus.
Nepaisant to, kad dėl šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto subjekto nėra tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, pertvarkymo institucija gali imtis šio subjekto pertvarkymo veiksmų, kai nustato, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) dėl bent vienos patronuojamosios įmonės, kuri yra įstaiga, yra tenkinamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos;
2) patronuojamosios įmonės, kuri yra įstaiga, turtas ar įsipareigojimai yra tokie, kad jos žlugimas kelia grėsmę įstaigai ar visai finansinei grupei;
3) imtis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto subjekto pertvarkymo veiksmų yra būtina, kad reikiamos priemonės būtų pritaikytos patronuojamosioms įmonėms, kurios yra įstaigos, arba visai finansinei grupei.
Kai mišrios veiklos kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamąsias įstaigas tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė, finansinės grupės pertvarkymo veiksmai taikomi šiai tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir netaikomi mišrios veiklos kontroliuojančiajai bendrovei.
Šio straipsnio 5 ir 7 dalių tikslais vertinant, ar viena ar daugiau patronuojamųjų įstaigų atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, atitinkamos įstaigos pertvarkymo institucija ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto subjekto pertvarkymo institucija gali bendru sutarimu nepaisyti finansinės grupės subjektų kapitalo ar nuostolių tarpusavio perdavimo, įskaitant atvejus, kai vykdomas kapitalo priemonių nurašymas ir konvertavimas.
Pertvarkymo priemonės gali būti panaudojamos individualiai arba taikant bet kokį jų derinį, išskyrus turto atskyrimo priemonę, kuri visada taikoma kartu su bent viena iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 4 punkte nurodyta priemone.
Kai pertvarkymo priemonių taikymas gali lemti tai, kad kreditoriai turės padengti nuostolius arba jų reikalavimai bus konvertuojami, pertvarkymo institucija, laikydamasi šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytų reikalavimų, nurašo ar konvertuoja kapitalo priemones prieš pat taikydama atitinkamą pertvarkymo priemonę arba kartu taikydama tą priemonę.
Kai taikomos tik verslo perleidimo arba laikinosios įstaigos priemonės ir perduodama tik dalis pertvarkomo subjekto turto, teisių ar įsipareigojimų, likusi įstaiga ar subjektas, kurių turtas, teisės arba įsipareigojimai perduoti, likviduojami iškeliant bankroto bylą. Toks likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar įstaiga ar subjektas turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra pagal šio įstatymo 47 straipsnį tam, kad turto, teisių ar įsipareigojimų gavėjas (toliau – gavėjas) galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti likusios įstaigos ar subjekto veiklą, kad būtų pasiekti šio įstatymo 40 straipsnyje nurodyti pertvarkymo tikslai arba būtų laikomasi šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytų principų.
Pertvarkymo institucija ir Pertvarkymo fondas turi siekti susigrąžinti visas pagrįstas išlaidas, faktiškai patirtas vykdant pertvarkymo veiksmus bet kuriuo iš šių būdų arba jų deriniu:
1) kaip atskaitymą iš atlygio, gavėjo sumokėto pertvarkomam subjektui arba prireikus nuosavybės priemonių savininkams;
2) iš pertvarkomo subjekto kaip privilegijuotasis kreditorius;
3) iš pajamų, gautų nutraukus laikinosios įstaigos arba turto valdymo įmonės veiklą, kaip privilegijuotasis kreditorius.
Šio straipsnio 12 dalyje nurodytų susigrąžintinų išlaidų nustatymo ir susigrąžinimo tvarką nustato pertvarkymo institucija.
43 straipsnis. Pertvarkomo subjekto valdymo organų ir vyresniosios vadovybės keitimas
Pertvarkymo institucija gali nuspręsti pertvarkomam subjektui paskirti vieną ar daugiau specialiųjų valdytojų, pakeisiančių pertvarkomo subjekto valdymo organus. Paskyrusi specialųjį valdytoją, pertvarkymo institucija ne vėliau negu kitą darbo dieną apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.
Specialiuoju valdytoju gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Specialiuoju valdytoju skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi atitinkamos įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto vadovams teisės aktuose nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai, jo neturi saistyti joks interesų konfliktas.
Specialusis valdytojas turi visus pertvarkomo subjekto dalyvių susirinkimo ir valdymo organų įgaliojimus. Nuo sprendimo skirti specialųjį valdytoją priėmimo dienos, nebent tame sprendime numatyta vėlesnė data, pertvarkomo subjekto valdymo organų įgaliojimai sustabdomi. Visi pertvarkomo subjekto valdymo organų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti specialųjį valdytoją įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys ir nevykdytini. Specialiojo valdytojo įgaliojimai, funkcijos, veiksmai, kuriuos specialusis valdytojas gali atlikti tik pertvarkymo institucijai iš anksto pritarus, specialiojo valdytojo paskyrimo terminas ir kitos išsamios specialiojo valdytojo veiklos sąlygos nustatomi specialiojo valdymo veiklos sutartyje, sudarytoje tarp pertvarkymo institucijos ir specialiojo valdytojo. Tokia sutartis gali nustatyti pertvarkymo institucijos įsipareigojimus, susijusius su specialiojo valdytojo veiksmais tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimu, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms. Bet kuriuo atveju specialusis valdytojas neatsako už žalą, atsiradusią dėl veiksmų, atliktų vadovaujantis pertvarkymo institucijos duotais nurodymais. Tokiu atveju už padarytą žalą, kai yra įstatymuose nustatytos sąlygos, atsako pertvarkymo institucija.
Specialusis valdytojas privalo tik pradėjęs ir baigęs vykdyti savo pareigas, taip pat reguliariai, kaip nustatyta specialiojo valdymo veiklos sutartyje, rengti pertvarkymo institucijai pertvarkomo subjekto ekonominės ir finansinės būklės bei veiksmų, kuriuos jis vykdo atlikdamas savo pareigas, ataskaitas.
Specialusis valdytojas savo nuožiūra turi teisę pasitelkti paslaugų teikėjų (įskaitant teisės, apskaitos, audito ir valdymo konsultantus), reikalingų savo funkcijoms tinkamai atlikti. Atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) specialiajam valdytojui, atsižvelgiant į specialiojo valdytojo veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustatomi specialiojo valdymo veiklos sutartyje. Atlyginimas išmokamas ir išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) apmokamos iš pertvarkomo subjekto lėšų prieš atliekant bet kokius kitus pertvarkomo subjekto mokėjimus. Tuo atveju, jeigu pertvarkomas subjektas nesumoka specialiajam valdytojui laiku, specialiajam valdytojui privalo sumokėti pertvarkymo institucija, kuri turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš pertvarkomo subjekto.
Pertvarkymo institucija bet kuriuo metu gali nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį su specialiuoju valdytoju arba esant svarbioms aplinkybėms reikalauti, kad specialusis valdytojas nutrauktų sutartį (sutartis) su vienu ar keliais jo pasitelktais paslaugų teikėjais. Specialusis valdytojas, apie tai prieš protingą terminą raštu įspėjęs pertvarkymo instituciją, specialiojo valdymo veiklos sutartyje nustatyta tvarka turi teisę vienašališkai nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį.
Specialusis valdytojas privalo savo funkcijas atlikti apdairiai ir sąžiningai, imtis visų būtinų priemonių pertvarkymo tikslams pasiekti ir įgyvendinti pertvarkymo institucijos nurodytus pertvarkymo veiksmus. Specialusis valdytojas negali jam suteiktų teisių panaudoti savo ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Specialiojo valdytojo ir pertvarkomo subjekto, kurį valdyti jis paskirtas, negali sieti pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, jis neturi pareigos veikti pertvarkomo subjekto ar jo akcininkų interesais, jeigu tai kliudytų efektyviai pasiekti pertvarkymo tikslus ir įgyvendinti pertvarkymo veiksmus.
Specialusis valdytojas skiriamas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad specialiojo valdytojo skyrimo pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, specialiojo valdytojo paskyrimo terminas motyvuotu pertvarkymo institucijos sprendimu gali būti pratęstas.
Kai viena ar daugiau kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų ketina paskirti specialųjį valdytoją kitam subjektui, priklausančiam tai pačiai finansinei grupei kaip ir pertvarkomas subjektas, kuriam pertvarkymo institucija ketina paskirti specialųjį valdytoją, pertvarkymo institucija kartu su tomis kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis apsvarsto, ar nebūtų tikslingiau paskirti tą patį specialųjį valdytoją visiems susijusiems subjektams.
Paskirto bankroto administratoriaus veikla pertvarkymo institucijos sprendimu gali būti laikoma šiame straipsnyje nurodyta specialiojo valdytojo veikla.
Pertvarkomo subjekto vyresniosios vadovybės nušalinimui ar pakeitimui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos.
ANTRASIS SKIRSNIS
PERTVARKYMO INSTITUCIJA, JOS TEISĖS, ĮGALIOJIMAI IR PAREIGOS
44 straipsnis. Pertvarkymo institucija
Pertvarkymo institucija savo funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu, Reglamentu (ES) Nr. 806/2014, jo įgyvendinamaisiais ir kitais taikytinais ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Lietuvos bankas užtikrina pertvarkymo institucijos funkcijas vykdančio struktūrinio padalinio veiklos nepriklausomumą, įskaitant atskirą atskaitomybę, užkertantį kelią pertvarkymo institucijos ir Lietuvos banko interesų konfliktui dėl teisės aktais priskirtų funkcijų. Pertvarkymo institucija tvirtina ir viešai skelbia šį funkcijų atskyrimą reglamentuojančias vidaus taisykles, kuriose taip pat nustato profesinės paslapties saugojimo ir keitimosi informacija, susijusia su skirtingomis funkcinėmis sritimis, tvarką.
Rengiant, planuojant ir taikant pertvarkymo veiksmus, pertvarkymo ir priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, o kai pertvarkymo veiksmai gali turėti poveikio vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, – ir su atitinkamų valstybių narių pertvarkymo ir priežiūros institucijomis, siekdamos užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami ir veiksmų būtų imamasi koordinuotai ir veiksmingai.
45 straipsnis. Pertvarkomo subjekto kontrolė
Ketindama imtis pertvarkymo veiksmų, pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į pertvarkymo tikslus ir bendruosius pertvarkymo principus bei įvertinusi konkrečias pertvarkomo subjekto aplinkybes ir galimybes kuo veiksmingiau pritaikyti pertvarkymo priemones tam subjektui ar tarpvalstybinėms finansinėms grupėms, gali nuspręsti:
1) perimti pertvarkomo subjekto kontrolę, kad galėtų:
valdyti pertvarkomą subjektą ir vykdyti jo veiklą bei teikti paslaugas, naudodamasi visais pertvarkomo subjekto akcininkų ir valdymo organų įgaliojimais, ir
valdyti, naudoti pertvarkomo subjekto turtą ir nuosavybę ir jais disponuoti;
2) imtis pertvarkymo veiksmų neperimdama pertvarkomo subjekto kontrolės.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai kontrolei įgyvendinti pertvarkymo institucija gali pasitelkti trečiuosius asmenis.
Pertvarkymo veiksmų vykdymo laikotarpiu pertvarkomo subjekto akcininkai negali naudotis nuosavybės priemonių suteiktomis balsavimo teisėmis.
Pertvarkymo institucijos ir jos darbuotojų ar kitų jos funkcijas atliekančių asmenų ir pertvarkomo subjekto nesieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, jie neturi pareigos veikti pertvarkomo subjekto ir jo akcininkų interesais.
46 straipsnis. Pertvarkymo institucijos teisės ir pareigos
Pertvarkymo institucija turi teisę:
1) reikalauti, kad bet kuris asmuo pateiktų informaciją, reikalingą, kad pertvarkymo institucija galėtų spręsti dėl pertvarkymo veiksmo ir jam pasirengti, įskaitant informaciją, būtiną pertvarkymo planams papildyti ir atnaujinti. Ši teisė apima ir teisę reikalauti informacijos atliekant patikrinimus vietoje;
2) perimti pertvarkomo subjekto kontrolę ir naudotis visomis teisėmis ir įgaliojimais, suteiktais pertvarkomo subjekto akcininkams, kitiems savininkams ir valdymo organui;
3) perduoti pertvarkomo subjekto išleistas nuosavybės priemones;
4) kitam subjektui jo sutikimu perduoti pertvarkomo subjekto teises, turtą ar įsipareigojimus;
5) sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, tinkamų pertvarkomo subjekto įsipareigojimų pagrindinę sumą arba negrąžintą mokėtiną sumą;
6) tinkamus pertvarkomo subjekto įsipareigojimus konvertuoti į to subjekto, jo patronuojančiosios įmonės arba laikinosios įstaigos, kuriai perduodamas įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turtas, teisės ar įsipareigojimai, nuosavybės priemones;
7) panaikinti pertvarkomo subjekto išleistas skolos priemones – obligacijas ar kitų formų perduodamą skolą, finansines priemones, kuriomis sukuriama ar pripažįstama skola arba kuriomis suteikiamos teisės įsigyti skolos priemonių (toliau bet kuri (kurios) iš jų atskirai ar visos kartu – skolos priemonės), išskyrus šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;
8) sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių nominaliąją vertę ir panaikinti tokias nuosavybės priemones;
9) reikalauti, kad pertvarkomas subjektas arba jo patronuojančioji įmonė išleistų naujų nuosavybės priemonių arba kitų kapitalo priemonių;
10) koreguoti ar keisti pertvarkomo subjekto išleistų skolos priemonių ir kitų tinkamų įsipareigojimų terminą arba koreguoti tokių priemonių ir kitų tinkamų įsipareigojimų mokėtinų palūkanų sumą arba datą, kurią pradedamos mokėti palūkanos, be kita ko, laikinai sustabdydama mokėjimą, išskyrus šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;
11) užbaigti ir nutraukti finansines sutartis arba sutartis dėl išvestinių finansinių priemonių šio įstatymo 81 straipsnio taikymo tikslais;
12) nušalinti arba pakeisti pertvarkomo subjekto valdymo organus ir vyresniąją vadovybę;
13) prašyti, kad priežiūros institucija per trumpesnius negu Bankų įstatymo 25 straipsnyje ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 10 straipsnyje nustatytus terminus įvertintų kvalifikuotąją akcijų paketo dalį įsigyjantįjį asmenį;
14) nustatyti, kad finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų perdavimas vykdomas netaikant jokių kitų suvaržymų dėl perduodamų finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų, negu nustatyti šiame įstatyme;
15) panaikinti teisę įsigyti papildomų nuosavybės priemonių;
16) prašyti, kad priežiūros institucija nutrauktų ar sustabdytų finansinės priemonės įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar viešą siūlymą pagal Vertybinių popierių įstatymą;
17) nustatyti, kad gavėjas perimtų pertvarkomo subjekto teises ir pareigas, įskaitant atsirandančias dėl pertvarkomo subjekto dalyvavimo rinkų infrastruktūroje, kai taikomos verslo perleidimo ar laikinosios įstaigos priemonės;
18) įpareigoti pertvarkomą subjektą arba gavėją teikti vienas kitam informaciją ir pagalbą;
19) panaikinti arba pakeisti sutarties, kurios šalis yra pertvarkomas subjektas, sąlygas arba vietoj pertvarkomo subjekto kaip sutarties šalį nustatyti gavėją;
20) prašyti teismo sustabdyti visų teismo bylų, kurių šalis yra pertvarkomas subjektas ar kurių šalimi jis taptų, nagrinėjimą;
21) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų finansų sektoriaus subjektų patikrinimo, kad būtų nustatyta jų turto vertė, finansinė būklė ar patikrintos kitos jų veiklos sritys. Šių asmenų darbą ir kitas su tuo susijusias išlaidas apmoka atitinkamas finansų sektoriaus subjektas;
22) atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
Atliekant pertvarkymo veiksmus, pertvarkymo institucijai netaikomi šie reikalavimai:
1) gauti kitų institucijų ar asmenų, įskaitant pertvarkomo subjekto akcininkus arba kreditorius, leidimą arba sutikimą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą reikalavimą gauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) pritarimą;
2) pranešti kitiems asmenims, paskelbti pranešimą ar prospektą arba kitai institucijai pateikti dokumentą arba jį užregistruoti prieš atliekant pertvarkymo veiksmus, išskyrus šio įstatymo 96 ir 98 straipsniuose nurodytus atvejus ir pranešimo reikalavimus pagal valstybės pagalbą reglamentuojančius teisės aktus;
3) jokie kiti teisės aktuose ar sutartyse nustatyti apribojimai arba reikalavimai gauti sutikimą, susiję su konkrečių finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų perdavimu.
Pertvarkymo institucija gali numatyti pertvarkomo subjekto veiklos tęstinumo užtikrinimo priemones, būtinas siekiant užtikrinti pertvarkymo veiksmų efektyvumą ir prireikus galimybę gavėjui valdyti jam perduotą verslą. Tokias tęstinumo priemones, be kita ko, sudaro:
1) pertvarkomo subjekto sudarytų sutarčių tęstinumas, kad gavėjas perimtų jo teises ir įsipareigojimus, susijusius su visomis perduotomis finansinėmis priemonėmis, teisėmis, turtu ar įsipareigojimais, ir pakeistų pertvarkomą subjektą, tiesiogiai arba netiesiogiai tai nurodant visuose atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose;
2) pertvarkomo subjekto procesinių teisių perleidimas gavėjui visuose teisiniuose procesuose, kiek tai susiję su perduotomis finansinėmis priemonėmis, teisėmis, turtu ar įsipareigojimais.
Teisės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 17 punkte ir 3 dalies 1 punkte, nedaro poveikio:
1) pertvarkomo subjekto darbuotojų teisei nutraukti darbo sutartį;
2) sutarties šalies teisei pasinaudoti sutartyje numatytomis teisėmis, įskaitant teisę nutraukti sutartį, kai tokia teisė atsiranda pagal sutarties sąlygas dėl pertvarkomo subjekto veiksmų arba neveikimo iki atitinkamo turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimo dienos arba gavėjo veiksmų arba neveikimo po atitinkamo turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimo dienos, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo 50, 51 ir 52 straipsnių nuostatoms.
Prieš atlikdama veiksmus, kurie turėtų tiesioginį fiskalinį poveikį ar sukeltų sisteminius padarinius valstybei, pertvarkymo institucija privalo gauti Finansų ministerijos pritarimą šiems veiksmams.
Jeigu Bendra pertvarkymo valdyba, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 806/2014, paskiria baudą Lietuvos Respublikoje licencijuotam subjektui, pertvarkymo institucija patvirtina Bendros pertvarkymo valdybos priimto sprendimo skirti baudą autentiškumą. Jeigu bauda nesumokama per sprendime skirti baudą nustatytą terminą, o kai toks terminas nenustatytas, – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią susijęs subjektas gavo sprendimą skirti baudą, ji pertvarkymo institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose arba, kai išieškojimo ne ginčo tvarka negalima atlikti, sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
47 straipsnis. Reikalavimas teikti paslaugas ir leisti naudotis infrastruktūra
Pertvarkymo institucija turi teisę įpareigoti pertvarkomą subjektą arba bet kurį iš jo finansinės grupės subjektų, įskaitant atvejus, kai jiems yra iškelta bankroto byla, teikti visas būtinas paslaugas ar leisti naudotis visa reikiama savo infrastruktūra, kad gavėjas galėtų veiksmingai valdyti jam perduodamą verslą.
Pertvarkymo institucija imasi priemonių užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigti finansinės grupės subjektai vykdytų šio straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, kai tai daryti juos įpareigoja kitų valstybių narių pertvarkymo institucijos. Šiuo tikslu pertvarkymo institucija turi visas šiuo įstatymu jai suteiktas teises, nustatytas jai pačiai atliekant pertvarkymo veiksmus.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos paslaugos ir infrastruktūra neapima jokios finansinės paramos. Šios paslaugos teikiamos ir infrastruktūra leidžiama naudotis šiomis sąlygomis:
1) kai pertvarkomam subjektui paslaugos buvo teikiamos ir buvo leidžiama naudotis infrastruktūra pagal sutartį prieš pat imantis pertvarkymo veiksmų tos sutarties galiojimo laikotarpiu, – sutartyje nustatytomis sąlygomis;
2) kai sutartis dėl paslaugų teikimo ar naudojimosi infrastruktūra nebuvo sudaryta arba kai sutarties galiojimas yra pasibaigęs, – pertvarkymo institucijos nustatytomis pagrįstomis sąlygomis.
48 straipsnis. Tarpvalstybinių krizių valdymo priemonių arba krizių prevencijos priemonių taikymas
Kai perduodamos nuosavybės priemonės arba turtas, teisės ar įsipareigojimai apima turtą, esantį kitoje valstybėje narėje, arba teises ar įsipareigojimus, reglamentuojamus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas vykdomas toje kitoje valstybėje narėje arba pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus.
Kai kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vykdomi pertvarkymo veiksmai apima nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų, esančių Lietuvos Respublikoje arba reglamentuojamų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, perdavimą, šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas vykdomas Lietuvos Respublikoje ir (arba) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Akcininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys, kurių nuosavybės priemonės, turtas, teisės ar įsipareigojimai perduodami pagal šią dalį, Lietuvos Respublikoje neturi teisės neleisti perdavimo, jo ginčyti ar atidėti.
Pertvarkymo institucija teikia visą reikalingą pagalbą kitos valstybės narės pertvarkymo institucijai, kuri atlieka arba ketina atlikti Lietuvos Respublikoje esančių arba pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojamų nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kad užtikrintų šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą gavėjui pagal šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikytinus pertvarkant Lietuvos Respublikoje licencijuotas įstaigas. Šiuo tikslu pertvarkymo institucija turi visas šiuo įstatymu jai suteiktas teises, nustatytas jai pačiai atliekant nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą.
Kai kitos valstybės narės pertvarkymo institucija taiko kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą, o pertvarkomo subjekto tinkami įsipareigojimai arba atitinkamos kapitalo priemonės apima priemones ar įsipareigojimus, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, arba įsipareigojimus kreditoriams, esantiems Lietuvos Respublikoje, pertvarkymo institucija imasi priemonių užtikrinti, kad, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijai vykdant kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą, tų priemonių arba įsipareigojimų pagrindinė suma būtų sumažinta arba kad priemonės ar įsipareigojimai būtų konvertuoti. Kreditoriai, dėl kurių taikomas kapitalo priemonių nurašymas arba konvertavimas pagal šią dalį, Lietuvos Respublikoje neturi teisės ginčyti kapitalo priemonės ar įsipareigojimo pagrindinės sumos sumažinimo arba jų konvertavimo.
Vadovaujantis šio įstatymo 101 straipsnio nuostatomis, teismui gali skųsti:
1) akcininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys – šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą;
2) kreditoriai – finansinės priemonės arba įsipareigojimo pagrindinės sumos sumažinimą arba jų konvertavimą, jeigu priemonei arba įsipareigojimui taikomi kitos valstybės narės teisės aktai arba jie yra kitoje valstybėje narėje, bet dėl jų nurašymo ar konvertavimo sprendžia pertvarkymo institucija.
49 straipsnis. Nuosavybės priemonių, turto, teisių ir įsipareigojimų, esančių trečiosiose valstybėse, perdavimas, nurašymas ir konvertavimas
Kai pertvarkymo veiksmai apima veiksmus, taikomus turtui, esančiam trečiojoje valstybėje, arba nuosavybės priemonėms, teisėms arba įsipareigojimams, kuriuos reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad:
1) laikinasis administratorius, bankroto administratorius arba kitas asmuo, kontroliuojantis pertvarkomą subjektą, ir gavėjas imtųsi visų priemonių, būtinų nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimui, nurašymui, konvertavimui ar kitiems turtui, nuosavybės priemonėms, teisėms arba įsipareigojimams taikytiniems veiksmams įvykdyti;
2) laikinasis administratorius, bankroto administratorius arba kitas asmuo, kontroliuojantis pertvarkomą subjektą, turėtų nuosavybės priemones, turtą ar teises arba vykdytų įsipareigojimus gavėjo vardu tol, kol įvykdomi perdavimas, nurašymas, konvertavimas ar kiti taikytini veiksmai;
3) pagrįstos gavėjo išlaidos, faktiškai patirtos vykdant veiksmus, privalomus pagal šios dalies 1 ir 2 punktus, būtų apmokamos bet kuriuo iš šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalyje nurodytų būdų.
Kai pertvarkymo institucija nustato, kad, nepaisant visų būtinų veiksmų, kurių pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą ėmėsi laikinasis administratorius, bankroto administratorius ar kitas asmuo, yra labai maža tikimybė, kad tam tikros nuosavybės, esančios trečiojoje valstybėje, arba tam tikrų nuosavybės priemonių, teisių ar įsipareigojimų, reglamentuojamų pagal trečiosios valstybės teisę, perdavimas, konvertavimas ar kitas jiems taikytinas veiksmas bus atliktas, pertvarkymo institucija turi nevykdyti to perdavimo, nurašymo, konvertavimo ar kito taikytino veiksmo. Jeigu pertvarkymo institucija davė nurodymą vykdyti nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą, nurašymą, konvertavimą ar kitą taikytiną veiksmą, tas nurodymas negalioja susijusiam turtui, nuosavybės priemonėms, teisėms ar įsipareigojimams.
50 straipsnis. Tam tikrų įsipareigojimų vykdymo sustabdymas
Pertvarkymo institucija turi teisę sustabdyti bet kokius mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimus pagal sutartis, kurių šalis yra pertvarkomas subjektas. Toks sustabdymas galioja nuo jo paskelbimo pertvarkymo institucijos interneto svetainėje pagal šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalį momento iki po paskelbimo dienos einančios darbo dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.
Tais atvejais, kai mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų įvykdymo terminas būtų suėjęs jų sustabdymo laikotarpiu, to mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų įvykdymo terminas sueina pasibaigus jų sustabdymo laikotarpiui.
Jeigu pertvarkomo subjekto mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimai pagal sutartį sustabdomi pagal šio straipsnio 1 dalį, kitų tos sutarties šalių mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimai pagal tą sutartį sustabdomi tam pačiam laikotarpiui.
Sustabdymas pagal šio straipsnio 1 dalį netaikomas:
1) tinkamiems drausti indėliams, kaip jie suprantami pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą;
2) mokėjimo ir perdavimo įsipareigojimams mokėjimo ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms ar sistemų valdytojams, pagrindinėms sutarties šalims ir centriniams bankams;
3) įsipareigojimams investuotojams, kurie yra įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą.
Atlikdama šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, pertvarkymo institucija atsižvelgia į tai, kokį poveikį šie veiksmai galėtų turėti tinkamam finansų rinkų veikimui.
51 straipsnis. Teisių į užtikrinimo priemones įgyvendinimo apribojimas
Pertvarkymo institucija turi teisę apriboti pertvarkomo subjekto užtikrinimo priemonių turinčių kreditorių galimybes įgyvendinti savo teises į užtikrinimo priemones, susijusias su to pertvarkomo subjekto turtu, nuo pranešimo apie apribojimą paskelbimo pagal šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalį momento iki po paskelbimo dienos einančios darbo dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.
Pertvarkymo institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytų apribojimų netaiko mokėjimo ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų arba sistemų valdytojų, pagrindinių sandorio šalių ir centrinių bankų teisėms į užtikrinimo priemones, susijusioms su turtu, kuris pertvarkomo subjekto įkeistas kaip garantinė įmoka arba užstatas.
Kai taikomas šio įstatymo 93 straipsnis, pertvarkymo institucija taiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytus apribojimus visiems finansinės grupės subjektams, kurių pertvarkymo veiksmai atliekami.
Atlikdama šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, pertvarkymo institucija atsižvelgia į tai, kokį poveikį šie veiksmai galėtų turėti tinkamam finansų rinkų veikimui.
52 straipsnis. Teisių nutraukti sutartį laikinas sustabdymas
Pertvarkymo institucija turi teisę sustabdyti su pertvarkomu subjektu sudarytos sutarties bet kurios šalies teises nutraukti sutartį nuo pranešimo paskelbimo pagal šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalį momento iki po paskelbimo dienos einančios darbo dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių tik tuo atveju, kai ir toliau vykdomi mokėjimo ir perdavimo įsipareigojimai ir teikiamas užstatas.
Pertvarkymo institucija gali sustabdyti su pertvarkomo subjekto patronuojamąja įmone sudarytos sutarties bet kurios šalies teises nutraukti sutartį, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) pareigas pagal tą sutartį užtikrina pertvarkomas subjektas;
2) teisės nutraukti sutartį pagal tą sutartį grindžiamos vien pertvarkomo subjekto nemokumu arba finansine būkle ir
3) tuo atveju, kai buvo arba gali būti atliktas pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas:
visas patronuojamosios įmonės turtas ir įsipareigojimai, susiję su ta sutartimi, yra arba gali būti perduoti gavėjui ir yra arba gali būti jo priimti arba
pertvarkymo institucija kitaip deramai užtikrina tokių pareigų apsaugą.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sustabdymas galioja nuo pranešimo paskelbimo pagal šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalį momento iki po paskelbimo dienos einančios darbo dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sustabdymas netaikomas mokėjimo ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms ar sistemų valdytojams, pagrindinėms sutarties šalims ar centriniams bankams.
Asmuo gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį nepasibaigus šio straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytam laikotarpiui, jeigu gauna pertvarkymo institucijos pranešimą, kad iš sutarties kylančios teisės ir įsipareigojimai:
1) neperduodami kitam subjektui arba
2) negali būti nurašyti arba konvertuoti pritaikius gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę.
Kai pertvarkymo institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytais įgaliojimais ir nepateikia pranešimo pagal šio straipsnio 5 dalį, remiantis šio įstatymo 53 straipsniu, tomis teisėmis galima pasinaudoti pasibaigus sustabdymo laikotarpiui šiomis sąlygomis:
1) jeigu sutartyje numatytos teisės ir įsipareigojimai perduoti kitam subjektui, sandorio šalis gali pasinaudoti teisėmis nutraukti sutartį toje sutartyje numatytomis sąlygomis tik tuo atveju, jeigu priverstinio vykdymo įvykis tęsiasi arba kai įvyksta vėliau;
2) jeigu sutartyje numatytos teisės ir įsipareigojimai lieka pertvarkomam subjektui ir pertvarkymo institucija tai sutarčiai netaikė gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės pagal šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sandorio šalis gali pasinaudoti teisėmis nutraukti sutartį toje sutartyje numatytomis sąlygomis.
Atlikdama šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, pertvarkymo institucija atsižvelgia į tai, kokį poveikį šie veiksmai galėtų turėti tinkamam finansų rinkų veikimui.
Priežiūros arba pertvarkymo institucijos prašymu sandorių duomenų saugykla pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnį priežiūros ir pertvarkymo institucijoms pateikia informaciją, būtiną jų funkcijoms vykdyti.
53 straipsnis. Tam tikrų sutartinių nuostatų apribojimas ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo atvejais
Krizių prevencijos priemonė arba krizių valdymo priemonė, kuri taikoma pagal šį įstatymą, įskaitant bet kokį įvykį, tiesiogiai susijusį su tokios priemonės taikymu, nelaikoma priverstinio vykdymo įvykiu, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, ar bankroto procesu Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo tikslais, jeigu tęsiamas esminių pareigų pagal sutartį, įskaitant mokėjimo ir perdavimo pareigas ir užstato pateikimą, vykdymas.
Krizių prevencijos priemonė arba krizių valdymo priemonė taip pat per se nelaikoma priverstinio vykdymo įvykiu, bankroto procesu arba pakankamu pagrindu manyti, kad sutartis nebus įvykdyta pagal sutartį, kurią sudaro:
1) patronuojamoji įmonė, ir ta sutartis apima pareigas, kurias užtikrina patronuojančioji įmonė arba kitas finansinės grupės subjektas, arba
2) bet kuris finansinės grupės subjektas, ir ta sutartis apima kryžminio įsipareigojimų nevykdymo nuostatas.
Kai trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros pripažįstamos pagal šio įstatymo 111 straipsnį arba kai taip nusprendžia pertvarkymo institucija, šio straipsnio tikslais tokios procedūros laikomos krizių valdymo priemone.
Kai tęsiamas esminių pareigų pagal sutartį, įskaitant mokėjimo ir perdavimo pareigas ir užstato pateikimą, vykdymas, krizių prevencijos priemonės arba krizių valdymo priemonės taikymas, įskaitant bet kurį įvykį, tiesiogiai susijusį su tokios priemonės taikymu, neleidžia jokiam subjektui:
1) pasinaudoti nutraukimo, sustabdymo, pakeitimo, užskaitos arba įskaitymo teisėmis, įskaitant pagal sutartį, kurią sudaro:
patronuojamoji įmonė, kurios įsipareigojimų vykdymą užtikrina arba kitaip paremia kitas finansinės grupės subjektas;
bet kuris finansinės grupės subjektas, kai sutartis apima kryžminio įsipareigojimų nevykdymo nuostatas;
2) įgyti, imti kontroliuoti susijusios įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto nuosavybės ar pasinaudoti sutartine užtikrinimo priemone arba įgyti, imti kontroliuoti bet kurio finansinės grupės subjekto nuosavybės ar pasinaudoti sutarties užtikrinimo priemone pagal sutartį, apimančią kryžminio įsipareigojimų nevykdymo nuostatas;
3) daryti įtakos susijusios įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto sutartinėms teisėms arba bet kurio finansinės grupės subjekto sutartinėms teisėms pagal sutartį, apimančią kryžminio įsipareigojimų nevykdymo nuostatas.
Šiuo straipsniu nedaromas poveikis asmens teisei imtis šio straipsnio 4 dalyje nurodytų veiksmų, kai ta teisė atsiranda dėl įvykio, kuris nėra krizių prevencijos priemonė, krizių valdymo priemonė arba įvykis, tiesiogiai susijęs su tokios priemonės taikymu.
Sustabdymas arba apribojimas pagal šio įstatymo 50, 51 arba 52 straipsnį nelaikomas sutartinės pareigos nevykdymu šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais tikslais.
Šiame straipsnyje išdėstytos nuostatos laikomos viršesnėmis privalomomis nuostatomis, kaip apibrėžta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL 2008 L 177, p. 6) 9 straipsnyje.
TREČIASIS SKIRSNIS
VERTINIMAS
54 straipsnis. Vertinimas
Pertvarkymo priemonės arba kapitalo priemonių nurašymas ar konvertavimas gali būti taikomi tik tada, kai yra atliktas teisingas, ekonomiškai pagrįstas ir faktinę padėtį atitinkantis įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto vertinimas, skirtas šios įstaigos ar atitinkamo subjekto turto ir įsipareigojimų vertei nustatyti. Tokį vertinimą atlieka nuo pertvarkymo institucijos ir kitų pertvarkymo procese dalyvaujančių institucijų, taip pat nuo įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto nepriklausomas asmuo. Vertinimas, atliktas laikantis visų šio skirsnio ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikomas galutiniu.
Jeigu nėra galimybės atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį nepriklausomą vertinimą, gali būti atliekamas preliminarus įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimas. Preliminarus vertinimas taip pat atliekamas, jeigu pertvarkymo priemones būtina taikyti skubiai ir nėra galimybės laikytis šio įstatymo 56 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų.
Preliminarus vertinimas gali būti taikomas tik įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui, kurie atitinka pertvarkymo sąlygas. Preliminarus vertinimas, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į faktinę situaciją, privalo atitikti šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 56 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus. Atliekant preliminarų vertinimą turi būti numatomas rezervas galimiems papildomiems nuostoliams atlyginti, pagrindžiant šio rezervo dydį.
Preliminarus vertinimas yra pakankamas pagrindas pertvarkymo institucijai priimti sprendimą taikyti pertvarkymo priemones, perimti įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto kontrolę arba taikyti kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą.
Vertinimas, neatitinkantis šio įstatymo ir kitų taikytinų teisės aktų reikalavimų, laikomas preliminariu iki tol, kol nepriklausomas asmuo atlieka visus šiame skirsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį vertinimą. Galutinis vertinimas turi būti atliktas kiek įmanoma skubiau ir gali būti atliktas atskirai nuo šio įstatymo 90 straipsnyje nurodyto vertinimo arba kartu su tokiu vertinimu bei to paties nepriklausomo asmens, tačiau jis nėra sudedamoji vertinimo, atlikto pagal šio įstatymo 90 straipsnį, dalis.
Vertinimas yra neatskiriama sprendimo taikyti pertvarkymo priemonę arba sprendimo taikyti kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą dalis. Vertinimas gali būti apskųstas tik kartu su šiame punkte nurodytu atitinkamu sprendimu šio įstatymo 101 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pertvarkymo institucija nustato priemones, skirtas užtikrinti, kad vertinimas būtų grindžiamas kiek įmanoma naujausia ir išsamia informacija apie įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turtą ir įsipareigojimus, ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos.
55 straipsnis. Vertinimo tikslai ir prielaidos
Šio įstatymo 54 straipsnyje nurodyto vertinimo tikslai yra:
1) suteikti informaciją, reikalingą nustatyti, ar yra tenkinamos pertvarkymo priemonių taikymo arba kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo sąlygos, ir, jeigu šios sąlygos yra tenkinamos, suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl tinkamiausių įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto pertvarkymo veiksmų priimti;
2) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl nuosavybės priemonių ar kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo apimties priimti, jeigu būtų taikomas nuosavybės priemonių ar kapitalo priemonių nurašymas arba konvertavimas;
3) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo apimties priimti, jeigu būtų taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė;
4) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl perduotino turto, teisių, įsipareigojimų, nuosavybės priemonių ir sprendimui dėl atlygio, mokėtino pertvarkomam subjektui arba, jeigu taikoma, nuosavybės priemonių savininkams, dydžio priimti, jeigu būtų taikoma laikinosios įstaigos priemonė arba turto atskyrimo priemonė;
5) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl perduotino turto, teisių, įsipareigojimų, nuosavybės priemonių priimti ir padėti pertvarkymo institucijai nustatyti, kas laikytina rinkos sąlygomis, nurodytomis šio įstatymo 61 straipsnyje, jeigu būtų taikoma verslo perleidimo priemonė;
6) suteikti informaciją, reikalingą galimam Indėlių draudimo fondo lėšų poreikiui nustatyti;
7) visais atvejais užtikrinti, kad bet koks įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turto vertės sumažėjimas būtų tinkamai įvertintas pritaikius pertvarkymo priemones arba kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą.
Šio įstatymo 54 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodytas vertinimas:
1) turi būti paremtas pagrįstomis prielaidomis, įskaitant prielaidas dėl įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių apimties, vadovaujantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais;
2) negali būti paremtas prielaida, kad, įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui pradėjus taikyti pertvarkymo priemones arba kapitalo priemonių nurašymą ar konvertavimą, jiems bus teikiama valstybės pagalba arba centrinio banko pagalba likvidumui arba mokumui išsaugoti.
Atliekant vertinimą turi būti įvertinama, kad:
1) pertvarkymo institucija ir Pertvarkymo fondas turi teisę pagal šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalį atgauti iš pertvarkomo subjekto visas faktiškai patirtas ir pagrįstas išlaidas;
2) Pertvarkymo fondas turi teisę už pertvarkomam subjektui suteiktas paskolas ar garantijas nustatyti palūkanas arba kitus mokėjimus.
56 straipsnis. Vertinimo turinys
Vertinime, be kita ko, turi būti nurodyta ši įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto informacija:
1) nuo paskutinio finansinių atskaitų rinkinio pateikimo dienos atnaujintas įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita;
2) turto apskaitinės vertės analizė ir vertinimas;
3) įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų sąrašas, kartu nurodant atitinkamus įsipareigojimus ir jų tenkinimo eiliškumą, taikytiną, jeigu įstaigai ar subjektui būtų iškeliama bankroto byla.
Priimant šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 ar 5 punkte nurodytus sprendimus, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija gali būti papildyta įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų analize ir rinkos vertės įvertinimu.
Vertinime turi būti nurodomas kreditorių suskirstymas pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles, taikomas bankroto atveju. Vertinime taip pat nurodomos kreditorių ir akcininkų reikalavimų patenkinimo galimybės, kurių galėtų tikėtis akcininkai arba kiekviena kreditorių eilė, jeigu įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas būtų likviduojami iškeliant bankroto bylą.
57 straipsnis. Galutinio vertinimo atlikimo ypatumai
Galutinio vertinimo tikslai:
1) užtikrinti, kad bet koks įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turto vertės sumažėjimas yra nurodytas tos įstaigos ar atitinkamo subjekto apskaitos dokumentuose;
2) suteikti informaciją, reikalingą sprendimui atkurti kreditorių reikalavimus arba padidinti sumokėto atlygio dydį priimti pagal šio straipsnio 2 dalį.
Jeigu atliekant galutinį vertinimą nustatoma didesnė įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto grynoji turto vertė, negu buvo nustatyta atliekant preliminarų vertinimą, pertvarkymo institucija gali:
1) taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę padidinti nurašytų kreditorių arba atitinkamų kapitalo priemonių savininkų reikalavimų vertę;
2) nurodyti laikinajai įstaigai arba turto valdymo įmonei sumokėti atitinkamą papildomą atlygį už perduotą turtą, teises, įsipareigojimus pertvarkomam subjektui, arba, jeigu taikoma, už nuosavybės priemones jų savininkams.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KAPITALO PRIEMONIŲ NURAŠYMAS IR KONVERTAVIMAS
58 straipsnis. Kapitalo priemonių nurašymas ir konvertavimas
Pertvarkymo institucija turi teisę nurašyti įstaigų ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų papildomas 1 lygio kapitalo priemones ir 2 lygio kapitalo priemones (toliau kartu – atitinkamos kapitalo priemonės) arba jas konvertuoti į nuosavybės priemones tiek kartu taikydama pertvarkymo priemones, kai šio įstatymo nustatyta tvarka įstaigą ar subjektą nusprendžiama pertvarkyti, tiek tais atvejais, kai įstaiga ar subjektas nėra pertvarkomi, bet susidaro bent viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.
Pertvarkymo institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo nedelsdama nurašyti arba konvertuoti įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto išleistas atitinkamas kapitalo priemones, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka nustatoma, kad yra tenkinamos pertvarkymo sąlygos – tokiu atveju atitinkamos kapitalo priemonės nurašomos arba konvertuojamos prieš imantis pertvarkymo veiksmų;
2) pertvarkymo institucija nustato, kad, nenurašius ar nekonvertavus atitinkamų kapitalo priemonių, įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas nebebus gyvybingi;
3) šio įstatymo 110 straipsnyje nustatyta tvarka priimtu bendru pertvarkymo institucijos ir kitos valstybės narės, kurioje yra priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, atitinkamos institucijos sprendimu nustatoma, kad, nenurašius ar nekonvertavus finansinei grupei priklausančios Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojamosios įmonės atitinkamų kapitalo priemonių, kurios yra įtraukiamos apskaičiuojant individualiai ir konsoliduotu pagrindu taikomus reikalavimus nuosavoms lėšoms, finansinė grupė nebebus gyvybinga;
4) pertvarkymo institucija nustato, kad, nenurašius ar nekonvertavus Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojančiosios įmonės atitinkamų kapitalo priemonių, kurios yra įtraukiamos apskaičiuojant individualiai arba konsoliduotu pagrindu taikomus reikalavimus nuosavoms lėšoms, finansinė grupė nebebus gyvybinga;
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).