Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 pakeitimo įstatymas

Akcijų paketas – vertybinių popierių emitento visuotiniame akcininkų susirinkime akcininko turimų balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 5 procentus visų balsavimo teisių.

Akcininkas – asmuo, kuris turi arba vertybinių popierių emitento akcijų, įsigytų savo vardu ir savo sąskaita, arba vertybinių popierių emitento akcijų, įsigytų savo vardu, bet kito fizinio ar juridinio asmens naudai, arba depozitoriumo išduotų akcijų pakvitavimų.

Antrinė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas pasibaigus pirminei vertybinių popierių apyvartai.

Atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių:

Bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, – bendrovė, kurios vertybiniai popieriai yra oficialaus siūlymo objektas.

Bendrovė, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, – bendrovė, kurios vertybiniai popieriai turi būti oficialaus siūlymo objektas.

Centrinė reglamentuojamos informacijos bazė – duomenų bazė, kurioje kaupiama ir saugoma reglamentuojama informacija.

Daugiabalsiai vertybiniai popieriai – prie atskiros klasės priskiriami vertybiniai popieriai, kurių kiekvienas suteikia daugiau kaip vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

Daugiašalė prekybos sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Depozitoriumo išduotas akcijų pakvitavimas – depozitoriumo išduotas vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę iš vertybinių popierių emitento gauti pajamų, kurių dydis priklauso nuo šio emitento pajamų iš kito emitento akcijų, ir teisę pakeisti tą vertybinį popierių į emitento akcijas.

Elektroninės priemonės – elektroninė įranga duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį glaudinimą), jiems laikyti ir perduoti laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis.

Esminis įvykis – su vertybinių popierių emitentu susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti įvykis, informacijos apie kurį atskleidimas gali turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai.

Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010) įsteigta institucija.

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010), įsteigta institucija.

Finansų maklerio įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Įmonės metinis pranešimas (toliau – metinis pranešimas) – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme.

Įmonės pusmečio pranešimas (toliau – pusmečio pranešimas) – įmonės pusmečio finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – pusmečio finansinės ataskaitos) papildanti ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie svarbiausius per pirmuosius 6 finansinių metų mėnesius įvykusius įvykius ir jų poveikį pusmečio finansinėms ataskaitoms kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų per ateinančius 6 finansinių metų mėnesius aprašymu.

Įmonių grupė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Įmonių grupės konsoliduotasis metinis pranešimas (toliau – konsoliduotasis metinis pranešimas) – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Įmonių grupės konsoliduotasis pusmečio pranešimas (toliau – konsoliduotasis pusmečio pranešimas) – įmonių grupės pusmečio konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos) papildanti ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie svarbiausius per pirmuosius 6 finansinių metų mėnesius įvykusius įvykius ir jų poveikį pusmečio konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų per ateinančius 6 finansinių metų mėnesius aprašymu.

Investuotojas – asmuo, nuosavybės teise turintis vertybinių popierių arba ketinantis jų įsigyti.

Įstatuose nurodytas šaltinis – kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

Kolektyvinio investavimo subjekto vertybiniai popieriai – investicinio fondo investiciniai vienetai ir investicinės bendrovės akcijos, patvirtinantys jų turėtojo teisę į kolektyvinio investavimo subjekto turto dalį ir teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti.

Kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

Mažesnės rinkos kapitalizacijos įmonė – į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą įtraukta įmonė, kurios vidutinė rinkos kapitalizacija, remiantis paskutinių trejų kalendorinių metų kotiravimo verte metų pabaigoje, yra mažesnė kaip 100 000 000 eurų.

Mažos ir vidutinės įmonės – juridiniai asmenys, kurie pagal jų paskutinį metinių finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės finansinės ataskaitos) arba metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos) atitinka bent du iš šių kriterijų:

Ne nuosavybės vertybiniai popieriai – obligacijos arba kiti įsiskolinimo patvirtinimo perleidžiamieji vertybiniai popieriai, išskyrus vertybinius popierius, kurie yra lygiaverčiai akcinių bendrovių akcijoms arba kurie, atlikus jų konvertavimą ar suteiktų teisių realizavimą, suteikia teisę įsigyti akcijas arba joms lygiaverčius vertybinius popierius.

Nuolat ar pakartotinai leidžiami vertybiniai popieriai – tos pačios rūšies ir (arba) klasės vertybiniai popieriai, kurių emisija vykdoma ištisai, arba panašios rūšies ir (arba) klasės vertybiniai popieriai, kurių emisija vykdoma bent du kartus per 12 mėnesių.

Nuosavybės vertybiniai popieriai – vertybiniai popieriai, kurie yra:

Oficialaus siūlymo cirkuliaras (toliau – cirkuliaras) – dokumentas, kuriame teikiama pagrindinė oficialaus siūlymo informacija.

Oficialaus siūlymo šalys – oficialaus siūlymo teikėjas, oficialaus siūlymo teikėjo valdymo organų nariai, jeigu oficialaus siūlymo teikėjas yra juridinis asmuo, bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinių popierių savininkai, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, valdymo organų nariai ir su šiais asmenimis sutartinai veikiantys asmenys.

Oficialaus siūlymo teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis oficialų siūlymą.

Oficialus susitarimas – teisiškai įpareigojantis susitarimas.

Patronuojamoji įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Patronuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, išskyrus pinigų rinkos priemones, kurių išpirkimo terminas trumpesnis negu 12 mėnesių.

Pirminė vertybinių popierių apyvarta – siūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas išleidimo metu.

Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas.

Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje įgyvendinamas vertybinių popierių viešas siūlymas, siekiama įtraukti vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba kurioje yra leidžiama prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, jeigu ši valstybė narė nėra buveinės valstybė narė.

Privalomas oficialus siūlymas – asmens, įgijusio akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/3 balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, vertybinių popierių savininkams teikiamas būtinas viešas siūlymas supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius tos bendrovės išleistus vertybinius popierius ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.

Profesionalusis investuotojas – investuotojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme profesionaliajam klientui nustatytus kriterijus.

Prospektas – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie vertybinių popierių emitentą ir jo viešai siūlomus arba į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamus vertybinius popierius.

Prospekto patvirtinimas – buveinės valstybės narės priežiūros institucijos teigiamas sprendimas, kuris priimamas patikrinus, ar išsami, nuosekli ir suprantama prospekte pateikta informacija, ir kuriuo patvirtinama, kad prospekte pateikta informacija atitinka tokios informacijos pateikimo taisykles.

Reglamentuojama informacija – reguliuojamoji informacija, kaip ji apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL 2004 L 149, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. balandžio 30 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 759/2013 (OL 2013 L 213, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 809/2004).

Reguliuojama rinka – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Reguliuojamos rinkos operatorius – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Rinkos formuotojas – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Savanoriškas oficialus siūlymas – asmens nuožiūra ir jo nustatytomis sąlygomis vertybinių popierių savininkams teikiamas viešas siūlymas supirkti visus balsavimo teisę suteikiančius bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, išleistus vertybinius popierius ar jų dalį ir (arba) vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.

Sutartinai veikiantys asmenys – fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su oficialaus siūlymo teikėju ar bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu susitarimu arba rašytiniu susitarimu, kuriais siekiama įgyti kontrolę, suteikiančią 1/3 ar daugiau balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą. Kito asmens kontroliuojami asmenys, sutartinai veikiantys su tuo kitu asmeniu, taip pat laikomi sutartinai veikiančiais vienas su kitu. Laikoma, kad šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytais atvejais asmenys veikia sutartinai.

Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos narė, taip pat nėra Europos ekonominės erdvės valstybė.

Trečiosios valstybės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas funkcijas ne valstybėje narėje.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

Valstybės narės priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas funkcijas valstybėje narėje.

Vertybinių popierių emisija (toliau – emisija) – vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas arba vienu kartu išleistų vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, visuma.

Vertybinių popierių emitentas (toliau – emitentas) – asmuo, ketinantis leisti ar leidžiantis savo vertybinius popierius. Lietuvos Respublikoje emitentu yra laikomas įsteigtas juridinis asmuo:

Vertybinių popierių emitento garantas (toliau – garantas) – asmuo, užtikrinantis emitento įsipareigojimų, atsirandančių iš vertybinių popierių, vykdymą ir (arba) savo sąskaita užtikrinantis emitento vertybinių popierių išplatinimą.

Vertybinių popierių emitento vadovai (toliau – emitento vadovai) – įmonės – emitento – stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, vadovas.

Vertybinių popierių reklama (toliau – reklama) – reklama, kaip ji apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 809/2004.

Vertybinių popierių rinka – vieta, kurioje vyksta organizuota prekyba vertybiniais popieriais.

Vertybinių popierių siūlytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris viešai siūlo arba ketina viešai siūlyti vertybinius popierius.

Vertybinių popierių viešas siūlymas – kreipimasis į asmenis bet kuria forma ir bet kuriomis priemonėmis siūlant vertybinių popierių ir pateikiant informacijos apie tokio siūlymo sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius tiek, kad ja remdamasis investuotojas galėtų priimti sprendimą įsigyti ar pasirašyti siūlomus vertybinius popierius. Vertybinių popierių platinimas per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus laikomas viešu siūlymu, jeigu yra šios dalies pirmame sakinyje nurodyti viešo siūlymo požymiai. Kreipimasis į asmenis prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje pagrindu nelaikomas vertybinių popierių viešu siūlymu. Vertybinių popierių įtraukimas į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje ar kreipimasis į asmenis prekybos daugiašalėje prekybos sistemoje pagrindu taip pat nelaikomas vertybinių popierių viešu siūlymu.

Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (toliau – tarpininkas) – finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, turinčios teisę teikti investicines paslaugas.

Vertybiniais popieriais šiame įstatyme yra laikomi perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas).

Šio įstatymo antrasis skirsnis taip pat taikomas uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų investiciniams vienetams ar akcijoms. Šio įstatymo trečiasis skirsnis taip pat taikomas uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų investiciniams vienetams ar akcijoms, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Šio įstatymo ketvirtasis skirsnis taip pat taikomas kolektyvinio investavimo subjektų, veikiančių kaip uždarojo tipo investicinė bendrovė, akcijoms, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

Šiame skirsnyje nustatytų prospekto rengimo, tvirtinimo ir paskelbimo reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento, kurio buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitoje valstybėje narėje. Jeigu emitento buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi, kai emitento vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje. Šiame skirsnyje emitentu taip pat yra laikomas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, ketinantis leisti ar leidžiantis savo vertybinius popierius.

Šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi:

Jeigu šio straipsnio 2 dalies 2, 4, 6 ir 7 punktuose nurodytais atvejais vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi teisę parengti prospektą.

Šiame skirsnyje buveinės valstybė narė:

Vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje tik po to, kai šiame skirsnyje nustatyta tvarka vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas paskelbia prospektą.

Paskelbti prospekto nereikalaujama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais finansų maklerio įmonės ir kredito įstaigos, jų paprašius, informaciją apie investuotojų priskyrimą prie profesionaliųjų investuotojų pateikia emitentui nepažeisdamos asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų.

Paskelbti prospekto nereikalaujama, jeigu viešai siūlomi tokie vertybiniai popieriai:

Vertybinių popierių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, vėlesnis pardavimas laikomas atskiru siūlymu ir, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 62 dalies nuostata, vertinama, ar toks siūlymas gali būti laikomas viešu siūlymu. Platinant vertybinius popierius per tarpininkus, prospektas turi būti skelbiamas tais atvejais, kai galutiniam siūlymui netaikoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių.

Vertybiniai popieriai į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kuri veikia Lietuvos Respublikoje, gali būti įtraukiami tik po to, kai asmuo, siekiantis vertybinius popierius įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, šiame skirsnyje nustatyta tvarka paskelbia prospektą.

Pareiga paskelbti prospektą netaikoma, kai į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiami tokie vertybiniai popieriai:

Šio straipsnio 7 dalies 8 punkte nustatyta išimtimi galima pasinaudoti, jeigu laikomasi visų šių reikalavimų:

Paskelbti kito prospekto bet kuriam paskesniam vertybinių popierių perpardavimui ar galutiniam vertybinių popierių platinimui per tarpininkus nereikalaujama tol, kol yra pagal šio įstatymo 11 straipsnį galiojantis prospektas ir emitentas ar už tokio prospekto parengimą atsakingas asmuo raštu pateikia sutikimą, kad jis būtų naudojamas.

Šio straipsnio 4 dalies 5 punktas taikomas ir ne Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtoms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba trečiosios valstybės rinkoje. Trečiosios valstybės atveju išimtis taikoma su sąlyga, kad atitinkama informacija (įskaitant šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytą dokumentą) yra pateikiama anglų kalba ir jeigu Europos Komisija yra priėmusi sprendimą dėl tos trečiosios valstybės rinkos teisinės ir priežiūros sistemos lygiavertiškumo pripažinimo.

Prospekte pateikiama informacija apie emitentą ir jo vertybinius popierius, kurie bus viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Prospekte turi būti pateikta visa informacija, kuri, atsižvelgiant į konkretaus emitento ir jo išleistų vertybinių popierių, kurie bus viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ypatumus, yra būtina, kad investuotojai, remdamiesi šia informacija, galėtų teisingai įvertinti emitento ir kiekvieno garanto turtą ir įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir nuostolius, veiklos perspektyvas, taip pat šių vertybinių popierių suteikiamas teises. Prospekte taip pat turi būti santrauka, kurioje glaustai ir suprantamai pateikiama pagrindinė informacija. Prospektas privalo būti tokios formos, kad informaciją būtų nesunku suprasti ir analizuoti.

Jeigu galutinė siūlymo kaina ir vertybinių popierių, kurie bus viešai siūlomi, kiekis negali būti nurodyti prospekte, tai:

Priežiūros institucija leidžia nepateikti prospekte tam tikros informacijos, kurią įtraukti į prospektą privaloma pagal šio skirsnio ir Reglamento (EB) Nr. 809/2004 nuostatas, kai priežiūros institucija turi pagrindą manyti, kad:

Emitento, vertybinių popierių siūlytojo arba asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu prospektą gali sudaryti vienas dokumentas arba keletas atskirų dokumentų. Prospekte, sudarytame iš atskirų dokumentų, turi būti registravimo dokumentas, vertybinių popierių raštas ir santraukos raštas. Informacija prospekte gali būti pateikiama nuorodų būdu. Kai prospektas skirtas ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 eurų, siekiant įtraukti tokius vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pateikti prospekto santraukos nereikalaujama, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.

Kai vertybiniai popieriai garantuojami valstybės narės, emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje rengdamas prospektą pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, turi teisę neteikti informacijos apie garantą.

Prospekto rengimo, tvirtinimo ir viešo informacijos atskleidimo tvarką nustato priežiūros institucija.

Pagrindinė prospekto informacija – prospekte investuotojams suprantamai ir aiškiai pateikiama esminė informacija apie emitento, garanto veiklos pobūdį, siūlomų ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų vertybinių popierių pobūdį ir su emitentu, garantu bei vertybiniais popieriais susijusią riziką, skirta investuotojams padėti nuspręsti, kuriuos pasiūlymus dėl vertybinių popierių svarstyti toliau.

Atsižvelgiant į siūlymą ir siūlomus vertybinius popierius, į pagrindinę prospekto informaciją įtraukiama:

Už prospekte pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą yra atsakingas emitentas, garantas, emitento vadovai, vertybinių popierių siūlytojas arba asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Be šių asmenų ar bendrovės organų, už prospekte pateiktą informaciją gali būti atsakingi ir kiti asmenys. Prospekte turi būti aiškiai nurodyti atsakingų asmenų duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė ir einamos pareigos, juridinio asmens pavadinimas ir buveinė (adresas). Kartu turi būti pridėtas atsakingų asmenų patvirtinimo, kad, jų žiniomis, prospekte pateikta informacija atitinka tikrovę ir kad jokia svarbi informacija nėra praleista, dokumentas.

Investuotojas, patyręs žalos dėl prospekte pateiktos neteisingos ar neišsamios informacijos, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka iš atsakingų asmenų reikalauti žalos atlyginimo, tačiau šie asmenys neatsako civiline tvarka, jeigu investicinis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis vien tik prospekto santraukoje (įskaitant ir prospekto santraukos vertimą) pateikta informacija, išskyrus atvejus, kai prospekto santrauka, skaitoma kartu su kitomis prospekto dalimis, yra klaidinanti, neteisinga, prieštaringa arba joje, skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, nepateikiama šio įstatymo 7 straipsnyje nurodyta pagrindinė prospekto informacija. Įspėjimas apie tai turi būti pateiktas prospekto santraukoje.

Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad prospekte pateikta informacija yra neteisinga arba nepakankama, turi teisę reikalauti, kad emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl prospekto patvirtinimo, kai emitento buveinė yra ne valstybėje narėje, pateiktų dokumentą, kuriame būtų nurodyti ir kurį pasirašytų asmenys, atsakingi už kiekvieno iš prospekte pateikiamos informacijos punkto teisingumą ir išsamumą, įskaitant Lietuvos Respublikos konsultantus, dalyvaujančius rengiant prospektą ar konsultuojančius emitentą, vertybinių popierių siūlytoją ar asmenį, kuris kreipiasi dėl prospekto patvirtinimo.

Skelbiamas gali būti tik priežiūros institucijos arba kitos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintas prospektas.

Apie priimtą sprendimą dėl prospekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti priežiūros institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prospekto projekto pateikimo tvirtinti dienos informuoja emitentą, vertybinių popierių siūlytoją ar asmenį, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją. Tuo pačiu metu priežiūros institucija pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai patvirtinto prospekto kopiją.

Jeigu vertybinius popierius, kurie bus viešai siūlomi, išleido (leidžia) emitentas, kurio vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kuris anksčiau viešai nesiūlė vertybinių popierių, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas yra 20 darbo dienų.

Jeigu priežiūros institucija šiame straipsnyje nustatytais terminais jokio sprendimo nepriima, emitentas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prospekto projekto pateikimo tvirtinti dienos informuojamas apie priežastis, dėl kurių sprendimas nebuvo priimtas, ir laikoma, kad prospektas nepatvirtintas.

Jeigu priežiūros institucijai pateikiami ne visi būtini dokumentai arba ji turi rimtų priežasčių reikalauti papildomos informacijos, priežiūros institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo patvirtinti prospektą pateikimo dienos informuoja emitentą, vertybinių popierių siūlytoją arba asmenį, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kad turi būti pateikti papildomi dokumentai ar informacija. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti terminai pradedami skaičiuoti po to, kai pateikiami visi būtini dokumentai ir informacija.

Priežiūros institucija, iš anksto informavusi Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir gavusi kitos valstybės narės priežiūros institucijos išankstinį sutikimą, turi teisę perduoti jai tvirtinti prospektą. Apie sprendimą perduoti prospektą tvirtinti kitos valstybės narės priežiūros institucijai priežiūros institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos praneša emitentui, vertybinių popierių siūlytojui ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo priežiūros institucijos sprendimo perduoti prospektą tvirtinti kitos valstybės narės priežiūros institucijai priėmimo dienos.

Priežiūros institucija, gavusi prašymą patvirtinti prospektą, turi teisę:

Priežiūros institucija priima sprendimą dėl prospekto patvirtinimo patikrinusi, ar prospektas išsamus, įskaitant tai, ar jame pateikta informacija suprantama ir nėra prieštaringa. Prospekto patvirtinimas reiškia, kad prospekte pateikta informacija atitinka šiame įstatyme ir kituose vertybinių popierių viešą siūlymą ir (arba) vertybinių popierių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus informacijos pateikimo reikalavimus, tačiau neužtikrina pateiktos informacijos teisingumo ir negali būti laikomas priežiūros institucijos rekomendacija investuotojams.

Priežiūros institucija nepatvirtina prospekto, jeigu:

Emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, patvirtintą prospektą pateikia priežiūros institucijai ir jį paskelbia nedelsdamas, ne vėliau kaip iki vertybinių popierių viešo siūlymo pradžios ar įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje dienos. Emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, paskelbęs prospektą, turi jį iš karto šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.

Prospektas laikomas paskelbtu, jeigu jis paskelbiamas:

Jeigu prospektas paskelbiamas šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu būdu, jis papildomai turi būti paskelbtas elektronine forma, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 3 punkte. Elektronine forma paskelbto prospekto popieriuje išspausdinta kopija turi būti nemokamai pateikiama investuotojui, jeigu jis to prašo. Prospekto kopiją turi pateikti emitentas, vertybinių popierių siūlytojas arba asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba tarpininkai, parduodantys arba kitaip platinantys vertybinius popierius.

Priežiūros institucija savo interneto svetainėje skelbia per paskutinius 12 mėnesių patvirtintų prospektų sąrašą.

Jeigu prospektas sudarytas iš atskirų dokumentų ir (arba) informacija pateikiama nuorodų būdu, prospektą sudarantys dokumentai ir informacija gali būti skelbiami atskirai vienas nuo kito, tik visi prospektą sudarantys dokumentai ir informacija turi būti viešai prieinami ir teikiami neatlygintinai šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Kiekviename atskirai paskelbtame dokumente turi būti nurodyta, kur yra paskelbti kiti prospektą sudarantys dokumentai.

Paskelbto prospekto, jo priedų tekstas ir forma turi atitikti patvirtinto prospekto, jo priedų tekstą ir formą.

Prospektas galioja 12 mėnesių nuo jo patvirtinimo dienos, jeigu yra laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Kiekvienas svarbus naujas veiksnys, reikšminga klaida ar netikslumas, susiję su prospekte pateikta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių vertinimui, atsiradę ar pastebėti po prospekto patvirtinimo dienos iki viešo siūlymo pabaigos arba iki prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžios, atsižvelgiant į tai, kas įvyks vėliau, turi būti nurodyti prospekto priede. Prospekto priedas tvirtinamas ta pačia tvarka kaip ir pats prospektas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo visų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl prospekto priedo patvirtinimo priimti, pateikimo dienos, ir skelbiamas tokia tvarka, kokia buvo paskelbtas pats prospektas. Prospekto santrauka, įskaitant jos vertimą, taip pat turi būti papildyta atsižvelgiant į prospekto priede pateiktą naują informaciją. Investuotojai, kurie iki prospekto priedo paskelbimo dienos išreiškė sutikimą įsigyti vertybinių popierių ar juos pasirašyti, turi teisę per 2 darbo dienas nuo prospekto priedo paskelbimo dienos atšaukti savo sutikimą, jeigu naujas veiksnys, klaida ar netikslumas atsirado iki viešo siūlymo pabaigos ir prieš perduodant vertybinius popierius. Emitentas arba vertybinių popierių siūlytojas gali pratęsti šį terminą, tačiau galutinė teisės atšaukti sutikimą data turi būti nurodyta prospekto priede. Emitentas ir vertybinių popierių siūlytojas privalo per 10 darbo dienų grąžinti investuotojų įnašus be jokių atskaitymų.

Apie priimtą sprendimą dėl prospekto priedo patvirtinimo priežiūros institucija šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuoja emitentą, vertybinių popierių siūlytoją ar asmenį, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją. Tuo pačiu metu priežiūros institucija pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai patvirtinto prospekto priedo kopiją.

Bet kokios rūšies reklama, susijusi su vertybinių popierių viešu siūlymu ar įtraukimu į prekybą reguliuojamoje rinkoje, galima tik laikantis šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų reikalavimų privaloma laikytis tais atvejais, kai paskelbti prospektą privaloma.

Reklama turi būti aiškiai atpažįstama kaip reklama. Reklamoje turi būti patvirtinama, kad prospektas yra arba bus paskelbtas, ir nurodoma, kur investuotojai jį gali arba galės gauti.

Reklamoje pateikiama informacija turi būti tiksli ir neklaidinti. Reklamoje pateikiama informacija turi atitikti prospekte esančią informaciją (kai prospektas jau paskelbtas) arba informaciją, kurią būtina paskelbti prospekte (kai prospektas bus paskelbtas vėliau).

Žodine ar rašytine forma atskleista informacija, susijusi su viešu siūlymu ar vertybinių popierių įtraukimu į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi atitikti prospekte esančią informaciją, neatsižvelgiant į tai, ar informacija buvo paskelbta reklamos tikslais.

Kai emitentas arba vertybinių popierių siūlytojas teikia svarbią informaciją profesionaliesiems investuotojams ar specialioms investuotojų kategorijoms (įskaitant informaciją, atskleidžiamą su vertybinių popierių siūlymu susijusiuose susirinkimuose), ta informacija turi būti įtraukiama į prospektą arba prospekto priedą priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Kai pagal šį įstatymą ar priežiūros institucijos nustatytą tvarką parengti prospekto neprivaloma, o emitentas arba vertybinių popierių siūlytojas teikia svarbią informaciją šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims, ta informacija visiems šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims turi būti atskleidžiama vienodomis sąlygomis.

Kaip laikomasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, prižiūri priežiūros institucija. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos, sustabdo reklamą ir nustato protingą, bet ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų, terminą pažeidimams pašalinti arba kitiems veiksmams, reikalingiems pažeidimams pašalinti, atlikti. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami arba neįvykdomi kiti priežiūros institucijos privalomi vykdyti nurodymai, ji uždraudžia vertybinių popierių reklamą.

Priežiūros institucija, gavusi emitento arba kito už prospekto parengimą atsakingo asmens prašymą leisti vertybinius popierius viešai siūlyti ar įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje kitoje valstybėje narėje, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, kai prašymas pateikiamas kartu su patvirtintu prospektu, arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prospekto patvirtinimo dienos, kai prašymas pateikiamas kartu su prospekto projektu, perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai prospekto kopiją, taip pat jai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai prospekto patvirtinimo pažymą, kuria liudijama, kad prospektas parengtas laikantis vertybinių popierių viešą siūlymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Jeigu priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatyta, kad turi būti pateikiamas prospekto santraukos vertimas, priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai papildomai perduoda emitento arba kito už prospekto parengimą atsakingo asmens parengtą prospekto santraukos vertimą, taip pat prospekto priedą, kai pagal šį įstatymą privaloma pateikti prospekto priedą. Emitentui arba kitam už prospekto parengimą atsakingam asmeniui taip pat pranešama apie prospekto patvirtinimą tuo pačiu metu kaip ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

Jeigu yra šiame įstatyme nustatytas pagrindas neteikti prospekte tam tikros informacijos, šis pagrindas ir informacijos nepateikimo pateisinimo motyvai turi būti nurodyti dokumente, kuriuo pažymimas prospekto patvirtinimas.

Emitento, kurio buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, išleisti vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi ar įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje tik po to, kai buveinės valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai prospekto kopiją ir jo patvirtinimo pažymą, kuria liudijama, kad prospektas parengtas pagal buveinės valstybės narės teisės aktų reikalavimus.

Jeigu prospektas parengtas ne lietuvių kalba, kartu su prospekto kopija ir dokumentu, kuriuo pažymimas prospekto patvirtinimas, turi būti perduodamas prospekto santraukos vertimas į lietuvių kalbą, taip pat prospekto priedai, kai pagal buveinės valstybės narės teisės aktus privaloma pateikti prospekto priedus.

Jeigu priežiūros institucija nustato, kad emitentas arba už viešą siūlymą atsakingos finansų įstaigos pažeidė reikalavimus, taikomus emitentams, kurių vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, apie nustatytus pažeidimus ji turi nedelsdama pranešti emitento buveinės valstybei narei ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Jeigu emitentas arba už viešą siūlymą atsakinga finansų įstaiga, nepaisydami buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių, ir toliau pažeidinėja šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose vertybinių popierių viešą siūlymą ir įtraukimą į prekybą reguliuojamose rinkose, nustatytus reikalavimus arba jeigu paaiškėja, kad pritaikytos poveikio priemonės buvo nepakankamos, priežiūros institucija, prieš tai informavusi buveinės valstybės narės priežiūros instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, imasi visų būtinų priemonių investuotojų interesams apsaugoti. Priežiūros institucija nedelsdama informuoja Europos Komisiją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie priemones, kurių buvo imtasi.

Priežiūros institucija savo interneto svetainėje skelbia pagal šį straipsnį gautų prospektų ir visų jų priedų patvirtinimo pažymų sąrašą, taip pat, jeigu taikoma, interneto nuorodą į šiuos dokumentus, paskelbtus buveinės valstybės narės priežiūros institucijos, emitento arba reguliuojamos rinkos interneto svetainėje. Paskelbtas prospektų ir jų priedų patvirtinimo pažymų sąrašas nuolat atnaujinamas ir kiekvienas įrašas interneto svetainėje laikomas ne trumpiau kaip vienus metus.

Priežiūros institucija turi teisę patvirtinti emitento, kurio buveinė yra ne valstybėje narėje, o buveinės valstybė narė pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalį yra Lietuvos Respublika, prospektą dėl vertybinių popierių viešo siūlymo ar įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu prospektas parengtas pagal valstybės, kurioje yra emitento buveinė, teisės aktų reikalavimus ir jeigu:

Jeigu vertybiniai popieriai, kuriuos išleido šio straipsnio 1 dalyje nurodytas emitentas, viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse arba vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus Lietuvos Respubliką, turi būti laikomasi šio įstatymo 13 ir 16 straipsnių reikalavimų.

Jeigu vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje bus siekiama tik Lietuvos Respublikoje, prospektas turi būti parengtas lietuvių kalba. Priežiūros institucija, gavusi emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, prašymą leisti prospektą rengti anglų kalba ir įvertinusi, kad dėl to nebus pažeisti investuotojų interesai, gali leisti prospektą rengti anglų kalba. Tuo atveju, kai prospektas parengtas anglų kalba, turi būti papildomai parengta prospekto santrauka lietuvių kalba.

Jeigu vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje bus siekiama vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus Lietuvos Respubliką, prospektas emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu turi būti parengtas priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba. Priežiūros institucijai teikiamas tvirtinti prospektas emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu turi būti parengtas lietuvių arba anglų kalba.

Jeigu vertybiniai popieriai bus viešai siūlomi ar juos įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje bus siekiama Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse, prospektas, teikiamas tvirtinti priežiūros institucijai, asmens pasirinkimu turi būti parengtas lietuvių arba anglų kalba. Tuo atveju, kai prospektas parengtas lietuvių kalba, emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu papildomai turi būti pateikiamas prospekto vertimas į kiekvienos priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai priimtiną kalbą arba anglų kalbą. Tuo atveju, kai prospektas parengtas anglų kalba, turi būti papildomai pateikiama prospekto santrauka lietuvių kalba.

Jeigu ne nuosavybės vertybinius popierius, kurių vieno vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 eurų, siekiama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, prospektas emitento, vertybinių popierių siūlytojo ar asmens, kuris kreipiasi dėl tokių vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, pasirinkimu turi būti parengtas buveinės valstybės narės ir priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms priimtina kalba arba anglų kalba. Jeigu šie vertybiniai popieriai bus įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, papildomai turi būti parengta prospekto santrauka lietuvių kalba.

Pirminė vertybinių popierių apyvarta gali vykti, kai emitentas platina vertybinius popierius savo jėgomis ar pagal sutartis su tarpininkais. Platinti galima ir reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis pagal priežiūros institucijos patvirtintas taisykles.

Vykstant pirminei vertybinių popierių apyvartai, visiems asmenims, priklausantiems tai pačiai turinčių teisę įsigyti vertybinius popierius investuotojų grupei, turi būti užtikrintos vienodos vertybinių popierių įsigijimo sąlygos. Kiekvienam investuotojui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su patvirtintu ir paskelbtu prospektu.

Prospekte nurodyta vertybinių popierių platinimo tvarka, apmokėjimo tvarka ir terminai vykstant platinimui gali būti pakeisti tik priežiūros institucijos išduotu leidimu. Tokiu atveju turi būti patvirtintas ir paskelbtas prospekto priedas. Draudžiama keisti vertybinių popierių emisijos kainą, nominaliąją vertę, klasę ar rūšį.

Visi pirminės vertybinių popierių apyvartos reikalavimai yra taikomi ir tuo atveju, kai tarpininkas vykdo jam priklausančių vertybinių popierių, kuriuos įsigijo iš emitento įsipareigodamas juos platinti, apyvartą.

Emitentui draudžiama pasirašyti savo paties išleidžiamus vertybinius popierius.

Emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucijos priimtuose viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimą ir atskleidimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, turi pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais popieriais, operatoriui šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, paskelbti savo interneto svetainėje informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Informaciniame pranešime turi būti atskleistas esminio įvykio pobūdis ir trumpas turinys.

Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto informacijos apie esminį įvykį paskelbimo emitentas gali patirti finansinės ar konkurencinės žalos, o informacijos nepaskelbimas nesuklaidins visuomenės ir emitentas gali užtikrinti tos informacijos konfidencialumą, jis gali šio informacinio pranešimo neskelbti ir pateikti jį tik priežiūros institucijai su žyma „Konfidenciali informacija“. Kartu jis privalo raštu paaiškinti, kodėl negalima atskleisti informacijos, ir nurodyti datą, iki kurios ta informacija turi likti konfidenciali. Kitą darbo dieną po informacijos konfidencialumo pabaigos ši informacija turi būti atskleista priežiūros institucijos priimtuose viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimą ir atskleidimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Priežiūros institucija įpareigoja emitentą paskelbti informaciją apie esminį įvykį anksčiau negu emitento nustatytą informacijos atskleidimo dieną, jeigu atsiranda pagrindas manyti, kad:

Reguliuojamos rinkos operatorius nustato informacijos apie esminius įvykius pateikimo tvarką, taikomą emitentams, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje.

Priežiūros institucija nustato šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką.

Šiame skirsnyje nustatyti periodinės ir einamosios informacijos atskleidimo ir saugojimo reikalavimai yra taikomi emitentui, kurio buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika. Jeigu emitento buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi tais atvejais, kai emitento vertybiniais popieriais yra leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje.

Šiame skirsnyje buveinės valstybė narė yra:

Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas emitentas, kai emitento vertybiniais popieriais nustojama prekiauti buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, pasirenka naują buveinės valstybę narę iš valstybių narių, kuriose emitento vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir valstybės narės, kurioje yra emitento buveinė.

Ne valstybėse narėse įsteigti emitentai, kurių buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, turi atskleisti periodinę ir einamąją informaciją šiame skirsnyje nustatyta tvarka, jeigu jų vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje. Priežiūros institucija turi teisę netaikyti emitentui, kurio buveinė yra ne valstybėje narėje, šio skirsnio reikalavimų, jeigu periodinė ir einamoji informacija parengta ir atskleista pagal valstybės, kurioje yra emitento buveinė, teisės aktų reikalavimus, kurie priežiūros institucijos sprendimu laikomi lygiaverčiais šiame skirsnyje nustatytiems reikalavimams. Tokiu atveju priežiūros institucija apie pritaikytą išimtį informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.

Emitentai privalo pranešti apie savo pagal šio straipsnio 2 arba 3 dalį pasirinktą buveinės valstybę narę valstybės narės, kurioje yra emitento buveinė, buveinės valstybės narės ir priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms ir paskelbti šio įstatymo 31 ir 33 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu emitentas per 3 mėnesius nuo tada, kai jo vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, apie savo buveinės valstybės narės pasirinkimą atitinkamai nepraneša ir nepaskelbia, pasibaigus šiam terminui buveinės valstybėmis narėmis laikomos visos valstybės narės, kuriose veikia reguliuojamos rinkos, kuriose leista prekiauti emitento vertybiniais popieriais, tol, kol emitentas pasirenka vieną buveinės valstybę narę ir apie ją paskelbia šio įstatymo 31 ir 33 straipsniuose nustatyta tvarka.

Šiame skirsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų leidžiamiems (išleistiems) vertybiniams popieriams.

Šio skirsnio reikalavimai, taikomi juridiniams asmenims, mutatis mutandis taikomi ir juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, įsteigtiems pagal valstybės narės ar trečiosios valstybės teisę.

Emitentai priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi parengti, paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę šią periodinę informaciją:

Reikalavimai parengti pusmečio informaciją taikomi emitentams, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi šie emitentai:

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos parengti pusmečio informaciją neturi kredito įstaigos, kurių akcijomis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurios nuolat arba pakartotinai leidžia tik ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu šių vertybinių popierių bendra nominalioji vertė nesiekia 100 000 000 eurų ir nebuvo skelbtas prospektas.

Informacijos skelbimui ir saugojimui Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje yra taikomi šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Emitentas privalo sudaryti sąlygas kiekvienam jo išleistų vertybinių popierių savininkui neatlygintinai susipažinti su šiame straipsnyje nurodyta periodine informacija ir tokio savininko reikalavimu padaryti jam periodinės informacijos kopijas. Už periodinės informacijos kopijas gali būti imamas emitento įstatuose nustatytas mokestis, neviršijantis dokumentų pateikimo sąnaudų.

Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos periodinės informacijos teisingumą ir išsamumą yra atsakingas emitentas ir emitento vadovai. Be šių asmenų ar bendrovės organų, už periodinę informaciją gali būti atsakingi ir kiti asmenys. Periodinės informacijos dokumentuose turi būti nurodyti atsakingų asmenų duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė ir einamos pareigos, juridinio asmens pavadinimas ir buveinė (adresas).

Metinę informaciją sudaro audituotos metinės finansinės ataskaitos, auditorių patikrintas metinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimo, kad, jų žiniomis, metinės finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu, dokumentas.

Jeigu emitentas privalo sudaryti metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, metinę informaciją sudaro audituotos metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, auditorių patikrintas konsoliduotasis metinis pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimo, kad, jų žiniomis, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad konsoliduotajame metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento ir įmonių grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu, dokumentas, taip pat patronuojančiosios įmonės audituotos metinės finansinės ataskaitos su pridėtu atsakingų asmenų patvirtinimo dokumentu ir patronuojančiosios įmonės metinis pranešimas. Rengiant konsoliduotąjį metinį pranešimą, patronuojančiosios įmonės metinis pranešimas gali būti sujungtas su konsoliduotuoju metiniu pranešimu.

Emitento, kurio išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, metiniame pranešime turi būti nurodyta, kaip jis laikosi šios reguliuojamos rinkos operatoriaus patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso. Jeigu tokių bendrovių valdymo kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, metiniame pranešime turi būti konkrečiai nurodyta, kokių bendrovių valdymo kodekso nuostatų ir dėl kokių priežasčių nesilaikoma.

Metinė informacija kartu su auditoriaus išvada, pasirašyta už auditą atsakingo asmens ar asmenų, turi būti paskelbtos ir pateiktos priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų apskaita turi būti tvarkoma ir metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais. Valstybėse narėse įsteigtų emitentų metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinių teisės aktų reikalavimais. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais arba bendrai priimtais apskaitos principais.

Priežiūros institucija nustato reikalavimų, taikomų emitentų metiniam ir konsoliduotajam metiniam pranešimui, turinį ir šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką.

Pusmečio informaciją sudaro pirmųjų 6 finansinių metų mėnesių finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – pusmečio finansinės ataskaitos), pusmečio pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimo, kad, jų žiniomis, pusmečio finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai parodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad pusmečio pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu, dokumentas.

Jeigu emitentas privalo sudaryti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, pusmečio informaciją sudaro pirmųjų 6 finansinių metų mėnesių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos), konsoliduotasis pusmečio pranešimas ir atsakingų asmenų patvirtinimo, kad, jų žiniomis, pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, kad konsoliduotajame pusmečio pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, emitento ir įmonių grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu, dokumentas.

Pusmečio informacija turi būti paskelbta nedelsiant pasibaigus pirmiesiems 6 finansinių metų mėnesiams, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo to laikotarpio pabaigos. Jeigu buvo atliekamas pusmečio finansinių ataskaitų ir (arba) konsoliduotųjų pusmečio finansinių ataskaitų auditas arba finansinių ataskaitų peržiūra, pusmečio informacija turi būti paskelbta atitinkamai kartu su auditoriaus išvada arba peržiūros išvada. Jeigu pusmečio informacijos auditas ar finansinių ataskaitų peržiūra nebuvo atliekami, emitentas turi tai nurodyti savo pusmečio finansinėje ataskaitoje.

Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų apskaita turi būti tvarkoma ir pusmečio finansinės ataskaitos ir pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais. Valstybėse narėse įsteigtų emitentų pusmečio finansinės ataskaitos ir pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinių teisės aktų reikalavimais. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų pusmečio finansinės ataskaitos ir pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais arba bendrai priimtais apskaitos principais. Tuo atveju, kai pusmečio finansinės ataskaitos ir pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudarytos vadovaujantis ne tarptautiniais apskaitos standartais, pusmečio finansines ataskaitas ir pusmečio konsoliduotąsias finansines ataskaitas turi sudaryti bent jau sutrumpintas balansas, sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas.

Priežiūros institucija nustato reikalavimų, taikomų emitentų pusmečio ir konsoliduotajam pusmečio pranešimui, turinį ir šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką.

Tarpinė informacija sudaroma emitento pasirinkimu. Jeigu emitentas pasirenka sudaryti tarpinę informaciją ir (arba) konsoliduotąją tarpinę informaciją, apie tai jis turi paskelbti pranešimą šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta pranešimo apie esminį įvykį tvarka. Tarpinė informacija ir (arba) konsoliduotoji tarpinė informacija turi būti paskelbta nedelsiant, kai ji parengiama, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu buvo atliekamas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės finansinės ataskaitos) ir (arba) tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos) auditas arba finansinių ataskaitų peržiūra, tarpinė informacija paskelbiama kartu su auditoriaus išvada arba peržiūros išvada.

Tarpinę informaciją sudaro 3, 9 ir 12 mėnesių tarpinės finansinės ataskaitos ir atsakingų asmenų patvirtinimo, kad, jų žiniomis, tarpinės finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo emitento turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, dokumentas.

Jeigu emitentas sudaro tarpines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, tarpinę informaciją sudaro 3, 9 ir 12 mėnesių tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir atsakingų asmenų patvirtinimo, kad, jų žiniomis, tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, sudarytos pagal taikomus apskaitos standartus, atitinka tikrovę ir teisingai rodo įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus, dokumentas.

Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų apskaita turi būti tvarkoma ir tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais. Valstybėse narėse įsteigtų emitentų tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinių teisės aktų reikalavimais. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais arba bendrai priimtais apskaitos principais. Tuo atveju, kai tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudarytos vadovaujantis ne tarptautiniais apskaitos standartais, tarpines finansines ataskaitas ir tarpines konsoliduotąsias finansines ataskaitas turi sudaryti bent jau sutrumpintas balansas, sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas.

Priežiūros institucija nustato šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tvarką.

Asmuo, įgijęs 5, 10, 15, 20, 25, 30, 50, 75 ir 95 procentus balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 4 prekybos dienas, pranešti priežiūros institucijai ir emitentui turimų balsų kiekį. Šią pareigą asmuo turi ir tuo atveju, kai nurodytos ribos peržengiamos mažėjimo tvarka, perleidžiant balsus emitento visuotiniame akcininkų susirinkime.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga atsiranda tą dieną, kurią asmuo sužino apie nustatyto kiekio balsų įgijimą ar perleidimą arba pagal aplinkybes turi apie tai sužinoti.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi įmonė, kuri priklauso įmonių grupei, privalančiai sudaryti metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, jeigu apie tai priežiūros institucijai praneša įmonės patronuojančioji įmonė ar pastarosios patronuojančioji įmonė.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi asmuo, įsigijęs emitento akcijų tik tarpuskaitos ir atsiskaitymo per įprastinį trumpą atsiskaitymų ciklą tikslais. Ilgiausia galima trumpo atsiskaitymo ciklo trukmė yra 2 prekybos dienos nuo sandorio sudarymo dienos.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurie, veikdami kaip sąskaitų tvarkytojai, emitentų visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turi teisę balsuoti akcijų suteikiamais balsais tik pagal klientų instrukcijas, pateiktas raštu ar elektroninėmis priemonėmis.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi rinkos formuotojas, jeigu jis, vykdydamas rinkos formuotojo veiklą, nedalyvauja valdant emitentą, kurio visuotiniame akcininkų susirinkime įgijo ar perleido 5 procentus ar šią ribą viršijančių balsų, ir jeigu dėl tokio akcijų įgijimo ar kainos palaikymo jis nedaro įtakos emitentui. Apie naudojimąsi šia išimtimi rinkos formuotojas per 4 prekybos dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.

Į šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas neįeina balsavimo teisės, įrašytos į kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės prekybos knygas, kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1), 4 straipsnio 86 dalyje, jeigu balsavimo teisės prekybos knygoje neviršija 5 procentų ribos ir į prekybos knygą įrašytos akcijų suteikiamos balsavimo teisės nėra naudojamos balsuojant ar kitaip dalyvaujant emitento valdyme.