Dėl Buveinių apsaugai svarbios teritorijos „Ežerėlių kompleksas“ (kodas LTVIN0011) gamtotvarkos plano patvirtinimo

Tipas Įsakymas

Publikavimas 2026-08-18

Būsena Galiojantis

Ministerija Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Šaltinis TAR

straipsniai Not indexed

66.1.2.Siekiant šios EB svarbos natūralios gamtinės buveinės gamtotvarkos darbus atlikti ekonomiškai naudingiausiu būdu, ji suskaidyta į mažesnius tvarkymo plotus. Tvarkymo plotais 8A ir 8B išskirta buveinės dalys, kurioje dirvožemis pakankamai tvirtas ir todėl galima naudoti techniką. Nupjauta žolė negali būti susmulkinta ir paskleista tvarkymo plote. Ją būtina sugrėbti, išvežti ir sukrauti už tvarkymo ploto ribų. Ši laikino sandėliavimo vieta turi būti nuošaliau nuo saugomų rūšių radaviečių ir EB svarbos natūralių gamtinių buveinių, lengvai transportui pasiekiamoje vietoje. Sandėliavimo vietą būtina suderinti su Direkcijos darbuotoju, atsakingu už gamtotvarkos plano įgyvendinimą. Iš laikino sandėliavimo vietos biomasė turi būti išvežta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir sunaikinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba kitaip panaudota.

66.2. Priemonė 1.2. Organizuoti periodišką Sosnovskio barščių naikinimą juos iškasant tvarkymo plotuose Nr. 6, 7, 9, iš viso 0,15 ha plote augančių individų.

66.2.1. Dalis šių plotų patenka į šienaujamų mezofitų pievų natūralią buveinę, likusi dalis- į natūralią vakarų taigos miškų buveinę. Priemonės naudojimas skirtingo tipo buveinėse nesiskiria. Rekomenduojama Sosnovskio barščius pradėti kasti pavasarį, kuomet skrotelę sudaro pirmieji lapai, paprastai nuo balandžio mėn. pradžios, tačiau priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, laikas gali būti kitoks. Pakartotinai augalai tose pačiose teritorijose tais pačiais metais kasami liepos–rugpjūčio mėnesiais, kuomet išauga vėlesnio dygimo individai. Kasant Sosnovskio barščius, kastuvas į žemę smeigiamas 10–15 cm atstumu nuo augalo įstrižai augalo šaknims (maždaug 45° kampu) ir jos pakertamos maždaug 10–15 cm gylyje. Suėmus augalą už lapų, jis su šaknimis ištraukiamas iš žemės. Ant šaknų esantis dirvožemis nupurtomas, kasimo vieta užlyginama kastuvu, o pakelta velėna prispaudžiama kastuvu arba koja. Iškasti ir surinkti Sosnovskio barščiai turi būti išnešti iš tvarkymo ploto ir išvežti iš teritorijos bei sutvarkyti ir panaudoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Sukrauti į krūvas ir palikti Sosnovskio barščius teritorijoje negalima. Iškastus ir surinktus Sosnovskio barščius rekomenduojama dėti į tamsius didelius plastikinius maišus, kad būtų lengviau ir saugiau juos tvarkyti.

66.2.2. Priemonė įgyvendinama tris kartus per metus pagal poreikį visais gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo metais. Kiekvienas asmuo, mechaninėmis priemonėmis naikinantis Sosnovskio barščius, privalo būti informuotas apie šių augalų keliamą grėsmę sveikatai, supažindintas su apsisaugojimo nuo neigiamo poveikio būdais ir visus darbus vykdyti naudodamas visas būtinas apsisaugojimo priemones (specialius drabužius, avalynę, pirštines, respiratorius, akinius). Darbuotojai turi vengti liesti Sosnovskio barščius, glaustis prie jų neapsaugotomis kūno dalimis. Baigus darbą, reikia saugotis, kad plika oda neprisiliestų prie augalų sultimis užterštų drabužių, avalynės, įrankių. Būtina atminti, kad visos Sosnovskio barščio dalys kaupia daug aktyvios medžiagos furanokumarino, kuri gali smarkiai apdeginti neapsaugotą žmogaus odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją.

66.2.3. Iškasti augalai turi būti išnešti ir sukrauti už tvarkymo ploto ribų. Ši laikino sandėliavimo vieta turi būti nuošaliau nuo saugomų rūšių radaviečių ir EB svarbos natūralių gamtinių buveinių, lengvai transportui pasiekiamoje vietoje. Sandėliavimo vietą būtina suderinti su Direkcijos darbuotoju, atsakingu už gamtotvarkos plano įgyvendinimą ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioniniu padaliniu. Iš laikino sandėliavimo vietos fitomasė turi būti išvežta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir sunaikinta Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka.

67.

2 Uždavinys. Atkurti ir palaikyti gerą ir EB svarbos buveinių 7110 *Aktyvios aukštapelkės ir 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai būklę.

67.1. Priemonė 2.1. Organizuoti reguliarų nendrių pjovimą ir pašalinimą tvarkymo plote Nr. 5, iš viso 0,6 ha plote.

67.1.1. 2017 m. vykdyto Ežerėlių komplekso BAST ekspertinio augalijos vertinimo metu buvo konstatuota, kad šalia bevardžio ežero, kuris Geologijos ir geografijos instituto sudarytame ežero pase nurodomas 11 numeriu, naujai išskirtai EB svarbos buveinei 7110 *Aktyvių aukštapelkių bei čia aptiktoms saugomoms augalų rūšims grėsmę kelia šio komplekso pakraščiuose augančios ir į buveinę plintančios nendrės. Vienas iš efektyviausių šios gamtosauginės problemos sprendimo būdas yra nendrių pjovimas. Šiai priemonei įgyvendinti išskirtas tvarkymo plotas Nr. 5, užimantis 0,6 ha plotą.

67.1.2. Nendrių pjovimas turi būti pradėtas pirmaisiais Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais ir toliau pjaunamos bei pašalinamos kasmet ne rečiau kaip 1 kartą per metus iki kol bus aktualu. Kartą metuose ši priemonė turi būti įgyvendinama rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, kuomet paukščiai jau išsiperėję ir jaunikliai pakankamai užaugę, o nendrės sukaupusios maistines medžiagas. Vykdant darbus yra būtina nepažeisti saugomų augalų rūšių: pelkinės laksvos bei pajūrinio sotvaro. Direkcijos specialistas turi informuoti rangovą apie šias rūšis, parodyti kaip atrodo vizualiai ir kur yra augavietės.

67.1.3. Į šį tvarkymo plotą su ratine technika patekti sudėtinga, todėl nendrės turi būti pjaunamos rankiniu būdu naudojant mechanizuotą rankinę techniką. Iš tvarkymo ploto turi būti šalinamos taip pat rankiniu būdu. Ratinę techniką galima naudoti iš tvarkymo ploto į sausą pakraštį išneštos fitomasės išvežimui. Nupjautas nendres susmulkinti ir paskleisti teritorijoje draudžiama.

67.1.4. Nupjautos nendrės turi būti išneštos ir sukrautos už tvarkymo ploto ribų. Ši laikino sandėliavimo vieta turi būti nuošaliau nuo saugomų rūšių radaviečių ir EB svarbos natūralių gamtinių buveinių, lengvai transportui pasiekiamoje vietoje. Sandėliavimo vietą būtina suderinti su Direkcijos darbuotoju, atsakingu už gamtotvarkos plano įgyvendinimą. Iš laikino sandėliavimo vietos fitomasė turi būti išvežta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir sunaikinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba kitaip panaudota.

68.

3 Uždavinys. Palaikyti gerą Teritorijos tikslinės rūšies plikažiedžio linlapio augavietės būklę.

68.1. Priemonė 3.1. Organizuoti baltauogės meškytės krūmų išpjovimą ir šaknų sistemos numarinimą herbicidais tvarkymo ploto Nr.1 dalyje, iš viso 0,01 ha plote.

68.1.1. Baltauogės meškytės populiacija aptikta tvarkymo plote Nr. 1 esančio pušyno pakraštyje ir smiltpievėje. Sąžalyno centro koordinatės 583800; 6069208. Pušyno pakraštyje esantys šios rūšies augalai brandina sėklas, o smiltpievėje, kelių metrų atstumu nuo brandžių augalų, aptinkami gausūs jauni baltauogės meškytės augalai. Tai rodo, kad baltauogė meškytė plinta į vienos iš svarbiausių Ežerėlių komplekso BAST vertybių – plikažiedžio linlapio augavietę. Siekiant išsaugoti minėtos Lietuvos ir Europos mastu saugomos rūšies populiaciją būtina išnaikinti baltauogės meškytės sąžalyną. Šiuo tikslu reikia taikyti priemonių kompleksą – krūmų pjovimą (priemonė Nr. 3.1) ir atžalų rovimą (priemonė 3.2).

68.1.2. Baltauogės meškytės krūmai naikinami pirmaisiais Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais, liepos – rugpjūčio mėnesiais 1 kartą per metus bei vėliau pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas dveji metai. Darbai turi būti vykdomi tik saulėtą dieną, kai prognozuojamas dar bent dviejų artimiausių parų be lietaus periodas. Krūmai pjaunami rankiniu būdu, naudojant aštrų peilį arba kertami kirviu prie pat žemės, paliekant ne aukštesnį kaip 5 cm aukščio kelmelį. Kelmelius pjovimo vietoje būtina patepti herbicidais (koncentruotu glifosatu), kad būtų sunaikinta šaknų sistema ir sustabdytas šio augalo atžėlimas. Tepama minkštu teptuku vengiant herbicido pertekliaus nutekėjimo į dirvožemį. Naudojant herbicidus būtina dėvėti respiratorių, apsauginius akinius, mūvėti gumines pirštines bei laikytis saugaus herbicidų naudojimo reikalavimų.

68.1.3. Nupjauti baltauogių meškyčių krūmai turi būti išnešti ir sukrauti už tvarkymo ploto ribų. Ši laikino sandėliavimo vieta turi būti nuošaliau nuo saugomų rūšių radaviečių ir EB svarbos natūralių gamtinių buveinių, lengvai transportui pasiekiamoje vietoje. Sandėliavimo vietą būtina suderinti su Direkcijos darbuotoju, atsakingu už gamtotvarkos plano įgyvendinimą ir Vilniaus miesto savivaldybės specialistais, atsakingais už miškų apsaugą. Iš laikino sandėliavimo vietos fitomasė turi būti išvežta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir sunaikinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

68.2. Priemonė 3.2. Organizuoti baltauogės meškytės atžalų ir naujai išaugusių krūmų šalinimą jas išraunant tvarkymo ploto Nr.1 dalyje, iš viso 0,01 ha plote.

68.2.1. Baltauogės meškytės ūglių ir atžalų šalinimas turi būti vykdomas siekiant sustabdyti šios rūšies augalų plitimą į saugomo plikažiedžio linalapio augavietę. Pirmaisiais Gamtotvarkos plano metais įgyvendinant priemonę Nr. 3.1 bus išpjauti patys krūmai, tačiau tikėtina, kad kitais metais dalis atžels iš šaknų ar naujai sudygs iš sėklų. Šie krūmeliai turi būti šalinami kasmet iki visiško išnaikinimo juos išraunant vieną kartą per metus. Atžalos ir naujai užaugę krūmeliai turi būti raunami liepos – rugpjūčio mėnesiais, kol dar pagal vegetacinius požymius galima atpažinti naikintinus augalus. Rekomenduojama šią priemonę įgyvendinti prieš šio gamtotvarkos plano 3.5 priemonės įgyvendinimą.

68.2.2. Įgyvendinant šią priemonę turi būti atidžiai apžiūrima išpjautų baltauogės meškytės krūmų vieta bei 5 m spinduliu plotas aplink jį. Apžiūros metu išraunamos visos aptiktos atžalos ir naujai užaugę krūmeliai. Juos išrauti būtina su šaknimis, t.y. nenutraukti stiebo ir taip žemėje nepalikti šaknų. Išrauta fitomasė turi būti išnešta ir sukrauta už tvarkymo ploto ribų. Ši laikino sandėliavimo vieta turi būti nuošaliau nuo saugomų rūšių radaviečių ir EB svarbos natūralių gamtinių buveinių, lengvai transportui pasiekiamoje vietoje. Sandėliavimo vietą būtina suderinti su Direkcijos darbuotoju, atsakingu už gamtotvarkos plano įgyvendinimą ir Vilniaus miesto savivaldybės specialistais, atsakingais už miškų apsaugą. Iš laikino sandėliavimo vietos fitomasė turi būti išvežta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir sunaikinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

68.2.3. Taikomas baltauogės meškytės ūglių ir atžalų šalinimas atliekamas iki visiško išnaikinimo. Tame pačiame tvarkymo plote numatytas ir reguliarus pjovimas, kuris taip pat prisidės prie svetimžemių augalų plitimo stabdymo.

68.3. Priemonė 3.3. Organizuoti vienmetės ir kanadinės šiušelių bei siauralapės karpažolių šalinimą jas išraunant tvarkymo plote Nr. 1, iš viso 0,47 ha plote.

68.3.1. Tvarkymo plote Nr. 1 gana gausiai išplitę svetimžemiai augalai kanadinės šiušelės. Šie augalai, kaip ir to paties tvarkymo ploto vakariniame pakraštyje (vietos koordinatės 583758, 6069184) esančiame invazinio augalo vienmetės šiušelės bei tvarkymo ploto rytinėje dalyje (vietos koordinatės 583785, 6069201) aptikto svetimžemio augalo siauralapės karpažolės sąžalynų augalai, yra labai lengvai plintantys ir todėl kelia grėsmę smiltpievėje esančiai plikažiedžio linlapio augavietei. Efektyviausia šių svetimžemių augalų šalinimo priemonė yra jų išrovimas jų žydėjimo pradžioje. Ši gamtotvarkos priemonė turi būti taikoma pirmaisiais gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais vieną kartą per metus bei vėliau pagal poreikį kasmet iki visiško išnaikinimo. Rekomenduojama šią priemonę įgyvendinti prieš šio gamtotvarkos plano 3.5 priemonės įgyvendinimą, nes nupjovus pievoje žolinę augaliją bus sunku atpažinti naikintinus augalus. Darbai turi būti vykdomi naikinamų augalų žydėjimo metu iki jiems subrandinant sėklas – birželio mėnesio pirmosiomis dienomis. Šių darbų metu labai svarbu mokėti skirti ir išsaugoti plikažiedžius linlapius, o naikinamus augalus išrauti būtina su šaknimis, t.y. nenutraukti stiebo ir taip žemėje nepalikti šaknų. Iš sėklų išdygusiems šia priemone naikintiems svetimžemiams augalams įsitvirtinti neleis reguliarus pjovimas, kuris numatytas šio gamtotvarkos plano kitose priemonėse.

68.3.2. Išrauti svetimžemiai augalai turi būti išnešti ir sukrauti už tvarkymo ploto ribų. Ši laikino sandėliavimo vieta turi būti nuošaliau nuo saugomų rūšių radaviečių ir EB svarbos natūralių gamtinių buveinių, lengvai transportui pasiekiamoje vietoje. Sandėliavimo vietą būtina suderinti su Direkcijos darbuotoju, atsakingu už gamtotvarkos plano įgyvendinimą ir Vilniaus miesto savivaldybės specialistais, atsakingais už miškų apsaugą. Iš laikino sandėliavimo vietos fitomasė turi būti išvežta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir sunaikinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

68.4. Priemonė 3.4. Organizuoti gumbinės saulėgrąžos šalinimą jas iškasant tvarkymo ploto Nr.1 dalyje, iš viso 0,01 ha plote.

68.4.1. Plikažiedžio linlapio augavietėje, kurios geros būklės išsaugojimui išskirtas tvarkymo plotas Nr. 1, yra tankus gumbinės saulėgrąžos sąžalynas, kuris užima apie 30 m2 plotą. Ši svetimžemė rūšis yra lengvai plintanti dėl dauginimosi ypatybių: dauginasi tiek vegetatyviniu būdu gumbais, tiek generatyviniu, subrandindama daug sėklų su skristukais. Todėl, nenaikinant gumbinės saulėgrąžos, ji gali išplisti visoje smiltpievėje ir nustelbti saugomus augalus. Dėl šių aplinkybių gumbinės saulėgrąžos populiacija turi būti sunaikinta. Praktiškiausias naikinimo būdas – iškasti su šaknimis ir surinkti šakniavaisius. Ši priemonė turi būti įgyvendinta kasmet iki visiško išnaikinimo vieną kartą per metus.

68.4.2. Siekiant šios gamtotvarkos priemonės įgyvendinimo metu maksimaliai apsaugoti plikažiedžius linlapius, gumbines saulėgrąžas iškasti reikia kovo mėnesį arba rugsėjo mėnesio antroje pusėje. Iškasus būtina surinkti visus šakniavaisius, kurie panašūs į krienus ar į netaisyklingos formos bulvytes, ropes. Jei šakniavaisiai liks dirvoje, iš jų išdygs nauji augalai grėsmė šios teritorijos gamtinėms vertybėms išliks. Atsitiktinai išdygusiems šia priemone naikintiems svetimžemiams augalams įsitvirtinti neleis reguliarus pjovimas, kuris numatytas šio gamtotvarkos plano 3.5 priemone.

68.4.3. Iškastos gumbinės saulėgrąžos turi būti išneštos ir sukrautos už tvarkymo ploto ribų. Ši laikino sandėliavimo vieta turi būti nuošaliau nuo saugomų rūšių radaviečių ir EB svarbos natūralių gamtinių buveinių, lengvai transportui pasiekiamoje vietoje. Sandėliavimo vietą būtina suderinti su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos darbuotoju, atsakingu už gamtotvarkos plano įgyvendinimą ir Vilniaus miesto savivaldybės specialistais, atsakingais už miškų apsaugą. Iš laikino sandėliavimo vietos fitomasė turi būti išvežta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir sunaikinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

68.5. Priemonė 3.5. Organizuoti reguliarų plikažiedžio linalapio augavietės reto žolinės augalijos susivėrimo palaikymą pjaunant žolinę augaliją ir pašalinant biomasę tvarkymo plote Nr.1, iš viso 0,47 ha plote.

68.5.1. Ši gamtotvarkos priemonė numatyta tvarkymo plotui Nr. 1, kuris išskirtas saugomo plikažiedžio linlapio augavietės geros būklės išsaugojimui. Taikant šią priemonę bus ne tik palaikomas retas žolinės augalijos susivėrimas, kuris yra būtinas čia augančiam saugomam augalui, bet mažinama galimybė plisti svetimžemių bei invazinių rūšių augalams. Smiltpievėje, kurios šiaurės vakarinėje dalyje yra plikažiedžio linlapio populiacija, aptiktos 4 svetimžemių augalų rūšių, tarp kurių yra 1 invazinė, populiacijos: kanadinė ir vienmetė šiušelės, siauralapė karpažolė, gumbinė saulėgrąža ir baltauogė meškytė. Šie augalų židiniai bus sunaikinti pagal rūšių biologiją parinktomis gamtotvarkos priemonėmis, o šia priemone numatytas pjovimas padės geriau užtikrinti pasiektus rezultatus.

68.5.2. Plikažiedžio linlapio augavietės geros būklės palaikymui numatytas reguliarus pjovimas turi būti vykdomas kasmet 1 kartą per metus ir vėliau vėliau po gamtotvarkos plano peržiūros pagal poreikį. Dėl tvarkomo ploto dirvožemio pažeidžiamumo ir saugomų augalų gausos pjovimo darbai turi būti atliekami rankiniu būdu naudojant dalgius arba benzinines žoliapjoves. Kad čia saugomi augalai subrandintų sėklas, pjovimas turi būti vykdomas vieną kartą per metus rugpjūčio mėnesį.

68.5.3. Nupjauta fitomasė turi būti išnešta ir sukrauta už tvarkymo ploto ribų. Ši laikino sandėliavimo vieta turi būti nuošaliau nuo saugomų rūšių radaviečių ir EB svarbos natūralių gamtinių buveinių, lengvai transportui pasiekiamoje vietoje. Sandėliavimo vietą būtina suderinti su Direkcijos darbuotoju, atsakingu už gamtotvarkos plano įgyvendinimą ir Vilniaus miesto savivaldybės specialistais, atsakingais už miškų apsaugą. Iš laikino sandėliavimo vietos fitomasė turi būti išvežta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir sunaikinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

69.

4 Uždavinys. Išsaugoti gerą Teritorijos tikslinių rūšių skiauterėtojo tritono ir šarvuotosios skėtės buveinių būklę.

69.1. Priemonė 4.1. Organizuoti krūmų retinimą juos iškertant (negali būti šalinami kelmai ir išvirtę medžiai) tvarkymo plote Nr. 11 iš viso 0,26 ha plote.

69.1.1. 2017 m. atlikus ekspertinį Teritorijos roplių ir varliagyvių būklės vertinimą buvo konstatuota, kad žinomos naudojamos skiauterėtųjų ir paprastųjų tritonų buveinės yra geros būklės ir nėra poreikio taikyti gamtotvarkines priemones. Tačiau šalia vakarinės teritorijos ribos, kuri sutampa su Gulbinėlių gatve, esančioje kūdroje esanti skiauterėtojo ir paprastojo tritonų buveinė yra blogos būklės – kūdros pakraščiuose esanti atvira buveinė apauginėja krūmais, ją dengia peraugusi žolė. Čia įsikūrę tritonai yra neatsiejama Ežerėlių komplekso BAST esančios tritonų populiacijos dalis, todėl yra būtina atkurti gerą šios buveinės būklę. Be tritonų šioje vietoje aptiktos saugomos šarvuotosios skėtės. Kadangi ši buveinė patenka į Verkių regioninio parko teritoriją ir tai užtikrina pakankamą gamtinių vertybių apsaugą, koreguoti BAST ribų nėra poreikio, tačiau būtinos gamtotvarkinės priemonės.

69.1.2. Aplink kūdrą esanti atvira buveinė, kurioje aptiktos šarvuotosios skėtės, apauginėja krūmais, todėl ne rečiau kaip kas 3 metus rugpjūčio mėnesį juos būtina iškirsti paliekant ne aukštesnius kaip 6 cm aukščio kelmelius (kad netrukdytų šienauti) vieną kartą per metus bei vėliau pagal poreikį. Darbai atliekami rankiniu būdu arba naudojant kirvius arba specialius krūmų kirtiklius (mačetes). Kertant krūmus būtina išsaugoti pavienius aukštesnius kaip 2 metrų aukščio medelius, kuriuos nurodys už Gamtotvarkos plano įgyvendinimą atsakingas Direkcijos darbuotojas.

69.1.3. Nukirsti krūmai turi būti išnešti ir sukrauti už tvarkymo ploto ribų. Ši laikino sandėliavimo vieta turi būti nuošaliau nuo saugomų rūšių radaviečių ir EB svarbos natūralių gamtinių buveinių, lengvai transportui pasiekiamoje vietoje. Sandėliavimo vietą būtina suderinti su Direkcijos darbuotoju, atsakingu už gamtotvarkos plano įgyvendinimą ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioniniu padaliniu. Iš laikino sandėliavimo vietos biomasė turi būti išvežta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir sunaikinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba kitaip panaudota.

69.1.4. Šiame tvarkymo plote nukirstų krūmų atžalų šalinimais nenumatomas, nes jos bus sunaikinamos reguliaraus pjovimo metu.

69.2. Priemonė 4.2. Organizuoti reguliarų peraugusios žolinės augmenijos pjovimą ir pašalinimą tvarkymo plotuose Nr. 2 ir 11, iš viso 2,57 ha plote.

69.2.1. Kūdrą supančioje atviroje buveinėje, kurioje išskirtas tvarkymo plotas Nr. 11, peraugusi žolė skatina vandens telkinio dumblėjimą ir dėl to blogėja jo tinkamumas tritonams. Siekiant sumažinti šį neigiamą poveikį yra tikslinga vieną kartą per metus rugpjūčio mėnesį bei vėliau pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas antri metai ją nupjauti ir pašalinti iš tvarkymo ploto. Ši priemonė tokiu pat intensyvumu turi būti taikoma ir tvarkymo plote Nr. 2, išskirtame pietinėje teritorijos dalyje išdžiūvusios pelkutės vietoje. Čia yra likusi atvira buveinė su nedideliu vandens telkiniu. Tai svarbi gamtinė teritorija. Čia 2017 m. vykdant entomologinius tyrimus buvo aptiktos 6 į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašytos vabzdžių rūšys, iš kurių 4 įtrauktos ir į Buveinių direktyvos II priedą (žr. Saugomų rūšių lokalizacijos žemėlapį). Be jų taip pat buvo aptikti paprastieji tritonai ir, vadovaujantis SRIS duomenimis, turėtų gyventi skiauterėtieji tritonai. Atviri buvusios pelkės plotai, kuriuose iškirsti krūmai ir yra šienaujami, yra puiki buveinė saugomoms rūšims: šarvuotosioms ir pleištinėms skėtėms. Todėl yra tikslinga ir toliau išlaikyti atvirus buveinės plotus periodiškai juos šienaujant ir nupjautą fitomasę pašalinant ir tvarkymo ploto. Abiejuose tvarkymo plotuose nupjautą žolę susmulkinti ir paskleisti teritorijoje draudžiama.

69.2.2. Tvarkymo plotas Nr. 11 nėra didelis, dalis jo būna užmirkusi, o tvarkymo plote Nr. 2 netvirtas gruntas, paviršius išvagotas giliais kanalais, gausu aukštų kupstų, todėl abiejuose tvarkymo plotuose pjovimo ir nupjautos masės iš tvarkymo ploto pašalinimo darbai gali būti atliekami tik rankiniu būdu naudojant dalgius arba benzinines žoliapjoves. Darbai turi būti vykdomi rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Pjaunant rekomenduojama tvarkymo plote Nr. 11 išsaugoti pavienius krūmus ir medžius (ne daugiau kaip 10 vnt. visame tvarkymo plote), kurie sudarys užuovėjas teritorijoje medžiojančioms skėtėms ir laumžirgiams. Paliktinus medžius turi pažymėti Direkcijos atsakingas darbuotojas.

69.2.3. Nupjautą žolę būtina išnešti ir sukrauti už tvarkymo ploto ribų. Ši laikino sandėliavimo vieta turi būti nuošaliau nuo saugomų rūšių radaviečių ir EB svarbos natūralių gamtinių buveinių, lengvai transportui pasiekiamoje vietoje. Sandėliavimo vietą būtina suderinti su Direkcijos darbuotoju, atsakingu už gamtotvarkos plano įgyvendinimą ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioniniu padaliniu. Iš laikino sandėliavimo vietos biomasė turi būti išvežta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir sunaikinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba kitaip panaudota.

70.

5 Uždavinys. Užtikrinti šikšnosparniams saugias veisimosi vietas iškeliant specialius inkilus.

70.1. Priemonė 5.1. Organizuoti daugiakamerių inkilų iškėlimą ir priežiūrą Gamtotvarkos plano tvarkymo plotų lokalizacijos žemėlapyje nurodytose vietose.

70.1.1. 2017 m. atlikus šikšnosparnių paplitimo tyrimus Ežerėlių komplekso BAST teritorijoje aptiktos 7 šikšnosparnių rūšys. Tokią šikšnosparnių rūšių gausą nulėmė tai, kad Teritorijoje gausu skirtingo dydžio ir skirtingo apžėlimo ežerėlių bei didelė medynų įvairovė, brandesnių miškingų teritorijų, vandens telkinių ir pievų buveinių mozaika. Tačiau medynuose mažai šikšnosparnių veisimosi kolonijoms įsikurti tinkamų – drevėtų ar su atsiknojusia žieve medžių. Siekiant kompensuoti tokių medžių trūkumą yra tikslinga iškelti šikšnosparniams skirtus daugiakamerius inkilus. Tai viena iš veiksmingiausių šikšnosparnių globos priemonių, nes inkilai sukuria galimybę šikšnosparniams įsikurti tose vietose, kur tam natūralių sąlygų nėra, o padidėjęs slėptuvių skaičių sumažina konkurenciją tarp šikšnosparnių. Inkilai šikšnosparniams turėtų būti pagaminti ir iškelti vienu etapu: 20 inkilų pirmaisiais Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais bei vėliau pagal poreikį, bet ne dažniau nei kas 5 metai. Inkilai šikšnosparniams gali būti keliami bet kuriuo tam patogiu metų laiku.

70.1.2. Preliminarios iškėlimo vietų koordinatės pateikiamos 2.3.1 lentelėje.

2.3.1 lentelė. Inkilų iškėlimo preliminarių vietų koordinatės

EIL. NR.

KOORDINATĖS (LKS-94)

584001

6069275

584137

6069374

584099

6069264

584221

6069886

584001

6069275

584137

6069374

584099

6069264

584221

6069886

584237

6070632

584413

6070631

584365

6070711

584320

6070776

584369

6070844

584481

6070873

584529

6070945

584201

6071181

584260

6071267

584440

6071433

584331

6071628

584498

6071612

70.1.3. Daugiakamerių inkilų brėžinys pateikiamas 2.3.1 paveiksle. Inkilams konstruoti naudotinos neobliuotos 2,5 cm storio lentos. Vidinėje užpakalinės sienelės dalyje kas kelis centimetrus būtina padaryti apie 1 mm gylio įpjovas – šikšnosparniui bus lengviau įsikibti į sienelę. Stogelis turi būti palenktas į priekį. Kad šikšnosparniai patektų į vidų, inkilo apačioje reikia palikti nedidelį, 20 mm, pločio plyšį. Pro mažesnį plyšį didesnių rūšių šikšnosparniai nesugebės patekti į vidų, o inkilo su per didele landa tiesiog vengs. Inkilų išorę rekomenduojama apkalti ruberoidu, pergamentiniu popieriumi (pergaminu) arba toliu. Taip inkilas labiau apsaugomas nuo aplinkos poveikio ir pailginamas jo tarnavimo laikas.

70.1.4. Inkilai keliami ne žemiau kaip 2,5 m. aukštyje. Prie medžio tvirtinami prikalant vinimis arba įsriegamais medvaržčiais. Šalia mažesnių vandens telkinių keliami inkilai turi būti visai šalia vandens augančiuose medžiuose. Prie didesnių vandens telkinių patartina inkilus kabinti kiek toliau nuo vandens, nes tokiose vietose dažnai pučia stiprūs vėjai. Parenkant vietą medyje svarbu atsižvelgti į tai, kad priskridimas prie angos nebūtų uždengtas medžių ar krūmų šakomis, o patys inkilai turi būti apšviečiamas saulės bent 4–5 valandas per parą, todėl rekomenduojama kelti pietinėje medžio dalyje. Taip pat, inkilų priekinė sienelė gali būti atsukta ir į pietryčius ar pietvakarius. Paunksmėje iškelti inkilai blogai šildomi ir kaupia drėgmę, o šikšnosparniai tokių slėptuvių vengia.

2.3.1 pav. Daugiakamerio inkilo šikšnosparniams brėžinys

71.

6 Uždavinys. Išnaikinti invazinio augalo rykštenės augalus.

71.1. Priemonė 6.1. Organizuoti rykštenių augalų sunaikinimą juos iškasant tvarkymo plotuose Nr. 3 ir 10, iš viso 2 m2 plote.

71.1.1. 2017 m. atliekant Ežerėlių komplekso BAST augalijos ekspertinį vertinimą invaziniu augalu pripažinta aukštoji rykštenė aptikta 2 vietose, kuriose išskirti 3 ir 10 tvarkymo plotai. Abi augavietės susijusios su antrapogenine įtaka: 3 tvarkymo plote 1 generatyvinis aukštosios rykštenės augalas aptiktas prie tako pušyno pakraštyje, 10 tvarkymo plote 2 generatyviniai aukštosios rykštenės augalai aptikti prie gruntinio kelio ant dirvožemio krūvos, sustumtos jauno eglyno pakraštyje. Šiose abiejose teritorijose invaziniai augalai kol kas užima labai mažus plotus, todėl juos galima ir būtina išnaikinti kol neišplito po saugomą teritoriją. Efektyviausias naikinimo būdas – iškasti su šaknimis ir sunaikinti.

71.1.2. Gamtotvarkos priemonė Nr. 6.1 turėtų būti įgyvendinta liepos mėnesį, vieną kartą per metus, vėliau pagal poreikį kasmet, iki visiško išnaikinimo. Augalai tvarkymo plotuose turi būti iškasti rankiniu būdu, naudojant kastuvus. Iškasti būtina su visomis šaknimis, kurios formuoja šakniastiebius ir gali būti į žemę įsiskverbusios iki 1 m. gylio. Šalinant šiuos augalus turėtų būti kasama maždaug 1 m. pločio duobė, stengiantis nenukirsti naikinamo augalo šaknų. Iškasus augalus būtina duobėje ir iš iškasto dirvožemio išrinkti visas nukirstas šaknis ir vėl užpilti duobes iškastomis žemėmis. Su šaknimis iškasti augalai ir surinktos nukirstos šaknys turi būti išvežta ir utilizuoti Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka.

71.1.3. Darbai derinti su Direkcijos darbuotoju, atsakingu už gamtotvarkos plano įgyvendinimą ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioniniu padaliniu.

72.

7 Uždavinys. Atkurti ir palaikyti gerą EB svarbos buveinės 91E0 *Aliuviniai miškai būklę.

72.1.Priemonė 7.1. Organizuoti periodišką smulkiažiedės sprigės naikinimą jas išraunant tvarkymo plote Nr.4, iš viso 2,5 ha plote.

72.1.1. Invazinis augalas smulkiažiedė sprigė aptikta visuose Teritorijoje esančių tipų ir įvairaus amžiaus miškuose ir stebima plitimo tendencija. Visoje Ežerėlių komplekso BAST jas išnaikinti praktiškai neįmanoma, todėl tikslinga naikinti tik ten, kur kelia ypač didelę grėsmę saugomoms rūšims ar buveinėms. Tokia teritorija yra Gamtotvarkos plano rengimo metu naujai išskirta EB svarbos buveinė 91E0 Aliuviniai miškai. Čia smulkiažiedė sprigė konkuruoja su vietine rūšimi paprastąja sprige (Impatiens noli-tangere). Pagausėjus smulkiažiedės sprigės augalų, Europinės svarbos buveinės nebeatitiks kriterijų. Šios gamtosauginės problemos sprendimui išskirtas 4 tvarkymo plotas.

72.1.2. Šis tvarkymo plotas sąlyginai nedidelis, smulkiažiedžių sprigių nėra labai daug, todėl reikia taikyti efektyviausią šios rūšies augalų naikinimo būdą – rovimą. Ši Gamtotvarkos plano priemonė turėtų būti įgyvendinta visais Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais iki visiško išnaikinimo. Darbai turi būti atliekami birželio mėnesio antroje pusėje. Išrauti augalai turi būti išnešti ir sukrauti už tvarkymo ploto ribų. Ši laikino sandėliavimo vieta turi būti nuošaliau nuo saugomų rūšių radaviečių ir EB svarbos natūralių gamtinių buveinių, lengvai transportui pasiekiamoje vietoje. Sandėliavimo vietą būtina suderinti su Direkcija ir VĮ Valstybinių miškų urėdija Nemenčinės regioniniu padaliniu. Iš laikino sandėliavimo vietos fitomasė turi būti išvežta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir sunaikinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.4. TVARKYMO PLOTAI IR JŲ CHARAKTERISTIKOS

73.

Apibendrinta informacija apie Gamtotvarkos plano priemonių aprašymuose nurodytus tvarkymo plotus teikiama 2.4.1 lentelėje.

2.4.1 lentelė. Tvarkymo plotai ir jų charakteristikos

Tvarkymo ploto Nr.

Tvarkytinas plotas, ha

Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės kodas, jos užimamas plotas (pažymint, kurioms buveinėms ir rūšims nustatyti apsaugos tikslai)

Saugomos rūšys, rūšies buveinės užimamas plotas ar individų skaičius (pažymint, kurios rūšys yra Europos Bendrijos svarbos ir kurioms nustatyti apsaugos tikslai)

Žemės nuosavybės forma (valstybinė ar privati), valstybinės žemės valdytojai

Žemės naudmenos, jų užimami plotai

Miško kvartalų ir sklypų Nr., miškų grupė

Gamtinės sąlygos ir kitos svarbios aplinkybės

0,47

–

Plikažiedis linlapis, 0,47 ha

Nuosavybės forma: valstybinė žemė; patenka į 4400-4406-9350 žemės sklypą, kurios valdytojas Vilniaus m. sav.

Vilniaus m. sav. priklausanti žemė (1 ir 2 tvarkymo plotai): Žemės sklypo plotas: 34.8896 ha; Miško žemės plotas: 34.6893 ha; Miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre: 34.7318 ha; sklypo naudojimo paskirtis: Miškų ūkio; žemės sklypo naudojimo būdas: Ekosistemų apsaugos miškų sklypai, Rekreacinių miškų sklypai. VĮ Valstybinių miškų urėdijos (Nemenčinės regioninio padalinio) Neries girininkijai priskirtas žemės sklypas (un. Nr. 4400-3843-3797): plotas 142.6782 ha; Miško žemės plotas: 141.1482 ha; Miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre: 142.6781 ha; Kelių plotas: 0.8710 ha; Vandens telkinių plotas: 0.6590 ha.žemės naudojimo paskirtis: Miškų ūkio; Žemės sklypo naudojimo būdai: Ekosistemų apsaugos miškų sklypai; Rekreacinių miškų sklypai. VĮ Valstybinių miškų urėdijos (Nemenčinės regioninio padalinio) Neries girininkijai priskirtas žemės sklypas (un. Nr. 4400-3477-7714): plotas 68.0669 ha; Miško žemės plotas: 166.8327 ha; Miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre: 168.0653 ha; Kelių plotas: 0.3819 ha; Vandens telkinių plotas: 0.5571 ha; Kitos žemės plotas: 0.2952 ha

Miško kvartalo Nr. 105; miško sklypas Nr. 44; II miškų grupė „Specialiosios paskirties miškai“

Miško apsupta smiltpievė

2,31

7110 Aktyvios aukštapelkės (0,6 ha) 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai (0,5 ha)

Šarvuotosios ir pleištinės skėtės bei didysis ir mažasis karališkasis laumžirgis

Nuosavybės forma: valstybinė žemė; patenka į 4400-4406-9350 žemės sklypą, kurios valdytojas Vilniaus m. sav.

Nepatenka į miško žemę

Netvirtas gruntas, paviršius išvagotas giliais kanalais, gausu aukštų kupstų

0,00008

9010 *Vakarų taiga (97 ha)

Šavuotoji skėtė 16,2 ha

Nuosavybės forma: valstybinė žemė; Nuosavybės teisė: Lietuvos Respublikos; patikėjimo teisė: VĮ Valstybinių miškų urėdija (Nemenčinės regioninis padalinys) Neries girininkija

Miško kvartalo Nr 306; miško sklypas Nr. 1; II miškų grupė „Specialiosios paskirties miškai“

Miško pakraštys

2,5

91E0 Aliuviniai miškai (2,52 ha)

2,52 ha

Nuosavybės forma: valstybinė žemė; Nuosavybės teisė: Lietuvos Respublikos; patikėjimo teisė: VĮ Valstybinių miškų urėdija (Nemenčinės regioninis padalinys) Neries girininkija

Miško kvartalo Nr 310, 311; miško sklypas Nr. 16, 18, 19, 4, 1; II miškų grupė „Specialiosios paskirties miškai“

Tvarkymo plotas gali būti užliejamas

0,6

7110 Aktyvios aukštapelkės (0,6 ha)

0,6 ha

Nuosavybės forma: valstybinė žemė; Nuosavybės teisė: Lietuvos Respublikos, patikėjimo teisė - Vilniaus m. sav.

Nepatenka į miško žemę

Pakraščiai taip pat dažniausiai yra apsemti ar užmirkę

1,33

6510 Šienaujamos mezofitų pievos (8,80 ha)

8,80 ha

Nuosavybės forma: valstybinė žemė; Nuosavybės teisė: Lietuvos Respublikos; patikėjimo teisė - Vilniaus m. sav.

Ne miško žemė

Gausu medžių, yra melioracijos kanalų

1,27

9010 Vakarų taiga (97 ha)

97 ha

Nuosavybės forma: valstybinė žemė; Nuosavybės teisė: Lietuvos Respublikos; patikėjimo teisė: VĮ Valstybinių miškų urėdija (Nemenčinės regioninis padalinys) Neries girininkija

Miško kvartalo Nr 310; miško sklypas Nr. 16, 18; II miškų grupė „Specialiosios paskirties miškai“

Gausu medžių, yra melioracijos kanalų

0,42

6510 Šienaujamos mezofitų pievos (8,80 ha)

8,80 ha

Nuosavybės forma: valstybinė žemė; Nuosavybės teisė: Lietuvos Respublikos

Nepatenka į miško žemę

Yra melioracijos kanalų

8,8

6510 Šienaujamos mezofitų pievos (8,80 ha)

8,80 ha

Nuosavybės forma: valstybinė žemė; Nuosavybės teisė: Lietuvos Respublikos

Nepatenka į miško žemę

Yra melioracijos kanalų

0,1

6510 Šienaujamos mezofitų pievos (8,80 ha)

8,80 ha

Nuosavybės forma: valstybinė žemė; Nuosavybės teisė: Lietuvos Respublikos

Nepatenka į miško žemę

Pieva

0,00012

–

Nuosavybės forma: valstybinė žemė; Nuosavybės teisė: Lietuvos Respublikos; patikėjimo teisė: VĮ Valstybinių miškų urėdija (Nemenčinės regioninis padalinys) Neries girininkija

Miško kvartalo Nr 314; miško sklypas Nr. 7; II miškų grupė „Specialiosios paskirties miškai“

Eglyno pakraštys prie gruntinio kelio, ant sustumtos dirvožemio krūvos

0,26

–

Šarvuotosios ir pleištinės skėtės bei didysis ir mažasis karališkasis laumžirgis; skiauterėtasis ir paprastasis tritonas

Nuosavybės forma: valstybinė žemė; Nuosavybės teisė: Lietuvos Respublikos; patikėjimo teisė: VĮ Valstybinių miškų urėdija (Nemenčinės regioninis padalinys) Neries girininkija

Miško kvartalo Nr 310; miško sklypas Nr. 9, 12; II miškų grupė „Specialiosios paskirties miškai“

Dauba su sekliu vandens telkiniu, dalis ploto užmirkusi

III. UŽ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMĄ ATSAKINGI SUBJEKTAI IR PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI REIKALINGI IŠTEKLIAI

3.1. GAMTOTVARKOS PLANĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS

74.

Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Ežerėlių komplekso BAST koordinuoja Direkcija, kuri atsakinga už Teritorijos priežiūrą ir joje esančių saugomų gamtos vertybių išsaugojimą. Direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos Gamtotvarkos plane numatytus veiksmus. Paskirtasis asmuo turi imtis viso organizacinio, o kai kuriais atvejais ir vykdomojo darbo – bendrauti su vietos gyventojais, įvairiomis institucijomis (Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ Valstybinių miškų urėdija ir kt.), ieškoti lėšų numatytoms veikloms atlikti, skelbti konkursus Gamtotvarkos plane numatytiems gamtotvarkos darbams įgyvendinti bei vykdyti šių darbų kontrolę ir supažindinti visuomenę su Gamtotvarkos plano įgyvendinimo eiga.

75.

Direkcija organizuoja visų šio Gamtotvarkos plano gamtotvarkos priemonių įgyvendinimą. Įgyvendindama plano 1.2, 4.1, 4.2 ir 6.1 priemones ji bendradarbiauja su VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU), kuri yra valstybinės miško žemės valdytoja, o įgyvendinant priemones Nr. 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.5 – su Vilniaus m. savivaldybės specialistais, atsakingais už miškų apsaugą. Prieš įgyvendinant šiuos miško žemėje numatytus gamtotvarkos darbus, kurių atlikimo laikas, apimtys ir būdas privalo atitikti gamtotvarkos plane pateiktus bei teisės aktų nurodymus, jie turi būti papildomai suderinami su miško valdytojais. Taip pat Direkcija pagal kompetenciją Teritorijoje vykdys Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo kontrolę, rengs ir apibendrintas išvadas ir kitas jai priskirtas su Gamtotvarkos plano įgyvendinimu susijusias funkcijas. Esant poreikiui, Direkcija privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta saugomų buveinių, saugomų rūšių buveinių ir saugomų rūšių populiacijų būklės blogėjimo.

3.2. GAMTOTVARKOS PLANUI ĮGYVENDINTI REIKALINGŲ IŠTEKLIŲ ANALIZĖ

76.

Finansavimo šaltiniai priemonių įgyvendinimui yra Aplinkos apsaugos rėmimo programos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. Kai kurias gamtotvarkos plane numatytas priemones galima įgyvendinti ir talkų metu. Įgyvendinimo metai gali keistis priklausomai nuo gauto ar negauto finansavimo gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui ar kitų svarbių priežasčių.

77.

Preliminarus lėšų poreikis priemonėms finansuoti pateiktas 3.2.1 lentelėje, o tvarkymo schema – 3.2.1 ir 3.2.2 paveiksluose.

3.2.1 lentelė. Preliminarus lėšų poreikis priemonėms finansuoti

Priemonės Nr.

Atsakinga institucija

Tvarkymo ploto Nr.

Darbų mastas, ha, vnt.

Įgyvendinimo metai, preliminarus lėšų poreikis, Eur su PVM

III

1 uždavinys. Palaikyti gerą EB svarbos natūralios gamtinės buveinės 6510 Šienaujamos mezofitų pievos būklę.

1.1 Reguliarus žolinės augalijos šienavimas tvarkymo plotuose Nr.8A ir 8B, iš viso 8,8 ha plote.

Pavilnių ir Verkių RPD

TP Nr. 8A

4,04 ha 2 kartus/metus

4040

4242

4454

4677

4911

TP Nr. 8B

4,76 ha 2 kartus/metus

4760

4998

5248

5510

5786

1.2 Periodiškas Sosnovskio barščių naikinimas juos iškasant tvarkymo plotuose Nr. 6, 7, 9, iš viso 0,15 ha plote

TP Nr. 6, 7, 9

0,15 ha

3900

4095

4300

4515

4740

2 uždavinys. Atkurti ir palaikyti gerą EB svarbos buveinių 7110 *Aktyvios aukštapelkės ir 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai būklę.

2.1 Reguliarus nendrių šienavimas tvarkymo plote Nr. 5, iš viso 0,6 ha plote

Pavilnių ir Verkių RPD

TP Nr. 5

0,6 ha

4750

4988

5237

5499

5774

3 uždavinys. Palaikyti gerą Teritorijos tikslinės rūšies plikažiedžio linlapio augavietės būklę.

3.1 Baltauogės meškytės krūmų išpjovimas ir šaknų sistemos numarinimas herbicidais tvarkymo ploto Nr.1 dalyje, iš viso 0,01 ha plote

Pavilnių ir Verkių RPD

TP Nr. 1 (dalyje tvarkomo ploto)

0,01 ha

1500

–

1650

–

1815

3.2 Baltauogės meškytės atžalų ir naujai išaugusių krūmų šalinimas jas išraunant tvarkymo ploto Nr.1 dalyje, iš viso 0,01 ha plote

TP. Nr. 1 (dalyje tvarkomo ploto)

0,01 ha

–

1500

1575

–

3.3 Vienmetės ir kanadinės šiušelių bei siauralapės karpažolių šalinimas jas išraunant tvarkymo plote Nr. 1, iš viso 0,47 ha plote

TP. Nr. 1

0,47 ha

3150

3308

3473

3647

3150

3.4 Gumbinės saulėgrąžos šalinimas jas iškasant tvarkymo ploto Nr.1 dalyje, iš viso 0,01 ha plote.

TP Nr. 1 (dalyje tvarkomo ploto)

0,01 ha

1500

1575

1654

1736

1823

3.5 Reguliarus plikažiedžio linalapio augavietės reto žolinės augalijos susivėrimo palaikymas šienaujant tvarkymo plote Nr. 1, iš viso 0,47 ha plote

TP Nr. 1

0,47 ha

1500

1575

1654

1736

1823

4 uždavinys. Išsaugoti gerą Teritorijos tikslinių rūšių skiauterėtojo tritono ir šarvuotosios skėtės buveinių būklę.

4.1 Krūmų retinimas juos iškertant (negali būti šalinami kelmai ir išvirtę medžiai) tvarkymo plote Nr. 11 iš viso 0,26 ha plote.

Pavilnių ir Verkių RPD

TP Nr. 11

0,26 ha

3000

3150

3308

3473

3647

4.2 Reguliarus peraugusios žolinės augmenijos šalinimas ją šienaujant tvarkymo plotuose Nr. 2 ir 11, iš viso 2,57 ha plote

TP Nr. 2

2,31 ha

2300

2415

2536

2663

2796

TP Nr. 11

0,26 ha

200

210

221

232

243

5 uždavinys. Užtikrinti šikšnosparniams saugias veisimosi vietas iškeliant specialius inkilus

5.1 Daugiakamerių inkilų iškėlimas ir priežiūra Gamtotvarkos plano tvarkymo plotų lokalizacijos žemėlapyje nurodytose vietose

Pavilnių ir Verkių RPD

–

20 vnt.

2000

–

6 Uždavinys. Išnaikinti invazinio augalo rykštenės augalus.

6.1 Rykštenių augalų sunaikinimas juos iškasant tvarkymo plotuose Nr. 3 ir 10, iš viso 2 m2 plote

Pavilnių ir Verkių RPD

TP Nr. 3

0,8 m2

100

TP Nr. 10

1,2 m2

120

126

135

145

155

Atkurti ir palaikyti gerą EB svarbos buveinės 91E0 *Aliuviniai miškai būklę

Pavilnių ir Verkių RPD

Nr. 4

2,5

4200

4410

4631

4862

5105

Iš viso:

36850

36519

39998

38615

42364

3.2.1 pav. Ežerėlių komplekso BAST tvarkymo schema

3.2.2 pav. Tvarkymo ploto Nr. 6 ir 6A vieta

IV. GAMTOTVARKOS PLANO ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA IR PERŽIŪRA

4.1. GAMTOTVARKOS PLANO PERŽIŪRA IR TIKSLINIMAS

78.

Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius ir, jei reikia, tikslinamas.

79.

Peržiūrint Gamtotvarkos planą Direkcija įvertina, kiek ir kokių numatytų priemonių yra įgyvendinta (neįgyvendinta), taip pat, Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių buveinių kokybę, dydį ir rūšių skaičių, realų gamtotvarkos plano priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius, Gamtotvarkos plano įgyvendinimo rezultatus bei efektyvumą ir parengia Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaita (toliau – Ataskaita).

80.

Vadovaujantis Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų, tikslinių programų ir veiksmų planų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-180 (toliau – Aprašas), 28 punktu, už gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga institucija (Direkcija) periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 5 metus, atsižvelgdama į kintančias aplinkybes ir veiksnius, peržiūrėdama dokumentą turi įvertinti ir pateikti informaciją Ataskaitoje apie:

80.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimą. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

80.2. iškeltų uždavinių atitiktį esamai situacijai;

80.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimą ir lėšų panaudojimą;

80.4. Pasiektus tvarkymo rezultatus;

80.5. Saugomų buveinių ir rūšių būklę, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

80.6. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikį tikslinėms ir kitoms saugomoms jo vertybėms;

80.7. Būtinybę pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas;

80.8. Preliminarų lėšų poreikį sekantiems penkeriems metams.

81.

Prieš atliekant peržiūrą ir parengiant Ataskaitą, rekomenduojama gauti mokslininkų, ypatingai, jeigu jie vertino saugomų rūšių ir buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų pastabas ir rekomendacijas. Ataskaita turi būti pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) ir, esant poreikiui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Gamtotvarkos plano Ataskaitoje turi būti pateiktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet ir papildymas naujais duomenimis.

82.

Jei Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių skaičiaus ir atliktų darbų stebėsenos duomenys parodo, kad mažėja saugomų rūšių gausa ir ar joms tinkamų buveinių, blogėja buveinių būklė, paaiškėja, kad uždaviniai neįgyvendinami, arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią saugomų rūšių, buveinių apsaugos būklę, atsiranda naujų aplinkybių, trukdančių įgyvendinti priemones ar kitaip siekti tikslų arba pagrindžiančių būtinybę keisti priemones ar tikslus, Gamtotvarkos plano rengimo organizatorius ir/arba vykdytojas gali inicijuoti patvirtinto dokumento keitimą.

83.

Pakeistas Gamtotvarkos planas turi būti apsvarstytas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, jo derinimo procedūra ta pati, kaip ir Gamtotvarkos plano. Parengta išsami Ataskaita turi būti pateikta Tarnybai, ir, esant poreikiui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

4.2. GAMTOTVARKOS PLANO ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA

84.

Už Gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrą ir tikslinimą atsakinga Direkcija, kuri vertina EB svarbos natūralių buveinių ir rūšių būklę, plano ir jo priemonių efektyvumą. Direkcija įveda informaciją apie įgyvendintas gamtotvarkos priemones į duomenų bazę Biomon (http://www.biomon.lt/gamtotvarka) ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo kiekvienų gamtotvarkos darbų ar stebėsenos užbaigimo datos.

85.

Įgyvendinant Gamtotvarkos plane numatytas priemones, stebimas jų poveikis saugomų gamtos vertybių būklei pagal Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių geros apsaugos būklės kriterijus, patvirtintus Įsakymu (toliau – Kriterijai). Pagal galimybes ši stebėsena derinama su Direkcijos vykdoma gamtos vertybių stebėsena, valstybinių draustinių vertinimu. Taip pat pagal šiuos Kriterijus stebimos geros būklės buveinės, kurioms gamtotvarkos priemonės nebuvo taikomos, tačiau būtina užtikrinti gerą būklę.

86.

Gamtotvarkos plano įgyvendinimo, naujų priemonių poreikio ir gamtotvarkos priemonių efektyvumo vertinimui taip pat naudojami šie kriterijai:

86.1. Saugomų rūšių (augalai ir gyvūnai) gausos pokyčiai. Dalis informacijos surenkama vykdant monitoringą atlikimo metu galiojančioje Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje nustatytu stebėsenos periodiškumu bei papildomą apskaitą rūšių radavietėse prieš Gamtotvarkos plano peržiūrą, dalis – pagal 4.1. lentelėje pateiktus nurodymus;

86.2. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių būklės pokyčiai – informacija renkama apie visas Gamtotvarkos plano teritorijoje išskirtas Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines. Stebimi parametrai - pagal 4.1. lentelėje pateiktus nurodymus.

86.3. Invazinių augalų rūšių gausos pokyčiai. Informacija renkama apie visas Gamtotvarkos plano 4.1. lentelėje nurodytas invazines augalų rūšis jų radavietėse. Stebimi parametrai nurodyti taip pat 4.1. lentelėje.

86.4. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo monitoringas – pagal Gamtotvarkos plane pateiktus nurodymus.

87.

Monitoringuojamos BAST Ežerėlių kompleksas teritorijoje esančios Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšys pateiktos 4.1 lentelėje.

4.1. lentelė. Gamtotvarkos plano efektyvumui įvertinti naudojami kriterijai

Vabzdžiai

Stebėsenos objektas

Stebimi parametrai ir matavimo vienetai

Stebėjimų dažnumas per sezoną / kas kelinti metai vykdoma

Šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis)

Stebimi parametrai ir matavimo vienetai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. D1-125 priede “Europos bendrijos svarbos rūšių geros apsaugos būklės kriterijų sąrašas”

1 k. per metus kas 3 metus

Dvijuostė nendriadusė (Graphoderus bilineatus)

Stebimi parametrai ir matavimo vienetai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. D1-125 priede „Europos bendrijos svarbos rūšių geros apsaugos būklės kriterijų sąrašas”

1 k. per metus kas 3 metus

Plačioji dusia (Dytiscus latissimus)

1 k. per metus kas 3 metus

Žuvys

Stebėsenos objektas

Stebimi parametrai ir matavimo vienetai

Stebėjimų dažnumas per sezoną / kas kelinti metai vykdoma

Paprastasis vijūnas (Misgurnus fossilis)

1 k. per metus kas 3 metus

Varliagyviai

Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus)

1 k. per metus kas 3 metus

Augalai

Stebėsenos objektas

Stebimi parametrai ir matavimo vienetai

Stebėjimų dažnumas per sezoną / kas kelinti metai vykdoma

Plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum)

1 k. per metus kas 3 metus

Žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus (Mitt.) Hedenäs)

1 k. per metus kas 3 metus

Žalioji dvyndantė (Dicranum viride)

1 k. per metus kas 3 metus

EB SVARBOS TIKSLINIŲ BUVEINIŲ MONITORINGAS

Stebėsenos objektas

Stebimi parametrai ir matavimo vienetai

Stebėjimų dažnumas per sezoną / kas kelinti metai vykdoma

6510 Šienaujamų mezofitų pievų

Stebimi parametrai ir matavimo vienetai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. D1-125 priede „Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių geros apsaugos būklės kriterijų sąrašas”

Kas 5 metai

91E0 Aliuvinių miškų, laitų, 9010, Vakarų taigos, 9050, Žolių turtingų eglynų miškų buveinės

Kas 5 metai

7110, Aktyvių aukštapelkių, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų

Kas 5 metai

INVAZINIŲ AUGALŲ RŪŠIŲ GAUSOS POKYČIAI

Stebėsenos objektas

Stebimi parametrai ir matavimo vienetai

Stebėjimų dažnumas per sezoną / kas kelinti metai vykdoma

Vienametė šiušelė (Erigeron annuus), Smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora), kanadinė rykštenė (Solidago canadensis), didžioji rykštenė (Solidago gigantea), Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi)

Užimamas augavietės plotas (m2), individų tankumas (ind. m2).

1 k. per metus, žydėjimo metu

GAMTOTVARKOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO MONITORINGAS

Stebėsenos objektas

Stebimi parametrai ir matavimo vienetai

Stebėjimų dažnumas per sezoną / kas kelinti metai vykdoma

Įgyvendintų veiklų apimtys, patirti kaštai

Atlikti veiksmai, hektarai, lokalizacija, atliktų veiksmų datos, kaštai, finansavimo šaltiniai, įgyvendinę asmenys

Apskaitoma įvykdžius kiekvieną gamtotvarkos darbą ir per 15 d.d. nuo kiekvienų darbų užbaigimo datos informacija įvedama į Biologinės įvairovės informacinę sistemą

88.

Numatytų stebėjimams gyvūnų ir augalų monitoringas vykdomas vadovaujantis Europos bendrijos svarbos žinduolių, žuvų, varliagyvių, roplių, moliuskų, vabzdžių ir augalų rūšių monitoringo metodika, patvirtinta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-16 „Dėl Europos bendrijos svarbos žinduolių, žuvų, varliagyvių, roplių, moliuskų, vabzdžių ir augalų rūšių monitoringo metodikos patvirtinimo“.

89.

Vadovaujantis planu, už monitoringo vykdymą atsakinga Direkcija. Ji įtraukia monitoringo vykdymą į Direkcijos veiklos planus, įvertina papildomas lėšas monitoringui vykdyti, reikalingai įrangai pirkti ir teikia paraiškas finansavimui iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir kt. Monitoringo rezultatai pateikiami Direkcijos metinėse veiklos ataskaitose.

[1] Lentelėje naudojamos santrumpos: BD – ES Buveinių direktyva (92/43/EEC), PD – ES Paukščių direktyva (79/409/EEC), I, II, III (bet kuris romėniškas skaičius) – direktyvos priedo numeris, SRS - saugomų rūšių sąrašas

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).