LegalizeLietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2025 m. rugsėjo 25 d. Nr. XV-444
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių, iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų gaminių, vienkartinių plastikinių gaminių, žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apmokestinamieji gaminiai – pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 priede išvardyti gaminiai.“
Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos atliekant užpildymą atliekomis ar kaip kuras.“
Papildyti 2 straipsnį 281 dalimi:
„281. Europos standartas – kaip apibrėžta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB, su visais pakeitimais 2 straipsnyje.“
Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:
„29. Gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių, vienkartinių plastikinių gaminių (drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais), žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.“
Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:
„31. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Gaminių platintojas – asmuo, įskaitant gamintoją ir (ar) importuotoją, tiekiantis Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais alyvą, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.“
Pakeisti 2 straipsnio 35 dalį ir ją išdėstyti taip:
„35. Gaminių naudojimas savo reikmėms – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų gaminių (elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvos, apmokestinamųjų gaminių) naudojimas savo vykdomoje veikloje, neperleidžiant jų kitam asmeniui.“
Pakeisti 2 straipsnio 36 dalį ir ją išdėstyti taip:
„36. Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą privalantis įregistruoti asmuo, kuris:
1) Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir (ar) pakuoja (net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo) bet kokius gaminius ar produktus arba
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina ir tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais alyvą, arba
3) gamina ir pirmą kartą tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir (ar) akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ir (ar) akumuliatorius), naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
4) gamina arba užsako projektuoti ar pagaminti elektros ir elektroninę įrangą ir savo vardu ar paženklintą savo ženklu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones; arba iš kitų tiekėjų gautą ir savo vardu ar paženklintą savo ženklu įrangą atlygintinai perleidžia kitam asmeniui naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones (perpardavėjas nėra laikomas gamintoju, jeigu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui įrangą, paženklintą kito gamintojo ženklu), arba
5) Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina ir tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, arba
6) yra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ir, nepaisant naudojamo pardavimo būdo, be kita ko, pagal nuotolines sutartis, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vykdydamas profesinę veiklą gamina, užpildo, parduoda ir pateikia Lietuvos Respublikos rinkai vienkartinius plastikinius gaminius, užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius ar žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, išskyrus asmenis, vykdančius žvejybos veiklą, kaip ji apibrėžta 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, 4 straipsnio 1 dalies 28 punkte.“
Pakeisti 2 straipsnio 38 dalį ir ją išdėstyti taip:
„38. Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą privalantis įregistruoti asmuo, kuris:
1) iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir (ar) bet kokių gaminių ar produktų pripildytas pakuotes į Lietuvos Respublikos teritoriją arba
2) iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais alyvą, arba
3) iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir pirmą kartą tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir (ar) akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ir (ar) akumuliatorius), naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
4) iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir pirmą kartą tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
5) yra įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir kuris, naudodamas nuotolinio ryšio priemones, Lietuvos Respublikos buitinės ar ne buitinės elektros ir elektroninės įrangos vartotojams tiesiogiai parduoda elektros ir elektroninę įrangą, arba
6) iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, arba
7) yra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ir, nepaisant naudojamo pardavimo būdo, be kita ko, pagal nuotolines sutartis, kaip apibrėžta Civiliniame kodekse, vykdydamas profesinę veiklą iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir pateikia Lietuvos Respublikos rinkai vienkartinius plastikinius gaminius, užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius ar žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, išskyrus asmenis, vykdančius žvejybos veiklą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 28 punkte, arba
8) yra įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir nuotolinio ryšio priemonėmis, be kita ko, pagal nuotolines sutartis, kaip apibrėžta Civiliniame kodekse, vykdydamas profesinę veiklą vartotojams, įskaitant tuos, kurie nėra privatūs namų ūkiai, kitoje valstybėje narėje tiesiogiai parduoda vienkartinius plastikinius gaminius, užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius ar žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, išskyrus asmenis, vykdančius žvejybos veiklą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 28 punkte, arba
9) iš lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyja į Lietuvos Respublikos teritoriją importuotus ir (ar) įvežtus šios dalies 1–8 punktuose išvardytus gaminius ir (ar) gaminių ar produktų pripildytas pakuotes. Jeigu lizingo (finansinės nuomos) sutartis nutraukiama, šiame Įstatyme importuotojui nustatytas pareigas, atsiradusias po sutarties nutraukimo ir turto susigrąžinimo iš buvusio lizingo (finansinės nuomos) gavėjo, perima lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga.“
Pakeisti 2 straipsnio 42 dalį ir ją išdėstyti taip:
„42. Komunalinių atliekų tvarkymo regionas – teritorija, apimanti daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, kurioje savivaldybės bendradarbiauja siekdamos užtikrinti efektyvų savivaldybių organizuojamų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų funkcionavimą, kokybiškų ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems regiono komunalinių atliekų turėtojams.“
Pakeisti 2 straipsnio 431 dalį ir ją išdėstyti taip:
„431. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau − papildanti atliekų surinkimo sistema) − atliekoms, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, supakuotus gaminius), tvarkyti ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diegiama atliekų surinkimo sistema, kuria, taikant gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo būdus ir priemones, papildoma savivaldybių organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema.“
Pakeisti 2 straipsnio 44 dalį ir ją išdėstyti taip:
„44. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, šios ar šių savivaldybių pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir (ar) administravimo funkcijas ir (ar) valdantis regioninius komunalinių atliekų tvarkymo įrenginius, ir (ar) teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.“
Papildyti 2 straipsnį 473 dalimi:
„473. Neigiamą rinkos vertę turinčios atliekos – atliekos, kurių tvarkymo sąnaudos didesnės už pajamas, gaunamas pardavus šias atliekas ir (ar) iš jų gautas medžiagas.“
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 52 dalį.
Pakeisti 2 straipsnio 582 dalį ir ją išdėstyti taip:
„582. Regioninis atliekų tvarkymo centras – visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, valdantis regioninius komunalinių atliekų tvarkymo įrenginius, atliekantis savivaldybių pavestas funkcijas, apimančias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą ar šios paslaugos teikimo organizavimą, kitų atliekų tvarkymą.“
Papildyti 2 straipsnį 5810 dalimi:
„5810. Rinkos vertės neturinčios atliekos – atliekos, kurių tvarkymo sąnaudos lygios pajamoms, gaunamoms pardavus šias atliekas ir (ar) iš jų gautas medžiagas.“
Pakeisti 2 straipsnio 60 dalį ir ją išdėstyti taip:
„60. Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys, kur atliekos šalinamos ant žemės ar žemėje (po žeme). Prie sąvartynų taip pat priskiriami atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus metus) įrenginiai, naudojami atliekoms laikinai laikyti, išskyrus įrenginius, kuriuose:
1) atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos pervežti į naudojimo, pradinio apdorojimo ar šalinimo vietas;
2) atliekos laikomos iki naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau kaip trejus metus;
3) atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau kaip vienus metus.“
Papildyti 2 straipsnį 632 dalimi:
„632. Teigiamą rinkos vertę turinčios atliekos – atliekos, kurių tvarkymo sąnaudos mažesnės už pajamas, gaunamas pardavus šias atliekas ir (ar) iš jų gautas medžiagas.“
Pakeisti 2 straipsnio 64 dalį ir ją išdėstyti taip:
„64. Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais – teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą privalančio įregistruoti asmens atliekamas į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų, Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų baterijų ir (ar) akumuliatorių, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, alyvos perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba naudoti savo reikmėms skirtų daugiau kaip 25 litrų alyvos, daugiau kaip 5 baterijų ir (ar) akumuliatorių, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos vienetų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, pagaminimas Lietuvos Respublikos teritorijoje per vienus kalendorinius metus.“
Papildyti 2 straipsnį nauja 661 dalimi:
„661. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kuri:
1) atlieka procedūras ir technologinius procesus transporto priemonių (šioje dalyje transporto priemonė suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme) techninei būklei išlaikyti ir (ar) atkurti, kad transporto priemonės atitiktų teisės aktų nustatytus techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus ar transporto priemonių dalys, įranga, komponentai, sistemos atitiktų gamintojo patvirtintus veikimo parametrus;
2) pagal transporto priemonės valdytojo iškvietimą šios transporto priemonės buvimo vietoje atlieka šios transporto priemonės diagnostiką, padangų remontą ir (ar) keitimą, ratų keitimą, stiklų taisymą jų nekeičiant, žibintų šviesos šaltinių keitimą, įrangos, komponentų ar sistemos papildymą eksploataciniais skysčiais;
3) atlieka transporto priemonės sudedamųjų dalių, konstrukcijos, rėmo, kėbulo, paskirties, techninių savybių keitimą, kėbulo, rėmo ar laikančiųjų transporto priemonės konstrukcijų keitimą ar modifikavimą panaudojant kitų transporto priemonių dalis ir (arba) papildomų įtaisų įrengimą, dėl kurių keičiasi ar gali keistis transporto priemonės konstrukcija ir (arba) techninės ir eksploatacinės savybės, techniniai duomenys.“
Buvusias 2 straipsnio 661, 662 ir 663 dalis laikyti atitinkamai 662, 663 ir 664 dalimis.
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 68 dalį.
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 71 dalį.
Papildyti 2 straipsnį 75 dalimi:
„75. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.“
3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Įmonės, ketinančios vykdyti atliekų surinkimą, vežimą, atliekų apdorojimą, prekiavimą atliekomis, tarpininkavimą, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas ketinančios laikyti ilgiau kaip šešis mėnesius, nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi registruotis Atliekų tvarkytojų registro informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas įmonėms, kurioms atliekų surinkimas ir (ar) vežimas nėra profesinė veikla ir jos teikia nepavojingųjų atliekų surinkimo ir (ar) vežimo paslaugą Lietuvos Respublikoje kitoms įmonėms ne dažniau kaip tris kartus per kalendorinius metus.“
4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Leidimai
Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus.
Aplinkos ministras konkrečioms ekonominėms veikloms nustato apdorojamų atliekų rūšis ir kiekius, kuriuos įmonė turi teisę apdoroti be leidimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje. Teisė apdoroti atliekas be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo gali būti nustatyta vykdant šias įmonių atliekų apdorojimo veiklas:
1) atliekų pradinį apdorojimą;
2) atliekų paruošimą naudoti pakartotinai;
3) nepavojingųjų atliekų perdirbimą ir (arba) atnaujinimą, įskaitant kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus;
4) įmonės ūkinės veiklos metu susidariusių nepavojingųjų atliekų apdorojimą žemėje, naudingą žemės ūkiui ar gerinantį aplinkos būklę;
5) įmonės ūkinės veiklos metu susidariusių nepavojingųjų atliekų naudojimą kurui arba kitais būdais energijai gauti;
6) apdorotų nepavojingųjų atliekų panaudojimą statant statinius ar gaminant statybos produktus;
7) šios dalies 1–3 ir 6 punktuose nurodytoms veikloms skirtų atliekų laikymą.
Įmonės, apdorojančios atliekas, turi laikytis aplinkos ministro šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose išvardytoms atliekų apdorojimo veikloms nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl pavojingųjų medžiagų kiekio atliekose ir išmetamųjų teršalų ribinių verčių.“
5 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Atliekų tvarkytojų registro informacinė sistema
Atliekų tvarkytojų registro informacinės sistemos objektai yra įmonės, ketinančios vykdyti ar vykdančios:
1) atliekų surinkimą ir (ar) vežimą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje išvardytas išimtis;
2) atliekų apdorojimą;
3) prekybą atliekomis ir (ar) tarpininkavimą;
4) pavojingųjų atliekų laikymą susidarymo vietoje ilgiau kaip šešis mėnesius, nepavojingųjų – ilgiau kaip vienus metus.
Atliekų tvarkytojų registro informacinės sistemos paskirtis – registruoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atliekų tvarkytojus ir tvarkyti duomenis apie šiuos atliekų tvarkytojus aplinkos ministro tvirtinamuose Atliekų tvarkytojų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka nustatytą laiką.
Atliekų tvarkytojų registro informacinės sistemos duomenys yra vieši, išskyrus jiems tvarkyti naudojamus Atliekų tvarkytojų registro informacinės sistemos nuostatuose nurodytus asmens duomenis.
Atliekų tvarkytojų registro informacinės sistemos ir duomenų valdytoja – Aplinkos ministerija.“
6 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Tvarko atliekų apskaitą ir teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą per Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą aplinkos ministro įgaliotai institucijai aplinkos ministro įgaliotų institucijų nustatyta tvarka:“.
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) atliekų darytojai, atsižvelgdami į susidarančių atliekų kiekį ir (ar) rūšį, ir (ar) vykdomą veiklą, ir (ar) įmonės dydį, aplinkos ministro nustatytais atvejais.“
7 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 112 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„112 straipsnis. Atliekų tvarkymo specialistų kompetencija
Eksploatuoti sąvartynus, surinkti, vežti, apdoroti pavojingąsias atliekas, deginti atliekas gali tik atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie:
1) išklausė šio straipsnio 4 dalyje nurodytus specialistų mokymo kursus (toliau šiame straipsnyje – specialistai) ir gavo jų žinias ir kompetenciją atitinkamoje atliekų tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą (toliau – pažymėjimas), arba
2) yra valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ir turi valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą ar kitą atitinkamų mokymų kursų baigimą patvirtinantį dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti šioje dalyje nurodytą atliekų tvarkymo veiklą. Valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, neturintys šiame punkte nurodyto dokumento, turi turėti šios dalies 1 punkte nurodytą pažymėjimą.
Pažymėjimą privalo turėti:
1) sąvartynus eksploatuojančių įmonių vadovai ir jų paskirti kiti už sąvartynų eksploatavimą atsakingi darbuotojai;
2) už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą atsakingi įmonių darbuotojai;
3) už bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio eksploatavimą ir kontrolę atsakingi šių įmonių darbuotojai.
Aplinkos ministras nustato minimalius reikalavimus specialistų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų, kurių paskirtis – suteikti ar tobulinti žinias apie teisės aktais nustatytus reikalavimus atliekų tvarkymui ir atliekų tvarkytojams, (toliau šiame straipsnyje – mokymo programos) turiniui, mokymo programų derinimo tvarką. Aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka derina mokymo programas.
Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios yra parengusios ir su aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka suderinusios mokymo programas, Lietuvos Respublikoje gali vykdyti specialistų mokymus pagal savo parengtas mokymo programas, specialistams išduoti pažymėjimus.
Specialistai, turintys pažymėjimą, privalo ne rečiau kaip kas penkerius metus aplinkos ministro nustatyta tvarka tobulinti kompetenciją šio straipsnio 4 dalyje nurodytuose specialistų mokymo kursuose.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įmonės privalo užtikrinti, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą vykdytų tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantys asmenys.“
8 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms šio Įstatymo 7, 9, 15 ir 17 straipsnių reikalavimai netaikomi tol, kol jas priima atliekas surenkanti, šalinanti arba naudojanti įmonė, kuri turi leidimą ir (ar) yra registruota Atliekų tvarkytojų registro informacinėje sistemoje.“
9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Aplinkos ministerija formuoja atliekų, kurioms taikomas šis įstatymas, prevencijos ir tvarkymo valstybės politiką, reglamentuoja laikinąjį atliekų laikymą ir tvarkymą, kontroliuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.“
10 straipsnis. 251 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 251 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tvirtina komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;“.
Pakeisti 251 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijas, susijusias su komunalinių atliekų ir (ar) kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu ir komunalinių atliekų deginimu;“.
Pakeisti 251 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tarybos finansavimo šaltiniai yra šio straipsnio 4 dalyje numatytos Tarybos pajamos. Tarybos strateginiame veiklos plane numatytos ir vykdomos programos, įgyvendinamos atliekant komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuojamos iš Tarybos pajamų, gautų šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 251 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Tarybos pajamos, gautos pagal šią dalį ir pervestos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms, įgyvendinamoms atliekant komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuoti.“
11 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius privalo atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas, jeigu, užtikrindama šių funkcijų finansavimą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (toliau – įmoka) arba kitų šaltinių lėšomis, jas paveda atlikti savivaldybė:“.
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tikrinti, kaip yra vykdomi sutartiniai įsipareigojimai tarp savivaldybės ar jos įgalioto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo;“.
Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) pateikti savivaldybės tarybai rinkliavos ar įmokos dydžio apskaičiavimą; savivaldybės tarybai patvirtinus naujus rinkliavos ar įmokos dydžius, savo interneto svetainėje viešai skelbti skaičiuojant rinkliavos ar įmokos dydžius naudotą informaciją apie prognozuotas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sąnaudas ir iki kiekvienų kalendorinių metų birželio 1 dienos paskelbti praėjusių kalendorinių metų faktines komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sąnaudas pagal regioninės kainos projekte nurodytas regioninių atliekų tvarkymo centrų sąnaudų grupes ir sąnaudų, kurias šio Įstatymo 302 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka prideda savivaldybių tarybos, nustatydamos rinkliavos ar įmokos dydžius, grupes;“.
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) rinkti, analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą savivaldybės ir (ar) atliekų tvarkymo regiono teritorijoje, regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir savivaldybės tarybos patvirtinto savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių, užtikrinančių Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą;“.
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir prevencijos klausimais;“.
Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 3 dalies 9 punktą.
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, nurodytas šio Įstatymo 305 straipsnio 1 dalyje;“.
Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnio 3 dalies 11 punktą.
Papildyti 30 straipsnio 3 dalį 12 punktu:
„12) pasirašyti šio straipsnio 16 dalyje nurodytas sutartis su gamintojais ir (ar) importuotojais, jų organizacijomis;“.
Papildyti 30 straipsnio 3 dalį 13 punktu:
„13) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros paslaugos teikimą;“.
Papildyti 30 straipsnio 3 dalį 14 punktu:
„14) Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymo paslaugų teikimą;“.
Papildyti 30 straipsnio 3 dalį 15 punktu:
„15) kaupti ir teikti savivaldybei šio Įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;“.
Papildyti 30 straipsnio 3 dalį 16 punktu:
„16) teikti savivaldybei ataskaitas apie pavestų funkcijų vykdymą;“.
Papildyti 30 straipsnio 3 dalį 17 punktu:
„17) pasibaigus finansiniams metams, iki kitų finansinių metų liepos 1 dienos savo interneto svetainėje viešai paskelbti audituotą metinę finansinę ataskaitą ir auditoriaus išvadą, kurie turi būti skelbiami toje interneto svetainėje ne trumpiau kaip 3 metus;“.
Papildyti 30 straipsnio 3 dalį 18 punktu:
„18) vykdyti savivaldybės tarybos, savivaldybės vykdomosios institucijos ar Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka jos įgalioto asmens sprendimus dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, priimtus įgyvendinant šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas;“.
Papildyti 30 straipsnio 3 dalį 19 punktu:
„19) teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;“.
Papildyti 30 straipsnio 3 dalį 20 punktu:
„20) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja komunalinių atliekų turėtojų prašymus, skundus dėl jiems nustatytos (apskaičiuotos) rinkliavos ar įmokos, rinkliavos ar įmokos lengvatų pritaikymo savivaldybės nustatyta tvarka, dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės, tai yra surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo kokybės, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo;“.
Papildyti 30 straipsnio 3 dalį 21 punktu:
„21) užtikrinti komunalinių atliekų turėtojų vykdomo komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų rūšiavimo kokybę, vykdant nurodyto rūšiavimo priežiūros ir kontrolės veiklas (komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų rūšiavimo priemonių turinio patikrą ir (ar) sudėties tyrimus, šių atliekų rūšiavimo pažeidimų nustatymą, registravimą, prevenciją ir kitas), o nustačius komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų rūšiavimo pažeidimus – perduoti informaciją apie šiuos pažeidimus savivaldybės vykdomosios institucijos Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka įgaliotam asmeniui, atsakingam už tolesnį šių pažeidimų nagrinėjimą ir, esant pagrindui, pažeidėjų patraukimą atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.“
Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių teritorijose susidariusios komunalinės atliekos ir kitos buityje susidarančios atliekos, kurios šalinamos nepavojingųjų atliekų sąvartyne, šalinamos tik tame komunalinių atliekų tvarkymo regione įrengtame nepavojingųjų atliekų sąvartyne. Regioniniame nepavojingųjų atliekų sąvartyne taip pat šalinamos gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančios nepavojingosios, šalinti nepavojingųjų atliekų sąvartyne skirtos atliekos.“
Pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal nustatytus teisės aktų ir sudarytų sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo reikalavimus užtikrina atliekų tvarkytojas, teikiantis šią paslaugą. Už atliekų tvarkytojo teikiamos paslaugos kokybės priežiūrą ir kontrolę, įskaitant komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir atliekų tvarkytojų pasirašytų sutarčių sutartinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą ir kontrolę, už šios paslaugos nepertraukiamą teikimą atsakinga atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija arba Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka jos įgaliotas asmuo.“
Pakeisti 30 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Aplinkos ministras nustato minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimo reikalavimus.“
Pakeisti 30 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemose komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas paruošti naudoti pakartotinai ir perdirbti. Visiems komunalinių atliekų turėtojams turi būti:
1) užtikrintas aprūpinimas mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemonėmis;
2) užtikrintas aprūpinimas biologinių atliekų surinkimo ir (ar) sutvarkymo priemonėmis;
3) užtikrintas aprūpinimas antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų, įskaitant pakuočių atliekas), tekstilės atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;
4) užtikrinta galimybė atiduoti kitas buityje susidarančias atliekas (medienos, mineralines atliekas (betono, plytų, plytelių, keramikos ir kitas), metalų, stiklo, plastiko, gipso ir kitas atliekas, susidariusias gyventojui atliekant statybos darbus ūkio būdu, buityje susidarančias padangų, nepriskiriamų apmokestinamiesiems gaminiams, atliekas ir kitas);
5) užtikrinta galimybė atiduoti baldų, buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos, baterijų, akumuliatorių ir kitas komunalines atliekas;
6) užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias pavojingąsias atliekas;
7) užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias padangų, priskiriamų apmokestinamiesiems gaminiams, atliekas.“
Papildyti 30 straipsnį 101 dalimi:
„101. Savivaldybė ar jos pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, neimdamas papildomo mokesčio iš komunalinių atliekų turėtojų, turi užtikrinti jų aprūpinimą šio straipsnio 10 dalyje nurodytomis komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir (ar) sutvarkymo priemonėmis ir galimybes atiduoti nurodytas atliekas. Komunalinių atliekų turėtojų aprūpinimas šio straipsnio 10 dalyje nurodytomis komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir (ar) sutvarkymo priemonėmis ir galimybių atiduoti nurodytas atliekas užtikrinimas finansuojamas rinkliavos ar įmokos lėšomis ir (ar) pagal šio Įstatymo aštuntąjį1–aštuntąjį6 ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą finansuojamas gamintojų ir (ar) importuotojų, ir (ar) jų organizacijų, ir (ar) kitų finansavimo šaltinių lėšomis.“
Pakeisti 30 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, įskaitant komunalinių atliekų sraute susidarančias pakuočių atliekas, tvarkymo paslaugą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti, jeigu jį parenka savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (netaikoma atliekų tvarkytojams, surenkantiems gaminių ir pakuočių atliekas papildančiose atliekų surinkimo sistemose). Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, parinkęs šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus, privalo per 5 darbo dienas informuoti komunalinių atliekų turėtojus, paskelbdamas savivaldybės nustatyta tvarka šių atliekų tvarkytojų pavadinimus ir kontaktinius duomenis.“
Pakeisti 30 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Asmuo (fizinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens filialas ar atstovybė) yra komunalinių atliekų turėtojas, nepaisant jo teisinės formos ar vykdomos veiklos pobūdžio, ir turi rūšiuoti komunalines atliekas ir kitas buityje susidarančias atliekas, kurias rūšiuoti nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.“
Pakeisti 30 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytai pareigai organizuoti atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ir (ar) akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), tvarkymą ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti, sudarydami sutartis su savivaldybėmis, gamintojai ir importuotojai ar licencijuotos organizacijos gali diegti papildančias atliekų surinkimo sistemas, prioritetą teikdami savivaldybių organizuojamoms komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms. Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 30 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų ir pakuočių atliekų tvarkymą, savivaldybės (arba savivaldybių pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, arba savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, kuriam savivaldybės paveda valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šias sutartis:
1) šio Įstatymo 342 ir 343 straipsniuose nurodytas gaminių atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, jų panaudojimo organizavimo ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų, susijusių su šio Įstatymo 342 ir 343 straipsniuose nurodytų gaminių atliekų neimant papildomo mokesčio surinkimu, finansavimo proporcingai gamintojo ir (ar) importuotojo ar jų organizacijos buitinės elektros ir elektroninės įrangos užimamai rinkos daliai sutartis;
2) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas bendradarbiavimo sutartis ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartis, kaip numatyta šio straipsnio 162 dalyje;
3) šio Įstatymo 3419 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas gaminių atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, jų panaudojimo organizavimo ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų, susijusių su šio Įstatymo 3419 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų gaminių atliekų neimant papildomo mokesčio surinkimu, finansavimo proporcingai gamintojų ir (ar) importuotojų organizacijos užimamai motociklų ir lengvųjų automobilių padangų rinkos daliai sutartis.“
Pakeisti 30 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Savivaldybės privalo įgyvendinti Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais, užtikrinti šiuos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimus:
1) užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų teikiama visiems komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje, atitiktų aplinkos ministro nustatytus minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus ir teisės aktuose, reguliuojančiuose aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos sritis, nustatytus reikalavimus;
2) užtikrinti mišrių komunalinių atliekų tvarkymą visiems komunalinių atliekų turėtojams;
3) užtikrinti antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams;
4) užtikrinti biologinių atliekų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams;
5) užtikrinti tekstilės atliekų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams;
6) atskirai rinkti komunalinėse atliekose esančias antrines žaliavas (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų, įskaitant pakuočių atliekas) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (ar) naudojant kitas surinkimo priemones;
7) užtikrinti buityje susidarančių medienos, mineralinių atliekų (betono, plytų, plytelių, keramikos ir kitų), metalų, stiklo, plastiko, gipso ir kitų atliekų, susidariusių gyventojui atliekant statybos darbus ūkio būdu, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, padangų ir kitų atliekų rūšiavimo galimybę, organizuoti šių atliekų, išskyrus padangų, priskiriamų apmokestinamiesiems gaminiams, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, surinkimą apvažiuojant atliekų turėtojus pagal aplinkos ministro tvirtinamus minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus (toliau – atliekų surinkimas apvažiuojant) ir įrengti šių atliekų surinkimo aikšteles (toliau – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės), taip pat gali organizuoti šių atliekų surinkimą kitais būdais savivaldybės nustatyta tvarka;
8) užtikrinti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų (išskyrus elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių atliekas) atskirą surinkimą, organizuoti šių atliekų surinkimą apvažiuojant ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Taip pat gali organizuoti šių atliekų surinkimą kitais būdais savivaldybės nustatyta tvarka. Užtikrinti, kad savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose nebūtų atsisakoma iš gyventojų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekas;
9) mažinti šalinamų savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų kiekį;
10) šviesti ir informuoti visuomenę apie komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo galimybes;
11) užtikrinti, kad kiekvienoje savivaldybėje ir komunalinių atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologines atliekas;
12) įrengti namų ūkiuose naudotų daiktų, dar netapusių atliekomis, surinkimo, atnaujinimo ir remonto ir (ar) atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo ir paruošimo pakartotinai naudoti vietas.“
Pakeisti 30 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos jų teritorijose surinktos tik po rūšiavimo likusios netinkamos naudoti komunalinės atliekos ir kitos buityje susidarančios atliekos.“
Pakeisti 30 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Siekdamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje vadovautis atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“, savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 72 ir 10 straipsniuose nurodytas vienkartinių plastikinių gaminių atliekų ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo sutartis. Komunalinių atliekų sraute susidarančių vienkartinių plastikinių gaminių atliekų ir šiukšlių surinkėjus, vežėjus, apdorotojus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkos ministras tvirtina šių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų rekomendacijas.“
12 straipsnis. 301 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 301 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„301 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis ir rinkliava“.
Pakeisti 301 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Organizuojant komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba, esant butų arba kitų patalpų savininkų raštu įformintam susitarimui, asmenys, sudarę Civiliniame kodekse nurodytas jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, (toliau – įgalioti asmenys).“
Pakeisti 301 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka;“.
Pakeisti 301 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo gali būti kreipiamasi į Regionų administracinį teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą.“
13 straipsnis. 302 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 302 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„302 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara
Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami taip:
1) solidarumo – šis principas, nustatant rinkliavą ar įmoką, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar įmoka tampa didesne našta;
2) proporcingumo – šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar įmokos dydis neviršytų to, kiek yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reiškia, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar įmoka turi būti proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos;
3) nediskriminavimo – šis principas reiškia, kad, nustatant rinkliavą ar įmoką tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi rinkliavos ar įmokos nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydis;
4) sąnaudų susigrąžinimo – šis principas reiškia, kad už suteiktą paslaugą gautos pajamos turi padengti būtinąsias su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas tai paslaugai teikti. Įgyvendinant šį principą, reikia nustatyti tokį rinkliavos ar įmokos dydį, kuris užtikrintų, kad komunalinių atliekų turėtojai padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą ir funkcionavimą, nustatytus reikalavimus;
5) skaidrumo – šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie rinkliavos ar įmokos nustatymo ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydį būtų vieša.
Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas ir kitas buityje susidarančias atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą.
Nustatant rinkliavos ar įmokos dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės tvirtinamomis rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktais.
Savivaldybių tarybų nustatytos rinkliavos ar įmokos ir šio Įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta informacija skelbiama atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje.
Regioninė kaina, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, nustatomą Tarybos vadovaujantis jos tvirtinama komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, grindžiama būtinosiomis su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis, reikalingomis reguliuojamajai veiklai vykdyti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai užtikrinti, priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo užtikrinimui ir aplinkos taršos mažinimui (toliau – regioninės kainos būtinosios sąnaudos). Į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas neįskaičiuojamos sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai. Nustatant regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, įvertinama ir atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartys, būtinos investicijos ir atidėjinių sąvartynų uždarymui poreikis, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą. Regioninio atliekų tvarkymo centro įgyvendinamų atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudos, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudos tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (arba) jų organizacijos pagal šio Įstatymo aštuntąjį1–aštuntąjį6 ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, atliekų deginimo sąnaudos, patiriamos atsiskaitant su bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytoju už po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias sudegintas komunalines atliekas, pripažįstamos regioninės kainos būtinosiomis sąnaudomis. Pareiga pagrįsti, kad regioninė kaina grindžiama būtinosiomis sąnaudomis, tenka regioniniam atliekų tvarkymo centrui.
Regioninės kainos projekto rengimo etapai:
1) regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais principais ir 2 dalyje nustatytais reikalavimais, Tarybos patvirtinta komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės kainos galiojimo termino pabaigos, parengia ir Tarybai pateikia regioninės kainos apskaičiavimo projektą;
2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams rengiant regioninės kainos apskaičiavimo projektus, savivaldybės privalo suteikti visą jiems reikalingą informaciją;
3) su teikiamais derinti regioninių kainų apskaičiavimo projektais regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikia regioninių kainų apskaičiavimo projektų pagrindimą ir veiklos planus, atsižvelgdami į Tarybos patvirtintą komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką. Regioninės kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai. Komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybės ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo regioninės kainos apskaičiavimo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai;
4) Taryba, per 5 mėnesius nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų, nurodytų Tarybos patvirtintoje komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikoje, pateikimo dienos išnagrinėjusi regioninės kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę kainą. Tarybai nenustačius naujos regioninės kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė nustatyta regioninė kaina. Tarybos nustatyta regioninė kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu nustatytos regioninės kainos įsigaliojimo;
5) Taryba turi teisę grąžinti papildyti regioninės kainos apskaičiavimo projektą regioniniam atliekų tvarkymo centrui, kai Tarybai pateiktame regioninės kainos apskaičiavimo projekte regioninė kaina apskaičiuota nesilaikant regioninės kainos nustatymo reikalavimų, nustatytų komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikoje, ir (arba) yra klaidinga.
Tarybos nustatytos regioninės kainos koreguojamos kartą per metus, jeigu pasikeičia reguliuojamosios veiklos apimtis ir (ar) jeigu vadovaujantis šio Įstatymo 306 straipsnyje numatyta reguliuojamosios veiklos ataskaita yra nustatoma, kad reguliuojamojoje veikloje patirtos faktinės regioninės kainos būtinosios sąnaudos 5 ar daugiau procentų skiriasi nuo į regioninę kainą įskaičiuotų regioninės kainos būtinųjų sąnaudų, ir (ar) Tarybos sprendimu po šio Įstatymo 308 straipsnyje nustatyta tvarka Tarybos atlikto regioninio atliekų tvarkymo centro vykdomos reguliuojamosios veiklos patikrinimo paaiškėjus aplinkybėms, turinčioms įtakos regioninės kainos koregavimui, ir (ar) savivaldybės iniciatyva, jeigu faktiškai patiriamų regioninės kainos būtinųjų sąnaudų suma viršija arba yra mažesnė už visų tos savivaldybės komunalinių atliekų turėtojų per kalendorinius metus turimą sumokėti dalį rinkliavos ar įmokos sumos, kuria apmokamos regioninės kainos būtinosios sąnaudos. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės kainos perskaičiavimo projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, Tarybai pateikia ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos, o tais metais, kai baigiasi Tarybos nustatytos regioninės kainos galiojimo terminas, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki mėnesio ir dienos, kai buvo nustatyta galiojanti regioninė kaina.
Tarybos nustatytos galiojančios regioninės kainos skelbiamos Tarybos interneto svetainėje ir kitomis priemonėmis.
Savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosioms sąnaudoms priskiriamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos, komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų sąnaudos, komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir (ar) kompostavimo aikštelių, kurias savivaldybių pavedimu valdo regioninis atliekų tvarkymo centras, šio Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytų priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudos, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo ne regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudos tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai, ir (arba) jų organizacijos pagal šio Įstatymo aštuntąjį1–aštuntąjį6 ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, (toliau – savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosios sąnaudos).
Savivaldybių tarybos, vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais principais ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytais reikalavimais, taikydamos Tarybos nustatytas regionines kainas, vadovaudamosi Vyriausybės tvirtinamomis rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinąsias sąnaudas, ne vėliau kaip per 7 mėnesius nuo pirmą kartą nustatytų regioninių kainų nustatymo dienos apskaičiuoja ir patvirtina naujus rinkliavos ar įmokos dydžius arba ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo perskaičiuotų arba vėlesnių metų naujų regioninių kainų nustatymo dienos apskaičiuoja ir patvirtina naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar įmokos dydžius. Sprendimą dėl patvirtintų naujų rinkliavos ar įmokos dydžių taikymo pradžios ir trukmės priima savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Tarybos nustatytos regioninės kainos likusį galiojimo laikotarpį, naujo rinkliavos ar įmokos dydžio, perskaičiuoto dėl šio straipsnio 7 ir 11 dalyse ir (ar) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių, patvirtinimo datą. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytą terminą nepatvirtina naujų arba esamų rinkliavos ar įmokos dydžių, taikomi rinkliavos ar įmokos dydžiai, galioję iki naujų apskaičiuotų regioninių kainų dydžių (toliau – seni rinkliavos ar įmokos dydžiai). Jeigu pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui patvirtinti nauji rinkliavos ar įmokos dydžiai yra didesni už senus rinkliavos ar įmokos dydžius, savivaldybei ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui apskaičiuojant sumas, mokėtinas atliekų turėtojų už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą per laikotarpį nuo šioje dalyje nurodyto naujų rinkliavos ar įmokos dydžių patvirtinimo termino pabaigos iki faktinio naujų rinkliavos ar įmokos dydžių įsigaliojimo dienos, taikomi seni rinkliavos ar įmokos dydžiai. Dėl šioje dalyje nustatyto termino nesilaikymo susidariusį sumų, mokėtinų už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, skirtumą savivaldybės kompensuoja iš savivaldybių biudžetų lėšų. Jeigu pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui patvirtinti nauji rinkliavos ar įmokos dydžiai yra mažesni už senus rinkliavos ar įmokos dydžius, savivaldybė arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius perskaičiuoja sumas, mokėtinas atliekų turėtojų už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą per laikotarpį nuo šioje dalyje nurodyto naujų rinkliavos ar įmokos dydžių patvirtinimo termino pabaigos iki faktinio naujų rinkliavos ar įmokos dydžių įsigaliojimo dienos, ir grąžina atliekų turėtojams permokėtas sumas arba užskaito šias sumas kaip dalį būsimų rinkliavos ar įmokos mokėjimų už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą.
Taikant rinkliavą ar įmoką savivaldybėje, savivaldybė ar jos pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius turi užtikrinti savivaldybėje faktiškai patiriamų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų, kurios šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka turi būti įskaičiuotos į rinkliavos ar įmokos dydį, apmokėjimą regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir atliekų tvarkytojams. Jeigu savivaldybėje faktiškai patiriamos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudos viršija atliekų turėtojų per kalendorinius metus sumokėtą rinkliavos ar įmokos lėšų sumą arba yra už ją mažesnės, savivaldybės turi iš naujo įvertinti savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinąsias sąnaudas ir (arba) inicijuoti regioninės kainos koregavimą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, perskaičiuoti ir nustatyti tokį rinkliavos ar įmokos dydį, kuris leistų užtikrinti savivaldybėje faktiškai patiriamų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų, kurios šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka turi būti įskaičiuotos į rinkliavos ar įmokos dydį, apmokėjimą regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir atliekų tvarkytojams. Savivaldybės taryba gali teikti lengvatas atliekų turėtojams savivaldybės biudžeto sąskaita. Lengvatos atliekų turėtojams teikiamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Savivaldybės tarybos sprendimu atliekų turėtojams (fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims), kompostuojantiems komunalinėms atliekoms priskiriamas biologines atliekas jų susidarymo vietoje, gali būti nustatyta mažesnė mokėtina rinkliavos ar įmokos suma. Savivaldybė arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, vykdydami komunalinių atliekų turėtojų registravimą aplinkos ministro nustatyta tvarka, turi teisę tvarkyti duomenis apie atliekų turėtojų (fizinių asmenų ir juridinių asmenų) vykdomą biologinių atliekų, kurios priskiriamos komunalinėms atliekoms, kompostavimą jų susidarymo vietoje.
Atliekų turėtojai su savivaldybe ar juridiniu asmeniu, atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, atsiskaito mokėdami nustatytą rinkliavą ar įmoką vadovaudamiesi:
1) Rinkliavų įstatymo nuostatomis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava;
2) sudarytomis sutartimis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma įmoka.
Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainį už regioninio atliekų tvarkymo centro sudegintas po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias komunalines atliekas. Visais atvejais bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomas komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainis negali viršyti pagal šio straipsnio 16 dalį nustatytos komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos.
Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, vadovaudamiesi Tarybos patvirtinta po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, parengia ir Tarybai pateikia komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų, nurodytų jos tvirtinamoje po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodikoje, pateikimo dienos, išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą, nustato komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą konkrečiam bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektas Tarybai turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki galiojančio įkainio viršutinės ribos termino galiojimo pabaigos. Taryba privalo grąžinti koreguoti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui, kai Tarybai pateikta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba yra apskaičiuota nesilaikant komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo reikalavimų, nustatytų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodikoje, ir (arba) šis projektas yra klaidingas.
Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus bei alternatyvius atliekų šalinimo būdus ir yra pagrįsta būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis. Būtinosios komunalinių atliekų deginimo sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų išlaikymo sąnaudas, protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, nustatomą Tarybos vadovaujantis jos tvirtinama komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika. Pareiga pagrįsti, kad komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba grindžiama būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis, tenka bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui.
Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir yra koreguojama kartą per metus. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas perskaičiuoto komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos tvirtinama po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta galiojanti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų, nurodytų jos tvirtinamoje po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodikoje, pateikimo dienos išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą, nustato perskaičiuotą komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą.
Tarybos nutarimas dėl komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre, o juo nustatyta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba įsigalioja nuo kito mėnesio pirmosios dienos.“
14 straipsnis. 303 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 303 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) derina regioninės kainos apskaičiavimo projektą su komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėmis šio Įstatymo 302 straipsnyje numatyta tvarka;“.
15 straipsnis. 305 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 305 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„305 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas
Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas apima šias funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:
1) sutarčių su komunalinių atliekų turėtojais pasirašymą;
2) rinkliavos ar įmokos surinkimą;
3) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų išmokėjimą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams;
4) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų apskaitą, tvarkomą atskirai nuo kitų savo vykdomų veiklų, pagal kiekvieną komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį teikėją ir kiekvieną lėšas gaunantį subjektą;
5) viešą informacijos teikimą apie į apskaitą įtrauktas ir išmokėtas komunalinių atliekų tvarkymo lėšas;
6) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimą;
7) rinkliavos ar įmokos permokų grąžinimo ir nepriemokų išieškojimo administravimą;
8) savivaldybės vykdomosios institucijos Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka įgalioto asmens sprendimų dėl lengvatų suteikimo atliekų turėtojams, mokantiems rinkliavą ar įmoką, projektų parengimą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudomis laikomos juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, sąnaudos, patirtos apskaičiuojant ir surenkant rinkliavą ar įmokas, išrašant sąskaitas už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, darbuotojų atlyginimų ir biuro eksploatavimo sąnaudos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijomis.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas savivaldybė atlieka pati įstatymų nustatyta tvarka.
Rinkliava ar įmoka, nustatyta vadovaujantis Vyriausybės tvirtinamomis rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktais, privaloma visiems atliekų turėtojams.
Rinkliavos ar įmokos lėšos gali būti naudojamos tik regioninės kainos būtinosioms sąnaudoms finansuoti ir šio Įstatymo 302 straipsnio 9 dalyje nurodytoms savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosioms sąnaudoms padengti.“
16 straipsnis. 306 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 306 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, užtikrina reguliuojamosios veiklos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, vadovaudamiesi šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, užtikrina reguliuojamosios veiklos komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.“
17 straipsnis. 309 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 309 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą komunalinių atliekų ar komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui duodami ir atsakomybė už pažeidimus nustatoma Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Taryba ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų komunalinių atliekų ar komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sektoriuje mastą ir poveikį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos vartotojams ir (ar) kitiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Tarybos ar Konkurencijos tarybos kompetenciją.“
18 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vadovaudamosi šio Įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nurodytais reikalavimais, savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, kuriomis reglamentuojamas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimas ir užtikrinama, kad šios paslaugos atitiktų teisės aktuose, reguliuojančiuose aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos sritis, nustatytus reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąlygas.“
19 straipsnis. 311 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 311 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Informacija apie regioninius atliekų tvarkymo centrus, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojus, juridinį asmenį, savivaldybių pavedimu atliekantį komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybę, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą ir renovaciją, rinkliavos ar įmokos dydį, jų struktūrą, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus yra vieša ir skelbiama savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, interneto svetainėse. Savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, interneto svetainėse skelbiama informacija atnaujinama, kai pakeičiama.“
Pakeisti 311 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Keičiantis rinkliavos ar įmokos dydžiui, regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, juridinis asmuo, savivaldybių pavedimu vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, ir savivaldybė viešai savo interneto svetainėse, taip pat regioniniame laikraštyje ar kitomis visuomenės informavimo priemonėmis informuoja atliekų turėtojus apie pasikeitusias ir nustatytas rinkliavas ar įmokas.“
20 straipsnis. 312 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 312 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„312 straipsnis. Ginčų ir skundų nagrinėjimas
Atliekų turėtojų skundus dėl jiems nustatytos (apskaičiuotos) rinkliavos ar įmokos, rinkliavos ar įmokos lengvatų pritaikymo Viešojo administravimo įstatyme ir savivaldybės tarybos patvirtintose ginčų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka savivaldybės pavedimu pirmiausia nagrinėja komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Nagrinėjami tik skundai ir ginčai, dėl kurių kreipiamasi raštu. Nesutinkant su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus arba juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į savivaldybės vykdomąją instituciją arba savivaldybės vykdomosios institucijos Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka įgaliotą asmenį. Nesutinkant su savivaldybės vykdomosios institucijos arba savivaldybės vykdomosios institucijos Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka įgalioto asmens priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, savivaldybės vykdomosios institucijos arba savivaldybės vykdomosios institucijos Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka įgalioto asmens sprendimas arba neveikimas gali būti skundžiamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai (Lietuvos administracinių ginčų komisijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka) arba administraciniam teismui.
Taryba ne teismo tvarka nagrinėja bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių. Šie ginčai nagrinėjami Tarybos patvirtintose ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka. Tarybos sprendimas dėl šioje dalyje nurodytų ginčų yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Tarybos sprendimus privaloma vykdyti, jeigu nė viena šalis per 30 kalendorinių dienų nuo Tarybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.
Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčą, įskaitant sprendimus atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, ir kiti sprendimai, užkertantys kelią nagrinėti ginčą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.
Atliekų turėtojų skundus ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės, tai yra surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo kokybės, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija arba savivaldybės vykdomosios institucijos Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas asmuo. Nagrinėjami tik skundai ir ginčai, dėl kurių kreipiamasi raštu. Šioje dalyje nurodyti ginčai ir skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatyme ir savivaldybės tarybos patvirtintose ginčų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka. Nesutinkant su savivaldybės vykdomosios institucijos Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka įgalioto asmens priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Nesutinkant su savivaldybės vykdomosios institucijos priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas arba neveikimas gali būti skundžiamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka administraciniam teismui.“
21 straipsnis. 313 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 313 straipsnį.
22 straipsnis. 321 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 321 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo aštuntajame1–aštuntajame6 ir aštuntajame11 skirsniuose nurodytiems gaminiams ir pakuotėms yra taikomas gamintojo atsakomybės principas. Tai apima gaminių ar pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, atliekų apdorojimo sistemos organizavimą ir (ar) dalyvavimą organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, įskaitant šioms veikloms tenkančių išlaidų finansavimą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka nustatyto mokesčio mokėjimą už aplinkos teršimą gaminių ar pakuočių atliekomis, visuomenės švietimą atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais, informacijos apie gaminius, pakuotes ir jų atliekų tvarkymą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams teikimą, grąžinamų produktų ir juos panaudojus susidarančių atliekų priėmimą, tvarkymą ir finansinę atsakomybę už tokią veiklą.“
23 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, taip pat lėšos, gaunamos pagal šio Įstatymo 341 straipsnio 7 dalyje, 342 straipsnio 3 dalyje, 345 straipsnio 2 dalyje, 3412 straipsnio 2 dalyje, 3416 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, kuriais užtikrinamas atliekų tvarkymo finansavimas.“
24 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, taip pat lėšos, gaunamos pagal šio Įstatymo 341 straipsnio 7 dalyje, 342 straipsnio 3 dalyje, 345 straipsnio 3 dalyje, 3412 straipsnio 2 dalyje, 3416 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, kuriais užtikrinamas atliekų tvarkymo finansavimas.“
25 straipsnis. 341 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 341 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) įvykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato, kokį mažiausią elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekį pagal minimalius elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudojimo reikalavimus turi sutvarkyti gamintojai ir importuotojai, atsižvelgdama į per praėjusius kalendorinius metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį ir į minimalius gamintojų ir importuotojų organizuojamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemų kokybės reikalavimus.“
Pakeisti 341 straipsnio 9 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„9. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi organizuoti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemose, komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, iš platintojų surinktų buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:“.
Pakeisti 341 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„27. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai privalo elektros ir elektroninės įrangos atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis, tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai, atsižvelgdami į vykdomą elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo veiklą ir tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos rūšis, privalo atitikti ir taikyti atitinkamus Europos standartus.“
26 straipsnis. 342 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 342 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Siekdami kolektyviai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – Organizacija) ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais, jai pavesti organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 punktuose ir 9, 10 dalyse nustatytas pareigas ar Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 punktuose ir 9, 10 dalyse nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais. Pavedant pareigas vykdyti Organizacijai, privaloma laikytis šių reikalavimų:
1) Norėdami kolektyviai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 punktuose ir 9, 10 dalyse nustatytas pareigas, gamintojai ir (ar) importuotojai pirmą kartą pavesti Organizacijai vykdyti šias pareigas arba pakeisti Organizaciją, kuri jų pavedimu ateinančiais kalendoriniais metais vykdys šias pareigas, gali ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos, išskyrus atvejus, kai gamintojai ir (ar) importuotojai elektros ir elektroninės įrangos tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais pradeda po gruodžio 1 dienos.
2) Gamintojai ir (ar) importuotojai, kurie elektros ir elektroninės įrangos tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais pradeda po gruodžio 1 dienos, vykdyti šios dalies 1 punkte nurodytas pareigas Organizacijai gali pavesti per vieną mėnesį nuo užsiregistravimo aplinkos ministro nustatyta tvarka Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje dienos.
3) Gamintojai ir (ar) importuotojai, pavedę savo pareigas vykdyti vienai Organizacijai, negali pavesti kitai Organizacijai jų pareigas vykdyti tuo pačiu kalendorinių metų laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai Organizacijai išduotos licencijos galiojimas sustabdytas arba panaikintas.
4) Sustabdžius ar panaikinus Organizacijai licencijos galiojimą, per vieną mėnesį gamintojai ir (ar) importuotojai gali kitai Organizacijai pavesti einamaisiais metais vykdyti gamintojams ir (ar) importuotojams nustatytas pareigas.
5) Visiems gamintojams ir (ar) importuotojams, kurie šios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais Organizacijai vykdyti pareigas einamaisiais metais paveda po einamųjų kalendorinių metų I ketvirčio pabaigos, turi būti taikomos vienodos pareigų vykdymo sąlygos, tai yra vienodi elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo įkainiai, įsipareigojimas dėl Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių įvykdymo lygio, bet šiuo likusiu einamųjų metų laikotarpiu jos gali skirtis nuo pareigų vykdymo sąlygų, kurios nuo šių einamųjų metų pradžios taikomos anksčiau pareigų vykdymą Organizacijai pavedusiems gamintojams ir (ar) importuotojams.“
Pakeisti 342 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Siekdama gauti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 3425 straipsnio 1 dalyje ir 3426 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ir (ar) laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas. Tokių dokumentų sudarymo, pateikimo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, banko garantijos ir (ar) laidavimo draudimo sutarties sumos apskaičiavimo atsižvelgiant į elektros ir elektroninės įrangos atliekų (pagal kategorijas) kiekį (tonomis) ir aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuotas elektros ir elektroninės įrangos atliekų (pagal kategorijas) surinkimo, vežimo, perdirbimo ar kitokio naudojimo vidutines sąnaudas tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato aplinkos ministras.“
Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).