Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 13-1, 14, 14-1, 15-1, 16, 19, 20, 20-1, 20-2, 22, 22-1, 23, 28, 29, 30, 31, 37, 38, 39-1, 39-3, 39-4, 39-5, 39-6, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1-1, 39-7, 48-1, 48-2, 58-1 straipsniais įstatymas

Atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys įrenginiai ir sistemos, kuriems taikoma paramos schema, turi atitikti šiems įrenginiams ir sistemoms nustatytus techninius reikalavimus, patvirtintus energetikos ministro ar Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Taikant paramos schemą atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams, į paramos gavimo sąlygas įtraukiamos techninės specifikacijos, kuriose nurodomi atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių įrenginių ir sistemų techniniai reikalavimai.

Jeigu yra nustatyti darnieji standartai arba Europos Sąjungos standartai, įskaitant Europos standartizacijos organizacijų nustatytas technines atskaitos sistemas, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos techninės specifikacijos parengiamos pagal tokius standartus. Pirmenybė teikiama darniesiems standartams, kurių nuorodos yra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jeigu jų nėra, taikomi kiti darnieji standartai. Jeigu nėra kitų darniųjų standartų, taikomi Europos standartai. Techninėse specifikacijose nenurodoma, kur įrenginiai ir sistemos turi būti sertifikuojami.

Gamintojas, kuris naudojasi ar ketina pasinaudoti paramos schema, kai jo eksploatuojamos elektrinės elektros energijos gamybos įrenginiuose elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, privalo kiekviename elektros energijos gamybos įrenginyje įrengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus, fiksuojančius pagamintos elektros energijos kiekį. Kai viename elektros energijos gamybos įrenginyje elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą, kiekiai apskaičiuojami atsižvelgiant į sunaudoto kuro balansą, kuris nustatomas ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patikrinamas pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus atitinkančių apskaitos prietaisų mėnesinius rodmenis, aiškiai atskiriančius į elektros energijos gamybos įrenginį patiektos energijos kiekius iš atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą naudojančių kurą deginančių įrenginių.“

Planuojant visuomeninės, pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant, statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius, pramoninius, komercinius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti įrenginius ir sistemas, skirtus elektros energijos, šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos tiekimui. Planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant į visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Savivaldybės, planuodamos, projektuodamos, atnaujindamos miestų ir (ar) miesto dalių infrastruktūrą, tarp jų centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo, gamtinių dujų ir alternatyvaus kuro tinklus, viešųjų ir privačių objektų apsirūpinimą šilumos ir (ar) vėsumos energija, esant techninėms ir ekonominėms galimybėms, integruoja ir diegia sprendimus, susijusius su elektros, šilumos ir vėsumos energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, įvertina galimybę naudoti atliekinę šilumą ir vėsumą, atsinaujinančius išteklius energijos gamybai savo poreikiams tenkinti ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijose.

Projektuojant naujus visuomeninės, pramoninės ir komercinės, gyvenamosios paskirties pastatus (jų dalis), turi būti numatyta įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantį elektros energijos gamybos įrenginį, kurio leistina generuoti galia būtų ne mažesnė kaip vartotojo objektui suteikta leistina naudoti galia. Kai nurodytos leistinos generuoti galios atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiam elektros energijos gamybos įrenginiui įrengti nėra techninių galimybių, nurodytos paskirties pastato (jo dalies) valdytojas turi užtikrinti, kad elektros energijos vartojimo poreikis būtų padengtas kitais pagrindais įsigyjama elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Aplinkos ministerija kartu su Energetikos ministerija rengia ir viešai skelbia rekomendacijas projektuotojams, architektams ir kitiems specialistams dėl atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, didelio energinio efektyvumo technologijų, centralizuoto šilumos ir vėsumos energijos tiekimo sistemų integravimo, planuojant visuomeninės, pramoninės, komercinės ar gyvenamosios paskirties teritorijas.

Planuojant miestų ir (ar) miesto dalių infrastruktūrą konsultuojamasi su elektros tinklų operatoriais dėl energijos vartojimo efektyvumo, reagavimo į paklausą, gaminančių vartotojų ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijų poveikio valdomos infrastruktūros plėtros planams.“

Subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, bendradarbiaudamas su valstybės institucijomis, savivaldybių tarybomis, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais, sudaro ir savo interneto svetainėje paskelbia informacinio pobūdžio atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo energijai gaminti galimybių žemėlapį (toliau – žemėlapis), kuris apima Lietuvos sausumos ir jūrinę teritorijas ir kuriame nurodomos teritorijos, kuriose galima atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtra, taip pat teritorijos, kuriose atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių plėtra teisės aktais ir (ar) teritorijų planavimo dokumentais ribojama ar draudžiama, esama ir planuojama perdavimo ir skirstomųjų tinklų plėtra, esamos ir planuojamos prie perdavimo ir skirstomųjų tinklų prijungti elektrinės.

Sudarant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žemėlapį, atsižvelgiama į energetikos ir klimato srities planavimo dokumentuose numatytus atsinaujinančios energetikos plėtros tikslus, taip pat į:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame žemėlapyje nurodomos iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro gamybos įrenginių plėtrai tinkamos teritorijos, jeigu tokia plėtra numatyta energetikos ir klimato srities planavimo dokumentuose.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas žemėlapis peržiūrimas ir atnaujinamas, pasikeitus duomenims, taip pat atnaujinant energetikos ir klimato srities planavimo dokumentus.“

Atsižvelgdamas į pagal šio įstatymo 481 straipsnyje nurodytus reikalavimus parengtą žemėlapį, subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, organizuoja sausumos vėjo ir (ar) saulės šviesos energijos elektrinių, perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų ir (ar) energijos kaupimo įrenginių paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros zonų plano (planų) (toliau – Paspartintos plėtros zonų planas) parengimą ir jo strateginio pasekmių aplinkai vertinimą. Rengiant Paspartintos plėtros zonų planą turi būti užtikrinama skirtingų energijos gamybos įrenginių ir perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų ir (ar) energijos kaupimo įrenginių plėtros sinergija. Paspartintos plėtros zonų planas nėra laikomas teritorijų planavimo dokumentu. Siekiant užtikrinti šio plano ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo parengimo kokybę ir išsamumą, šį planą gali rengti energetikos sektoriaus inžinerinės infrastruktūros specialiojo teritorijų planavimo dokumentus turintys teisę rengti rengėjai, kaip nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnyje. Paspartintos plėtros zonų plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tais atvejais, kai šis planas nustato ūkinės veiklos, nurodytos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priede, plėtros pagrindus ir (ar) jo įgyvendinimas susijęs su Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis ar šių teritorijų artima aplinka ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad tokio plano ar programos įgyvendinimas (atskirai ar kartu su kitais planais ir programomis) gali turėti reikšmingų pasekmių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms. Paspartintos plėtros zonų plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimtis ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje pateikiamos informacijos detalumas turi būti pakankamas nustatyti Paspartintos plėtros zonų plane planuojamai ūkinei veiklai taikytinus reikalavimus ir pasekmių aplinkai mažinimo priemones.

Rengiant Paspartintos plėtros zonų planą atsižvelgiama į energetikos ir klimato srities planavimo dokumentuose nustatytus atsinaujinančios energetikos plėtros tikslus. Jame nustatomos teritorijos, kuriose vėjo elektrinių ir (ar) saulės šviesos energijos elektrinių, perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų bei energijos kaupimo įrenginių plėtra nedarys reikšmingo poveikio aplinkai, neturės reikšmingo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ ir kitoms saugomoms teritorijoms, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams, taip pat reikalavimai šių objektų plėtrai bei šių objektų plėtros pasekmių aplinkai mažinimo priemonės. Parenkant teritorijas šiame straipsnyje nurodytų objektų plėtrai, pirmenybė teikiama dirbtiniams paviršiams, pastatytiems statiniams ir tuo atveju, kai objektų plėtra riboja žemės ūkio veiklos vykdymo galimybes, teritorijoms, kurių dirvožemio našumas mažesnis už vidutinį šalies dirvožemio našumą.

Paspartintos plėtros zonų plane, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, įvertinant paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros zonų ypatumus, planuojamų jose plėtoti technologijų rūšį ir atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą nustatytas pasekmes aplinkai, nurodomos teritorijos, kuriose galima vėjo ir (ar) saulės šviesos energijos elektrinių, perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų ir (ar) energijos kaupimo įrenginių plėtra taikant šiame plane nustatytus šių objektų plėtros reikalavimus ir pasekmių aplinkai mažinimo priemones, nustatytus atliekant Paspartintos plėtros zonų plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.

Planuojant vėjo elektrinių ir (ar) saulės šviesos energijos elektrinių, perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų ir (ar) energijos kaupimo įrenginių plėtrą Paspartintos plėtros zonų plane numatytose teritorijose planuojamai ūkinei veiklai, atitinkančiai Paspartintos plėtros zonų plane nustatytus plėtros reikalavimus dėl pasekmių aplinkai mažinimo, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama tais atvejais, kai tokiai veiklai ji privaloma pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedą.

Jeigu atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo nustatoma, kad bus daromas Paspartintos plėtros zonų plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metu nenumatytas reikšmingas neigiamas poveikis ir privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius privalo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytus poveikio aplinkai vertinimo atlikimo terminus, pradėti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kad poveikio aplinkai vertinimas būtų atliktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados priėmimo. Jeigu dėl nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus nepriklausančių aplinkybių poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti baigtos per nustatytą terminą, šį terminą vieną kartą pratęsia energetikos ministras, suderinęs su aplinkos ministru, šių aplinkybių buvimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams ir informuoja apie tai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytą atsakingąją instituciją.

Jeigu atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo nustatoma, kad dėl perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų ir (ar) energijos kaupimo įrenginių plėtros galimas reikšmingas neigiamas poveikis Europos bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ar saugomoms rūšims, kuris nebuvo numatytas atliekant Paspartintos plėtros zonų plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimą, ir atliekant Paspartintos plėtros zonų plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimą nustatytų neigiamo poveikio mažinimo priemonių nepakanka, priėmus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriai, kai atliekant poveikio aplinkai vertinimą nustatoma, kad nėra galimybės taikyti kompensacinių priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui Europos bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir saugomoms rūšims išvengti ir sumažinti, užtikrina piniginių kompensacijų dėl reikšmingo neigiamo poveikio joms taikymą, išskyrus atvejus, kai reikšmingas poveikis nustatomas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose saugomoms Europos bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir rūšims. Šioje dalyje nurodytomis piniginėmis kompensacijomis laikomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje ir (ar) sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nurodytų privalomų darbų, skirtų Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ir (ar) saugomų rūšių apsaugai gerinti, atlikimo finansavimas. Finansuoja asmuo, dėl kurio poreikių vykdoma perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų ir energijos kaupimo įrenginių plėtra.

Paspartintos plėtros zonų plane taip pat numatomos teritorijos iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro gamybos įrenginių plėtrai, jeigu tokia plėtra numatyta energetikos ir klimato srities planavimo dokumentuose.

Paspartintos plėtros zonų planą subjekto, nurodyto Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, teikimu tvirtina energetikos ministras, suderinęs su aplinkos ministru.

Patvirtintas Paspartintos plėtros zonų planas skelbiamas viešai Energetikos ministerijos ir subjekto, nurodyto Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, interneto svetainėse. Paspartintos plėtros zonų plane nustatyti reikalavimai ir poveikio aplinkai mažinimo priemonės privalomos vykdant šiame straipsnyje numatytų objektų plėtrą ir eksploataciją Paspartintos plėtros zonų plane numatytose teritorijose.

Subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, ne rečiau kaip kartą per metus organizuoja Paspartintos plėtros zonų plano peržiūrą ir atnaujinimą, įvertindamas energetikos ir klimato srities planavimo dokumentų atnaujinimus.

Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų ir (ar) energijos kaupimo įrenginių plėtrai bei kitai veiklai, numatytai Paspartintos plėtros zonų plane, taikomos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytos išimtys, susijusios su poveikio aplinkai vertinimu.

Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų ir (ar) energijos kaupimo įrenginių plėtra bei kita veikla, numatyta Paspartintos plėtros zonų plane, už Paspartintos plėtros zonų plane numatytų teritorijų, kuriose galima saulės šviesos energijos ir (ar) vėjo elektrinių, perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų ir (ar) energijos kaupimo įrenginių plėtra, ribų planuojama ir vykdoma vadovaujantis bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais.

Perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai, vykdydami elektros tinklų planavimą, vadovaujasi Elektros energetikos įstatymu ir Paspartintos plėtros zonų planu.“

Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos ir (ar) įrengimo darbai vykdomi laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos užtikrina, kad visi leidimų išdavimo, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojantys aprašai ir taisyklės, taikomi elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiams, susijusioms perdavimo ir skirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais skystaisiais bioproduktais procesams ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintam nebiologinės kilmės kurui, būtų objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir būtini, nediskriminuojantys pareiškėjų ir padedantys įgyvendinti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 18 punkte, ir kad juose būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijų ypatybes.

Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo bei netaikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 110 straipsnyje nustatytų apribojimų žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, galima statyti šiuos energetikos objektus, įskaitant infrastruktūrą, reikalingą elektros energijos gamybai ir (ar) kaupimui bei elektros energijos patiekimui į elektros perdavimo ir (ar) skirstymo tinklą, (transformatorių pastotes, skirstyklas):

Statant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas elektrines, įskaitant infrastruktūrą, reikalingą elektros energijos gamybai ir (ar) kaupimui bei elektros energijos patiekimui į elektros perdavimo ir (ar) skirstymo tinklą, (transformatorių pastotes, skirstyklas), išskyrus saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) ir kitos paskirties inžinerinius statinius, kai ant jų įrengiami energijos kaupimo įrenginiai, žemės ūkio paskirties sklypuose turi būti užtikrinta galimybė naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą. Už žemės naudojimą pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą atsako šių žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytame sutikime nenumatyta kitaip.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytose teritorijose šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytų energetikos objektų, įskaitant infrastruktūrą, reikalingą elektros energijos gamybai ir (ar) kaupimui bei elektros energijos patiekimui į elektros perdavimo ir (ar) skirstymo tinklą, (transformatorių pastotes, skirstyklas), neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.

Urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba negalima) saulės šviesos energijos elektrinės ir (ar) kitos paskirties inžineriniai statiniai, kai ant jų įrengiami energijos kaupimo įrenginiai, įskaitant infrastruktūrą, reikalingą elektros energijos gamybai ir (ar) kaupimui bei elektros energijos patiekimui į elektros perdavimo ir (ar) skirstymo tinklą, (transformatorių pastotes, skirstyklas), statomi pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Šioje dalyje nurodytų energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.

Šio straipsnio 3–6 dalys taikomos statant ir (ar) įrengiant infrastruktūrą sausumos teritorijoje, reikalingą elektros energijos gamybai ir elektros energijos patiekimui į elektros perdavimo tinklą, (transformatorių pastotes, skirstyklas), kai elektros energija gaminama elektrinėse, pastatytose jūrinėje teritorijoje.

Statomoms hidroelektrinėms keliami reikalavimai:

Mažesnėms kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), mažesnėms kaip 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:

Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių, mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu, (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų), nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis, negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus.

Šio straipsnio 10 dalyje nurodyto atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti šio straipsnio 10 dalyje nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą kitos nei šio straipsnio 10 dalyje nurodytos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms.

Jeigu pastatų savininkai neprieštarauja ir raštu tai patvirtina, didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu, negu šio straipsnio 10 dalyje nurodytas atstumas, nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodytų pastatų, patalpų ar teritorijų, bet ne arčiau, negu šio straipsnio 15 dalyje nurodytas atstumas, sudarant su asmeniu, suinteresuotu elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitarimą dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo.

Naujų šio straipsnio 10 dalyje nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba ir (ar) įrengimas ar teritorijų rekreacijai planavimas arčiau negu šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atstumu nuo planuojamų statyti ar pastatytų didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių galimas, jeigu asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, naujų šio straipsnio 10 dalyje nurodytos paskirties pastatų, patalpų statytojui ar asmeniui, planuojančiam nurodytas teritorijas, raštu įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Už šio įsipareigojimo nevykdymą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Jeigu galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams neapribojant vėjo elektrinių veiklos nėra, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba ir (ar) įrengimas ar teritorijų rekreacijai planavimas negalimas. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinė laikoma planuojama statyti nuo momento, kai yra atliktas šio straipsnio 21 dalyje nurodytas juridinių faktų registravimas.

Jeigu, atlikus planuojamos elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje poveikio aplinkai ir (ar) visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atstumą, atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams yra, naujų šio straipsnio 10 dalyje nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimas ar teritorijų rekreacijai planavimas tuose žemės sklypuose, esančiuose arčiau, negu nurodytas atstumas nuo planuojamų statyti pastatytų elektrinių, bet ne arčiau, negu šio straipsnio 15 dalyje nurodytas atstumas, galimas.

Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotąja pašto siunta, įteikiama pasirašytinai, informuoti žemės sklypų, patenkančių į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose (skaičiuojant šį atstumą nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies) arba teritoriją, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, jeigu tokia teritorija yra didesnė, negu vienas vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę, (toliau šiame straipsnyje – teritorija su statybos apribojimais), savininkus apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant žemės sklypų unikalius numerius, jos plotą, apribojimus dėl naujų šio straipsnio 10 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų rekreacijai planavimo, taip pat teisę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Prieštaravimą pateikę žemės sklypų, patenkančių į atstumą aplink planuojamą statyti vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose (skaičiuojant šį atstumą nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies) arba į teritoriją su statybos apribojimais, savininkai gali sudaryti su asmeniu, planuojančiu statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinę, susitarimą dėl veiklos žemės sklypuose sąlygų. Raštu taip pat informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, dėl papildomos informacijos suteikimo.

Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, taip pat privalo registruotąja pašto siunta, įteikiama pasirašytinai, informuoti žemės sklypų ir šio straipsnio 10 dalyje numatytos paskirties pastatų, jeigu tokių yra, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 10 dalyje nurodyto atstumo, savininkus apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant žemės sklypų unikalius numerius, jos plotą, galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 10 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų rekreacijai planavimo, taip pat teisę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Raštu taip pat informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, dėl papildomos informacijos suteikimo. Prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos gali pateikti šio straipsnio 10 dalyje nurodytos paskirties pastatų, jeigu tokių yra, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 10 dalyje nurodyto atstumo, savininkai, taip pat asmenys, kurie pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 10 dalyje nurodytų naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu. Prieštaravimą pateikę pastatų, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 10 dalyje nurodyto atstumo, savininkai, taip pat asmenys, kurie pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 10 dalyje nurodytų naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu, gali sudaryti su asmeniu, planuojančiu statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinę, susitarimą dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo arba, kai pradėtos vykdyti procedūros, susijusios su šio straipsnio 10 dalyje nurodytų naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu, dėl faktiškai patirtų išlaidų, susijusių su pradėtomis vykdyti procedūromis, atlyginimo tuo atveju, kai nėra galimybės užtikrinti atitikties sveikatos saugos reikalavimams. Nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu šio straipsnio 15 ar 16 dalyje nurodytos registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti arba žemės sklypo ir (ar) statinio savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per 15 darbo dienų nuo šios siuntos grąžinimo dienos informaciją apie numatomą vykdyti veiklą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, jeigu toks laikraštis leidžiamas nustatytoje teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, ir savivaldybės interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas, nurodant savivaldybę, vietovę, gatvę, numerį, galimi apribojimai dėl naujų šio straipsnio 10 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų rekreacijai planavimo, taip pat teisę pateikti šio straipsnio 15 ir (ar) 16 dalyse nurodytą prieštaravimą raštu per 20 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo ir sudaryti šio straipsnio 15 ir (ar) 16 dalyse nurodytus susitarimus su asmeniu, planuojančiu vėjo elektrinės statybą; arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti šio straipsnio 15 ir (ar) 16 dalyse nurodytą prieštaravimą raštu per 20 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo ir pateikus prieštaravimą sudaryti šio straipsnio 15 ir (ar) 16 dalyse nurodytą susitarimą su asmeniu, planuojančiu vėjo elektrinės statybą. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, ir savivaldybės interneto svetainėje, yra laikoma, kad žemės sklypų ir statinių, patenkančių į šio straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytą atstumą, savininkams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną.

Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, informaciją, nurodytą šio straipsnio 15 ir (ar) 16 dalyse siunčia vadovaudamasis Energetikos ministerijos interneto svetainėje paskelbtais pavyzdiniais pranešimais.

Jeigu, atlikus šio straipsnio 15, 16 ir 17 dalyse numatytas informavimo procedūras, gaunamas rašytinis prieštaravimas dėl planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybos, vėjo elektrinės statyba negalima, išskyrus atvejus, kai asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vykdymu didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje, ir asmuo, pateikęs prieštaravimą, sudaro šio straipsnio 15 ir (ar) 16 dalyse nurodytus rašytinius susitarimus. Negavus rašytinio prieštaravimo per šio straipsnio 15 dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų savininkai planuojamai didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai neprieštarauja ir neprivaloma sudaryti šio straipsnio 15 dalyje nurodyto rašytinio susitarimo. Miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai, informuoti pagal šio straipsnio 15, 16 ir 17 dalyse numatytas informavimo procedūras, negali teikti prieštaravimų dėl didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybų.

Neatlikus šiame straipsnyje nustatytų informavimo procedūrų ir (ar) nesudarius susitarimo dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo, kai pagal šio straipsnio 12 ar 16 dalį toks susitarimas yra privalomas, ir (ar) susitarimo dėl veiklos žemės sklypuose sąlygų, kai šio straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka yra gautas rašytinis prieštaravimas dėl didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas.

Asmenys, suinteresuoti elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojui teikia prašymą įregistruoti juridinius faktus – „Naujų pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų rekreacijai planavimo apribojimai pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“ ir pateikia:

Šio straipsnio 21 dalyje nurodyti juridiniai faktai gali būti išregistruojami Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos nuostatuose nustatytais pagrindais ir tvarka.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikis kraštovaizdžiui laikomas nereikšmingu, jeigu aukštesnės kaip 30 metrų vėjo elektrinės nestatomos vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose ar ne arčiau jų atstumu, kuris apskaičiuojamas prilyginant vieną metrą vėjo elektrinės aukščio (matuojant vėjo elektrinės stiebo aukštį) 10 metrų atstumui iki artimiausio kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taško vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose. Vertingiausiais kraštovaizdžio arealais laikomos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtos ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijos ir ypač raiškūs kraštovaizdžio kompleksai. Vertingiausių kraštovaizdžių panoramų apžvalgos taškų, kurie nustatomi vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose, sąrašą tvirtina aplinkos ministras.

Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas, – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų atlikimui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai. Vėjo elektrinių statybos vietos derinamos netaikant reikalavimo pasirašyti sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų atlikimui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, jeigu statyti ar įrengti vėjo elektrinę planuojantis asmuo statybos projekte numato papildomų Vyriausybės nustatyta tvarka su Lietuvos kariuomene ir (ar) kitomis nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis suderintų techninių priemonių (radarų, elektrooptinių įrenginių, ryšių ir duomenų perdavimo (informacinių sistemų) įrangos), užtikrinančių planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių vykdomam Lietuvos Respublikos teritorijos ir Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje bei kontinentinio šelfo stebėjimui išvengimą, įrengimą ir iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo su Lietuvos kariuomene ir (ar) kitomis nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis pasirašo sutartį dėl šių priemonių įrengimo, priežiūros, eksploatavimo ir gaunamų duomenų perdavimo Lietuvos kariuomenei ir (ar) kitoms nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms.“

Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

Nacionaliniai bendrieji planiniai rodikliai 2030 m. turi atitikti šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius.

Nacionaliniai bendrieji planiniai rodikliai ir tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai apskaičiuojami energetikos ministro nustatyta tvarka.

Valstybės duomenų agentūra užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją ir atsinaujinančių išteklių kurą ir (ar) energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir pagamintą atsinaujinančių išteklių kurą, taip pat informacijos apie šio įstatymo 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų uždavinių pasiekimą surinkimą ir paskelbimą savo interneto svetainėje.“

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro kiekio arba jo dalies, suvartotų kitoje valstybėje narėje, įtraukimo į Lietuvos Respublikos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, ar iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro kiekio arba jo dalies, suvartotų Lietuvos Respublikoje, įtraukimo į kitos valstybės narės energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu.

Bendradarbiavimo susitarimai dėl iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro kiekio ar jo dalies perdavimo sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.

Perduotas iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro kiekis ar jo dalis yra:

Apie šiame straipsnyje nurodytus bendradarbiavimo susitarimus dėl iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro kiekio ar jo dalies perdavimo Vyriausybės nustatyta tvarka pranešama Europos Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais jie galioja. Europos Komisijai pateikiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduodamas iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro kiekis ir data, nuo kurios vykdomas bendradarbiavimo susitarimas.

Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro kiekis ar jo dalis laikoma perduota tik po to, kai perdavime dalyvavusi Lietuvos Respublika ir kitos valstybės narės apie perdavimą praneša Europos Komisijai.“

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių), susijusius su elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokius bendrus projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtrauktos valstybės ir savivaldybių institucijos bei privatūs asmenys.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija stengiasi susitarti su kita valstybe nare dėl bent dviejų bendrų atsinaujinančių energijos išteklių plėtros projektų sausumos ar jūrinėje teritorijoje, esančioje Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, ne vėliau kaip iki 2030 m. gruodžio 31 d.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama bendrus atsinaujinančių energijos išteklių projektus jūrinėje teritorijoje, atsižvelgia į poreikius, nustatytus energetikos ir klimato srities planavimo dokumentuose ir kiekvieno jūros baseino aukšto lygio strateginiuose integruoto jūrinio tinklo plėtros planuose bei dešimties metų visos Europos Sąjungos tinklo plėtros plane.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, įgyvendindama bendrus atsinaujinančių energijos išteklių plėtros projektus sausumos ar jūrinėje teritorijoje, užtikrina, kad projektų išlaidos būtų paskirstytos pagal jų suteikiamą naudą, todėl atitinkamame bendradarbiavimo susitarime Lietuvos Respublika ir kitos valstybės narės atsižvelgia į visas bendro atsinaujinančių energijos išteklių plėtros projekto sausumos ar jūrinėje teritorijoje išlaidas ir naudą.

Susitarimai dėl bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai, kokia elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis ar koks kiekis pagal bet kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, pajėgumus, laikomi įskaitomais į kitos valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį. Atsinaujinančių išteklių energijos vienetai, pagaminti padidinant įrenginio pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai pajėgumai buvo padidinti.

Šio straipsnio 6 dalyje nurodytame pranešime Europos Komisijai:

Pagal šio straipsnio 7 dalį Europos Komisijai pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jeigu nėra Lietuvos Respublikos ir šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytos valstybės narės sudaryto susitarimo.

Bendro projekto tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2030 m.

Lietuvos Respublikoje vykdomi bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, įgyvendinimui.“

Pakeisti 64 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

Pripažinti netekusia galios 64 straipsnio 8 dalį.

Papildyti Įstatymo priedą 7 punktu:

Papildyti Įstatymo priedą 8 punktu:

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 14 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos, energetikos ministras ir aplinkos ministras iki 2025 m. liepos 13 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra šio įstatymo 38 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 481 straipsnyje nurodytą žemėlapį sudaro iki 2025 m. liepos 13 d.

Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos interneto svetainėje paskelbtais pavyzdiniais pranešimais, privalo pakartotinai atlikti šio įstatymo 40 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 15, 16 ir 17 dalyse numatytas informavimo procedūras. Šis reikalavimas nėra taikomas asmenimis, suinteresuotiems elektros energijos gamyba didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra atliktos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 15, 16 ir 17 dalyse numatytos informavimo, projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros ir yra gautas leidimas plėtoti elektros energijos pajėgumus arba yra atliktos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 15, 16 ir 17 dalyse numatytos informavimo, projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros ir yra pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba statybą leidžiantis dokumentas jau yra išduotas.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra pirmą kartą pagal šio įstatymo 39 straipsnyje išdėstytą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 482 straipsnį parengtą Paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros zonos planą ne vėliau kaip iki 2026 m. vasario 20 d. teikia tvirtinti energetikos ministrui.

Atestatai, išduodami atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius projektuojantiems ir (ar) montuojantiems specialistams iki 2025 m. liepos 13 d., laikomi tinkamais montuojant ir (ar) projektuojant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius pagal šio įstatymo 35 straipsnyje išdėstytame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 45 straipsnyje nustatytus atestavimo reikalavimus.