LegalizeLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas
Apygardų administraciniai teismai apie teismo sprendimo modelinėje byloje, išnagrinėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kurioje pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti, įsiteisėjimą praneša individualiųjų vienarūšių bylų proceso šalims, išaiškindami teisę paduoti prašymą atnaujinti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą ir tokio prašymo nepadavimo teisines pasekmes. Jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo apie teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti modelinėje byloje, gavimo individualiosios vienarūšės bylos proceso šalis nepaduoda prašymo atnaujinti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą, skundas (prašymas, pareiškimas) individualiojoje vienarūšėje byloje paliekamas nenagrinėtas. Per nustatytą terminą pateikus minėtą prašymą, individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimas yra atnaujinamas.
131 straipsnis. Individualiųjų vienarūšių bylų nagrinėjimas
Įsiteisėjus teismo sprendimui modelinėje byloje, tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje atnaujintos individualiosios vienarūšės bylos gali būti nagrinėjamos supaprastina tvarka – vieno teisėjo, rašytinio proceso tvarka. Tokioje byloje priimtame sprendime (nutartyje) turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Jeigu individualiajai vienarūšei bylai nagrinėti iš pradžių buvo sudaryta teisėjų kolegija, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teisėjų kolegijos siūlymu teismo, kuriame buvo sudaryta teisėjų kolegija, pirmininkas individualiajai vienarūšei bylai nagrinėti gali paskirti vieną teisėją. Dėl bylos nagrinėjimo supaprastinta tvarka teismas priima nutartį ir per tris darbo dienas išsiunčia ją proceso dalyviams. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta supaprastinta tvarka administracinis teismas gali nagrinėti ir tas bylas, nurodytas šio įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje, kurios buvo iškeltos po teismo sprendimo modelinėje byloje įsiteisėjimo.
Individualioji vienarūšė byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu per septynias darbo dienas nuo nutarties bylą nagrinėti supaprastinta tvarka įteikimo to prašo bet kuri proceso šalis. Teismas visais atvejais gali nuspręsti individualiąją vienarūšę bylą nagrinėti bendra tvarka.
Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimo modelinėje byloje teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme arba Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą modelinėje byloje pagal šio įstatymo 128 straipsnio 1 dalį. Jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimo modelinėje byloje teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo patikrintas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atnaujintos individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjamos bendra tvarka.
III DALIS
BYLŲ PROCESAS APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME
I SKYRIUS
NEĮSITEISĖJUSIŲ TEISMO SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS
132 straipsnis. Apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimas
Apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas.
133 straipsnis. Apeliacinių skundų padavimo tvarka
Apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, arba per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas. Gavęs apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas išreikalauja administracinę bylą ir sprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Prireikus apeliacinio skundo priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas gali perduoti spręsti tam pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimas yra skundžiamas.
134 straipsnis. Apeliacinis skundas
Apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai.
Apeliaciniame skunde nurodoma:
1) teismo, kuriam adresuojamas apeliacinis skundas, pavadinimas;
2) apelianto vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas) ir adresas, jeigu apeliantas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
3) kitų proceso dalyvių, išskyrus proceso šalių atstovus, pavadinimai ir adresai, jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
4) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;
5) ginčijami klausimai;
6) įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas);
7) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas);
8) įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes;
9) pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis;
10) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja;
11) pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas.
Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Kai apeliacinis skundas paduotas raštu, apeliacinio skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.
Apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas. Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kai apeliacinį skundą paduoda atstovas, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.
Kai apeliacinis skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.
Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.
135 straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo
Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, gali prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo, paduodami prašymą apeliacinės instancijos teismui raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Toks prisidėjimas yra galimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu prisidedama prie apeliacinio skundo, už pareiškimą dėl prisidėjimo žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo prisidedantys asmenys negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų.
Jeigu atsisakoma priimti apeliacinį skundą, pareiškimas dėl prisidėjimo laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Jeigu asmuo prisidėjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teisę pareikšti savarankišką apeliacinį skundą.
136 straipsnis. Apeliacinio skundo atsisakymas
Apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos).
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius.
Apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės.
II SKYRIUS
BYLŲ NAGRINĖJIMAS APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME
137 straipsnis. Apeliacinio proceso taisyklės
Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.
138 straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas
Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, – per tris darbo dienas, kai išreikalaujama administracinė byla.
Jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas.
Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu:
1) apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas;
2) apeliacinį skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;
3) apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą gali būti paduotas atskirasis skundas. Atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo, nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti.
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris darbo dienas išsiunčia bylą (elektroninę bylą) su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Jeigu trūkumai nepašalinami, apeliacinis procesas nutraukiamas.
Kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, motyvuotą nutartį atsisakyti priimti apeliacinį skundą priima apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija.
Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
139 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą
Teisėjas pranešėjas vienas atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinėti.
Apeliacinės instancijos teismas išsiunčia proceso dalyviams apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašų gavimo pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismas apeliacinio skundo ir jo priedų skaitmenines kopijas siunčia elektroninių ryšių priemonėmis.
Žodinio bylos nagrinėjimo atveju proceso dalyviai apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuojami pranešimais. Šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą.
140 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos
Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
141 straipsnis. Bylos nagrinėjimas ir sprendimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, teismo posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio forma yra laisva. Teismo sprendimas ar nutartis per tris darbo dienas nuo jų priėmimo išsiunčiami proceso šalims paštu arba šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – elektroninių ryšių priemonėmis.
Apeliacinės instancijos teismas rašytinio proceso tvarka bylą gali išspręsti ir tais atvejais, kai į žodinį bylos nagrinėjimą neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta. Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo.
Administracinių bylų, nagrinėjamų rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžių datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus septynioms darbo dienoms iki teismo posėdžio. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė.
142 straipsnis. Bylos nagrinėjimas iš esmės
Bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradedamas teisėjo pranešėjo pranešimu apie bylą. Jame išdėstoma bylos esmė, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai, taip pat nauji įrodymai, jeigu jų yra pateikta.
Žodinio bylos nagrinėjimo atveju po pranešimo apie bylą teismas išklauso proceso šalių ir kitų proceso dalyvių paaiškinimų. Pirmas kalba apeliantas. Teismas įspėja proceso dalyvius, jeigu kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio.
Jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Žodinio bylos nagrinėjimo atveju, ištyrus įrodymus, proceso dalyviai turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamosios kalbos prasideda po proceso šalių ir kitų proceso dalyvių paaiškinimų.
Žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo posėdžio eiga fiksuojama darant teismo posėdžio garso įrašą.
Teismas paprastai neriboja proceso dalyvių kalbų trukmės, tačiau išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir konkrečias faktines aplinkybes, gali nustatyti kalbų trukmę.
III SKYRIUS
APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAI
143 straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
Žodinio bylos nagrinėjimo atveju po proceso dalyvių baigiamųjų kalbų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo ar nutarties.
Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas arba teisėjas pranešėjas perskaito sprendimo ar nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis ir trumpai žodžiu išdėsto sprendimo ar nutarties motyvus.
Visas teismo sprendimas ar nutartis išdėstomi raštu ir visų teisėjų pasirašomi.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų, o išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Dėl svarbių priežasčių administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nario (narių) motyvuotu prašymu teismo pirmininkas motyvuota nutartimi gali pratęsti šiuos terminus ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dienų. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas ar bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys (nariai), teismo pirmininkas nutartimi gali pratęsti šį terminą iki objektyvių priežasčių išnykimo. Kada bus skelbiamas teismo sprendimas, pranešama proceso šalims. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti kitas bylas. Jeigu objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pratęstas teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.
Sprendimą ar nutartį, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, gali paskelbti vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų, kitiems kolegijos teisėjams nedalyvaujant.
144 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:
1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;
2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;
3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;
4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 ir 105 straipsniuose nurodytos aplinkybės.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – motyvuota teismo nutartis.
145 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą
Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:
1) sprendimas panaikinamas šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytais pagrindais;
2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų;
3) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą.
146 straipsnis. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai:
1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles;
2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų;
3) pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime;
4) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą;
5) sprendimas yra be motyvų;
6) byloje nėra teismo posėdžio garso įrašo, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka;
7) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą;
8) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šiurkščiai pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
147 straipsnis. Sprendimo panaikinimas ar pakeitimas pažeidus materialiosios teisės normas
Materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.
148 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimas ir privalomumas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.
Kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.
149 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis
Apeliacinės instancijos teismas šio įstatymo 110 straipsnyje nustatytais atvejais gali priimti atskirąją nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atskirąja nutartimi taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus ar klaidas, kurie nėra pagrindas panaikinti sprendimą.
Apie priimtas priemones dėl atskirosios nutarties apeliacinės instancijos teismui atsakoma per vieną mėnesį.
150 straipsnis. Išnagrinėtos bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per dešimt darbo dienų grąžina bylą kartu su priimtu sprendimu (nutartimi) pirmosios instancijos teismui.
Pirmosios instancijos teismas proceso šalių prašymu išsiunčia joms apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties patvirtintas kopijas (nuorašus). Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartys siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis.
IV SKYRIUS
ATSKIRIEJI SKUNDAI
151 straipsnis. Apeliacinio proceso normų galiojimas
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.
152 straipsnis. Atskirųjų skundų padavimo tvarka
Pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui:
1) šio įstatymo nustatytais atvejais;
2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo.
Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.
153 straipsnis. Atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka
Gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo:
1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams;
2) nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui.
Teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
154 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:
1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;
2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies;
3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;
4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
155 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo priėmimo.
IV DALIS
PROCESO ATNAUJINIMAS
I SKYRIUS
PRAŠYMŲ DĖL PROCESO ATNAUJINIMO PADAVIMAS
156 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams:
1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams;
2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto ar vertėjo veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą;
5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą ar nutartį;
6) jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;
7) jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų;
8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų;
9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį;
11) panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą;
12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų bylų.
157 straipsnis. Subjektai, turintys teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą
Prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti proceso šalys ir jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras ir viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.
Apygardos administracinio teismo pirmininko siūlymu arba gavęs informaciją apie tai, kad gali būti proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų, išimtiniais atvejais teikimą atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą nagrinėja didžiausią teisėjo darbo stažą turinčio teisėjo skiriama teisėjų kolegija. Teikimu išreiškiamas tik informacinio pobūdžio siūlymas svarstyti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, ir teisėjų kolegijai jis nėra privalomas.
158 straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas
Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateikiamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas. Valstybės atstovo, kito juridinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats. Be to, prašymą dėl proceso atnaujinimo gali surašyti šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pasirašo jį paduodantis asmuo ir prašymą surašęs asmuo. Prašymą paduodančio asmens parašas nėra būtinas, jeigu jį pasirašo jo įgaliotas prašymą surašęs asmuo.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo apmokestinamas 30 eurų dydžio žyminiu mokesčiu.
Jeigu byla, kurioje yra teisėjo pareikšta atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacine tvarka arba kai atskirąją nuomonę išdėstė apeliacinio teismo teisėjas, sprendimui įsiteisėjus, byla su atskirąja teisėjo nuomone perduodama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas nusprendžia, ar paduoti teikimą atnaujinti procesą.
Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas.
159 straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai
Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą atvejį.
Pasibaigus terminui paduoti prašymą atnaujinti procesą, prašymas negali būti keičiamas ar pildomas.
160 straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys
Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma:
1) teismo, kuriam prašymas paduodamas, pavadinimas;
2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu apeliantas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
3) sprendimą (nutartį) priėmusio teismo pavadinimas;
4) įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas;
5) proceso atnaujinimo motyvai;
6) aplinkybės, kuriomis grindžiamas 159 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas;
7) prašymo esmė;
8) pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis;
9) prašymo surašymo vieta, data, pareiškėjo parašas. Kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Šiais atvejais laikoma, kad prašymas yra pasirašytas.
Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai, taip pat įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) patvirtinta kopija (nuorašas).
Kai prašymą atnaujinti procesą pateikia atstovas, prie prašymo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo įgaliojimus. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją.
II SKYRIUS
PRAŠYMŲ DĖL PROCESO ATNAUJINIMO NAGRINĖJIMAS
161 straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka
Prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas jo kopijas išsiunčia proceso šalims. Proceso šalys turi teisę pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo per keturiolika kalendorinių dienų nuo prašymo atnaujinti procesą kopijos gavimo. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais teismas prašymo atnaujinti procesą skaitmenines kopijas siunčia elektroninių ryšių priemonėmis.
Priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas nagrinėja.
Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar jis pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais.
162 straipsnis. Teismo nutartis dėl prašymo atnaujinti procesą
Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad prašymas nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.
Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad buvo pagrindas atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad buvo pagrindas nustatyti terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti. Trūkumų nepašalinus, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Šioje dalyje nurodytos teismo nutartys yra neskundžiamos.
Jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės.
163 straipsnis. Teismo, kuriam byla perduodama nagrinėti iš naujo, parinkimas
Teismui priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas ar nutartis yra skundžiami.
Tais atvejais, kai skundžiami sprendimas ar nutartis buvo priimti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Jeigu procesas tokioje byloje buvo atnaujintas šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkte nurodytu pagrindu, byla perduodama nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai.
Skiriant bylą nagrinėti iš naujo, sudaromoje teisėjų kolegijoje negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
164 straipsnis. Procesinių normų taikymas
Atnaujinus procesą, bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta pagal pirmosios instancijos teismo proceso taisykles, jeigu skundžiami įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą pirmąja instancija.
Jeigu skundžiami teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka.
Vadovaudamasis šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, teismas atnaujintą bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
165 straipsnis. Teismo sprendimai išnagrinėjus bylą iš naujo
Kai atnaujinus procesą administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo, teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti prašymą, o apskųstą teismo sprendimą ar nutartį palikti nepakeistą;
2) pakeisti apskųstą sprendimą ar nutartį;
3) panaikinti apskųstą sprendimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą ar nutartį.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju priimama teismo nutartis, o 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais – sprendimas ar nutartis.
Administraciniam teismui priėmus naują sprendimą, kartu turi būti naikinami visi ankstesni teismų sprendimai, priimti išnagrinėtoje byloje.
166 straipsnis. Teismo sprendimo galia
Prašymo atnaujinti procesą padavimas, taip pat teismo nutartis atnaujinti procesą byloje nestabdo skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymo.
Priėmęs nagrinėti prašymą atnaujinti procesą, teismas turi teisę sustabdyti skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus procesą byloje, skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymas taip pat gali būti sustabdytas, iki bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama.“
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).