Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 22, 28, 29, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 43, 43-1, 46 ir 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25-1 straipsniu įstatymas

Antstolio vietai užimti ir antstolio veiklai vykdyti organizuojamas viešas konkursas. Jį skelbia Teisingumo ministerija. Antstolių viešą konkursą sudaro antstolio kvalifikacinis egzaminas ir pretendentų į antstolius privalumų vertinimas.

Antstolio kvalifikacinį egzaminą vykdo Antstolio kvalifikacinio egzamino komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį, Antstolio kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir Antstolio kvalifikacinio egzamino tvarkos aprašą tvirtina teisingumo ministras. Antstolio kvalifikacinio egzamino komisiją sudaro penki nariai, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Iš jų du narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, du narius – Lietuvos antstolių rūmai ir vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Antstolio kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos. Jeigu per penkerius metus nuo antstolio kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos asmuo pradeda eiti antstolio pareigas, egzamino rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas tol, kol asmuo eina šias pareigas. Antstolis, dalyvaujantis viešame konkurse eiti antstolio pareigas kitoje antstolių veiklos teritorijoje, asmuo, ne mažiau kaip penkerius metus buvęs antstoliu, jeigu nuo jo atleidimo iš antstolių praėjo ne daugiau kaip treji metai, ir socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį turintis asmuo nuo antstolio kvalifikacinio egzamino atleidžiami. Antstolio kvalifikacinio egzamino programą tvirtina teisingumo ministras.

Pretendentų į antstolius privalumų vertinimą atlieka Antstolių viešo konkurso komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį, Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatus ir Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašą tvirtina teisingumo ministras. Antstolių viešo konkurso komisiją sudaro septyni nariai. Iš jų tris narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, tris narius – Lietuvos antstolių rūmai ir vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Vienas iš trijų teisingumo ministro skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį ekonominį išsilavinimą, vienas iš trijų Lietuvos antstolių rūmų skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį psichologo išsilavinimą. Penki iš septynių Antstolių viešo konkurso komisijos narių turi būti asmenys, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Šios komisijos nariu negali būti Antstolio kvalifikacinio egzamino komisijos narys.

Antstolių viešame konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, pateikę Teisingumo ministerijai Antstolių viešo konkurso tvarkos apraše nustatytus dokumentus. Antstolis, norintis dalyvauti viešame konkurse eiti antstolio pareigas kitoje antstolių veiklos teritorijoje, turi būti išdirbęs toje pačioje antstolių veiklos teritorijoje ne mažiau kaip penkerius metus.

Antstolio kvalifikacinio egzamino komisiją ir Antstolių viešo konkurso komisiją aptarnauja ir jų darbą užtikrina Teisingumo ministerija.“

Antstolis, vykdydamas šiame Įstatyme numatytą veiklą, negali eiti kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos atlikimą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose. Be to, antstolis negali būti renkamas (skiriamas) įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, valdymo organų nariu ar būti šių įmonių savininku ar dalininku.

Atlikdamas šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, antstolis negali naudotis sutuoktinio (sugyventinio), artimųjų giminaičių, toje pačioje antstolių kontoroje veiklą vykdančių antstolių ir dirbančių darbuotojų, juridinio asmens, kurio dalyvis yra jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis), artimasis giminaitis, toje pačioje antstolių kontoroje veiklą vykdantis antstolis ar dirbantis darbuotojas, paslaugomis, taip pat negali šioje dalyje nurodytiems juridiniams asmenims atstovauti palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, jeigu su šiais asmenimis antstolis yra susijęs vykdydamas šiame Įstatyme nustatytas funkcijas.

Antstolis gali būti arbitru, kai ginčai sprendžiami arbitraže, ir gauti už tai atlygį. Atlikdamas arbitro funkcijas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis negali būti arbitru ginčuose, kylančiuose iš santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Be to, antstolis negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis buvo arbitru.

Antstolis, vykdydamas šiame Įstatyme numatytą veiklą, kartu gali eiti renkamas pareigas antstolių savivaldos institucijose ar dalyvauti kitų renkamų institucijų veikloje. Jeigu antstolis eina renkamas pareigas kitose nei antstolių savivaldos institucijose, jo įgaliojimai turi būti sustabdomi šio Įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka ir paskiriamas antstolio atstovas. Renkamų institucijų, išskyrus antstolių savivaldos institucijas, veikloje antstolis gali dalyvauti ne ilgiau kaip penkerius metus.“

Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 6 punktu:

Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

Papildyti 12 straipsnio 2 dalį 11 punktu:

Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų:

Priimant sprendimą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius ir į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas. Jeigu padarytas smulkus, formalus šio Įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, ar Antstolių profesinės etikos kodekso pažeidimas, kuriuo nepadaryta esminės žalos, ir antstolis (antstolio padėjėjas) nutraukė pažeidimą, toks pažeidimas laikomas mažareikšmiu.

Drausminė nuobauda galioja vienus metus nuo paskyrimo dienos. Antstolių garbės teismas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar antstolis (antstolio padėjėjas) neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą jam nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.

Antstolių garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių ir sprendimą teikti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkui siūlymą atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą, įsiteisėja jų priėmimo dieną. Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Antstolių garbės teismo sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas šio teismo sprendimas teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba sprendimas teikti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkui siūlymą atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą. Antstolių garbės teismo sprendimas teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių ir sprendimas teikti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkui siūlymą atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą įsiteisėja pasibaigus  jų apskundimo terminui, o juos apskundus – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Antstolių garbės teismo sprendimas paliktas galioti.“

Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

Papildyti 21 straipsnio 2 dalį 8 punktu:

Papildyti 21 straipsnį 9 dalimi:

Kliento duomenų surinkimu laikomas kliento asmens duomenų apie asmenį, turimą turtą, pajamas, įsipareigojimus, įsiskolinimus, nagrinėjamus turtinius ginčus ir kitų su klientu susijusių duomenų surinkimas iš registrų bei informacinių sistemų ir šių duomenų pateikimas klientui ar kitam asmeniui.

Kliento duomenys renkami kliento ar kito asmens prašymu. Kito asmens prašymu kliento asmens duomenys gali būti renkami tik tuo atveju, kai antstoliui pateikiamas kliento rašytinis sutikimas rinkti jo asmens duomenis arba šis sutikimas suformuojamas tokiu būdu, kuriuo galima identifikuoti šį sutikimą pateikusį asmenį arba patikrinti sutikimo autentiškumą.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame prašyme ar sutikime klientas turi nurodyti, kokius ir kokios apimties kliento duomenis prašoma ar duodamas sutikimas rinkti.

Klientas turi teisę bet kuriuo metu, kol jo duomenys dar nėra pateikti jam ar kitam asmeniui, pateikti antstoliui rašytinį prašymą nutraukti visų ar dalies duomenų, kuriuos rinkti buvo prašęs ar davęs sutikimą, rinkimą. Gavęs tokį prašymą antstolis privalo nedelsdamas nutraukti duomenų, dėl kurių rinkimo prieštarauja klientas, rinkimą. Nutraukus duomenų rinkimą, dokumentai ir informacija, susiję su kliento duomenų surinkimo paslaugos teikimu, saugomi ir sunaikinami teisės aktų nustatyta tvarka.“

Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atimama Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko sprendimu išbraukiant asmenį iš antstolių padėjėjų sąrašo:

Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais yra pagrindas nutraukti su juo darbo sutartį dėl darbo antstolio padėjėju.“

Antstolio padėjėjas negali eiti kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, su kuriomis jis yra susijęs vykdydamas antstolio padėjėjo veiklą ar kurios teikia skolų išieškojimo, turto saugojimo, turto vertinimo, teisinio konsultavimo ar tarpininkavimo paslaugas, taip pat negali būti renkamas (skiriamas) šioje dalyje nurodytų įmonių, įstaigų ir organizacijų valdymo organų nariu arba būti jų savininku ar dalininku.

Antstolio padėjėjas, vykdydamas šiame Įstatyme nustatytą antstolio padėjėjo veiklą, susijusią su antstolio funkcijų atlikimu, negali naudotis sutuoktinio (sugyventinio), artimųjų giminaičių, toje pačioje antstolių kontoroje veiklą vykdančių antstolių ir dirbančių darbuotojų, juridinio asmens, kurio dalyvis yra jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis), artimasis giminaitis, toje pačioje antstolių kontoroje veiklą vykdantis antstolis ar dirbantis darbuotojas, paslaugomis.