Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymas

Pataisos pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja tarnybos tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Pataisos pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo taisykles ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pataisos pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Pataisos pareigūnų vežimo į tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Pataisos pareigūnai turi teisę į šiame statute ir kituose įstatymuose nustatytą sveikatos priežiūrą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pataisos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

Pataisos pareigūnų sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, šio statuto 48 straipsnyje numatytą asmens sveikatos priežiūrą, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, papildomai per programas remiama iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Teisingumo ministerijai. Papildomai per programas iš valstybės biudžeto remiamos pataisos pareigūnų sveikatos priežiūros mastą nustato teisingumo ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

Kalėjimų departamentas organizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pataisos pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, ir naudodamasis pataisos pareigūnų tarnybos arba (ir) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.

Pataisos pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrais.

Teisę į pataisos pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, turi ir buvę pataisos pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.

Iš valstybės biudžeto Teisingumo ministerijai ar Kalėjimų departamentui ir (ar) jam pavaldžioms įstaigoms skirtų lėšų apmokama pataisos pareigūnų medicininė reabilitacija po sužalojimo einant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Iš valstybės biudžeto Vidaus reikalų ministerijai skirtų lėšų apmokama pataisos pareigūnų medicininė reabilitacija ir psichologinė reabilitacija asmenims sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija.

Pataisos pareigūnų medicininės reabilitacijos ir psichologinės reabilitacijos išlaidų, kurios iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos iš dalies arba neapmokamos, apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pataisos pareigūnų darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Kalėjimų departamento direktorius ar jam pavaldžios įstaigos direktorius gali Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – darbo kodeksas) numatytais atvejais pavesti pataisos pareigūnui dirbti iki 8 valandų viršvalandžių per savaitę. Maksimalus darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų. Viršvalandžiai per metus negali viršyti 180 valandų.

Nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pataisos pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pataisos pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti). Šis laikas neturi trukti ilgiau kaip 0,5 valandos per pamainą. Šioje dalyje nurodytų pataisos pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus ar jam pavaldžios įstaigos direktoriaus iš anksto patvirtintą grafiką pataisos pareigūnai privalo budėti Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba iš anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo dienai (pamainai) ar poilsio ir švenčių dienomis, kad prireikus būtų galima juos iškviesti neatidėliotiniems veiksmams atlikti. Kalėjimų departamento direktorius ar jam pavaldžios įstaigos direktorius gali pavesti pataisos pareigūnui budėti Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba iš anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo dienai (pamainai) ar poilsio ir švenčių dienomis ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o pataisos pareigūno sutikimu – ne dažniau kaip kartą per savaitę. Nepertraukiamo budėjimo trukmė negali viršyti 24 valandų, o bendra budėjimo trukmė negali viršyti 96 valandų per mėnesį. Budėjimas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas iš anksto aptartoje vietoje prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje, kai viršijama nustatyta darbo laiko trukmė, arba iš anksto aptartoje vietoje per artimiausias 30 kalendorinių dienų privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba kaip darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (kai budima iš anksto aptartoje vietoje) arba pataisos pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba už tai apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Pataisos pareigūnų budėjimo Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba iš anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo dienai (pamainai) ar poilsio ir švenčių dienomis tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti pataisos pareigūnė, pataisos pareigūnas, auginantis vaiką (vaikus) iki 3 metų, pataisos pareigūnas, vienas auginantis vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų, ir pataisos pareigūnas, slaugantis neįgalųjį, budėti iš anksto aptartoje vietoje gali būti skiriami tik jų sutikimu.

Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktorių darbo laiko ir poilsio laiko režimą nustato Kalėjimų departamento direktorius, o kitų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų – šių įstaigų direktoriai.

Po budėjimo iš anksto aptartoje vietoje netaikomos Darbo kodekso nuostatos dėl nepertraukiamo paros poilsio laiko.

Kitus pataisos pareigūnų darbo ir poilsio laiko klausimus, kurie nereglamentuoti šiame straipsnyje, reglamentuoja Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.

Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir specialiąsias priemones įsigyja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios priemonės saugomos ir išduodamos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka.

Pataisos pareigūno ir Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos ginčai dėl šiame statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, išskyrus ginčus dėl pataisos pareigūno atleidimo iš tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka Kalėjimų departamente sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems ginčams spręsti Kalėjimų departamente ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui sudaroma tarnybinių ginčų komisija. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų atstovų ir profesinės sąjungos atstovų. Ginčų nagrinėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Pataisos pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas šio prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis tarnybinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

Tarnybinių ginčų komisija atsisako nagrinėti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą arba nutraukia ginčo nagrinėjimą komisijos sprendimu, jeigu:

Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui teisės aktų nustatyta tvarka.