Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymas

Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas bendraisiais veiksmingo išteklių valdymo ir efektyvaus naudojimo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais, taip pat specialiaisiais technologinio neutralumo ir funkcinio lygiavertiškumo principais.

Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos, kiek įmanoma, neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos analogiškai funkcionuojantiems elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms.

Taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas, turi būti atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus.

Nacionalinės priemonės, susijusios su galutinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisėmis naudotis elektroninių ryšių paslaugomis ir elektroninių ryšių tinklais teikiamomis taikomosiomis programomis, taip pat naudojimusi šiomis paslaugomis ir taikomosiomis programomis, turi atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir bendruosius Europos Sąjungos teisės principus.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos nacionalinės priemonės, galinčios apriboti naudojimąsi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintomis teisėmis ar laisvėmis, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai tokie apribojimai yra numatyti įstatymų ir jie nekeičia šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, tokie apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini, atitinka Europos Sąjungos pripažintus bendrus interesus, Europos Sąjungos teisės principus, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, arba reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Šioje dalyje nurodytos nacionalinės priemonės turi būti taikomos laikantis nekaltumo prezumpcijos ir užtikrinant asmens teisę į privatumą. Asmenims, kuriems taikomos šios nacionalinės priemonės, turi būti garantuojamas teisingas ir nešališkas procesas, užtikrinama teisė būti išklausytiems, o esant būtinumui, pagrįstais skubos atvejais taikomos sąlygos ir procedūrinės priemonės, kurios nustatomos laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

Abonentas – asmuo, sudaręs viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį su šių paslaugų teikėju.

Abonento identifikavimo modulis – galiniame įrenginyje naudojamas lustas arba jo atitikmuo, kuriame saugomi abonento duomenys, reikalingi mobiliojo ryšio paslaugoms teikti.

Aparatūra ir (arba) įrenginiai – elektriniai ir (arba) elektroniniai gaminiai, taip pat įranga, turinti elektrinių ir (arba) elektroninių sudedamųjų dalių.

Apsaugotoji paslauga – naudojant sąlyginę prieigą paprastai už atlygį teikiama paslauga: visuomenei priimti skirtų televizijos programų transliavimas (retransliavimas), radijo programų transliavimas (retransliavimas) kabeliais arba erdve, įskaitant palydovinį ryšį, ir informacinės visuomenės paslauga. Sąlyginės prieigos, kaip savarankiškos paslaugos, teikimas išvardytoms paslaugoms teikti taip pat yra laikomas apsaugotąja paslauga.

Asmenų tarpusavio ryšio paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, leidžianti tiesiogiai ir interaktyviai keistis informacija elektroninių ryšių tinklais tarp riboto skaičiaus asmenų, kai ryšį pradedantys ar jį palaikantys asmenys nustato informacijos gavėją (gavėjus). Asmenų tarpusavio ryšio paslaugos neapima paslaugų, kurias teikiant galimas asmenų tarpusavio ir interaktyvus ryšys vien tik kaip neesminė pagalbinė funkcija, kuri iš esmės susijusi su kita paslauga.

Asmuo – fizinis arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas.

Atsietoji prieiga prie vietinės linijos – visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos.

Dalinė vietinė linija – vietinės linijos dalis, jungianti viešojo elektroninių ryšių tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku, kaip jis suprantamas pagal Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires, arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuotojo ryšio tinklo prieigos tašku.

Elektromagnetiniai trikdžiai – elektromagnetinis reiškinys, kuris gali bloginti aparatūros ir (arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniai trikdžiai gali būti elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje radijo bangų sklidimo aplinkoje.

Elektromagnetinis suderinamumas – aparatūros ir (arba) įrenginių geba veikti elektromagnetinėje aplinkoje, neskleidžiant neleidžiamų elektromagnetinių trikdžių, galinčių kam nors šioje aplinkoje pakenkti.

Elektroniniai ryšiai – signalų perdavimas laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis.

Elektroninio pašto pranešimas – viešuoju elektroninių ryšių tinklu siunčiamas tekstinis, balso, garso, vaizdo ar kitokios formos pranešimas, kuris gali būti saugomas tinkle arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo galiniame įrenginyje, iki jį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas pasiima.

Elektroninių ryšių infrastruktūra – elektroninių ryšių veiklai vykdyti skirta fizinė infrastruktūra, kurią sudaro aparatūra, įrenginiai, įskaitant antenas, linijos, vamzdynai, kabeliai, kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, bokštai, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos, skirstomosios spintos ir kitos priemonės.

Elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (arba) bendrai naudoti tinkama fizinė infrastruktūra (toliau – tinkamos paskirties fizinė infrastruktūra) – dujų, elektros energijos, įskaitant viešąjį apšvietimą, šildymo, vandens, įskaitant nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir drenažo sistemas, gamybos, paskirstymo, perdavimo, tiekimo ar tvarkymo infrastruktūra, geležinkelių, kelių, uostų, oro uostų infrastruktūra ir kita fizinė infrastruktūra (vamzdynai, kabelių kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, įskaitant bokštus, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos ir kita), kuri tinka elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (arba) bendrai naudoti su viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėju.

Elektroninių ryšių ištekliai – radijo dažniai, radijo dažnių kanalai (toliau kartu – radijo dažniai (kanalai), ryšio numeriai ir kiti elektroninių ryšių tinklų identifikatoriai, įskaitant radijo šaukinius, orbitiniai ištekliai, įskaitant padėtį geostacionarioje orbitoje, taip pat kiti identifikatoriai, reikalingi elektroninių ryšių veiklai vykdyti, elektroninių ryšių tinklams arba radijo ryšio įrenginiams ar galiniams įrenginiams naudoti, elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

Elektroninių ryšių išteklių skyrimas – teisės Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis naudoti elektroninių ryšių išteklius suteikimas išduodant leidimą.

Elektroninių ryšių paslauga – elektroninių ryšių tinklais paprastai už atlygį teikiama paslauga: interneto prieigos paslauga, kaip ji apibrėžiama 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, asmenų tarpusavio ryšio paslauga ir paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų perdavimas, kaip antai perdavimo (siuntimo) paslauga, naudojamas įrenginių tarpusavio sąveikos paslaugai teikti ar transliavimui (retransliavimui). Elektroninių ryšių paslauga neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugą perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugos.

Elektroninių ryšių tinklas – signalų perdavimo sistemos, nesvarbu, ar jos yra grindžiamos nuolatine infrastruktūra ir (arba) centralizuotai valdomos, ar ne, ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įranga, kitos priemonės, įskaitant pasyviuosius elektroninių ryšių tinklo elementus, leidžiančios perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir mobiliojo ryšio tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (tiek, kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus, neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį.

Elektroninių ryšių tinklo identifikatoriai – elektroninių ryšių tinklo taškus, tarp jų ir viešojo elektroninių ryšių tinklo galinius taškus, ar prie elektroninių ryšių tinklo prijungtus galinius įrenginius identifikuojančios adresavimo priemonės, skirtos informacijai į šiuos elektroninių ryšių tinklo taškus ar atitinkamus galinius įrenginius perduoti arba informacijos siuntėjui ir (arba) gavėjui identifikuoti.

Elektroninių ryšių tinklo teikimas – elektroninių ryšių tinklo sukūrimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimas.

Elektroninių ryšių veikla – elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikimas.

Europos Sąjungos rinka – Europos Komisijos apibrėžta rinka, apimanti Europos Sąjungą ar didelę jos dalį, esančią daugiau negu vienoje valstybėje narėje.

Faktinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas – fizinis asmuo, asmeniniams ar verslo tikslams naudojantis viešąsias elektroninių ryšių paslaugas. Šis asmuo nebūtinai turi būti šių paslaugų abonentas.

Galinis įrenginys – informacijai priimti ir (arba) perduoti skirtas įrenginys ar jo dalis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis yra prijungiami prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų.

Galutinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas (toliau – galutinis paslaugų gavėjas) – viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų elektroninių ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų.

Informacijos srauto duomenys (toliau – srauto duomenys) – duomenys, tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu ir (arba) naudojami tokio perdavimo apskaitai.

Informacinės visuomenės paslauga – elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu paprastai už atlygį teikiama paslauga.

Infrastruktūros naudotojas – viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas, kuris yra sudaręs su infrastruktūros valdytoju sutartį dėl bendro elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo ir (arba) naudojimo ar kuris pareiškia norą tokią sutartį sudaryti.

Infrastruktūros valdytojas – asmuo, valdantis elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą arba ketinantis vykdyti šios infrastruktūros įrengimo darbus.

Interaktyviosios skaitmeninės televizijos įranga – įrenginių, skirtų prijungti prie televizoriaus, rinkinys ar integruota skaitmeninės televizijos įranga, galintys priimti interaktyviosios skaitmeninės televizijos paslaugas.

Ypatingos aplinkybės – ekstremaliosios situacijos, tarp jų gaivalinės nelaimės, ir kitos nenugalimos jėgos aplinkybės.

Iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto ūkio subjekto vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, leidžiant naudoti tam tikrą šios linijos dalį, įskaitant ne balso juostos dažnių spektrą.

Išimtinė teisė – vieninteliam ūkio subjektui valstybės suteikiama teisė teikti tam tikras paslaugas ar verstis elektroninių ryšių ir (arba) kita veikla tam tikroje teritorijoje.

Įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslauga – multimedijos pokalbių paslauga, kuri užtikrina dvikryptį vienalaikį dviejose ar daugiau vietų esančių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų gyvo vaizdo, teksto ir balso perdavimą realiuoju laiku.

Kabelinės televizijos tinklas – daugiausia laidinė infrastruktūra, kurios pagrindinė paskirtis – viešas radijo ar televizijos programų pristatymas ar paskirstymas.

Kalbinio ryšio paslauga – viešoji elektroninių ryšių paslauga, skirta nacionaliniams arba nacionaliniams ir tarptautiniams skambučiams ryšio numeriu (numeriais), nurodytu (nurodytais) nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane, tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti ir gauti.

Labai pralaidus elektroninių ryšių tinklas (toliau – labai pralaidus tinklas) – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro bent iki skirstomojo punkto nutiesti optiniai kabeliai, arba elektroninių ryšių tinklas, kurio parametrai įprastinėmis piko sąlygomis yra panašūs į elektroninių ryšių tinklo, kurį sudaro bent iki skirstomojo punkto nutiesti optiniai kabeliai, parametrus, nusakančius gaunamojo ir siunčiamojo ryšio spartą, atsparumą, klaidas, delsą ir jos trukmės kitimą. Elektroninių ryšių tinklų parametrai gali būti laikomi panašiais, nesvarbu, ar galutinio paslaugų gavėjo gaunamų elektroninių ryšių paslaugų parametrai skiriasi dėl skirtingų elektroninių ryšių tinklų sujungimo su viešojo elektroninių ryšių tinklo galiniu tašku būdų.

Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo prie elektroninių ryšių tinklo taškas (toliau – mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškas) – nedidelio dydžio, galios, veikimo atstumo reikalavimus, nustatytus Reglamente (ES) 2020/1070, atitinkanti ir pagal juos radijo dažniais (kanalais), kurie gali būti naudojami be atskiro leidimo ir (arba) kuriems naudoti yra reikalingas leidimas, veikianti įranga, kuri gali būti viešojo elektroninių ryšių tinklo dalis, turėti vieną ar daugiau mažai pastebimų antenų ir kuri sudaro galimybę viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams belaidžiu ryšiu prisijungti prie mobiliojo ar fiksuotojo ryšio tinklo.

Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė – Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamas dokumentas, kuriame nustatomas radijo dažnių paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos ir kitiems poreikiams.

Naudotojo atpažinimo kodas – viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui suteikiamas unikalus kodas.

Nesėkmingas skambutis – ryšys, kai skambutis įvyko, bet į jį nebuvo atsakyta, arba buvo tinklo sutrikimas.

Nustatymas radijo bangomis – vietos, greičio ir (arba) kitų objekto parametrų nustatymas arba informacijos apie šiuos parametrus gavimas naudojant radijo bangų sklidimo savybes.

Operatorius – ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį elektroninių ryšių tinklą ar susijusias priemones.

Pasidalijamasis naudojimasis radijo dažniais (kanalais) – dviejų arba daugiau asmenų naudojimasis tais pačiais radijo dažniais (kanalais), laikantis jų skyrimą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygose ir (arba) šių asmenų tarpusavio susitarimuose, kai jie yra leidžiami, nustatytų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygų ir tvarkos, taip pat konkurencijos teisės reikalavimų.

Plačiaekranės skaitmeninės televizijos paslaugos – televizijos paslaugos, kurias visiškai ar daugiausia sudaro programos, pagamintos ir suredaguotos rodyti viso aukščio plačiaekraniu formatu.

Pranešimas – informacija, kuri perduodama arba kuria, naudodamiesi viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, apsikeičia baigtinis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų skaičius. Pranešimu nelaikoma informacija, perduodama elektroninių ryšių tinklais kaip dalis transliavimo paslaugos, išskyrus tą jos dalį, kurią sudaro individualizuotos informacijos perdavimas identifikuojamam abonentui arba viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui.

Pridėtinės vertės paslauga – kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu ir privatumo apsauga, – paslauga, kurią teikiant atliekamas srauto ar vietos nustatymo duomenų tvarkymas, apimantis didesnį informacijos kiekį, negu yra būtina informacijai perduoti ar apskaitai tvarkyti.

Prieiga – laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu elektroninių ryšių infrastruktūros, įskaitant patalpas, tinklų ir (arba) paslaugų suteikimas kitam ūkio subjektui elektroninių ryšių paslaugoms teikti, įskaitant atvejus, kai šios paslaugos naudojamos informacinės visuomenės ir transliavimo (retransliavimo) paslaugoms perduoti. Be kita ko, prieiga apima:

Prieigos taškas – viešojo elektroninių ryšių tinklo vieta, kurioje gali būti suteikta prieiga.

Radijo bangos – laisvai erdvėje sklindančios elektromagnetinės bangos, kurių dažnis žemesnis kaip 3 000 GHz.

Radijo mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir su verslu nesusijusiais tikslais ir iš jos nesipelnantis.

Radijo ryšio įrenginys – elektros ar elektroninis gaminys, kurio paskirtis – kartu su pagalbiniu įtaisu, pavyzdžiui, antena, arba be jo radijo ryšio, taip pat nustatymo radijo bangomis tikslu skleisti ir (arba) priimti radijo bangas.

Radijo ryšio kanalas – radijo dažnių juosta, skirta tam tikrai informacijai perduoti ir priimti.

Radijo ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos administracinis reglamentas, kuriuo papildomi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatai bei Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencija ir kuriuo reglamentuojama telekomunikacijų naudojimo tvarka bei radijo ryšio valdymas.

Radijo ryšio slopinimo įrenginys – įrenginys, skirtas arba pritaikytas radijo trukdžiams sukelti.

Radijo ryšio stotis – vienas ar keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų ir imtuvų grupė bei pagalbiniai įrenginiai, kurių reikia tam tikroje vietoje radijo ryšio arba radioastronomijos tarnybų, kaip jos suprantamos pagal Radijo ryšio reglamentą, veiklai vykdyti.

Radijo ryšys – informacijos perdavimas, siuntimas ir (arba) priėmimas radijo bangomis.

Radijo stebėsena – radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.

Radijo trikdžiai – elektromagnetiniai trikdžiai, veikiantys radijo bangų diapazone.

Radijo trukdžiai – aparatūros ir (arba) įrenginio, radijo ryšio ar sistemos veikimo blogėjimas dėl radijo trikdžių poveikio.

Registruotasis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas – abonentu nesantis asmuo, identifikuojamas pagal naudotojo atpažinimo kodą ir registruojantis pateiktą informaciją.

Ribotini veiksmai – tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje pasikartojančių veiksmų, atliekamų naudojantis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, seka, pagal kurią nustatoma, kad viešosios elektroninių ryšių paslaugos naudojamos galimai nusikalstamai (nusikalstamoms) veikai (veikoms) daryti, ir todėl šie veiksmai turi būti ribojami.

Ryšių kabelių kanalų sistema – elektroninių ryšių infrastruktūros dalis, sudaryta iš ryšių kabelių kanalų, vamzdžių, šulinių ir kitų įrenginių (šulinių liukų, dangčių, užraktų, ryšių kabelių atramų, gembių, reguliavimo žiedų ir kita), skirta ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti, sujungti, taisyti bei kitiems elektroninių ryšių įrenginiams įrengti ir jiems apsaugoti.

Sąlyginė prieiga – techninė ir (arba) kita priemonė, leidžianti naudotis visuomenei priimti skirtų televizijos ar radijo programų transliavimo (retransliavimo) kabeliais arba erdve, įskaitant palydovinį ryšį, ir (arba) informacinės visuomenės paslaugomis tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo leidimą.

Sąsaja – techninių priemonių, jų parametrų ir (arba) programinės įrangos visuma, užtikrinanti ryšį tarp aparatūros, įrenginių ir (arba) elektroninių ryšių tinklų.

Siuntėjas – ūkio subjektas, išskyrus transliuotojus ir (arba) retransliuotojus, turinčius Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas, kuriomis suteikiama teisė kurti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, elektroninių ryšių tinklu perduodantis radijo ir (arba) televizijos programų signalus visuomenei ir turintis teisę naudoti šiam perdavimui būtinus radijo dažnius (kanalus), skirtus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti).

Skambutis – viešosios asmenų tarpusavio ryšio paslaugos priemonėmis sukuriamas sujungimas, teikiantis abipusio kalbinio ryšio galimybę.

Skirstomasis punktas – vieta (patalpa, niša, skirstomoji spinta, skirstomoji dėžutė, stulpelis ir kita), kurioje įrengiami elektroninių ryšių įrenginiai (perjungimo (komutavimo) įrenginiai, skirstytuvai, perdavimo priemonės ir kiti), skirti elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių inžinerinėms sistemoms fiziškai sujungti ir (arba) paskirstyti.

Sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslauga – ne mažesnės kaip 30 Mb/s duomenų perdavimo spartos elektroninių ryšių, naudojant plačiajuostį tinklą, paslauga.

Specialiosios teisės – ribotam skaičiui ūkio subjektų valstybės suteikiamos teisės, kai tam tikroje teritorijoje:

Standartinis pasiūlymas – šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto ūkio subjekto skelbiamos sąlygos, kuriomis jis įsipareigoja suteikti prieigą, įskaitant viešųjų elektroninių ryšių tinklų sujungimą, bet kuriam to pageidaujančiam ūkio subjektui.

Suderinti radijo dažniai (kanalai) – radijo dažniai (kanalai), kurių prieinamumo ir efektyvaus naudojimo suderintosios sąlygos yra nustatytos techninėmis įgyvendinimo priemonėmis, priimtomis laikantis Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnio reikalavimų.

Su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios paslaugos (toliau – susijusios paslaugos) – paslaugos, kurios sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių paslaugas naudojantis elektroninių ryšių tinklu ir (arba) paslauga ir (arba) palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu jomis būtų naudojamasi, ir kurios apima ryšio numerių keitimo ar funkciniu požiūriu lygiavertes sistemas, sąlyginės prieigos sistemas ir elektroninius programų vadovus, taip pat kitas paslaugas, įskaitant tapatybės, vietos ir prisijungimo būsenos nustatymo paslaugas.

Su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios priemonės (toliau – susijusios priemonės) – susijusios paslaugos, elektroninių ryšių infrastruktūra, kitos su elektroninių ryšių tinklu ir (arba) elektroninių ryšių paslauga susijusios priemonės arba susiję elementai, kurie sudaro galimybę teikti elektroninių ryšių paslaugas naudojantis šiuo tinklu ir (arba) paslauga ir (arba) palengvina tokį teikimą arba sudarytų tokią galimybę, jeigu būtų naudojami.

Su numeriu nesiejama asmenų tarpusavio ryšio paslauga – asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kurią teikiant nesujungiama su nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytu (nurodytais) ryšio numeriu (numeriais) arba nesudaromos sąlygos asmenų tarpusavio ryšiui naudojant nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytą (nurodytus) ryšio numerį (numerius).

Su numeriu siejama asmenų tarpusavio ryšio paslauga – asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kurią teikiant sujungiama su nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytu (nurodytais) ryšio numeriu (numeriais) arba kuria sudaromos sąlygos asmenų tarpusavio ryšiui naudojant nacionaliniame ar tarptautiniame ryšio numeracijos plane nurodytą (nurodytus) ryšio numerį (numerius).

Taikomųjų programų sąsaja – taikomųjų programų, kurias pateikia transliuotojai (retransliuotojai) ar paslaugų teikėjai, programinės įrangos sąsajos ir ištekliai skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugoms teikti skirtoje interaktyviosios skaitmeninės televizijos įrangoje.

Universaliosios elektroninių ryšių paslaugos (toliau – universaliosios paslaugos) – minimalus skaičius nustatytos kokybės elektroninių ryšių paslaugų, kurios už prieinamą kainą turi būti teikiamos Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojams.

Ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo ar fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys, kuriuos sieja kontrolės, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, santykiai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką elektroninių ryšių veiklai Lietuvos Respublikoje.

Valstybės valdomas elektroninių ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, įrengtas valstybės ir (arba) Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės įmonės ar viešosios įstaigos, kurios savininkė yra valstybė, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų valstybės pinigų fondų lėšomis.

Veiksminga konkurencija – situacija atitinkamoje elektroninių ryšių rinkoje (toliau – atitinkama rinka), kai nėra didelę įtaką toje rinkoje turinčių ūkio subjektų.

Vertikaliai integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris vykdo dvi ar daugiau vertikaliai susijusių veiklų, kurių kiekviena suteikia pridėtinę vertę kuriant, tobulinant ir (arba) vykdant kitą veiklą.

Viešasis elektroninių ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti ir kuriuo galima perduoti informaciją iš vieno tinklo galinio taško į kitą tinklo galinį tašką.

Viešasis fiksuotojo ryšio tinklas – viešasis elektroninių ryšių tinklas, kurio galiniai taškai yra fiksuoti.

Viešasis mobiliojo ryšio tinklas – viešasis elektroninių ryšių tinklas, kurio galiniai taškai nėra fiksuoti.

Viešojo elektroninių ryšių tinklo galinis taškas (toliau – tinklo galinis taškas) – fizinės infrastruktūros vieta, kurioje suteikiama galimybė prijungti galutinio paslaugų gavėjo įrangą prie viešojo elektroninių ryšių tinklo. Tinkluose, kuriuose parenkamas maršrutas arba atliekamas komutavimas, tinklo galinis taškas identifikuojamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su galutinio paslaugų gavėjo ryšio numeriu arba pavadinimu.

Viešojo elektroninių ryšių tinklo vientisumas – visuma techninių ir organizacinių priemonių, kuriomis siekiama išlaikyti viešojo elektroninių ryšių tinklo atsparumą veiksniams, ne kibernetinėje erdvėje keliantiems grėsmę šio tinklo netrikdomam veikimui ir (arba) šiuo tinklu teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamam teikimui.

Viešojo elektroninių ryšių tinklo vientisumo pažeidimas (toliau – vientisumo pažeidimas) – viešojo elektroninių ryšių tinklo, jo dalies pažeidimas ar kiti veiksniai, nesusiję su įvykiu ar veika kibernetinėje erdvėje, sutrikdantys viešojo elektroninių ryšių tinklo veikimą ir (arba) šiuo tinklu teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų nepertraukiamą teikimą.

Viešosios elektroninių ryšių paslaugos – viešai teikiamos elektroninių ryšių paslaugos.

Viešosios fiksuotojo kalbinio ryšio paslaugos – kalbinio ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju fiksuotojo ryšio tinklu.

Viešosios mobiliojo kalbinio ryšio paslaugos – kalbinio ryšio paslaugos, teikiamos viešuoju mobiliojo ryšio tinklu.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjas (toliau – paslaugų gavėjas) – asmuo, kuriam teikiamos viešosios elektroninių ryšių paslaugos ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo.

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojas (toliau – vartotojas) – fizinis asmuo, kuris naudojasi viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis ar pareiškia norą jomis naudotis su savo amatu, verslu ar profesija nesusijusiems tikslams.

Viešųjų elektroninių ryšių tinklų sujungimas (toliau – tinklų sujungimas) – fizinis ar loginis viešųjų elektroninių ryšių tinklų, naudojamų to paties ar kitų ūkio subjektų, sujungimas, kad vieno ūkio subjekto paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito ūkio subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjektų, tarp jų visų prieigą prie atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Tinklų sujungimas yra speciali prieigos rūšis.

Vietinė linija – fizinė linija, jungianti tinklo galinį tašką su viešojo fiksuotojo ryšio tinklo skirstomuoju stovu ar lygiaverte priemone.

Vietinės linijos gavėjas – teisę teikti elektroninių ryšių paslaugas turintis ūkio subjektas, kuriam gali būti ar yra suteikta atsietoji prieiga prie vietinės linijos.

Vietinis radijo ryšio tinklas – suderintais radijo dažniais (kanalais) neišskirtiniu pagrindu ir pagal šių radijo dažnių (kanalų) naudojimui nustatytas sąlygas nedideliu atstumu veikianti mažos galios belaidžio prisijungimo prie elektroninių ryšių tinklo sistema, kelianti tik nedidelę radijo trukdžių riziką kitoms tokioms pat netoliese kitų paslaugų gavėjų naudojamoms sistemoms.

Vietos nustatymo duomenys – elektroninių ryšių tinkluose arba teikiant elektroninių ryšių paslaugas tvarkomi duomenys, įskaitant duomenis, gautus iš elektroninių ryšių tinklo infrastruktūros, taip pat duomenys, gauti iš paslaugų gavėjo galinio įrenginio, nurodantys faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo mobiliojo ryšio galinio įrenginio geografinę buvimo vietą arba fiksuotojo ryšio tinklo galinio taško fizinio adreso duomenis.

Vietovės žyma – vietovės, kurioje skambutis pradedamas ar baigiamas viešajame mobiliojo ryšio tinkle, atpažinimo kodas.

Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikiama prieiga prie šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įpareigoto ūkio subjekto vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, leidžiant naudoti visus šios linijos dažnius.

Žalingieji radijo trukdžiai – radijo trukdžiai, keliantys grėsmę radijo navigacinių tarnybų ar bet kurių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui ar labai bloginantys, trukdantys ar nuolat pertraukiantys teisėtai veikiantį radijo ryšį.

Šio įstatymo IX skyriuje vartojamos sąvokos, neapibrėžtos šiame įstatyme, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija:

Elektroninių ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją. Elektroninių ryšių veiklą reguliuojančios institucijos veikia nešališkai, objektyviai, proporcingai, skaidriai, laiku ir nediskriminuodamos, atsižvelgia į įvairias su infrastruktūra, įskaitant infrastruktūrą, kurią ne pelno tikslais valdo fiziniai asmenys, konkurencija ir galutinių paslaugų gavėjų padėtimi, įskaitant vartotojų padėtį įvairiuose Lietuvos regionuose, susijusias sąlygas ir imasi visų pagrįstų priemonių, kurios yra būtinos ir proporcingos siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų tikslų.

Elektroninių ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo darbams bei naftos išsiliejimų likvidavimo darbams vykdyti, civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja atitinkamos valstybės institucijos. Šių institucijų veiksmus, reguliuojant elektroninių ryšių veiklą, koordinuoja Susisiekimo ministerija.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įgaliota institucija prižiūri, kad pirmą kartą į Lietuvos Respublikos rinką teikiamose parduoti ar nuomoti naujose M kategorijos transporto priemonėse įdiegtas radijo imtuvas galėtų priimti ir atkurti radijo paslaugas, teikiamas vykdant skaitmeninį antžeminį radijo transliavimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją prisideda prie saviraiškos ir informacijos laisvės, kultūrų ir kalbų įvairovės, žiniasklaidos pliuralizmo skatinimo, taip pat elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei suinteresuotų subjektų, skatinančių teisėto turinio teikimą naudojant elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, bendradarbiavimo skatinimo.

Informacija apie elektroninių ryšių politikos formavimo ir elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijų veiklą skelbiama Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nustatytą kompetenciją ir Vyriausybės įgaliojimus prižiūri produktų, susijusių su elektroninių ryšių tinklais, elektroninių ryšių paslaugomis, radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, saugą.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija:

Lietuvos radijo ir televizijos komisija teikia Ryšių reguliavimo tarnybai prašymus dėl radijo dažnių (kanalų), skirtų antžeminėms radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (arba) retransliuoti, koordinavimo ir atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija imasi visų būtinų priemonių, kad fiziniams asmenims būtų užtikrinama galimybė naudotis suderintų socialinių paslaugų numeriu 116000 teikiama paslauga.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), įvertinęs viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pasiūlymus, tvirtina Ribotinų veiksmų sąrašą.

Kitos institucijos funkcijas elektroninių ryšių srityje atlieka pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją.

Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją šio įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Ryšių reguliavimo tarnyba pagal Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius visuomeninius santykius, susijusius su šio įstatymo reguliavimo dalyku, yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija.

Ryšių reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo – valstybės biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, ir kituose įstatymuose numatytos Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas privalo užtikrinti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių jai pavestoms funkcijoms atlikti.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų, kurie yra susiję su jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, pavestų funkcijų atlikimu ir už kuriuos yra taikomi užmokesčiai, sąrašą, šių užmokesčių dydžius ir mokėjimo tvarką. Pagal šią dalį nustatyti užmokesčiai turi būti pagrįsti Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, atliekant pavestas funkcijas ir teikiant konkrečias paslaugas ar atliekant konkrečius darbus, taip pat skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi, įskaitant veiksmingo elektroninių ryšių išteklių valdymo ir efektyvaus elektroninių ryšių išteklių naudojimo užtikrinimą. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskelbusi šio straipsnio 7 dalyje nurodytus metinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą, apskaičiuoja skirtumą tarp šioje dalyje nurodytų sąnaudų ir surinktų užmokesčių ir patvirtina reikalingus užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus, kad užmokesčiai už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus atitiktų Ryšių reguliavimo tarnybos patiriamas sąnaudas.

Ryšių reguliavimo tarnyba pajamas, gautas iš pagal šio straipsnio 5 dalį nustatytų užmokesčių, privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos iš pagal šio straipsnio 5 dalį nustatytų užmokesčių, gali būti naudojamos tik Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, pavestų funkcijų atlikimo finansavimui.

Ryšių reguliavimo tarnyba kiekvienais metais Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą Ryšių reguliavimo tarnybos metinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą pateikia Lietuvos Respublikos Seimui bei Vyriausybei ir viešai juos paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje.

Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia informaciją, kuria prisidedama prie rinkos atvirumo ir konkurencingumo, taip pat informaciją, susijusią su šio įstatymo įgyvendinimu. Šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant skelbiamos informacijos mastą, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės, tarnybos, komercines paslaptis ar informaciją apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą.

Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip.

Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriumi gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo bent viename iš Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių patirtį (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse).

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius yra valstybės pareigūnas. Jo teisinio statuso ypatumus nustato šis įstatymas. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui Lietuvos Respublikos darbo kodeksas yra taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus darbo užmokestį (pareiginę algą, priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, vienkartines priemokas) nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro septyni nariai, jos pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą 5 metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Kai Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesibaigus Tarybos kadencijai, į laisvą vietą likusiam Tarybos kadencijos laikui šioje dalyje nustatyta tvarka skiriamas naujas Tarybos narys. Tas pats asmuo Tarybos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų darbo Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamuose sektoriuose patirtį (įskaitant darbo patirtį užsienio valstybėse). Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris eina pareigas Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių įmonių valdymo organuose arba gali turėti tiesioginių ar netiesioginių interesų reguliuojant šių sektorių įmonių veiklą, taip pat asmuo, kuris yra tarnybos ar darbo santykiais susijęs su Ryšių reguliavimo tarnybos reguliuojamų sektorių politiką formuojančiomis valstybės institucijomis arba joms pavaldžiomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis ar jų reguliavimo sričiai priskirtomis valstybės įmonėmis, akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos narių funkcijų vykdymas yra neatlyginamas. Tarybos darbo tvarką, posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarką nustato Tarybos tvirtinamas Tarybos darbo reglamentas. Tarybą techniškai aprūpina Ryšių reguliavimo tarnyba iš savo lėšų.

Tarybos nariai, atlikdami savo funkcijas, privalo nesiekti gauti nurodymų ar jų nepriimti iš jokio asmens, nepiktnaudžiauti tarnyba, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, neatstovauti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ūkio subjektų interesams.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius leidžia įsakymus. Taryba priima nutarimus.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendžia visus Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijos klausimus. Šiame įstatyme nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius priimamus sprendimus privalo suderinti su Taryba.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius:

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojų. Pavaduotojus skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nėra, jį laikinai pavaduoja pavaduotojas (tuo atveju, jeigu pavaduotojų yra ne vienas, – direktoriaus paskirtas pavaduotojas).

Taryba:

Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko motyvuotu teikimu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ir (arba) Tarybos narius atleidžia iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (arba) Tarybos nario atleidimo priežastys turi būti nurodytos raštu atleistam Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ir (arba) Tarybos nariui ir jo prašymu turi būti paskelbtos Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje ar per visuomenės informavimo priemones. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (arba) Tarybos nario atleidimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Ministras Pirmininkas iki Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (arba) Tarybos narių įgaliojimų termino pabaigos pateikia Respublikos Prezidentui Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (arba) Tarybos narių kandidatūras. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir (arba) Tarybos nariai paskiriami iki pareigas einančių Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (arba) Tarybos narių įgaliojimų termino pabaigos. Nustatytu laiku nepaskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir (arba) Tarybos narių, šias pareigas einantys asmenys savo pareigas eina tol, kol naujai kadencijai paskiriami Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir (arba) Tarybos narys.

Ryšių reguliavimo tarnybos darbo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos vidaus darbo reglamentas.

Ryšių reguliavimo tarnybos tikslas – veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje, efektyvaus elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir vartotojų teisių apsaugos užtikrinimas.

Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:

Ryšių reguliavimo tarnyba Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka viešai skelbia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimamų Ryšių reguliavimo tarnybos norminių teisės aktų, tarp jų teisės aktų, kuriais nustatomos ar keičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnį, projektus, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį. Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat pateikia Radijo spektro politikos grupei šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją.

Ryšių reguliavimo tarnyba savo interneto svetainėje viešai skelbia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimamų Ryšių reguliavimo tarnybos administracinių sprendimų, įskaitant tuos, kuriais nustatomos ar keičiamos radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnį, projektus, turėsiančius reikšmingą poveikį atitinkamai rinkai, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnio 18 dalyje, taip pat išskyrus sprendimus, kuriais išnagrinėjamas ginčas.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato suinteresuotiems asmenims ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus šioje dalyje ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, terminą pastaboms pateikti. Šio įstatymo 60 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba nustato suinteresuotiems asmenims ne trumpesnį kaip 3 mėnesių terminą pastaboms pateikti.

Ryšių reguliavimo tarnyba Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka viešai paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos norminių teisės aktų, o savo interneto svetainėje – Ryšių reguliavimo tarnybos administracinių sprendimų, susijusių su visomis galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teisėmis, susijusiomis su viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis, įskaitant lygiavertes galimybes neįgaliems paslaugų gavėjams naudotis šiomis paslaugomis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi reikšmingą poveikį rinkai, projektus ir suteikia galutiniams paslaugų gavėjams ir vartotojams, įskaitant neįgalius paslaugų gavėjus, gamintojams, elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikėjams ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, terminą pastaboms pateikti.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šioje dalyje nurodytais atvejais motyvuotai nustatyti suinteresuotiems asmenims trumpesnį negu 30 kalendorinių dienų terminą pastaboms pateikti, kai:

Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimus dėl tarptautinių, Europos ir kitų regioninių standartizacijos organizacijų, taip pat nacionalinių standartų privalomumo, konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis ar kurioje yra asmens duomenų.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla:

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba elektroninių ryšių srityje:

Lietuvos radijo ir televizijos komisija, priimdama sprendimus, susijusius su transliavimo (retransliavimo) veiklos licencijavimu, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninių ryšių klausimais.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba asmens duomenų ir privatumo apsaugos srityje.

Lietuvos Respublikos muitinė pagal kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, šiai atliekant funkcijas, susijusias su radijo ryšio įrenginių ir galinių įrenginių bei aparatūros ir įrenginių teikimu į rinką, keičiasi susijusia informacija.

Susisiekimo ministerija ir Ryšių reguliavimo tarnyba bendradarbiauja su Lietuvos standartizacijos departamentu ir Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo nustatyta tvarka dalyvauja standartizacijos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų, susijusių priemonių ir susijusių paslaugų teikimu, įskaitant radijo ir (arba) televizijos programų transliavimą, taip pat su techninėmis sąsajomis ir (arba) tinklų funkcionavimu, galinių įrenginių, įskaitant radijo ir televizijos programų priėmimo įrangą, sąveika, procese, keičiasi su standartizacija susijusia informacija.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, nustatydama higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba. Sveikatos apsaugos ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba informacija apie higienos normas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikdamas savo funkcijas, susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normų priežiūra, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, taip pat su šia institucija keičiasi susijusia informacija.

Nacionalinio saugumo institucijos pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdamos užtikrinti elektroninių ryšių poreikius, taip pat kad radijo dažnių (kanalų), numatytų elektroninių ryšių tinklams ir (arba) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus.

Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimo tvarka ir sąlygos, įskaitant sąlygas, skirtas kiekvienos iš susitarusių institucijų funkcijoms tinkamai atlikti, kompetencijų kolizijoms spręsti ir vienodos praktikos formavimui užtikrinti, gali būti reglamentuotos šių institucijų susitarimais. Tokie susitarimai skelbiami susitarusiųjų institucijų interneto svetainėse.

Valstybės institucijos, šiame įstatyme nustatyta tvarka teikdamos ir gaudamos jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, privalo laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimų, taip pat užtikrinti gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą.

Valstybės institucijos bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bei jų institucijomis, laikydamosi Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų.

Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos kompetentingos institucijos privalo pateikti Europos Komisijai, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms informaciją, įskaitant konfidencialią, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja. Jeigu Europos Komisijai Ryšių reguliavimo tarnyba ar kita kompetentinga institucija pateikia informaciją, kuri ar kurios dalis yra anksčiau gauta iš ūkio subjektų Ryšių reguliavimo tarnybos ar kitos kompetentingos institucijos pareikalavimu, informaciją Europos Komisijai pateikusi Ryšių reguliavimo tarnyba ar kita kompetentinga institucija apie tai praneša atitinkamiems ūkio subjektams.

Ryšių reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai informaciją apie Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo reguliavimo dalyką, įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

Valstybės institucijos siekia, kad būtų derinamas elektroninių ryšių išteklių valdymas ir naudojimas Europos Sąjungoje. Siekdamos šio tikslo, valstybės institucijos:

Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį viešajai konsultacijai paskelbusi teisės akto, susijusio su belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklams ir (arba) paslaugoms teikti suderintų radijo dažnių (kanalų) skyrimu viešojo konkurso tvarka ar aukciono būdu, projektą, informuoja Radijo spektro politikos grupę apie šį projektą, nurodo viešosios konsultacijos terminą ir ar Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, kuriame būtų apsvarstytas viešajai konsultacijai paskelbtas teisės akto projektas, pasikeista nuomonėmis, patirtimi ir geriausia praktika. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba prašo sušaukti tarpusavio peržiūros forumą, ji taip pat pasiūlo forumo datą. Tarpusavio peržiūros forumas paprastai šaukiamas vieną kartą, tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę prašyti, kad būtų sušauktas pakartotinis tarpusavio peržiūros forumas. Tarpusavio peržiūros forumo metu Ryšių reguliavimo tarnyba paaiškina, kaip svarstomu teisės akto projektu:

Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytas tarpusavio peržiūros forumas buvo sušauktas Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva, ji turi teisę prašyti, kad Radijo spektro politikos grupė:

Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis turi teisę kreiptis į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją su prašymu padėti koordinuoti jų veiklą, siekiant užtikrinti, kad ryšio numeriai, kuriuos galima naudoti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, būtų valdomi veiksmingai.

Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui bei plėtrai ir sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka atitinkamoje rinkoje.

Konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.

Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, turi teisę ūkio subjektams nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 10, 13 dalyse ir 18–29 straipsniuose nurodytus įpareigojimus.

Ūkio subjektų, kuriems nustatyti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įpareigojimai, sąrašą, informaciją apie atitinkamą rinką, kurioje jiems buvo nustatyti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įpareigojimai, bei įpareigojimų sąrašą ir bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Europos Komisijai. Informacija apie didelę įtaką atitinkamose rinkose turinčius ūkio subjektus ir jiems nustatytus įpareigojimus pateikiama pagal šio įstatymo 16 straipsnio 19 dalį.

Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, jeigu jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, tai yra tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir galiausiai vartotojų.

Kai ūkio subjektas turi didelę įtaką vienoje elektroninių ryšių rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje elektroninių ryšių rinkoje, jeigu sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje elektroninių ryšių rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje elektroninių ryšių rinkoje ir taip sustiprinti ūkio subjekto įtaką šioje rinkoje. Tokiam ūkio subjektui artimai susijusioje elektroninių ryšių rinkoje gali būti nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nurodyti įpareigojimai.

Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Ryšių reguliavimo tarnybos atitinkamu sprendimu nenustatoma, kad šis ūkio subjektas didelės įtakos atitinkamoje rinkoje neturi.

Elektroninių ryšių rinkos tyrimą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamo elektroninių ryšių rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka atitinkamoje rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato elektroninių ryšių rinkos tyrimo taisykles.

Elektroninių ryšių rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai: