Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-908 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2022 m. birželio 27 d. Nr. XIV-1173

Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 2 straipsnio pakeitimas

„3. Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.“

„9. Aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).“

„32. Tarptautinė sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, pasaulio ar Europos mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas.“

2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 6 straipsnio pakeitimas

„3) administruoja ir finansuoja šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytų tarptautinių sporto varžybų projektus;“.

„7) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas ar švietimo, mokslo ir sporto ministro pavestas funkcijas.“

3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Sportininkų, kurie per paskutinius 2 metus iki kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl sveikatos tikrinimo išvados dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė (pasaulio) federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.“

4 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 15 straipsnio pakeitimas

„1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti sporto renginį. Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę (pasaulio) tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį.“

„2. Sporto varžybos, kurios priskiriamos prie didesnės rizikos sporto renginių, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus.“

5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas) organizavimu, išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranka ir rengimu, klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.“

6 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio pakeitimas

„2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);“.

„4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri:“.

„d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);“.

7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 23 straipsnio pakeitimas

„1. Sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus (toliau – laimėjimai) valstybės premijų dydžius, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais kriterijais, nustato Vyriausybė.“

„2. Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal tam tikros sporto šakos tarptautinės federacijos ar kitų tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo šio rango varžybų:

1) olimpinių žaidynių 1–8 vietos laimėtoju, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos laimėtoju, specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;

2) tos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionatų (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinių varžybų ar Europos žaidynių, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ar Europos žaidynės) 1–3 vietos laimėtoju, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;

3) universiados 1–3 vietos laimėtoju.“

„31. Tuo atveju, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi mažiau negu 12 varžovų, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama mažesnį negu 12 varžovų skaičių, Vyriausybė už pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų. Kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje mažesnį negu 12 varžovų skaičių, tačiau dalyvavo mažesnis negu nustatytas varžovų skaičius, Vyriausybė už tokį pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos apriboto varžovų skaičiaus.“

8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio pakeitimas

„1. Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:

1) olimpinių žaidynių 1–16 vietos laimėtoju arba 17–24 vietos laimėtoju, jeigu į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose;

2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;

3) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas), Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;

4) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas) ar Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;

5) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas) 1–6 vietos laimėtoju;

6) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos neįgaliųjų čempionatas), pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju.“

„2. Valstybės stipendiją turi teisę gauti šie sportininkai:

1) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 57 bazinių socialinių išmokų dydžio;

2) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 5–8 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tos sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 43 bazinių socialinių išmokų dydžio;

3) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 7–9 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–6 vietos laimėtojai – 37 bazinių socialinių išmokų dydžio;

4) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 10–12 vietos laimėtojai – 35 bazinių socialinių išmokų dydžio;

5) olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 7, 8 vietos laimėtojai – 31 bazinės socialinės išmokos dydžio;

6) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 20 bazinių socialinių išmokų dydžio;

7) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietos laimėtojai – 15 bazinių socialinių išmokų dydžio.“

„5. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 1–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 1–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki dienos, kai sueina 4 metų terminas, skaičiuojant nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos, arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos. Valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu sportininkas per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nedalyvavo bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų (išskyrus atvejus, kai jis šiose sporto varžybose nedalyvavo dėl aplinkybių, nustatytų šio straipsnio 9 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka). Sportininkas ir (ar) sporto šakos federacija privalo pranešti valstybės stipendiją mokančiai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie šias nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka valstybės stipendiją mokančiai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.“