Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto pildymo aprašo patvirtinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS AKTO PILDYMO APRAŠO PATVIRTINIMO

2026 m. rugpjūčio 12 d. Nr. ĮV-607

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi:

Kultūros ministras                                                                                                       Lukas Alsys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2026 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. ĮV-607

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS AKTO PILDYMO APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

II SKYRIUS

AKTO IR JO PRIEDŲ SUDĖTIS IR APIMTIS

5.1.   rekvizitai – Akto sudarytojo pavadinimas, sudarymo data, registracijos numeris (suteikia Tarybos) ir sudarymo vieta;

5.2.   įvadas – tekstas tarp Akto sudarymo vietos rekvizito ir žodžių junginio „nustato, kad“;

5.3.   dėstomoji dalis – tekstas tarp žodžių junginių „nustato, kad“ ir „Taryba šiuo Aktu“. Dėstomoji dalis suskirstyta punktais ir papunkčiais;

5.4.   baigiamoji dalis – likusi teksto dalis.

6.1.   rekvizitai – Akto data, jo registracijos ir eilės numeris;

6.2.   dėstomoji dalis – likusi punktais suskirstyta teksto dalis;

6.3.   baigiamoji dalis – likusi teksto dalis.

7.1.   privalomi priedai:

7.1.1.      kultūros paveldo objekto apibrėžtų teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas arba kultūros paveldo vietovės apibrėžtų teritorijos ribų planas (toliau – Teritorijos ribų planas), kuriame pateikiama ir situacijos schema (smulkaus mastelio, parodant apibrėžtų teritorijos ir apsaugos zonos ribų vietą kelių, gatvių, hidrografijos elementų ar kitų objektų atžvilgiu), apibrėžtų teritorijos ir apsaugos zonos ribų posūkio taškų bei kitos koordinatės (išskyrus archyvų dokumentuose nurodytas koordinates). Kultūros paveldo objektų apsaugos zonos ir (ar) pozonių ribos apibrėžiamos vadovaujantis Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

7.1.2.      nekilnojamosios kultūros vertybės (toliau – vertybė) ir (ar) jos kiekvienos vertingosios savybės fiksacijos medžiaga, gauta įvairiais prietaisais;

7.1.3.      tyrimų, atliktų vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, ataskaitos ir (ar) anksčiau atliktų tyrimų apžvalga;

7.1.4.      kai sprendžiama dėl teisinės apsaugos naikinimo ar esminio vertybės apimties keitimo (keičiasi vertybės sandara, kompleksiškumas, daugiau nei trečdaliu keičiasi vertybės teritorija), pridedamos pažymos, tyrimų ataskaitos ar kiti dokumentai (pvz., faktinių duomenų patikrinimo aktas, kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas, sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo aktas, avarinės būklės aktas, techninės būklės įvertinimo aktas, statinio ekspertizės aktas, perdavimo muziejams ar kitoms valstybinėms saugykloms aktai ir kt.), patvirtinantys, kad kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti, kitaip prarastos jų vertingosios savybės ir neatitinka Kriterijų aprašo reikalavimų, ar perduoti valstybinėms saugykloms nuolatiniam saugojimui;

7.1.5.      lyginamoji analizė rengiama tais atvejais, kai įrašoma nauja nekilnojamoji kultūros vertybė arba nustatomas ar keičiamas jau įregistruotos vertybės reikšmingumo lygmuo. Lyginamoji analizė atliekama vadovaujantis Kriterijų aprašu ir remiantis atliktų tyrimų duomenimis. Lyginamoji analizė rengiama laisva forma, kurioje nurodoma: sudarymo vieta ir data, atliktos lyginamosios analizės apimtis, lyginamosios analizės išvados ir reikšmingumo lygmens pagrindimas, analizę parengusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir (ar) atstovaujama institucija;

7.1.6.      kai siūlomos keisti teritorijos ir (ar) apsaugos zonos ribos, pridedamas ankstesnis Teritorijos ribų planas (-ai), kita susijusi medžiaga (istoriniai planai, planavimo projektai ir pan.);

7.2.   kiti priedai:

7.2.1.      vertybės vertingųjų savybių išsidėstymo schemos arba abrisai, jei jie yra sudaromi;

7.2.2.      vertybės ir (ar) jos vertingųjų savybių ikonografinė, planinė medžiaga (aerofotografija, topografiniai, kartografiniai planai ir kt.), jei ji yra;

7.2.3.      dokumentų, publikacijų, pagrindžiančių vertybės vertingųjų savybių pobūdį ar pobūdžius ir jos reikšmingumo lygmenį, taip pat susijusių su kitais Akte nurodytais duomenimis, kopijos, nuorašai, išrašai;

7.2.4.      užstatymo tipų (morfotipų) aprašas, kai Aktas rengiamas urbanistinio vertingųjų savybių pobūdžio kultūros paveldo vietovei;

7.2.5.      vertybių, įrašytų į tarptautinės svarbos paveldo sąrašus, įrašymo dokumentų kopijos, nuorodos į šių ir susijusių dokumentų šaltinius;

7.2.6.      kiti su vertybe susiję dokumentai ar jų kopijos.

III SKYRIUS

BENDRIEJI AKTO FORMOS PILDYMO REIKALAVIMAI

19.1. vertybes, kurioms Aktu nustatomos ar tikslinamos vertingosios savybės ir apibrėžiamos tokių vertybių teritorijų ir (ar) apsaugos zonų ribos. Jei vertybių teritorijos ir (ar) apsaugos zonos ribos yra tikslinamos, teikiamas Teritorijos ribų planas ir ribų pokyčių brėžinys, kuriame sutartiniais ženklais žymimi ir šių ribų pokyčiai (didesni nei 1 metras);

19.2. vertybės teritorijoje esančias vertingąsias savybes, jei jas galima pažymėti grafiškai;

19.3. vertybės teritorijoje ir už jos ribų esančius ir į Teritorijos ribų plano brėžinį patenkančius ir (ar) iš dalies patenkančius kitus kultūros paveldo objektus, vietoves ir jų apsaugos zonas, taip pat rezervatus, nacionalinius ir regioninius parkus, draustinius, jei tokių yra;

19.4. teritorijoje esančius kitus objektus – statinius ir kitus nekilnojamuosius daiktus, kurie, remiantis tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros vertinimu, neturi vertingųjų savybių ir yra nesusiję su kultūros paveldo objektų, vietovių nustatytomis, nustatomomis ar tikslinamomis vertingosiomis savybėmis, jei tokių yra. Reikalavimas netaikomas vertybėms, kurioms siūlomas nustatyti archeologinis svarbiausias reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ir kurioms antžeminis užstatymas nėra aktualus;

19.5. kiekvieno kompleksą sudarančio kultūros paveldo objekto koordinatę (nustatoma grafiškai LKS-94 koordinačių sistemoje pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą ar valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų duomenis vieno metro tikslumu);

19.6. už kultūros paveldo objekto teritorijos ribų apibrėžtą ar vietovės ribų nustatytą vertybės apsaugos zoną. Jei tikslinama kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zona, Teritorijos ribų plane ir ribų pokyčių brėžinyje taip pat pažymimi ir apsaugos zonos ribų pokyčiai;

19.7. vertybės ir jų ribos, vertingosios savybės, kiti objektai, saugomų teritorijų ir kitos ribos žymimos sutartiniais ženklais, nurodytais Aprašo 2 priede;

19.8. kompleksą sudarančiam objektui teritorijos ir apsaugos zonų ribos neapibrėžiamos.

23.1. pridedamoms nuotraukoms nurodoma:

23.1.1. nuotraukos pavadinimas;

23.1.2. jeigu galima nustatyti, data;

23.1.3. jeigu galima nustatyti, autorius, autorių turtinių teisių turėtojai ir žyma apie teisės aktų nustatyta tvarka gautą tokių turėtojų sutikimą panaudoti nuotrauką Akte ir Registre;

23.1.4. nuotraukos ir kiti vaizdo fiksacijos dokumentai, jei iš jų galima nustatyti konkretaus asmens, išskyrus mirusius asmenis, tapatybę, turi būti nuasmeninti laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;

23.1.5. nuotraukos turi būti padarytos ne seniau, nei vieneri metai iki Akto projekto pateikimo Registro tvarkytojui dienos;

23.2. jeigu pridedama planinė medžiaga (pvz., abrisas, schema, planas, žemėlapis ir pan.), grafiškai ir (ar) tekstu nurodoma:

23.2.1. planinės medžiagos pavadinimas;

23.2.2. kuo tikslesnė planinės medžiagos sudarymo ir tokiai medžiagai sudaryti atliktų matavimų data;

23.2.3. planinės medžiagos sudarytojai ar autoriai, jei teisės aktai nustato, tokios medžiagos autorių turtinių teisių turėtojai ir žyma apie teisės aktų nustatyta tvarka gautą tokių turėtojų sutikimą panaudoti planinę medžiagą Akte ir Registre;

23.2.4. planinės medžiagos mastelis (linijinis) ir tokios planinės medžiagos padėtis šiaurės atžvilgiu.

IV SKYRIUS

KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ IR VIETOVIŲ VERTINGosios SAVYBės

V SKYRIUS

KULTŪROS PAVELDO VIETOVIŲ UŽSTATYMO TIPŲ (MORFOTIPŲ) IR

SU JAIS SUSIJUSIŲ KITŲ VERTINGŲJŲ SAVYBIŲ NUSTATYMO PRINCIPAI

27.1.    atliktus tyrimus, nustatytus Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu;

27.2.    istorinį (autentišką) urbanistinės kultūros paveldo vietovės užstatymą, kurį sudaro kultūros paveldo statiniai (kultūros paveldo objektai), kultūros paveldo vietovėje esantys urbanistinės struktūros statiniai ir (ar) kultūros paveldo vietovei reikšmingo buvusio užstatymo vietos;

27.3.    kitus analizės metu surinktus duomenis (Nekilnojamojo turto registro, statinių aukščio ir pan.).

30.1.    statinio aukštų skaičius nustatomas pagal Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, papildomai nurodant, ar pastate yra pastogė (nepriskiriama aukštui) – „su esama pastoge“, taip pat ar pastate yra mansarda (pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis) – „su esama mansarda“;

30.2.    statinių aukštis nurodomas metrais (po kablelio du skaičiai) nuo statinio užimamo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo aukščiausio taško ar kito statinio konstrukcijos aukščiausio taško (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibolaidžių ir kt.). Pastatams, kurie turi šlaitinius stogus, nurodomas tokio stogo šlaito apačios arba pastoginio karnizo viršaus aukštis, arba stogą juosiančio parapeto, jei tokie yra, ir stogo kraigo aukščiai. Konkrečiuose užstatymo tipuose pagal šiame punkte nustatytus reikalavimus nurodomi juos sudarančio aukščiausio ir žemiausio pastatų aukščiai.

31.1.    istorinėms valdoms, esančioms kultūros paveldo vietovėse, kurios atitinka Kriterijų apraše nustatytą amžiaus cenzą ir yra šių vietovių vertingosios savybės;

31.2.    kultūros paveldo vietovės kvartalui ar jo daliai, kai išlikusio istorinio (autentiško) užstatymo negalima susieti su konkrečiomis istorinėmis valdomis.

VI SKYRIUS

PAVYZDINIAI KULTŪROS PAVELDO VIETOVIŲ UŽSTATYMO TIPAI (MORFOTIPAI)

35.1.    perimetrinio užstatymo tipai. Stichiško arba reguliaraus plano užstatymo struktūra, kai užstatymas suformuotas statant statinius ties istorinės valdos ribomis palei gatvę, aikštę (formuoja perimetrą) ir kvartalo vidinėje dalyje palei istorinių valdų ribas (galimi įvairūs istorinės valdos ribų užstatymo variantai):

35.1.1. perimetrinis posesijinis – senamiesčiams būdingas paprastai netaisyklingos formos stichiškas užstatymas, kai skirtingais statybos periodais pastatyti statiniai (per ilgą laiką galėjo būti perstatomi ir įgauti vieningą architektūrinę išraišką), blokuoti ant posesijos ribų palei gatvę, aikštę ir kvartalo vidinėje dalyje palei posesijų ribas. Dažniausiai uždara užstatymo struktūra, tačiau galimas ir dalinis posesijos ribų užstatymas. Aukštų skaičius – iki 4 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 40–80 %;

35.1.2. perimetrinis reguliarus valdos – dažniausiai taisyklingos formos XIX a. II p. – XX a. pr. planuotas užstatymas, suformuotas blokavus statinius: 1) ties istorinės valdos riba (ribomis) palei gatvę, aikštę, 2) ties istorinės valdos riba (ribomis) palei gatvę, aikštę ir ties šonine (šoninėmis) istorinės valdos riba (ribomis), 3) ties istorinės valdos riba palei gatvę, aikštę ir ties galine istorinės valdos riba arba neužstatant iki istorinės valdos ribų (ribos), 4) neužstatant iki istorinės valdos ribos palei gatvę, aikštę, 5) ties šoninėmis istorinės valdos ribomis arba neužstatant iki istorinės valdos šoninių ribų, tačiau formuoja gatvės, aikštės perimetrą. Aukštų skaičius – iki 6 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 60–80 %;

35.1.3. perimetrinis reguliarus kvartalo – užstatymas, sudarytas blokavus statinius ties naujai, paprastai po 1940 m., suformuotos didelės istorinės valdos ribomis palei gatvę, aikštę, suformavus taisyklingą kvartalo ar jo dalies užstatymą. Kvartalo ar jo dalies užstatymas, užstačius jį perimetru, galėjo būti suformuotas ir nesant suformuotai istorinei valdai. Tuo atveju, kai istorinė valda nebuvo suformuota, kvartalo dalies užstatymo reguliarumas dažniausiai buvo planuotas, atsižvelgiant į gretimų istorinių valdų ribas. Aukštų skaičius – iki 6 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 20–60 %;

35.1.4. perimetrinis kvartalo visumos – užstatymas, kai statinio užimama teritorija (užstatytas plotas) pilnai arba didesne dalimi sutampa su istorinės valdos ir kvartalo plotu, formuoja perimetrą. Dažniausiai prie statinio pusės, neišeinančios į gatvę, aikštę, blokuotas statinys, sudaro vientisą užstatytą, kelių fasadų kvartalą. Aukštų skaičius – iki 5 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 80–100 %;

35.1.5. perimetrinis valdos visumos – užstatymas, kai statinio užimama teritorija (užstatytas plotas) užpildo visą arba beveik visą istorinę valdą. Statiniai gali būti pastatyti: 1) tarp dviejų lygiagrečių gatvių (gatvės, aikštės) ir savo pločiu tarp jų, kartu su greta esančiu užstatymu (perimetrinis posesijinis, perimetrinis reguliarus), formuoja perimetrą, 2) istorinės valdose palei gatvę ar aikštę suformuotas perimetrinis visumos užstatymas sudaro gatvės, aikštės perimetrą arba pavienių istorinių valdų perimetrinis istorinės valdos visumos užstatymas, kartu su greta esančiu užstatymu (perimetriniu posesijiniu ar perimetriniu reguliariu), formuoja gatvės, aikštės perimetrą. Aukštų skaičius – iki 5 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 80‑100 %;

35.1.6. perimetrinis atviras – istoriniams priemiesčiams būdinga savo išorės perimetru iš dalies uždara, stichiško arba reguliaraus plano užstatymo struktūra, kai užstatymas suformuotas sublokavus statinius ties istorinės valdos ribomis palei gatvę ar aikštę ir kvartalo vidinėje dalyje palei istorinių valdų ribas, neužstačius priešingos, dažniausiai su gamtiniais kraštovaizdžio elementais besiribojančios, istorinės valdos kraštinės. Aukštų skaičius – iki 3 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 30–60 %;

35.2.    atskirai stovinčių statinių tipas. Atskirai nuo kitų statinių bendro naudojimo erdvėje stovintys išskirtinės paskirties, kartais su nedideliais priklausiniais, statiniai (rotušės, bažnyčios, malūnai ir panašiai) arba kiti, dominuojantiems kultūros paveldo vietovės užstatymo tipams nepriskirtini statiniai (aukštybiniai statiniai). Aukštis iki 60,0 m. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 20–100 %;

35.3.    komponentinio užstatymo tipai. Užstatymas formuotas sukomponavus statinius ir (ar) toje erdvėje dominuojančius visuomeninius (reprezentacinius) pastatus. Taip pat užstatymas, sudarytas ir tik iš atskirai stovinčių pastatų, formuojančių ansamblį ar kompleksą:

35.3.1. komponentinis sutelktas – užstatymas suformuotas 1) sublokavus statinius ir (ar) toje erdvėje dominuojančius visuomeninius (reprezentacinius) pastatus, susietus tarpusavyje bendra istorija ir viena teritorija ir sudarančius vientisą architektūrinę kompoziciją bei vieningą urbanistinę, architektūrinę ir kitokią visumą, sukurtą vienu metu ar vėliau papildytą, taip pat ir žmogaus sukurtais ar jo pertvarkytais želdynais, vandens telkiniais, mažosios architektūros formomis (statinių ansambliai ir sudėtinio tūrio statiniai), 2) iš nevienodo reikšmingumo, įvairios paskirties sublokuotų statinių, taip pat toje erdvėje dominuojančių visuomeninių (reprezentacinių) statinių, susijusių tarpusavyje funkciniais ryšiais ir (ar) viena bendra teritorija, nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko ir priežasčių. Tam tikro laikotarpio užstatymo struktūra su vėliau suformuotais vertingais pakeitimais ir papildymais (statinių kompleksai ir sudėtinio tūrio statiniai). Pagal planinę – erdvinę struktūrą supančios aplinkos atžvilgiu paprastai uždaros užstatymo struktūros, išsiskiriančios kaip iš dalies savarankiški struktūriniai, kompoziciniai ar funkciniai dariniai. Aukštų skaičius – iki 4 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 30–80 %;

35.3.2. komponentinis išsklaidytas – užstatymas, sudarytas iš atskirai stovinčių, istorinėje valdoje įvairiai išdėstytų statinių, formuojančių ansamblį ar kompleksą. Pagal planinę – erdvinę struktūrą supančios aplinkos atžvilgiu dažniausiai atvira užstatymo struktūra. Aukštų skaičius – iki 5 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 10–40 %;

35.3.3. komponentinis sudėtinis – užstatymas, sudarytas iš atskirose istorinės valdos dalyse pagal skirtingus užstatymo struktūros principus išsidėsčiusių statinių. Aukštų skaičius – iki 5 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 20–60 %;

35.4.    sodybinio užstatymo tipai. Istoriniams priemiesčiams, miesteliams, bažnytkaimiams, kaimams būdingas mažaaukštis ekstensyvus užstatymas, kai gyvenamosios paskirties pastatai su ūkiniais statiniais pastatyti atskiroje istorinėje valdoje:

35.4.1. sodybinis kaimo gatvinis – kaimų sodyboms būdinga užstatymo struktūra, kai statiniai istorinėje valdoje stovi šalia gatvės: 1) linijinė, kai įvairios funkcijos 1 a. pastatai stovi istorinėje valdoje – rėžyje viena ar dviem linijomis, galais, kartais šonais ar įkypai į gatvę ir sudaro švarųjį ir ūkinį kiemus; 2) centruota, kai namas stovi sodybos centre, o abipus jo stovi ūkiniai pastatai sudaro švarųjį ir ūkinį kiemus; 3) stačiakampė (taisyklinga), kai vienas pastatas (dažniausiai tvartas) stovi sodybos gilumoje, šonu į gatvę ir su kitais pastatais sudaro iš trijų pusių uždarą kiemą; 4) fragmentiškai išlikusio gatvinio užstatymo sodybos, kurios gali būti vienpusės, kai pastatai stovi vienoje gatvės pusėje, ir dvipusės, kai pastatai yra abejose gatvės pusėse. Istorinėje valdoje, kurios dalis paprastai yra dirbama žemė, sodas, esamo namo šlaitiniu stogu (su pastoge, mansarda) aukštų skaičius iki 2 a., ūkinio (ūkinių) pastatų šlaitiniais stogais (su pastogėmis) aukštų skaičius – 1 a. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 10–30 %;

35.4.2. sodybinis kaimo taisyklingas – kaimų sodyboms būdinga užstatymo struktūra, kai įvairios funkcijos statiniai stovi aplink stačiakampį kiemą, tvoromis dažnai dalijamą į švarųjį ir ūkinį, taip pat grupuoti ir laisviau, nukrypstant nuo kiemo tiesios užstatymo linijos. Istorinėje valdoje, kurios dalis paprastai yra dirbama žemė, sodas, esamo namo šlaitiniu stogu (su pastoge, mansarda) aukštų skaičius iki 2 a., ūkinio (ūkinių) pastatų šlaitiniais stogais (su pastogėmis) aukštų skaičius – 1 a. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 10–30 %;

35.4.3. sodybinis kaimo padrikas – Kaimų sodyboms būdinga užstatymo struktūra, kai pastatai sodyboje stovi laisvai, jų formuoti švarusis ir ūkinis kiemai nėra taisyklingi, o namas, paprastai, stovi sodybos centre. Istorinėje valdoje, kurios dalis paprastai yra dirbama žemė, sodas, esamo namo šlaitiniu stogu (su pastoge, mansarda) aukštų skaičius iki 2 a., ūkinio (ūkinių) pastatų šlaitiniais stogais (su pastogėmis) aukštų skaičius – 1 a. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 10–30 %;

35.4.4. sodybinis miestelių netaisyklingas – istoriniams priemiesčiams, miesteliams, bažnytkaimiams būdingas užstatymas, kai netaisyklingai (laisvai) išdėstytos sodybos neformuoja gatvių ir (ar) aikščių erdvių. Namai statomi: 1) ne prie vienos iš istorinės valdos ribų, 2) tik prie šoninės ar galinės istorinės valdos ribos. Aukštų skaičius – iki 2 a. su pastoge. Istorinėje valdoje paprastai statomo ūkinio (ūkinių) pastato (pastatų) aukštų skaičius – 1 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 10–30 %;

35.4.5. sodybinis miestelių perimetrinis – istoriniams priemiesčiams, miesteliams, bažnytkaimiams būdingas užstatymas, kai statiniai (namai) statomi: 1) ties istorine valdos riba palei gatvę, aikštę, 2) ne ties istorine valdos riba, tačiau kartu su greta esančiu užstatymu (SMP ar P) formuoja gatvės perimetrą, 3) ties istorine valdos riba palei gatvę ar aikštę ir ties šonine istorine valdos riba (būdinga gatvių sankirtose). Aukštų skaičius – iki 2 a. su pastoge. Istorinėje valdoje paprastai statomo ūkinio (ūkinių) pastato (pastatų) aukštų skaičius – 1 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 20–35 %, jeigu istorinės valdos plotas iki 6 arų, istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – iki 60 %;

35.5.    miesto vilų užstatymo tipai. Ekstensyvus užstatymas, kurį sudarantys statiniai, paprastai yra artimo kvadratui plano, didesnio nei sodybinio užstatymo gyvenamo pastato tūrio, prabangesnės architektūros, statomi nesiekiant bent trijų istorinės valdos ribų be didesnių ūkinių statinių istorinėje valdoje, paprastai yra gausiai apželdintas ir raiškioje gamtos aplinkoje:

35.5.1. miesto vilos laisvas – ekstensyvus užstatymas, kai paprastai išraiškingesne architektūra išsiskiriantys statiniai statomi nesiekiant bent trijų istorinės valdos ribų atokiau nuo gatvės, paprastai be didesnių ūkinių statinių istorinėje valdoje, taip pat dažnai būna apželdintas ir raiškioje gamtos aplinkoje. Aukštų skaičius – iki 3 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 10–50 %;

35.5.2. miesto vilos perimetrinis – statiniai paprastai statomi prabangesniuose gyvenamuosiuose kvartaluose ne ties istorine valdos riba palei gatvę, tačiau formuoja gatvės perimetrą. Istorinė valda paprastai apželdinta ir be didesnių ūkinių statinių. Aukštų skaičius – iki 4 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 20–60 %;

35.6.    pramonės-infrastruktūros – gamybos ir technologinių procesų nulemtas, dažniausiai uždaras nuo aplinkinių teritorijų, funkcinio organizavimo principais pagrįstas pramonės (sandėliavimo) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas. Juose gali būti iš dalies perimti gretimoms valdoms būdingi užstatymo principai. Aukštų skaičius – iki 5 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 20–80 %;

35.7.    gynybinės paskirties – statinių kompleksai teritorijose, paprastai pasižyminčiose raižyto reljefo ypatybėmis, skirti ar pritaikyti gynybinei funkcijai su papildomais gynybiniais įtvirtinimais. Taip pat tokių, karinei strategijai patogių, įtvirtintų teritorijų užstatymas karinės paskirties ir kitais kariuomenės bei reprezentaciniais statiniais, siekiant ne tik gintis, bet ir pagerinti karių gyvenimo ir kovos sąlygas. Aukštų skaičius – iki 4 a. su pastoge. Istorinės valdos istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 20–90 %;

35.8.    laisvo planavimo užstatymo tipai. Užstatymo struktūra paprastai taikyta 1940–1990 m., kai okupacinis režimas panaikino privačią žemės nuosavybę ir privačių istorinių valdų ribas, o pastatai (jų grupės), pastatyti pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuoja arba tik iš dalies formuoja istorinei miesto struktūrai būdingas istorinės valdos, gatvės, aikštės, skvero, kvartalo, kiemo erdves:

35.8.1. laisvo planavimo visuomeninių pastatų – užstatymas visuomeninės paskirties pastatais pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuoja arba tik iš dalies formuoja istorinei miesto struktūrai būdingas erdves. Aukštų skaičius – iki 5 a. Istorinės valdos, kvartalo istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 10–80 %;

35.8.2. laisvo planavimo gyvenamųjų pastatų – gyvenamųjų teritorijų užstatymo struktūra su skirtingų tipų gyvenamųjų pastatų grupėmis. Pastatai pastatyti pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, paprastai įjungiant kraštovaizdžio elementus. Aukštų skaičius – iki 12 a. Istorinės valdos, kvartalo istorinis (autentiškas) užstatymo tankis – 20–60 %.

VII SKYRIUS

SPECIALIEJI AKTO FORMOS PILDYMO REIKALAVIMAI

42.1.    Vardus be tradicinių vietinių gyventojų vartotų ar vartojamų toponimų, kurie paprastai kartu su vertybės pavadinimu vartojami įnagininko arba vardininko linksniu gali sudaryti:

42.1.1. esamos ir buvusios gyvenamosios vietovės pavadinimai, kurie vartojami kilmininko linksniu (pvz., Kaltinėnų, Vilniaus). Gyvenamosios vietovės pavadinime esant kelintiniam skaitvardžiui, jis rašomas romėniškais skaičiais (pvz., Kurklių II kaimo);

42.1.2. esami ir buvę geografiniai pavadinimai, į kurių aprėptį patenka vertybės užimama teritorija. Tokie vardai paprastai kartu su vertybės pavadinimu vartojami kilmininko linksniu ir nurodant geografinio pavadinimo subjektą (pvz., Šaravų miško, Čepkelių raisto), o vertybei esant po vandeniu – vietininko linksniu, prieš vardą rašant atitinkamai žodžius „esantis“ arba „esanti“ ir nurodant vandens telkinio tipą (esanti Bebrusų ežere, esantis Merkyje, esantis Varduvos tvenkinyje), išskyrus Baltijos jūrą ir pavadinimus, kuriuose yra žodis „marios“ (pvz., Baltijos jūroje nuskendusio laivo „L-2“ vieta, Kuršių mariose);

42.1.3. šaltiniuose, literatūroje, oficialiuose dokumentuose minimi arba suteikti vardai, kurie dažniausiai vertybei duoti vertybių tyrinėtojų, autorių ar valdytojų (pvz., skulptūra „Moteris su gėlėmis“), įvairių institucijų (pvz., Stepono Dariaus ir Stasio Girėno tiltas) ir žymintys buvusią vertybės paskirtį, tipą ar praeityje turėtą oficialų pavadinimą (pvz., Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto pastatas). Taip pat prie suteiktų vertybės vardų gali būti priskiriami: su vertybe susijusio kilnojamojo daikto pavadinimas (vardas), kodas, tipas, markė, pagaminimo būdas ar žodžių junginys, nusakantis tokio daikto veikimo principą. Jeigu pats kilnojamasis daiktas jau turi praeityje ar dabartiniuose žinynuose, sąrašuose, klasifikatoriuose suteiktą vardą ar kodą, jis rašomas kabutėse, prieš tai nurodant kilnojamojo daikto bendrinį tipą, pagaminimo būdą ar veikimo principą (pvz., Vadaktų motorinis malūnas). Kai vardas nusako tik kilnojamojo daikto tipą, pagaminimo būdą ar veikimo principą, toks vardas nerašomas kabutėse (pvz., Laivų nuskendimo vietos, Luoto nuskendimo vieta). Šaltiniuose, literatūroje, oficialiuose dokumentuose minimuose arba suteiktuose varduose kelintiniai skaitvardžiai, žymintys vertybės ar kitą eiliškumą (serijos numerį ir pan.), rašomi arabiškais rašmenimis, pridedant atitinkamas galūnes;

42.1.4. vardai, susiję su istoriniais įvykiais, istorinėmis asmenybėms ar religiniais siužetais ir veikėjais. Jeigu vardą sudaro asmenvardis, jame rašomi visi pilni asmens vardai, taip pat gali būti nurodoma asmens profesija, pareigos, socialinė padėtis ar pareigos, tačiau gimimo ir mirties datos nerašomos. Asmenvardyje taip pat gali būti nurodomi žinomi asmens pseudonimai, padėtis bažnytinėje hierarchijoje (pvz., popiežius, vyskupas, kunigas), ar asmuo laikomas šventuoju, palaimintuoju;

42.2.    vertybėms, vertingosioms savybėms ir (ar) kitiems objektams, esantiems tuo pačiu pavadinimu kompleksinio ar pavienio kultūros paveldo objekto apibrėžtų ribų teritorijoje, t. y. toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, gatvėje ar net tuo pačiu numeriu, reikia nurodyti vardus (nesant galimybės to padaryti – apsiriboti bevardžio pavadinimo variantu), panaudojus:

42.2.1. kelintinio skaitvardžio eilės numerį (pvz., Antra klėtis; Penktas sandėlis; Pryšmančių kapinynas II, vad. Varnų pušynėliu ir pan.);

42.2.2. arba pasaulio kryptį (pvz., Šiaurės oficina; Pietų oficina ir pan.);

42.2.3. arba lokalizuojantį, struktūrinį požymį (pvz., Kiemo namas; Triaukštis pastatas; Dviejų korpusų pastatas ir pan.);

42.2.4. arba istorinį požymį (pvz., 1863–1864 m. sukilimo mūšio vieta ir pan.).

44.1.    kultūros paveldo vietovėms adresas detalizuojamas iki gyvenamosios vietovės, vietoms, statiniams ir kitiems nekilnojamiesiems daiktams, esantiems miestuose ir urbanizuotose kaimo vietovėse – iki gatvės ir (ar) objekto adreso;

44.2.    jeigu artimiausia gyvenamoji vietovė ir (ar) objekto adresas yra kitame administraciniame vienete negu apibrėžta vertybės teritorija, tai vertybės adrese nurodoma to administracinio vieneto, į kurį patenka apibrėžta vertybės teritorija, artimiausia gyvenamoji vietovė ir (ar) adreso objektas;

44.3.    vertybei esant po vandeniu arba saloje (kai ji nėra priskirta gyvenamajai vietovei), jos adrese pateikiamas artimiausios gyvenamosios vietovės adresas;

44.4.    vertybę dalijant keliems administraciniams vienetams (rajonams, seniūnijoms), gyvenamosioms vietovėms arba apimant daugiau negu vieną adresų objektą (žemės sklypą, butą ir pan.), nurodomas tas vertybės adresas, kuris atitinka administracinio vieneto, gyvenamosios vietovės ar adreso objektą, kuriame vertybė užima didžiausią ploto dalį arba koncentruojasi didžioji vertingųjų savybių dalis;

44.5.    vertybei užimant didesnį negu 500 ha plotą arba esant linijinei (pvz., kanalas, geležinkelis ir pan.), vertybės adrese pateikiamas artimiausios ir didžiausios pagal gyventojų skaičių gyvenamosios vietovės adresas arba adrese nurodoma tik savivaldybė ar savivaldybė ir seniūnija, kurioje vertybė užima didžiausią ploto dalį arba koncentruojasi didžioji vertingųjų savybių dalis;

44.6.    vertybei esant Baltijos jūroje, nurodoma Baltijos jūros dalis: Lietuvos Respublikos teritorinė jūra ar Lietuvos Respublikos išskirtinė ekonominė zona.

45.1.    nurodomos vertingosios savybės ir kiti duomenys, tokie, kaip vertybės data, autorystė, stilistinė priklausomybė, numeruojami eilės tvarka pagrindinės dalies 7 punkto arba Kompleksą sudarančio kultūros paveldo objekto duomenų dalies 5 punkto papunkčiais. Jei vertingosios savybės autentiška medžiaga sunykusi ar sunaikinta, gali būti nurodomas tyrimais pagrįstas vertingosios savybės tipas (stogo dangos medžiagos tipas; tinko, jo medžiagos tipas; apdailos medžiagos tipas; kelio, tako dangos tipas; laiptų pakopų ar jų dangos medžiagos tipas ir kt.) ir kuo konkrečiai jis yra reikšmingas: medžiagiškumu (medžiagos, iš kurios pagamintas, pavadinimas), savo forma (išmatavimai, skerspjūvis, išilginis profilis), pagaminimo technologija, paviršiaus apdirbimo būdu ir pan. Kiekviena vertingoji savybė išdėstoma atskirai, jas atskiriant kabliataškiais ir laikantis šių reikalavimų:

45.1.1. pagal nustatytą vertybės lemiantį vertingųjų savybių pobūdį Akto pagrindinės dalies 7 punkte ir Kompleksą sudarančio objekto duomenų dalies 5 punkte tarp žodžių „Vertybės“ ir „vertingosios savybės“ skliausteliuose nurodoma: vertybės datos (įsteigimo, įkūrimo, esminių pertvarkymų, naudojimosi datos ir pan.) ir (ar) vertybės autorystė (taip pat fundacija, statytojas ir pan.), ir (ar) stilistinė bei kultūrinė (taip pat etninė, religinė, socialinė ir pan.) priklausomybė, pateikiama datos, autorystę, stilistinę ar kultūrinę priklausomybę ir kitus duomenis nurodantis faktas. Taip pat gali būti pateikiami su tokių duomenų (faktų) pagrindimu susiję priedais, nurodyti Aprašo 7.2.1–7.2.3 papunkčiuose. Duomenys (faktai) grupuojami pagal jų tipą kilmininko linksniu (pvz., statinio, pastatyto 1567 m., pertvarkyto XIX a. pab.);

45.1.2. toliau eilės tvarka pagal vertingųjų savybių sąrašą pateikiama reikalinga vertingųjų savybių grupė, dedamas trumpas brūkšnys ir paryškintu šriftu vienu arba keliais žodžiais įvardinama vertingoji savybė, nurodant jos charakteringus bruožus ir ypatybes (pvz., tūrinė erdvinė kompozicija, planinė struktūra ir kt.), parenkant jos skaitinę formą (pvz., pylimas arba pylimai) ir skliausteliuose pateikiant šią informaciją: trumpą vertingosios savybės aprašymą (apimtis, jos pokyčiai, dalių skaičius, išmatavimai), jos būklę (išlikimas, nustatyti sužalojimai, naujadarai ir kiti veiksniai, keliantys grėsmę autentiškumui ar jam pakenkę), nuorodas į susijusius Akto priedus (jų numeriai, kurie vienas nuo kito atskiriami kableliais) ir vertingosios savybės aprašymo datą metų tikslumu. Skliausteliuose pateikiamos dalys skiriamos kabliataškiu ir pradedamos rašyti mažąja raide. Kiekvienos vertingųjų savybių grupės paskutiniame sakinyje taškas nededamas (pvz., 7.1.3.4. elementai – kultūrinis sluoksnis (sudarytas iš 25–75 cm storio miškožemio ir smėlio sluoksnio; visa teritorija apardyta prieš 30–40 m. sodinant pušyną; TRP 14; 2019 m.); arba – 7.1.3.3. sepulkraliniai objektai ir palaidojimų vietos – granitinis antkapinis paminklas su reljefiniu kryžiumi ir atminimo tekstu „1881 AMZINA. ATILSI. USZ. DUSIE. ANTONA“ (–; būklė gera; FF Nr. 1–3; 2023 m.);

45.1.3. vertingosios savybės, kuri susideda iš kelių dalių arba jos konstrukcija yra sudėtinga (pvz., vargonai turi prospektą, vargonų instrumentą, susidedantį iš griežyklos, klaviatūrų ir registrų, traktūros (mechanikos), dumplių, dispozicijos ir papildomų įrenginių, jei tokių yra), kiekvieną dalį būtina aprašyti individualiai. Pirmiausia aprašoma tokios vertingosios savybės visuma (pvz., vargonų įmontavimo vieta, padėtis, prospekto ir instrumento pagaminimo šalis ir vieta, autorius ir (arba) mokykla, pakeitimų, restauravimo autoriai ir data (jei tai tinka ir prospektui, ir instrumentui, jei ne – nurodoma prie atskirų dalių), signatūros, įrašai, ženklai, herbai, emblemos, etiketės, bendroji būklė ir pan.), po to aprašomos vertingosios savybės dalys kaip savarankiškos vertingosios savybės, kurių visų aprašymams taikomi 45.1.1 ir 45.1.2 papunkčiuose nustatyti reikalavimai (pvz., aprašant vargonų prospektą, būtina nurodyti konstrukciją, puošybos detales; griežyklą – jos vietą ir padėtį; klaviatūrą ir registrus – kiekį, registrų diapazonus; traktūrą – tipą, charakteristiką ir pan.).

48.1.    kultūros paveldo objekto teritorijoje esantys kiti statiniai, nekilnojamieji daiktai – teritorijos vertingosios savybės – nurodomas pavadinimas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, jei objektas nėra ten registruotas, jam suteikiamas pavadinimas pagal šio Aprašo 42 punkto reikalavimus;

48.2.    kultūros paveldo vietovėje esančių vertybių pavadinimai su vardu ar vardais pagal šio Aprašo 42 punkto reikalavimus, išskyrus komplekso atvejį, kai nurodomas ne kompleksą sudarančių objektų, bet komplekso pavadinimas su vardu ar vardais, šių vertybių unikalūs kodai (pastaruosius nurodant skliausteliuose).

49.1.    Akto pagrindinės dalies 11.1 papunktyje ir Kompleksą sudarančio kultūros paveldo objekto duomenų dalies 8.1 papunktyje nurodomas svarbiausias reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis.

50.1.    Akto pagrindinės dalies 12.1 papunktyje nurodomas glaustas ir argumentuotas pavienio, kompleksinio objekto ar vietovės reikšmingumo lygmens pagrindimas.

52.1.    Akto pagrindinės dalies 14.2–14.4 papunkčiuose nurodomas vertybei apibrėžtos apsaugos zonos ir jos pozonių teritorijos plotai kvadratinių metrų tikslumu;

52.2.    Akto pagrindinės dalies 14.5 papunktyje nurodomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis kultūros paveldo objektui apibrėžta apsaugos zona.

VIII SKYRIUS

AKTO DUOMENŲ KEITIMAS

59.1.    nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimo ir adreso tikslinimas;

59.2.    Akto gramatikos, rašybos ir skyrybos klaidų taisymas arba faktinių netikslumų taisymas;

59.3.    brėžinių tikslinimas, kai tai nesusiję su nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ir (ar) apsaugos zonos, ir (ar) apsaugos zonų pozonių ribų keitimu ir vertingųjų savybių ir (ar) kompleksinių objektų keitimu, išskyrus atvejus, kai nekilnojamoji kultūros vertybė tapo kitos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąja savybe arba kai nekilnojamosios kultūros vertybės vertingoji savybė tapo nekilnojamojo kultūros paveldo objektu, arba kai tikslinamos sutapdintų su žemės sklypų, jų dalių ribomis nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir (ar) apsaugos zonų, ir (ar) jų apsaugos pozonių ribos, kai teisės aktų nustatyta tvarka atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patikslinamos šių žemės sklypų, jų dalių ribos.

IX SKYRIUS

AKTO TEIKIMAS REGISTRO TVARKYTOJUI

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

---