LegalizeLietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 13-1, 15, 22, 23, 29, 30-1, 31, 32, 34, 35, 36-1, 36-2, 37, 39, 40, 45, 46, 47, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 55 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
3) konsoliduojamų žemės sklypų vietos ir ribų projektavimo;
4) kadastrinių matavimų darbų laiko ir konsoliduotų žemės sklypų naudojimo pradžios;
5) bendrų teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant žemės konsolidacijos projekto sprendinius;
6) kitais su žemės konsolidacijos projekto rengimu susijusiais klausimais.
Pagal patvirtintą savivaldybės ar jos dalies bendrąjį planą arba žemės ūkio ir kaimo plėtros projektą žemės konsolidacijos projektu teritorija kompleksiškai pertvarkoma numatant žemės sklypų vietos ir (ar) ribų pakeitimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdo nustatymą ir pakeitimą, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų nustatymą ar jų pakeitimą, kelių išdėstymą.
Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė.
Žemės konsolidacijos projektas svarstomas viešai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikę asmenys pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto savivaldybės administracijos direktoriui gali pateikti iki žemės konsolidacijos projekto viešo svarstymo pabaigos.
Žemės konsolidacijos projektą tvirtina meras. Sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui.
Kai asmenys, pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame dalyvauti, savivaldybės taryba priima sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas išbraukiant žemės sklypus, priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims, ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, išskyrus atvejus, kai privačios žemės sklypų savininkai rengia žemės konsolidacijos projektą savo lėšomis ir atsisako jame dalyvauti, – tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti turi būti ne mažesnė kaip 20 ha, o šio įstatymo 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta sąlyga, kad teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui, netaikoma. Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo savivaldybės tarybos sprendimo pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenų tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti juridinį faktą – sklypas priskirtas teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.“
31 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja ir sutartį pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.“
Pakeisti 52 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pagal žemės konsolidacijos sutartį Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoti valstybinės, savivaldybės ir privačios žemės sklypai, įtraukti į žemės konsolidacijos projekto teritoriją, konsoliduojami – kompleksiškai pertvarkomi (padalijami, atidalijami, sujungiami, atliekamas jų perdalijimas) į žemės sklypus, suformuotus pagal patvirtintą žemės konsolidacijos projektą. Žemės konsolidacijos sutartį tvirtina notaras. Prie žemės konsolidacijos sutarties turi būti pridedami pagal žemės konsolidacijos projektą konsoliduotų žemės sklypų planai, parengti aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 52 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruoti privačios, valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, kuriuos numatoma konsoliduoti, ir jų kadastro duomenys;“.
Pakeisti 52 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai asmenys atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, savivaldybės taryba priima šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą.“
Pakeisti 52 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Asmenys, kurie nepagrįstai atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, atlygina išlaidas, susijusias su jų turimų žemės sklypų konsolidacija rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat žemės konsolidacijos projekto tikslinimo išlaidas dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį. Nepagrįstu atsisakymu ar vengimu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį laikomas bet koks asmens, pateikusio šio įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisakymas ar vengimas dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kuris rengiamas ir įgyvendinamas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsisakymas ar vengimas sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią tokiam asmeniui nuosavybėn perduodami žemės sklypai, konsoliduoti pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir įgyvendintą žemės konsolidacijos projektą, išskyrus atvejus, kai asmuo atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį dėl priežasčių, kurios savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pripažįstamos svarbiomis. Asmuo dėl atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį priežasčių pripažinimo svarbiomis gali kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu žemės konsolidacijos projekto rengimo ar įgyvendinimo metu žemės sklypai areštuojami, tampa teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio su žemės sklypu ir teisėmis į jį, objektu arba tretieji asmenys, turintys į žemės sklypus daiktines teises, įregistruotas Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, atšaukia sutikimą dėl žemės sklypų konsolidacijos, asmuo, dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių pripažintas nepagrįstai atsisakiusiu ar vengusiu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.“
Papildyti 52 straipsnį 131 dalimi:
„131. Valstybinės žemės patikėtiniai per 5 darbo dienas nuo žemės konsolidacijos sutarties sudarymo dienos pateikia Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenų tvarkytojui prašymą įregistruoti patikėjimo teisę į šiuos valstybinės žemės sklypus.“
32 straipsnis. 55 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 55 straipsnį.
33 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnį, 11 straipsnio 1 ir 3 dalis, 12 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 28 straipsnį, 29 straipsnio 2 dalį, 30, 31 straipsnius ir šio straipsnio 5–8 dalis, įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 17 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 3 straipsnis, 11 straipsnio 1 ir 3 dalys, 12 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalis ir 3–8 dalys, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2 dalis, 30 ir 31 straipsniai įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2028 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir šiame įstatyme nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai iki 2026 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo, išskyrus 3 straipsnį, 11 straipsnio 1 ir 3 dalis, 12 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnio 1 dalį ir 3–8 dalis, 22 straipsnio 1 dalį, 28 straipsnį, 29 straipsnio 2 dalį, 30, 31 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus.
Vyriausybė, aplinkos ministras, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir šiame įstatyme nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio, 11 straipsnio 1 ir 3 dalių, 12 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 3–8 dalių, 28 straipsnio, 29 straipsnio 2 dalies, 30, 31 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus.
Vyriausybė, aplinkos ministras, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir šiame įstatyme nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai iki 2028 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus.
Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima nutarimą dėl valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalyje nurodytą valstybinę žemę, perdavimo patikėjimo teise savivaldybėms.
Savivaldybės, kuriose 2026 m. gruodžio 31 d. nebaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, nuo 2027 m. sausio 1 d., tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, neturi teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės sklypas išnuomojamas ar suteikiamas panaudai eksploatuoti statinius ir (ar) įrenginius, kol bus baigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros; šiuo laikotarpiu tokie nuomos ir (ar) panaudos sandoriai sudaromi gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimą. Atkūrimo procedūros atitinkamos savivaldybės teritorijoje laikomos baigtomis, kai Nacionalinė žemės tarnyba yra priėmusi sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo visiems piliečiams, pateikusiems prašymus ir turintiems tokią teisę.
Procedūros, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 12–14 dalyse, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu, disponavimu ja, investicinių žemės sklypų rezervavimu, servitutų nustatymu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais, numatytos šiame įstatyme, pradėtos, bet nebaigtos iki 2026 m. gruodžio 31 d., tęsiamos ir baigiamos pagal iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojusią tvarką ir sąlygas. Procedūros yra pradėtos, kai šiame įstatyme nurodytoms institucijoms pagal kompetenciją pateiktas prašymas neišnagrinėtas arba kai šios institucijos savo iniciatyva pradėjo vykdyti šias procedūras ir jų nebaigė.
Prašymai dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų, dėl kurių rengimo sprendimas nepriimtas iki 2026 m. gruodžio 31 d., perduodami nagrinėti valstybinės žemės patikėtiniui pagal kompetenciją ir šių projektų rengimo procesas vykdomas pagal 2027 m. sausio 1 d. įsigaliojantį teisinį reguliavimą.
Iki 2026 m. gruodžio 31 d. pradėti, bet nebaigti rengti ir nepatvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektai baigiami rengti ir tvirtinami iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojusio teisinio reguliavimo nustatyta tvarka. Žemės reformos žemėtvarkos projektas laikomas pradėtu rengti, jeigu priimtas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo įsakymas patvirtinti teritoriją žemėtvarkos projektui rengti.
Prašymai dėl sandorių, susijusių su valstybine žeme, pateikti iki 2026 m. balandžio 30 d., baigiami nagrinėti pagal iki 2026 m. balandžio 30 d. galiojusią tvarką ir sąlygas. Valstybinės žemės sklypai (jų dalys) savivaldybėms valdyti patikėjimo teise priėmimo–perdavimo aktu perduodami po šioje dalyje nurodytų sandorių sudarymo. Jeigu sandorio sudarymo metu valstybinės žemės patikėtinis pasikeičia, sandoris sudaromas tik gavus naujo patikėtinio pagal kompetenciją sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal galiojančius teisės aktus.
Teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2026 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2027 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami, išskyrus atvejus, kai Nacionalinė žemės tarnyba raštu susitaria su kitu valstybinės žemės patikėtiniu dėl procesinių teisių perdavimo šiam valstybinės žemės patikėtiniui. Laikoma, kad iki 2026 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos lieka Nacionalinei žemės tarnybai, išskyrus atvejus, kai Nacionalinė žemės tarnyba raštu susitaria su kitu valstybinės žemės patikėtiniu dėl procesinių teisių perdavimo šiam valstybinės žemės patikėtiniui. Ginčus nagrinėjusių institucijų sprendimus įgyvendina valstybinės žemės patikėtiniai, išskyrus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir valstybinės žemės sklypų (jų dalių) pardavimu, kuriuos įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba, ir atvejus, kai teisminį ginčą ar ginčą, nagrinėjamą ne teismo tvarka, valstybinės žemės patikėtinis pralaimi ir turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas ar žalą kitai šaliai – tokiais atvejais sprendimo įgyvendinimą ir su tuo susijusių finansinių prievolių įvykdymą užtikrina iki 2026 m. gruodžio 31 d. buvęs valstybinės žemės patikėtinis.
Visi sutikimai, suderinimai, leidimai, susiję su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja, išduoti iki 2026 m. gruodžio 31 d., galioja iki juose nurodyto termino pabaigos; jeigu šiuose dokumentuose galiojimo terminas nenurodytas, jie galioja iki atitinkamo veiksmo, kuriam sutikimas, suderinimas, leidimas išduoti, atlikimo. Nuo 2027 m. sausio 1 d. sudaromiems sandoriams, susijusiems su valstybinės žemės valdymu, naudojimu, disponavimu ja, ar atliekamoms atitinkamoms procedūroms suinteresuoti asmenys turi gauti sutikimą, leidimą, suderinimą iš institucijos pagal kompetenciją, jeigu sutikimas, suderinimas, leidimas, susiję su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja, nebuvo išduoti arba išduoti, tačiau nebegalioja.
Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenų tvarkytojas 2027 m. sausio 1 – kovo 1 d. pakeičia valstybinės žemės patikėtinių duomenis Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dėl žemės sklypų, nurodytų Vyriausybės nutarime ir žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktuose, kuriais valstybinė žemė, esanti savivaldybių teritorijų ribose, perduodama savivaldybėms. Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos duomenų tvarkytojo išlaidos atliekant šiuos registro pakeitimus finansuojamos vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos tvarkytojo su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija sudarytu susitarimu.
2027 m. sausio 1 d. savivaldybės perima valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – teises ir pareigas pagal sudarytas nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) sutartis dėl valstybinės žemės, kuri Vyriausybės nutarimais perduota savivaldybėms.
Iki 2026 m. gruodžio 31 d. valstybinės žemės sklypai (jų dalys), perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojusiose Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytoms reikmėms, prilyginami perduotais Vyriausybės nutarimais pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Procedūros, susijusios su savivaldybėms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, panaudos ir nuomos sandorių sudarymu, pradėtos iki 2026 m. balandžio 30 d., bet nebaigtos pagal iki 2026 m. balandžio 30 d. galiojusį teisinį reguliavimą, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki 2026 m. balandžio 30 d. galiojusio teisinio reguliavimo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Procedūros yra pradėtos, kai Nacionalinei žemės tarnybai pagal kompetenciją pateiktas prašymas patikrinti panaudos ar nuomos sandorio atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių šių sandorių sudarymą, reikalavimams ir pateikti išvadą, bet išvada nepateikta arba pateikta neigiama išvada.
34 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).
Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar valstybinę žemę kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose perdavus patikėjimo teise valdyti savivaldybėms pasikeitė valstybinės žemės naudojimo efektyvumas, ekonominė nauda valstybės biudžetui ir (ar) savivaldybių biudžetams.
Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo 2027 m. sausio 1 d.
Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2031 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).