Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymas

Norėdama gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą, valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje licenciją valdyti kolektyvinio investavimo subjektus gavusi valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pažymą, kad šiai valdymo įmonei yra leista valdyti šį kolektyvinio investavimo subjektą ir jo investicinius vienetus ar akcijas platinti neprofesionaliesiems investuotojams toje valstybėje narėje, ir dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad ji ir jos valdomas kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir to pagrindimo dokumentus ir informaciją:

Neteko galios nuo 2021-12-29.

Priežiūros institucija per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų ir informacijos gavimo priežiūros institucijoje dienos turi teisę reikalauti, kad valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje licenciją valdyti kolektyvinio investavimo subjektus gavusi valdymo įmonė pateiktų priežiūros institucijai papildomų dokumentų ir (arba) informacijos, kuriais patvirtinama, kad kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas, jeigu toks dokumentas rengiamas, arba pagrindinės informacijos dokumentas turi būti parengtas lietuvių kalba. Kiti dokumentai arba informacija turi būti parengti lietuvių ir (arba) anglų kalbomis.

Priežiūros institucija per 40 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų reikalingų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos privalo pranešti valdymo įmonei, kitoje valstybėje narėje licenciją valdyti kolektyvinio investavimo subjektus gavusiai valdymo įmonei apie leidimo pradėti platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje suteikimą arba atsisakymą jį suteikti.

Valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė gali pradėti platinti kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje nuo priežiūros institucijos sprendimo suteikti valdymo įmonei, kitoje valstybėje narėje licenciją gavusiai valdymo įmonei šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą dienos.

Apie visus planuojamus esminius šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos pakeitimus valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pranešti iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų pakeitimų įgyvendinimo dienos. Įvertinusi, kad atlikus pakeitimą šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai nebus tenkinami, priežiūros institucija nedelsdama informuoja šią valdymo įmonę, kad ji negali įgyvendinti planuoto pakeitimo.

Kitoje valstybėje narėje licenciją valdyti kolektyvinio investavimo subjektus gavusi valdymo įmonė, kuri gavo leidimą platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti, kad platinant investicinius vienetus ar akcijas kiekvienoje valstybėje narėje būtų sudarytos šios galimybės:

Kitoje valstybėje narėje licenciją valdyti kolektyvinio investavimo subjektus gavusi valdymo įmonė, platinanti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, gali neturėti fizinio atstovo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir neprivalo paskirti kitos trečiosios šalies šio straipsnio 10 dalyje nurodytoms galimybėms užtikrinti.

Valdymo įmonė užtikrina, kad šio straipsnio 10 dalyje nurodytoms galimybėms sudaryti skirtos procedūros, įskaitant elektronines, būtų:

Jeigu taikant šio straipsnio 12 dalies 2 punktą užtikrinti galimybes pavedama kitai trečiajai šaliai, toks pavedimas patvirtinamas rašytine sutartimi, kurioje nurodoma, kurių šio straipsnio 10 dalyje nurodytų galimybių valdymo įmonė neužtikrina pati, ir tai, kad kita trečioji šalis, kuriai pavestos tam tikros valdymo įmonės funkcijos, iš valdymo įmonės gauna visą reikiamą informaciją ir dokumentus.

Apie neplanuoto esminio šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos pakeitimo faktą valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė privalo nedelsdamos pranešti priežiūros institucijai. Jeigu atlikus pakeitimą šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai nėra tenkinami, priežiūros institucija reikalauja nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, ir prireikus imasi ir kitų šio įstatymo 58 straipsnyje nustatytų veiksmų.

Šio įstatymo 42 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, išskyrus nuostatas dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos, priežiūros institucijai taikomos mutatis mutandis.

Kitoje valstybėje narėje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams, skirtiems investuotojams, atitinkantiems Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme informuotiesiems investuotojams nustatytus kriterijus, šis straipsnis taikomas mutatis mutandis. Tokiems kolektyvinio investavimo subjektams šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas gali būti suteikiamas, jeigu:

Valdymo įmonės, taip pat kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės teisės platinti savo valdomų trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje įgijimui šis straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Valdymo įmonė turi teisę tiesiogiai ar per filialą:

Valdymo įmonė, pirmą kartą ketinanti valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą ir (arba) teikti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose nurodytas paslaugas, priežiūros institucijai pateikia:

Steigiant Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės filialą, papildomai pateikiama informacija apie organizacinę filialo struktūrą, filialo buveinės kitoje valstybėje narėje bei už filialo valdymą atsakingų asmenų kontaktinė informacija.

Priežiūros institucija per 30 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo arba per 60 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų gavimo perduoda visus dokumentus Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai. Prie šių dokumentų priežiūros institucija prideda pažymą apie tai, kad valdymo įmonė yra gavusi licenciją.

Šis perdavimas atliekamas tik tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės kolektyvinio investavimo subjekto valdymas ir valdymo įmonės veikla atitinka ir atitiks šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas.

Priežiūros institucija apie šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka atliktą dokumentų perdavimą nedelsdama praneša Lietuvos Respublikoje licenciją gavusiai valdymo įmonei, kuri, gavusi šį pranešimą, gali pradėti teikti paslaugas valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje.

Reikšmingos informacijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje ir, jeigu aktualu, šio straipsnio 3 dalyje, pasikeitimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 41 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių nuostatos.

Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę tiesiogiai ar per filialą:

Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusiai valdymo įmonei ši teisė suteikiama tik tuo atveju, jeigu kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės priežiūros institucija yra pateikusi priežiūros institucijai šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje ir, jeigu aktualu, 3 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus, kuriais įrodoma, kad valdymo įmonė yra gavusi licenciją.

Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę tiesiogiai ar per filialą Lietuvos Respublikoje steigti kolektyvinio investavimo subjektus ir platinti jų investicinius vienetus arba akcijas, vadovaudamasi šio įstatymo, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo arba Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nustatyta tvarka.

Valdymo įmonė turi teisę valdyti trečiojoje valstybėje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra platinami Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse, jeigu:

Valdymo įmonė turi teisę platinti trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse, jeigu:

Jeigu valstybės narės, kurioje Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė ketina platinti trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucija nesutinka su priežiūros institucijos atliktu šio straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų taikymo vertinimu, šios valstybės narės priežiūros institucija gali perduoti klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.

Prieš pradėdama platinti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, valdymo įmonė pateikia priežiūros institucijai pranešimą apie kiekvieną trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketina platinti profesionaliesiems investuotojams. Valdymo įmonei keliami platinimo reikalavimai, taip pat priežiūros institucijos teisės ir pareigos gavus pranešimą apie kiekvieną valdymo įmonės valdomą trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas valdymo įmonė ketina platinti profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, mutatis mutandis nustatyti šio įstatymo 40 straipsnyje.

Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė, prieš pradėdama platinti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas kitose valstybėse narėse, pateikia priežiūros institucijai pranešimą apie kiekvieną trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti profesionaliesiems investuotojams. Valdymo įmonei keliami platinimo reikalavimai, taip pat priežiūros institucijos teisės ir pareigos gavus pranešimą apie kiekvieną Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės valdomą trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas valdymo įmonė ketina platinti kitose valstybėse narėse, mutatis mutandis nustatyti šio įstatymo 41 straipsnyje.

Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kad valdymo įmonei leista pradėti platinti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse.

Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija turi būti pateikiama anglų kalba.

Priežiūros institucija gali leisti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licenciją gavusiai valdymo įmonei Lietuvos Respublikos teritorijoje platinti profesionaliesiems investuotojams savo valdomų trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtų finansuojančiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių finansuojamieji kolektyvinio investavimo subjektai nėra įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, investicinius vienetus ar akcijas, jeigu:

Investicinių vienetų ar akcijų platinimui pagal šio straipsnio 1 dalį taikoma šio įstatymo 46 straipsnio 4–7 dalyse nustatyta tvarka.

Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, siekdama valdyti ar platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, turi gauti referencinės valstybės narės išduodamą licenciją.

Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina valdyti vieną ar kelis Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, tokios valdymo įmonės referencine valstybe nare yra laikoma Lietuvos Respublika ir priežiūros institucija yra atsakinga už tinkamą šios valdymo įmonės stebėjimą ir licencijos išdavimo procedūrą.

Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina valdyti keletą Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų ir neketina savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitose valstybėse narėse, Lietuvos Respublika laikoma valdymo įmonės referencine valstybe nare, jeigu joje įsteigta daugiausia valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų arba joje valdoma didžiausia valdymo įmonės valdomo turto dalis.

Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti tik vieno Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir tik Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika laikoma šios valdymo įmonės referencine valstybe nare.

Tais atvejais, kai trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė yra įsteigusi kolektyvinio investavimo subjektą ir Lietuvos Respublikoje, valdymo įmonės referencine valstybe nare gali būti ir Lietuvos Respublika.

Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti tik vieno trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir tik Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika turi būti laikoma šios trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencine valstybe nare.

Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti tik vieno Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, tačiau keliose valstybėse narėse, Lietuvos Respublika gali būti laikoma trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencine valstybe nare, jeigu joje bus platinami tokio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos.

Tais atvejais, kai trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė valdo kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika gali būti laikoma valdymo įmonės referencine valstybe nare.

Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti tik vieno trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse, Lietuvos Respublika gali būti laikoma referencine valstybe nare.

Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti keleto Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika yra laikoma referencine valstybe nare, jeigu valdymo įmonė Lietuvos Respublikoje ketina vykdyti veiksmingą daugiausia tų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimą.

Tais atvejais, kai trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti keleto tik Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse, Lietuvos Respublika gali būti laikoma referencine valstybe nare.

Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje keleto Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas ir trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje platinti keleto trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, referencinė valstybė narė gali būti Lietuvos Respublika, jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė Lietuvos Respublikoje ketina vykdyti veiksmingą daugiausia tų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimą.

Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas keliose valstybėse narėse, tarp kurių yra Lietuvos Respublika, tačiau šis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas ne Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika gali būti referencine valstybe nare, jeigu joje ketinama vykdyti veiksmingą investicinių vienetų ar akcijų platinimą.

Jeigu pagal šio straipsnio nuostatas Lietuvos Respublika alternatyviai gali būti referencine valstybe nare, trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė turi visoms valstybėms narėms, kurios pagal šio įstatymo nuostatas gali būti jos referencine valstybe nare, pateikti prašymą nustatyti referencinę valstybę narę. Priežiūros institucija, gavusi trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės prašymą, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis dalyvauja per 30 kalendorinių dienų priimant sprendimą, kuri valstybė narė bus trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencine valstybe nare.

Priežiūros institucija, pagal šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalį gavusi teigiamą arba neigiamą rekomendaciją iš Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, nusprendžia dėl licencijos išdavimo ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie tai informuoja trečiojoje valstybėje įsteigtą valdymo įmonę. Pranešimo išsiuntimo data yra laikoma informavimo data.

Jeigu pagal šio straipsnio nuostatas Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, ginčai tarp valdymo įmonės ir priežiūros institucijos sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos teisę.

Jeigu šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis yra nustatyta, kad Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, priežiūros institucija privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie šį sprendimą informuoti Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos prašyti su atliktu vertinimu susijusios rekomendacijos. Priežiūros institucija į pranešimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai įtraukia valdymo įmonės pateiktą jos vertinimo, susijusio su referencine valstybe nare, pagrindimą ir informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo strategiją.

Kai priežiūros institucija nesutinka su valdymo įmonės referencinės valstybės narės nustatymu, ji gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.

Jeigu yra nustatyta, kad Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, ir priežiūros institucija mano, kad trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė pažeidžia savo pareigas pagal šį įstatymą, ji apie tai per 10 kalendorinių dienų praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, pateikdama išsamias priežastis.

Referencinės valstybės narės nustatymui tolesnis valdymo įmonės verslo plėtojimas Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje neturi įtakos, nebent šiame įstatyme nurodyta kitaip.

Jeigu valdymo įmonės referencinė valstybė narė yra Lietuvos Respublika ir per 2 metus nuo licencijos gavimo dienos valdymo įmonė pakeičia savo investicinių vienetų ar akcijų platinimo strategiją ir jeigu šis pokytis būtų turėjęs įtakos referencinės valstybės narės nustatymui, valdymo įmonė, remdamasi nauja strategija, nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, praneša priežiūros institucijai apie šį pakeitimą prieš jį įgyvendindama ir nurodo savo siūlomą referencinę valstybę narę pagal šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Priežiūros institucija, nusprendusi, kad valdymo įmonės pasirinkimas pagal šio straipsnio 2 dalį yra tinkamas, privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie šį pasirinkimą informuoti Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos prašyti su atliktu vertinimu susijusios rekomendacijos.

Priežiūros institucija, sutikusi su valdymo įmonės vertinimu, informuoja naujos referencinės valstybės narės priežiūros instituciją apie šį pakeitimą. Priežiūros institucija nedelsdama perduoda valdymo įmonės išduotos licencijos ir priežiūros dokumentų bylos kopiją naujai referencinei valstybei narei. Nuo licencijos ir priežiūros dokumentų bylos perdavimo dienos priežiūros institucija nebėra atsakinga už licencijos išdavimo valdymo įmonei procedūrą ir priežiūrą.

Jeigu priežiūros institucija nesutinka su valdymo įmonės siūlomu referencinės valstybės narės nustatymu arba iš Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos gavo neigiamą rekomendaciją dėl valdymo įmonės naujos referencinės valstybės narės pasirinkimo, ji turi teisę:

Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, ketinanti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir (arba) platinti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, privalo prieš pradėdama veiklą gauti savo referencinės valstybės narės priežiūros institucijos licenciją.

Jeigu Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės referencinė valstybė narė, priežiūros institucija išduoda licenciją tuo atveju, kai:

Priežiūros institucija, remdamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos parengtais techniniais reguliavimo standartais, gali nuspręsti, kad trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ir (arba) trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, neturi galimybės laikytis visų veiklai keliamų reikalavimų, jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė įrodo, kad neįmanoma suderinti tokio laikymosi ir privalomų trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei ir (ar) trečiojoje valstybėje įsteigtam kolektyvinio investavimo subjektui keliamų teisinio reglamentavimo reikalavimų, tačiau pagal trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei ir (ar) trečiojoje valstybėje įsteigtam kolektyvinio investavimo subjektui taikomą teisę yra užtikrinama tokios pačios apimties kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų apsauga ir trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ir (ar) trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas laikosi šios teisės reikalavimų.

Priežiūros institucija privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie šį sprendimą ir jo pagrindus informuoti Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos prašyti su atliktu vertinimu susijusios rekomendacijos.

Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, turi teisę platinti jo investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje tik referencinei valstybei narei pateikusi tinkamą pranešimą apie savo veiklą ir gavusi referencinės valstybės narės patvirtinimą, kad valdymo įmonei leidžiama pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas. Pranešimo pateikimo tvarkai, informacijos pakeitimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 41 straipsnio 2–11 dalių nuostatos.

Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, valdanti trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, turi teisę platinti jo investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje tik referencinei valstybei narei pateikusi tinkamą pranešimą apie savo veiklą ir gavusi patvirtinimą, kad valdymo įmonei leidžiama pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas. Pranešimo pateikimo tvarkai, informacijos pakeitimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 41 straipsnio 2–8 dalių nuostatos. Priežiūros institucija užtikrina galimybę priimti informaciją iš referencinių valstybių narių elektronine forma.

Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, ketinanti valdyti Lietuvos Respublikoje (jeigu ji yra referencinė valstybė narė) įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, priežiūros institucijai turi perduoti informaciją, kurios perdavimo tvarkai ir turiniui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 44 straipsnio 2–6 dalių nuostatos.

Priežiūros institucija apie licenciją valdyti kolektyvinio investavimo subjektus informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.

Visų pagal šį straipsnį pateiktos informacijos planuojamų ar įvykdytų pakeitimų priėmimo, patvirtinimo ir prieštaravimo jiems tvarkai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 41 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių nuostatos.

Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės teikiamai informacijai apie jos valdomus Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir tuos trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės valdomus kolektyvinio investavimo subjektus, kurių investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti gavus licenciją, taikomi šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 6–13 punktuose nustatyti informacijos pateikimo reikalavimai.

Jeigu priežiūros institucija ar trečiosios valstybės, kurioje įsteigta valdymo įmonė, priežiūros institucija atmeta prašymą keistis informacija, susijusios priežiūros institucijos gali perduoti tai spręsti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, o ši gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.

Jeigu priežiūros institucija nesutinka su kitos valstybės narės priežiūros institucijos nustatytomis papildomomis sąlygomis trečiosios valstybės valdymo įmonei, gavusiai licenciją kitoje valstybėje narėje, ji gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, o ši gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.

Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, turinti šio įstatymo 51 straipsnyje nurodytą referencinės valstybės narės išduotą licenciją, turi teisę tiesiogiai ar per įsteigtą filialą valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu licencijoje numatyta galimybė valdyti tokio tipo kolektyvinio investavimo subjektus.

Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina valdyti kitose valstybėse narėse įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, o Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti informaciją apie valstybę narę, kurioje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ji tiesiogiai ar per įsteigtą filialą ketina valdyti, bei programą, kurioje visų pirma būtų nurodoma, kokias paslaugas ketinama teikti ir kokius kolektyvinio investavimo subjektus ketinama valdyti.

Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą per filialą, be šio straipsnio 2 dalyje reikalaujamos informacijos, kartu turi būti pateikiama informacija apie organizacinę filialo struktūrą, buveinę kitoje valstybėje narėje ir už filialo valdymą atsakingų asmenų vardai, pavardės bei jų kontaktiniai duomenys.

Priežiūros institucija per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo pagal šio straipsnio 2 dalį dienos arba per 60 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo pagal šio straipsnio 3 dalį dienos valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai perduoda gautus dokumentus. Dokumentai perduodami tik tuo atveju, jeigu valdymo įmonės vykdomas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas atitinka ir atitiks šio įstatymo reikalavimus ir jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė kitaip atitinka šio įstatymo reikalavimus. Priežiūros institucija taip pat pateikia pažymą, kurioje nurodoma, kad ji trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei išdavė licenciją.

Apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų perdavimą priežiūros institucija nedelsdama praneša trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

Apie visus pagal šį straipsnį pateiktos informacijos planuojamus pakeitimus trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pranešti iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki planuojamų pakeitimų dienos. Jeigu priežiūros institucija įvertina, kad atlikus pakeitimą valdymo įmonės vykdomas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitiktų šio įstatymo reikalavimų arba valdymo įmonė kitaip nebeatitiktų šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija turi nedelsdama informuoti valdymo įmonę, kad ji negali įgyvendinti planuoto pakeitimo. Kitu atveju priežiūros institucija apie pakeitimus nedelsdama informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją.

Apie neplanuoto pakeitimo faktą valdymo įmonė privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai.

Jeigu Lietuvos Respublika nėra trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencinė valstybė narė, tačiau nesutinka su tuo, kad trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencinės valstybės narės priežiūros institucija išdavė licenciją trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei, priežiūros institucija gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, o ši gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.

Jeigu Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė ir priežiūros institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalimi, nusprendžia išduoti trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei licenciją ir vadovaujantis šio įstatymo 51 straipsnio 4 dalimi gauta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos rekomendacija yra neigiama, priežiūros institucija gali suteikti šiai trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei licenciją, tačiau apie jos suteikimą ir priežastis praneša visų valstybių narių, kuriose trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucijoms.

Jeigu Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, priežiūros institucija Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją informuoja apie licencijos suteikimo proceso rezultatus, bet kokį trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės išduotos licencijos pakeitimą ir panaikinimą, atmestus prašymus suteikti licenciją ir pateikia duomenis apie licencijos prašiusias trečiojoje valstybėje įsteigtas valdymo įmones ir priežastis, kodėl prašymas buvo atmestas.

Priežiūros institucija turi dėti visas pastangas siekdama laikytis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį parengtų gairių ir rekomendacijų.

Per 2 mėnesius po to, kai paskelbiamos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos gairės ar rekomendacijos, priežiūros institucija patvirtina, ar ji laikosi arba ketina laikytis tų gairių ar rekomendacijų. Jeigu priežiūros institucija nesilaiko ar neketina laikytis gairių ar rekomendacijų, ji, nurodydama nesilaikymo priežastis, apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

Priežiūros institucija kartą per 3 mėnesius informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie pagal šį įstatymą išduotas ir panaikintas licencijas.

Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė turi teisę platinti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu valdymo įmonė laikosi šiame įstatyme numatytų skaidrumo, informacijos atskleidimo investuotojams reikalavimų, priežiūros institucijai teikia šio įstatymo 22 straipsnyje numatytas metų ataskaitas ir atitinka kitus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas Lietuvos Respublikoje galimas tik tada, kai priežiūros institucija, valdymo įmonės trečiosios valstybės priežiūros institucija ir kolektyvinio investavimo subjekto priežiūros institucija yra sudariusios tinkamus ir tarptautinius standartus atitinkančius bendradarbiavimo susitarimus sisteminės rizikos priežiūros tikslu, kad būtų užtikrintas veiksmingas keitimasis informacija ir suteikta galimybė atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijoms vykdyti šiame įstatyme nustatytas pareigas.

Jeigu priežiūros institucija ar trečiosios valstybės priežiūros institucija atmeta prašymą keistis informacija, susijusios kompetentingos institucijos gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, o ši gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.

Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimas Lietuvos Respublikoje galimas tik tada, kai trečioji valstybė, kurioje įsteigta valdymo įmonė ir kolektyvinio investavimo subjektas, nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG) (angl. Financial Action Task Force, FATF) sudarytą Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą.

Priežiūros institucija yra atsakinga už Lietuvos Respublikoje įsteigtų valdymo įmonių priežiūrą ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų priežiūrą. Priežiūros institucija šiame įstatyme numatytais atvejais yra atsakinga ir už kitose valstybėse narėse įsteigtų valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų priežiūrą, tačiau tik tiek, kiek šių subjektų veiklą būtina prižiūrėti ir stebėti dėl šių subjektų vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje.

Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės priimančioji valstybė narė ir kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė valdo Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir (ar) platina savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje per filialą, priežiūros institucija atsako už valdymo įmonės atitikties šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytiems reikalavimams priežiūrą.

Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės priimančioji valstybė narė ir priežiūros institucija įsitikina, kad valdymo įmonė, kuri valdo Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir (ar) platina savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, ar tai daroma per filialą, ar ne, pažeidžia šio įstatymo reikalavimus, už kurių laikymosi priežiūrą yra atsakinga priežiūros institucija, priežiūros institucija reikalauja, kad valdymo įmonė nutrauktų šio įstatymo reikalavimus pažeidžiančią veiklą, ir apie tai informuoja valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją.

Jeigu valdymo įmonė atsisako suteikti priežiūros institucijai informaciją arba per nustatytą terminą nesiima veiksmų šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pažeidimams nutraukti, priežiūros institucija apie tai informuoja valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją.

Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako pateikti priežiūros institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimiems tolesniems pažeidimams. Šiam tikslui priežiūros institucija turi visas Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas priemones, įskaitant nustatytąsias šio įstatymo 58 ir 61 straipsniuose, ir teisę, kiek tai būtina, užkirsti kelią kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui Lietuvos Respublikoje ir, jeigu reikia, uždrausti valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje. Jeigu valdymo įmonė valdo Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad subjekto valdymo įmonė nutrauktų tų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą.

Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės priimančioji valstybė narė ir priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad valdymo įmonė nevykdo reikalavimų, už kurių laikymosi priežiūrą priežiūros institucija nėra atsakinga, priežiūros institucija privalo apie tai informuoti valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją.

Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos arba buveinės valstybės narės priežiūros institucija nesiėmė veiksmų per pagrįstą laikotarpį, užsiima veikla, kuri prieštarauja atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų interesams, kenkia Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui ar rinkos vientisumui, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, imtis visų teisės aktuose numatytų priemonių, būtinų atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų interesams, Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui ir rinkos vientisumui apsaugoti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę užkirsti kelią kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui Lietuvos Respublikoje.

Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta procedūra taikoma ir tuo atveju, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės priimančioji valstybė narė ir priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių nesutikti su referencinės valstybės narės sprendimu išduoti licenciją trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei.

Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės buveinės valstybė narė ir priežiūros institucija iš valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos gauna pranešimą apie tai, kad valdymo įmonė pažeidžia reikalavimus, už kurių laikymosi priežiūrą pagal Direktyvą 2011/61/ES yra atsakinga priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija, o valdymo įmonė atsisako suteikti informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai arba nesiima būtinų veiksmų pažeidimams nutraukti, priežiūros institucija privalo:

Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės buveinės valstybė narė ir priežiūros institucija iš valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos gauna pranešimą apie tai, kad valdymo įmonė pažeidžia reikalavimus, už kurių laikymosi priežiūrą pagal šį įstatymą yra atsakinga priežiūros institucija, priežiūros institucija privalo imtis teisės aktuose nustatytų priemonių, įskaitant prašymo suteikti reikiamą informaciją pateikimą trečiųjų valstybių priežiūros institucijoms.

Jeigu priežiūros institucija nesutinka su priemonėmis, kurių kitos valstybės narės priežiūros institucija ėmėsi pagal šio straipsnio 3–10 dalių nuostatas, priežiūros institucija turi teisę kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, o ši gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.

Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu, Finansinių priemonių rinkų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu ir turi šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, taip pat Reglamente (ES) Nr. 345/2013, Reglamente (ES) Nr. 346/2013, Reglamente (ES) Nr. 2017/1131, Reglamente (ES) 2019/1156, Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamente (ES) 2020/852 kompetentingai institucijai nustatytas teises ir pareigas.

Priežiūros institucijos sprendimai turi būti motyvuoti.

Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:

Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

Priežiūros institucija, įgyvendindama Reglamento (ES) Nr. 345/2013, Reglamento (ES) Nr. 346/2013, Reglamento (ES) 2019/1156, Reglamento (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 jai pavestas funkcijas, turi šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktuose, taip pat Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose ir 8, 9 dalyse nustatytas teises.

Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.

Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus arba valdymo įmonės veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė valdymo įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, investuotojų ir (arba) dalyvių interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka valdymo įmonei duoda šiuos privalomus nurodymus:

Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimus arba valdymo įmonės veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė valdymo įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, investuotojų ir (arba) dalyvių interesams, turi teisę mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje nustatyta tvarka, taikoma teismo leidimams, prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus areštuoti turtą nagrinėja pirmosios instancijos administracinis teismas.

Valdymo įmonės privalo vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamos, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.

Asmens duomenys, kuriuos privalo tvarkyti arba ketina tvarkyti priežiūros institucija, gali būti perduodami kitos valstybės narės priežiūros institucijai arba trečiosios valstybės priežiūros institucijai vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1).

Apsaugos, kurią suteikia valstybė narė arba trečioji valstybė, lygio adekvatumas įvertinamas atsižvelgiant į duomenų perdavimo operacijos ar operacijų grupės aplinkybes bei duomenų pobūdį, siūlomos tvarkymo operacijos ar operacijų tikslą ir trukmę, duomenų kilmės bei paskirties valstybę ar valstybes, bendrųjų ir atskiriems sektoriams taikomų įstatymų, galiojančių trečiojoje valstybėje, nuostatas, taip pat profesines taisykles ir saugumo priemones, kurių laikomasi toje valstybėje.

Priežiūros institucija iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gautą informaciją trečiosios valstybės priežiūros institucijai atskleidžia tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija gavo aiškų informaciją pateikusios priežiūros institucijos sutikimą ir, jeigu taikoma, informacija atskleidžiama tik tais tikslais, dėl kurių ši priežiūros institucija davė sutikimą.

Iš trečiosios valstybės arba valstybės narės ar jų priežiūros institucijų gauti asmens duomenys saugomi ne ilgiau kaip 5 metus.

Priežiūros institucija, gavusi prašymą pateikti būtiną informaciją iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos, privalo per 20 darbo dienų į jį atsakyti arba paprašyti šį prašymą pagrindžiančios informacijos.

Vykdydama priežiūrą, priežiūros institucija bendradarbiauja su kitomis valstybių narių priežiūros institucijomis, taip pat su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, Europos sisteminės rizikos valdyba.

Priežiūros institucija gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie šiuos kitos valstybės narės priežiūros institucijos atmestus arba per pagrįstą terminą neįvykdytus prašymus:

Be kita ko, priežiūros institucijos bendradarbiavimui su kitomis priežiūros institucijomis mutatis mutandis taikomos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo X skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, nebent šiame įstatyme aiškiai numatyta kita tvarka.

Priežiūros institucija naudojasi savo įgaliojimais, siekdama bendradarbiauti net tuo atveju, kai tiriama veikla nėra Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų pažeidimas. Jeigu priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių įtarti, kad Lietuvos Respublikoje neprižiūrima valdymo įmonė vykdo ar įvykdė šio įstatymo nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, ji apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir atitinkamoms valdymo įmonės buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, suteikdama kuo tikslesnę informaciją.

Priežiūros institucija taiko asmenims šias poveikio priemones:

Priežiūros institucija valdymo įmonėms, pažeidusioms Reglamento (ES) Nr. 345/2013, Reglamento (ES) Nr. 346/2013, Reglamento (ES) Nr. 231/2013, Reglamento (ES) Nr. 2017/1131, Reglamento (ES) 2019/1156, Reglamento (ES) 2019/2088 ar Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsnių nuostatas, turi teisę:

Priežiūros institucija turi teisę kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui taikyti šias poveikio priemones:

Šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones priežiūros institucija taiko, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:

Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.

Kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investiciniai vienetai ar akcijos siūlomi viešai ar viešai siūloma įnešti įnašus pažeidžiant Vertybinių popierių įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/1129 nustatytus prospekto rengimo, tvirtinimo ir paskelbimo reikalavimus (išskyrus Vertybinių popierių įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/1129 numatytas prospektų skelbimo išimtis), valdymo įmonei poveikio priemones priežiūros institucija taiko vadovaudamasi Vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko įstatymu.

Priežiūros institucija skiria baudas:

Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

Jeigu dėl šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki 100 000 eurų baudą.

Šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

Už Vertybinių popierių įstatymo ir Reglamento (ES) 2017/1129 pažeidimus asmenims taikomos Vertybinių popierių įstatyme nustatytos baudos.

Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034.

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2402.

2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010, su pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034.

2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 231/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1618.

2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1156.

2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1156.

2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/14/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, Direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo ir Direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kiek tai susiję su per dideliu kliovimusi kredito reitingais, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341.

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. balandžio 10 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/990.

2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1991, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų ir Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų.

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1156 dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013, (ES) Nr. 346/2013 ir (ES) Nr. 1286/2014.

2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852.

2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088.

Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė gali Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje vykdyti išankstinį platinimą, skirtą tik potencialiems profesionaliesiems investuotojams. Išankstinio platinimo metu negali būti teikiama tokia informacija, kuri:

Teikiamuose prospekto arba kitų dar neįsteigto kolektyvinio investavimo subjekto siūlymo dokumentų projektuose neturi būti visos informacijos, kurios pakaktų, kad investuotojai galėtų priimti investavimo sprendimus, ir turi būti aiškiai nurodyta, kad:

Valdymo įmonė užtikrina, kad išankstinio platinimo metu investuotojai neįsigytų kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų. Investuotojai, kuriems buvo siūloma įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų vykdant išankstinį platinimą, gali įsigyti to kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų tik platinimo, leidžiamo pagal šio įstatymo 40, 41 ar 42 straipsnį ar vykdomo gavus Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 8 straipsnyje ar Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ar 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą priežiūros institucijos sprendimą, metu.

Kai per 18 mėnesių nuo išankstinio platinimo pradžios profesionalieji investuotojai įsigyja kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, kurie buvo nurodyti išankstinio platinimo metu pateiktoje informacijoje, tai laikoma investicinių vienetų ar akcijų platinimu ir taikomi šio įstatymo 40, 41 ir 42 straipsniuose, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 8 straipsnyje ar Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ar 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai.

Valdymo įmonė per dvi savaites nuo išankstinio platinimo kitoje valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje pradžios apie tai raštu, įskaitant elektroninę formą, informuoja priežiūros instituciją. Pateikiamoje informacijoje nurodoma, kuriose valstybėse narėse ir kuriais laikotarpiais yra (ar buvo) vykdomas išankstinis platinimas, taip pat pateikiamas trumpas išankstinio platinimo aprašymas, be kita ko, informacija apie pristatytas investavimo strategijas ir, kai taikytina, kolektyvinio investavimo subjektų ir kolektyvinio investavimo subjekto subfondų, įtrauktų į išankstinį platinimą, sąrašas. Priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pateiktos informacijos gavimo dienos, informuoja valstybių narių, kuriose valdymo įmonė vykdo ar vykdė išankstinį platinimą, priežiūros institucijas. Kai išankstinį platinimą Lietuvos Respublikoje vykdo kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė, priežiūros institucija gali paprašyti valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pateikti išsamesnę informaciją apie Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomą arba vykdytą išankstinį platinimą.

Priežiūros institucija nereikalauja, kad valdymo įmonė nurodytų išankstinio platinimo turinį ar adresatus arba įvykdytų kokias nors kitas sąlygas ar reikalavimus, kurie nėra nustatyti šiame straipsnyje, prieš jai pradedant vykdyti išankstinį platinimą.

Išankstinį platinimą valdymo įmonės vardu gali vykdyti finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, priklausomas tarpininkas, valdymo įmonė, turinti valdymo įmonės licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikoje licenciją pagal šį įstatymą gavusios alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, arba kitose valstybėse narėse įsteigta finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, priklausomas tarpininkas, valdymo įmonė.