Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymas

Šis įstatymas nustato Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono (toliau – poligonas) teritorijos ribas ir jos suformavimą, žemės, reikalingos poligonui įkurti, paėmimą visuomenės poreikiams, statinių ir įrenginių poligono teritorijoje statybą (įrengimą) (toliau – poligono įkūrimas), žemės, reikalingos poligonui įkurti, paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) poligono teritorijoje reikalavimus ir sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas, reikalingas poligonui įkurti, taip pat nustato poligono efektyvų naudojimą užtikrinančių inžinerinių statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) ne poligono teritorijoje sąlygas ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Teisiniams santykiams, atsirandantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas ir šiuos įstatymus įgyvendinantys teisės aktai taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas.

Šiuo įstatymu poligono įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu (toliau – Projektas).

Šiuo įstatymu poligono efektyvų naudojimą užtikrinančių inžinerinių statinių ir įrenginių statyba (įrengimas) ne poligono teritorijoje ir naujų saugomų teritorijų už poligono teritorijos ribų įsteigimas, kuriuo kompensuojamas poligono teritorijos ribų nustatymo ir jo naudojimo neigiamas poveikis jame esančioms gamtos vertybėms, pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu. Šiam ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektui šiame įstatyme nustatytas reglamentavimas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, 5 straipsnio 2 dalį ir 81 straipsnį, netaikomas.

Projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Projektą įgyvendinančioji institucija).

Projektą įgyvendinančioji institucija ar jos įgaliota institucija organizuoja poligono veiklai reikalingų statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) darbus.

Aplinkybės, dėl kurių priimtas šis įstatymas, lemia poreikį viešuosius pirkimus, būtinus poligono eksploatavimui pradėti, atlikti ypač skubiai. Projektą įgyvendinančioji institucija ir kitos projekto įgyvendinime dalyvaujančios perkančiosios organizacijos gali atsižvelgti į šias aplinkybes ir, vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punktu ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pirkimus, būtinus poligono eksploatavimui pradėti, atlikti neskelbiamų derybų būdu.

Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi pripažįstamą ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtos institucijos.

Projektas finansuojamas iš Projektą įgyvendinančiajai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektas finansuojamas iš Vyriausybės paskirtoms projektą įgyvendinančiosioms institucijoms skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Poligono teritorijos ribų schema pateikiama šio įstatymo 1 priede. Į poligono teritoriją patenkanti valstybinė žemė, kurioje yra atskirais žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės, valstybinės žemės sklypai ir jų kadastro duomenys bei vertė nurodomi šio įstatymo 2 priede. Į poligono teritoriją patenkantys privačios žemės sklypai ir jų kadastro duomenys nurodomi šio įstatymo 3 priede.

Šiuo įstatymu:

Projekto įgyvendinimui Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose teritorijų planavimą, numatyti reikalavimai parengti teritorijų planavimo dokumentus netaikomi.

Poligono teritorijoje esantys žemės sklypai pertvarkomi ir (ar) suformuojami Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.

Poligono teritorijoje esantiems valstybinės žemės sklypams (tarnaujantiesiems daiktams) nustatomi kelio servitutai, suteikiantys teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis jais kaip pėsčiųjų takais prieiti prie žemės sklypų ir statinių (viešpataujančiųjų daiktų). Kelio servitutai ir jų nustatymo schemos pateikiami šio įstatymo 5 priede.

Krašto apsaugos ministerija šiuo įstatymu jai perduotų patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypų negali parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jais naudotis kitu būdu (išskyrus naudojimą Lietuvos kariuomenei Vyriausybės nustatyta tvarka ir šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus), jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą.

Krašto apsaugos ministerija šiuo įstatymu jai perduotus patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypus gali išnuomoti be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties, kurios tikslas – užtikrinti Vokietijos Federacinės Respublikos sunkiosios brigados dislokavimą poligono teritorijoje, padidinti infrastruktūros ir paslaugų prieinamumą, siekiant patenkinti numatomos dislokuoti Vokietijos Federacinės Respublikos sunkiosios brigados poreikius, ir padidinti kovinius pajėgumus Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui saugoti ir ginti, galiojimo laikotarpiui privataus sektoriaus subjektams, kai šie žemės sklypai reikalingi vykdant valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį, sudarytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymu. Krašto apsaugos ministerijai šiuo įstatymu patikėjimo teise perduoti valstybinės žemės sklypai, kurie yra reikalingi poligono efektyvų naudojimą užtikrinantiems inžineriniams statiniams ir įrenginiams statyti (įrengti), išnuomojami vadovaujantis Žemės įstatymu.

Poligono teritorijoje esantys keliai ir (ar) jų dalys, kurie dėl poligono teritorijoje vykdomos veiklos nesuderinami su visuomenės saugumu, interesais dėl eismo ribojimų, paliekami naudoti poligono reikmėms, visuomenės poreikiams nutiesiant artimiausią kelio atkarpą susisiekimui užtikrinti.

Poligono teritorijoje vykdomiems darbams, susijusiems su statinių ir įrenginių statyba (įrengimu), poligono paruošimu kariniams mokymams ir pratyboms, taip pat karinių mokymų ir pratybų vykdymui netaikomi:

Projektą įgyvendinančioji institucija, vykdydama statinių ir (ar) įrenginių statybą ir (ar) įrengimą, poligono teritorijos parengimą karinių mokymų ir pratybų veiklai, turi siekti kuo mažesnių neigiamų aplinkos būklės pokyčių.

Statinių statyba poligono teritorijoje vykdoma neviršijant šio įstatymo 6 priede nustatytų kiekybinių ir kokybinių rodiklių.

Neturint statinio projekto ekspertizės akto, kuriame nurodyta, kad statinio projektą galima tvirtinti, poligono teritorijoje gali būti vykdomi šie ypatingųjų statinių statybos darbai:

Poligono teritorijoje statomų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas) baigiama surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinus ir įregistravus Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.

Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančiosios institucijos kartu su Projektą įgyvendinančiąja institucija stebi poligono teritorijoje esančių saugomų teritorijų būklę ir imasi veiksmų, kad neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligono įkūrimo, jo statinių ir (ar) įrenginių statybos (įrengimo), poligono teritorijos parengimo karinių mokymų ir pratybų veiklai ir šios veiklos vykdymo, būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.

Poligone planuojami statyti sprogmenų sandėliai projektuojami numatant ne mažesnį kaip 400 metrų atstumą nuo sprogmenų sandėlio iki poligono teritorijos ribos.

Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi pripažinto ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities poligono efektyvų naudojimą užtikrinančių inžinerinių statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) ne poligono teritorijoje projekto (toliau – Inžinerinių statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) ne poligono teritorijoje projektas) įgyvendinimui netaikomi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose teritorijų planavimą, nustatyti reikalavimai parengti teritorijų planavimo dokumentus.

Inžinerinių statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) ne poligono teritorijoje projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypai suformuojami, pertvarkomi, paimami visuomenės poreikiams ir (ar) nustatomos jų naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, servitutai) mutatis mutandis rengiant karinės infrastruktūros projektą Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Karinės infrastruktūros projekto rengimą organizuoja ir finansuoja vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi Vyriausybės paskirta Inžinerinių statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) ne poligono teritorijoje projektą įgyvendinančioji institucija.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros mutatis mutandis vykdomos šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, momento, nuo kurio skaičiuojami informavimo terminai, ir šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas dėl nuosavybės įregistravimo valstybės vardu.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia yra laikoma Vyriausybės nutarimo dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo įsigaliojimo data. Informavimo terminai, nurodyti šio įstatymo 9 straipsnyje, skaičiuojami nuo Vyriausybės nutarimo dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo įsigaliojimo dienos.

Inžinerinių statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) ne poligono teritorijoje projektą įgyvendinančioji institucija paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo valstybės nuosavybės teisę ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikėjimo teisę į šį žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre. Inžinerinių statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) ne poligono teritorijoje projektą įgyvendinančioji institucija sprendimą dėl statinių ir (ar) įrenginių, esančių visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, patikėtinio paskyrimo priima ir atitinkamo subjekto patikėjimo teisę į statinius ir (ar) įrenginius, esančius visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, patikėtinį įregistruoja Nekilnojamojo turto registre Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Poligono efektyvų naudojimą užtikrinančių inžinerinių statinių ir įrenginių statybos darbai (įrengimas) ne poligono teritorijoje gali būti pradedami vykdyti neturint statybą leidžiančio dokumento, tačiau Statybos įstatymo nustatyta tvarka pranešus apie statybos pradžią. Statinių projektai gali būti rengiami vienu etapu, parengiant techninį darbo projektą. Visuomenė apie numatomą statinių ir jų dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant tokių statinių ir jų dalių projektinius pasiūlymus informuojama supaprastinta aplinkos ministro ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Šiame straipsnyje nurodytos teisinio reglamentavimo išimtys taikomos tais atvejais, kai Projektą įgyvendinančioji institucija pateikia Inžinerinių statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) ne poligono teritorijoje projektą įgyvendinančiajai institucijai duomenis apie inžinerinių statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) ne poligono teritorijoje poreikį.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia yra šio įstatymo įsigaliojimo data. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo momento žemės savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šio įstatymo 3 priede nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).

Projektą įgyvendinančioji institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie šio įstatymo įsigaliojimą ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią.

Projektą įgyvendinančioji institucija apie įsigaliojusį įstatymą ir vadovaujantis juo pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir pateikia privačių žemės sklypų, kuriuos numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašą ir prašymą Nekilnojamojo turto registre įrašyti žymas apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Nuo to momento, kai žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra pranešta apie šio įstatymo įsigaliojimą ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti Projektą įgyvendinančiajai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti šiame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Be to, tokiais atvejais šio įstatymo nustatyta tvarka žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą atlyginimo suma yra sumažinama Projektą įgyvendinančiosios institucijos išlaidų, patirtų šalinant žemės savininko ir (ar) kito naudotojo sudarytas kliūtis tinkamai šiame įstatyme nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, dydžiu.

Projektą įgyvendinančioji institucija organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą, kuris atliekamas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

Projektą įgyvendinančioji institucija, gavusi turto vertinimo ataskaitą, kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, kuriame nurodo visuomenės poreikiams paimamuose žemės sklypuose esančių statinių ir įrenginių savininkus, naudotojus ir patikėjimo teisės subjektus (patikėtinius). Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, jame esantys statiniai ir įrenginiai yra įkeisti, Projektą įgyvendinančioji institucija kartu su prašymu taip pat turi pateikti Projekto įgyvendinančiosios institucijos, turto savininko ir kreditoriaus susitarimą dėl nuostolių atlyginimo.

Nacionalinė žemės tarnyba Projektą įgyvendinančiosios institucijos prašymą išnagrinėja per 15 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamu žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodoma:

Projektą įgyvendinančioji institucija Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, kreditoriui (jeigu turtas įkeistas) išsiunčia pranešimą apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Pranešimu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas, kreditorius (jeigu turtas įkeistas) kviečiamas per 30 dienų nuo pranešimo jam įteikimo Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka dienos pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir raštu pranešti Projektą įgyvendinančiajai institucijai banko ar kitos kredito įstaigos sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, rekvizitus.

Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, Projektą įgyvendinančioji institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą banko ar kitos kredito įstaigos sąskaitą. Projektą įgyvendinančioji institucija, per šiame įstatyme nurodytus terminus nepervedusi atlyginimo sumos, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nepervestos atlyginimo sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną.

Jeigu per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, Projektą įgyvendinančioji institucija šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Projektą įgyvendinančioji institucija iki kreipimosi į teismą dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui.

Projektą įgyvendinančioji institucija per 30 dienų nuo žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui suteikto 30 dienų termino pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą pabaigos ir per šį terminą negavusi pasirašyto žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į apygardos administracinį teismą pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Teismas, gavęs Projektą įgyvendinančiosios institucijos pareiškimą, nustato žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, nesutinkančiam pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, 15 dienų terminą raštu pateikti savo atsiliepimą į Projektą įgyvendinančiosios institucijos pareiškimą.

Teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepimo pateikimo dienos arba termino, nustatyto atsiliepimui pateikti, pabaigos priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, teismas įvertina, ar:

Teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Teismo nutartyje patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą nurodomas terminas, per kurį žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto. Jeigu, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas atsisako išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto teismo nutartyje nurodytais terminais ir tvarka, Projektą įgyvendinančiosios institucijos į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą pervesta suma yra mažinama Projektą įgyvendinančiosios institucijos išlaidų, patiriamų iškeldinant šiuos asmenis, suma.

Teismas, priėmęs nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų Projektą įgyvendinančiosios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią Projektą įgyvendinančioji institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.

Apygardos administracinio teismo nutartis, kuria išsprendžiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo klausimas, ir (ar) sprendimas, kuriuo išsprendžiami kiti su žemės paėmimu visuomenės poreikiams susiję klausimai, skundžiami ir nagrinėjami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Byloms dėl viešojo intereso gynimo, susijusioms su šio įstatymo taikymu, taikomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Kai paimamos visuomenės poreikiams žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir Projektą įgyvendinančioji institucija žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą perveda į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą banko ar kitos kredito įstaigos sąskaitą, Projektą įgyvendinančioji institucija tokio žemės sklypo valstybės nuosavybės teisę ir Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą bei valstybės nuosavybės teisę ir Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teisę į statinius ir įrenginius įregistruoja Nekilnojamojo turto registre.

Šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju Projektą įgyvendinančioji institucija paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą kaip valstybinę žemę, Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą, valstybės nuosavybės teisę ir Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teisę į statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre įregistruoja po to, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje.

Nuosavybės teisė valstybei ir patikėjimo teisė Krašto apsaugos ministerijai į visuomenės poreikiams paimamą žemę, statinius ir įrenginius pereina nuo žemės sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, žyma, nurodyta šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, panaikinama.

Vyriausybė, naudodamasi jai suteiktomis teisėmis ir atlikdama pavestas pareigas, ir jai pavaldžios institucijos užtikrina tinkamą teisinių, finansinių ir organizacinių sąlygų įgyvendinimą, kad poligonas būtų įkurtas kiek įmanoma greičiau.

Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Savivaldybės, kurių vietinės reikšmės keliai šiuo įstatymu perduoti Lietuvos kariuomenei, patikslina joms priklausančių vietinės reikšmės kelių sąrašus.

Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos poligonu ir jame esančiais statiniais ir įrenginiais naudojasi krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.