Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas

Atidėjus kredito įmokų mokėjimą, bendru kredito sutarties šalių sutarimu perskaičiuojamos atidėtos kredito įmokos ir sudaromas atnaujintas kredito įmokų mokėjimo grafikas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu apskaičiuotos palūkanos mokamos kredito sutarties šalių susitarimu.

Kredito sutarties šalių susitarimu gali būti nustatytas ilgesnis, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas, kredito įmokų mokėjimo atidėjimo laikotarpis.

Privalomąją pradinę karo tarnybą, išskyrus organizuojamą dalimis, arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems kredito gavėjams kredito įmokų pagal būsto kredito sutartis mokėjimas atidedamas Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Kredito davėjas ir paskolos davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį arba pareikalauti grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui tik esant esminiam kredito sutarties pažeidimui, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Prieš nutraukdami kredito sutartį arba pareikalaudami grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito davėjas ir paskolos davėjas turi išnaudoti objektyviai įmanomas galimybes ir priemones, įskaitant nurodytas šio įstatymo 21 straipsnyje, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai.

Iki kredito sutarties nutraukimo ar pareikalavimo grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties kredito davėjas ir paskolos davėjas privalo ne mažiau kaip du kartus raštu registruota pašto siunta ar kitu kredito sutartyje nurodytu būdu informuoti kredito gavėją apie nevykdomus įsipareigojimus pagal kredito sutartį, pateikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Pareiga įrodyti, kad tokia informacija buvo pateikta kredito gavėjui, tenka kredito davėjui ir paskolos davėjui.

Ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, nebent kredito sutarties šalys susitaria dėl ilgesnio laikotarpio. Nustatę, kad kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį ilgiau kaip 90 dienų, kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas turi apie tai raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje informuoti kredito gavėją ir nustatyti ne trumpesnį kaip 30 dienų papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti. Vienašališkai nutraukti kredito sutartį kredito davėjas ir paskolos davėjas gali tik kai yra visos šios sąlygos:

Kai sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, kreditas gali būti teikiamas eurais arba valiuta, kuria kredito gavėjas gauna pajamas.

Kai sudaryta kredito užsienio valiuta sutartis, kredito davėjas privalo ne rečiau kaip kartą per metus raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje informuoti kredito gavėją apie užsienio valiutos kurso svyravimo riziką ir pateikti nuorodą į interneto svetainę, kurioje kredito gavėjas gali susipažinti su kredito sutarties valiutos ir valiutos, kuria kredito gavėjas gauna pajamas, kurso kaita. Ši informacija kredito gavėjui gali būti teikiama kartu su kita periodiškai jam teikiama kredito davėjo informacija.

Kredito gavėjas, sudaręs kredito užsienio valiuta sutartį, kredito užsienio valiuta sutarties vykdymo metu turi teisę neatlygintinai konvertuoti užsienio valiutą į eurus ir, jeigu kredito užsienio valiuta sutarties sudarymo metu dėl to susitarė kredito davėjas ir kredito gavėjas, – į valiutą, kuria kredito gavėjas gauna pajamas.

Užsienio valiuta konvertuojama pagal Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, galiojantį konvertavimo dieną, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, galiojantį konvertavimo dieną, išskyrus atvejus, kai kredito sutartyje nustatyta kitaip.

Standartinėje informacijoje apie kreditą ir kredito užsienio valiuta sutartyje turi būti aiškiai nurodytos pagal šį straipsnį kredito gavėjui taikomos priemonės, skirtos užsienio valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti ir (arba) jai valdyti. Jeigu kredito užsienio valiuta sutartyje nėra nuostatos dėl užsienio valiutos kurso rizikos, kylančios kredito gavėjui, kai užsienio valiutos kurso pokytis yra mažesnis negu 20 procentų, ribojimo, teikiant standartinę informaciją apie kreditą, pateikiamas pavyzdys, kuriuo paaiškinama, kokį poveikį gali turėti 20 procentų užsienio valiutos kurso pokytis.

Teisę verstis kredito teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį kredito davėjų sąrašą.

Asmuo, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus asmenis, gali būti įrašytas į viešąjį kredito davėjų sąrašą, jeigu jis atitinka šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje ir 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir priežiūros institucijai pateikia priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją:

Priežiūros institucija, išnagrinėjusi asmens prašymą įrašyti jį į viešąjį kredito davėjų sąrašą ir pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamai įformintų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos priima sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti asmenį į viešąjį kredito davėjų sąrašą. Jeigu pateikti ne visi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija ar pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija yra neišsamūs ir netikslūs, priežiūros institucija per priežiūros institucijos nurodytą terminą paprašo trūkstamų ar patikslintų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti asmenį į viešąjį kredito davėjų sąrašą ji priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo trūkstamų ar patikslintų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos. Asmuo įrašomas į viešąjį kredito davėjų sąrašą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo priežiūros institucijos sprendimo priėmimo dienos.

Priežiūros institucija atsisako įrašyti asmenį į viešąjį kredito davėjų sąrašą, jeigu asmuo:

Kredito davėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo raštu informuoti priežiūros instituciją apie dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, pateiktos pagal šį straipsnį, išskyrus informaciją, nurodytą šio įstatymo 31 straipsnyje, pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai paaiškėja.

Priežiūros institucija kredito davėją, turintį priežiūros institucijos išduotą kredito įstaigos veiklos licenciją, įrašo į viešąjį kredito davėjų sąrašą licencijos išdavimo dieną, o kredito davėją, turintį kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą licenciją, – kitos valstybės narės priežiūros institucijos pranešimo Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka gavimo dieną.

Viešąjį kredito davėjų sąrašą priežiūros institucija tvarko savo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija viešąjį kredito davėjų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje.

Kredito davėjas išbraukiamas iš viešojo kredito davėjų sąrašo priežiūros institucijos sprendimu:

Kredito davėjas turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją dėl jo išbraukimo iš viešojo kredito davėjų sąrašo ir privalo jai pateikti:

Kredito davėjas, paskutinius 6 mėnesius nebevykdantis kredito teikimo veiklos arba nepradėjęs jos vykdyti per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į viešąjį kredito davėjų sąrašą dienos, apie tai nedelsdamas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją.

Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais priežiūros institucija išbraukia kredito davėją iš viešojo kredito davėjų sąrašo, jeigu kredito davėjas neturi galiojančių kredito sutarčių arba teisės ir pareigos pagal galiojančias kredito sutartis yra perleistos kitam kredito davėjui.

Kredito davėjas, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš viešojo kredito davėjų sąrašo šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, gali būti vėl įrašytas į viešąjį kredito davėjų sąrašą šiame įstatyme nustatyta tvarka. Kredito davėjas, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš viešojo kredito davėjų sąrašo šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, gali būti vėl įrašytas į viešąjį kredito davėjų sąrašą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti jį iš viešojo kredito davėjų sąrašo įsigaliojimo dienos.

Priežiūros institucija išbraukia iš viešojo kredito davėjų sąrašo kredito davėją, turintį priežiūros institucijos išduotą kredito įstaigos veiklos licenciją, kredito įstaigos licencijos atšaukimo dieną, o kredito davėją, turintį kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą kredito įstaigos veiklos licenciją, – pranešimo apie teisės vykdyti kredito įstaigos veiklą netekimą gavimo dieną.

Lietuvos Respublikoje teisę verstis kredito tarpininko veikla turi tik:

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų arba fizinių asmenų, kurių pagrindinę veiklos dalį sudaranti kredito tarpininko veikla yra vykdoma Lietuvos Respublikoje, buveinė arba gyvenamoji vieta turi būti Lietuvos Respublikoje.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti kredito tarpininkai turi teisę vykdyti kredito tarpininko veiklą kredito davėjų – ne kredito įstaigų – vardu, jeigu kredito davėjai – ne kredito įstaigos – šio įstatymo nustatyta tvarka yra įrašyti į viešąjį kredito davėjų sąrašą.

Asmuo turi teisę vykdyti kredito tarpininko veiklą, veikdamas kaip nepriklausomas kredito tarpininkas, tik tada, kai priežiūros institucija jį įrašo į viešąjį nepriklausomų kredito tarpininkų sąrašą.

Šio įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais asmuo turi teisę vykdyti kredito tarpininko veiklą tik tada, kai priežiūros institucija jį įrašo į viešąjį priklausomų kredito tarpininkų, veikiančių daugiau negu vieno kredito davėjo vardu, sąrašą.

Asmuo gali būti įrašytas į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą, jeigu jis atitinka šio įstatymo 30 straipsnyje ir 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir priežiūros institucijai pateikia priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją:

Priežiūros institucija, išnagrinėjusi asmens prašymą įrašyti jį į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą ir pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamai įformintų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos priima sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti asmenį į prašyme nurodytą viešąjį sąrašą. Jeigu pateikti ne visi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija ar pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija yra neišsamūs ir netikslūs, priežiūros institucija per priežiūros institucijos nurodytą terminą paprašo trūkstamų ar patikslintų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti asmenį į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą ji priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo trūkstamų ar patikslintų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos. Asmuo įrašomas į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo priežiūros institucijos sprendimo priėmimo dienos.

Priežiūros institucija atsisako įrašyti asmenį į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą, jeigu asmuo:

Kredito tarpininkas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo raštu informuoti priežiūros instituciją apie dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, pateiktos pagal šį straipsnį, išskyrus informaciją, nurodytą šio įstatymo 31 straipsnyje, pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai paaiškėja.

Priežiūros institucija motyvuotu sprendimu išbraukia kredito tarpininką iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viešojo sąrašo, jeigu:

Apie kredito tarpininko išbraukimą iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viešojo sąrašo ne vėliau kaip per 14 dienų priežiūros institucija informuoja kitos valstybės narės, kurioje kredito tarpininkas teikia paslaugas, priežiūros instituciją.

Kredito tarpininkas, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viešojo sąrašo šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, gali būti vėl įrašytas į šiuos viešuosius sąrašus šiame įstatyme nustatyta tvarka. Kredito tarpininkas, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viešojo sąrašo šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytu atveju, gali būti vėl įrašytas į šiuos viešuosius sąrašus ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti jį iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viešojo sąrašo įsigaliojimo dienos.

Kredito tarpininkas, paskutinius 6 mėnesius nebevykdantis kredito tarpininko veiklos ir nebeteikiantis konsultacinių paslaugų arba nepradėjęs vykdyti kredito tarpininko veiklos ir teikti konsultacinių paslaugų per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą dienos, apie tai nedelsdamas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus viešuosius sąrašus priežiūros institucija tvarko savo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus viešuosius sąrašus skelbia savo interneto svetainėje.

Asmuo turi teisę vykdyti priklausomo kredito tarpininko veiklą, veikdamas vieno kredito davėjo vardu, tik tada, kai kredito davėjas įrašo jį į viešąjį vieno kredito davėjo vardu veikiančių priklausomų kredito tarpininkų sąrašą.

Kiekvienas kredito davėjas privalo tvarkyti viešąjį jo vardu veikiančių priklausomų kredito tarpininkų sąrašą ir užtikrinti, kad asmenys jo vardu veiktų tik tada, kai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo įrašyti į šį viešąjį sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodomi duomenys apie kredito tarpininko vadovus ir darbuotojus arba duomenys apie kredito tarpininką, kai kredito tarpininkas yra fizinis asmuo.

Kredito davėjas įrašo asmenį į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą tik nustatęs, kad šis asmuo, kai jis yra fizinis asmuo, arba šio asmens vadovai ir darbuotojai atitinka šio įstatymo 31 ir 32 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Kredito davėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą skelbia savo interneto svetainėje. Pasikeitus šio viešojo sąrašo duomenims, kredito davėjas privalo atlikti atitinkamus pakeitimus savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos.

Viešasis vieno kredito davėjo vardu veikiančių priklausomų kredito tarpininkų sąrašas tvarkomas priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje skelbia nuorodas į kredito davėjų interneto svetainėse skelbiamus viešuosius vieno kredito davėjo vardu veikiančių priklausomų kredito tarpininkų sąrašus.

Vieno kredito davėjo vardu veikiantis priklausomas kredito tarpininkas, ketinantis pradėti vykdyti kredito tarpininko veiklą daugiau negu vieno kredito davėjo vardu arba veikti kaip nepriklausomas kredito tarpininkas, šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka privalo kreiptis į priežiūros instituciją dėl jo įrašymo į šio įstatymo 28 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą.

Priežiūros institucijai priėmus sprendimą įrašyti kredito tarpininką į šio įstatymo 28 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą, kredito tarpininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie tai informuoti kredito davėją, kurio vardu jis veikia. Kredito davėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kredito tarpininko pranešimo apie priežiūros institucijos priimtą sprendimą įrašyti jį į šio įstatymo 28 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą viešąjį sąrašą gavimo dienos privalo išbraukti kredito tarpininką iš šio straipsnio 2 dalyje nurodyto viešojo sąrašo.

Kredito tarpininkas privalo turėti, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, profesinės civilinės atsakomybės draudimą arba kredito įstaigos laidavimą ar garantiją dėl žalos, kuri gali atsirasti dėl kredito tarpininko profesinių pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, atlyginimo. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo, kredito įstaigos laidavimo arba garantijos suma negali būti mažesnė negu 2014 m. rugsėjo 19 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1125/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES nuostatos dėl profesinės civilinės atsakomybės draudimo arba panašios garantijos minimalios piniginės sumos hipotekos kredito tarpininkams techninių reguliavimo standartų (OL 2014 L 305, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1125/2014), nurodyta suma.

Kredito tarpininkas privalo turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas profesinės civilinės atsakomybės draudimas, kredito įstaigos laidavimas arba garantija dėl žalos, kuri gali atsirasti dėl kredito tarpininko profesinių pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, atlyginimo visą savo veiklos laikotarpį.

Priklausomas kredito tarpininkas gali neturėti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto profesinės civilinės atsakomybės draudimo, kredito įstaigos laidavimo arba garantijos, jeigu:

Kredito davėjas privalo užtikrinti, kad priklausomas kredito tarpininkas, veikiantis jo vardu, laikytųsi šio straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytų reikalavimų. Kredito davėjas, nevykdantis šios pareigos, privalo visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl priklausomo kredito tarpininko profesinių pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo.

Vadovu, fiziniu arba juridiniu asmeniu ar kartu veikiančiu asmeniu, kuriam priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatyme, kredito davėjo veiklai, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais kartu veikiančiais asmenimis laikomi du arba daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, įgyvendina arba siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kredito davėjo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.

Jeigu kredito davėjo kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi juridinis asmuo, šio juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, nariu negali būti asmuo, atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą.

Juridinio asmens vadovas ir valdymo organo nariai turi turėti kvalifikaciją ir patirtį, užtikrinančią tinkamą šiame įstatyme nustatytų pareigų vykdymą. Juridinio asmens vadovo ir valdymo organo narių kvalifikacija ir patirtis vertinama atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Juridinio asmens vadovo ir valdymo organo narių kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka.

Fizinis arba juridinis asmuo ar kartu veikiantys asmenys, nusprendę įsigyti kredito davėjo balsavimo teisių ir (arba) įstatinio kapitalo dalį, lygią arba viršijančią 20 procentų, arba tokią dalį, kuri leistų fiziniam arba juridiniam asmeniui ar kartu veikiantiems asmenims daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį kredito davėjo veiklai, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją, reikalingą įvertinti, ar šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kredito davėjo balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalies, lygios arba viršijančios 20 procentų, arba tokios dalies, kuri leistų fiziniam arba juridiniam asmeniui ar kartu veikiantiems asmenims daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį kredito davėjo veiklai, negali įsigyti fizinis arba juridinis asmuo ar kartu veikiantys asmenys, jeigu jie atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų ir jeigu negautas priežiūros institucijos pritarimas įsigijimo sandoriui.

Kredito davėjas ir kredito tarpininkas privalo pranešti priežiūros institucijai apie būsimą kredito davėjo ar kredito tarpininko vadovo pasikeitimą ir pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai skiriamas arba planuojamas rinkti kredito davėjo ar kredito tarpininko vadovas atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus. Kredito davėjo ir kredito tarpininko vadovas gali pradėti eiti pareigas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jo kandidatūrai.

Priežiūros institucija privalo priimti sprendimą pritarti arba atsisakyti pritarti vadovo kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo ir visų reikalingų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos.

Jeigu pateikti ne visi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija ar pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija yra neišsamūs ir netikslūs, priežiūros institucija per priežiūros institucijos nurodytą terminą paprašo trūkstamų ar patikslintų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Tokiu atveju priežiūros institucija sprendimą pritarti arba atsisakyti pritarti vadovo kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo trūkstamų ar patikslintų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos.

Priežiūros institucija atsisako pritarti vadovo kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui, jeigu asmuo:

Jeigu priežiūros institucija per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie numatomus vadovų pasikeitimus ir visos reikalaujamos informacijos gavimo dienos nepareiškia prieštaravimo, laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja numatomo rinkti arba skirti vadovo kandidatūrai.

Šio straipsnio 4–7 dalių nuostatos netaikomos skiriant priklausomų kredito tarpininkų, veikiančių vieno kredito davėjo vardu, vadovus.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos kredito davėjų, turinčių priežiūros institucijos arba kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą kredito įstaigos veiklos licenciją, vadovams ir dalyviams.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos fiziniams asmenims, vykdantiems kredito tarpininko veiklą.

Priežiūros institucija teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų apsaugą, nustatyta tvarka tvarko vadovų ir dalyvių asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų atitikčiai įvertinti.

Priežiūros institucija nustato šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų vadovams ir kredito davėjo dalyviams įgyvendinimo tvarką.

Kredito davėjo ir kredito tarpininko darbuotojai turi turėti žinių ir gebėjimų, užtikrinančių tinkamą šiame įstatyme nustatytų pareigų vykdymą.

Kredito davėjo, kredito tarpininko darbuotojai, siūlantys ir sudarantys kredito sutartis, turi turėti kvalifikaciją (turėti tinkamų žinių finansų ir ekonomikos srityje, taip pat žinių apie kredito produktus ir su šiais kredito produktais siūlomas papildomas paslaugas, nekilnojamojo turto įsigijimo procesą, įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimą, nekilnojamojo turto rinką, nekilnojamojo turto registravimo procedūrą ir nuolat šias žinias atnaujinti bei išmanyti vartotojų teisių apsaugą, verslo etikos standartus ir kredito gavėjų kreditingumo vertinimo procesą reglamentuojančius teisės aktus arba turėti patirties kredito gavėjų kreditingumo vertinimo srityje) ir ne trumpesnę kaip vienų metų darbo patirtį, susijusią su finansinių produktų kūrimu arba platinimu.

Kredito davėjas ir kredito tarpininkas privalo užtikrinti, kad jų darbuotojai atitiktų šiame straipsnyje nustatytus žinių ir gebėjimų reikalavimus.

Kredito davėjas ir kredito tarpininkas priežiūros institucijos reikalavimu privalo pateikti informaciją ir dokumentus, įrodančius jų darbuotojų žinias ir gebėjimus.

Kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal su kredito gavėjais sudarytas galiojančias kredito sutartis tik į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus ir kai Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymo nustatyta tvarka yra perleidžiamos kreditoriaus teisės ir pareigos pagal galiojančias neveiksnias kredito sutartis.

Priežiūros institucija, priimdama sprendimą išbraukti kredito davėją iš viešojo kredito davėjų sąrašo šio įstatymo 51 straipsnio 5 punkte nurodytu pagrindu, įpareigoja kredito davėją perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias kredito sutartis kitam į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam kredito davėjui.

Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas, kai specialiosios paskirties bendrovė ar bet koks ne Lietuvos Respublikoje įsteigtas subjektas iš kredito davėjo perima teises ir pareigas pagal kredito sutartis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatyme.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas kredito davėjo teisių ir pareigų pagal kredito sutartis perleidimui Lietuvos bankui, Europos Centriniam Bankui ir kitiems Europos centrinių bankų sistemos nacionaliniams centriniams bankams, kai jie atlieka savo funkcijas ir operacijas, nustatytas jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (toliau šiame straipsnyje – funkcijos ir operacijos)

Lietuvos bankui, Europos Centriniam Bankui ir kitiems Europos centrinių bankų sistemos nacionaliniams centriniams bankams, kai jie, atlikdami savo funkcijas ir operacijas, perima teises ir pareigas pagal kredito sutartis, taikomos tik šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kredito davėjo pareigų vykdymą ir kredito gavėjo teisių įgyvendinimą.

Jeigu pagal Įmonių atskaitomybės įstatymą kredito davėjas privalo sudaryti metinius finansinių ataskaitų rinkinius, jie turi būti audituoti.

Metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymui, finansiniam auditui ir jo atlikimo tvarkai mutatis mutandis taip pat taikomi Lietuvos Respublikos audito įstatyme ir Finansų įstaigų įstatyme nustatyti reikalavimai.

Sudarydamas kredito produktus, vykdydamas kredito teikimo arba kredito tarpininko veiklą, teikdamas su kreditu susijusias konsultacines paslaugas ir papildomas paslaugas, jeigu tokios papildomos paslaugos teikiamos, arba vykdydamas kredito sutartį, kredito davėjas ir kredito tarpininkas privalo veikti sąžiningai, teisingai, skaidriai ir profesionaliai, atsižvelgdami į kredito gavėjų teises ir interesus. Kredito teikimo, kredito tarpininko veikla vykdoma arba konsultacinės paslaugos ir papildomos paslaugos, jeigu tokios papildomos paslaugos teikiamos, teikiamos remiantis informacija apie kredito gavėjo finansinę padėtį, visus konkrečius poreikius, apie kuriuos praneša kredito gavėjas, ir atsižvelgiant į pagrįstas prielaidas dėl rizikos, susijusios su kredito gavėjo padėtimi kredito sutarties galiojimo laikotarpiu. Kai teikiamos konsultacinės paslaugos, papildomai turi būti remiamasi informacija, nurodyta šio įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte.

Kredito davėjo nustatyta atlyginimų politika, taikoma jo darbuotojams ir kredito tarpininkams, ir kredito tarpininko nustatyta atlyginimų politika, taikoma jo darbuotojams, negali trukdyti jiems vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų.

Kredito davėjas, nustatydamas atlyginimų politiką ir taikydamas ją savo darbuotojams, atsakingiems už kredito gavėjų kreditingumo vertinimą, atsižvelgdamas į kredito davėjo dydį, vidaus struktūrą, kredito teikimo veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, privalo laikytis šių principų:

Kredito davėjas arba kredito tarpininkas, teikiantis konsultacines paslaugas, turi užtikrinti, kad atlyginimų kredito teikimo veikloje dalyvaujantiems darbuotojams struktūra neturėtų įtakos jų gebėjimui veikti geriausiais kredito gavėjo interesais ir nepriklausytų nuo kredito sutarčių ir kitų finansinių produktų ar paslaugų pardavimo planų.

Kredito davėjas arba kredito tarpininkas turi aiškiai informuoti kredito gavėją, ar jam yra arba gali būti teikiamos konsultacinės paslaugos.

Prieš teikdamas konsultacines paslaugas arba prieš sudarydamas sutartį dėl konsultacinių paslaugų teikimo, jeigu tokia sutartis sudaroma, kredito davėjas arba kredito tarpininkas raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje kredito gavėjui pateikia šią informaciją:

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija kredito gavėjui gali būti teikiama kaip papildoma ikisutartinė informacija.

Kai kredito gavėjui teikiamos konsultacinės paslaugos, kredito davėjas arba kredito tarpininkas taip pat turi laikytis šių papildomų reikalavimų:

Nepriklausomam kredito tarpininkui draudžiama gauti komisinį atlyginimą iš vieno ar kelių kredito davėjų už konsultacinių paslaugų kredito gavėjams teikimą ir (arba) šio įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje nurodytos kredito tarpininko veiklos vykdymą. Nepriklausomas konsultacijas gali teikti tik nepriklausomas kredito tarpininkas, kuris laikosi šioje dalyje ir šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų.

Kredito davėjas ir kredito tarpininkas turi informuoti kredito gavėją, kai, atsižvelgiant į kredito gavėjo finansinę padėtį, dėl kredito sutarties sudarymo ir vykdymo gali kilti konkreti rizika kredito gavėjui.

Konsultacines paslaugas, susijusias su kredito sutartimis, turi teisę teikti kredito davėjas, kredito tarpininkas ir:

Šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti asmenys privalo laikytis šio įstatymo 6, 7, 9, 10 straipsniuose ir šiame straipsnyje nustatytų kredito gavėjų informavimo reikalavimų ir neturi šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytų teisių.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai nepanaikina kredito davėjo arba kredito tarpininko pareigos laikytis šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo I, II, III, IV1, VI, VII skyrių, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 27–361 straipsnių nuostatos, taikomos kredito davėjui.

Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovui ir dalyviui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 31 straipsnio nuostatos.

Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, jeigu tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra finansų įstaiga, taip pat tam tikros teisinės formos, kurios pagrindu veikia tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmeniui taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 000 eurų.

Tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo parengti ir patvirtinti veiklos tęstinumo planą, kuriame būtų numatytos priemonės ir procedūros, skirtos užtikrinti, kad tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla būtų vykdoma nuolat ir nenutrūkstamai, taip pat būtų sklandžiai administruojamos kredito sutartys ir nepertraukiamai vykdomi įsipareigojimai pagal kredito sutartis esant nenumatytoms aplinkybėms.

Tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo laikytis šių reikalavimų:

Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui kredito gavėjo sumokėtų kredito įmokų.

Tarpusavio skolinimo platformos operatorius savo interneto svetainėje privalo skelbti šią informaciją:

Teisę verstis tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla juridinis asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių, veikiančių pagal šį įstatymą, sąrašą (toliau – viešasis tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašas).

Asmuo gali būti įrašytas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, jeigu jis atitinka šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 37 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus ir priežiūros institucijai pateikia priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją:

Priežiūros institucija, išnagrinėjusi asmens prašymą įrašyti jį į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą ir pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamai įformintų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos priima sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti asmenį į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą. Jeigu pateikti ne visi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija ar pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija yra neišsamūs ir netikslūs, priežiūros institucija per priežiūros institucijos nurodytą terminą paprašo trūkstamų ar patikslintų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Sprendimą įrašyti arba atsisakyti įrašyti asmenį į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą ji priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo trūkstamų ar patikslintų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos. Asmuo įrašomas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo priežiūros institucijos sprendimo priėmimo dienos.

Priežiūros institucija atsisako įrašyti asmenį į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, jeigu asmuo:

Tarpusavio skolinimo platformos operatorius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo raštu informuoti priežiūros instituciją apie dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, pateiktos pagal šį straipsnį, išskyrus informaciją, nurodytą šio įstatymo 31 straipsnyje, pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai paaiškėja.

Tarpusavio skolinimo platformos operatorius išbraukiamas iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo priežiūros institucijos sprendimu:

Tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją dėl jo išbraukimo iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo ir privalo pateikti:

Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, paskutinius 6 mėnesius nebevykdantis tarpusavio skolinimo platformos administravimo veiklos arba nepradėjęs jos vykdyti per 6 mėnesius nuo jo įrašymo į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą dienos, apie tai nedelsdamas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šio straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją.

Šio straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais priežiūros institucija tarpusavio skolinimo platformos operatorių išbraukia iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus sąrašo, jeigu tarpusavio skolinimo platformos operatorius neturi galiojančių kredito sutarčių arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisės ir pareigos yra perleistos kitam tarpusavio skolinimo platformos operatoriui.

Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, gali būti vėl įrašytas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą šiame įstatyme nustatyta tvarka. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo šio straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodytu atveju, gali būti vėl įrašytas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti jį iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo priėmimo dienos.

Iš viešojo tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašo išbrauktas asmuo neturi teisės sudaryti naujų kredito sutarčių.

Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą priežiūros institucija tvarko savo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą skelbia savo interneto svetainėje.

Paskolos davėjas vienam kredito gavėjui gali suteikti ne didesnį kaip 1 000 eurų kreditą per 12 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo kredito suteikimo dienos vienoje tarpusavio skolinimo platformoje.

Šiame straipsnyje nustatyto reikalavimo laikymąsi tarpusavio platformoje privalo užtikrinti tos platformos operatorius.

Iki kredito sutarties sudarymo tarpusavio skolinimo platformos operatorius paskolos davėjui privalo pateikti šią informaciją:

Iki kredito sutarties sudarymo tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo supažindinti paskolos davėją su paskolos davėjo prisiimama rizika (operatoriaus nemokumo rizika, pasitraukimo iš veiklos rizika, interesų konflikto rizika, kredito gavėjo nemokumo rizika, netinkamo kredito sutarties vykdymo rizika ir kitomis konkrečiam tarpusavio skolinimo platformos operatoriui ir jo veiklai būdingomis rizikos rūšimis).

Iki kredito sutarties sudarymo tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be šio įstatymo II skyriuje nurodytos informacijos, kredito gavėjui privalo pateikti informaciją apie kredito gavėjo, paskolos davėjo ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teises ir pareigas, susijusias su tarpusavio skolinimu.

Priežiūros institucija detalizuoja tarpusavio skolinimo, tarpusavio skolinimo platformos ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklos reikalavimus.

Kredito tarpininkas, šio įstatymo 28 arba 29 straipsnyje nustatyta tvarka įrašytas į viešąjį sąrašą, turi teisę vykdyti kredito tarpininko veiklą kitoje valstybėje narėje įsteigdamas filialą arba jo nesteigdamas, išskyrus atvejus, kai kredito tarpininkas veikia kredito davėjo, kuris yra ne kredito įstaiga, neturinti teisės vykdyti veiklos toje valstybėje narėje, vardu.

Kredito tarpininkas, ketinantis pirmą kartą steigti filialą kitoje valstybėje narėje arba pradėti vykdyti kredito tarpininko veiklą nesteigdamas filialo, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai Europos bankininkystės institucijos nustatyta tvarka. Priklausomas kredito tarpininkas priežiūros institucijai turi nurodyti kredito davėjus, kurių vardu jis veikia, ir pateikti informaciją, ar kredito davėjai prisiima visišką ir besąlygišką atsakomybę už kredito tarpininko veiklą.

Kredito tarpininko, ketinančio vykdyti kredito tarpininko veiklą nesteigiant filialo, darbuotojai turi atitikti šio įstatymo 32 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir priimančiosios valstybės narės nustatytus papildomus reikalavimus, kai priimančioji valstybė narė nustato tokius papildomus reikalavimus.

Priežiūros institucija per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir apie tai tą pačią dieną raštu praneša kredito tarpininkui.

Kredito tarpininkas turi teisę steigti filialą kitoje valstybėje narėje arba vykdyti kredito tarpininko veiklą nesteigdamas filialo praėjus vienam mėnesiui nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos.

Kitoje valstybėje narėje įsteigtas kredito tarpininkas turi teisę steigti filialą arba vykdyti kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje nesteigdamas filialo.

Kitoje valstybėje narėje įsteigtas kredito tarpininkas turi teisę steigti filialą arba pradėti vykdyti kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje nesteigdamas filialo tik tada, kai priežiūros institucija gauna kitos valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie ketinimą steigti filialą arba pradėti vykdyti kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje nesteigiant filialo.

Kitoje valstybėje narėje įsteigto kredito tarpininko, įsteigusio filialą Lietuvos Respublikoje, ir kitoje valstybėje narėje įsteigto kredito tarpininko, vykdančio kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje nesteigiant filialo, darbuotojai turi atitikti šio įstatymo 32 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Kitoje valstybėje narėje įsteigto kredito tarpininko, vykdančio kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje nesteigiant filialo, darbuotojai privalo laikytis šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, susijusių su kredito sutarties sudarymu ir kredito gavėjų teisių apsauga.

Per 2 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kitos valstybės narės priežiūros institucijos pranešimo gavimo dienos priežiūros institucija privalo pasirengti atlikti kredito tarpininko filialo priežiūrą ir pateikti kredito tarpininkui informaciją apie teisės aktų reikalavimus, kurių jis privalo laikytis vykdydamas kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje.

Kitoje valstybėje narėje įsteigtas kredito tarpininkas, vykdydamas veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, o priklausomas kredito tarpininkas – profesinės civilinės atsakomybės draudimą arba privalo pasirinkti kitą žalos, galinčios atsirasti dėl priklausomo kredito tarpininko profesinių pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, atlyginimo būdą, kaip nustatyta šio įstatymo 30 straipsnyje.

Kitoje valstybėje narėje kredito tarpininko atstovo veiklą vykdantis fizinis ar juridinis asmuo negali vykdyti tokios veiklos Lietuvos Respublikoje.

Priežiūros institucija prižiūri, kaip kredito tarpininkas, įsteigęs filialą Lietuvos Respublikoje, laikosi šio įstatymo 4, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 32 straipsniuose, 35 straipsnio 1 dalyje, 36, 44, 56, 57 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir juos detalizuojančių priežiūros institucijos teisės aktų. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę atlikti kredito tarpininko filialo patikrinimus, įpareigoti kredito tarpininką atlikti veiksmus, reikalingus užtikrinti, kad kredito tarpininko filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, laikytųsi šioje dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimų, ir sudaryti sąlygas buveinės valstybės narės priežiūros institucijai užtikrinti, kad būtų vykdomos šio įstatymo 35 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos pareigos.

Nustačiusi, kad kitos valstybės narės kredito tarpininkas, įsteigęs filialą Lietuvos Respublikoje, nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir juos detalizuojančių priežiūros institucijos teisės aktų, priežiūros institucija raštu nurodo kredito tarpininko filialui per protingą, bet ne ilgesnį kaip 14 dienų, terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus.

Jeigu nepaisoma pagal šio straipsnio 2 dalį duotų nurodymų, priežiūros institucija turi teisę imtis visų būtinų veiksmų, siekdama užtikrinti, kad kredito tarpininko filialas nutrauktų teisės akto pažeidimą, ir apie veiksmus, kurių buvo imtasi, informuoja buveinės valstybės narės priežiūros instituciją.

Jeigu, nepaisydamas veiksmų, kurių ėmėsi priežiūros institucija, kredito tarpininko filialas Lietuvos Respublikoje ir toliau nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija, prieš tai pranešusi buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, turi teisę imtis būtinų veiksmų, užkertančių kelią teisės aktų pažeidimams, arba poveikio priemonių, įskaitant, jeigu būtina, draudimą kredito tarpininko filialui, pažeidžiančiam teisės aktų reikalavimus, vykdyti kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje. Apie veiksmus, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai.

Pranešusi buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, priežiūros institucija turi teisę vykdyti kitos valstybės narės kredito tarpininko filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, patikrinimus vietoje.

Kai priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad, naudodamasis laisve teikti paslaugas, kredito tarpininkas, vykdantis kredito tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia šiame įstatyme nustatytas pareigas arba kad kredito tarpininkas, įsteigęs Lietuvos Respublikoje filialą, nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus teisės aktų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, pažeidimus, ji apie tai praneša buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.

Jeigu per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos buveinės valstybės narės priežiūros institucija nesiima veiksmų teisės aktų pažeidimams nutraukti arba kredito tarpininkas, nepaisydamas veiksmų, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės priežiūros institucija, ir toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos kredito gavėjų interesus ir kelia grėsmę sklandžiam finansų rinkos veikimui, priežiūros institucija turi teisę:

Jeigu priežiūros institucija nepritaria tokiems veiksmams, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės priežiūros institucija teisės aktų pažeidimams nutraukti, priežiūros institucija gali pasinaudoti šio straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyta teise.

Priežiūros institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų atlikimą bet kurios priežiūros institucijos iniciatyva.

Priežiūros institucija nedelsdama suteikia kitų valstybių narių priežiūros institucijoms informaciją, būtiną kitų valstybių narių priežiūros institucijų funkcijoms atlikti.

Priežiūros institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.

Priežiūros institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Toks apribojimas turi būti nurodytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.

Neteko galios nuo 2018-06-15

Neteko galios nuo 2018-06-15

Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, teikti joms informaciją ar teikti pagalbą atliekant patikrinimą ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta šio įstatymo 44 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip tai numatyta šio įstatymo 45 straipsnyje, tik tuo atveju, jeigu:

Jeigu priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša kitos valstybės narės priežiūros institucijai, pateikusiai prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.

Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją dėl šių kitos valstybės narės priežiūros institucijos atmestų arba per pagrįstą terminą neįvykdytų prašymų:

Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos laikantis 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), 19 straipsnio nuostatų.

Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:

Be kitų Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis kitų teisėtų priemonių, kad kredito davėjai, kredito tarpininkai ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus, kredito davėjo, kredito tarpininko arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė visuomenės ir (arba) kredito gavėjų interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka kredito davėjui, kredito tarpininkui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui duoda šiuos privalomus nurodymus: