Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2024-12-19
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 18
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2025–2027 METŲ BIUDŽETO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2024 m. gruodžio 19 d. Nr. XV-89

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones poveikio pasaulio ekonomikai, išaugusios geopolitinės įtampos lieka poreikis toliau stiprinti Lietuvos Respublikos saugumą, padėti Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat įvertindamas tai, kad Lietuvos Respublikai gali kilti papildomų ir biudžeto sudarymo metu neapibrėžtų finansinių įsipareigojimų dalyvaujant Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, įskaitant iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie Tarptautiniam valiutos fondui suteikto finansinio užtikrinimo dėl Ukrainos įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui vykdymo ir pagalbos Ukrainai teikimo, kaip nurodyta 2023 m. liepos 12 d. Didžiojo septyneto (G7) jungtinėje deklaracijoje dėl pagalbos Ukrainai, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuvos Respublika;

atsižvelgdamas į tai, kad 2025 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikomas Stabilumo ir augimo paktas – 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97;

įvertindamas poreikį valdžios sektoriaus skolą vidutiniu laikotarpiu išlaikyti apdairaus lygio, o valdžios sektoriaus deficitą – žemiau 3 procentų bendrojo vidaus produkto ribos, kaip nustatyta 2024 m. birželio 19 d. Tarybos rekomendacijoje dėl Lietuvos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos,

priima šį įstatymą.

1 straipsnis. Agreguotų Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų konsoliduotojo biudžeto pajamų ir 2025–2027 metų agreguoto asignavimų limito patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama:

1) agreguotos Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų konsoliduotojo biudžeto pajamos – 30 211 285 tūkst. eurų 2025 metams, 32 177 089 tūkst. eurų 2026 metams ir 33 972 430 tūkst. eurų 2027 metams (1 priedas);

2) 2025–2027 metų agreguotas asignavimų limitas – 34 519 854 tūkst. eurų 2025 metams, 35 986 499 tūkst. eurų 2026 metams ir 36 577 851 tūkst. eurų 2027 metams (1 priedas).

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2025 metų valstybės biudžeto pajamų, Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų valstybės biudžeto asignavimų ir biudžetinių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, 2025 metų pajamų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama:

1) Lietuvos Respublikos 2025 metų valstybės biudžeto pajamos – 17 978 765 tūkst. eurų (įskaitant 2 445 930 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) (2 priedas);

2) Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų valstybės biudžeto asignavimai. Lietuvos Respublikos 2025 metų valstybės biudžeto asignavimai – 23 100 920 tūkst. eurų (įskaitant 3 587 900 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas); kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija 2025 metų valstybės biudžeto pajamas 5 122 155 tūkst. eurų. Lietuvos Respublikos 2026 metų valstybės biudžeto asignavimai – 23 663 677 tūkst. eurų, Lietuvos Respublikos 2027 metų valstybės biudžeto asignavimai – 23 486 520 tūkst. eurų (3 priedas);

3) biudžetinių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, 2025 metų pajamos – 549 894 tūkst. eurų (4 priedas).

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2025 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai

1.

Šiuo įstatymu numatomas Lietuvos Respublikos 2025 metų savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, (toliau – gyventojų pajamų mokestis), – kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (5 priedas).

2.

Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2025 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į Lietuvos Respublikos konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 50,64 procento, iš jos pastovioji dalis – 43,62 procento, kintamoji dalis – 7,02 procento;

2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perveda savivaldybei lėšas iš sumokėto gyventojų pajamų mokesčio;

3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

a)

Vilniaus miesto savivaldybei – 64,53 procento;

b)

Kauno miesto savivaldybei – 85,69 procento;

c)

Neringos savivaldybei – 30,43 procento;

d)

Palangos miesto savivaldybei – 93,49 procento;

e)

Kauno rajono savivaldybei – 83,54 procento;

f)

Klaipėdos rajono savivaldybei – 97,08 procento;

g)

Trakų rajono savivaldybei – 95,35 procento;

h)

Vilniaus rajono savivaldybei – 79,09 procento;

i)

visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 2 088  680 tūkst. eurų (6 priedas).

3.

Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

4 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

1.

Šio įstatymo 6 priede nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai šio įstatymo 6 priede nurodytas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms, nustato dotacijų panaudojimo 2025 metais tikslus, jų stebėsenos rodiklius, siektinas reikšmes ir apie tai praneša atitinkamoms savivaldybėms.

2.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai paskirsto savivaldybėms savo asignavimų dalį (įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms joms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas.

3.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai paskirstytas valstybės biudžeto dotacijas perveda savivaldybėms, atsižvelgdami į lėšų poreikį, o dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos sumokėti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes.

4.

Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į valstybės biudžeto dotacijas, skirtas joms, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

5.

Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį, kuri bus naudojama projektams vykdyti.

5 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą:

1) Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2025 metų valstybės biudžeto asignavimus perskirsto tarp:

a)

valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

b)

valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai;

2) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2025 metų valstybės biudžeto asignavimus perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

6 straipsnis. 2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą

2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 703,6 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

7 straipsnis. 2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 3 436 075 tūkst. eurų, iš jų 39 880 tūkst. eurų valstybės biudžeto 2022 metų įsiskolinimui padengti.

8 straipsnis. 2025 metų valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė

2025 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,0175, valstybinių pensijų bazės dydis – 73,62 euro.

9 straipsnis. 2025 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį

2025 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 30,33 euro per mėnesį. 2025 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 30,33 euro per mėnesį.

10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2025 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 449 900 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“;

2) dėl paskolų, naudojamų investicijų projektams finansuoti ir (arba) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 332 175 tūkst. eurų;

3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 149 000 tūkst. eurų. Per 2025 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 29 000 tūkst. eurų;

4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 25 000 tūkst. eurų;

5) dėl paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 54 500 tūkst. eurų.

11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2025 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 5 952 903 tūkst. eurų.

12 straipsnis. Centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitai

1.

Centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus subjektus), turinčių teisę skolintis, 2025 metais pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2025 ir ankstesniais metais pasirašytas sutartis limitas (toliau – centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitas) – 378 995 tūkst. eurų. Į centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitą neįtraukiami skoliniai įsipareigojimai, kurie prisiimami ir įvykdomi tais pačiais biudžetiniais metais ir (arba) yra skirti ankstesniems skoliniams įsipareigojimams refinansuoti.

2.

2025 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 51 500 tūkst. eurų. 2025 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2025 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 41 200 tūkst. eurų.

13 straipsnis.  Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant valstybės biudžetą

1.

Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiamos teisės:

1) paskirstyti pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) (toliau šiame punkte – projektai) Valstybės investicijų 2025 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas, esant papildomų lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, – perskirstyti Valstybės investicijų 2025 metų programoje valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas projektams įgyvendinti tarp investavimo sričių, prireikus tarp valstybės veiklos sričių, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, jų programų ir projektų pagal Valstybės investicijų 2025 metų programoje numatytą paskirtį;

2) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal finansines priemones, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų naudojimą;

3) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų atsiradimo;

4) skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 20 000 tūkst. eurų magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstravimo, kapitalinio remonto darbams finansuoti, 20 000 tūkst. eurų žvyrkeliams asfaltuoti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų procentinių dydžių;

5) Teisėjų tarybos teikimu 2 kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 3 priede teismams numatytus 2025 metų valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis (ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui).

2.

Šio įstatymo 6 priede nurodytiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams suteikiama teisė perskirstyti valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 6 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.

3.

Finansų ministerijai suteikiamos teisės:

1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 18 straipsnių nuostatos, šiems tikslams:

a)

su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti;

b)

su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis apmokamas išlaidas) apmokėti;

c)

nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti;

d)

nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti;

e)

Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti (įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose);

f)

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos reikmėms (įskaitant karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūrą, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus) ir kapitalo investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos pramonę finansuoti;

g)

išlaidoms, susijusioms su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados dislokavimu nuolatiniam buvimui Lietuvos Respublikoje, apmokėti;

h)

valstybės rezervo ir (arba) Vyriausybės rezervo lėšomis finansuojamoms išlaidoms apmokėti (kai valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų nepakanka);

i)

išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose ginant Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesus (įskaitant dalyvavimą arbitražų, ikiteisminių derybų, taikinimo ar mediacijos procesuose, teisinių išvadų ginčo klausimais parengimą ir kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu), taip pat atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose kitais klausimais, apmokėti;

y)

smurtiniais nusikaltimais padarytai turtinei ir (arba) neturtinei žalai kompensuoti ir kompensuoti avansu (kai nepakanka Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų);

j)

išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose (įskaitant iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie Tarptautiniam valiutos fondui suteikto finansinio užtikrinimo dėl Ukrainos įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui vykdymo ir pagalbos Ukrainai teikimo, kaip nurodyta 2023 m. liepos 12 d. Didžiojo septyneto (G7) jungtinėje deklaracijoje dėl pagalbos Ukrainai), taip pat dvišalėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, apmokėti;

k)

pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikti;

l)

Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytai geležinkelių transporto eismo saugai esamoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose užtikrinti, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepakanka finansinių išteklių dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams;

m)

valstybinės reikšmės tranzitinio eismo keliams (aplinkkeliams) ir kelio statiniams (tiltams, viadukams) valstybinės reikšmės keliuose projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ir remontuoti;

n)

socialinei globai asmenims su sunkia negalia pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą teikti ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą mokėti (kai nepakanka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai patvirtintų asignavimų);

2) leisti įmokėtų į valstybės biudžetą biudžetinių įstaigų pajamų, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama bei biudžetinių įstaigų pajamos, būtų finansuojama laiku;

3) kompensuoti Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš savo asignavimuose šiam tikslui numatytų lėšų ir įmokėtas į valstybės biudžetą, bet nepanaudotas šiam tikslui skirtas Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

4) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, skirtas tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, finansų ministro nustatyta tvarka atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus bei Valstybės duomenų agentūros paskelbtą tikinčiųjų skaičių.

4.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

5.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų (suderinus su Finansų ministerija):

1) Krašto apsaugos ministerijos tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti – turtui įsigyti mažinant asignavimus į Valstybės investicijų 2025 metų programą įtrauktiems investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms), jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

2) strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas panaudojant 2024 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 18 straipsnio nuostatos;

3) savivaldybėms – privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.

6.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybių viešosioms bibliotekoms knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti ir pervesti jas savivaldybėms kas ketvirtį lygiomis dalimis.

7.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų:

1) aukštosioms mokykloms – studentų, 2025 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms apmokėti;

2) savivaldybėms ir valstybinėms mokykloms, vykdančioms ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, – valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimo ir atnaujinimo išlaidoms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka apmokėti;

3) savivaldybėms – savivaldybių švietimo įstaigų pedagogų, vykdančių neformalųjį vaikų švietimą, darbo užmokesčiui padidinti, profesinio orientavimo išlaidoms, socialinę riziką patiriančių vaikų, kuriems skirtas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ugdymo, maitinimo ir vežiojimo išlaidoms, taip pat neformaliojo vaikų švietimo teikėjų, išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas, patirtoms neformaliojo vaikų švietimo išlaidoms apmokėti;

4) valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms – šių institucijų tinklui optimizuoti, mokslo ir studijų kokybei ir prieinamumui bei mokslo ir studijų personalo darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti;

5) savivaldybėms ir (arba) valstybės biudžeto asignavimų valdytojams – Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados narių šeimų narių ugdymo pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas sąlygų sudarymo (įskaitant infrastruktūrą), ugdymo, švietimo, kitoms su švietimu susijusioms reikmėms finansuoti.

8.

Kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų užsienio subjektams Lietuvos diasporos organizacijų ir įstaigų bendruomeniškumui skatinti, kultūros, švietimo veiklai vykdyti, įskaitant turto įsigijimą ir infrastruktūros šiai veiklai vykdyti gerinimą.

14 straipsnis. Valstybės investicijų 2025 metų programos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2025 metų programa (7 priedas).

15 straipsnis. 2025 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2025 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (8 priedas).

16 straipsnis. 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinama 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmata (9 priedas).

17 straipsnis. 2025–2027 metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių stebėsenos rodiklių reikšmių patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinamos 2025–2027 metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių stebėsenos rodiklių reikšmės (10 priedas).

18 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys

1.

Nustatomas ne blogesnis negu –3,0 procento bendrojo vidaus produkto 2025 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.

2.

Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus balansas bus gerinamas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

1 priedas

AGREGUOTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS 2025–2027 METŲ KONSOLIDUOTOJO BIUDŽETO PAJAMOS IR 2025–2027 METŲ AGREGUOTAS ASIGNAVIMŲ LIMITAS

Tūkst. Eur

Agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos / agreguotas asignavimų limitas

2025 m.

2026 m.

2027 m.

BIUDŽETŲ PAJAMOS (pinigų principu), iš jų:

Valstybės biudžeto pajamos

17 978 765

19 150 066

20 252 845

Savivaldybių biudžetų pajamos

6 679 305

7 021 743

7 291 781

iš jų dotacijos iš valstybės biudžeto

2 524 779

2 584 264

2 599 934

Valstybės socialinių fondų pajamos, iš jų:

8 763 275

9 428 554

10 121 207

Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos

8 654 053

9 312 668

9 999 985

iš jų iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos

3 438 344

3 760 521

4 157 830

Garantinio fondo pajamos

53 887

56 944

59 305

Ilgalaikio darbo išmokų fondo pajamos

55 335

58 942

61 917

Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos

3 939 769

4 209 998

4 491 115

iš jų iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos

1 186 706

1 288 487

1 426 754

AGREGUOTOS KONSOLIDUOTOJO BIUDŽETO PAJAMOS

30 211 285

32 177 089

33 972 430

BIUDŽETŲ ASIGNAVIMŲ LIMITAI, iš jų:

Valstybės biudžetui tenkanti asignavimų limito dalis

23 100 920

23 663 677

23 486 520

Savivaldybių biudžetams tenkanti asignavimų limito dalis

6 679 305

7 021 743

7 291 781

iš jos dotacijos iš valstybės biudžeto

2 524 779

2 584 264

2 599 934

Valstybės socialiniams fondams tenkanti asignavimų limito dalis, iš jos:

7 949 689

8 724 353

9 492 953

Valstybinio socialinio draudimo fondui tenkanti asignavimų limito dalis

7 906 367

8 671 341

9 428 653

iš jos iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos

3 438 344

3 760 521

4 157 830

Garantiniam fondui tenkanti asignavimų limito dalis

28 353

36 284

45 785

Ilgalaikio darbo išmokų fondui tenkanti asignavimų limito dalis

14 969

16 728

18 515

Privalomojo sveikatos draudimo fondui tenkanti asignavimų limito dalis

3 939 769

4 209 998

4 491 115

iš jos iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos

1 186 706

1 288 487

1 426 754

AGREGUOTAS ASIGNAVIMŲ LIMITAS

34 519 854

35 986 499

36 577 851

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

2 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2025 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS

Tūkst. Eur

Pajamos

Iš viso

PAJAMOS

15 435 923

MOKESČIAI

14 730 770

Pajamų ir pelno mokesčiai

5 376 799

Gyventojų pajamų mokestis

3 389 189

Pelno mokestis

1 880 610

Laikinasis solidarumo įnašas

107 000

Turto mokesčiai

15 000

Nekilnojamojo turto mokestis

15 000

Prekių ir paslaugų mokesčiai

9 218 971

Pridėtinės vertės mokestis

6 831 868

Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą

34 425

Akcizai

2 181 097

Loterijų ir lošimų mokesčiai

76 500

Transporto priemonių mokesčiai

61 967

Mokesčiai už aplinkos teršimą

33 114

Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai

120 000

KITOS PAJAMOS

705 153

Turto pajamos

265 876

Palūkanos už paskolas

29 726

Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius

61 255

Lietuvos banko pelno įmokos

14 000

Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos

131 561

Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius

25 122

Angliavandenilių išteklių mokestis

1 523

Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise

2 689

Pajamos už prekes ir paslaugas

295 509

Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas

119 340

Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą

3 066

Konsulinis mokestis

15 501

Žyminis mokestis

13 712

Rinkliavos

62 632

Kitos pajamos

81 258

Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų

100 336

Kitos neišvardytos pajamos

43 432

SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS

96 912

Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

95 258

Žemės realizavimo pajamos

19 323

Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

75 935

Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos)

1 654

Akcijos ir kitos gautinos sumos

1 654

IŠ VISO

15 532 835

Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

2 445 930

IŠ VISO

17 978 765

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

3 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2025–2027 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI

Tūkst. Eur

Valstybės veiklos sritys / valstybės biudžeto asignavimų valdytojai

2025 m.

2026 m.

2027 m.

I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

268 524

264 550

276 345

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

9 058

9 116

8 921

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

54 269

57 159

56 213

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

10 074

9 805

9 801

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

10 389

8 915

29 871

iš jų asignavimai politinėms partijoms

5 502

5 502

5 502

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

1 596

1 617

1 689

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

22 801

22 309

22 473

iš jų lėšos kompensacijai už nusavintą Lietuvos žydų privatų turtą

5 285

5 285

5 285

Viešojo valdymo agentūra

3 229

4 338

2 676

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

157 108

151 291

144 701

II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI, KLIMATO KAITA IR ŽEMĖS TVARKYMAS

752 857

580 419

652 983

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

752 857

580 419

652 983

III SKYRIUS. ENERGETIKA

790 568

743 192

461 802

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

10 116

10 536

10 536

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

2 533

2 688

2 508

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

777 919

729 968

448 758

IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA

1 804 861

2 078 562

2 431 259

Lietuvos Respublikos finansų ministerija

1 780 684

2 054 052

2 406 339

iš jų:

Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos

71 812

81 624

86 075

Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas

1 448

1 448

1 448

lėšos tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms

1 900

1 900

1 900

Valstybės duomenų agentūra

24 177

24 510

24 920

V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI

869 560

956 866

365 224

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

3 487

3 527

3 522

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

861 422

948 826

357 186

Viešųjų pirkimų tarnyba

4 651

4 513

4 516

VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA

2 616 683

2 681 745

2 806 124

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

59 218

53 078

52 448

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

19 014

19 343

19 738

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

2 508 316

2 578 453

2 705 350

iš jų:

Valstybės gynybos fondo lėšos

240 157

328 052

358 877

lėšos Lietuvos šaulių sąjungai

20 718

23 031

29 891

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba

29 595

30 331

28 048

Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga

540

540

540

VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS

838 524

831 093

796 287

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

838 524

831 093

796 287

VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

471 915

479 738

479 575

Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija

483

479

485

Etninės kultūros globos taryba

355

357

353

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

4 923

4 805

4 805

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

1 200

1 200

1 200

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

1 063

1 063

1 063

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

782

782

782

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

79 642

87 786

97 165

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

256 839

261 756

249 694

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1 524

1 524

1 524

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

13 310

13 300

13 495

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

14 043

14 275

13 655

Lietuvos nacionalinis muziejus

16 191

19 032

18 577

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

17 599

11 321

11 424

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

5 720

5 448

5 448

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

21 003

21 103

24 848

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

8 092

6 092

6 092

Nacionalinis Kauno dramos teatras

4 319

4 319

4 319

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

8 731

9 035

8 585

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

5 548

5 513

5 513

Viešoji įstaiga Medijų rėmimo fondas

10 548

10 548

10 548

IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS

6 721 019

7 150 484

7 516 111

Nacionalinė šeimos taryba

118

120

118

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

6 720 901

7 150 364

7 515 993

X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI

1 168 020

1 051 000

903 015

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

10 103

10 360

10 360

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

1 157 917

1 040 640

892 655

XI SKYRIUS. SVEIKATA

1 632 311

1 658 261

1 687 330

Nacionalinė sveikatos taryba

107

107

107

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

1 630 720

1 656 599

1 685 692

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

1 484

1 555

1 531

XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS

3 415 718

3 574 821

3 488 851

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba

426

432

432

Lietuvos mokslo taryba

67 564

67 668

67 668

Lietuvos mokslų akademija

8 493

7 214

7 216

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2 705 391

2 855 429

2 769 583

Vilniaus universitetas

191 655

195 896

195 896

iš jų:

lėšos valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti

5 645

5 645

5 645

Vytauto Didžiojo universitetas

58 413

59 695

59 695

Kauno technologijos universitetas

77 318

79 624

79 584

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

62 316

63 671

63 596

Klaipėdos universitetas

19 693

20 266

20 266

Mykolo Romerio universitetas

17 742

17 806

17 806

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

73 985

69 237

69 237

Vilniaus dailės akademija

19 840

20 241

20 241

Lietuvos sporto universitetas

9 021

9 349

9 309

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

18 842

19 476

19 461

Lietuvos energetikos institutas

8 866

9 315

9 315

Nacionalinis vėžio institutas

3 110

3 205

3 267

Lietuvos kultūros tyrimų institutas

3 911

4 114

4 114

Lietuvos istorijos institutas

6 515

6 881

6 881

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

4 539

4 787

4 787

Lietuvių kalbos institutas

3 669

3 805

3 805

Lietuvos socialinių mokslų centras

5 088

5 290

5 282

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

3 883

3 589

3 589

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

11 227

11 821

11 821

Gamtos tyrimų centras

11 966

12 659

12 649

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras

21 975

23 081

23 081

Kauno kunigų seminarija

122

122

122

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija

148

148

148

XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS

365 669

365 323

366 535

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

2 755

2 921

2 612

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

5 873

5 873

5 873

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3 916

3 916

3 916

Lietuvos apeliacinis teismas

5 709

5 709

5 709

Vilniaus apygardos teismas

8 456

8 456

8 456

Kauno apygardos teismas

6 598

6 598

6 598

Klaipėdos apygardos teismas

3 999

3 999

3 999

Šiaulių apygardos teismas

2 860

2 860

2 860

Panevėžio apygardos teismas

2 854

2 854

2 854

Vilniaus miesto apylinkės teismas

14 852

14 852

14 852

Kauno apylinkės teismas

11 864

11 864

11 864

Klaipėdos apylinkės teismas

8 389

8 389

8 389

Šiaulių apylinkės teismas

7 425

7 425

7 425

Panevėžio apylinkės teismas

5 762

5 762

5 762

Alytaus apylinkės teismas

4 292

4 292

4 292

Marijampolės apylinkės teismas

3 566

3 566

3 566

Tauragės apylinkės teismas

3 346

3 346

3 346

Telšių apylinkės teismas

2 649

2 649

2 649

Utenos apylinkės teismas

4 471

4 471

4 471

Vilniaus regiono apylinkės teismas

5 466

5 466

5 466

Regionų administracinis teismas

7 493

7 501

7 501

Nacionalinė teismų administracija

15 515

15 990

16 647

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

58 685

58 615

58 615

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga

1 808

1 819

1 802

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

879

872

849

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

957

933

921

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

158 584

157 764

158 684

Lietuvos administracinių ginčų komisija

3 526

3 473

3 475

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

922

882

868

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

2 198

2 206

2 214

XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA

129 577

162 097

169 100

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

129 577

162 097

169 100

XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA, ŽUVININKYSTĖ IR VETERINARIJA

1 255 114

1 085 526

1 085 979

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

1 223 957

1 054 125

1 054 325

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

31 157

31 401

31 654

IŠ VISO

23 100 920

23 663 677

23 486 520

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

4 priedas

BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ, KURIOS YRA VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ VALDYTOJOS, 2025 METŲ PAJAMOS

Tūkst. Eur

Valstybės veiklos sritys / biudžetinės įstaigos, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos

Iš viso

I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

52

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

1

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

25

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

1

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

25

II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI, KLIMATO KAITA IR ŽEMĖS TVARKYMAS

67 713

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

67 713

III SKYRIUS. ENERGETIKA

10 070

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

10 070

IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA

82 502

Lietuvos Respublikos finansų ministerija

82 482

Valstybės duomenų agentūra

20

V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI

41 872

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

41 672

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

200

VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA

241 254

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

241 102

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

150

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2

VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS

10 248

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

10 248

VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

28 536

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

17 511

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

645

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

180

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

350

Lietuvos nacionalinis muziejus

500

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

500

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

500

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

4 000

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

1 000

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

800

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

450

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

1 200

Nacionalinis Kauno dramos teatras

900

IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS

38 220

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

38 220

X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI

9 859

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

297

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

9 562

XI SKYRIUS. SVEIKATA

6 125

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

6 125

XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS

5 726

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

5 213

Lietuvos mokslų akademija

74

Lietuvių kalbos institutas

29

Lietuvos istorijos institutas

30

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

30

Lietuvos kultūros tyrimų institutas

25

Lietuvos socialinių mokslų centras

325

XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS

3 607

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

3 498

Nacionalinė teismų administracija

32

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

1

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

13

Lietuvos apeliacinis teismas

13

Vilniaus apygardos teismas

3

Kauno apygardos teismas

1

Klaipėdos apygardos teismas

10

Šiaulių apygardos teismas

1

Panevėžio apygardos teismas

1

Klaipėdos apylinkės teismas

3

Panevėžio apylinkės teismas

2

Alytaus apylinkės teismas

2

Marijampolės apylinkės teismas

1

Telšių apylinkės teismas

1

Vilniaus regiono apylinkės teismas

1

Regionų administracinis teismas

7

Vilniaus miesto apylinkės teismas

2

Kauno apylinkės teismas

14

Šiaulių apylinkės teismas

1

XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA

25

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

25

XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA, ŽUVININKYSTĖ IR VETERINARIJA

4 085

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

4 085

IŠ VISO

549 894

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

5 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2025 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO IR IŠ JŲ APSKAIČIUOTOS SUMOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMŲ PAJAMŲ IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS)

Tūkst. Eur

Savivaldybės pavadinimas

Prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), išskyrus fiksuoto dydžio GPM, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą

iš jų apskaičiuotos sumos, kurios naudojamos kintamajai GPM daliai (proc.) apskaičiuoti

Pajamų iš GPM dalys (proc.)

2018–2024 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

darbo užmokesčiui dėl minimaliosios mėnesinės algos padidinimo didinti

kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti

Vilniaus miesto

726 134

62 122

6 243

154

20,8804

Alytaus miesto

56 815

10 367

518

72

1,6338

Birštono

9 835

4 219

141

21

0,2828

Druskininkų

24 913

3 366

161

30

0,7164

Kauno miesto

365 822

34 844

1 739

251

10,5194

Klaipėdos miesto

195 697

28 803

2 188

124

5,6274

Marijampolės

59 420

7 694

269

108

1,7087

Neringos

12 584

1 597

73

23

0,3619

Palangos miesto

29 526

4 301

337

70

0,8490

Panevėžio miesto

93 677

13 487

1 311

193

2,6937

Šiaulių miesto

121 131

15 897

955

126

3,4832

Visagino

27 126

8 074

423

38

0,7800

Akmenės rajono

24 664

5 947

359

47

0,7092

Alytaus rajono

28 429

2 626

236

49

0,8175

Anykščių rajono

29 302

5 784

267

84

0,8426

Biržų rajono

26 766

4 099

521

74

0,7697

Ignalinos rajono

19 073

4 306

217

47

0,5485

Jonavos rajono

49 422

9 247

367

62

1,4212

Joniškio rajono

24 060

4 145

317

56

0,6919

Jurbarko rajono

30 523

4 644

442

59

0,8777

Kaišiadorių rajono

31 858

4 529

547

89

0,9161

Kauno rajono

132 461

9 766

799

98

3,8090

Kėdainių rajono

52 055

7 076

771

92

1,4969

Kelmės rajono

30 478

5 870

288

84

0,8764

Klaipėdos rajono

88 145

8 997

470

88

2,5347

Kretingos rajono

41 059

4 907

427

71

1,1807

Kupiškio rajono

19 539

3 772

247

55

0,5619

Lazdijų rajono

20 975

3 485

183

55

0,6031

Mažeikių rajono

61 090

10 332

500

82

1,7567

Molėtų rajono

20 585

3 323

193

60

0,5919

Pakruojo rajono

22 140

4 177

334

54

0,6366

Panevėžio rajono

41 423

4 974

555

88

1,1911

Pasvalio rajono

27 090

5 011

535

78

0,7790

Plungės rajono

37 545

4 865

562

49

1,0796

Prienų rajono

28 863

4 524

276

60

0,8300

Radviliškio rajono

41 188

7 119

765

74

1,1844

Raseinių rajono

33 347

4 378

338

71

0,9589

Rokiškio rajono

33 774

6 495

484

85

0,9712

Skuodo rajono

18 765

3 297

209

37

0,5396

Šakių rajono

31 415

5 930

402

60

0,9034

Šalčininkų rajono

36 864

6 331

571

66

1,0600

Šiaulių rajono

46 234

5 832

418

70

1,3295

Šilalės rajono

25 669

4 536

243

47

0,7381

Šilutės rajono

43 404

5 426

368

67

1,2481

Širvintų rajono

17 777

2 534

242

38

0,5112

Švenčionių rajono

26 723

4 071

283

57

0,7684

Tauragės rajono

41 823

4 697

453

79

1,2026

Telšių rajono

44 830

6 642

349

79

1,2891

Trakų rajono

46 174

4 264

555

54

1,3278

Ukmergės rajono

39 094

6 255

520

82

1,1242

Utenos rajono

44 440

5 578

582

72

1,2779

Varėnos rajono

26 377

5 024

400

66

0,7585

Vilkaviškio rajono

39 933

7 061

702

74

1,1483

Vilniaus rajono

136 176

11 289

1 927

135

3,9158

Zarasų rajono

19 922

4 383

278

57

0,5729

Elektrėnų

31 332

3 899

336

45

0,9010

Kalvarijos

11 718

2 173

117

24

0,3370

Kazlų Rūdos

12 245

1 574

133

19

0,3521

Pagėgių

9 210

1 586

203

19

0,2648

Rietavo

8 920

1 502

198

17

0,2565

IŠ VISO

3 477 579

443 053

34 847

4 285

100

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

6 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

2025 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS

Tūkst. Eur

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pavadinimas

Dotacijos paskirties pavadinimas

Iš viso

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti

35

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

4 934

iš jų:

piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti

6

valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti

6

savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui jais patikėjimo teise užtikrinti

3 422

savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti

1 500

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą

1 415

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei

621

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

278 321

iš jų:

socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti

24 075

būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti

11 867

socialinei paramai mokiniams

67 797

socialinėms paslaugoms

161 051

jaunimo teisių apsaugai

1 267

savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti

9 717

pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

2 547

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

30 455

iš jų:

visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti

30 227

neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti

228

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

1 692 457

iš jų: ugdymo reikmėms finansuoti

1 659 795

savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

31 429

koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti

1 233

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

3 037

iš jų:

civilinės būklės aktams registruoti

2 246

valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti

740

Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti

51

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

52 746

iš jų:

priešgaisrinei saugai

48 052

gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti

311

civilinei saugai

4 383

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

22 993

iš jų:

žemės ūkio funkcijoms atlikti

11 403

valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti

11 590

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti

1 666

IŠ VISO

2 088 680

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

7 priedas

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2025 METŲ PROGRAMA

Tūkst. Eur

Investavimo sritis

Iš viso

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

2 336

Valstybės saugumas ir gynyba

106 453

Viešasis saugumas

7 258

Kultūra ir visuomenės informavimas

14 126

Transportas ir ryšiai

2 000

Sveikata

3 301

Švietimas, mokslas ir sportas

25 387

Teisingumas

1 005

Užsienio politika

1 290

Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė ir veterinarija

5 000

IŠ VISO

168 156

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

8 priedas

2025 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO LĖŠŲ SĄMATA

Tūkst. Eur

1.

LĖŠŲ LIKUTIS 2025 M. SAUSIO 1 D.

657 164

1.1.

lėšų likučio 2026 m. sausio 1 d. dalis, sukaupta radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

68 123

2.

PAJAMOS

96 377

2.1.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus

800

2.2.

50 procentų dividendų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą

56 281

2.3.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus

5 069

2.4.

50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus

9 662

2.5.

lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą ir kaupiamos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

2 240

2.6.

pajamos, gautos investavus Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšas

0

2.7.

pajamos, gautos už Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų likutį banko sąskaitose

22 325

3.

IŠLAIDOS

0

3.1.

Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos

0

4.

2025 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų dalis, kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

50 987

5.

Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2027 m. gruodžio 31 d.

570 000

6.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2026 M. SAUSIO 1 D. (1 + 2 – 3)

753 541

6.1.

lėšų likučio 2026 m. sausio 1 d. dalis, numatoma radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

119 110

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

9 priedas

2025 METŲ VALSTYBĖS GYNYBOS FONDO LĖŠŲ SĄMATA

Tūkst. Eur

1.

LĖŠŲ LIKUTIS 2025 M. SAUSIO 1 D.

56

2.

PAJAMOS

240 157

2.1.

Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš laikinojo solidarumo įnašo už 2025 metų šio įnašo mokėjimo laikotarpį

90 000

2.2.

Fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos

0

2.3.

1,9 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš pelno mokesčio

35 732

2.4.

4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų

89 425

2.5.

Lėšos iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio

25 000

2.6.

Kitos teisėtai gautos lėšos

0

3.

IŠLAIDOS

240 213

4.

NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2026 M. SAUSIO 1 D. (1 + 2 – 3)

0

Lietuvos Respublikos

2025–2027 metų biudžeto

patvirtinimo įstatymo

10 priedas

2025–2027 METAIS VALSTYBĖS VEIKLOS SRITYSE SIEKIAMŲ 2021–2030 METŲ NACIONALINIAME PAŽANGOS PLANE NUSTATYTŲ PAŽANGOS UŽDAVINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ REIKŠMĖS

Valstybės veiklos sritis / 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytas uždavinys

2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyto uždavinio stebėsenos rodiklis

2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyto uždavinio stebėsenos rodiklio reikšmė

Faktinė

2025 m. siekiama

2026 m. siekiama

2027 m. siekiama

I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą 8.3. Stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą viešojo valdymo institucijose 8.4. Tobulinti viešojo valdymo sistemą, didinti jos efektyvumą ir atvirumą  8.6. Gerinti viešojo valdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą ir patrauklumą

Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, prieinamomis per Elektroninių valdžios vartų portalą, dalis (proc.)

72,5 (2023)

74

75

75,5

Valstybės institucijų ir įstaigų, kurių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūra konsoliduota Valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo valdomoje IRT infrastruktūroje, dalis nuo visų konsolidavimo procese dalyvaujančių institucijų (proc.)

53,8 (2023)

61

81

– (1 pastaba)

7.1. Stiprinti regionų ekonominį augimą, atsižvelgiant į jų potencialą 7.2. Didinti darbo vietų pasiekiamumą ir viešųjų paslaugų prieinamumą visiems

Regionų plėtros programos lėšos, dėl kurių sudarytos projektų sutartys, (mln. eurų)

117,9 (2024-10-11) 0 (2023)

1 266

1 624

– (2 pastaba)

II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI, KLIMATO KAITA IR ŽEMĖS TVARKYMAS

6.4. Švelninti poveikį klimato kaitai, įskaitant gyvenamųjų ir savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimą 6.7. Gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą 6.8. Išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą

Gyventojų, aprūpinamų geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, skaičius

2 408 355 (2023)

2 432 355

2 439 355

2 449 355

Gyventojų, aprūpinamų centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, skaičius

2 253 041 (2023)

2 300 041

2 320 041

2 345 041

Lietuvos miškingumas (proc.)

33,84 (2023)

34

34,2

34,4

Renovuotų daugiabučių namų skaičius per metus (vnt.)

278

500

550

600

III SKYRIUS. ENERGETIKA

6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje

Atsinaujinančių energijos išteklių dalis nuo bendrojo galutinio energijos suvartojimo (proc.)

32,23 (2023)

39,3

41,3

43,3

Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse (proc.)

36,21 (2023)

52,5

62,3

72,1

IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA

8.5. Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą

Neišnaudoto pridėtinės vertės mokesčio potencialo įvertis (proc.)

12,2 (2023)

10

10

10

Centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ploto pokytis, palyginti su 2021 m., (proc.). (2021 m. administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto apimtis 665 tūkst. kv. metrų)

–5,3 (2023)

–12

–14,3

–17,6

V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI

1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą  1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą

Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių (mineralinių) produktų) ir paslaugų eksportas (proc. nuo BVP)

53,4 (2023)

57,7

60,5

63,6

Lietuviškos kilmės pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų prekių eksportas (proc. nuo BVP)

7,8 (2023)

8,7

9,1

9,5

Daug žinių reikalaujančių paslaugų eksportas (proc. nuo BVP)

10,9 (2023)

15,9

18,8

22,4

Transporto paslaugų eksportas (mln. eurų)

9 401 (2023)

10 410

10 890

10 995

VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA

10.1. Stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą

Bendros gynybai skirtos išlaidos (proc. nuo BVP)

2,77 (2023)

3

3

3

Profesinės karo tarnybos karių skaičius (vnt.)

11 859 (2023)

13 950

14 400

14 800

Modernizacijai skiriamų lėšų dalis, palyginti su bendromis gynybai skirtomis išlaidomis, (proc.)

28 (apie 567 mln. eurų) (2023)

23,7 (apie 537,7 mln. eurų) (3 pastaba)

29 (apie 715,1 mln. eurų)

33,7 (apie 865,4 mln. eurų)

10.5. Stiprinti kibernetinį saugumą ir gynybą

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro registruotų didelio poveikio kibernetinių incidentų skaičius (vnt.)

1 (2024)

0

0

0

VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS

10.4. Užtikrinti efektyvų krizių nacionalinio saugumo srityje ir ekstremaliųjų situacijų valdymą bei jų prevenciją

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis (proc.)

87 (2023)

90

92

94

Gyventojų, kuriems užtikrinta vieta priedangose, dalis (proc.)

30 (2023)

54

57

60

VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

1.9. Didinti kultūros ir kūrybinių industrijų potencialą ir skatinti kūrybiniu turiniu grįstų naujų produktų ir paslaugų kūrimą 4.1. Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros

Kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus pridėtinė vertė (mln. eurų)

1 164,04 (2022) (4 pastaba)

1 347,52

1 414,9

1 485,64

Suteiktų kultūros paso paslaugų skaičius (vnt.)

25 994 (2023)

ne mažiau kaip 2023 m.

ne mažiau kaip 2023 m.

ne mažiau kaip 2023 m.

Fizinių apsilankymų kultūros įstaigose skaičiaus pokytis per metus (proc.)

(36 521 758) (2023)

1

1

1

IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS

2.1. Mažinti pajamų nelygybę 2.2. Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę 2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą 2.6. Plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse 2.9. Stiprinti socialinį dialogą ir gerinti darbo vietų kokybę

Skurdo rizikos lygis (proc.)

20,6 (2023)

19,6

19

18,5

Gyventojų užimtumo lygis (20–64 m.) (proc.)

78,5 (2023)

78,7

78,8

79

Socialinės priežiūros ir socialinės globos paslaugas gaunančių asmenų dalis nuo bendro su skurdo rizika ar socialine atskirtimi susiduriančių gyventojų skaičiaus (proc.)

18,8 (2023)

19

19,5

20

X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI

5.3. Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą  6.1. Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą

Valstybinės reikšmės krašto kelių, kurių suminio kelio dangos būklės indekso (DBI) reikšmė viršija leistinas ribas, dalis nuo viso valstybinės reikšmės krašto kelių ilgio (proc.)

39,21 (2023)

42,63 (5 pastaba)

43,53 (5 pastaba)

44,44

Skrydžių krypčių iš Lietuvos oro uostų skaičius (vnt.)

100 (2023)

106

112

117

XI SKYRIUS. SVEIKATA

2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą  2.11. Didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms

Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų)

264,94 (2023)

220

210

200

Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų)

163,84 (2023)

150

145

140

Gyventojų, laukusių greitosios medicinos pagalbos mažiau nei 15 min. esant I reagavimo kategorijos iškvietimui, dalis nuo visų I reagavimo kategorijos iškvietimų (proc.)

88,7 (2023)

89,3

89,6

89,9

XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS

1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą 1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose 3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį

Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (toliau – NMPP) metu lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių ketvirtokų dalis (proc.)

3,1 (2024)

3

3

3

NMPP metu matematikos patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių ketvirtokų dalis (proc.)

1,6 (2024)

1,5

1,5

1,5

NMPP metu lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių aštuntokų dalis (proc.)

0,5 (2024)

0,5

0,5

0,5

NMPP metu matematikos patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių aštuntokų dalis (proc.)

10,2 (2024)

10,0

9,5

9,0

XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS

8.1. Didinti teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą  8.2. Didinti bausmių vykdymo sistemos efektyvumą

Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų (vnt.)

158 (2023)

149

147

145

Asmenų, per 2 metus nuo paleidimo grįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalis (proc.)

22,7 (2023)

21,6

21,3

21

XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA

9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką

Oficialios paramos vystymuisi kriterijus atitinkančių vystomojo bendradarbiavimo veiklų finansavimo apimtis, bendrųjų nacionalinių pajamų dalis

0,28 (2023)

0,22 (6 pastaba)

0,24 (6 pastaba)

0,26 (6 pastaba)

Lietuvos ir Lietuvos atstovų, išrinktų į tarptautinių organizacijų vadovaujančias ar ekspertines pareigas, skaičius

9 (2023)

10

8 (7 pastaba)

8 (7 pastaba)

XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA, ŽUVININKYSTĖ IR VETERINARIJA

1.14. Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą

Lietuviškos kilmės perdirbtų žemės ūkio produktų eksportas, dalis nuo viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto (proc.)

44 (2023)

45

45,5

46

Pastabos:

1.

Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros konsolidavimo procesą planuojama baigti 2026 metais.

2.

Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, visos projektų sutartys turi būti sudarytos iki 2026 m. gruodžio 31 d.

3.

2025 metais planuojama reikšmingai didinti lėšas infrastruktūrai.

4.

Nuo 2025 metų duomenys apie faktines reikšmes bus skelbiami įtraukiant daugiau kultūros ir kūrybos industrijų sektoriaus veiklų.

5.

2024–2025 metais didžioji dalis investicijų skiriama strateginiams kelių sektoriaus projektams įgyvendinti, todėl atitinkamai numatomas mažesnis finansavimas valstybinės reikšmės krašto kelių rekonstrukcijai.

6.

Siekiamos reikšmės mažesnės negu faktinė 2023 metų reikšmė, nes nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios Lietuvos oficiali parama vystymuisi (toliau – OPV) smarkiai išaugo ne tik dėl teikiamos pagalbos Ukrainai, bet ir dėl paramos Lietuvoje gyvenantiems karo pabėgėliams iš Ukrainos. Tačiau, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos taisykles, parama karo pabėgėliams į OPV įtraukiama tik per pirmuosius jų buvimo Lietuvoje metus. Atsižvelgiant į tai, kad atvykstančių naujų karo pabėgėlių iš Ukrainos Lietuvoje mažėja, OPV dydis iš esmės priklausys tik nuo paramai šalims partnerėms skiriamo finansavimo, kurį tikimasi didinti.

7.

2026–2027 metais numatomas mažesnis skaičius pozicijų, į kurias Lietuva ar jos atstovai galėtų kandidatuoti, taip pat baigiasi tam tikrų pareigų kadencijos.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).