Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2020-05-07

Paskutinį kartą atnaujinta 2020-07-01

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 71

Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2020 m. gegužės 7 d. Nr. XIII-2901

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymą Nr. IX-1183 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

VADOVYBĖS APSAUGOS

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Apsauga – organizacinė taktinė veikla, apimanti fizinę apsaugą, kriminalinę žvalgybą, transporto ir kitų techninių bei prevencinių priemonių naudojimą.

Fizinė apsauga – saugomo asmens ir (ar) saugomo objekto saugumo užtikrinimas postais, techninėmis priemonėmis, patruliuojant ir pasitelkiant asmens sargybinius.

Leidimų sistema – speciali patekimo į saugomus objektus tvarka, apimanti asmens tapatybės nustatymą, leidimo įeiti į saugomą objektą išdavimą ir (ar) asmens daiktų patikrinimą naudojant metalo detektorius, rentgeno aparatus ar kitas priemones.

Lietuvos Respublikos oficialus svečias – užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos arba religinės bendruomenės oficialus asmuo, kuris lankosi Lietuvos Respublikoje su oficialiu kvietimu arba savo iniciatyva.

Lygiavertės pareigos – tam pačiam rangui priskirtos Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų pareigos.

Oficialus įspėjimas – pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti kitų teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis šio reikalavimo nevykdymo pasekmėmis.

Pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl jo paties kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti Vadovybės apsaugos tarnybos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą šia įstaiga arba ją kompromituojanti.

Prevencinės priemonės – rizikos veiksnių, galinčių diskredituoti Lietuvos Respublikos vadovybę, taip pat galimų teisės pažeidimų priežasčių ir sąlygų šalinimas.

Prievarta – Vadovybės apsaugos tarnybos veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti savo funkcijas ir kuris taikomas, kai nevykdomi jos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus.

10.

Saugomi asmenys – vadovybė, Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai ir kiti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga.

11.

Saugomi objektai – Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės pastatai ir jų teritorija, Respublikos Prezidento rezidencijos pastatai ir teritorija, saugomų asmenų rezidencijų kompleksas, gyvenamosios, darbo ir kitos vietos, kuriose lankosi saugomi asmenys, taip pat Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, kurioms Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skirta fizinė apsauga (toliau – atstovybės), patalpos arba pastatai, pastatų teritorijos ir jose esantis turtas.

12.

Saugumo užtikrinimo lygis – saugomo asmens ir (ar) saugomo objekto apsaugos mastas, nustatomas įvertinus grėsmės lygį.

13.

Specialusis apsaugos režimas – fizinės apsaugos, techninių, prevencinių ir kitų priemonių, skirtų saugomo asmens ir saugomo objekto saugumui užtikrinti, visuma.

14.

Tarnybinis nusižengimas – šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos Vadovybės apsaugos tarnybos vidaus tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas dėl paties pareigūno kaltės.

15.

Tarnybos pakopa – atsižvelgiant į pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą, pagal jo kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus nustatoma pareigūno kvalifikacijos pakopa, kuriai priskiriamas tam tikras pareiginės algos koeficientas, nurodytas šio įstatymo priede.

16.

Vadovybė – Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir asmenys, laikinai einantys Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko pareigas, pavaduojantys Ministrą Pirmininką.

17.

Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – valstybės pareigūnas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas į pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje ir turintis įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims privalomus vykdyti nurodymus ir (ar) vadovaujantis kitiems šios tarnybos pareigūnams.

18.

Vadovybės diskreditavimas – vadovybės reputacijos menkinimas.

19.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme.

3 straipsnis. Saugomų asmenų apsaugos organizavimo teisiniai pagrindai

Saugomų asmenų apsauga vykdoma vadovaujantis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.

4 straipsnis. Vadovybės apsaugos tarnybos veiklos organizavimo principai

Vadovybės apsaugos tarnybos veikla grindžiama bendraisiais ir specialiaisiais principais.

Bendrieji Vadovybės apsaugos tarnybos veiklos principai:

1) įstatymų viršenybės – pareigūno statusas, reglamentuotas šiame ir kituose įstatymuose, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu;

2) teisėtumo ir tarnybinės drausmės – pareigūnas, eidamas savo pareigas, privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų ir tinkamai atlikti savo funkcijas;

3) pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms – pareigūnas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves;

4) asmenų lygiateisiškumo – kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi lygias teises stoti į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje, o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl aplinkybių, nesusijusių su pareigūno profesinėmis ir dalykinėmis savybėmis;

5) skaidrumo – bet kokia pareigūno veikla einant pareigas turi būti vieša, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus;

6) teisingumo – pareigūnas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;

7) teisėtų lūkesčių – preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, dėl to pagal šį ir kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti užtikrinama visą jų tarnybos laiką.

Specialieji Vadovybės apsaugos tarnybos veiklos principai:

1) politinio neutralumo – pareigūnai negali jiems suteiktų įgaliojimų naudoti taip, kad savo aktyviais ar pasyviais veiksmais savavališkai įsiterptų į valstybėje vykstančius demokratinius procesus, dalyvautų priimant politinius sprendimus, nesusijusius su tiesiogine Vadovybės apsaugos tarnybos veikla;

2) saugomų asmenų tarnybinės ir asmeninės veiklos konfidencialumo užtikrinimo;

3) saugomų asmenų ir jų šeimos narių (sutuoktinio, sugyventinio (partnerio), jų nepilnamečių vaikų (įvaikių), saugomo asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio (partnerio) tėvų (įtėvių) ir asmenų, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas saugomas asmuo) (toliau – šeimos nariai) privataus gyvenimo konfidencialumo ir neliečiamumo užtikrinimo.

5 straipsnis. Lojalumas Lietuvos valstybei

Pretenduojantys į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje asmenys turi būti lojalūs Lietuvos valstybei.

Asmuo nelaikomas lojaliu Lietuvos valstybei, jeigu jis:

1) turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba;

2) dalyvauja arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei;

3) gauna arba yra gavęs pajamų iš užsienio valstybių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų, jeigu tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;

4) ragina pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ir (arba) remia judėjimus, kurie ragina šiuos valstybės interesus pažeisti;

5) užsiima arba užsiėmė kita veikla ar turi ryšių, ar yra kitų su asmeniu susijusių aplinkybių ar faktų, kurie sudaro pagrindą manyti, kad asmens tarnyba Vadovybės apsaugos tarnyboje būtų nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais.

II SKYRIUS

SAUGOMO ASMENS STATUSAS. SAUGOMŲ ASMENŲ IR SAUGOMŲ OBJEKTŲ SAUGUMO UŽTIKRINIMAS

6 straipsnis. Saugomo asmens statuso įgijimas ir praradimas

Vadovybei priskiriamas asmuo saugomo asmens statusą įgyja nuo paskyrimo ar išrinkimo į šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodytas pareigas įstatymų nustatyta tvarka. Nuo saugomo asmens statuso įgijimo dienos šiam asmeniui skiriama apsauga.

Kandidatas į Respublikos Prezidentus pradedamas saugoti rinkimų dieną, paaiškėjus preliminariems galutiniams rinkimų rezultatams, kurie sudaro prielaidą manyti, kad kandidatas į Respublikos Prezidentus laimėjo rinkimus.

Vadovybei priskirtinas asmuo saugomo asmens statusą praranda nutrūkus jo įgaliojimams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai ir kiti asmenys saugomo asmens statusą įgyja nuo apsaugos paskyrimo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai saugomo asmens statusą praranda išvykę iš Lietuvos Respublikos.

Kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga, yra:

1) šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniai, sugyventiniai (partneriai), jų vaikai (įvaikiai), Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Lietuvos Respublikos diplomatiniai atstovai, jeigu kyla grėsmė jų saugumui;

2) buvusių kadencijų arba esami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, buvę Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai, esami Lietuvos Respublikos ministrai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai, jeigu grėsmė jų saugumui kyla dėl dabartinės ar buvusios jų politinės veiklos;

3) kiti asmenys jų rašytiniu sutikimu, jeigu kyla grėsmė jų saugumui.

Asmenys, nurodyti šio straipsnio 6 dalyje, saugomo asmens statusą praranda nuo sprendimo panaikinti apsaugą priėmimo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

7 straipsnis. Saugomų asmenų teisės

Saugomi asmenys turi teisę:

1) motyvuotai prašyti, kad būtų paskirta apsauga jų šeimos nariams;

2) motyvuotai prašyti, kad būtų sustiprinta jų, taip pat jų gyvenamosios ir (ar) darbo vietos apsauga;

3) į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pareigūnams draudžiama pažeisti asmeninio saugomų asmenų gyvenimo, jų tarpusavio santykių su šeimos nariais ar kitais asmenimis privatumą, išskyrus atvejus, kai šios teisės užtikrinimas iš esmės pakenktų saugomo asmens saugumui;

4) motyvuotai prašyti, kad būtų pakeisti pareigūnai, užtikrinantys fizinę apsaugą;

5) teikti motyvuotus pasiūlymus dėl paskirtos apsaugos organizavimo, prašyti pašalinti esamus trūkumus.

8 straipsnis. Saugomų asmenų pareigos

Saugomi asmenys privalo:

1) nedelsdami pranešti Vadovybės apsaugos tarnybai apie jų ir (ar) jų šeimos narių sveikatai ar gyvybei gresiantį pavojų;

2) užtikrinti, kad Vadovybės apsaugos tarnybai būtų teikiama informacija apie jų dienotvarkę ir jos pasikeitimus;

3) gavę iš pareigūnų informacijos apie galimą pavojų jų gyvybei ar sveikatai, atsižvelgti į siūlomus dienotvarkės ar kelionės maršrutų pakeitimus;

4) nenaudoti apsaugai skirtų transporto priemonių pašaliniams žmonėms vežti, jeigu tai galėtų trukdyti užtikrinti jų pačių saugumą;

5) nesudaryti kliūčių pareigūnams atlikti pareigas;

6) sudaryti juos saugantiems pareigūnams tinkamas sąlygas funkcijoms atlikti, susilaikyti nuo veiksmų, kurie labai pasunkintų saugumo užtikrinimą;

7) susilaikyti nuo veiksmų, nesusijusių su pareigomis, kai pareigūnai praneša, kad nėra galimybių užtikrinti saugumo.

9 straipsnis. Saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumo užtikrinimas

Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę 24 valandas per parą. Kitų saugomų asmenų apsaugos laikas nustatomas atsižvelgiant į jų saugumo užtikrinimo būtinybę ir poreikį.

Saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumas užtikrinamas atsižvelgiant į nustatytą saugumo lygį. Saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumo užtikrinimo lygius tvirtina Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

Vadovybės apsaugos tarnyba, užtikrindama saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, saugomuose objektuose, išskyrus oro uostus, nustato specialų režimą. Apie saugomame objekte nustatytą specialų režimą Vadovybės apsaugos tarnyba praneša saugomo objekto administracijai. Oro uostuose specialus režimas nustatomas suderinus su oro uosto administracija, atstovybėse – suderinus su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Specialus režimas užtikrinamas šiomis priemonėmis:

1) fizine apsauga;

2) nustatyta saugomuose objektuose leidimų sistema;

3) naudojant tarnybinius šunis ir technines priemones, skirtas ginklams ir (ar) šaudmenims, sprogmenims ir (ar) sprogstamosioms medžiagoms, kenksmingoms ir (ar) pavojingoms medžiagoms ir draudžiamiems daiktams aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti;

4) naudojant prevencines ir technines priemones, skirtas saugomiems objektams apsaugoti nuo neteisėtų veikų;

5) nustatant asmenų, kurių patekimas į saugomus objektus yra ribojamas, sąrašą;

6) nustatant draudžiamų įnešti į saugomus objektus daiktų ir draudžiamų įnešti į saugomus objektus daiktų savybių sąrašą.

Saugomo objekto darbuotojams taikoma leidimų sistema nustatoma suderinus su saugomo objekto administracija.

10 straipsnis. Saugomų objektų apsaugos zonų nustatymas

Saugomų objektų – Seimo, Vyriausybės pastatų, Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko, saugomų asmenų rezidencijų pastatų su jiems priskirtais žemės sklypais ir priklausiniais – apsaugai užtikrinti, be šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių, nustatomos saugomų objektų apsaugos zonos. Šių saugomų objektų apsaugos zonų ribas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Saugomų objektų apsaugos zonose taikomi šie apribojimai:

1) Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko rezidencijų pastatų su jiems priskirtais žemės sklypais ir priklausiniais apsaugai užtikrinti nustatytose šių saugomų objektų apsaugos zonose esančiuose valstybei nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose būstas (gyvenamosios patalpos) gali būti suteiktas (suteiktos) tik saugomiems asmenims ir kartu su jais gyvenantiems šeimos nariams;

2) Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu saugomų objektų apsaugos zonose gali būti įrengta atitvarų, užtvarų ir kitų konstrukcijų, skirtų transporto priemonėms sustabdyti ir (ar) transporto priemonių privažiavimui prie saugomų objektų apriboti;

3) Vadovybės apsaugos tarnybos pasiūlymu Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo nustatyta tvarka oro erdvės dalys virš saugomų objektų apsaugos zonų gali būti paskelbtos draudžiamomis, ribojamomis arba pavojingomis civilinei aviacijai zonomis, kuriose taikomos specialios procedūros.

Valstybinė žemė, esanti Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko rezidencijų pastatų su jiems priskirtais žemės sklypais ir priklausiniais apsaugai užtikrinti nustatytose šių saugomų objektų apsaugos zonose, perduodama neatlygintinai naudotis Vadovybės apsaugos tarnybai Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus žemės sklypus ar jų dalis, kurie reikalingi kitiems asmenims priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

III SKYRIUS

VADOVYBĖS APSAUGOS TARNYBOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

11 straipsnis. Vadovybės apsaugos tarnyba

Vadovybės apsaugos tarnyba yra iš valstybės biudžeto asignavimų išlaikoma biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, savo nuostatus.

Vadovybės apsaugos tarnyba turi sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

Vadovybės apsaugos tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Vadovybės apsaugos tarnyba turi savo vėliavą, pareigūno ženklą, įstaigos ženkliuką, žinybinius ženklus ir atminimo medalius. Šios Vadovybės apsaugos tarnybos atributikos pavyzdžius ir naudojimo tvarką tvirtina Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų profesinė šventė yra balandžio 11-oji – Vadovybės apsaugos tarnybos įkūrimo diena.

12 straipsnis. Vadovybės apsaugos tarnybos uždaviniai

Vadovybės apsaugos tarnybos uždaviniai – užtikrinti saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu, kai Vadovybės apsaugos tarnyba yra sudedamoji ginkluotųjų pajėgų dalis, ginti valstybę ir įgyvendinti kitus įstatymų jai pavestus uždavinius.

13 straipsnis. Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijos

Vadovybės apsaugos tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

1) Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuoja saugomų asmenų apsaugą ir saugo juos nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą;

2) šalina rizikos veiksnius, galinčius diskredituoti vadovybę;

3) pagal kompetenciją atlieka teroro aktų, smurtinių išpuolių ir kitų teisės pažeidimų prieš saugomus asmenis ir saugomus objektus prevenciją;

4) saugo vadovybę nuo neteisėto informacijos rinkimo techninėmis priemonėmis;

5) nustato ir užtikrina specialų režimą saugomuose objektuose;

6) už Lietuvos Respublikos ribų vykdo vadovybės fizinę apsaugą. Vadovybės apsaugos už Lietuvos Respublikos ribų pagrindus nustato tarptautinės teisės aktai;

7) Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka ir Vyriausybės nustatytu mastu vykdo kriminalinę žvalgybą;

8) kontroliuodama asmenų, kurie turi su savimi ginklų, šaunamųjų ginklų dalių ir (ar) šaudmenų, patekimą į saugomus objektus, sudaro sąlygas ginklus, šaunamųjų ginklų dalis ir (ar) šaudmenis Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka palikti laikinai saugoti asmens buvimo saugomame objekte laikotarpiu;

9) įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu, būdama priskirta ginkluotosioms pajėgoms, gina valstybę;

10) renka, kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją, reikalingą savo tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti;

11) saugo atstovybių patalpas arba pastatus ir pastatų teritoriją bei jose esantį turtą;

12) kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

14 straipsnis. Vadovybės apsaugos tarnybos teisės

Vadovybės apsaugos tarnyba turi teisę:

1) teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti būtiną informaciją;

2) pasitelkti ekspertų, specialistų;

3) tvarkyti asmens duomenis, taip pat specialiųjų kategorijų asmens duomenis, kai tai yra būtina bent vienai iš priskirtų funkcijų atlikti;

4) nustatyta tvarka rengti ir teikti Vyriausybei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

5) vykdyti saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumui užtikrinti reikalingą pagalbinę veiklą – organizuoti ir atlikti patalpų, pastatų ir teritorijos priežiūrą ir tvarkymą, techninių sistemų ir transporto priežiūrą, maitinimą, kitą administracinę, materialinio ir techninio aprūpinimo veiklą, tam naudodama vidinius žmogiškuosius išteklius ir valstybės biudžeto lėšas;

6) įsigyti šaunamųjų ginklų, sprogstamųjų medžiagų ir užtaisų;

7) tirti asmenis poligrafu Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo nustatyta tvarka;

8) organizuoti pareigūnų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą;

9) bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis, kriminalinės žvalgybos subjektais ir žvalgybos institucijomis, kitomis įstaigomis, asociacijomis, taip pat užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis ir asociacijomis;

10) įstatymų nustatyta tvarka pasitelkti karinius vienetus užtikrinant saugomų asmenų saugumą, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų Vadovybės apsaugos tarnybos pajėgų;

11) prireikus pasitelkti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutines įstaigas, kitas tarnybas ir institucijas savo tikslams įgyvendinti, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų Vadovybės apsaugos tarnybos pajėgų. Vadovybės apsaugos tarnyba vadovauja pasitelktoms pajėgoms ir koordinuoja jų darbą. Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnų pasitelkimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

12) siųsti pareigūnus jų rašytiniu sutikimu saugoti atstovybių.

15 straipsnis. Informacijos teikimas Vadovybės apsaugos tarnybai

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, kiti juridiniai asmenys privalo Vadovybės apsaugos tarnybos prašymu arba pagal duomenų teikimo ar bendradarbiavimo sutartis Vadovybės apsaugos tarnybai teikti šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingus tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus. Privatiesiems juridiniams asmenims dokumentų kopijų darymo išlaidas apmoka Vadovybės apsaugos tarnyba.

Lietuvos Respublikos teisėsaugos ir žvalgybos institucijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, gavusios informacijos apie grėsmę saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumui, privalo nedelsdamos apie tai pranešti Vadovybės apsaugos tarnybai.

Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, gavusios Vadovybės apsaugos tarnybos paklausimą, privalo pateikti visą turimą informaciją apie įvykius ir asmenis, būtiną vadovybės ir Lietuvos Respublikos oficialių svečių saugumui užtikrinti. Tais atvejais, kai informacijos pateikimą riboja kiti teisės aktai, Vadovybės apsaugos tarnybai privalo būti pateikta minimali, nedetalizuota informacija apie įvykius ir asmenis nurodant, kad turima svarbios informacijos, kuri negali būti pateikta laikantis kitų teisės aktų reikalavimų. Su Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis, žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijomis sudaromos bendradarbiavimo sutartys dėl duomenų teikimo.

16 straipsnis. Duomenų tvarkymas Vadovybės apsaugos tarnyboje

Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytoms Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti reikalingi duomenys tvarkomi Vadovybės apsaugos tarnybos žinybiniuose registruose ir valstybės informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose.

Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vadovybės apsaugos tarnyba teikia tvarkomus duomenis užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, Europos Sąjungos institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms nusikalstamų veikų atskleidimo, tyrimo ir prevencijos, viešosios tvarkos užtikrinimo tikslais.

Asmens prašymu Vadovybės apsaugos tarnyba privalo įstatymų nustatyta tvarka pateikti tvarkomuose žinybiniuose registruose ir valstybės informacinėse sistemose turimus duomenis apie šį asmenį. Apie pradėtus tvarkyti duomenis ar duomenų teikimą tretiesiems asmenims Vadovybės apsaugos tarnybos iniciatyva duomenų subjektai neinformuojami, išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. Draudžiama iš Vadovybės apsaugos tarnybos tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenis, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

17 straipsnis. Vadovybės apsaugos tarnybos struktūra ir personalas

Vadovybės apsaugos tarnybos administracijos struktūrą tvirtina Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

Vadovybės apsaugos tarnybos personalą sudaro pareigūnai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Didžiausią leistiną Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių nustato Vyriausybė.

18 straipsnis. Vadovybės apsaugos tarnybos vadovai

Vadovybės apsaugos tarnybai vadovauja direktorius. Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius organizuoja Vadovybės apsaugos tarnybos veiklą, atstovauja Vadovybės apsaugos tarnybai, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos teisės aktuose nustatytos Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijos, ir sprendžia Vadovybės apsaugos tarnybai priskirtus klausimus. Įgyvendindamas savo įgaliojimus, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius leidžia įsakymus.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Vyriausybė. Tas pats asmuo Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius yra atsakingas ir atskaitingas Vyriausybei.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pirmąjį pavaduotoją ir Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoją (toliau kartu – Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojai) Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus teikimu į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Vyriausybė.

Kai Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius nepaskirtas arba kai jis laikinai (dėl laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų ar kitais atvejais) negali eiti savo pareigų, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas laikinai eina Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas, o kai ir šis nepaskirtas arba laikinai (dėl laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų ar kitais atvejais) negali eiti savo pareigų, – Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriumi, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį Vadovybės apsaugos tarnyboje arba vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėje įstaigoje.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus įgaliojimų trukme. Nutrūkus Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus įgaliojimams, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojai pareigas eina tol, kol Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojai bus paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka.

Asmenys, kurie iki paskyrimo į Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjo pareigūno pareigas, pasibaigus Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus kadencijai ar Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojų tarnybos einant šias pareigas laikotarpiui, jų rašytiniu sutikimu be atrankos gali būti paskirti į laisvas pareigūno pareigas, kurias ėjo iki paskyrimo į Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas ir kurioms netaikoma kadencija, o kai šių pareigų nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje, kurioms netaikoma kadencija. Pareigūnui, paskirtam į laisvas pareigas, kurias jis ėjo iki paskyrimo į Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, o kai tokių pareigų nėra, paskirtam į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, nustatoma pareiginė alga pagal šio įstatymo priede šiai pareigybei nustatytą aukščiausios pakopos pareiginės algos koeficientą. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys nesutinka būti paskirti į kitas pareigūno pareigas, jie atleidžiami iš tarnybos vadovaujantis šio įstatymo 60 straipsnio 17 punktu.

Visais šiame įstatyme nustatytais atvejais sprendimus dėl Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus tarnybos santykių (išskyrus sprendimus dėl skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų) priima Ministras Pirmininkas.

Visais šiame įstatyme nustatytais atvejais sprendimus dėl Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojų tarnybos santykių (išskyrus sprendimus dėl skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų) priima Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

IV SKYRIUS

PRIĖMIMAS Į TARNYBĄ VADOVYBĖS APSAUGOS TARNYBOJE

19 straipsnis. Pretenduojantiems į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje asmenims taikomi reikalavimai

Pretenduojantis į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje asmuo (toliau – pretendentas į pareigūno pareigas) į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje priimamas vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais.

Pretendentas į pareigūno pareigas turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:

1) būti Lietuvos Respublikos pilietis;

2) būti nepriekaištingos reputacijos;

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 50 metų;

4) turėti siekiamoms pareigoms eiti nustatytą išsilavinimą;

5) atitikti šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodytus sveikatos būklės reikalavimus;

6) atitikti Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytus fizinio pasirengimo ir kitus specialiuosius reikalavimus;

7) atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kai pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu;

8) būti lojalus Lietuvos valstybei.

Pretendentas į pareigūno pareigas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo arba tyčinio nusikaltimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnyko ar yra panaikintas;

2) buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo (išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas veikas), nepaisant to, ar teistumas išnyko ar yra panaikintas, arba pripažintas kaltu dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo;

3) buvo pašalintas arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, antstolio, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, pareigūno vardo pažeminimą ar praradus pasitikėjimą juo ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai;

4) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys ir nuo šios narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;

5) jo elgesys ar veikla nesuderinama su Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais.

Siekiant nustatyti, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, pretendentas į pareigūno pareigas tikrinamas valstybės informacinėse sistemose ir registruose (prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose).

Pretendentams į pareigūnų pareigas keliami šie išsilavinimo reikalavimai:

1) į jaunesniojo agento pareigas – turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą;

2) į agento ir vyresniojo agento pareigas – turėti ne žemesnį išsilavinimą kaip aukštasis neuniversitetinis, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas;

3) į vyriausiojo agento, skyriaus, kuris yra kito struktūrinio padalinio sudedamoji dalis, viršininko, valdybos viršininko pavaduotojo, skyriaus, kuris nėra kito struktūrinio padalinio sudedamoji dalis, viršininko, valdybos viršininko, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą;

4) į Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas – turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą baigus pirmosios ir antrosios pakopos studijas arba vientisąsias studijas, arba jam prilygintą išsilavinimą.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius konkrečioms pareigūnų pareigybėms gali nustatyti papildomų reikalavimų, susijusių su asmens išsilavinimu, užsienio kalbų mokėjimu, darbo patirtimi, intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti pareigūno pareigas.

20 straipsnis. Priėmimo į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje apribojimai

Į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje negali būti priimami asmenys:

1) kurie įstatymų nustatyta tvarka yra pripažinti neveiksniais srityse, susijusiose su jų atliekamomis ar numatomomis atlikti funkcijomis, ar kurių veiksnumas teismo tvarka apribotas srityse, susijusiose su jų atliekamomis ar numatomomis atlikti funkcijomis;

2) atsisakę prisiekti Lietuvos valstybei arba sulaužę Lietuvos valstybei duotą priesaiką;

3) kurie yra politinių partijų nariai;

4) kurie pateikė Vadovybės apsaugos tarnybos atrankos tvarkos apraše nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis (dokumentus) ar nuslėpė tam tikrus duomenis (dokumentus), pateikė informaciją, žinodami, kad ji neteisinga, apie save, savo ryšius ir interesus;

5) kurių sutuoktiniai, sugyventiniai (partneriai), artimieji giminaičiai (artimaisiais giminaičiais laikomi tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai), seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės), svainystės ryšiais (svainystė yra santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio (įbrolio) ar sesers (įseserės) ir žmonos brolio (įbrolio) ar sesers (įseserės), vyro tėvo (įtėvio) ar motinos (įmotės) ir žmonos tėvo (įtėvio) ar motinos (įmotės) su jais susiję asmenys tarnauja Vadovybės apsaugos tarnyboje ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;

6) nelojalūs Lietuvos valstybei.

Pareigūnams taikomi ir kiti apribojimai, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme.

21 straipsnis. Atrankos į pareigūnų pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje tvarka

Pretendentas į pareigūno pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje, išskyrus pareigas, į kurias skiria Vyriausybė, skiriamas atrankos būdu. Atranka atliekama Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, siekiant įvertinti, ar asmuo tinkamas konkrečioms pareigoms Vadovybės apsaugos tarnyboje.

Vadovybės apsaugos tarnyboje sudaroma Pretendentų į Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų pareigas atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija). Jeigu Vadovybės apsaugos tarnyboje yra įsteigta profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pretendentas į pareigūno pareigas yra šios profesinės sąjungos narys, Atrankos komisijoje stebėtojo teisėmis turi teisę dalyvauti šios profesinės sąjungos atstovas. Atrankos komisija vertina asmenų, pareiškusių norą tarnauti Vadovybės apsaugos tarnyboje, asmenines ir dalykines savybes ir Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui teikia išvadas dėl šių asmenų tinkamumo tarnauti pareigūnu.

Pretendentas į pareigūno pareigas privalo pateikti prašymą priimti į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje, užpildytą pretendento anketą ir kitą Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus patvirtintame atrankos tvarkos apraše nurodytą informaciją.

Pretendentas į pareigūno pareigas siunčiamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Centrinę medicinos ekspertizės komisiją. Ši komisija, atlikusi specializuotąją medicininę ekspertizę, pateikia išvadą dėl pretendento į pareigūno pareigas sveikatos būklės ir jo tinkamumo tarnauti Vadovybės apsaugos tarnyboje. Pretendentams į pareigūnų pareigas, taip pat tarnaujantiems Vadovybės apsaugos tarnyboje pareigūnams taikomi sveikatos būklės reikalavimai, patvirtinti vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų įsakymu. Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į pareigūnų pareigybių aprašymuose nurodytas funkcijas, galimos profesinės rizikos veiksnius ir teisės aktuose nustatytą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams taikomą sveikatos būklės reikalavimų klasifikaciją, nustato sveikatos būklės reikalavimus Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų pareigybėms.

Atrankos metu atliekami pretendento į pareigūno pareigas psichologinis tyrimas, žinių, fizinių ir praktinių gebėjimų tikrinimas. Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas ir tyrimas poligrafu.

Pretendentas į pareigūno pareigas, dalyvavęs atrankoje, apie atrankos rezultatus informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus atrankai.

22 straipsnis. Pareigūno priesaika

Pareigūnas, prieš pradėdamas eiti pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje, prisiekia Lietuvos valstybei.

Pareigūno priesaika:

„Aš, (vardas, pavardė), be išlygų prisiekiu

ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei,

ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadovų įsakymus,

saugoti visas man patikėtas paslaptis,

savo elgesiu visur ir visada saugoti gerą Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno vardą.

Tepadeda man Dievas.“

Prisiekti galima ir be paskutinio sakinio.

Prisiekęs pareigūnas pasirašo po priesaikos tekstu. Pasirašytas priesaikos lapas saugomas pareigūno asmens byloje.

Pareigūno priesaiką priima Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, o Vadovybės apsaugos tarnybos vadovų priesaikas – Ministras Pirmininkas.

23 straipsnis. Priėmimas į tarnybą ir išbandymo laikotarpis

Asmenis, išskyrus Vyriausybės skiriamus, į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje priima ir į pareigas skiria Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

Priimti į tarnybą pareigūnai Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka siunčiami į mokymus.

Pareigūnai Vadovybės apsaugos tarnyboje tarnauja pagal pareigūnų tarnybos sutartis. Pareigūno tarnybos sutarties formą tvirtina Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. Pareigūnų tarnybos sutartys nesudaromos su Vadovybės apsaugos tarnybos vadovais.

Priimamiems į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje pareigūnams nustatomas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių išbandymo laikotarpis, skaičiuojamas nuo tarnybos Vadovybės apsaugos tarnyboje pradžios. Atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į išbandymo laikotarpį neįskaitomas. Vadovybės apsaugos tarnybos vadovams išbandymo laikotarpis nenustatomas.

Išbandymo laikotarpiu Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, pripažinęs, kad pareigūno išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos turi teisę nutraukti su pareigūnu sudarytą pareigūno tarnybos sutartį ir atleisti jį iš tarnybos, apie tai raštu įspėjęs pareigūną prieš 3 darbo dienas, ir nemokėti išeitinės išmokos. Pareigūnas išbandymo laikotarpiu turi teisę nutraukti tarnybą savo noru, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui pateikęs rašytinį prašymą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas. Šis prašymas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pateikimo.

Karjeros valstybės tarnautojai į pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje skiriami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Karjeros valstybės tarnautojams, siekiantiems tarnauti ir tarnaujantiems Vadovybės apsaugos tarnyboje, taikomos šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 5 punkto ir 4 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos.

Darbo sutartys su darbuotojais sudaromos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Tarnybiniai pažymėjimai ir tarnybiniai ženklai

Paskirtam į pareigas pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas ir tarnybinis ženklas. Jų paskirtis – patvirtinti pareigūno statusą ir tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje.

Tarnybinio pažymėjimo ir tarnybinio ženklo pavyzdžius tvirtina Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

Tarnybinio pažymėjimo ir tarnybinio ženklo formą, tarnybinių pažymėjimų ir tarnybinių ženklų išdavimo, saugojimo ir naudojimo tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

25 straipsnis. Pareigūno asmens duomenys ir asmens byla

Pareigūno asmens duomenys, specialiųjų kategorijų asmens duomenys, taip pat duomenys apie pareigūno priėmimą į tarnybą, priesaiką, skyrimą į pareigas, atleidimą iš jų, nušalinimą, skatinimą, tarnybines nuobaudas ir kita tvarkomi Vadovybės apsaugos tarnyboje saugomoje pareigūno asmens byloje. Asmens bylų sudarymo tvarką ir saugojimo terminus nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų saugojimo terminus.

26 straipsnis. Pareigūno statuso atkūrimas

Atkurti pareigūno statusą – Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka grįžti į eitas, o kai nėra galimybės, į kitas lygiavertes arba žemesnes pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje – turi teisę buvę pareigūnai:

1) pačių prašymu atleisti iš tarnybos dėl paskyrimo į Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialųjį įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius pasibaigus paskyrimo į šiame punkte nurodytas pareigas laikotarpiui ar kitais pagrindais nutrūkus jų įgaliojimams; šios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų atlikimu, nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais ar padarytais tarnybiniais nusižengimais;

2) pačių prašymu atleisti iš tarnybos ir paskirti dirbti tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucijoje, – per 3 mėnesius po darbo tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos; šios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų atlikimu, nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;

3) pačių prašymu atleisti iš tarnybos ir išvykę kartu su sutuoktiniu, perkeltu, paskirtu ar išrinktu dirbti užsienyje, – per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo, paskyrimo ar išrinkimo dirbti užsienyje laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti pareigūno statusą pateikimo dienos, kai šis prašymas pateikiamas nesibaigus sutuoktinio perkėlimo, paskyrimo ar išrinkimo dirbti užsienyje laikotarpiui.

Pareigūno statusas atkuriamas, jeigu jį atkurti siekiantis asmuo atitinka šio įstatymo 19 ir 20 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

V SKYRIUS

TARNYBA VADOVYBĖS APSAUGOS TARNYBOJE

PIRMASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ TEISĖS IR PAREIGOS

27 straipsnis. Pareigūnų teisės

Pareigūnai pagal kompetenciją turi teisę pakeisti ar atšaukti jiems pavaldžių pareigūnų priimtus sprendimus arba sustabdyti jų vykdymą.

Pareigūnai, užtikrindami Vadovybės apsaugos tarnybos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę:

1) reikalauti iš fizinių ar juridinių asmenų imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų operatyviai pašalintos kliūtys, trukdančios pareigūnams atlikti tiesiogines pareigas. Teisėti pareigūnų reikalavimai turi būti vykdomi besąlygiškai ir operatyviai;

2) naudoti šaunamuosius ginklus, sprogstamąsias medžiagas, prievartą, tarnybinius šunis ir (ar) kitas specialiąsias priemones šio įstatymo nustatytais atvejais;

3) naudotis fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis ryšių priemonėmis, kai būtina užtikrinti svarbios informacijos perdavimą. Ryšių priemonės savininko reikalavimu Vadovybės apsaugos tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka turi atlyginti išlaidas ir (ar) padarytus nuostolius;

4) kreiptis į policiją, kad būtų apribotas arba uždraustas transporto ar pėsčiųjų eismas, siekiant užtikrinti saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų saugumą;

5) teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, būtiną Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti;

6) fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus ir naudoti plombas, siekdami užtikrinti saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą;

7) taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka;

8) persekiodami asmenis, įtariamus neteisėtos veikos prieš saugomus asmenis ir (ar) saugomus objektus padarymu, taip pat siekdami užkirsti kelią daromai neteisėtai veikai prieš saugomus asmenis ir (ar) saugomus objektus, bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti transporto priemones ir į jas patekti. Atsisakius paklusti, pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Apie pastaruosius veiksmus nedelsdami, ne vėliau kaip per 24 valandas, pareigūnai praneša prokurorui;

9) persekiodami asmenis, įtariamus neteisėtos veikos prieš saugomus asmenis ir (ar) saugomus objektus padarymu, veždami saugomą ar kitą asmenį, kuriam būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitais neatidėliotinais atvejais, nekliudomai naudotis transporto priemonėmis, priklausančiomis fiziniams ar juridiniams asmenims. Transporto priemonės savininko reikalavimu Vadovybės apsaugos tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka turi atlyginti išlaidas ir (ar) padarytus nuostolius;

10) užtikrindami specialų režimą saugomuose objektuose, iš fizinių ar juridinių asmenų teisės aktų nustatyta tvarka paimti ir perduoti policijai šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, narkotines ir kitas medžiagas, priemones ar daiktus, kuriems reikalingas leidimas arba kurių laikymą ar naudojimą draudžia įstatymai, jeigu yra pažeistos jų laikymo ar naudojimo taisyklės;

11) apriboti asmenų, kurie turi su savimi ginklų, šaunamųjų ginklų dalių ir (ar) šaudmenų, ar kitų asmenų, kurie gali kelti grėsmę, patekimą į saugomus objektus;

12) apžiūrėti juridiniams ir fiziniams asmenims priklausančius ginklus, šaudmenis, jų laikymo ir saugojimo vietas, kai būtina užtikrinti saugomo asmens saugumą jo lankymosi vietose ar saugomo objekto saugumą;

13) naudoti specialiąsias transporto priemones eskortuojant ir lydint saugomus asmenis;

14) siekdami aptikti sprogstamuosius užtaisus ir medžiagas, kitas pavojingas medžiagas ir juos neutralizuoti, suderinę su savininkais ar teisėtais valdytojais, apžiūrėti, specialiąja technika ir naudodami tarnybinius šunis tikrinti fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, taip pat užplombuotas patalpas, teritorijas ir (ar) transporto priemones. Neatidėliotinais atvejais pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus nederindami su patalpų ar transporto priemonių savininkais. Šiuo atveju apie atliktus veiksmus nedelsdami, ne vėliau kaip per 24 valandas, pareigūnai praneša prokurorui;

15) tikrinti ir apžiūrėti į saugomų objektų teritoriją įvažiuojantį ir iš jos išvažiuojantį transportą, fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiose transporto priemonėse esančius krovinius ir daiktus, taip pat kontrolės postuose tikrinti ir apžiūrėti asmenis ir jų bagažą;

16) suderinę su saugomais asmenimis, keisti jų suplanuotus kelionių maršrutus, gyvenamąsias ir lankymosi vietas, kai kyla grėsmė saugomų asmenų gyvybei ir (ar) sveikatai ir tai yra būtina jų saugumui užtikrinti;

17) laikinai apriboti patekimą į tam tikrą teritoriją ar patalpą, įpareigoti fizinius ir juridinius asmenis laikinai nutraukti atliekamus darbus, laikinai apriboti ar uždrausti transporto eismą, kai tai trukdo užtikrinti saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų saugumą;

18) vykdydami teisės pažeidimų prevenciją ar kitas prevencines priemones ir turėdami pagrįstų duomenų, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus, galinčius kelti grėsmę saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų saugumui arba diskredituoti vadovybę, pareikšti jam oficialų įspėjimą;

19) užtikrindami saugomo asmens saugumą, reikalauti iš asmenų nesiartinti prie saugomo asmens nurodytu atstumu;

20) pagal kompetenciją vykdyti kriminalinę žvalgybą;

21) būti profesinių sąjungų nariais;

22) kitas įstatymų suteiktas teises.

28 straipsnis. Oficialaus įspėjimo taikymas

Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytais atvejais taikyti asmenims oficialų įspėjimą turi teisę Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojai arba jų įgalioti pareigūnai.

Oficialus įspėjimas asmeniui pareiškiamas asmeniškai ir pateikiamas asmeniui susipažinti pasirašytinai. Oficialiai įspėtas asmuo turi teisę gauti jam pareikšto oficialaus įspėjimo nuorašą.

Oficialus įspėjimas neriboja asmens teisių ir laisvių. Už oficialiame įspėjime nurodytų reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta administracine ar baudžiamąja tvarka.

29 straipsnis. Pareigūnų pareigos

Pareigūnai privalo:

1) gerbti ir ginti žmogaus garbę ir orumą, kitas žmogaus teises ir laisves;

2) užtikrinti saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą;

3) gavę pranešimą ar pareiškimą apie rengiamą ar daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba patys būdami įvykio liudininkais, imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias rengiamam ar daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, apsaugota įvykio vieta, nustatyti įvykio liudininkai, apie įvykį pranešta policijai;

4) užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų ar bejėgiškos būklės asmenims;

5) imtis visų galimų priemonių žmonių gyvybei ir sveikatai, asmens, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, viešųjų įstaigų, asociacijų ar kitų juridinių asmenų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų ir kitų ypatingų situacijų atvejais;

6) teisės aktų nustatyta tvarka saugoti informaciją, susijusią su saugomo asmens gyvenimo privatumu, jeigu ko kita nereikalauja tarnybinės pareigos;

7) vengti nereikalingo asmens teisių suvaržymo;

8) saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis;

9) atitikti fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo, šaudymo ir kitus Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytus specialiuosius reikalavimus;

10) atlikti kitas įstatymų nustatytas pareigas.

Atlikdami tarnybines pareigas, pareigūnai privalo prisistatyti. Kai pareigūnas neturi skiriamųjų ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba tarnybinio ženklo) arba kai asmuo reikalauja, pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą.

30 straipsnis. Pareigūnų atsakomybė

Pareigūnai asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus, ir jų padarinius.

Pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Įsakymo ar nurodymo, žinant, kad jis neteisėtas, vykdymas pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia.

Neteisėta pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Pareigūnai neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus.

Pareigūnai, vykdantys saugomų asmenų apsaugą, neatsako už padarinius, atsiradusius dėl to, kad saugomi asmenys pažeidė šiame įstatyme nustatytas saugomų asmenų pareigas, jei dėl tokio pažeidimo jų saugumo užtikrinimas tapo negalimas.

31 straipsnis. Pareigūnams taikomi apribojimai

Pareigūnams draudžiama:

1) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje;

2) būti įstatymų nustatyta tvarka uždraustų organizacijų nariais;

3) dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų susirinkimuose, išskyrus atvejus, kai tai būtina atlikti tarnybines pareigas;

4) daryti politinius pareiškimus, sakyti kalbas, viešai kelti politinius reikalavimus demokratiškai išrinktai valstybės valdžiai (Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei), taip pat skelbti straipsnius, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su jos paskelbta ir vykdoma politika;

5) dirbti privačiuose ar viešuosiuose juridiniuose asmenyse pagal darbo sutartį. Šis apribojimas netaikomas šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais pareigūnui gavus Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sutikimą, taip pat mokslinį ar pedagoginį darbą dirbantiems pareigūnams;

6) streikuoti;

7) dalyvauti piketuose, mitinguose;

8) naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais;

9) priimti dovanas ar paslaugas arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti interesų konfliktą.

Pareigūnai, ne tarnybos tikslais vykdami ne į Europos Sąjungos ar ne Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybes, turi apie tai pranešti Vadovybės apsaugos tarnybai. Pareigūnų vykimo ne tarnybos tikslais į užsienio valstybes tvarką nustato ir užsienio valstybių ar teritorijų, į kurias pareigūnai negali vykti, sąrašus tvirtina Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

32 straipsnis. Pareigūnų veiklos garantijos

Pareigūnai tiesioginių funkcijų atlikimo metu negali būti atvesdinti, sulaikyti, draudžiama juos, jų daiktus ir transporto priemones apžiūrėti, jeigu nedalyvauja pareigūno tiesioginis vadovas ar jo įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai sulaikomas pareigūnas, darantis nusikalstamą veiką.

ANTRASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ KARJERA

33 straipsnis. Pareigūnų pareigybės Vadovybės apsaugos tarnyboje

Vadovybės apsaugos tarnyboje yra šios pareigūnų pareigybės (nuo aukščiausiosios iki žemiausiosios):

1) direktorius;

2) direktoriaus pirmasis pavaduotojas, direktoriaus pavaduotojas;

3) valdybos viršininkas;

4) valdybos viršininko pavaduotojas; skyriaus, kuris nėra kito struktūrinio padalinio sudedamoji dalis, viršininkas;

5) skyriaus, kuris yra kito struktūrinio padalinio sudedamoji dalis, viršininkas;

6) vyriausiasis agentas;

7) vyresnysis agentas;

8) agentas;

9) jaunesnysis agentas.

34 straipsnis. Tarnybiniai rangai

Pareigūnų tarnybiniai rangai (nuo aukščiausiojo iki žemiausiojo) yra šie:

1) pirmasis tarnybinis rangas;

2) antrasis tarnybinis rangas;

3) trečiasis tarnybinis rangas;

4) ketvirtasis tarnybinis rangas;

5) penktasis tarnybinis rangas;

6) šeštasis tarnybinis rangas;

7) septintasis tarnybinis rangas;

8) aštuntasis tarnybinis rangas;

9) devintasis tarnybinis rangas.

35 straipsnis. Tarnybos pakopos

Tarnybos pakopos (nuo aukščiausiosios iki žemiausiosios) yra šios:

1) šeštoji;

2) penktoji;

3) ketvirtoji;

4) trečioji;

5) antroji;

6) pirmoji.

36 straipsnis. Pareigūnų pareigybių, tarnybinių rangų ir tarnybos pakopų derinimas

Į pareigas skiriantis subjektas, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, pareigūnui suteikia jo pareigybę atitinkantį tarnybinį rangą:

1) Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui – pirmąjį tarnybinį rangą;

2) Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojams – antrąjį tarnybinį rangą;

3) valdybų viršininkams – trečiąjį tarnybinį rangą;

4) valdybų viršininkų pavaduotojams ir skyrių, kurie nėra kitame struktūriniame padalinyje, viršininkams – ketvirtąjį tarnybinį rangą;

5) skyrių, kurie yra kitame struktūriniame padalinyje, viršininkams – penktąjį tarnybinį rangą;

6) vyriausiesiems agentams – šeštąjį tarnybinį rangą;

7) vyresniesiems agentams – septintąjį tarnybinį rangą;

8) agentams – aštuntąjį tarnybinį rangą;

9) jaunesniesiems agentams – devintąjį tarnybinį rangą.

Pareigūnui, skiriamam į pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje, nustatoma pirmoji tarnybos pakopa. Atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, profesinio pasirengimo lygį ir ankstesnės tarnybinės ar profesinės veiklos rezultatus, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pirmą kartą į pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje skiriamam pareigūnui Atrankos komisijos pasiūlymu gali būti nustatoma aukštesnė negu pirmoji, tačiau ne aukštesnė negu trečioji tarnybos pakopa. Kriterijus, kuriais vadovaudamasi Atrankos komisija gali siūlyti pirmą kartą į pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje skiriamam pareigūnui nustatyti aukštesnę negu pirmąją tarnybos pakopą, nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

Nuosekliai aukštesnė tarnybos pakopa nustatoma tarnybinės veiklos vertinimo metu pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai. Nuosekliai aukštesnė tarnybos pakopa taip pat gali būti nustatoma pareigūno tarnybinę veiklą 3 kartus iš eilės įvertinus gerai. Nuosekliai žemesnė tarnybos pakopa nustatoma pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai.

Perkeltam į aukštesnes pareigas pareigūnui nustatoma pirmoji tarnybos pakopa. Jeigu perkeltam į aukštesnes pareigas pareigūnui nustačius pirmąją tarnybos pakopą, jo pareiginė alga sumažėtų, jam nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad jo pareiginė alga būtų artimiausia iki perkėlimo į aukštesnes pareigas buvusiai pareiginei algai, bet už ją ne mažesnė.

Perkeltam į lygiavertes pareigas pareigūnui nustatoma tokia pat tarnybos pakopa kaip iki perkėlimo nustatytoji.

Perkeltam į žemesnes pareigas šio įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 4 arba 5 punkte nustatytais pagrindais pareigūnui nustatoma tokio pat eiliškumo tarnybos pakopa kaip iki perkėlimo nustatytoji. Perkeltam į žemesnes pareigas kitais pagrindais pareigūnui nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad jo pareiginė alga būtų artimiausia iki perkėlimo į žemesnes pareigas buvusiai pareiginei algai, bet už ją ne mažesnė, o jeigu ši pareiginė alga būtų didesnė už didžiausią einant naujas pareigas galimą pareiginę algą, – šeštoji tarnybos pakopa.

Tarnybos pakopos nustatomos Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu.

Vadovybės apsaugos tarnybos vadovams tarnybos pakopos nenustatomos.

37 straipsnis. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas

Pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms ar kitoms pareigoms (toliau – pareigūnų veikla) per eilinį arba neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą įvertina tiesioginis vadovas. Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas vertina tiesiogiai Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui pavaldžių pareigūnų tarnybinę veiklą. Vadovybės apsaugos tarnybos vadovų tarnybinė veikla nevertinama.

Pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jeigu pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje.

Pareigūnų tarnybinė veikla vertinama kasmet.

Pareigūnų tarnybinė veikla gali būti įvertinta labai gerai, gerai arba nepatenkinamai.

Jeigu pareigūno tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertina labai gerai ar nepatenkinamai arba jeigu pareigūno tarnybinė veikla gerai įvertinama 3 kartus iš eilės, pareigūno tarnybinę veiklą vertina Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – veiklos vertinimo komisija). Veiklos vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą taip pat vertina tais atvejais, kai pareigūnas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu.

Veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui siūlo:

1) nustatyti pareigūnui nuosekliai aukštesnę tarnybos pakopą;

2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas;

3) palikti pareigūnui tą pačią tarnybos pakopą, kai nėra galimybės nustatyti aukštesnę tarnybos pakopą ar pasiūlyti aukštesnių pareigų;

4) skatinti pareigūną šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytomis skatinimo priemonėmis.

Pareigūno tiesioginis vadovas ar veiklos vertinimo komisija, įvertinę pareigūno tarnybinę veiklą gerai, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui pasiūlymų neteikia ir pareigūno iki tarnybinės veiklos vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia. Kai pareigūno tarnybinė veikla įvertinama gerai 3 kartus iš eilės, veiklos vertinimo komisija gali pasiūlyti Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui nustatyti šiam pareigūnui nuosekliai aukštesnę tarnybos pakopą.

Veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui siūlo:

1) tobulinti pareigūno kvalifikaciją;

2) nustatyti pareigūnui nuosekliai žemesnę tarnybos pakopą;

3) perkelti pareigūną į žemesnes pareigas;

4) atleisti pareigūną iš pareigų.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai yra:

1) abejonių dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

2) pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas pasiūlymas perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas arba nustatyti pareigūnui nuosekliai aukštesnę tarnybos pakopą.

10.

Veiklos vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 Vadovybės apsaugos tarnybos personalo narių. Jeigu Vadovybės apsaugos tarnyboje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, veiklos vertinimo komisijoje stebėtojo teisėmis turi teisę dalyvauti šios profesinės sąjungos atstovas. Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus motyvuotu sprendimu arba veiklos vertinimo komisijos nario motyvuotu prašymu veiklos vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo jos sudarymo dienos. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus ir tvarką, veiklos vertinimo komisijos veiklos tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

11.

Pareigūnas Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiuo sprendimu dienos gali skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

38 straipsnis. Pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas

Pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas ir vyksta Vadovybės apsaugos tarnyboje, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose, švietimo ir kitose įstaigose.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius tvirtina pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas, nustato atrankos ir pareigūnų siuntimo mokytis ir tobulinti kvalifikaciją tvarką, tvirtina pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo planus.

Pareigūnams, nusiųstiems mokytis ar tobulinti kvalifikacijos, visą mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpį garantuojamos einamos pareigos ir darbo užmokestis, taikomos šiame įstatyme nustatytos socialinės garantijos.

Vadovybės apsaugos tarnyba gali Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytais atvejais ir tvarka sudaryti su pareigūnu sutartį dėl apmokėjimo už jo mokslą, mokymą ar kvalifikacijos tobulinimą.

Pareigūnas, nutraukęs tarnybos sutartį prieš įsipareigotą tarnauti terminą arba atleidžiamas iš tarnybos šio įstatymo 60 straipsnio 1–6 ir 8–12 punktuose nustatytais pagrindais, privalo atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias 2 paskutinių tarnybos metų išlaidas, jeigu jos nebuvo atlygintos pagal šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sutartis. Nuo šių išlaidų atlyginimo atleidžiamas pareigūnas, kuris negali tęsti tarnybos dėl ligos, netekto darbingumo arba dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausančių, ir nepašalinamų priežasčių.

39 straipsnis. Pareigūnų perkėlimas į kitas pareigas

Pareigūnas Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas.

Pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) tarnybinio būtinumo atveju – ne ilgiau kaip 3 mėnesiams;

2) veiklos vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai;

3) atrankos būdu.

Pareigūnas į lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo paties prašymu ar sutikimu;

2) tarnybinio būtinumo atveju – Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu be pareigūno sutikimo ne ilgiau kaip 3 mėnesiams;

3) dėl tarnybos organizavimo pakeitimo panaikinus pareigūno pareigybę;

4) kai dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, jeigu pareigūnas sutinka būti perkeltas;

5) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

6) kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs pareigūnas.

Pareigūnas į žemesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo paties prašymu ar sutikimu;

2) kai dėl tarnybos organizavimo pakeitimo panaikinama pareigūno pareigybė ir nėra galimybės perkelti pareigūną į lygiavertes pareigas, jeigu pareigūnas sutinka būti perkeltas;

3) kai dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, jeigu pareigūnas sutinka būti perkeltas;

4) paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas;

5) veiklos vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai;

6) pasibaigus kadencijai arba paskyrimo į pareigas laikui, jeigu pareigūnas sutinka būti perkeltas;

7) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, jeigu nėra galimybės perkelti jį į lygiavertes pareigas ir pareigūnas sutinka būti perkeltas;

8) kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs pareigūnas, jeigu nėra galimybės perkelti į lygiavertes pareigas ir pareigūnas sutinka būti perkeltas.

Pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti deleguotas į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas delegavimą į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Pareigūnas į kitas pareigas taip pat gali būti perkeliamas kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

40 straipsnis. Laikinas pavedimas eiti kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais ir perkėlimas į kitas pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje

Tarnybinio būtinumo atvejais Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius pareigūnams, neperkeldamas jų į kitas pareigas, be jų sutikimo gali laikinai pavesti eiti kitas jų kvalifikaciją, fizinį pasirengimą ir sveikatos būklę atitinkančias aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas. Šiuo laikotarpiu pareigūnas neina pareigų, kurias ėjo iki laikino pavedimo eiti kitas pareigas.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinas pavedimas pareigūnui eiti kitas pareigas negali trukti ilgiau kaip vienus metus nepertraukiamai.

Pareigūnui, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pavesta eiti aukštesnes pareigas, mokamas darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal pareigoms, kurias pavesta laikinai eiti, nustatytą pareiginę algą ir pareigūnui iki pavedimo laikinai eiti kitas pareigas nustatytą tarnybos pakopą. Pareigūnui, kuriam pavesta laikinai eiti žemesnes ar lygiavertes pareigas, mokamas darbo užmokestis, gautas iki šio pavedimo.

Pareigūnas jo sutikimu gali būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje tol, kol grįš negalintis eiti pareigų pareigūnas.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perkeltam į aukštesnes pareigas pareigūnui mokamas darbo užmokestis, apskaičiuojamas pagal pareigoms, į kurias jis perkeltas, nustatytą pareiginę algą ir tokią tarnybos pakopą, kad jo pareiginė alga būtų artimiausia iki perkėlimo į aukštesnes pareigas buvusiai pareiginei algai, bet už ją ne mažesnė. Perkeltam į žemesnes ar lygiavertes pareigas pareigūnui mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino perkėlimo.

Pareigūnas Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti perkeliamas į kitas pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu.

41 straipsnis. Tarnybos trukmė

Vadovybės apsaugos tarnybos vadovai, struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai gali tarnauti tol, kol jiems sukaks 65 metai.

Kiti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai gali tarnauti tol, kol jiems sukaks 60 metų.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ DARBO LAIKAS

42 straipsnis. Pareigūnų darbo laikas

Paros ir savaitės darbo laiko trukmė pareigūnams neribojama ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Pareigūnams taikoma suminė darbo laiko apskaita.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ar jo įgalioti asmenys šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytais atvejais gali pavesti pareigūnui dirbti ne pagal darbo grafiką.

Pareigūnų darbo laiko norma yra vidutiniškai 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį), skaičiuojant per visą apskaitos laikotarpį.

Nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas, kai pamaina ne trumpesnė kaip 24 valandos, privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos, išskyrus šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 6 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytą suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmę tvirtina Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

Į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti).

Pareigūnų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį pareigūnams turi būti suteiktas ne mažiau kaip 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytais atvejais, kai tarnybinė užduotis nebūtų įvykdyta dėl suteikto poilsio, gali būti nukrypta nuo šioje dalyje nustatyto poilsio režimo reikalavimų, tačiau privaloma atsiradus galimybei iš karto suteikti pareigūnams ne trumpesnį negu šioje dalyje nurodytą nepertraukiamąjį poilsio laiką, o jeigu dėl objektyvių priežasčių tokios trukmės poilsio laiko suteikti neįmanoma, privaloma suteikti poilsį, užtikrinantį pareigūnų sveikatos ir darbingumo atgavimą.

Pertraukų trukmė, jų pradžia, pabaiga ir kitos sąlygos nustatomos darbo dienos (pamainų) grafike (toliau – darbo grafikas). Darbo grafikas gali būti keičiamas ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki grafiko ar jo pakeitimo įsigaliojimo, o tarnybinio būtinumo atvejais ir pareigūnui sutikus – prieš vieną kalendorinę dieną iki grafiko ar jo pakeitimo įsigaliojimo.

Pareigūnų darbo laiko apskaitos tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

43 straipsnis. Pareigūnų privalomas darbas ne pagal darbo grafiką

Pareigūnai privalo vykdyti Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar jo įgaliotų asmenų įsakymą ar nurodymą dirbti darbą ne pagal darbo grafiką:

1) vykdant tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar nutrauktas;

2) ruošiantis ginkluotai krašto gynybai;

3) užtikrinant Lietuvos Respublikos oficialių svečių saugumą;

4) nepaprastosios padėties, karo padėties, ekstremaliųjų situacijų ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais;

5) kitais neatidėliotinais atvejais, kai būtina užtikrinti Vadovybės apsaugos tarnybai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ar jo įgalioti asmenys šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis.

Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms pareigūnėms, pareigūnams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ir neįgalųjį slaugantiems pareigūnams galima pavesti dirbti ne pagal darbo grafiką tik jų rašytiniu sutikimu.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ DARBO UŽMOKESTIS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS

44 straipsnis. Pareigūnų darbo užmokestis

Pareigūno darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedas už tarnybinį rangą;

3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus;

4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą;

5) priemokos.

Pareigūnams už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Vadovybės apsaugos tarnybos tikslais ir funkcijomis susijusi veikla (toliau – paramos teikimo projektai), iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos. Už laiką, kurį pareigūnas dalyvauja šioje dalyje nurodytuose paramos teikimo projektuose ir kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų šiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis pareigūnui nemokamas.

45 straipsnis. Pareiginė alga

Pareigūno pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo priede pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą.

Pareigūno darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis).

Pareigūno pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą šio įstatymo priede nustatytą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendrosiomis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

Pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš nustatytų to mėnesio darbo valandų ar dienų skaičiaus, gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš pareigūno dirbtų valandų ar dienų skaičiaus.

Kasmetinių atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

46 straipsnis. Priedas už tarnybinį rangą

Pareigūnams priedas už tarnybinį rangą skaičiuojamas procentais nuo pareiginės algos ir yra tokio dydžio:

1) devintojo, aštuntojo, septintojo ir šeštojo tarnybinių rangų pareigūnams – 10 procentų pareiginės algos;

2) penktojo tarnybinio rango pareigūnams – 15 procentų pareiginės algos;

3) ketvirtojo ir trečiojo tarnybinių rangų pareigūnams – 20 procentų pareiginės algos;

4) antrojo tarnybinio rango pareigūnams – 25 procentų pareiginės algos;

5) pirmojo tarnybinio rango pareigūnams – 30 procentų pareiginės algos.

47 straipsnis. Tarnybos stažas

Pareigūno tarnybos stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje datą ir į tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):

1) faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, Lietuvos Respublikos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;

2) darbo įstaigose ir organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą ar Specialiųjų tyrimų tarnybos personalo rezervą;

3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau jis išteisintas;

4) faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

6) darbo laiką, dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, operatyviniu budėtoju, profilaktikos instruktoriumi, sargybos viršininku, skyrininku, ugniagesiu (gaisrininku), vairuotoju, dispečeriu, dujų ir dūmų apsaugos tarnybos meistru (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos meistru) Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu;

7) vieną tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. balandžio 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – kaip tris tarnybos dienas;

8) pareigūnui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

9) mokymosi statutinėse profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos Vadovybės apsaugos tarnyboje stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos Vadovybės apsaugos tarnyboje stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys per 3 mėnesius raštu pareiškė valią būti priimti į Vadovybės apsaugos tarnybą, pailginant šį 3 mėnesių laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme;

10) pareigūno laikinojo nedarbingumo laiką, kasmetinių, papildomų, nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi, persikėlimo ir nemokamų atostogų laiką, priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo iš pareigų laiką, taip pat buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laiką;

11) vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu taikos įvedimo misijose – kaip 3 dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 dienas.

Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei metus dydis yra 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus, įskaičiuojamus į pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

48 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą

Viršvalandinis darbas – laikas, kurį pareigūnas faktiškai dirba viršydamas apskaitos laikotarpio darbo laiko normą.

Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta darbo grafike, mokamas dvigubas pareigūno darbo užmokestis.

Už darbą švenčių dieną (ir švenčių naktį) mokamas dvigubas pareigūno darbo užmokestis.

Už darbą naktį mokamas pusantro pareigūno darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis.

Už viršvalandinį darbą mokamas pusantro pareigūno darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis.

Pareigūno prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš šio straipsnio 2–5 dalyse nustatyto atitinkamo darbo užmokesčio dydžio, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

Mokant pareigūnui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro pareigūno pareiginė alga, priedas už tarnybinį rangą ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus.

49 straipsnis. Priemokos ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos

Pareigūnams mokamos šios priemokos:

1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą;

2) už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito pareigūno funkcijas;

3) už tarnybinių gyvūnų priežiūrą ir rengimą;

4) už tarnybinės veiklos specifiką.

Priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, dydį nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. Šis dydis negali būti mažesnis kaip 5 procentai ir didesnis kaip 50 procentų pareiginės algos.

Priemokos už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito pareigūno funkcijas, dydį nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. Šis dydis negali būti mažesnis kaip 5 procentai ir didesnis kaip 50 procentų pareiginės algos.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).