Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymas
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų priemokų suma negali viršyti 50 procentų pareiginės algos.
Priemokos už tarnybinių gyvūnų priežiūrą ir rengimą dydį, neviršijantį 20 procentų pareiginės algos, nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.
Priemokos už tarnybinės veiklos specifiką visiems pareigūnams yra vienodo dydžio ir mokamos kiekvieną mėnesį. Priemoka už tarnybinės veiklos specifiką yra iki 1 bazinio dydžio. Šios priemokos dydį nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.
Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į tarnybą (iš tarnybos), iš Vadovybės apsaugos tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.
50 straipsnis. Pareigūnų atostogos
Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į pareigūno tarnybos stažą. Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė pareigūnams, ištarnavusiems:
1) iki 5 metų – 22 darbo dienos;
2) nuo 5 iki 10 metų – 25 darbo dienos;
3) nuo 10 iki 15 metų – 29 darbo dienos;
4) nuo 15 iki 20 metų – 33 darbo dienos;
5) daugiau kaip 20 metų – 37 darbo dienos.
Pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, suteikiamos papildomos 5 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Pareigūnams kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos iš karto visos arba dalimis, tačiau viena nepertraukiama kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų.
Nepanaudotos kasmetinės atostogos ar jų dalis už praėjusius tarnybos metus pareigūnams suteikiama iki einamųjų tarnybos metų pabaigos.
Pareigūnams, kuriems dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių atostogų metu yra išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek, kiek truko laikinasis nedarbingumas, o kai nėra galimybės kasmetines atostogas pratęsti, jos nukeliamos.
Tarnybinio būtinumo atvejais pareigūnai gali būti atšaukti iš kasmetinių atostogų. Tam pareigūno sutikimas nebūtinas. Atšauktas iš kasmetinių atostogų pareigūnas likusias nepanaudotas atostogas gali panaudoti kitu pasirinktu laiku. Žala, padaryta pareigūnui atšaukus jį iš kasmetinių atostogų, atlyginama Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Pareigūnams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nėštumo ir gimdymo;
2) tėvystės;
3) vaikui prižiūrėti;
4) mokymosi;
5) papildomos mokamos;
6) nemokamos.
Nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi atostogos pareigūnams suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Atostogos vaikui prižiūrėti pareigūnams suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka, tačiau šios atostogos gali trukti tik tol, kol pareigūnui sukaks šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytas amžius. Nesibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti pareigūnas gali grįžti į tarnybą, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų pranešęs Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui.
Paskatinimo tvarka arba dėl svarbių aplinkybių pareigūnams gali būti suteikiama papildomų mokamų atostogų. Kiekvienu iš šių atvejų Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius per kalendorinius metus gali suteikti ne daugiau kaip po 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų. Papildomų mokamų atostogų laiku pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildomos mokamos atostogos dėl svarbių aplinkybių pareigūnams suteikiamos Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka ir turi būti panaudotos per 12 mėnesių nuo jų suteikimo datos, išskyrus atvejus, kai pareigūnas suteiktų atostogų per šį laikotarpį negali panaudoti dėl tarnybos užsienyje arba dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Pareigūnas per šioje dalyje nustatytą laiką nepanaudotas paskatinimo tvarka suteiktas atostogas praranda.
Pareigūnams dėl ypatingų asmeninių ar šeiminių aplinkybių gali būti suteikiamos nemokamos iki 3 mėnesių per metus atostogos.
Kasmetinių, tikslinių atostogų laikotarpiai yra įskaitomi į pareigūno tarnybos stažą.
Atleidžiamam iš tarnybos pareigūnui gali būti suteikiamos nepanaudotos kasmetinės atostogos arba už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama piniginė kompensacija. Jeigu pareigūnui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienus darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už 3 tarnybos metų nepanaudotas kasmetines atostogas.
51 straipsnis. Pareigūnų draudimas ir pensijos
Pareigūnai draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Pareigūnų draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.
Pareigūnai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
52 straipsnis. Pareigūnų papildoma sveikatos priežiūra
Pareigūnams užtikrinama papildoma valstybės biudžeto lėšomis finansuojama sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą, prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto neapmokamą asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, papildomai remiamą iš valstybės biudžeto lėšų. Pareigūnams užtikrinamos tokios pačios apimties, kaip ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, papildomos sveikatos priežiūros paslaugos.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareigūnų sveikatos priežiūra asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra organizuojama vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, naudojantis pareigūnų tarnybos ir (arba) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.
Į pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi teisę ir buvę pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.
Pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru, o privalomų profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriumi ir vidaus reikalų ministru.
53 straipsnis. Pareigūnams garantuojama teisinė pagalba
Pareigūnui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas viršijo tarnybinės rizikos ribas ir dėl to padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą (nusižengimą), ir tapo įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju, taip pat atliekant tarnybines funkcijas ar dėl tarnybos nukentėjusiam pareigūnui iš Vadovybės apsaugos tarnybai skirtų lėšų kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Šią kompensaciją skiria Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.
54 straipsnis. Išeitinė išmoka atleidžiamiems iš tarnybos pareigūnams
Pareigūnui, atleidžiamam iš tarnybos šio įstatymo 60 straipsnio 13, 14, 15 ir 17 punktuose nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka pradedama mokėti praėjus vienam mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu buvęs pareigūnas grąžinamas į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išmoka pareigūnams, turintiems daugiau kaip 5 metus nepertraukiamo pareigūno tarnybos stažo, didinama pusantro karto, turintiems daugiau kaip 10 metų nepertraukiamo pareigūno tarnybos stažo, – 2 kartus, turintiems daugiau kaip 20 metų nepertraukiamo pareigūno tarnybos stažo, – 3 kartus.
55 straipsnis. Kompensacijos pareigūno žūties (mirties) ar sveikatos sutrikdymo atvejais
Pareigūno, kuris žuvo (mirė) dėl tarnybos, šeimos nariams – sutuoktiniui ar sugyventiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka Švietimo ir mokslo institucijų registre įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar studijuoja nustatyta tvarka Švietimo ir mokslo institucijų registre įregistruotoje aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formos programas, kol jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui) ar motinai (įmotei) – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama 93,1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Pareigūnas, žuvęs (miręs) dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis arba jo artimiesiems giminaičiams išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Pareigūno, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka valstybė. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Pareigūną pripažinus nežinia kur esančiu ar paskelbus žuvusiu, laikoma, kad jis yra pripažintas nežinia kur esančiu ar paskelbtas žuvusiu dėl tarnybos, jeigu neįrodyta kitaip, ir jo šeimos nariams bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo jo išlaikomi arba pareigūno pripažinimo nežinia kur esančiu ar paskelbimo mirusiu dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, nuo pareigūno pripažinimo nežinia kur esančiu ar jo paskelbimo žuvusiu dienos kas mėnesį lygiomis dalimis mokama jo vidutinio darbo užmokesčio pašalpa, neviršijant 93,1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos.
Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jeigu tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, atsižvelgiant į netekto darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. Šioje dalyje nurodytiems pareigūnams nustatomos šios kompensacijos:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo, – 46,55 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo, – 37,24 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo, – 27,93 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais tarnybai, – 23,28 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos, mokėtinos lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, dydis nustatomas Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Pareigūnų sveikatos sutrikdymo mastą teisės aktų nustatyta tvarka nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu pareigūnų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu.
Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:
1) pareigūnas žuvo, susižalojo darydamas tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba pareigūnas buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta, kai jis darė tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą;
2) pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų;
3) pareigūnas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;
4) pareigūnas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta per eismo įvykį, kai šis pareigūnas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė ją vairuoti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti asmeniui;
5) pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba pareigūno mokymu;
6) pareigūno mirties ar susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas.
Pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir darbingumo lygis, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 arba 4 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, skirtumas.
Į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas deleguotiems pareigūnams šiame straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, kai pagal teisės aktus, reglamentuojančius delegavimą į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, yra apmokėtos jų sveikatos ir gyvybės draudimo išlaidos arba kompensacijas šių pareigūnų žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais (gyvybės draudimo išmoką ar išmoką dėl sveikatos sutrikdymo) turi išmokėti tarptautinė, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucija, kurioje buvo apdrausta pareigūno sveikata ir (ar) gyvybė.
56 straipsnis. Pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma
Pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma arba jiems išmokama kompensacija pagal Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytas normas.
Pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina, pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką, pareigūnų rikiuotės ir ceremonijų tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.
57 straipsnis. Pareigūnų siuntimas saugoti atstovybių
Su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru suderinta ir Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pareigūnai jų rašytiniu sutikimu ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui gali būti siunčiami saugoti atstovybių. Ši pareigūno tarnyba užsienyje nelaikoma tarnybine komandiruote.
Nusiųstiems saugoti atstovybių pareigūnams visą jų tarnybos užsienyje laikotarpį mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taip pat apmokamos įsikūrimo, kelionės, sveikatos draudimo ir gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos. Šių išlaidų ir kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Nusiųstiems saugoti atstovybių pareigūnams šiame įstatyme nustatytos jų teisės ir pareigos garantuojamos tiek, kiek to neriboja tarptautinė ar užsienio valstybės nacionalinė teisė.
58 straipsnis. Kitos pareigūnų garantijos
Pareigūnams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
1) kai pareigūnai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
2) kai pareigūnai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;
3) kai pareigūnai išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymu;
4) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių, vaikaičių), sutuoktinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sugyventinio (partnerio), jeigu jis nurodytas pareigūno privačių interesų deklaracijoje, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
5) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;
6) kai pareigūnai, gavę tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki 2 darbo dienų per mėnesį.
Pareigūnams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, sugyventinio (partnerio), jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas pareigūnas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šią pašalpą skiria Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.
Mirusio, išskyrus žuvusį dėl tarnybos Vadovybės apsaugos tarnyboje, pareigūno šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa.
Pareigūnas gali tęsti tarnybą ir tuo atveju, kai jo sveikatos patikrinimo rezultatai neatitinka keliamų sveikatos būklės reikalavimų, jeigu dėl Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pripažintų svarbių priežasčių to reikia Vadovybės apsaugos tarnybos interesams užtikrinti.
Darbo kodekse nustatytos garantijos nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir vaikus auginantiems darbuotojams Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams taikomos tiek, kiek jos nenustatytos šiame įstatyme.
Privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems pareigūnams garantuojamos tik einamos pareigos.
Pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ IR ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS
59 straipsnis. Pareigūnų nušalinimas nuo pareigų
Pareigūnas privalo būti nušalintas nuo pareigų šiais atvejais:
1) kai tarnybos metu jis yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, – likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui Vadovybės apsaugos direktoriaus įgaliotų pareigūnų sprendimu;
2) kai Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiu;
3) kitų įstatymuose nustatytų subjektų sprendimu – šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų, kai:
1) atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir, atlikdamas pareigas, pareigūnas gali trukdyti atlikti tarnybinį patikrinimą ar daryti naujus pažeidimus;
2) jis įtariamas nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, dėl kurių jam negalima leisti eiti pareigų, padarymu.
Nušalintas nuo pareigų pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis, patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones, kuriuos jis gavo eidamas pareigas.
Pareigūnui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas. Pareigūnas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas, per 10 darbo dienų jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, ir delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu pareigūnui žala atlyginta kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.
Pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laikas.
Nušalinimo nuo pareigų terminui pasibaigus, pareigūnas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų.
Pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
60 straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai
Pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama:
1) paties prašymu;
2) paaiškėjus, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti tam tikri duomenys (dokumentai) ar pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys (dokumentai), pateikta informacija, žinant, kad ji neteisinga, apie save, savo ryšius ir interesus, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;
3) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba jam paskiriama bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
4) kai jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (išskyrus šio straipsnio 3 punkte nurodytas veikas) padarymo ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas;
5) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
6) kai jis sulaužo pareigūno priesaiką;
7) kai jo išbandymo rezultatai yra neigiami;
8) kai jis pažeidžia šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus;
9) kai jis savo poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu pažemina pareigūno vardą;
10) kai jis teisės aktų nustatyta tvarka netenka specialiosios teisės, susijusios su jo pareigų atlikimu ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas;
11) veiklos vertinimo komisijos pasiūlymu atleisti pareigūną iš tarnybos;
12) kai jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;
13) kai paaiškėja, kad jis negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės (yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada) ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo sveikatos būklę atitinkančias pareigas;
14) kai panaikinama pareigybė dėl Vadovybės apsaugos tarnybos likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimo ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas;
15) kai jis sulaukia šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyto amžiaus;
16) šalių susitarimu;
17) pasibaigus šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytam paskyrimo į pareigas laikotarpiui;
18) kai jis neatitinka Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų ir kitų specialiųjų reikalavimų ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas;
19) kai jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų, teismo sprendimu į jo einamas pareigas grąžinus anksčiau šias pareigas ėjusį pareigūną.
61 straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos tvarka ir sąlygos
Pareigūnai iš tarnybos atleidžiami ir su jais sudarytos tarnybos sutartys nutraukiamos Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus pareigūnus.
Su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų įsipareigojimų. Su delsiančiu grąžinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus daiktus pareigūnu turi būti atsiskaityta tik po to, kai jis visiškai įvykdo šio straipsnio 3 dalyje nustatytus įsipareigojimus.
Atleidžiamas iš tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip jo atleidimo dieną privalo grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam teisę šį pareigūną skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones, kuriuos jis gavo tarnaudamas Vadovybės apsaugos tarnyboje.
Pareigūnas šio įstatymo 60 straipsnio 14 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama, apie tai įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo. Nėščiai pareigūnei (kai Vadovybės apsaugos tarnyba likviduojama), pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų ar auginančiam neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius iki atleidimo.
Negalima atleisti iš tarnybos nėščių pareigūnių, taip pat pareigūnų, auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra jų kaltės (išskyrus atvejus, kai Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinis padalinys likviduojamas ir nėra galimybės perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje).
Šio įstatymo 60 straipsnyje nustatytais pagrindais pareigūnai gali būti atleidžiami iš tarnybos jų atostogų ar laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.
Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais, pripažinti nežinia kur esančiais pareigūnai išbraukiami iš pareigūnų sąrašų Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu.
Ginčai, kilę dėl atleidimo iš tarnybos, sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
62 straipsnis. Pareigūno atleidimas iš tarnybos paties prašymu
Pareigūnas turi teisę nutraukti tarnybą savo noru, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui pateikęs rašytinį prašymą. Šiuo atveju pareigūnas atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama prašyme nurodytą dieną.
Jeigu Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius sutinka, pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukta anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.
Pareigūnas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti tarnybą savo noru ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos.
Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo arba dėl atostogų. Dėl šio pareigūno galimo tarnybinio nusižengimo pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas šio įstatymo 65 straipsnyje nustatyta tvarka.
63 straipsnis. Pareigūnų atleidimas iš tarnybos šalių susitarimu
Pareigūnas gali pateikti Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui, o Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius – pareigūnui rašytinį pasiūlymą dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu. Jeigu šį pasiūlymą gavusi šalis su juo sutinka, ji turi per 7 dienas apie tai pranešti pasiūlymą pateikusiai šaliai. Jeigu pasiūlymą gavusi šalis per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su gautu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu atmestas. Šalims susitarus dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame aptariamos atleidimo iš tarnybos laiko, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės išmokos (jos dydis negali viršyti šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyto dydžio) mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos sąlygos.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
64 straipsnis. Pareigūnų skatinimas ir apdovanojimai
Už pavyzdingą tarnybą pareigūnai gali būti skatinami ar apdovanojami:
1) padėka;
2) vardine dovana;
3) suteikiant papildomų mokamų atostogų šio įstatymo 50 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka;
4) vienkartine pinigine išmoka, neviršijančia pareigūno vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos;
5) Vadovybės apsaugos tarnybos atminimo medaliu;
6) Vadovybės apsaugos tarnybos žinybiniu ženklu;
7) vardiniu ginklu.
Už ypatingus nuopelnus tarnyboje pareigūnai gali būti teikiami valstybės apdovanojimams gauti.
Pareigūnai skatinami ir apdovanojami Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Turintys galiojančių tarnybinių nuobaudų pareigūnai neskatinami ir neapdovanojami.
65 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) įspėjimas;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) nuosekliai žemesnė tarnybinė pakopa;
5) perkėlimas į žemesnes pareigas, suteikiant pareigoms, į kurias perkeliama, priskirtą pakopą, atitinkančią jo turėtos pakopos eiliškumą;
6) atleidimas iš tarnybos.
Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už:
1) šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų pažeidimą;
2) žmogaus orumą žeminantį elgesį ar kitus tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises veiksmus;
3) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimą;
4) Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims;
5) korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu;
6) nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų;
7) buvimą neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu;
8) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda;
9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su pareigūno pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymą.
66 straipsnis. Tarnybinė atsakomybė
Tarnybinis patikrinimas pradedamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo momento, kai Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gauna informacijos apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis patikrinimas susideda iš pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Tarnybinį patikrinimą atlieka Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus įgalioti pareigūnai.
Tarnybinio patikrinimo metu turi būti visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirtas tarnybinis nusižengimas, nustatytos jo padarymo priežastys ir sąlygos, nustatyti kalti asmenys, tarnybiniu patikrinimu turi būti užtikrinama, kad už tarnybinius nusižengimus atsakytų tik juos padarę asmenys. Jeigu įmanoma, turi būti nustatytos drausmės stiprinimo ir tarnybinių nusižengimų prevencijos priemonės.
Tarnybinis patikrinimas negali būti atliekamas ilgiau kaip 3 mėnesius, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, buvimo komandiruotėje arba dėl atostogų.
Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo tyrimas sustabdomas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas arba bylos dėl administracinio nusižengimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio nusižengimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ar sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo veikos tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos eigą.
Pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą, reikalaujama, kad pareigūnas raštu pateiktų paaiškinimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra tęsiama ir pareigūnui atsisakius pateikti paaiškinimą.
Pareigūnas ir iš Vadovybės apsaugos tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę: turėti atstovą, turintį tokias pačias teises kaip ir jo atstovaujamasis tarnybinio patikrinimo metu, kuriam jis atstovauja, būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir jo prašymu susipažinti su Vadovybės apsaugos tarnybos turimais neįslaptintais duomenimis apie galimai jo padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis; teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo; dalyvauti vietoje tikrinant su galimai jo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis; pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems pareigūnams dėl jų galimo šališkumo ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą; gauti baigus tarnybinį patikrinimą priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su neįslaptinta tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti šių dokumentų kopijas; skųsti sprendimus, priimtus baigus tarnybinį patikrinimą.
Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės arba atostogų, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinės atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą senaties terminas – taip pat 3 metai. Šis terminas skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.
Tarnybinės nuobaudos skiriamos Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu.
Už vieną tarnybinį nusižengimą skiriama viena tarnybinė nuobauda.
Skirdamas tarnybinę nuobaudą, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius atsižvelgia į:
1) padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį;
2) pareigūno kaltės formą;
3) pareigūno asmenybę;
4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Atsakomybę už tarnybinius nusižengimus lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) pareigūnas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą;
2) pareigūnas nuoširdžiai gailisi;
3) pareigūnas užkirto kelią žalingiems tarnybinio nusižengimo padariniams, savo noru pašalino padarytą žalą;
4) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį lėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai;
5) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
6) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas;
7) tarnybinis nusižengimas buvo padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;
8) kitos lengvinančios aplinkybės, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pripažintos svarbiomis.
Atsakomybę už tarnybinius nusižengimus sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) tarnybinis nusižengimas padarytas karo arba nepaprastosios padėties metu;
2) tarnybinis nusižengimas buvo tęsiamas nepaisant reikalavimo jį nutraukti;
3) tarnybinis nusižengimas per metus padarytas pakartotinai;
4) tarnybinį nusižengimą padarė asmenų grupė;
5) tarnybinį nusižengimą padarė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pareigūnas.
Pareigūnas neatsako už tarnybinius nusižengimus, padarytus būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo sąlygomis, dėl pateisinamos tarnybinės rizikos ar tinkamai vykdant teisėtą sprendimą.
Pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po nuobaudos už tarnybinį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) paskyrimo praėjo vieni metai.
Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 15 dalyje nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo.
Duomenys apie pareigūnui paskirtą tarnybinę nuobaudą įrašomi į jo asmens bylą.
Tarnybinių patikrinimų, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.
Sprendimai dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
67 straipsnis. Pareigūnų materialinės atsakomybės sąlygos
Pareigūnai turi atlyginti savo neteisėta kalta veika Vadovybės apsaugos tarnybai padarytą tiesioginę materialinę žalą.
Atlyginama visa šio straipsnio 1 dalyje nurodyta žala, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.
Padarytą žalą pareigūnas gali atlyginti savo noru.
Jeigu pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu išskaitomas iš pareigūno darbo užmokesčio. Ne teismo tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio pareigūno vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, kai padaryta didesnė žala. Ne teismo tvarka per mėnesį išskaitoma žalos atlyginimo suma negali viršyti 20 procentų pareigūnui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.
Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta žalos atlyginimą išskaičius iš pareigūno darbo užmokesčio šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme.
Pareigūnas, nesutinkantis su Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus sprendimu dėl Vadovybės apsaugos tarnybai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.
Pareigūno atleidimas iš tarnybos neatleidžia jo nuo dėl jo kaltės padarytos žalos atlyginimo.
Pareigūno padarytą žalą atlyginusi Vadovybės apsaugos tarnyba turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio pareigūno tokio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių. Jeigu pareigūnas žalą padarė tyčia, Vadovybės apsaugos tarnyba į žalą padariusį pareigūną turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo.
Pareigūnai netraukiami materialinėn atsakomybėn, kai yra šio įstatymo 66 straipsnio 14 dalyje nustatytos sąlygos.
Tyrimų dėl materialinės žalos padarymo, žalos nustatymo ir atlyginimo už ją tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.
VI SKYRIUS
PROFESINIŲ SĄJUNGŲ VEIKLOS VADOVYBĖS APSAUGOS TARNYBOJE YPATUMAI
68 straipsnis. Profesinių sąjungų veiklos Vadovybės apsaugos tarnyboje ypatumai
Pareigūnai šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas.
Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius ir direktoriaus pavaduotojai negali būti Vadovybės apsaugos tarnyboje veikiančios profesinės sąjungos nariai.
Šiame straipsnyje nustatyta tvarka sudarytoje Vadovybės apsaugos tarnybos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos specialios su Vadovybės apsaugos tarnybos veiklos ypatumais susijusios pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančios normos. Vadovybės apsaugos tarnybos kolektyvinė sutartis yra darbdavio lygmens rašytinis susitarimas, kurį sudaro Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo ir pareigūnams atstovaujančios Vadovybės apsaugos tarnyboje veikiančios profesinės sąjungos ir kuriame nustatomos Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Vadovybės apsaugos tarnybos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis.
Profesinių sąjungų veikla Vadovybės apsaugos tarnyboje įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu ji prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams ar trukdo atlikti Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijas.
Pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Vadovybės apsaugos tarnybos profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš Vadovybės apsaugos tarnybos, reikia išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo.
Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš Vadovybės apsaugos tarnybos jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus įgaliojimams einant šias renkamąsias pareigas, jų prašymu grąžinami į iki išrinkimo eitas pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje, o kai jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje, o kai ir šių pareigų nėra, – šio asmens rašytiniu sutikimu į žemesnes pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje. Šie asmenys į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje grąžinami Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų tarnybos laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.
69 straipsnis. Draudimai, taikomi Vadovybės apsaugos tarnyboje veikiančioms profesinėms sąjungoms
Vadovybės apsaugos tarnyboje veikiančioms profesinėms sąjungoms draudžiama:
1) organizuoti streikus ir juose dalyvauti;
2) organizuoti piketus ar mitingus, kurie tiesiogiai trukdytų Vadovybės apsaugos tarnybos veiklai ar atlikti pareigūnų tarnybines pareigas, taip pat juose dalyvauti.
VII SKYRIUS
ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ IR PRIEVARTOS NAUDOJIMAS
70 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
Pareigūnai turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms atlikti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tais atvejais, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.
Pareigūnai turi teisę panaudoti psichinę prievartą šio straipsnio 3, 4 dalyse arba šio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.
Pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą šiais atvejais:
1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, sprogmenis, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, kai, turimais duomenimis, jose gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;
6) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais);
7) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms.
Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis;
2) pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą.
Pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę šią blokuodamas. Kai stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone taranuoti stabdomą transporto priemonę. Jeigu pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po šių veiksmų jis nedelsdamas turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti.
Pareigūnas turi teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.
Kai nėra neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jie neįgalūs;
2) prieš asmenis, jei pareigūnui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių.
Pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.
Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.
Specialiųjų priemonių specifikaciją ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
71 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir sprogmenų naudojimas
Šaunamieji ginklai ir sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.
Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;
2) atremdamas ginkluotus saugomų objektų, užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
4) išlaisvindamas įkaitus arba užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;
5) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
6) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei.
Pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.
Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.
Pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą.
Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais pareigūnas turi teisę panaudoti sprogmenis prieš asmenis. Be to, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, pareigūnas turi teisę sprogmenis panaudoti sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, taip pat patekdamas į patalpą (vietą), kurioje laikomi įkaitai ar daromi kiti pavojų asmens gyvybei ar sveikatai keliantys nusikalstami veiksmai.
Kai nėra neišvengiamo pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą ir sprogmenis draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui.
Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie tai, kad pareigūnas panaudojo šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.
Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamųjų ginklų ar sprogmenų panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.
Šio straipsnio 1, 2, 3 dalių ir 7 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė.
Lietuvos Respublikos
vadovybės apsaugos įstatymo
priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS TARNYBOS PAREIGŪNŲ PAREIGINĖS ALGOS
(Baziniais dydžiais)
Eil.
Pareigybės pavadinimas
Pareiginės algos koeficientas
Nr.
I
II pakopa
III pakopa
IV pakopa
V pakopa
VI pakopa
pakopa
1.
Direktorius
18,35
2.
Direktoriaus pirmasis pavaduotojas, direktoriaus pavaduotojas
17,61
3.
Valdybos viršininkas
14,42
14,85
15,30
15,76
16,23
16,72
4.
Valdybos viršininko pavaduotojas; skyriaus, kuris nėra kito struktūrinio padalinio sudedamoji dalis, viršininkas
13,72
14,13
14,56
14,99
15,44
15,87
5.
Skyriaus, kuris yra kito struktūrinio padalinio sudedamoji dalis, viršininkas
11,76
12,47
13,21
14,01
14,85
15,47
6.
Vyriausiasis agentas
9,80
10,78
11,86
13,04
14,35
15,20
7.
Vyresnysis agentas
8,50
9,44
10,57
11,84
13,26
14,20
8.
Agentas
8,20
9,10
10,10
11,21
12,45
13,70
9.
Jaunesnysis agentas
6,70
7,57
8,56
9,67
10,92
12,00“
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).