LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas
36 versijos
· 2016-06-21
2024-12-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 121, 64, 301, 122
2024-07-25
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 4
2024-07-02
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 57, 301
2024-07-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 56, 592, 44 y 24 más
2024-05-31
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 16, 44, 64 y 9 más
2023-07-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 392, 64, 37, 393
2023-01-03
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 24, 22
2023-01-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 16, 44, 64 y 13 más
2022-08-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 57, 301 y 4 más
2022-07-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 392, 16, 482 y 21 más
2022-04-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 56, 592, 58 y 6 más
2022-02-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 42, 58, 41
2021-12-29
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 10
2021-07-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 42, 41 y 4 más
2021-06-15
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 56, 64, 57, 41
2021-01-20
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 41, 35
2021-01-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 56, 64, 42 y 4 más
Pakeitimai 2021-01-01
@@ -1,9 +1,17 @@
# Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2020-08-01 iki 2020-12-31
Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01 iki 2021-01-19
Įstatymas paskelbtas: TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18825
TAR pastaba. Įstatymo Nr. XIV-131 nuostatos taikomos apskaičiuojant 2021 m. sausio mėnesio ir vėlesnių mėnesių subsidijos darbo užmokesčiui dydį ir darbo paieškos išmokos dydį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis už visą mėnesio darbo laiką negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas 2021 m. taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydis.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-131, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28988
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 38, 41, 42 ir 48-1 straipsnių pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
UŽIMTUMO
@@ -712,7 +720,7 @@
Nr. XIII-3005, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-11, i. k. 2020-12829
16) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kurių darbdavys neatleido, ir užimti asmenys, kurių darbdaviai yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą.
16) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kurių darbdavys neatleido, ir užimti asmenys, kurių darbdaviai yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą.
Papildyta straipsnio punktu:
@@ -722,6 +730,8 @@
Nr. XIII-3005, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-11, i. k. 2020-12829
Nr. XIV-35, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27343
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
@@ -1162,12 +1172,16 @@
Nr. XIII-2882, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10371
21. Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pameistrystės forma, kuriems iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos buvo kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, kai darbdavys asmenims, įdarbintiems pagal pameistrystės darbo sutartį, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nurodyta tvarka.
21. Darbdaviams, kurie vykdė profesinį mokymą pameistrystės forma ir kurie nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu, kai darbdavys asmenims, įdarbintiems pagal pameistrystės darbo sutartį, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo prastovos paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nurodyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2846, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-09, i. k. 2020-07511
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-131, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28988
3. Pameistrystės darbo sutarties sudarymo tvarką ir ypatumus nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas bei jo įgyvendinamieji teisės aktai.
39 straipsnis. Stažuotė
@@ -1284,7 +1298,9 @@
Nr. XIII-2882, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10371
21. Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis, negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir darbdavio pasirinkimu, kai užimtas asmuo nėra sukakęs 60 metų, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, o kai užimtas asmuo yra sukakęs 60 ir daugiau metų, darbdavio pasirinkimu sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
21. Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis, ir sudaro 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
TAR pastaba. 21 dalyje nurodyta nuostata, kad užimtam asmeniui priskaičiuotas darbo užmokestis negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis, netaikoma, jeigu darbo užmokestis padidėjo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto 2021 m. taikomo minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Papildyta straipsnio dalimi:
@@ -1296,6 +1312,8 @@
Nr. XIII-3005, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-11, i. k. 2020-12829
Nr. XIV-131, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28988
22. Darbdaviams, kuriems iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu, kai darbdavys užimtiems asmenims, įdarbintiems įgyvendinant šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka remiamojo įdarbinimo priemonę, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 21 dalyje nurodyta tvarka. Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas šio straipsnio 51 dalies 1 punkte nustatytu atveju, darbdavio pasirinkimu nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo dienos mokama subsidija darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje arba 24 dalyje nurodyta tvarka. Darbdaviams, kuriems šio straipsnio 23 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutrauktas šio straipsnio 52 dalies 1 punkte nurodytu atveju, subsidija darbo užmokesčiui nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo dienos mokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
@@ -1360,12 +1378,16 @@
Nr. XIII-2846, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-09, i. k. 2020-07511
42. Kai šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 51 dalies 4 punkte nurodytu atveju, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo nutraukti šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo privalo grąžinti visą iki šio sprendimo priėmimo jam išmokėtą šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo šio straipsnio 51 dalies 4 punkte nustatytas pažeidimas.
42. Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui buvo paskirta ir mokama šio straipsnio 21 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo (vykdė) darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos privalo grąžinti visą iki šio pažeidimo nustatymo dienos jam išmokėtą šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas, ir dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sprendimo nutraukti šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2846, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-09, i. k. 2020-07511
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-131, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28988
43. Darbdaviai, kuriems šio straipsnio 24 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 52 dalimi, per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 24 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo daugiau kaip 50 procentų užimtų asmenų, už kuriuos buvo mokama šio straipsnio 24 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti šio straipsnio 24 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.
Papildyta straipsnio dalimi:
@@ -1394,7 +1416,7 @@
51. Šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, nutraukiamas šiais atvejais:
1) kai darbdavys atšaukia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju užimtam asmeniui paskelbtą prastovą, sueina jos paskelbimo terminas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną, arba sueina jos (jo) paskelbimo terminas;
1) kai, atšaukus Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui, praėjo vienas mėnuo arba kai darbdavys atšaukia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju užimtam asmeniui paskelbtą prastovą ar sueina jos paskelbimo terminas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
@@ -1402,11 +1424,23 @@
Nr. XIII-3005, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-11, i. k. 2020-12829
Nr. XIV-131, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28988
2) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre;
4) Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui paskirta ir mokama šio straipsnio 21 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu.
4) Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui paskirta ir mokama šio straipsnio 21 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-131, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28988
5) pasibaigus darbo sutarčiai su darbuotoju, už kurį mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-131, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28988
Papildyta straipsnio dalimi:
@@ -1468,12 +1502,14 @@
5) neterminuotai per visą darbo laikotarpį, kai šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte;
6) kol tęsiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas ir užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, šio įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytu atveju.
6) kol tęsiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas ir užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, šio įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytu atveju, ir suėjus vienam mėnesiui po Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo, jeigu užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, šio įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytu atveju.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3005, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-11, i. k. 2020-12829
Nr. XIV-131, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28988
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
@@ -1808,605 +1844,621 @@
51 straipsnis. Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną
1. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;
1. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, kuris yra įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašą, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos;
2) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
2. Šiame straipsnyje nustatyta išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vienam einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos. Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų veiklų skaičiaus.
4. Šiame straipsnyje nustatytos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo praėjo vienas mėnuo;
2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti;
3) savarankiškai dirbantis asmuo išbraukiamas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašo.
5. Išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui skiria Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Asmeniui, kuris kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo, išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui paskiriama per 3 darbo dienas nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Užimtumo tarnyboje dienos. Sprendimą nutraukti išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimą Užimtumo tarnyba priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią suėjo vienas mėnuo po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo, arba nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens neatitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Užimtumo tarnyboje dienos.
6. Išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – išmokų mokėtojas).
7. Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos.
8. Kreipimosi dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju.
9. Išmokų mokėtojo patiriamos išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2846, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-09, i. k. 2020-07511
Nr. XIV-35, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27343
52 straipsnis. Vienkartinės ir periodinės išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną
1. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo turi teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:
1) žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra mažesnis negu 4 ekonominio dydžio vienetai;
2) yra deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (išskyrus deklaravusius vien tik ganyklas, pievas arba daugiametes žoles Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus DGP ir GPŽ kodais) už 2019 metus arba turi ne mažiau kaip vieną sąlyginį gyvūną, apskaičiuotą per 2019 m. laikotarpį;
3) jo deklaruota gyvenamoji vieta yra kaimo vietovėje;
4) nedirba ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;
5) negauna Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo išmokos;
6) negauna išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui pagal šio įstatymo 51 straipsnį.
2. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo turi teisę gauti periodinę 200 eurų išmoką už kalendorinį mėnesį, jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir dirba pagal darbo sutartį ar turi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, o jam priskaičiuotas darbo užmokestis yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą.
3. Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims vienkartinės ir periodinės išmokos išmokamos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos periodinės 200 eurų išmokos dydis proporcingai mažinamas.
4. Šiame straipsnyje nustatytas vienkartines ir periodines išmokas asmenims skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirtas išmokų mokėtojas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pateiktą individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų sąrašą (toliau – sąrašas). Asmuo prašymą dėl vienkartinės ar periodinės išmokos paskyrimo pateikia savivaldybės administracijai pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą. Kai išmokų mokėtojas gauna sąrašą ir duomenis, patvirtinančius asmens atitiktį šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, asmeniui, kuris kreipėsi dėl vienkartinės ar periodinės išmokos paskyrimo, ši išmoka paskiriama per 10 darbo dienų. Sprendimą nutraukti periodinės išmokos asmenims mokėjimą išmokų mokėtojas priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną, arba nuo dienos, kurią sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas, arba nuo dienos, kurią išmokų mokėtojas gavo duomenų, patvirtinančių asmens neatitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms.
5. Šiame straipsnyje nustatytas periodines išmokas išieško išmokų mokėtojas. Periodinių išmokų išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos.
6. Kreipimosi dėl vienkartinės ir periodinės išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdančiam asmeniui, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru patvirtintuose Vienkartinės ir periodinės išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju.
7. Išmokų mokėtojo patiriamos šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės ir periodinės išmokų mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
8. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės ir periodinės išmokos mokamos iš valstybės biudžeto.
TAR pastaba. Papildymas 52 straipsniu įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šiame straipsnyje numatytos vienkartinės ir periodinės išmokos skiriamos ir išmokamos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurie nustatytus reikalavimus atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino laikotarpiu.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3211, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15404
53 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437
54 straipsnis. Valstybės lėšų finansinė kontrolė
1. Darbo rinkos paslaugoms ir užimtumo rėmimo priemonėms finansuoti ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti bei jų plėtrai finansuoti skirtų valstybės lėšų (valstybės biudžeto ir kitų šaltinių) finansinę kontrolę atlieka Valstybės kontrolė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437
2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip per 4 mėnesius viešai skelbia informaciją apie valstybės lėšų panaudojimą, nurodydama šių lėšų panaudojimą atskiroms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms ir užimtumo didinimo programoms įgyvendinti, nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti ir darbo rinkos paslaugoms teikti.
IV SKYRIUS
NELEGALUS DARBAS, NEDEKLARUOTAS DARBAS, NEDEKLARUOTA SAVARANKIŠKA VEIKLA IR UŽSIENIEČIŲ ĮDARBINIMO TVARKOS PAŽEIDIMAI
55 straipsnis. Institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę
Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2882, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10371
56 straipsnis. Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį
1. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:
1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;
2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2. Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešė apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant į Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytą stambių projektų sąrašą įtrauktą stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Investicijų įstatymo 155 straipsnio 6 dalies pagrindu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
Nr. XIII-3164, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15497
2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai darbdavys žinojo, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo suklastoti.
4. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas;
3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
5. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas;
3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas;
4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį;
5) perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui.
6. Be šio straipsnio 5 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, gali būti taikomi:
1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas.
7. Jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikro darbo, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia tai, kad tiek šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino nevisiškai. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija taip pat skiria baudą rangovui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą rangovui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.
8. Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
9. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2 ir 3 punktuose ir 8 dalyje nurodytais atvejais laikoma, kad nelegalaus darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija ar darbuotojas įrodo didesnio darbo užmokesčio mokėjimą arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo trumpesnį nelegalaus darbo laikotarpį.
10. Šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
57 straipsnis. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos
1. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje;
11) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti dokumento, įrodančio jo kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;
3) neteko galios;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
4) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
58 straipsnis. Nedeklaruotas darbas ir atsakomybė už jį
1. Nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta:
1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai;
2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
3) darbuotojo darbo laikas naktį.
2. Prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
3. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą:
1) įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas;
2) skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1 200 eurų.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
4. Darbuotojai, kurių atliktos darbo funkcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nebuvo pažymėtos, turi teisę reikalauti jiems nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
59 straipsnis. Nedeklaruota savarankiška veikla ir jos teisinės pasekmės
1. Nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo:
1) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka;
2) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos.
2. Nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
60 straipsnis. Baudos skyrimas
1. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.
2. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
5. Šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
6. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
V SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ IR GINČŲ DĖL UŽIMTUMO RĖMIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR DARBO RINKOS PASLAUGŲ TEIKIMO NAGRINĖJIMAS
61 straipsnis. Atsakomybė
Nustačius, kad asmeniui buvo pritaikytos užimtumo rėmimo priemonės pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, asmens dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse išlaidos, kurios buvo finansuotos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir lėšomis, arba išlaidos, atsiradusios atlikus kitus neteisėtus veiksmus, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus arba duomenis, ir kitų kaltų asmenų.
62 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas
Ginčai dėl šio įstatymo taikymo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
63 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772
3. Darbdavių pasiūlymai ar paraiškos, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, priimami pagal jų pateikimo dieną galiojusias Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, taip pat sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios sutarčių sudarymo metu.
64 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galiu
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Lietuvos Respublikos
užimtumo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36).
2. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17).
3. 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24).
4. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/EB dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1).
5. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p. 375).
6. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).
______________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 63 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 13, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 31, 32, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39-1 straipsniu įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-890, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21492
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir 12, 20, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 straipsniu įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1729, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-19, i. k. 2018-20874
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1342 3 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2082, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07321
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 35, 56, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1 straipsniu įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2370, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12450
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT41-N12/2019, 2019-10-31, paskelbta TAR 2019-10-31, i. k. 2019-17396
Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 24 straipsnio 4 dalies 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2133, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08712
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 25, 35, 41, 42, 45, 47, 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-2 straipsniu įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 papildymo 5-1 straipsniu ir 24, 25, 35, 37, 41, 42, 44 straipsnių pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2846, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-09, i. k. 2020-07511
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1, 13, 24, 35, 37, 38, 39, 41, 42, 44, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2877, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09849
Nr. XIII-2882, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10371
3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
2. Šiame straipsnyje nustatyta išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vienam einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų veiklų skaičiaus.
4. Šiame straipsnyje nustatytos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo praėjo 2 mėnesiai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2882, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10371
2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti.
5. Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Asmeniui, kuris kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo, išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui paskiriama per 3 darbo dienas nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Užimtumo tarnyboje dienos. Sprendimą nutraukti išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimą Užimtumo tarnyba priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią suėjo 2 mėnesiai po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo, arba nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens neatitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2877, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09849
Nr. XIII-2882, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10371
6. Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – išmokų mokėtojas).
7. Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos.
8. Kreipimosi dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju.
9. Išmokų mokėtojo patiriamos išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2878, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09848
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 8, 10, 22, 24, 25, 37, 44, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2882, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10371
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1, 20, 25, 35, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 48-1 straipsniu įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3005, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-11, i. k. 2020-12829
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 41, 42, 44 ir 48-1 straipsnių pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3211, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15404
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 papildymo 5-2 straipsniu įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3164, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15497
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymas
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-35, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27343
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-131, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28988
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 38, 41, 42 ir 48-1 straipsnių pakeitimo įstatymas
121 straipsnis. Užimtumo ir darbo rinkos stebėsena
1. Užimtumo ir darbo rinkos stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas užimtumo rėmimo politikos subjektams priimti pagrįstus sprendimus. Užimtumo stebėseną, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Darbo rinkos stebėseną atlieka užimtumo rėmimo politiką formuojančios, jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios valstybės institucijos ir šią politiką įgyvendinančios institucijos ir įstaigos, nurodytos šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2370, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12450
2. Užimtumo stebėsena apima:
1) Lietuvos gyventojų užimtumo būklės, kaitos, tendencijų vertinimą, atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių, visuomenės ir ūkio poreikius;
2) Lietuvos gyventojų užimtumo prognozavimą;
3) užimtumo statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir statistinės informacijos skelbimą.
3. Darbo rinkos stebėsena apima:
1) darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaitą, padėties darbo rinkoje vertinimą ir jos pokyčių prognozavimą;
2) darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo ir efektyvumo vertinimą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-890, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21492
ANTRASIS SKIRSNIS
UŽIMTUMO RĖMIMO POLITIKĄ FORMUOJANTYS, JOS ĮGYVENDINIMĄ ORGANIZUOJANTYS, KOORDINUOJANTYS IR KONTROLIUOJANTYS BEI JĄ ĮGYVENDINANTYS SUBJEKTAI IR JŲ KOMPETENCIJA
301 straipsnis. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje
1. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas juridinis asmuo ar jo filialas (toliau – teikėjas).
2. Teikėjas, ketinantis teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) jam nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojamas, nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
2) neturi mokestinės nepriemokos arba turi ne didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), vykdo įsipareigojimus muitinei;
3) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus iki šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos nebuvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytus tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimus ar sąlygų užsiimti kita, negu atliekama pagal darbo sutartį, veikla sudarymą užsieniečiams, neturintiems leidimo užsiimti tokia veikla ir (ar) dokumento, patvirtinančio užsieniečio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje.
3. Sprendimą dėl teikėjo, ketinančio teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, atitikties šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriterijams priima Užimtumo tarnyba, gavusi šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, jos nustatyta tvarka.
4. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos tarp teikėjo ir darbdavio, ketinančio įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarant sutartį, kuria teikėjas įsipareigoja teikti nemokamas arba už atlyginimą tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, o darbdavys įsipareigoja įdarbinti trečiųjų šalių piliečius šio straipsnio 5 dalyje nurodytomis sąlygomis.
5. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiosios šalies piliečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia pats teikėjas pagal tarp teikėjo ir trečiosios šalies piliečio sudarytą sutartį, kuria įsipareigoja teikti nemokamas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ir pateikti darbo ieškančiam trečiosios šalies piliečiui darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti kitą darbą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
302 straipsnis. Įdarbinimo su pagalba paslaugos
1. Įdarbinimo su pagalba paslaugos gali būti teikiamos šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, Užimtumo tarnybos priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei, siekiant jiems individualiai suteikti pagalbą įsidarbinti ir (ar) įsitvirtinti darbo vietoje.
2. Įdarbinimo su pagalba paslaugas sudaro:
1) pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras;
2) lydimoji pagalba įsidarbinus.
3. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama siekiant užtikrinti komunikavimą tarp darbdavio ir asmens, kuriam dėl turimo neįgalumo reikalinga pagalba įsidarbinant. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama pagal poreikį ne daugiau kaip 8 valandas pas vieną darbdavį. Pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras vienos valandos įkainis negali viršyti 0,1 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.
4. Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama darbdavio ar neįgalaus asmens prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Lydimoji pagalba teikiama pagal poreikį, tačiau ne ilgiau negu 12 kalendorinių mėnesių nuo įsidarbinimo dienos. Lydimosios pagalbos vienos valandos įkainis negali viršyti 0,1 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.
5. Užimtumo tarnyba įdarbinimo su pagalba paslaugoms teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali pasitelkti trečiuosius asmenis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
481 straipsnis. Darbo paieškos išmoka
1. Teisę gauti darbo paieškos išmoką turi visas šias sąlygas atitinkantis Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs asmuo:
1) asmeniui suteiktas bedarbio statusas;
2) bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo priėmimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
3) asmens darbo sutartis ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai pasibaigė ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino;
4) asmuo neturi teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims skiriama ir mokama 33 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį mokama darbo paieškos išmoka, dydžio darbo paieškos išmoka.
3. Darbo paieškos išmoka mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį. Jeigu darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos darbo paieškos išmokos dydis proporcingai mažinamas.
4. Šiame straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas laikotarpiui, kurį asmeniui šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais sustabdytas bedarbio statusas.
5. Šiame straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) atšaukus Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui, praėjo vienas mėnuo;
2) asmuo nebeatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos darbo paieškos išmokai skirti ir mokėti;
3) asmuo pateikia Užimtumo tarnybai prašymą nutraukti darbo paieškos išmokos mokėjimą.
6. Darbo paieškos išmokas skiria, moka, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina, nutraukia Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl:
1) darbo paieškos išmokos skyrimo – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, darbo paieškos išmoką paskiriant nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos;
2) darbo paieškos išmokos mokėjimo sustabdymo – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aplinkybės, nurodytos šio straipsnio 4 dalyje, atsiradimo dienos, darbo paieškos išmokos mokėjimą sustabdant nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimo dienos;
3) darbo paieškos išmokos mokėjimo atnaujinimo – per 5 darbo dienas nuo aplinkybės, nurodytos šio straipsnio 4 dalyje, išnykimo dienos, darbo paieškos išmokos mokėjimą atnaujinant nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės išnykimo dienos;
4) darbo paieškos išmokos mokėjimo nutraukimo – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, atsiradimo dienos.
7. Kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatyta Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2846, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-09, i. k. 2020-07511
52 straipsnis. Vienkartinės ir periodinės išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną
1. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo turi teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:
1) žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra mažesnis negu 4 ekonominio dydžio vienetai;
2) yra deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (išskyrus deklaravusius vien tik ganyklas, pievas arba daugiametes žoles Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus DGP ir GPŽ kodais) už 2019 metus arba turi ne mažiau kaip vieną sąlyginį gyvūną, apskaičiuotą per 2019 m. laikotarpį;
3) jo deklaruota gyvenamoji vieta yra kaimo vietovėje;
4) nedirba ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;
5) negauna Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo išmokos;
6) negauna išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui pagal šio įstatymo 51 straipsnį.
2. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo turi teisę gauti periodinę 200 eurų išmoką už kalendorinį mėnesį, jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir dirba pagal darbo sutartį ar turi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, o jam priskaičiuotas darbo užmokestis yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą.
3. Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims vienkartinės ir periodinės išmokos išmokamos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos periodinės 200 eurų išmokos dydis proporcingai mažinamas.
4. Šiame straipsnyje nustatytas vienkartines ir periodines išmokas asmenims skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirtas išmokų mokėtojas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos pateiktą individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų sąrašą (toliau – sąrašas). Asmuo prašymą dėl vienkartinės ar periodinės išmokos paskyrimo pateikia savivaldybės administracijai pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą. Kai išmokų mokėtojas gauna sąrašą ir duomenis, patvirtinančius asmens atitiktį šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, asmeniui, kuris kreipėsi dėl vienkartinės ar periodinės išmokos paskyrimo, ši išmoka paskiriama per 10 darbo dienų. Sprendimą nutraukti periodinės išmokos asmenims mokėjimą išmokų mokėtojas priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną, arba nuo dienos, kurią sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas, arba nuo dienos, kurią išmokų mokėtojas gavo duomenų, patvirtinančių asmens neatitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms.
5. Šiame straipsnyje nustatytas periodines išmokas išieško išmokų mokėtojas. Periodinių išmokų išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos.
6. Kreipimosi dėl vienkartinės ir periodinės išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdančiam asmeniui, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru patvirtintuose Vienkartinės ir periodinės išmokos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju.
7. Išmokų mokėtojo patiriamos šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės ir periodinės išmokų mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
8. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės ir periodinės išmokos mokamos iš valstybės biudžeto.
TAR pastaba. Papildymas 52 straipsniu įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šiame straipsnyje numatytos vienkartinės ir periodinės išmokos skiriamos ir išmokamos individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurie nustatytus reikalavimus atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino laikotarpiu.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3211, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15404
53 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437
54 straipsnis. Valstybės lėšų finansinė kontrolė
1. Darbo rinkos paslaugoms ir užimtumo rėmimo priemonėms finansuoti ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti bei jų plėtrai finansuoti skirtų valstybės lėšų (valstybės biudžeto ir kitų šaltinių) finansinę kontrolę atlieka Valstybės kontrolė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437
2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip per 4 mėnesius viešai skelbia informaciją apie valstybės lėšų panaudojimą, nurodydama šių lėšų panaudojimą atskiroms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms ir užimtumo didinimo programoms įgyvendinti, nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti ir darbo rinkos paslaugoms teikti.
IV SKYRIUS
NELEGALUS DARBAS, NEDEKLARUOTAS DARBAS, NEDEKLARUOTA SAVARANKIŠKA VEIKLA IR UŽSIENIEČIŲ ĮDARBINIMO TVARKOS PAŽEIDIMAI
55 straipsnis. Institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę
Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2882, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10371
56 straipsnis. Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį
1. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:
1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;
2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2. Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai darbdavys žinojo, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo suklastoti.
4. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas;
3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
5. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas;
3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas;
4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį;
5) perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui.
6. Be šio straipsnio 5 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, gali būti taikomi:
1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas.
7. Jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikro darbo, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia tai, kad tiek šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino nevisiškai. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija taip pat skiria baudą rangovui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą rangovui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.
8. Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
9. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2 ir 3 punktuose ir 8 dalyje nurodytais atvejais laikoma, kad nelegalaus darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija ar darbuotojas įrodo didesnio darbo užmokesčio mokėjimą arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo trumpesnį nelegalaus darbo laikotarpį.
10. Šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
57 straipsnis. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos
1. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje;
11) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti dokumento, įrodančio jo kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;
3) neteko galios;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
4) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
58 straipsnis. Nedeklaruotas darbas ir atsakomybė už jį
1. Nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta:
1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai;
2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
3) darbuotojo darbo laikas naktį.
2. Prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
3. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą:
1) įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas;
2) skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1 200 eurų.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
4. Darbuotojai, kurių atliktos darbo funkcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nebuvo pažymėtos, turi teisę reikalauti jiems nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
59 straipsnis. Nedeklaruota savarankiška veikla ir jos teisinės pasekmės
1. Nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo:
1) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka;
2) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos.
2. Nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
60 straipsnis. Baudos skyrimas
1. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.
2. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
5. Šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
6. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
V SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ IR GINČŲ DĖL UŽIMTUMO RĖMIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR DARBO RINKOS PASLAUGŲ TEIKIMO NAGRINĖJIMAS
61 straipsnis. Atsakomybė
Nustačius, kad asmeniui buvo pritaikytos užimtumo rėmimo priemonės pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, asmens dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse išlaidos, kurios buvo finansuotos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir lėšomis, arba išlaidos, atsiradusios atlikus kitus neteisėtus veiksmus, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus arba duomenis, ir kitų kaltų asmenų.
62 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas
Ginčai dėl šio įstatymo taikymo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
63 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772
3. Darbdavių pasiūlymai ar paraiškos, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, priimami pagal jų pateikimo dieną galiojusias Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, taip pat sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios sutarčių sudarymo metu.
64 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galiu
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Lietuvos Respublikos
užimtumo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36).
2. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17).
3. 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24).
4. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/EB dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1).
5. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p. 375).
6. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).
______________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 63 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 13, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 31, 32, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39-1 straipsniu įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-890, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21492
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir 12, 20, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 straipsniu įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1729, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-19, i. k. 2018-20874
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1342 3 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2082, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07321
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 35, 56, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1 straipsniu įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2370, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12450
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT41-N12/2019, 2019-10-31, paskelbta TAR 2019-10-31, i. k. 2019-17396
Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 24 straipsnio 4 dalies 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2133, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08712
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 25, 35, 41, 42, 45, 47, 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-2 straipsniu įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 papildymo 5-1 straipsniu ir 24, 25, 35, 37, 41, 42, 44 straipsnių pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2846, 2020-04-07, paskelbta TAR 2020-04-09, i. k. 2020-07511
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1, 13, 24, 35, 37, 38, 39, 41, 42, 44, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2877, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09849
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2878, 2020-04-30, paskelbta TAR 2020-05-07, i. k. 2020-09848
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 8, 10, 22, 24, 25, 37, 44, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2882, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10371
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1, 20, 25, 35, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 48-1 straipsniu įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3005, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-11, i. k. 2020-12829
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 41, 42, 44 ir 48-1 straipsnių pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3211, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15404
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 papildymo 5-2 straipsniu įstatymas
121 straipsnis. Užimtumo ir darbo rinkos stebėsena
1. Užimtumo ir darbo rinkos stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas užimtumo rėmimo politikos subjektams priimti pagrįstus sprendimus. Užimtumo stebėseną, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Darbo rinkos stebėseną atlieka užimtumo rėmimo politiką formuojančios, jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios valstybės institucijos ir šią politiką įgyvendinančios institucijos ir įstaigos, nurodytos šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2370, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12450
2. Užimtumo stebėsena apima:
1) Lietuvos gyventojų užimtumo būklės, kaitos, tendencijų vertinimą, atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių, visuomenės ir ūkio poreikius;
2) Lietuvos gyventojų užimtumo prognozavimą;
3) užimtumo statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir statistinės informacijos skelbimą.
3. Darbo rinkos stebėsena apima:
1) darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaitą, padėties darbo rinkoje vertinimą ir jos pokyčių prognozavimą;
2) darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo ir efektyvumo vertinimą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-890, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21492
ANTRASIS SKIRSNIS
UŽIMTUMO RĖMIMO POLITIKĄ FORMUOJANTYS, JOS ĮGYVENDINIMĄ ORGANIZUOJANTYS, KOORDINUOJANTYS IR KONTROLIUOJANTYS BEI JĄ ĮGYVENDINANTYS SUBJEKTAI IR JŲ KOMPETENCIJA
301 straipsnis. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje
1. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas juridinis asmuo ar jo filialas (toliau – teikėjas).
2. Teikėjas, ketinantis teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) jam nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojamas, nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
2) neturi mokestinės nepriemokos arba turi ne didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), vykdo įsipareigojimus muitinei;
3) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus iki šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos nebuvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytus tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimus ar sąlygų užsiimti kita, negu atliekama pagal darbo sutartį, veikla sudarymą užsieniečiams, neturintiems leidimo užsiimti tokia veikla ir (ar) dokumento, patvirtinančio užsieniečio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje.
3. Sprendimą dėl teikėjo, ketinančio teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, atitikties šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriterijams priima Užimtumo tarnyba, gavusi šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, jos nustatyta tvarka.
4. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos tarp teikėjo ir darbdavio, ketinančio įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarant sutartį, kuria teikėjas įsipareigoja teikti nemokamas arba už atlyginimą tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, o darbdavys įsipareigoja įdarbinti trečiųjų šalių piliečius šio straipsnio 5 dalyje nurodytomis sąlygomis.
5. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiosios šalies piliečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia pats teikėjas pagal tarp teikėjo ir trečiosios šalies piliečio sudarytą sutartį, kuria įsipareigoja teikti nemokamas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ir pateikti darbo ieškančiam trečiosios šalies piliečiui darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti kitą darbą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
302 straipsnis. Įdarbinimo su pagalba paslaugos
1. Įdarbinimo su pagalba paslaugos gali būti teikiamos šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, Užimtumo tarnybos priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei, siekiant jiems individualiai suteikti pagalbą įsidarbinti ir (ar) įsitvirtinti darbo vietoje.
2. Įdarbinimo su pagalba paslaugas sudaro:
1) pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras;
2) lydimoji pagalba įsidarbinus.
3. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama siekiant užtikrinti komunikavimą tarp darbdavio ir asmens, kuriam dėl turimo neįgalumo reikalinga pagalba įsidarbinant. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama pagal poreikį ne daugiau kaip 8 valandas pas vieną darbdavį. Pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras vienos valandos įkainis negali viršyti 0,1 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.
4. Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama darbdavio ar neįgalaus asmens prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Lydimoji pagalba teikiama pagal poreikį, tačiau ne ilgiau negu 12 kalendorinių mėnesių nuo įsidarbinimo dienos. Lydimosios pagalbos vienos valandos įkainis negali viršyti 0,1 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.
5. Užimtumo tarnyba įdarbinimo su pagalba paslaugoms teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali pasitelkti trečiuosius asmenis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
481 straipsnis. Darbo paieškos išmoka
1. Teisę gauti darbo paieškos išmoką turi visas šias sąlygas atitinkantis Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs asmuo:
1) asmeniui suteiktas bedarbio statusas;
2) bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims skiriamos ir mokamos darbo paieškos išmokos dydžiai:
1) 33 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama, dydžio darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama asmenims, neturintiems teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos ar jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs;
2) 7 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama, dydžio darbo paieškos išmoka skiriama ir mokama asmenims, turintiems teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.
3. Darbo paieškos išmoka mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas trumpinamas tokiam laikotarpiui, kokiam darbo paieškos išmokos mokėjimas buvo sustabdytas šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju.
4. Darbo paieškos išmoka mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį. Kai darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos darbo paieškos išmokos dydis proporcingai mažinamas.
5. Šiame straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas laikotarpiu, kai asmeniui šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais sustabdytas bedarbio statusas.
6. Šiame straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) suėjo darbo paieškos išmokos mokėjimo terminas;
2) asmuo nebeatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos darbo paieškos išmokai skirti ir mokėti.
7. Darbo paieškos išmokas skiria, moka, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina, nutraukia Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl:
1) darbo paieškos išmokos skyrimo – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, darbo paieškos išmoką paskiriant nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos;
2) darbo paieškos išmokos mokėjimo sustabdymo – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aplinkybės, nurodytos šio straipsnio 5 dalyje, atsiradimo dienos, darbo paieškos išmokos mokėjimą sustabdant nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimo dienos;
3) darbo paieškos išmokos mokėjimo atnaujinimo – per 5 darbo dienas nuo aplinkybės, nurodytos šio straipsnio 5 dalyje, išnykimo dienos, darbo paieškos išmokos mokėjimą atnaujinant nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės išnykimo dienos;
4) darbo paieškos išmokos mokėjimo nutraukimo – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bent vienos iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, atsiradimo dienos.
8. Kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3005, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-11, i. k. 2020-12829
Nr. XIV-131, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28988
SEPTINTASIS SKIRSNIS
2020-08-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — art. 64
2020-07-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 24
2020-06-12
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 64, 42 y 3 más
2020-06-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 47, 25
2020-05-15
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 64, 42 y 11 más
2020-05-08
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 64, 24 y 6 más
2020-04-10
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 64, 42 y 9 más
2020-03-19
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 64, 42 y 5 más
2020-01-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 42, 12 y 10 más
2019-10-31
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 24, 22
2019-09-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 56, 57, 301, 1
2019-08-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 121, 64
2019-07-27
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 58, 35
2019-06-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 1
2019-01-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 64, 38 y 11 más
2018-10-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 16, 44, 42 y 24 más
2018-02-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 121, 12, 36 y 3 más
2018-01-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 40
2017-07-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą