Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymas

Atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami investuotojo reikalavimu.

Daugiašalė prekybos sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Finansinių priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.

Finansinių priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Finansuojamasis kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – finansuojamasis subjektas) – kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas, atitinkantis šias sąlygas:

Finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – finansuojantysis subjektas) – kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas, kuris ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų investuoja į finansuojamąjį subjektą, laikydamasis šio įstatymo VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

Glaudūs ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Grynieji aktyvai – investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir investicinio fondo ar investicinės bendrovės įsipareigojimų skirtumas.

Įmonės kontrolė (toliau – kontrolė) – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcijos išleidžiamos ir išperkamos šio įstatymo nustatyta tvarka. Šiame įstatyme vartojama investicinės bendrovės sąvoka apima investicinę kintamojo kapitalo bendrovę ir uždarojo tipo investicinę bendrovę, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

Investicinė bendrovė-valdytoja – investicinė bendrovė, kurioje sudaryti valdymo organai ir valdymas neperduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – investicinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti savo akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali būti tik atvirojo tipo. Šiame įstatyme vartojama investicinės kintamojo kapitalo bendrovės sąvoka apima investicinę kintamojo kapitalo bendrovę, kurios valdymas perduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei, ir investicinę kintamojo kapitalo bendrovę-valdytoją, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

Investicinės priemonės:

Investicinis fondas – kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės patikėjimo teise valdomas turtas, į kurį reikalavimo teises turi investicinių vienetų savininkai (fondo dalyviai) proporcingai kiekvienam investicinių vienetų savininkui (fondo dalyviui) priklausančių investicinių vienetų skaičiui. Investicinis fondas neturi juridinio asmens statuso ir nėra laikomas organizacija. Šiame įstatyme vartojama investicinio fondo sąvoka apima atvirojo tipo ir uždarojo tipo investicinius fondus, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

Investicinis vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo patvirtinami investicinio fondo įsipareigojimai šio vertybinio popieriaus savininkui (fondo dalyviui).

Investicinių priemonių portfelis – kolektyvinio investavimo subjekto turimų investicinių priemonių rinkinys.

Investicinių vienetų ar akcijų platinimas (toliau – platinimas) – tiesioginis ar netiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas.

Investuotojas – kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis ar potencialus dalyvis.

Įsigyjantysis asmuo – tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį nusprendęs fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys.

Išvestinės finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Kartu veikiantys asmenys – du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimos kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies.

Kita valstybė narė – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

Kitos valstybės narės priežiūros institucija – kompetentinga kitos valstybės narės institucija, pagal toje valstybėje narėje galiojančių teisės aktų nuostatas atliekanti šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas toje kitoje valstybėje narėje.

Klientas – fizinis ar juridinis asmuo arba bet kuris kitas subjektas (įskaitant kolektyvinio investavimo subjektą), kuriam kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė-valdytoja teikia paslaugas.

Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių tikslas – platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.

Kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas šio įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka.

Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo investicinio vieneto savininkas ar investicinės bendrovės akcininkas.

Kolektyvinio investavimo subjekto priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje platinami kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, bet kuri nėra kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė.

Kolektyvinio investavimo subjekto prospektas (toliau – prospektas) – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie platinamus kolektyvinio investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius.

Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės įstatai.

Kolektyvinio investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymas – kolektyvinio investavimo subjekto:

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių, kurių valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymas.

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės buveinės valstybė narė (toliau – valdymo įmonės buveinės valstybės narė) – valstybė narė, kurioje įregistruota valdymo įmonės buveinė. Jeigu valdymo įmonė pagal valstybės narės, kurioje ji įsteigta, teisę neturi registruotos buveinės, – valstybė narė, kurioje yra valdymo įmonės buveinė.

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis (toliau – valdymo įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis) – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme nustatytą pareigą pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą ir asmens turimų balsų skaičiavimo tvarką.

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės priimančioji valstybė narė (toliau – valdymo įmonės priimančioji valstybė narė) – valstybė narė, kurioje valdymo įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia paslaugas nesteigdama filialo, bet kuri nėra valdymo įmonės buveinės valstybė narė.

Lyginamasis indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža.

Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Neprofesionalusis investuotojas – neprofesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Netiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas – pagal susitarimą su investicinius vienetus arba akcijas platinančiu subjektu vykdoma valdymo įmonės arba investicinės bendrovės-valdytojos veikla, apimanti jų pačių valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą tik per tą subjektą.

Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas – dokumentas, kuriame investuotojams pateikiama svarbiausia informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą ir jo valdymo įmonę.

Patronuojamoji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Patronuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Patvarioji laikmena – priemonė, kuri suteikia galimybę investuotojui saugoti ir be pakeitimų atkurti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad ji būtų prieinama per visą informacijos paskirtį atitinkantį laikotarpį.

Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius.

Perleidžiamieji vertybiniai popieriai – šie kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai popieriai:

Pinigų rinkos priemonės:

Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų bei Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka atliekantis kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas.

Profesionalusis investuotojas – profesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Siūlomasis įsigijimas – numatomas valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas arba padidinimas, dėl kurio įsigyjančiajam asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to asmens patronuojamąja įmone.

Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio vienintelis tikslas – platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šio įstatymo VIII skyriuje nurodytą turtą, vadovaujantis to kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija, ir kuris nėra suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas.

Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio vienintelis tikslas – platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriaus pirmajame skirsnyje nurodytą likvidų turtą ir kurio investiciniai vienetai arba akcijos turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.

Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio turtas padalytas į atskirus subfondus.

Tiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas – valdymo įmonės veikla, kai ji pati, nesinaudodama platintojų paslaugomis, savo ar investuotojo iniciatyva platina investuotojams savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, neteikdama investuotojui konsultacijos dėl investavimo į kitas finansines priemones.

Tiesioginis lemiamas poveikis įmonei – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra valstybė narė.

Trečiosios valstybės priežiūros institucija – kompetentinga trečiosios valstybės institucija, pagal toje valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas atliekanti kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas savo valstybėje.

Uždarojo tipo investicinė bendrovė – investicinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, kurios nėra išperkamos investuotojo reikalavimu iki tos investicinės bendrovės įstatuose nustatyto jos veiklos laikotarpio pabaigos arba kol sueis kitas jos įstatuose iš anksto nustatytas terminas, arba atsiras kitos įstatymų nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsiranda pareiga išpirkti akcijas. Šiame įstatyme vartojama uždarojo tipo investicinės bendrovės sąvoka apima uždarojo tipo investicinę bendrovę, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, ir uždarojo tipo investicinę bendrovę-valdytoją, jeigu konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

Uždarojo tipo investicinis fondas – investicinis fondas, kurio investiciniai vienetai nėra išperkami investuotojo reikalavimu iki jo taisyklėse nustatyto jo veiklos laikotarpio pabaigos arba kol sueis kitas šiose taisyklėse iš anksto nustatytas terminas, arba atsiras kitos įstatymų nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsiranda pareiga išpirkti investicinius vienetus.

Vadovai – valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir depozitoriumo vadovas (administracijos vadovas), valdybos nariai ir stebėtojų tarybos nariai.

Valstybė narė – valstybė Europos Sąjungos narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme ir Vertybinių popierių įstatyme.

Verstis valdymo įmonės veikla turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti terminus „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“, kitokias šių terminų gramatines formas arba žodžių junginius su šiais terminais.

Verstis suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu turi teisę ir uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė ar kitokios teisinės formos subjektas, turintis kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją, suteikiančią jai teisę valdyti suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

Verstis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos veikla gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos veiklos licenciją. Verstis uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos veikla gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos išduotą uždarojo tipo investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją. Veikti kaip investicinė bendrovė, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros institucijos šios investicinės bendrovės valdymo įmonei išduotą leidimą patvirtinti investicinės bendrovės įstatus ir pasirinkti depozitoriumą.

Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – šio įstatymo nustatytų investicinių fondų ir (arba) investicinių bendrovių, kurių valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymu ir teikti šias paslaugas kitiems kolektyvinio investavimo subjektams, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla:

Valdymo įmonė negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų paslaugų.

Investicinė bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turto, kitų kolektyvinio investavimo subjektų, teikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų paslaugų ar verstis šiame įstatyme nenustatyta veikla.

Bent vieną suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ar pensijų fondą valdanti valdymo įmonė negali verstis kita šiame įstatyme nenustatyta veikla.

Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms netaikomas šio įstatymo VII skyrius.

Valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 16 ir 28–31 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai. Taikant pirmiau minėtus Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Valdymo įmonės veiklos licenciją pagal šį įstatymą gavusi valdymo įmonė taip pat turi teisę valdyti kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtus pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, jeigu tokia teisė numatyta valdymo įmonės veiklos licencijoje.

Tik investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti terminus „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė-valdytoja“ arba „uždarojo tipo investicinė bendrovė-valdytoja“, „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“, „uždarojo tipo investicinė bendrovė“, kitas šių terminų gramatines formas, šių terminų santrumpas „IKKB“, „UTIB“ arba kitus žodžių junginius su šiais terminais. Investicinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa „AB“ neprivalomi.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime ir dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais subjektais, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodytos informacijos, turi būti nurodyta, kad ši bendrovė yra investicinė kintamojo kapitalo bendrovė. Uždarojo tipo investicinės bendrovės pavadinime ir dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais subjektais, be Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodytos informacijos, turi būti nurodyta, kad ši bendrovė yra uždarojo tipo investicinė bendrovė.

Valdymo įmonė privalo turėti ne mažesnį kaip 125 000 eurų pradinį kapitalą.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė-valdytoja privalo turėti ne mažesnį kaip 300 000 eurų pradinį kapitalą.

Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos pradinį kapitalą sudaro vienos ar daugiau 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavų lėšų dalių suma.

Valdymo įmonės nuosavos lėšos, kaip jos apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte, turi nuolat būti ne mažesnės už didesnį iš šių dydžių:

Valdymo įmonės nuosavų lėšų dydžio apskaičiavimo taisykles nustato priežiūros institucija.

Jeigu valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, valdymo įmonė privalo turėti papildomą nuosavų lėšų sumą. Ši papildoma nuosavų lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip 0,02 procento sumos, kuria kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, tačiau reikalaujamas pradinis kapitalas kartu su papildoma nuosavų lėšų suma negali viršyti 10 milijonų eurų.

Valdymo įmonė gali neturėti iki 50 procentų šio straipsnio 6 dalyje nurodytos papildomos nuosavų lėšų sumos, jeigu ji naudojasi trūkstamos sumos dydžio valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos suteikta garantija ar draudimo įmonės laidavimu. Valdymo įmonė privalo pateikti tokios garantijos ar laidavimo dokumentą priežiūros institucijai. Garantijos ar laidavimo dokumentas gali būti pateiktas ir iš trečiojoje valstybėje įsteigtos kredito įstaigos ar draudimo įmonės, kai trečiojoje valstybėje galioja veiklos riziką ribojančios taisyklės, kurios, priežiūros institucijos nuomone, tolygios nustatytosioms Europos Sąjungos teisės.

Nustatant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių portfelių vertę, įtraukiama visų valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus, kurių vieną ar daugiau valdymo funkcijų valdymo įmonė pavedė atlikti kitai įmonei, investicinių priemonių portfelių vertė. Nustatant investicinių priemonių portfelių vertę, nėra įtraukiama kolektyvinio investavimo subjektų, kuriems valdymo įmonė paslaugas teikia kaip šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka pavedimą priėmusi įmonė, investicinių priemonių portfelių vertė.

Šio straipsnio 1, 4–8 dalys netaikomos investicinėms bendrovėms-valdytojoms. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma uždarojo tipo investicinėms bendrovėms-valdytojoms.

Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, ketinanti verstis valdymo įmonės veikla, ar akcinė bendrovė, ketinanti veikti kaip investicinė bendrovė-valdytoja, priežiūros institucijai turi pateikti prašymą gauti veiklos licenciją. Kartu su prašymu pateikiamas numatomos vykdyti veiklos planas, kuriame aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys, pateikiama bendrovės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Akcinė bendrovė, ketinanti veikti kaip investicinė bendrovė-valdytoja, kartu su prašymu papildomai turi pateikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus dokumentus. Veiklos licencijai gauti būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą turimą informaciją apie licenciją siekiančios gauti bendrovės akcininkus, įskaitant asmens duomenis, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, teistumą, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

Priežiūros institucija išduoda licenciją, jeigu:

Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją priežiūros institucija pareiškėjui turi pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo dienos. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo dienos. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija privalo kreiptis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:

Priežiūros institucija, vertindama licencijos siekiančios valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkų tinkamumą ir valdymo įmonės, investicinės bendrovės-valdytojos tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją, kvalifikaciją ir darbo patirtį, privalo kreiptis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

Apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

Valdymo įmonė, ketinanti teikti paslaugas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir (arba) 3 punktuose, ir (arba) valdyti kolektyvinio investavimo subjektus, kurie nėra nurodyti jos veiklos licencijoje, turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją pateikdama prašymą dėl valdymo įmonės veiklos licencijos papildymo. Kartu su prašymu ji pateikia priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatytą informaciją, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad valdymo įmonė atitinka tokiai veiklai vykdyti taikomus reikalavimus.

Priežiūros institucija priima sprendimą papildyti valdymo įmonės veiklos licenciją, jeigu tenkinami atitinkamai šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies ir (arba) šio straipsnio 3 dalies 1, 5, 6, 8, 9, 10 ir 13 punktuose nustatyti reikalavimai.

Papildant valdymo įmonės veiklos licenciją nėra vertinama valdymo įmonės vadovų ir kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkų atitiktis šio įstatymo nustatytiems reikalavimams, išskyrus valdymo įmonės vadovų kvalifikacijos ir darbo patirties vertinimą ketinamos vykdyti veiklos aspektu. Keičiantis valdymo įmonės vadovams ir kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkams taikomi šio įstatymo 9 ir 10 straipsniai.

Apie sutikimą ar atsisakymą papildyti licenciją priežiūros institucija pareiškėjui turi pranešti per 2 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo dienos. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo dienos. Atsisakymas papildyti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Papildant licenciją šio straipsnio 2 ir 7 dalys taikomos mutatis mutandis.

Šio straipsnio 8–12 dalys investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomos.

Asmens duomenys turi būti tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Kai yra šio įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, priežiūros institucija turi teisę sustabdyti valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą.

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą, jeigu:

Priežiūros institucija panaikina valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą, jeigu:

Sprendimas panaikinti veiklos licencijos galiojimą turi būti motyvuotas raštu. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu nedelsdama pranešti valdymo įmonei.

Kolektyvinio investavimo subjektas gali pradėti veikti tik po to, kai jis ar jo valdymo įmonė gauna išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą. Su prašymu dėl leidimo išdavimo kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją apie depozitoriumo vadovus (jų atstovus).

Priežiūros institucijai kartu su prašymu dėl leidimo išdavimo pateikiami investicinės bendrovės įstatai turi būti Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti tos bendrovės steigėjų ar akcininkų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas tik tada, kai priežiūros institucijai pateikiamas pranešimas apie įstatų įregistravimą Juridinių asmenų registre.

Kai Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ketina valdyti kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, kolektyvinio investavimo subjektas gali pradėti veikti tik po to, kai valdymo įmonė gauna išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir leidimą valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą. Su prašymu dėl leidimo išdavimo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, valdymo įmonės prašymą valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją apie depozitoriumo vadovus (jų atstovus).

Priežiūros institucija išduoda leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu:

Apie leidimo išdavimą arba atsisakymą jį išduoti priežiūros institucija pareiškėjui turi pranešti per 2 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo dienos.

Priežiūros institucija nustato, ar suteikti išankstinį leidimą patvirtinti investicinės bendrovės-valdytojos įstatus ir pasirinkti depozitoriumą, spręsdama dėl veiklos licencijos investicinei bendrovei-valdytojai išdavimo šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytais terminais. Veiklos licencija, išduota investicinei bendrovei-valdytojai, apima išankstinį priežiūros institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto – investicinės bendrovės-valdytojos – steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą.

Investicinė bendrovė, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, turi teisę šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis dėl investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licencijos. Investicinės bendrovės sutartis su valdymo įmone pasibaigia priežiūros institucijos sprendimo suteikti investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją dieną.

Kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo vadovo kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Depozitoriumo vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka.

Valdymo įmonėje turi būti sudaroma valdyba. Valdymo įmonėje, šio įstatymo nustatyta tvarka priskiriamoje prie svarbių, turi būti sudaroma ir stebėtojų taryba.

Investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas, atsako už Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą.

Visuotinis investicinės bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, nepaisant to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems akcininkams priklausančios akcijos.

Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias tinkamai eiti pareigas. Bent du iš jų turi turėti darbo patirties investavimo strategijų, kurias įgyvendintų jo valdomi kolektyvinio investavimo subjektai, srityje. Vertinant vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputaciją mutatis mutandis taikomos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 41 dalies nuostatos. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

Valdymo įmonė privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus valdymo įmonės vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų pasikeitimus ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti ar planuojami rinkti vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimus. Išrinkti valdymo įmonės vadovai ir paskirti investicinius sprendimus priimantys asmenys gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms.

Priežiūros institucija turi teisę nepritarti išrinktų vadovų ir numatomų paskirti investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūroms, jeigu šie asmenys neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų ar investicinius sprendimus priimančių asmenų pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam valdymo įmonės valdymui.

Priežiūros institucija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų vadovų ir numatomų paskirti investicinius sprendimus priimančių asmenų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

Jeigu investicinėje bendrovėje, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, sudaroma stebėtojų taryba, jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimai.

Įsigyjantysis asmuo turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 20 dalyje nustatytus padarinius.

Įsigyjantysis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą, nurodydamas ketinamos įsigyti valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, ir pateikti pagrindimo dokumentus ir kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.

Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausančią valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, jeigu dėl planuojamo valdymo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens patronuojamąja įmone, turi pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamos perleisti ar sumažinti valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį.

Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomąjį įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše dokumentai ir duomenys turi būti nurodomi laikantis proporcingumo principo ir turi būti pritaikyti įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti. Sąraše neturi būti nurodomi dokumentai ir duomenys, kurie nėra būtini įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.

Priežiūros institucija, gavusi įsigyjančiojo asmens pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą ir visus vertinimui atlikti reikalingus dokumentus ir duomenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 6 dalį gavusi papildomų dokumentų ir duomenų, ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, gavimo atlieka vertinimą.

Siūlomojo įsigijimo vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, turi teisę prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir duomenų reikia.

Siūlomojo įsigijimo vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia šio straipsnio 6 dalyje nurodytą prašymą pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančiojo asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to, priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų tokiu atveju, kai įsigyjantysis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama trečiojoje valstybėje arba kai įsigyjančiajam asmeniui netaikoma priežiūra pagal kitų valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.

Nagrinėdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančiojo asmens ir siūlomojo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų valdymo įmonės, kurios kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančiojo asmens poveikį valdymo įmonei, įsigyjančiojo asmens tinkamumą ir siūlomojo įsigijimo finansinį patikimumą vertina pagal visus šiuos kriterijus:

Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomos įsigyti valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydžio ir nenagrinėja siūlomojo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.

Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomajam įsigijimui tik remdamasi šio straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantysis asmuo pateikia ne visus pagal šio straipsnio 4 dalį priežiūros institucijos nustatytus dokumentus ar duomenis ar pagal šio straipsnio 6 dalį priežiūros institucijos paprašytus papildomus dokumentus ir duomenis.

Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomojo įsigijimo, konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantysis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojančioji įmonė ar kontroliuojantysis asmuo. Priežiūros institucija konsultuodamasi prašo kitų valstybių narių priežiūros institucijų pateikti visą įsigyjančiojo asmens tinkamumui ir siūlomojo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitų valstybių narių priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo iniciatyva.

Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomajam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomajam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša apie tai įsigyjančiajam asmeniui.

Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomajam įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įgyvendinimo terminą.

Jeigu priežiūros institucija, baigusi vertinimą, priima sprendimą prieštarauti siūlomajam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai įsigyjančiajam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.

Priežiūros institucijos sprendime dėl siūlomojo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 12 dalį gautos kitų valstybių narių priežiūros institucijų nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomajam įsigijimui gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje paskelbia sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar yra gautas įsigyjančiojo asmens sutikimas, ar negautas. Skelbiant sprendimą, asmens duomenys neskelbiami. Priežiūros institucija turi teisę savo interneto svetainėje neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.

Jeigu priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomąjį įsigijimą toje pačioje valdymo įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančiųjų asmenų.

Jeigu valdymo įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įsigijimą ar netekimą, dėl kurio valdymo įmonės akcininkų turima kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis peržengia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.

Jeigu įsigyjančiųjų asmenų daromas poveikis kelia grėsmę patikimam ir skaidriam valdymo įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už valdymo įmonės valdymą.

Asmens, įsigijusio valdymo įmonės kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba padidinusio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomajam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomajam įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomajam įsigijimui arba kai iki vertinimo laikotarpio pabaigos priežiūros institucija nepriima sprendimo prieštarauti siūlomajam įsigijimui.

Šis straipsnis netaikomas investicinėms bendrovėms-valdytojoms.

Valdymo įmonė privalo nuolat laikytis šių reikalavimų:

Valdymo įmonė, turinti teisę teikti paslaugas, nustatytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, klientų lėšas į savo valdomus investicinius fondus ar investicines bendroves gali investuoti tik tinkamai laikydamasi šiame įstatyme nustatytų interesų konfliktų valdymo reikalavimų ir juos detalizuojančių įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų, o kai teikiama šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta paslauga, – ir gavusi išankstinį aiškiai išreikštą rašytinį kliento sutikimą.

Valdymo įmonės, turinčios teisę teikti paslaugą, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsipareigojimai investuotojams draudžiami Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valdymo įmonė atsako už savo pačios ir savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto veiklos, taip pat investuotojams ir priežiūros institucijai pateikiamos informacijos, dokumentų ir duomenų atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams ir šio įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams, šios informacijos, dokumentų ir duomenų tarpusavio suderinamumą, teisingumą ir tinkamą pateikimą.

Valdymo įmonė privalo nustatyti vadovų, už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimų nustatymo politiką.

Valdymo įmonė privalo nustatyti darbuotojų, kurių gaunamas atlyginimas yra vadovų ir už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimo dydžio ir kurių profesinė veikla turi esminį poveikį valdymo įmonei ar jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos pobūdžiui, atlyginimų nustatymo politiką.

Atlyginimų nustatymo politika turi užtikrinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą ir jį skatinti.

Atlyginimų nustatymo politika neturi būti skatinama prisiimti papildomą riziką, kuri nesuderinama su valdomo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose pateikiama informacija.

Atlyginimų nustatymo politika turi atitikti šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo taisyklių reikalavimus.

Valdymo įmonė, kuri yra svarbi dėl savo arba savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo, privalo sudaryti atlygio komitetus. Atlygio komiteto nariais, kai sudaryti atlygio komitetą yra privaloma, gali būti tik stebėtojų tarybos nariai. Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis valdymo įmonė priskiriama prie svarbių pagal šio straipsnio nuostatas. Atlygio komitetą savo nuožiūra gali sudaryti ir prie svarbių nepriskirta valdymo įmonė. Atlygio komitetų sudarymo tvarką, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, valdymo įmonės nustato savo vidaus dokumentuose.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti investuotojų (klientų) skundus (prašymus), susijusius su valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teikiamomis paslaugomis (toliau – skundai).

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo išnagrinėti rašytinį investuotojo (kliento) skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė investuotojas (klientas) ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių valdymo įmonė ar investicinė bendrovė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio investuotojas (klientas) gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė investuotojų (klientų) skundus nagrinėja neatlygintinai.

Valdymo įmonė savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti kitam subjektui privalo veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais.

Valdymo įmonė savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti kitam subjektui privalo veikti taip, kad būtų pasiektas kolektyvinio investavimo subjektui geriausias įmanomas rezultatas, atsižvelgiant į investavimo objektų kainą, investicinio sprendimo įvykdymo išlaidas, greitį, investicinio sprendimo įvykdymo ir atsiskaitymų tikimybę, investicinio sprendimo dydį, turinį ir kitas investiciniam sprendimui įvykdyti svarbias aplinkybes.

Valdymo įmonė, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, turi nustatyti ir įgyvendinti veiksmingas priemones, tarp jų investicinių sprendimų vykdymo politiką, leidžiančią pasiekti kolektyvinio investavimo subjektui geriausią įmanomą rezultatą vykdant investicinį sprendimą šio subjekto sąskaita, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas priemones, skirtas investicinių sprendimų vykdymo politikai įgyvendinti.

Investicinių sprendimų vykdymo politikos apraše prie kiekvienos finansinių priemonių klasės turi būti nurodyti subjektai, kuriems gali būti perduodami vykdyti investiciniai sprendimai dėl atitinkamų finansinių priemonių. Valdymo įmonė gali perduoti vykdyti investicinius sprendimus tik laikydamasi visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Valdymo įmonė privalo:

Valdymo įmonė, atsižvelgdama į vykdomos veiklos ir valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, privalo:

Valdymo įmonė privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti priežiūros institucijai apie visus esminius rizikos valdymo proceso pasikeitimus, turinčius įtakos valdymo įmonės rizikos valdymo proceso patikimumui ir veiksmingumui.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, stebi valdymo įmonės kredito rizikos vertinimo procesų tinkamumą, įskaitant nuorodų į kredito reitingus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo politikos apraše naudojimo vertinimą atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus. Prireikus priežiūros institucija skatina mažinti tokių nuorodų daromą poveikį, siekdama, kad būtų mažiau automatiškai pasikliaunama tokiais kredito reitingais.

Valdymo įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, tarptautiniais apskaitos standartais.

Kolektyvinio investavimo subjektų, įskaitant investicines bendroves-valdytojas, buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, nustatyta tvarka.

Kolektyvinio investavimo subjekto metų veiklos ataskaitoje privalo būti pateikiama:

Valdymo įmonės pelno paskirstymo tvarką reglamentuoja Finansų įstaigų įstatymas.

Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų finansinių ataskaitų rinkinio ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio auditui (toliau – auditas) ir jo atlikimo tvarkai taikomi Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenys turi būti audituoti. Audito įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą. Kolektyvinio investavimo subjekto finansinių ataskaitų audito ataskaitoje auditorius turi nurodyti visus atliekant auditą nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus ir pateikti informaciją apie tai, ar:

Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra naikinamas ar likviduojamas, auditorius pateikia informaciją apie tai, ar: