LegalizeLietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymas
1) per laikotarpį nuo paskutinės finansinių ataskaitų audito ataskaitos sudarymo iki kolektyvinio investavimo subjekto panaikinimo ar likvidavimo (jeigu tas laikotarpis ilgesnis kaip vienas mėnuo) buvo teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;
2) turtas investuotas pagal kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus;
3) kolektyvinio investavimo subjekto panaikinimas arba likvidavimas buvo įvykdytas nepažeidžiant šio įstatymo reikalavimų.
Priežiūros institucijos reikalavimu valdymo įmonė privalo pateikti paaiškinimus dėl savo ar savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto, o auditorius – paaiškinimus dėl nustatytų šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimų.
Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės ar kolektyvinio investavimo subjekto auditą ar kitą Finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytą veiklą, privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie nustatytas aplinkybes ar faktus, kurie gali:
1) iš esmės pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą, arba
2) trukdyti valdymo įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba
3) sudaryti pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansinių ataskaitų rinkinį ar formuoti sąlyginę nuomonę.
Auditorius taip pat privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti priežiūros institucijai apie faktus ir aplinkybes, nurodytus šio straipsnio 9 dalyje, kurie paaiškėja atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su valdymo įmone, auditą.
Priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje nustatyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu, todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų padarinių.
Auditorius, atlikdamas valdymo įmonės, jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto auditą, privalo laikytis šio įstatymo 19 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtuose šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos.
Šio straipsnio 1 ir 4 dalys investicinėms bendrovėms-valdytojoms netaikomos.
17 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus valdymo įmonėje ir depozitoriume
Valdymo įmonė ir depozitoriumas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, leidžiančios jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu valdymo įmonėje ar depozitoriume atsakingam asmeniui pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Šioms priemonėms įdiegti valdymo įmonė ir depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai.
18 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus valdymo įmonėje ir depozitoriume
Valdymo įmonė ir depozitoriumas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, leidžiančios jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu valdymo įmonėje ar depozitoriume atsakingam asmeniui pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Šioms priemonėms įdiegti valdymo įmonė ir depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai.
19 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus
Priežiūros institucija nustato:
1) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką;
2) valdymo įmonių veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir atlikimo tvarką;
3) periodinių ataskaitų, statistinių duomenų ataskaitų, kitų priežiūrai skirtų ataskaitų, prospekto, pagrindinės informacijos investuotojams dokumento ir kitos privalomai teiktinos informacijos turinį ir formą, taip pat jų ir finansinių ataskaitų pateikimo tvarką;
4) grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principus ir tvarką;
5) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus detalizuojančias tvarkas;
6) sandorio šalies rizikos tikrinant, ar laikomasi diversifikavimo reikalavimų, skaičiavimo tvarką;
7) šiame įstatyme nustatytų leidimų ir licencijų išdavimo tvarką;
8) kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką;
9) valdymo įmonės rizikos vertinimo ir valdymo tvarką;
10) kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų platinimo tvarką;
11) kolektyvinio investavimo subjektų jungimo, finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros taisykles;
12) valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo tvarką;
13) valdymo įmonių atlyginimų nustatymo politikos turiniui ir jos rengimui, įgyvendinimui ir atskleidimui taikomus principus;
14) kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus tvarką bei pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą;
15) valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų vertinimo tvarką.
20 straipsnis. Pareiga gauti priežiūros institucijos leidimą
Priežiūros institucijos išankstinis leidimas reikalingas:
1) kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentams patvirtinti, pakeisti ar papildyti;
2) depozitoriumui ar valdymo įmonei pasirinkti ar pakeisti;
3) kolektyvinio investavimo subjekto valdymui perduoti kitai valdymo įmonei;
4) Lietuvos Respublikoje įsteigtiems specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ar suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik Lietuvos Respublikoje, jungti;
5) Lietuvos Respublikoje įsteigtam po jungimo pasibaigsiančiam kolektyvinio investavimo subjektui jungti (kai jungiami Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ar Lietuvos Respublikoje įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitoje valstybėje narėje);
6) valdymo įmonei reorganizuoti, atskirti ar pertvarkyti;
7) kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą;
8) Lietuvos Respublikoje įsteigtam kolektyvinio investavimo subjektui, ketinančiam tapti finansuojančiuoju subjektu, viršyti šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą;
9) kai finansuojamasis subjektas panaikinamas ar likviduojamas, jungiamas ar skaidomas, ne mažiau kaip 85 procentams Lietuvos Respublikoje įsteigto finansuojančiojo subjekto grynųjų aktyvų investuoti į kito pasirinkto finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;
10) Lietuvos Respublikoje įsteigtam finansuojančiajam subjektui po finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo ir toliau būti finansuojamojo subjekto ar kito pasirinkto kolektyvinio investavimo subjekto finansuojančiuoju subjektu.
Priežiūros institucija leidimo gali neduoti tik tuo atveju, jeigu tai prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus.
Jeigu priežiūros institucija, gavusi atitinkamą prašymą, per 20 darbo dienų nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas laikomas duotu, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
21 straipsnis. Valdymo įmonės teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei
Valdymo įmonė, siekdama veiksmingesnio valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei (įgaliotiniui), turinčiai (turinčiam) teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tokį ketinimą prieš įsigaliojant susitarimui dėl valdymo funkcijų perdavimo privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodoma šį pavedimą priimanti įmonė (įgaliotinis) ir jai (jam) ketinamų pavesti valdymo funkcijų sąrašas. Jeigu valdymo įmonė valdo bent vieną kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, priežiūros institucija, gavusi valdymo įmonės pranešimą, apie ketinimą pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų kitai įmonei (įgaliotiniui) prieš įsigaliojant susitarimui dėl valdymo funkcijų perdavimo praneša suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.
Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų kitai įmonei (įgaliotiniui) galima tik tuo atveju, jeigu:
1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę, taip pat jeigu tai nepakenks investuotojų interesams;
2) priežiūros institucija su atitinkama trečiosios valstybės, kurioje licencijuotai valdymo įmonei pavedama atlikti dalį valdymo funkcijų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi informacija;
3) valdymo įmonės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti įmonės (įgaliotinio), kuriai (kuriam) pavesta atlikti dalį valdymo funkcijų, veiklą;
4) valdymo įmonė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti įmonei (įgaliotiniui), kuriai (kuriam) pavesta atlikti dalį valdymo funkcijų, papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;
5) įmonės (įgaliotinio) vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias įmonei (įgaliotiniui) tinkamai atlikti nurodytas funkcijas. Įmonės (įgaliotinio) vadovų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į jų išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Įmonės (įgaliotinio) vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka;
6) prospekte nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitai įmonei (įgaliotiniui).
Valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitai įmonei (įgaliotiniui) atlikti tiek savo valdymo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių sprendimų priėmimo funkciją pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą, ar kitoms įmonėms, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės kolektyvinio investavimo subjekto ar dalyvių interesais.
Tai, kad dalis funkcijų pavesta atlikti kitai įmonei (įgaliotiniui), neatleidžia valdymo įmonės nuo atsakomybės.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai valdymo įmonėms, valdančioms specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus, kiek tai susiję su jų valdomais specialiaisiais kolektyvinio investavimo subjektais, taikomi tuo atveju, kai kitai įmonei (įgaliotiniui) pavedama atlikti investicijų valdymo (investicinių priemonių portfelio valdymo ir su tuo susijusios rizikos valdymo), investicinių vienetų ar akcijų platinimo funkcijas. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi be išlygų.
22 straipsnis. Draudimas perleisti investicinį fondą sudarantį ar investicinei bendrovei priklausantį turtą
Investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovams, darbuotojams ir jų sutuoktiniams. Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje numatytų asmenų turtą įsigyti.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai taikomi investicinės bendrovės vadovams, darbuotojams ir jų sutuoktiniams.
Valdymo įmonė, veikianti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita, neturi teisės skolinti ir teikti kreditų, o investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.
Investicinis fondas ar investicinė bendrovė negali sudaryti sandorių dėl jų turtą sudarančių perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių jie neturi, pardavimo.
Investicinė bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jeigu paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta.
Šiame straipsnyje nustatyti draudimai specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi tiek, kiek nustatyta šio įstatymo VIII skyriuje.
23 straipsnis. Investicinės bendrovės sutarties su valdymo įmone ir depozitoriumu tvirtinimas
Investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui priimti.
Investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jeigu bendrovės įstatuose numatytas didžiausias atlygio valdymo įmonei ir depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma.
24 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto proceso ypatumai
Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procesas vykdomas laikantis bankrotą ir atitinkamą juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.
Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procesas gali būti vykdomas tik teismo tvarka.
Be kitų bankrotą ir jo procedūras reglamentuojančiame įstatyme nurodytų asmenų, priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.
Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis.
Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas turi apie tai nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.
Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto administratorius grąžina valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ar investicinės bendrovės-valdytojos akcininkams priklausančias lėšas arba perduoda valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei. Priimdamas atitinkamą sprendimą, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto administratorius turi veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams sąlygomis ir jų interesais.
25 straipsnis. Valdymo įmonės reorganizavimo, atskyrimo ir pertvarkymo procesų ypatumai
Valdymo įmonės reorganizavimui, atskyrimui ir pertvarkymui reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.
Valdymo įmonė negali būti reorganizuota ar pertvarkyta į bendrovę, kuriai nebūtų taikomas šis įstatymas.
Valdymo įmonės reorganizavimo sąlygose, be kitos Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus valdyti kolektyvinio investavimo subjektus bei jų turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, depozitoriumą, taip pat nurodomos valdymo įmonės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos bei terminai, turtinės ir neturtinės kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai.
Apie reorganizavimą, pertvarkymą valdymo įmonė privalo paskelbti įstatymų nustatyta tvarka. Šiame pranešime valdymo įmonė privalo nurodyti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių turtines ir neturtines teises po reorganizavimo bei šių teisių įgijimo ir pasinaudojimo jomis terminus.
Reorganizuojama ar pertvarkoma valdymo įmonė savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams privalo sudaryti sąlygas ne mažiau kaip vieną mėnesį nuo jų informavimo apie valdymo įmonės reorganizavimą ar pertvarkymą reikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų.
Informacija apie reorganizavimo, pertvarkymo eigą ir terminus turi būti pateikiama kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui, priežiūros institucijai.
Reorganizuojama valdymo įmonė, gavusi priežiūros institucijos leidimą, gali be kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių sutikimo perduoti kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei, prieš tai sudariusi sąlygas tinkamai įgyvendinti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teises.
Po reorganizavimo pasibaigusiai valdymo įmonei priežiūros institucija valdymo įmonės prašymu ar savo iniciatyva panaikina licenciją.
Jeigu reorganizuojant valdymo įmonę įsteigiama nauja įmonė, ji šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti valdymo įmonės licenciją.
Valdymo įmonės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios naujos tos pačios teisinės formos valdymo įmonės. Valdymo įmonės atskyrimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonės reorganizavimą, ir Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu.
26 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės likvidavimo proceso ypatumai
Valdymo įmonė visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyva gali būti likviduojama tik tuo atveju, jeigu ji visų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą yra perdavusi kitai valdymo įmonei arba dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę yra panaikinusi visus savo valdomus kolektyvinio investavimo subjektus ir priežiūros institucijos sprendimu yra panaikinta valdymo įmonės licencija.
Jeigu valdymo įmonė priverstinai likviduojama įstatymų nustatyta tvarka, likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius privalo sudaryti sąlygas likviduojamos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams šiame įstatyme nustatyta tvarka pateikti paraišką išpirkti savo turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų. Likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius yra atsakingas už tai, kad likvidavimo proceso metu valdymo įmonės veiksmai atitiktų šio įstatymo reikalavimus.
Nuo sprendimo likviduoti investicinę bendrovę priėmimo dienos nutraukiamas investicinės bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas.
Priėmus sprendimą likviduoti investicinę bendrovę, likvidatorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pateikti priežiūros institucijai tokios investicinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal investicinės bendrovės sprendimo likviduoti priėmimo dienos duomenis, šio rinkinio audito išvadą ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą.
Likviduojamos investicinės bendrovės turtas turi būti parduodamas veikiant geriausiomis investicinės bendrovės akcininkams sąlygomis ir jų interesais. Su akcininkais atsiskaitoma pinigais.
Investicinės bendrovės likvidatorius priežiūros institucijai privalo teikti informaciją apie likvidavimo, įskaitant atsiskaitymą su investicinės bendrovės akcininkais, eigą ir pateikti šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją.
ANTRASIS SKIRSNIS
PAREIGA TEIKTI INFORMACIJĄ
27 straipsnis. Pareiga parengti prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, periodines ataskaitas ir statistinių duomenų ataskaitas
Valdymo įmonė kiekvienam savo valdomam kolektyvinio investavimo subjektui privalo parengti:
1) prospektą;
2) pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;
3) kiekvienų finansinių metų ataskaitą (toliau – metų ataskaita);
4) kiekvienų finansinių metų pusmečio (pirmų 6 mėnesių) ataskaitą (toliau – pusmečio ataskaita);
5) statistinių duomenų ataskaitą.
28 straipsnis. Prospektas, periodinės ataskaitos ir statistinių duomenų ataskaitos
Prospekte turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią riziką. Prospekte turi būti aiškiai ir suprantamai paaiškintas rizikos pobūdis. Kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti galiojantį prospektą, parengtą pagal šį įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, arba šio straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju – pagal Vertybinių popierių įstatymą.
Metų ataskaitoje turi būti pateikta priežiūros institucijos nustatyta informacija, iš kurios investuotojai galėtų padaryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto veiklos ir jos rezultatų. Jeigu mokami tarpiniai dividendai, jie turi būti nurodyti pusmečio ataskaitoje.
Statistinių duomenų ataskaitoje pateikiama priežiūros institucijos nustatyta informacija, reikalinga priežiūros institucijos, kitų valstybės institucijų funkcijoms vykdyti.
Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai turi būti pateikiami kaip prospekto priedai. Kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų pridėti nebūtina, jeigu investuotojams pranešama, kad jų pageidavimu šie dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur Lietuvos Respublikos teritorijoje su jais galima susipažinti.
Jeigu prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektas per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos pataisomas ir nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pateikiamas priežiūros institucijai.
Priežiūros institucija nustato, kokia informacija turi būti pateikiama prospekte, metų, pusmečio ir statistinių duomenų ataskaitose, jų formą ir jų pateikimo priežiūros institucijai tvarką.
Kai Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė valdo kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, ji priežiūros institucijai turi pateikti šio kolektyvinio investavimo subjekto prospektą ir visus jo pakeitimus, taip pat metų ir pusmečio ataskaitas.
Jeigu valdymo įmonė savo valdomam specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui, vadovaudamasi Vertybinių popierių įstatymo nuostatomis, privalo parengti prospektą, skirtą konkrečiai akcijų ar investicinių vienetų emisijai, viešai skelbti periodinę informaciją, tokiu atveju:
1) prospektas rengiamas vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo nuostatomis;
2) periodinė informacija rengiama vadovaujantis atitinkamai Vertybinių popierių įstatymo, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
29 straipsnis. Prospekto ir periodinių ataskaitų paskelbimo tvarka
Valdymo įmonė kiekvienam savo valdomam kolektyvinio investavimo subjektui privalo paskelbti prospektą, metų ataskaitą ir pusmečio ataskaitas.
Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir pateikiamos priežiūros institucijai tokiais terminais:
1) metų ataskaita – per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos;
2) pusmečio ataskaita – per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.
Prospekto, naujausios metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos kopijos turi būti nemokamai pateikiamos to pageidaujantiems investuotojams. Prospektas pateikiamas patvariojoje laikmenoje arba pateikiant nuorodą į interneto svetainę, o popieriuje išspausdinta prospekto kopija investuotojų prašymu jiems pateikiama nemokamai.
Metų ir pusmečio ataskaitų popieriuje išspausdintos kopijos investuotojų prašymu jiems pateikiamos nemokamai.
Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti prieinamos investuotojams prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente nurodytu būdu.
30 straipsnis. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas
Pagrindinės informacijos investuotojams dokumente turi būti aiškiai nurodyti žodžiai „pagrindinė informacija investuotojams“ ir pateikiama visa investuotojams reikalinga informacija apie esmines kolektyvinio investavimo subjekto savybes, kurios pagrindu jie galėtų suprasti jiems siūlomo kolektyvinio investavimo subjekto esmę bei jam būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.
Siekiant, kad informaciją būtų galima palyginti, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti parengtas laikantis Europos Komisijos patvirtintos formos. Rengiant pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, taip pat turi būti vadovaujamasi 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 583/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl pagrindinės informacijos investuotojams ir dėl sąlygų, kurių reikia laikytis teikiant pagrindinę informaciją investuotojams ar prospektą patvariojoje laikmenoje, išskyrus popierių, arba svetainėje (OL 2010 L 176, p. 1), ir laikomasi priežiūros institucijos nustatyto pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio ir formos reikalavimų.
Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nustatytą pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, Lietuvos Respublikos investuotojams turi būti pateikiamas iš originalo kalbos į lietuvių kalbą be jokių pakeitimų ar papildymų išverstas pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas.
Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas laikomas ikisutartine informacija. Jame pateikta informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti ir turi atitikti prospekte esančią informaciją.
Vadovaujantis vien pagrindinės informacijos investuotojams dokumente ar jo vertime pateikta informacija, civilinė atsakomybė valdymo įmonei neatsiranda, išskyrus atvejį, kai dokumente pateikta informacija yra klaidinanti, netiksli ar neatitinka prospekte pateiktos informacijos. Apie tai turi būti aiškiai įspėta pagrindinės informacijos investuotojams dokumente.
Priežiūros institucija detalizuoja pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio, formos ir jo pateikimo investuotojams tvarkos reikalavimus.
31 straipsnis. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumento pateikimo tvarka
Valdymo įmonė, prieš sudarydama su investuotoju susitarimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimo, privalo investuotojui pateikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą. Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos valdymo įmonės vardu platinami per tarpininkus, valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas būtų pateiktas investuotojui prieš sudarant su juo susitarimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimo.
Valdymo įmonė privalo investicinių produktų teikėjų ir tarpininkų, kurie platina atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ne valdymo įmonės vardu arba konsultuoja investavimo į kolektyvinio investavimo subjektus ar produktus, sudarančius galimybę investuoti į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus, klausimais, prašymu pateikti jiems atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti tarpininkai privalo investuotojams pateikti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Valdymo įmonė pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą turi nemokamai pateikti investuotojui patvariojoje laikmenoje, pateikdama nuorodą į interneto svetainę arba investuotojo prašymu pateikti popieriuje išspausdintą pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopiją.
Valdymo įmonė privalo nuolat atnaujinti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir naujausią šio dokumento versiją skelbti savo interneto svetainėje.
Valdymo įmonė privalo pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir visus jo pakeitimus nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pateikti priežiūros institucijai.
32 straipsnis. Informavimas apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus
Valdymo įmonė apie visus esminius kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesams įtakos turinčius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir (ar) prospekto pakeitimus privalo raštu pranešti kiekvienam kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui ir sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui priežiūros institucijos nustatyta tvarka pareikalauti išpirkti jam priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų.
Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus tvarką ir pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą nustato priežiūros institucija.
33 straipsnis. Kainos skelbimas
Valdymo įmonė privalo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai investicinius vienetus ar akcijas parduoda arba išperka.
Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė-valdytoja privalo skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jeigu priežiūros institucija sutinka, kad skelbiant rečiau kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams žalos nebus padaryta, kainos gali būti skelbiamos kartą per mėnesį.
Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbiamos laikantis atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių šio įstatymo reikalavimų.
34 straipsnis. Reklaminio pobūdžio informacija
Investuotojams skirta reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. Ji turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacijoje, kuria siūloma įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų ir kurioje pateikiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą, neturi būti teiginių, prieštaraujančių atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente pateiktai informacijai arba sumenkinančių tokios informacijos svarbą. Reklaminio pobūdžio informacijoje turi būti nurodoma, kad yra parengtas prospektas ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas, taip pat vietos, kur ir kokia kalba investuotojai gali juos gauti arba su jais susipažinti.
Skelbiamoje kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti lyginamojo indekso.
III SKYRIUS
DEPOZITORIUMAS
35 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui ir depozitoriumo veikla
Kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugo vienas depozitoriumas. Depozitoriumo paskyrimo faktas patvirtinamas rašytine depozitoriumo ir valdymo įmonės sutartimi. Šioje sutartyje, be kita ko, turi būti aptartas keitimasis informacija, reikalinga depozitoriumui pavestoms funkcijoms atlikti.
Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti licencijuota kredito įstaiga, kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti investicines paslaugas, arba licencijuota finansų maklerio įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti papildomas paslaugas – finansinių priemonių saugojimą ir administravimą klientų sąskaita – ir kurios tiek nuosavos lėšos, tiek pradinis kapitalas yra ne mažesni kaip 730 000 eurų, ir kuri yra įsteigta arba turi registruotą buveinę ar padalinį Lietuvos Respublikoje.
Depozitoriumas privalo turėti savo veiklai reikalingas priemones ir procedūras ir jas naudoti arba taikyti.
Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir užtikrinti, kad:
1) investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
2) investicinių vienetų arba akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
3) jis vykdytų valdymo įmonės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimams;
4) atlyginimas ir pajamos už sandorius dėl kolektyvinio investavimo subjekto turto per nustatytą laiką būtų pervesti į investicinio fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;
5) investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus.
Depozitoriumas privalo valdymo įmonei pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti, įskaitant tikslius duomenis ir informaciją apie kolektyvinio investavimo subjektui priklausantį turtą.
Depozitoriumas užtikrina tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto pinigų srautų priežiūrą, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai įsigijus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas. Be to, depozitoriumas užtikrina, kad visos kolektyvinio investavimo subjekto lėšos būtų įskaitytos į sąskaitas, atidarytas kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu, arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu subjekte, nustatytame ir prižiūrimame pagal priežiūros institucijos priimtus teisės aktus, kuriais įgyvendinamos šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos. Į minėtame subjekte kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu atidarytas sąskaitas neįskaitomi to subjekto ir depozitoriumo nuosavi pinigai.
Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 138 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
Depozitoriumas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir valdymo įmonės stebėtojų tarybai arba valdybai apie visus pastebėtus kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar steigimo dokumentų pažeidimus.
Depozitoriumas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka privalo priežiūros institucijos reikalavimu pateikti jai visą informaciją, kurią jis įgijo atlikdamas depozitoriumo funkcijas ir kurios priežiūros institucijai reikia atliekant depozitoriumo, kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) valdymo įmonės priežiūrą.
Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.
Depozitoriumas privalo laikytis šio įstatymo 19 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtų teisės aktų.
Depozitoriumas neturi teisės vykdyti su kolektyvinio investavimo subjektu arba jo valdymo įmone susijusios veiklos, kuri gali sukelti kolektyvinio investavimo subjekto, kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, valdymo įmonės ir savo paties interesų konfliktą, nebent depozitoriumas būtų atskyręs depozitoriumo funkcijų atlikimą nuo kitų savo funkcijų, galinčių sukelti interesų konfliktą, o galimi interesų konfliktai būtų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti, valdomi, stebimi ir atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.
36 straipsnis. Depozitoriume saugomo turto teisinis režimas
Kai yra saugomos finansinės priemonės, trauktinos į apskaitą depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, depozitoriumas užtikrina, kad visos šios finansinės priemonės būtų saugomos ir traukiamos į apskaitą depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu atidarytose atskirose sąskaitose, vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktais, kuriais įgyvendinamos šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, kad visada būtų galima aiškiai nustatyti, jog jos priklauso kolektyvinio investavimo subjektui.
Kai siekiama saugoti kitą turtą, įskaitant finansines priemones, kurios perduodamos depozitoriumui fiziškai, depozitoriumas patikrina kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybės teisę į tokį turtą ir įtraukia šį turtą į apskaitą. Vertinant, ar turtas yra kolektyvinio investavimo subjekto, vadovaujamasi kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės pateikta informacija, dokumentais ir, jeigu tai yra įmanoma ir reikalinga, kitais įrodymais. Depozitoriumas šią informaciją privalo nuolat atnaujinti.
Depozitoriume ar kitoje įmonėje saugomas turtas negali būti naudojamas depozitoriumo ar kitos įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, sąskaita. Saugomo turto naudojimas savo sąskaita apima bet kokį sandorį dėl saugomo turto, įskaitant pervedimą, įkeitimą, pardavimą, skolinimą, bet jais neapsiribojant.
Depozitoriume saugomas turtas gali būti naudojamas tik tais atvejais, kai:
1) turtas naudojamas kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita;
2) depozitoriumas vykdo kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės nurodymus;
3) turtas naudojamas kolektyvinio investavimo subjekto naudai ir jo interesais;
4) sandoris garantuojamas aukštos kokybės ir likvidžiu įkaitu, kurį kolektyvinio investavimo subjektas gauna pagal nuosavybės teisės perdavimo susitarimą. Įkaito rinkos vertė visada turi atitikti bent naudojamo turto rinkos vertę su rizikos priedu.
Depozitoriumui ir (arba) kitai įmonei, kuriai (kuriam) perduota saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, tapus nemokiems, saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turto negalima paskirstyti arba realizuoti šio depozitoriumo ir (arba) šios įmonės kreditorių naudai.
37 straipsnis. Depozitoriumo teisė perduoti dalį savo funkcijų kitai įmonei
Depozitoriumas gali perduoti kitai įmonei tik turto saugojimo funkciją.
Turto saugojimo funkcijos perdavimas neatleidžia depozitoriumo nuo atsakomybės ir šiame įstatyme ar kituose kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų depozitoriumui laikymosi.
Depozitoriumas gali turto saugojimo funkciją perduoti kitai įmonei tik tuo atveju, kai ši funkcija perduodama dėl objektyvių priežasčių. Turto saugojimo funkcijos perdavimu negali būti vengiama šiame įstatyme nustatytos depozitoriumo atsakomybės.
Depozitoriumas turi elgtis profesionaliai, rūpestingai ir apdairiai pasirinkdamas įmonę, kuriai planuoja perduoti turto saugojimo funkciją, periodiškai, kaip nustatyta 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/438, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl depozitoriumų pareigų (OL 2016 L 78, p. 11) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/438), peržiūrėti įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, pasirinkimą, nuolat stebėti, kaip ji atlieka šias funkcijas, vykdo veiklą ir kaip ji laikosi tvarkos, atlikdama jai perduotas funkcijas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/438.
Depozitoriumas turi užtikrinti, kad įmonė, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, visada atitiktų šias sąlygas:
1) įmonės struktūra, atsakingų valdymo organo narių ir darbuotojų kompetencija yra tinkamos ir proporcingos depozitoriumo perduoto saugoti turto pobūdžiui ir sudėtingumui;
2) įmonei taikomi tokių įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant kapitalo reikalavimus, nuolatinė priežiūra pagal atitinkamą jurisdikciją ir auditas;
3) įmonė depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turtą atskiria nuo nuosavo ir depozitoriumo klientų turto taip, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai nustatyti, koks turtas priklauso atitinkamam depozitoriumo klientui;
4) įmonė imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad įmonei tapus nemokiai jai depozitoriumo perduotas saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtas nebūtų paskirstytas arba realizuotas įmonės kreditorių naudai;
5) įmonė laikosi šio įstatymo 35 straipsnio 1 ir 12 dalyse, 36 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ir 38 straipsnio 3 dalyje depozitoriumui nustatytų reikalavimų.
Kai pagal trečiosios valstybės teisę reikalaujama, kad tam tikras kolektyvinio investavimo subjekto finansines priemones saugotų toje valstybėje įsteigta įmonė, ir toje valstybėje nėra įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, depozitoriumas gali perduoti savo funkcijas toje valstybėje įsteigtai įmonei tik tiek, kiek tai yra reikalaujama pagal trečiosios valstybės teisę, ir tik tol, kol nėra toje valstybėje įsteigtų įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas.
Depozitoriumo funkcijas perduoti pagal šio straipsnio 6 dalį galima tuo atveju, kai kolektyvinio investavimo subjekto investuotojai yra iš anksto kolektyvinio investavimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka informuoti apie funkcijų perdavimą, įskaitant informavimą apie su funkcijų perdavimu susijusią riziką, ir jo aplinkybes, taip pat apie tai, kad funkcijų perdavimas yra būtinas dėl trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytų suvaržymų, ir kai kolektyvinio investavimo subjektas ar valdymo įmonė raštu nurodo depozitoriumui perduoti tokio kolektyvinio investavimo subjekto turto saugojimą tai trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei.
Įmonė, kuriai depozitoriumas perdavė turto saugojimo funkciją, gali šią funkciją perduoti kitai įmonei, jeigu ši atitinka visus šiame įstatyme nustatytus depozitoriumo funkcijų perdavimui taikomus reikalavimus ir apie tokį perdavimą pateikiamas pranešimas depozitoriumui. Šiuo atveju tokiai įmonei mutatis mutandis taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.
Depozitoriumo funkcijų perdavimu nelaikomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos arba panašios trečiųjų valstybių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos.
38 straipsnis. Laikinas valdymo perdavimas depozitoriumui
Jeigu valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą sustabdoma arba pasibaigia, o kitai valdymo įmonei kolektyvinio investavimo subjekto valdymas neperduodamas, valdymo įmonė privalo pranešti depozitoriumui apie teisės valdyti turtą sustabdymą ar pasibaigimą. Tokiu atveju kolektyvinio investavimo subjekto laikiną valdymą perima depozitoriumas, kuris turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jeigu įstatymuose arba kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip.
Depozitoriumas perima kolektyvinio investavimo subjekto valdymą laikotarpiui, kuriam sustabdoma valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą. Tuo atveju, kai valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą pasibaigia, depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3 mėnesius kitai valdymo įmonei neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas turi būti panaikinamas depozitoriumo valdybos sprendimu arba likviduojamas depozitoriumo valdybos iniciatyva. Jeigu depozitoriumo valdyba nepanaikina kolektyvinio investavimo subjekto ar neinicijuoja jo likvidavimo per įstatymo nustatytą terminą, priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą panaikinti kolektyvinio investavimo subjektą arba inicijuoti jo likvidavimą.
Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės veikla, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus.
39 straipsnis. Depozitoriumo atsakomybė
Depozitoriumas atsako kolektyvinio investavimo subjektui ir kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams už saugomų ir kitoms įmonėms perduotų saugoti finansinių priemonių praradimą.
Kai prarandamos finansinės priemonės, saugomos depozitoriume, įskaitant atvejus, kai depozitoriumas turto saugojimo funkciją perduoda kitai įmonei, depozitoriumas privalo per įmanomai trumpiausią laiką nuo praradimo paaiškėjimo dienos grąžinti kolektyvinio investavimo subjektui arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančiai valdymo įmonei tokios pačios rūšies finansines priemones arba atitinkamą sumą, kuri nustatoma pagal finansinės priemonės rinkos kainą praradimo momentu.
Depozitoriumas, aplaidžiai ar sąmoningai netinkamai atlikęs savo funkcijas pagal šį įstatymą, privalo kolektyvinio investavimo subjektui ir (arba) jo dalyviui atlyginti ir visus kitus su netinkamu depozitoriumo funkcijų atlikimu susijusius nuostolius.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta depozitoriumo atsakomybė negali būti panaikinta arba apribota rašytiniu ar kitokiu susitarimu. Toks susitarimas negalioja ir yra niekinis.
Kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai gali pareikalauti depozitoriumo atsakomybės tiesiogiai iš depozitoriumo arba netiesiogiai per valdymo įmonę su sąlyga, kad dėl to neatsiras pakartotinis žalos atlyginimas arba dalyviams nebus taikomos nevienodos sąlygos.
Depozitoriumas atleidžiamas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės, jeigu įrodo, kad jo saugomos ir kitoms įmonėms perduotos saugoti finansinės priemonės buvo prarastos dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio padarinių nebūtų galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų.
40 straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas ir sutarties su depozitoriumu pateikimas
Kolektyvinio investavimo subjektas arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikianti valdymo įmonė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam priežiūros institucija išdavė išankstinį leidimą. Šiuo atveju sudaroma sutartis su nauju kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu. Nauja sutartis turi būti pateikta priežiūros institucijai per 5 darbo dienas nuo pasirašymo dienos.
Priežiūros institucija turi būti informuojama apie su depozitoriumu sudarytos sutarties pakeitimus su paaiškinimais, kokios sutarties nuostatos keitėsi. Sutarties su depozitoriumu pakeitimai su paaiškinimais arba nauja sutartis priežiūros institucijai turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo pasirašymo dienos.
Jeigu depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo įmonei pakeisti depozitoriumą.
IV SKYRIUS
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS
41 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos, rūšys ir tipai
Vadovaujantis šiuo įstatymu, suderintieji ir specialieji kolektyvinio investavimo subjektai Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami ir veikti kaip investicinės bendrovės arba investiciniai fondai, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į rūšis ir tipus.
Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti steigiami tik kaip investiciniai fondai arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės. Draudžiama steigti uždarojo tipo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.
Vadovaujantis šiuo įstatymu, gali būti steigiami šių rūšių specialieji kolektyvinio investavimo subjektai:
1) kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai;
2) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektai;
3) privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektai;
4) kolektyvinio investavimo subjektai, investuojantys į kitus kolektyvinio investavimo subjektus.
Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti atvirojo tipo (atvirojo tipo investiciniai fondai ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės) arba uždarojo tipo (uždarojo tipo investiciniai fondai ar uždarojo tipo investicinės bendrovės).
42 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų dydis
Kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, turi būti ne mažesni kaip:
1) investicinio fondo – 300 000 eurų;
2) investicinės bendrovės – 600 000 eurų.
Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto kiekvieno subfondo grynieji aktyvai turi būti ne mažesni negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyti grynieji aktyvai.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi:
1) 6 mėnesius nuo investicinio fondo veiklos pradžios, kaip ji nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 ar 3 dalyje;
2) 12 mėnesių nuo investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licencijos išdavimo dienos, kaip ji nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, arba investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, veiklos pradžios, kaip ji nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 ar 3 dalyje.
Jeigu įsteigtas naujas kolektyvinio investavimo subjektas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nesukaupia reikalaujamo grynųjų aktyvų dydžio, jo valdymo įmonė privalo nedelsdama imtis priemonių, kad kolektyvinio investavimo subjektas būtų panaikintas arba likviduotas.
Jeigu investicinio fondo grynieji aktyvai tampa mažesni kaip 330 000 eurų, o investicinės bendrovės – mažesni kaip 660 000 eurų, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu turi būti pranešama priežiūros institucijai. Pranešime turi būti išdėstytos grynųjų aktyvų vertės sumažėjimo priežastys ir numatomos priemonės padėčiai ištaisyti.
Jeigu per 6 mėnesius nuo dienos, kai grynieji aktyvai tampa mažesni, negu reikalaujama, padėtis nėra ištaisoma, valdymo įmonė privalo nedelsdama imtis priemonių, kad kolektyvinio investavimo subjektas būtų panaikintas arba likviduotas.
Jeigu valdymo įmonė nesiima šio straipsnio 4, 5 ar 6 dalyje nurodytų veiksmų arba nepanaikina ar nelikviduoja kolektyvinio investavimo subjekto per protingą terminą, priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą pripažinti netekusiu galios priežiūros institucijos leidimą patvirtinti investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentus ir pasirinkti depozitoriumą, panaikinti investicinį fondą arba investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licencijos galiojimą.
43 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų klasės ir (ar) serijos
Kolektyvinio investavimo subjektas gali turėti skirtingų klasių ir (ar) serijų investicinių vienetų ar akcijų. Investicinių vienetų ar akcijų skirstymas į klases ir (ar) serijas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais ir nediskriminuoti kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų ir jo dalyvių.
Skirtingos investicinių vienetų ar akcijų klasės ir (ar) serijos, skirtingų klasių ir (ar) serijų investicinių vienetų ar akcijų turinčių investuotojų teisės ir pareigos bei taikomi apribojimai turi būti atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumente.
Viena investicinės bendrovės akcija, nepaisant jos vertės, klasės ir (ar) serijos, visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime suteikia akcininkui vieną balsą.
Skirtingų klasių ir (ar) serijų kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai turi būti įtraukti į apskaitą atskirai nuo kitų klasių ir (ar) serijų šio subjekto investicinių vienetų.
44 straipsnis. Investicinis fondas
Investicinį fondą sudarantis turtas padalytas į investicinius vienetus.
Valdymo įmonė investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise.
Į investicinį fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai turi teisę nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į dalyviui priklausančius investicinio fondo investicinius vienetus. Investicinio fondo dalyvis už investicinio fondo vardu prisiimtus įsipareigojimus atsako tik jam priklausančių investicinio fondo vienetų verte.
Kiekvieną investicinį fondą sudarantis turtas turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės ir kito jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto ir įtraukiamas į apskaitą atskirai.
45 straipsnis. Lyginamasis indeksas
Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai privalo naudoti lyginamąjį indeksą.
Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją.
Priežiūros institucija nustato lyginamajam indeksui taikomus reikalavimus.
Skelbdama kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, valdymo įmonė privalo juos lyginti su lyginamuoju indeksu priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas pagrindinės informacijos investuotojams dokumente skelbiamiems kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatams. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas taip pat turi būti nurodytas kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaitoje.
Valdymo įmonė privalo patvirtinti taisykles, nustatančias kolektyvinio investavimo subjekto lyginamojo indekso pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką.
46 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategijos keitimas
Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas taptų specialiuoju kolektyvinio investavimo subjektu.
Suderintojo ir specialiojo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad jie taptų kolektyvinio investavimo subjektu, kuriam šis įstatymas nėra taikomas.
Iš esmės keičiant kolektyvinio investavimo subjekto strategiją arba kai strategijos keitimas lemia subjekto tipo ar rūšies pasikeitimą, apie tai kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams turi būti iš anksto pranešta subjekto steigimo dokumentuose ar prospekte nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams per pakankamą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tinkamo dalyvių informavimo apie numatomą kolektyvinio investavimo subjekto strategijos keitimą, pareikalauti išpirkti jiems priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas be papildomų atskaitymų. Apie šią teisę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai turi būti informuojami pateikiant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pranešimą.
ANTRASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PARDAVIMO IR IŠPIRKIMO TVARKA
47 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų pardavimas
Investuotojas investicinius vienetus ar akcijas įsigyja paprasta rašytine forma sudarydamas sutartį su valdymo įmone ar investicinių vienetų ar akcijų platintoju.
Investiciniai vienetai ar akcijos gali būti išleisti tik gavus pinigus į kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitą, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje ir šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar akcijas įgyjama nuo įrašo padarymo asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje. Įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padarytas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pinigų gavimo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitoje. Tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos yra išleidžiami ne kiekvieną dieną, įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padaromas nedelsiant, kai išleidžiami investiciniai vienetai ar akcijos. Jeigu papildomų investicinių vienetų ar akcijų priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to, kai asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas.
Vadovaujantis šiuo įstatymu įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos gali būti platinami reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus ir (ar) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
Investiciniai vienetai ar akcijos gali būti išleisti kitu negu šio straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) tokia galimybė nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose;
2) investicinius vienetus ar akcijas įsigyja profesionalieji investuotojai arba tarpininkai, kurie platina šiuos investicinius vienetus ar akcijas ir juos įgyja neprofesionaliųjų investuotojų sąskaita ir jų naudai;
3) tokie investiciniai vienetai ar akcijos priskiriami atskirai klasei;
4) valdymo įmonei pateikiamos tinkamą prievolės šio straipsnio 5 dalyje nustatytu terminu apmokėti įsigyjamus investicinius vienetus ar akcijas įvykdymą užtikrinančios priemonės;
5) sutartyje dėl investicinių vienetų ar akcijų įsigijimo nustatyta, kad investicinių vienetų ar akcijų įgijėjas įstatymų ir steigimo dokumentų nustatytas turtines ir neturtines teises, išskyrus nuosavybės teisę, įgyja tik apmokėjęs investicinius vienetus ar akcijas;
6) valdymo įmonė taiko veiksmingas investicinių vienetų ar akcijų apmokėjimo rizikos valdymo priemones ir procedūras.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju investiciniai vienetai ar akcijos turi būti apmokėti per 3 darbo dienas nuo investicinių vienetų ar akcijų išleidimo dienos.
48 straipsnis. Tiesioginis investicinių vienetų ar akcijų platinimas
Valdymo įmonė, prieš siūlydama investuotojui įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, turi pasiūlyti jam pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis.
Atsižvelgdama į investuotojo pateiktą informaciją, valdymo įmonė turi įvertinti, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami šiam investuotojui. Jeigu valdymo įmonė, įvertinusi investuotojo pateiktą informaciją, nustato, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos konkrečiam investuotojui yra netinkami, ji privalo investuotoją apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.
Jeigu investuotojas atsisako suteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, valdymo įmonė privalo įspėti investuotoją, kad jo atsisakymas pateikti reikalingą informaciją arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia valdymo įmonei nustatyti, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami investuotojui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.
Valdymo įmonė gali priimti paraišką įsigyti investicinių vienetų ar akcijų ir nesurinkusi informacijos apie investuotojo žinias ir patirtį investavimo srityje bei neįvertinusi, ar konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami investuotojui, su sąlyga, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas vyksta investuotojo iniciatyva;
2) investuotojas buvo įspėtas, kad konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas platinanti valdymo įmonė neturi pareigos įvertinti siūlomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų tinkamumo investuotojui, todėl investuotojas nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta investuotojo interesų apsauga, kuri numatyta teikiant kitas paslaugas. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota forma;
3) valdymo įmonė vengia interesų konfliktų.
Priežiūros institucija detalizuoja šiame straipsnyje nustatytus tiesioginio investicinių vienetų ar akcijų platinimo reikalavimus.
49 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų vertė ir kaina
Investicinio vieneto ar akcijos vertė nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus. Investicinio vieneto ar akcijos kaina yra lygi jo ar jos vertei, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Nustatant investicinio vieneto ar akcijos kainą, galima:
1) prie vertės, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, pridėti su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimu susijusių atskaitymų dydį (jeigu tai numatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose) tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė;
2) iš vertės, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, atimti su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išpirkimu susijusių atskaitymų dydžio sumą tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų dydžio suma nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė.
50 straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas
Grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais ir tvarka, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis.
51 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas
Valdymo įmonė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos kaina, jeigu paraiška pateikiama iki valdymo įmonės nustatyto paraiškos priėmimo laiko pabaigos. Jeigu paraiška pateikiama po nustatyto laiko, investiciniai vienetai ar akcijos privalo būti išpirkti kitos darbo dienos po paraiškos pateikimo kaina, išskyrus paraišką išpirkti nekilnojamojo turto, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicinius vienetus ar akcijas (tokios paraiškos anuliuojamos).
Valdymo įmonės veiksmai, kurių ji imasi siekdama užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų biržos vertė labai nesiskirtų nuo šio subjekto grynųjų aktyvų vertės, priskiriami prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo.
Atsiskaityti už išpirktus suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo paraiškos išpirkti investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos.
Atsiskaitymo už išpirktus specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas tvarka nustatyta kituose atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose šio įstatymo straipsniuose.
Paraišką išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių, turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos rašytinės formos.
52 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymas ir atnaujinimas
Teisę sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi valdymo įmonė ir priežiūros institucija.
Sustabdyti išpirkimą galima ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per metus.
Išpirkimas gali būti sustabdomas, jeigu:
1) tai būtina siekiant apsaugoti visuomenės, o kartu ir kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus nuo galimo kolektyvinio investavimo subjekto nemokumo ar išpirkimo kainos kritimo, kai nepalanki investicinių priemonių rinkos padėtis ir sumažėjusi investicinių priemonių portfelio vertė;
2) nepakanka lėšų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investicinių priemonių pardavimas (realizavimas) būtų nuostolingas;
3) tokią poveikio priemonę šio įstatymo nustatyta tvarka pritaiko priežiūros institucija.
Nuo sprendimo sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą priėmimo momento draudžiama:
1) priimti paraiškas išpirkti investicinius vienetus ar akcijas;
2) atsiskaityti už investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos išpirkti buvo pareikalauta iki nutarimo sustabdyti išpirkimą priėmimo.
Jeigu sprendimą sustabdyti išpirkimą priėmė priežiūros institucija, teisę jį atnaujinti turi tik priežiūros institucija arba teismas, arba Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai, panaikinę tokį sprendimą. Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė.
Apie išpirkimo sustabdymą ir išpirkimo atnaujinimą nedelsiant raštu turi būti pranešama asmenims, per kuriuos vykdomas išpirkimas, taip pat priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse, – ir kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijoms, taip pat apie tai turi būti paskelbiama per visuomenės informavimo priemones, o investuotojus, ketinančius pateikti paraišką įsigyti tokio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, valdymo įmonė privalo apie išpirkimo sustabdymą ir išpirkimo atnaujinimą informuoti raštu.
53 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimo ypatumai
Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą, netaikomos. Investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijos gali būti pradėtos platinti, kai bendrovė gauna investicinės kintamojo kapitalo bendrovės-valdytojos veiklos licenciją ir (arba) priežiūros institucijos leidimą patvirtinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, įstatus, pasirinkti depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą investicinę kintamojo kapitalo bendrovę.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų.
Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino, išskyrus šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį.
Tik visiškai apmokėtos akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko asmeninę perleidžiamųjų vertybinių popierių sąskaitą, išskyrus šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį.
TREČIASIS SKIRSNIS
SUDĖTINIAI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
54 straipsnis. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai
Sudėtinės investicinės bendrovės įstatuose šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ir 8 punktuose, 130 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ir 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną sudėtinę investicinę bendrovę sudarantį subfondą atskirai. Papildomai apie kiekvieną subfondą investicinės bendrovės įstatuose turi būti nurodoma:
1) subfondo pavadinimas;
2) laikotarpis, kuriam įsteigtas subfondas;
3) subfondo valiuta;
4) informacija, kad investicinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.
Sudėtinio investicinio fondo taisyklėse šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9, 12, 14, 15, 17, 18 punktuose ir 130 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną sudėtinį investicinį fondą sudarantį subfondą. Papildomai apie kiekvieną subfondą sudėtinio investicinio fondo taisyklėse turi būti pateikiama šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija.
Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose taip pat turi būti nurodoma:
1) subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimo į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas tvarka;
2) naujų subfondų steigimo tvarka.
55 straipsnis. Sudėtiniams kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi reikalavimai
Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių veiklą, nustatytų šiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomų reikalavimų.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).