LegalizeLietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 pakeitimo įstatymas
Kolektyvinio investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, išskyrus šio įstatymo 138 straipsnio nuostatas, taikomos kiekvienam subfondui atskirai. Kiekvienam subfondui atskirai netaikomos šio įstatymo II skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios mutatis mutandis taikomos kiekvienam subfondui atskirai.
Sudėtinį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtą privalo saugoti vienas depozitoriumas.
Kiekvieną subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.
Vieną subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas įsipareigojimams kito tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyviams ar tretiesiems asmenims padengti.
Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti bendrą prospektą. Kai subfondo investicinių vienetų ar akcijų emisijai taikomas Vertybinių popierių įstatymo nustatytas reikalavimas parengti prospektą, papildomai turi būti parengtas atskiras subfondo prospektas. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti rengiamas kiekvienam subfondui atskirai.
Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių sąrašą valdymo įmonė tvarko pagal kiekvieną subfondą atskirai. Išduodant nuosavybės teisės patvirtinimo dokumentus, juose nurodomas (nurodomi) konkretaus subfondo (subfondų) pavadinimas (pavadinimai).
Valdymo įmonei draudžiama daryti bet kokius atskaitymus nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto už sandorius, sudarytus tarp jo subfondų.
Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto subfondų jungimui taikomi šiame įstatyme kolektyvinio investavimo subjektų jungimui nustatyti reikalavimai.
56 straipsnis. Sudėtinės investicinės bendrovės ypatumai
Sudėtinės investicinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, sprendžiant tik su vieno bendrovės subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą, balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.
57 straipsnis. Subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimas
Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis gali keisti savo turimus subfondo investicinius vienetus ar akcijas į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip ir, kai taikoma, dalyvis atitinka to subfondo dalyviams keliamus reikalavimus. Keičiant subfondo investicinius vienetus ar akcijas, draudžiama atskaityti bet kokius su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimu ar išpirkimu susijusius atskaitymus, išskyrus atskaitymus, tiesiogiai susijusius su investicinių vienetų ar akcijų keitimo išlaidomis.
Pinigai į subfondo sąskaitą turi būti gauti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo investicinių vienetų ar akcijų išleidimo dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas akcijas ar investicinius vienetus išleisti tik gavus pinigus į subfondo sąskaitą gali būti netaikomas, jeigu tokia galimybė ir jos įgyvendinimo tvarka nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SPECIALIŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ IR SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ, KURIŲ INVESTICINIAI VIENETAI AR AKCIJOS PLATINAMI TIK LIETUVOS RESPUBLIKOJE, JUNGIMAS
58 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų jungimo principai
Šio skirsnio nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik Lietuvos Respublikoje, jungimui.
Šiame skirsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.
Laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formą.
Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas sujungimo arba prijungimo būdu.
Kolektyvinio investavimo subjektų sujungimas – dviejų ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų suvienijimas į naują kolektyvinio investavimo subjektą, kuriam perleidžiamas visas tų kolektyvinio investavimo subjektų turtas ir įsipareigojimai.
Kolektyvinio investavimo subjektų prijungimas – vieno ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų jungimas prie kito kolektyvinio investavimo subjekto, kuriam perleidžiamas visas prijungiamų kolektyvinio investavimo subjektų turtas ir įsipareigojimai.
Kolektyvinio investavimo subjektams jungti reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.
Draudžiama jungti:
1) specialųjį ir suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu po jungimo liks veikti specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;
2) skirtingų tipų specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus;
3) skirtingų rūšių specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus.
59 straipsnis. Leidimo jungti kolektyvinio investavimo subjektus išdavimo tvarka
Valdymo įmonė, norinti gauti leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, priežiūros institucijai turi pateikti:
1) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių patvirtintą bendrųjų jungimo sąlygų projektą;
2) po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, prospektą ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;
3) jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pagal šio įstatymo 60 straipsnyje nustatytus reikalavimus parengtą patvirtinimo dokumentą;
4) informaciją apie jungimą, kurią jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės ketina pateikti savo dalyviams.
Priežiūros institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija, per 10 darbo dienų nuo dalies dokumentų ar informacijos gavimo dienos turi teisę reikalauti, kad valdymo įmonė pateiktų visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.
Priežiūros institucija turi teisę raštu pareikalauti, kad valdymo įmonė papildytų ir (ar) pakeistų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ketinamą teikti informaciją. Šia teise priežiūros institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
Priežiūros institucija išduoda leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu:
1) planuojamas jungimas atitinka visus šio skirsnio reikalavimus ir šio skirsnio įgyvendinamuosius priežiūros institucijos teisės aktus;
2) priežiūros institucija neprieštarauja jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ketinamai teikti informacijai.
Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus priežiūros institucija valdymo įmonei turi pranešti per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
Po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfeliui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatytos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kolektyvinio investavimo subjektų jungimo užbaigimo dienos.
Išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių parengto bendrųjų jungimo sąlygų projekto turinio reikalavimus nustato priežiūros institucija.
60 straipsnis. Papildomos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pareigos
Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumai privalo patvirtinti, kad jie patikrino, ar bendrųjų jungimo sąlygų projekte nurodytas jungimo būdas, jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai, planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei investicinių vienetų ar akcijų keitimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus, ir jokių neatitikčių nenustatė.
61 straipsnis. Papildomos po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditoriaus ir jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių pareigos
Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditorius turi patvirtinti:
1) turto ir įsipareigojimų, atsirasiančių šio įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną, vertinimo kriterijus;
2) investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo metodą ir faktinį investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykį, nustatytą šio įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną.
Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės privalo užtikrinti, kad finansinių ataskaitų audito ataskaitų kopijos būtų pateiktos priežiūros institucijai, taip pat nemokamai teikiamos jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams jų prašymu.
62 straipsnis. Informacijos teikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams tvarka
Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės turi pateikti jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną šio jungimo poveikiui dalyvių investicijai tinkamai įvertinti bei galimybei dalyviams priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio įstatymo 64 straipsnyje nurodyta teise sudaryti.
Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamoje informacijoje apie jungimą turi būti nurodyta:
1) jungimo priežastys;
2) numatomas jungimo poveikis jame dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams, įskaitant informaciją apie visus reikšmingus pasikeitimus, susijusius su investavimo politika ir strategija, išlaidomis, numatomais padariniais, periodinėmis ataskaitomis, galimais veiklos pokyčiais, ir, jeigu taikoma, aiškų įspėjimą investuotojams, kad jiems taikomas mokestinis režimas po įvykdyto jungimo gali keistis, bet jais neapsiribojant;
3) laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos;
4) visos su jungimu susijusios teisės, kurias vykdant jungimą turi kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai, įskaitant teisę gauti papildomos informacijos, teisę pareikalavus gauti finansinių ataskaitų audito ataskaitos kopiją ir teisę pasinaudoti šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, bet jomis neapsiribojant, kartu nurodant terminą, per kurį šia teise galima pasinaudoti;
5) kiti svarbūs procedūriniai jungimo aspektai ir planuojama jungimo užbaigimo data, įskaitant sprendimo dėl investicinės bendrovės jungimo procedūrą bei kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie jungimo užbaigimą būdą, taip pat informaciją apie ketinimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą siekiant veiksmingai užbaigti jungimą, bet tuo neapsiribojant;
6) po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopija.
Informacija apie jungimą jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros institucija suteikia leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę pasinaudoti šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, dienos.
Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams dienos iki jungimo užbaigimo dienos valdymo įmonė privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikti visiems asmenims, ketinantiems įsigyti bet kurio iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų arba paprašiusiems bet kurio iš šių subjektų steigimo dokumentų, prospekto ar pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopijų.
Priežiūros institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamos informacijos turinio, formos ir pateikimo tvarkos reikalavimus.
63 straipsnis. Sprendimas dėl investicinės bendrovės jungimo
Sprendimą dėl investicinės bendrovės jungimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuotąja balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Bet kuriuo atveju draudžiama nustatyti, kad šis sprendimas turi būti priimamas daugiau kaip 75 procentų visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų turimų akcijų suteikiamų balsų.
64 straipsnis. Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisė ir pasinaudojimo ja tvarka
Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai turi teisę reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti arba, jeigu taikoma, konvertuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investavimo strategija yra panaši ir kuris valdomas tos pačios ar kitos valdymo įmonės, kai šias valdymo įmones sieja bendras valdymas ar kontrolė arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma kontrolinė jų kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise investicinių vienetų ar akcijų savininkai gali pasinaudoti nuo momento, kai jiems pranešama apie jungimą. Ši teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki šio įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dienos.
Priežiūros institucija, nepažeisdama šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, turi teisę reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei laikinai sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti investicinių vienetų ar akcijų savininkų interesus.
65 straipsnis. Su jungimu susijusių išlaidų padengimas
Draudžiama iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų turto arba jų dalyvių sąskaita dengti bet kokias su pasirengimu jungimui, jungimo vykdymu ir jungimo užbaigimu susijusias išlaidas, įskaitant teisines, konsultacines, administracines ar kitas išlaidas. Šis draudimas netaikomas jungime dalyvaujančiai investicinei bendrovei-valdytojai ir jos akcininkams.
66 straipsnis. Jungimo užbaigimo tvarka
Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose.
Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas santykis turi būti nustatytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai jungimui pritarė jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.
Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas:
1) raštu pranešti priežiūros institucijai ir pateikti jai:
po jungimo pasibaigusio investicinio fondo steigimo dokumentus ir prašymą pripažinti juos netekusiais galios;
prašymą pripažinti leidimą pritarti po jungimo pasibaigusios investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, įstatams, pasirinkti depozitoriumą netekusiu galios;
prašymą pripažinti netekusia galios po jungimo pasibaigusios investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją;
2) paskelbti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse).
Po jungimo pasibaigusi investicinė bendrovė turi Juridinių asmenų registre įregistruoti atitinkamus įstatų pakeitimus arba turi būti likviduojama.
67 straipsnis. Įvykdyto jungimo padariniai
Šiame skirsnyje nustatyta tvarka įvykdytas jungimas negali būti pripažintas niekiniu ar negaliojančiu.
Įvykdyto jungimo padariniai:
1) visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir įsipareigojimai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;
2) po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais;
3) po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas nustoja veikti kaip kolektyvinio investavimo subjektas, kai jungimas užbaigiamas.
68 straipsnis. Patvirtinimo apie turto ir įsipareigojimų perdavimo įvykdymą tvarka
Po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka patvirtinti savo depozitoriumui, kad kolektyvinio investavimo subjekto turto ir įsipareigojimų perdavimas įvykdytas.
V SKYRIUS
INVESTICINIAI FONDAI IR INVESTICINĖS KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
INVESTICINIS FONDAS
69 straipsnis. Investicinio fondo steigimas
Valdymo įmonės valdybos sprendime dėl investicinio fondo steigimo turi būti nurodyta:
1) investicinio fondo pavadinimas;
2) depozitoriumo pavadinimas ir buveinė;
3) investiciniam fondui įsteigti skiriama pradinė suma.
70 straipsnis. Investicinio fondo taisyklės
Investicinio fondo taisyklės turi būti patvirtintos valdymo įmonės valdybos sprendimu.
Investicinio fondo taisyklėse nustatomi valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių santykiai. Jose turi būti nurodyta:
1) investicinio fondo pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiojo fondo rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar šis fondas yra suderintasis, ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;
2) valdymo įmonės ir depozitoriumo pavadinimai ir buveinės;
3) investicinį fondą sudarančio turto investavimo strategija, investicijų apribojimai ir specializacija geografinėje zonoje arba ūkio šakoje, informacija apie tai, kad fondas turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;
4) dalyvių teisės ir pareigos;
5) valdymo įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą, sandoriai, kuriuos valdymo įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita ir jo naudai;
6) atlygio valdymo įmonei, depozitoriumui ir investicinių vienetų ar akcijų platintojui apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka;
7) kitų išlaidų, dengiamų iš investicinį fondą sudarančio turto, baigtinis sąrašas ir jų apskaičiavimo metodika;
8) valdymo įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka;
9) investicinių vienetų pardavimo, išpirkimo sąlygos ir tvarka;
10) investicinių vienetų išpirkimo sustabdymo ir atnaujinimo pagrindai ir tvarka;
11) turto įvertinimo, investicinio vieneto vertės apskaičiavimo ir skelbimo tvarka;
12) išpirkimo ir pardavimo kainos nustatymo tvarka;
13) informacijos apie investicinį fondą skelbimo tvarka;
14) investicinio fondo pajamų skirstymo ir (arba) reinvestavimo tvarka;
15) investicinio fondo panaikinimo pagrindai ir procedūra;
16) investicinio fondo taisyklių pakeitimo tvarka;
17) veiklos trukmė, jeigu veikla terminuota;
18) investicinių vienetų klasės ir (ar) serijos (jeigu yra), jų suteikiamos teisės ir pareigos ir taikomi apribojimai.
Investicinio fondo taisyklėse gali būti ir kitų šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančių nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tvarkų, taisyklių, procedūrų ir kitos informacijos investicinio fondo taisyklėse nurodyti nebūtina, jeigu jos nesiskiria nuo šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytųjų ir tai aiškiai nurodoma investicinio fondo taisyklėse: pateikiamos nuorodos į konkrečius taikomus teisės aktus, nurodant jų taikymo mastą.
Jeigu pasikeičia investicinio fondo taisyklėse nurodyta informacija, investicinio fondo taisyklės turi būti pataisytos ir pateiktos priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.
Reikalavimas gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą atnaujinti investicinio fondo taisykles netaikomas, tačiau valdymo įmonė turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo taisyklių atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintas investicinio fondo taisykles. Atvejus, kurie yra laikomi investicinio fondo taisyklių atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.
71 straipsnis. Investicinio fondo dalyvių teisės
Investicinio fondo dalyvis turi šias teises:
1) šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatyta tvarka gauti dalį investicinio fondo pajamų;
2) gauti likusią naikinamo investicinio fondo dalį;
3) gauti teisės aktų nustatytą informaciją apie fondą;
4) kitas šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytas teises.
Atvirojo tipo investicinio fondo dalyvis turi teisę bet kada pareikalauti, kad valdymo įmonė išpirktų jo turimus investicinio fondo investicinius vienetus.
72 straipsnis. Atlygis ir kitos iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamos išlaidos
Atlygis valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokami iš investicinį fondą sudarančių lėšų.
Iš investicinį fondą sudarančių lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse nustatytų fondo išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės sąskaita.
73 straipsnis. Investicinio fondo investicinių pajamų paskirstymas
Investicinio fondo dalyviams investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) mokama tik tuo atveju, jeigu tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų mokėjimo periodiškumas, investicinių pajamų dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, išmokėjimo tvarka.
Investicinio fondo investicinių pajamų paskirstymo teisingumą užtikrina investicinio fondo depozitoriumas, vykdydamas šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytas pareigas.
74 straipsnis. Valdymo įmonės teisės valdyti investicinį fondą pasibaigimas
Valdymo įmonės teisė valdyti investicinį fondą pasibaigia:
1) perdavus valdymą kitai valdymo įmonei;
2) panaikinus valdymo įmonės licencijos galiojimą;
3) pradėjus priverstinę valdymo įmonės likvidavimo procedūrą;
4) iškėlus valdymo įmonei bankroto bylą;
5) kitais teisės aktuose arba investicinio fondo taisyklėse numatytais atvejais.
75 straipsnis. Investicinio fondo panaikinimas
Investicinis fondas panaikinamas jį sudarantį turtą padalijus investicinio fondo taisyklėse ir šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Sprendimą panaikinti investicinį fondą gali priimti valdymo įmonės valdyba, priežiūros institucija ir depozitoriumo valdyba šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytais pagrindais.
Priėmus sprendimą dėl investicinio fondo panaikinimo:
1) investicinių vienetų išpirkimas ir platinimas nutraukiami;
2) šiame įstatyme nustatyti diversifikavimo reikalavimai nebetaikomi.
Investicinio fondo naikinimo metu paaiškėjus, kad investicinį fondą sudarančio turto padengti jo sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, valdymo įmonė neprivalo vykdyti likusių prievolių tais atvejais, kai valdymo įmonės prašymu priežiūros institucija patvirtina, kad nėra duomenų apie tai, kad valdymo įmonė netinkamai vykdė šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse jai nustatytas pareigas.
Patenkinus kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį turtą, turi būti padalyti investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims.
Jeigu teisme nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti naikinamas tik įsiteisėjus sprendimams tokiose bylose.
Valdymo įmonė, panaikinusi investicinį fondą, privalo nedelsdama pateikti priežiūros institucijai tokio investicinio fondo steigimo dokumentus kartu su prašymu pripažinti juos netekusiais galios, informaciją apie atsiskaitymą su investicinio fondo dalyviais, finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal investicinio fondo panaikinimo dienos duomenis, šio rinkinio auditoriaus išvadą ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurioje pateikiama šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija.
ANTRASIS SKIRSNIS
INVESTICINĖ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖ
76 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai
Be bendrovės įstatams Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:
1) bendrovės pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiosios investicinės kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar ši bendrovė yra suderintasis ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;
2) informacija, kad bendrovės akcininkams nėra suteikiama pirmumo teisė įsigyti bendrovės naujų išleidžiamų akcijų, arba šios teisės įgyvendinimo tvarka, jeigu ji skiriasi nuo nustatytosios Akcinių bendrovių įstatyme;
3) akcijų pardavimo, išpirkimo ir atsiskaitymo už jas tvarka;
4) investavimo strategija, informacija apie tai, kad bendrovė turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;
5) akcijų išpirkimo sustabdymo ir atnaujinimo pagrindai ir tvarka;
6) pajamų (tarp jų ir dividendų, dividendų už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį) bendrovės akcininkams išmokėjimo tvarka;
7) grynųjų aktyvų skaičiavimo ir akcijų kainos nustatymo taisyklės;
8) išlaidų struktūra ir jų padengimo tvarka, atlygio depozitoriumui dydis, taip pat galimas didžiausias iš bendrovės turto dengiamų išlaidų dydis;
9) valdymo įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tvarkų, taisyklių ir kitos informacijos įstatuose nurodyti nebūtina, jeigu jos nesiskiria nuo nustatytųjų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Akcinių bendrovių įstatyme ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose, pateikiant nuorodas į taikomus teisės aktus ir jų taikymo mastą.
Įstatinio kapitalo dydžio, akcijų skaičiaus ir akcijos nominaliosios vertės įstatuose nurodyti neprivaloma. Juose gali būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės vadovo ir kitų valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos valdymas neperduodamas valdymo įmonei.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai ir jų pakeitimai ar papildymai registruojami Juridinių asmenų registre po to, kai jiems pritaria priežiūros institucija.
Jeigu pasikeičia investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta informacija, įstatai turi būti pataisyti ir pateikti priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.
Reikalavimas gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus netaikomas, tačiau valdymo įmonė turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo įstatų atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintus įstatus. Atvejus, kurie yra laikomi investicinės bendrovės įstatų atnaujinimu, nustato priežiūros institucija.
Jeigu investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų, dokumentas, kuriuo patvirtinamas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pasirašytojo kapitalo dydis (pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma arba grynųjų aktyvų vertė, kai akcijos neturi nominaliosios vertės), apskaičiuotas ataskaitinių finansinių metų pabaigos dieną, per 30 dienų nuo bendrovės ataskaitinių finansinių metų pabaigos turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
77 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamosios akcijos
Visos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios vardinės.
Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas, obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas išpirkti.
Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.
78 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo sutartis
Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo sutartyje turi būti nustatyta:
1) investicinės veiklos tikslai ir būdai;
2) atlygio valdymo įmonei apskaičiavimo metodika ir jo mokėjimo tvarka;
3) valdybos funkcijos, kurias įsipareigoja atlikti valdymo įmonė;
4) valdymo įmonės įgaliojimai palaikant santykius su depozitoriumu ir kitomis institucijomis;
5) informacija, kurią valdymo įmonė teiks šiai investicinei kintamojo kapitalo bendrovei;
6) pavedamo valdyti investicinių priemonių portfelio sudėtis, rinkos vertė;
7) atsakomybė už įsipareigojimų neįvykdymą;
8) sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo sutarties kopija turi būti pateikiama priežiūros institucijai ir depozitoriumui.
VI SKYRIUS
SUDERINTIEJI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI
PIRMASIS SKIRSNIS
SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTAVIMO TAISYKLĖS
79 straipsnis. Investavimo objektai
Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti tik:
1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į rinkos, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą laikomos reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, prekybos sąrašą, ir (arba)
2) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (arba)
3) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, jeigu ši rinka yra nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, ir (arba)
4) išleidžiami nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir jeigu jie bus įtraukti į prekybą ne vėliau kaip per vienus metus nuo jų išleidimo (jeigu tokia rinka yra šios dalies 3 punkte nurodytoje valstybėje, ji turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose), ir (arba)
5) šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ir akcijos, ir (arba)
6) indėliai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, kuriuos pareikalavus galima atsiimti kredito įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, ir (arba)
7) šio įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, ir (arba)
8) šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės.
Į pinigų rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jeigu šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės:
1) išleistos arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės ar centrinio banko, Europos Centrinio Banko, Europos Sąjungos ar Europos investicijų banko, trečiosios valstybės vyriausybės ar vieno iš federacinę valstybę sudarančių subjektų, ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, ar
2) išleistos subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, ar
3) išleistos ar garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau griežti, negu nustatyti Europos Sąjungoje, ar
4) išleistos priežiūros institucijos patvirtintus kriterijus atitinkančios įmonės, kurios kapitalas ir rezervai sudaro bent 10 milijonų eurų ir kuri rengia ir skelbia konsoliduotąsias finansines ataskaitas bei atlieka įmonių grupės finansavimo funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių įmonių perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba kuri naudojama banko paskolomis finansuojamiems vertybiniams popieriams išleisti, o investicijos į tokias pinigų rinkos priemones apsaugotos ne mažiau, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali įsigyti tik jos tiesioginei veiklai vykdyti būtiną kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą.
Į šio straipsnio 1 dalyje nenumatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų.
Kolektyvinio investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti investuojamas į pinigus.
Jeigu kolektyvinio investavimo subjektą sudaro daugiau negu vienas subfondas, šio skirsnio nuostatos taikomos kiekvienam subfondui atskirai.
Priežiūros institucija turi teisę detalizuoti šiame įstatyme nustatytus suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektams taikomus reikalavimus.
Kai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba investicinė bendrovė-valdytoja prisiima riziką, susijusią su pakeitimu vertybiniais popieriais, kuris nebeatitinka 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL 2017 L 347, p. 35), nustatytų reikalavimų, suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba investicinė bendrovė-valdytoja veikia ir prireikus imasi taisomųjų veiksmų kuo labiau atsižvelgdamos į investuotojų interesus.
80 straipsnis. Investicinių priemonių portfelio diversifikavimas
Į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.
Į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, jeigu jų emitentui taikoma riziką ribojanti priežiūra).
Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš sandorių su tuo asmeniu dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytų už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, suma negali būti didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
Investicijos į valstybės narės ar jos savivaldybės, kitos valstybės, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, išleistus arba garantuotus vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Priežiūros institucija gali leisti investuoti į šioje dalyje nurodytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jeigu tokiu atveju investuotojų interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.
Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams patenkinti ir iš kurio emitentui tapus nemokiam obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.
Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leidžiama 40 procentų riba. Šio straipsnio 1–6 dalyse ir šio įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ar įsipareigojimus, atsirandančius iš sandorių su tuo asmeniu dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytų už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, suma negali būti didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
Į įmonių, priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų.
81 straipsnis. Draudimas turėti esminį poveikį vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones išleidžiančiam asmeniui
Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors akcijas išleidžiančio asmens akcijos kartu su valdymo įmonės valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turimomis to asmens akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų balsavimo teisių akcijas išleidžiančio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime.
Kolektyvinio investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip:
1) 10 procentų visų balso teisių nesuteikiančių akcijas išleidžiančio asmens akcijų;
2) 10 procentų visų vertybinius popierius išleidžiančio asmens obligacijų ir kitokių formų ne nuosavybės vertybinių popierių;
3) 25 procentus kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų;
4) 10 procentų vieno pinigų rinkos priemones išleidžiančio asmens išleistų pinigų rinkos priemonių.
Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų ribų galima nesilaikyti įsigijimo momentu, jeigu bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių vertė negali būti apskaičiuojama.
Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytos ribos netaikomos perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kurias išleido ar už kurias garantavo valstybė ar savivaldybės.
82 straipsnis. Indekso investicinio fondo ar indekso investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai
Indekso investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas toks investicinis fondas ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių steigimo dokumentuose numatytas vienintelis tikslas – atkartoti priežiūros institucijos pripažintą akcijų, obligacijų ar kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, įskaitant išvestinių finansinių priemonių arba kitų priemonių ar būdų, numatytų šio įstatymo 84 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas šias sąlygas:
1) indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio sudėtis yra pakankamai diversifikuota;
2) indeksas gerai atspindi rinkos, su kuria jis yra susietas, padėtį, o jo sudarytojas taiko pripažintą metodiką, kai paprastai neeliminuojamas pagrindinis (didžiausią indekso dalį sudarantis) rinkos emitentas;
3) indeksas ir jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto, tačiau jie gali priklausyti tai pačiai glaudžiais ryšiais susijusiai subjektų grupei, jeigu toje grupėje veikia veiksminga interesų konfliktų valdymo sistema.
Į vieno emitento akcijas, obligacijas ar kitokių formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Priežiūros institucijai sutikus, jeigu tai būtina dėl ypatingų sąlygų rinkoje, ypač reguliuojamoje rinkoje, dominuojant tam tikriems perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ar pinigų rinkos priemonėms, į vieno emitento akcijas, obligacijas ar kitokių formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumente turi būti pateikiama tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija. Šis priežiūros institucijos sutikimas galioja tik vienam emitentui.
83 straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus
Leidžiama investuoti į suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ir akcijas bei į investicinius vienetus ir akcijas tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas:
1) subjektų vienintelis tikslas – platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (ar) kitą šiame skirsnyje numatytą likvidų turtą, subjektų investiciniai vienetai ar akcijos turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus, šie subjektai yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje ir jų priežiūra yra ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, ar licencijuoti tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, o priežiūros institucija bendradarbiauja su atitinkama kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucija;
2) subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta, negu pagal šį įstatymą nustatyta suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams;
3) subjektai apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;
4) ne daugiau kaip 10 procentų subjektų grynųjų aktyvų, vadovaujantis jų steigimo dokumentais, gali būti investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.
Į kiekvieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.
Bendra investicijų į kitus subjektus negu suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai suma negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.
Susijusiais laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.
84 straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones
Leidžiama investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:
1) jos yra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose rinkose arba jomis prekiaujama už pirmiau nurodytų rinkų ribų;
2) jos yra susietos su šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į kuriuos, kaip nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę investuoti;
3) kita šalis sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka priežiūros institucijos nustatytus kriterijus ir jai yra taikoma riziką ribojanti priežiūra;
4) priemones, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja verte.
Valdymo įmonė privalo:
1) riziką valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;
2) tiksliai ir nepriklausomai vertinti išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 79 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, vertę;
3) priežiūros institucijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.
Priežiūros institucija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.
Pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtas rizikos mastas negali būti didesnis už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę. Skaičiuojant rizikos mastą, turi būti atsižvelgiama į išvestinės finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti, ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų vertės, bet tik tuo atveju, jeigu nebus viršytos šio įstatymo 80 straipsnyje nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 80 straipsnyje nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines priemones skaičiuojamos atskirai.
Rizikos mastas sandoriuose dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytuose už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, negali būti didesnis kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis yra šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnis kaip 10 procentų grynųjų aktyvų vertės.
85 straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją
Prospekte ir reklaminio pobūdžio informacijoje investavimo strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:
1) didelė grynųjų aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;
2) tikimasi, kad dėl investicinių priemonių portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų aktyvų vertė.
Investuotojo prašymu valdymo įmonė turi pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.
86 straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas
Kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skirsnyje nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis (ji) pasinaudoja turimų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė investicinės bendrovės-valdytojos veiklos licenciją arba leidimą patvirtinti investicinio fondo, investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, gali neatitikti šio įstatymo 80, 82 ir 83 straipsnių reikalavimų.
Šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.
ANTRASIS SKIRSNIS
FINANSUOJAMŲJŲ IR FINANSUOJANČIŲJŲ SUBJEKTŲ STRUKTŪRA
87 straipsnis. Finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros reikalavimai
Kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas gali būti finansuojamuoju arba finansuojančiuoju subjektu, kaip nustatyta šiame skirsnyje.
Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas, esantis finansuojančiuoju subjektu, ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų turi investuoti į kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto – finansuojamojo subjekto – investicinius vienetus ar akcijas.
Šio skirsnio nuostatos specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomos mutatis mutandis.
88 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ypatumai
Finansuojančiajam subjektui investuojant į finansuojamąjį subjektą ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų, šių investicijų atžvilgiu leidžiama nesilaikyti suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvokoje, apibrėžtoje šio įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje, nurodyto vienintelio jo tikslo, taip pat nesilaikyti šio įstatymo 79 ir 80 straipsniuose nustatytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektų ir investicinių priemonių portfelio diversifikavimo reikalavimų bei šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 83 straipsnyje investavimui į kitus kolektyvinio investavimo subjektus nustatyto reikalavimo.
Jeigu finansuojamasis subjektas turi bent du finansuojančiuosius subjektus, jam leidžiama nesilaikyti suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvokoje, apibrėžtoje šio įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje, nurodyto vienintelio jo tikslo, taip pat suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra platinami Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, taikomas apribojimas, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje.
Jeigu finansuojamasis subjektas nekaupia asmenų lėšų platindamas savo investicinius vienetus ar akcijas ne savo buveinės valstybėje narėje, tačiau šioje valstybėje narėje turi vieną ar daugiau finansuojančiųjų subjektų, jam netaikomi kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo kitoje valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 119 ar 124 straipsnyje.
89 straipsnis. Leidimo finansuojančiajam subjektui investuoti į finansuojamąjį subjektą išdavimo tvarka
Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis tapti finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė privalo gauti išankstinį priežiūros institucijos leidimą viršyti šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą (toliau šiame straipsnyje – leidimas).
Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą priežiūros institucija praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytam kolektyvinio investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.
Priežiūros institucija išduoda leidimą, jeigu finansuojantysis subjektas, jo depozitoriumas, auditorius ir finansuojamasis subjektas atitinka visus šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
Leidimą norintis gauti kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:
1) finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų steigimo dokumentus;
2) finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų prospektus ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus;
3) finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų susitarimą dėl dokumentų ir informacijos pateikimo arba valdymo įmonės veiklos vidaus taisykles, kaip tai nustatyta šio įstatymo 90 straipsnyje;
4) jeigu taikoma, šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų savininkams numatomą teikti informaciją;
5) jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas saugomas skirtinguose depozitoriumuose, – šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nurodytą šių depozitoriumų susitarimą dėl keitimosi informacija;
6) jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi auditoriai, – šio įstatymo 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą šių auditorių susitarimą dėl keitimosi informacija.
Jeigu finansuojamasis subjektas yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai taip pat turi pateikti finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimo, kad suderintasis finansuojamasis subjektas arba jo subfondas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, dokumentą. Šiuos dokumentus finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai gali pateikti lietuvių arba anglų kalba.
Finansuojančiojo subjekto investicijos į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas negali viršyti šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytos investavimo ribos, kol nėra įsigaliojęs šio įstatymo 90 straipsnyje nurodytas finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo.
Finansuojantysis subjektas į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas gali investuoti tik:
1) įsigaliojus šio įstatymo 102 straipsnyje nurodytam depozitoriumų susitarimui dėl keitimosi informacija (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas saugomas skirtinguose depozitoriumuose);
2) įsigaliojus šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytam auditorių susitarimui dėl keitimosi informacija (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi auditoriai).
90 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų susitarimas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo
Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo su finansuojamuoju subjektu ar jo valdymo įmone sudaryti susitarimą, užtikrinantį, kad finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė pateiks jam ar jo valdymo įmonei visus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių veiklą, nustatytoms finansuojančiojo subjekto funkcijoms atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją.
Jeigu finansuojamąjį ir finansuojantįjį subjektus valdo ta pati valdymo įmonė, vietoj susitarimo gali būti parengtos šiame straipsnyje nurodytų finansuojamojo subjekto funkcijų atlikimą užtikrinančios valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklės.
Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo arba valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklės šių subjektų dalyvių prašymu jiems pateikiamos nemokamai.
Priežiūros institucija nustato šio įstatymo reikalavimus detalizuojančius finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimo dėl dokumentų ir informacijos pateikimo bei valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklių turinio reikalavimus.
91 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų prospektai, metų ir pusmečio ataskaitos, statistinių duomenų ataskaitos
Priežiūros institucija nustato, kokia papildoma informacija turi būti pateikiama finansuojančiojo subjekto prospekte.
Finansuojančiojo subjekto metų ataskaitoje kartu su kita privaloma pateikti periodine informacija turi būti pateikta informacija apie finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių taikomus atskaitymus, o metų ir pusmečio ataskaitose turi būti nurodytos vietos, kuriose galima gauti finansuojamojo subjekto metų ir pusmečio ataskaitas.
Be šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje, 29 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojantysis subjektas turi priežiūros institucijai pateikti finansuojamojo subjekto prospektą, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir visus jų pakeitimus, taip pat metų ir pusmečio ataskaitas, statistinių duomenų ataskaitas.
Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė popieriuje išspausdintas finansuojamojo subjekto prospekto, metų ir pusmečio ataskaitų kopijas investuotojų prašymu privalo jiems pateikti nemokamai.
92 straipsnis. Pareiga perduoti informaciją depozitoriumui
Finansuojančiojo subjekto valdymo įmonė, o jeigu finansuojančiojo subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats finansuojantysis subjektas yra atsakingi už visos su finansuojamuoju subjektu susijusios ir tinkamam finansuojančiojo subjekto depozitoriumo pareigų atlikimui reikalingos informacijos perdavimą finansuojančiojo subjekto depozitoriumui.
93 straipsnis. Pareiga koordinuoti grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo ir paskelbimo laiką
Finansuojamasis ir finansuojantysis subjektai ar jų valdymo įmonės privalo siekti, kad būtų išvengta bet kokio neteisėto naudos, atsirandančios dėl pasirinkto skirtingo laiko šių subjektų grynųjų aktyvų vertei nustatyti, gavimo ir būtų užkirstas kelias pasinaudoti grynųjų aktyvų verčių skirtumais. Šiuo tikslu abu subjektai ar jų valdymo įmonės privalo imtis visų reikalingų priemonių savo grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo ir paskelbimo laikui koordinuoti.
94 straipsnis. Reikalavimai finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei
Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo veiksmingai stebėti finansuojamojo subjekto veiklą. Atlikdami šią pareigą, finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė gali vadovautis iš finansuojamojo subjekto, jo valdymo įmonės, depozitoriumo ir auditoriaus gauta informacija bei dokumentais, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas abejoti šios informacijos ir dokumentų teisingumu.
Jeigu finansuojantysis subjektas, jo valdymo įmonė arba bet kuris kitas finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės vardu veikiantis asmuo gauna su investavimu į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas susijusį platinimo mokestį, komisinius ar kitą piniginę naudą, jie turi būti įskaitomi į finansuojančiojo subjekto turtą.
95 straipsnis. Reikalavimai finansuojamajam subjektui ar jo valdymo įmonei
Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė turi nedelsdami pateikti priežiūros institucijai kiekvieno į jo investicinius vienetus ar akcijas investuojančio finansuojančiojo subjekto identifikacinius duomenis. Jeigu finansuojantysis subjektas yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija šią informaciją nedelsdama perduoda finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.
Finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė negali taikyti platinimo ir išpirkimo mokesčių finansuojančiajam subjektui už jo investicinių vienetų ar akcijų įsigijimą arba išpirkimą.
Finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei, priežiūros institucijai ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje), depozitoriumui ir auditoriui būtų laiku pateikta visa šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių, depozitoriumų ir auditorių veiklą, ir finansuojamojo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta informacija.
96 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto, ketinančio tapti finansuojančiuoju subjektu, ir finansuojančiojo subjekto, ketinančio tapti kito finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu, dalyviams teikiama informacija
Kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis tapti finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė arba finansuojantysis subjektas, ketinantis tapti kito finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė šio subjekto dalyviams turi pateikti šią informaciją:
1) nurodyti, kad priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) suteikė šiam subjektui šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą;
2) pateikti finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus;
3) nurodyti datą, kada finansuojančiojo subjekto turtas bus pradėtas investuoti į finansuojamąjį subjektą, arba, jeigu jis jau investuotas į jį, – datą, kada investicijos viršys šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą;
4) nurodyti, kad per 30 dienų nuo šioje dalyje nurodytos informacijos pateikimo dalyviams dienos atitinkamo subjekto dalyviai turi teisę pareikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta likus ne mažiau kaip 30 dienų iki šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos datos.
Finansuojantysis subjektas, investuodamas į atitinkamo finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, ar jo valdymo įmonė šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytas investavimo ribas gali viršyti tik pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam 30 dienų terminui.
Jeigu finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą finansuojančiojo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta ir finansuojančiojo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.
Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta lietuvių arba anglų kalba.
Už finansuojančiojo subjekto dalyviams teikiamos informacijos vertimo parengimą atsakinga finansuojančiojo subjekto valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats finansuojantysis subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba parengtos informacijos turinį.
Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo investicinių vienetų ar akcijų savininkams tvarką.
97 straipsnis. Finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės teisė sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą
Lietuvos Respublikoje įsteigtam finansuojamajam subjektui jo paties ar jo valdymo įmonės iniciatyva arba priežiūros institucijos reikalavimu laikinai sustabdžius investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą, kiekvienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamojo subjekto finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė įgyja teisę, nesilaikydami šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tam pačiam laikotarpiui sustabdyti finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą.
Kitoje valstybėje narėje įsteigtam finansuojamajam subjektui jo paties ar jo valdymo įmonės iniciatyva arba finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos reikalavimu laikinai sustabdžius investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą, kiekvienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamojo subjekto finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė įgyja teisę, nesilaikydami šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tam pačiam laikotarpiui sustabdyti finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą.
98 straipsnis. Finansuojančiojo subjekto reklama
Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė reklaminio pobūdžio informacijoje turi nurodyti, kad finansuojantysis subjektas ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų nuolat investuoja į konkretaus finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas.
99 straipsnis. Finansuojamojo subjekto panaikinimas arba likvidavimas
Jeigu finansuojamasis subjektas yra panaikinamas arba likviduojamas, jo finansuojantysis subjektas taip pat privalo būti panaikinamas arba likviduojamas, išskyrus atvejus, kai finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės prašymu priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje):
1) leidžia ne mažiau kaip 85 procentus finansuojančiojo subjekto turto investuoti į kito pasirinkto finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;
2) pritaria finansuojančiojo subjekto steigimo dokumentų pakeitimams, po kurių finansuojantysis subjektas pertvarkomas į kolektyvinio investavimo subjektą, kuris nėra finansuojantysis subjektas.
Finansuojamojo subjekto panaikinimas arba likvidavimas pradedamas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po to, kai finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė apie sprendimą panaikinti arba likviduoti finansuojamąjį subjektą praneša visiems šio subjekto dalyviams ir priežiūros institucijai, o kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje, – ir finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl priverstinio bendrovių likvidavimo nenustatyta kitaip.
Priežiūros institucija nustato finansuojamojo subjekto – investicinio fondo – panaikinimo ir finansuojamojo subjekto – investicinės bendrovės – likvidavimo tvarką.
100 straipsnis. Finansuojamojo subjekto jungimas arba skaidymas
Finansuojamąjį subjektą jungiant su kitu kolektyvinio investavimo subjektu arba skaidant į du ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų, finansuojantysis subjektas panaikinamas arba likviduojamas, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės prašymu išduoda vieną iš šių leidimų:
1) ir toliau būti to paties finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu ar tapti kito po finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo veiksiančio finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu;
2) ne mažiau kaip 85 procentus finansuojančiojo subjekto turto investuoti į kito jungime ar skaidyme nedalyvaujančio finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;
3) pakeisti finansuojančiojo subjekto steigimo dokumentus taip, kad jis būtų pertvarkytas į kolektyvinio investavimo subjektą, kuris nėra finansuojantysis subjektas.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).