Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1998, Nr. 56-1548

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TELEKOMUNIKACIJŲ

ĮSTATYMAS

1998 m. birželio 9 d. Nr. VIII-774

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

Nr.

IX-1053,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 75-3215 (2002-07-26)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir

taikymas

Respublikos telekomunikacijų reguliavimo pagrindus atsižvelgiant į Europos

Sąjungos teisės ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos

reikalavimus, reglamentuoja santykius tarp telekomunikacijų operatorių ir jų

paslaugų gavėjų, radijo ryšio valdymą, naudojimą, kontrolę ir elektromagnetines

bangas skleidžiančių įrenginių įvežimą, gamybą, naudojimą bei priežiūrą,

užtikrina efektyvų radijo dažnių ir telefono ryšio numerių panaudojimą, nustato

sąlygas konkurencijai telekomunikacijų srityje plėtoti.

televizijos programų transliuotojų veiklos licencijavimo, išskyrus tai, kad

sukoordinuotos veiklos radijo ir televizijos stočių dažnių (kanalų) bei

telekomunikacijų tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti ir

(ar) retransliuoti, pagrindinės techninės sąlygos turi būti pateiktos Lietuvos

radijo ir televizijos komisijai.

2 straipsnis. Telekomunikacijų veiklos

reguliavimo principai

Telekomunikacijų veiklos reguliavimas grindžiamas

efektyvaus ribotų išteklių valdymo, technologinio neutralumo, funkcinio

ekvivalentiškumo, mažiausio būtino reguliavimo, su dinamiška rinka suderinto

teisinio tikrumo, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo,

vartotojų teisių apsaugos, kriterijų objektyvumo, skaidrumo, lygybės ir

nediskriminavimo principais.

3 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo

sąvokos

viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo sutarties su šių paslaugų teikėju

šalis.

radioelektroninė aparatūra ir elektros įrenginiai, kurie veikdami spinduliuoja

arba gali spinduliuoti radijo bangas.

paslauga – mokamos radijo ir (ar) televizijos

transliavimo paslaugos, informacinės paslaugos, pagrįstos sąlygine prieiga.

juridiniai asmenys.

prieiga prie vietinės linijos – visiškai

atsieta prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga prie

vietinės linijos. Atsietos prieigos suteikimas nereiškia nuosavybės teisių

į vietinę liniją perėjimo.

vietinė linija – vietinės linijos dalis,

jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku

arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo prieigos

tašku.

telekomunikacijų paslaugų naudotojas – fizinis

asmuo, asmeniniams ar verslo tikslams naudojantis viešąsias telekomunikacijų

paslaugas.

telekomunikacijų paslaugų gavėjų įrenginiai, skirti prijungti prie atitinkamo

telekomunikacijų tinklo galinių taškų.

atsieta prieiga prie vietinės linijos –

vietinės linijos gavėjui suteikta prieiga prie nustatyto vietinės linijos

operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę

naudoti fizinės linijos ne balso juostos dažnių spektrą.

pajamų, gaunamų už paslaugas, teikiamas didesne galutine kaina nei paslaugų

teikimo bendrosios sąnaudos, panaudojimas kompensuoti trūkumui pajamų, gaunamų

už kitas paslaugas, teikiamas mažesne galutine kaina negu paslaugų teikimo

bendrosios sąnaudos.

paskirstymo lentelė – Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriame

nustatytas radijo dažnių paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą,

gamybos, mokslo, medicinos bei kitiems poreikiams.

vietinės linijos operatorius – Ryšių

reguliavimo tarnybos sprendimu nustatytas viešojo fiksuoto telefono ryšio

tinklo operatorius, turintis didelę įtaką rinkoje teikiant viešojo fiksuoto

telefono ryšio tinklus ir paslaugas.

kitam telekomunikacijų operatoriui ir (ar) telekomunikacijų paslaugų teikėjui

sutartiniais pagrindais naudoti telekomunikacijų operatoriaus infrastruktūrą ir

(ar) paslaugas šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis

teikti telekomunikacijų paslaugas.

fizinės erdvės ir techninės infrastruktūros, reikalingos laikyti ir prijungti

atitinkamą įrangą, suteikimas.

bangos – laisvai sklindančios erdvėje

elektromagnetinės bangos, kurių dažnis – nuo 9 kHz iki 3000 GHz.

Ryšių reguliavimo tarnybos išduodamas leidimas nustatytomis sąlygomis naudoti

radijo dažnį arba kanalą.

mėgėjas – fizinis

asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir su verslu nesusijusiais

tikslais ir nesiekiantis iš to pelno.

radijo signalų perdavimo, siuntimo ir (ar) priėmimo įrenginiai.

dažnių juosta nustatytai techninių priemonių ir radijo bangų sklidimo aplinkos

visumai, skirta perduoti ir priimti tam tikrą informaciją.

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos oficialus leidinys, nustatantis radijo

ryšio valdymą.

perdavimas, siuntimas ir (ar) priėmimas radijo bangomis.

radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.

kilmės pašaliniai elektromagnetiniai virpesiai (elektromagnetinis triukšmas,

nepageidaujamas signalas, pokytis sklidimo terpėje), trukdantys priimti

naudingąjį radijo signalą ir atkurti informaciją.

trukdžiai – aparatūros ir įrenginio, ryšio kanalo ar sistemos veikimo

blogėjimas dėl radijo trikdžių įtakos.

ir (ar) kita priemonė, leidžianti naudotis apsaugotąja paslauga tik gavus

išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo leidimą.

nekomutuojama telekomunikacijų linija, jungianti telekomunikacijų tinklo

galinius taškus.

telekomunikacijų paslauga, suteikianti perdavimo galimybę tarp telekomunikacijų

tinklo galinių taškų be telekomunikacijų paslaugų gavėjo kontroliuojamo

komutavimo.

nekoduotas radijo ir (ar) televizijos programų signalų išspinduliavimas

visuomenei telekomunikacijų tinklais.

priemonės – su atsietos prieigos prie vietinės

linijos suteikimu susijusios priemonės, tarp jų – prieiga prie patalpų, kabelio

sujungimai, atitinkamos informacinių technologijų sistemos, būtinos vietinės

linijos gavėjui, kad jis galėtų teikti paslaugas sąžiningos konkurencijos

sąlygomis.

informacijos perdavimas, siuntimas, priėmimas laidinėmis, radijo, optinėmis bei

kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis.

infrastruktūra – telekomunikacijų tinklų,

aparatūros, įrenginių, linijų, vamzdynų, kabelių, kanalų, kolektorių, bokštų,

stiebų ir kitų priemonių visuma, skirta vykdyti telekomunikacinę veiklą.

fizinė telekomunikacijų tinklo grandis, jungianti bet kuriuos tinklo taškus.

– ūkio subjektas, eksploatuojantis savo arba kito asmens telekomunikacijų

tinklą (prižiūrintis, plėtojantis, valdantis jo darbą, sujungiantis su kitais

tinklais).

paslaugos, visiškai ar iš dalies susijusios su signalų perdavimu, komutavimu,

tarp jų – radijo ir televizijos programų siuntimu telekomunikacijų tinklais,

išskyrus radijo ir televizijos transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą.

– asmuo, kuriam teikiamos viešosios telekomunikacijų paslaugos ar kuris

kreipėsi dėl jų teikimo.

teikėjas – ūkio subjektas, teikiantis telekomunikacijų paslaugas per savo

ar kito asmens telekomunikacijų tinklą.

informacijos perdavimo sistema ir (ar) komutavimo bei kiti įrenginiai, kurie

užtikrina signalų perdavimą laidinėmis, radijo, optinėmis bei kitomis

elektromagnetinėmis priemonėmis.

telekomunikacijų tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo

naudotis suteikimas.

sujungimas – fizinis ar loginis telekomunikacijų tinklų, naudojamų to

paties ir (ar) kito operatoriaus ir (ar) paslaugų teikėjo, sujungimas, kad

vieno operatoriaus ir (ar) paslaugų teikėjo telekomunikacijų paslaugų gavėjai

galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (ar) ryšiu su kito operatoriaus ir (ar)

paslaugų teikėjo paslaugų gavėjais arba kito operatoriaus ir (ar) paslaugų

teikėjo teikiamomis telekomunikacijų paslaugomis.

telekomunikacijų tinklų teikimu.

fizinės jungtys, atitinkančios jų prieigos techninius reikalavimus, sudarančios

viešojo telekomunikacijų tinklo dalį ir būtinos galiniam įrenginiui prijungti

prie viešojo telekomunikacijų tinklo bei tuo tinklu palaikyti efektyvų ryšį.

rengimas ir jų pirminis siuntimas (perdavimas) visuomenei telekomunikacijų

tinklais.

ir (ar) retransliavimo licenciją turintis arba įstatymų nustatytais atvejais

jos neturintis asmuo, kuris prisiima redakcinę atsakomybę už transliuojamas programas,

pats jas rengia ir transliuoja arba leidžia jas nepakeistas retransliuoti ar

siųsti kitam asmeniui.

junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar

organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali

vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar

ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos

Respublikoje. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos

laikomos ūkio subjektais, jeigu jos vykdo ūkinę veiklą.

įtaką rinkoje – ūkio subjektas, kurio dalis atitinkamoje telekomunikacijų

rinkoje paprastai sudaro daugiau kaip 25 procentus.

nustatytos kokybės telekomunikacijų paslaugų minimumas, kuris, nepaisant

geografinės vietos, už prieinamą kainą teikiamas visiems tokias paslaugas

užsisakiusiems telekomunikacijų paslaugų gavėjams.

47.

Vartotojas – fizinis asmuo, kuriam teikiamos

viešosios telekomunikacijų paslaugos tenkinti asmeniniams, šeimos ar namų ūkio

poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija.

subjektas – ūkio subjektas, kuris verčiasi dviejų ar daugiau rūšių veikla,

įeinančia į tą pačią vertės kūrimo grandinę.

tinklas – viešasis komutuojamas telekomunikacijų tinklas, kuriuo galima

perduoti kalbą, ne mažesnio kaip 3.1 kHz dažnių juostos pločio garso

informaciją bei teikti balso telefonijos paslaugas tarp fiksuotų tinklo galinių

taškų.

tinklas – viešasis telekomunikacijų tinklas, skirtas radijo ryšiu perduoti

ir priimti pranešimus tarp judriųjų arba tarp judriųjų ir fiksuoto telefono

ryšio tinklo galinių įrenginių.

tinklas – telekomunikacijų tinklas, kuris visiškai ar iš dalies naudojamas

viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti.

paslaugos – vietinio, tarpmiestinio ir tarptautinio telefono ryšio paslaugos,

teikiamos telekomunikacijų paslaugų gavėjams viešuoju fiksuoto telefono ryšio

tinklu.

iš dalies apima radijo ryšio su vienu judriuoju paslaugų gavėju nustatymą ir

visiškai ar iš dalies yra realizuojamos viešuoju judriojo radijo ryšio tinklu.

telefono ryšio paslaugos – viešosios fiksuoto telefono ryšio paslaugos ir

viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos.

55.

Viešosios telekomunikacijų paslaugos – viešai

teikiamos telekomunikacijų paslaugos.

linija – fizinė linija, jungianti abonento

valdoje esantį tinklo galinį tašką su viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo

pagrindiniu skirstomuoju stovu ar ekvivalentinėmis priemonėmis.

linijos gavėjas – turintis teisę teikti

telekomunikacijų paslaugas asmuo, kuriam gali būti suteikta atsieta prieiga

prie vietinės linijos.

atsieta prieiga prie vietinės linijos –

vietinės linijos gavėjui suteikta prieiga prie nustatyto vietinės linijos

operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę

naudoti visą fizinės linijos dažnių spektrą.

ANTRASIS SKIRSNIS

TELEKOMUNIKACINĖS VEIKLOS REGULIAVIMO INSTITUCIJOS

5 straipsnis. Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos funkcijos telekomunikacijų srityje

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija

telekomunikacijų srityje atlieka šias funkcijas:

1) formuoja ir įgyvendina valstybės

strategiją ir politiką telekomunikacijų srityje;

2) koordinuoja valstybės investicinių telekomunikacijų

srities programų rengimą, vertina jas ekonominiu, finansiniu ir techniniu

požiūriu, kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;

3) tvirtina Nacionalinę radijo dažnių

paskirstymo lentelę ir radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir siųsti strategiją;

4) bendradarbiauja su užsienio šalių

telekomunikacijų institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos

Respublikai tarptautinėse organizacijose;

5) nustato universaliųjų paslaugų mastą,

kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, įpareigojimų

telekomunikacijų paslaugų teikėjams teikti universaliąsias paslaugas

nustatymo tvarką bei atvejus;

6) paskelbus visuotinę mobilizaciją,

karo ar nepaprastąją padėtį, karo grėsmės, gaivalinių nelaimių ar kitais

atvejais pagal Vyriausybės įgaliojimus reguliuoja telekomunikacinę veiklą,

priima teisės aktus, kurie yra privalomi visiems telekomunikacijų tinklų ir

įrenginių savininkams bei telekomunikacijų operatoriams;

7) priima teisės aktus, reikalingus šiam

Įstatymui įgyvendinti;

8) atlieka

kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

reguliavimo tarnyba – telekomunikacinę veiklą reguliuojanti, prižiūrinti ir šio

Įstatymo nuostatas, išskyrus 49–56 straipsnius, už kurių įgyvendinimą atsakinga

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, įgyvendinanti savarankiška valstybės

įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

juridinis asmuo, turintis antspaudą su valstybės herbu, galintis savo vardu

įgyti turtinių bei asmeninių neturtinių teisių ir pareigų.

4.

Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorių ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybą 5 metams skiria ir atleidžia

Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Ryšių reguliavimo tarnybos

tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius

ne rečiau kaip kartą per metus iki balandžio 1 d. teikia Seimui ir

Vyriausybei Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ataskaitas.

direktorius atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) savo noru;

2) pasibaigus įgaliojimų terminui;

3) dėl sveikatos būklės;

4) sulaukęs pensinio amžiaus;

5) išrinktas į kitas pareigas arba jo

sutikimu perkeltas į kitą darbą;

6) jei įsiteisėja jį apkaltinęs teismo

nuosprendis;

7) jei savo poelgiu pažemino

direktoriaus vardą;

8) jei netinkamai ar ne

laiku vykdo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų Ryšių reguliavimo tarnybai

nustatytus uždavinius ir funkcijas.

6.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius priima įsakymus ir sprendimus, o Ryšių

reguliavimo tarnybos taryba – nutarimus. Vyriausybė neturi teisės atšaukti

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymus ir sprendimus ar (ir) Ryšių

reguliavimo tarnybos tarybos nutarimus. Šie teisės aktai gali būti skundžiami

teismui įstatymų nustatyta tvarka.

7.

Ryšių reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir šios tarnybos

pajamų, gautų už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus. Jų objektus, dydžius

ir mokėjimo tvarką, suderinusi su Finansų ministerija, nustato Ryšių

reguliavimo tarnybos taryba, pagrįsdama teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų

sąnaudas.

7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos

uždaviniai

Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:

1) užtikrinti sąlygas, reikalingas

veiksmingai konkurencijai telekomunikacijų paslaugų rinkose;

2) užtikrinti, kad telekomunikacijų

operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai nebūtų diskriminuojami ir

turėtų lygias galimybes sudaryti sutartis dėl telekomunikacijų tinklų

sujungimo;

3) užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje

naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius

privalomuosius reikalavimus;

4) užtikrinti, kad telekomunikacijų

paslaugų gavėjai nebūtų diskriminuojami – turėtų vienodas galimybes naudotis

viešaisiais telekomunikacijų tinklais ir viešosiomis telekomunikacijų

paslaugomis;

5) užtikrinti, kad viešųjų telekomunikacijų

tinklų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai vykdytų įpareigojimus,

kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos, nacionalinio saugumo bei viešosios

tvarkos palaikymo interesais, taip pat ypatingų situacijų atvejais;

6) užtikrinti aparatūros ir įrenginių

elektromagnetinį suderinamumą;

7) užtikrinti efektyvų radijo dažnių

(kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimą;

8) pagal savo kompetenciją užtikrinti

telekomunikacijų paslaugų vartotojų teisių apsaugą.

8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos

funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) rengia ir tvirtina vertimosi

telekomunikacine veikla sąlygas;

2) prižiūri, kaip laikomasi

telekomunikacinės veiklos sąlygų;

3) išduoda leidimus gaminti ir naudoti

aparatūrą bei įrenginius ir jais prekiauti, įvežti ir naudoti radijo siuntimo

ir radijo stebėsenos aparatūrą bei įrenginius; tvirtina Radijo ryšio įrenginių

ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninį reglamentą ir prižiūri, ar jo

laikomasi;

4) rengia ir tvirtina aparatūros ir

įrenginių, galinių įrenginių, galinių įrenginių prijungimo prie viešojo

telekomunikacijų tinklo bei telekomunikacijų tinklų sujungimo privalomuosius

reikalavimus;

5) rengia ir tvirtina telekomunikacijų

tinklų tiesimo, naudojimo ir apsaugos taisykles, minimaliuosius viešųjų

telekomunikacijų paslaugų kokybės reikalavimus, taip pat taisykles,

nustatančias tvarką, kuria telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų

paslaugų teikėjai gali bendrai naudotis vamzdynais, kabelių kanalais,

kolektoriais, bokštais ir stiebais bei kitomis priemonėmis;

6) rengia ir tvirtina bendrąsias

telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarčių sąlygas ir ginčų, kilusių tarp

telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų dėl telekomunikacijų

tinklų sujungimo, sprendimo tvarką;

7) rengia ir tvirtina radijo ryšio

plėtros planus ir radijo ryšį reglamentuojančius norminius teisės aktus;

8) rengia ir teikia Vyriausybei

tvirtinti Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę ir pagal savo

kompetenciją ją įgyvendina, kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija

rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti radijo dažnių skyrimo radijo ir

televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją, kartu su Lietuvos

radijo ir televizijos komisija, vadovaudamosi radijo dažnių skyrimo radijo ir

televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategija, rengia ir tvirtina

radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti

strateginį planą (toliau – strateginis planas), į kurį įeina ir

telekomunikacijų tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti,

plėtra;

9)

bendradarbiauja su užsienio šalių telekomunikacijų institucijomis, pagal

kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose,

atlieka tarptautinį radijo dažnių

koordinavimą;

10)

rengia ir tvirtina telekomunikacinės veiklos, apie kurios pradžią ir pabaigą

ūkio subjektas turi pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, sąrašus, tvarką,

pranešimo formos ir turinio reikalavimus;

11) rengia ir tvirtina Nacionalinį

telefono ryšio numeracijos planą, teisės aktus, nustatančius šio plano diegimo

tvarką, rengia ir tvirtina telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo tvarką,

kontroliuoja ir prižiūri jų įgyvendinimą;

12)

rengia ir tvirtina telekomunikacijų paslaugų

teikimo taisykles;

13)

rengia ir tvirtina prieigos suteikimo sąlygas, operatorių pasiūlymų dėl

prieigos standartines sąlygas;

14)

nagrinėja ginčus tarp telekomunikacijų operatorių dėl telekomunikacijų tinklų

sujungimo bei vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų, stiebų ir kitų

priemonių bendro naudojimo, prieigos, taip pat ginčus tarp telekomunikacijų

paslaugų teikėjų ir gavėjų, pagal savo kompetenciją ir tiek, kiek nustato šis

Įstatymas, gina vartotojų teises ir teisėtus interesus, tvirtina telekomunikacijų

paslaugų teikėjų ir gavėjų, įskaitant vartotojus, ginčų sprendimo tvarką;

15) rengia ir teikia Vyriausybei ar jos

įgaliotai institucijai pasiūlymus dėl telekomunikacijų plėtros strategijos,

valstybės politikos telekomunikacijų srityje įgyvendinimo;

16) rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl

universaliųjų paslaugų kainų aukščiausios ribos;

17) rengia ir teikia Vyriausybei

tvirtinti universaliųjų paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų

teikimo tvarką ir sąlygas, įpareigojimų telekomunikacijų paslaugų teikėjams

teikti universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką bei atvejus;

18)

rengia ir tvirtina telekomunikacijų įrenginių, esančių galimos radiacijos

zonoje reikalavimus;

19) rengia ir

tvirtina teisės užsiimti radijo mėgėjų veikla suteikimo tvarką ir užsiėmimo šia

veikla sąlygas, išduoda radijo mėgėjų leidimus;

20) atlieka radijo stebėseną, tiria

radijo trukdžius ir organizuoja radijo trikdžių šalinimą;

21) rengia ir tvirtina teisės aktus,

nustatančius sąlyginės prieigos prie siunčiamų, transliuojamų ir

retransliuojamų televizijos programų signalų suteikimo sąlygas;

22) vykdo bendrųjų televizijos priėmimo

tinklų įrengimo ir eksploatavimo normų bei taisyklių laikymosi priežiūrą;

23) rengia ir tvirtina teisės aktus,

nustatančius atitinkamos rinkos apibrėžimo, didelės įtakos

turėjimo atitinkamoje rinkoje nustatymo kriterijus ir tvarką;

24) vadovaudamasi šio Įstatymo

nuostatomis, atlieka konkurencijos telekomunikacijų srityje

priežiūrą, tvirtina ir atlieka rinkos tyrimo procedūrą, tiria ir apibrėžia

atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų

padėtį atitinkamoje rinkoje, nustato didelę įtaką atitinkamoje

rinkoje turinčius ūkio subjektus ir jiems taikomus įpareigojimus;

25) pagal savo

kompetenciją tiria ir nagrinėja šio Įstatymo pažeidimus bei taiko pažeidėjams

sankcijas šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

26) atlieka

matavimus, skirtus įvertinti, ar aparatūros ir įrenginių techniniai parametrai

atitinka privalomuosius reikalavimus, vertina, ar aparatūra ir įrenginiai,

galiniai įrenginiai atitinka privalomuosius reikalavimus;

27) skiria radijo

dažnius (kanalus), radijo šaukinius ir telefono ryšio numerius, nustato radijo

dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių bei telekomunikacijų tinklų naudojimo

parametrus, radijo šaukinių naudojimo sąlygas;

28) priima teisės

aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių, Europos Sąjungos ir nacionalinių

standartų, specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su paslaugų teikimu,

techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu; nustato tarptautinių,

Europos ir kitų regioninių standartizacijos organizacijų standartų,

specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, užsienio valstybių standartų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką; savarankiškai

nustato nurodytų sričių techninius reikalavimus;

29)

koordinuoja radijo dažnius (kanalus), atlieka tarptautinę radijo stočių

(dažnių) apsaugą;

30) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia

ir saugo informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie

telekomunikacijas fiksuoja ir saugo telekomunikacijų operatoriai ir

telekomunikacijų paslaugų teikėjai;

31) atlieka kitas įstatymų ir kitų

teisės aktų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1221,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5514 (2002-12-24)

9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę:

1) kontroliuoti, kaip laikomasi šio

Įstatymo, telekomunikacijų taisyklių ir kitų teisės aktų, susijusių su

telekomunikacine veikla;

2) sertifikuoti aparatūrą ir įrenginius,

galinius įrenginius;

3) kontroliuoti aparatūrą ir įrenginius

pagal radijo spinduliuotės parametrus;

4) atlikti radijo stebėseną;

5) įsipareigojusi išlaikyti

konfidencialumą, gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų,

telekomunikacijų operatorių bei paslaugų teikėjų ir radijo dažnių (kanalų) bei

telefono ryšio numerių naudotojų visą jai reikalingą su pavestų uždavinių

vykdymu ir funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę;

konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie

atskiras telekomunikacijų rinkas, taip pat duomenys apie operatorių abonentų

skaičių, pajamas ir telekomunikacijų ar pokalbių srautų dydžius;

6) skirti radijo dažnius (kanalus),

radijo šaukinius ir telefono ryšio numerius, nustatyti radijo dažnių (kanalų)

ir telefono ryšio numerių bei telekomunikacijų tinklų naudojimo parametrus,

radijo šaukinių skyrimo tvarką ir naudojimo sąlygas, keisti paskirtus radijo

dažnius (kanalus), radijo šaukinius ir telefono ryšio numerius ar šio Įstatymo

nustatyta tvarka panaikinti jų skyrimą;

7) steigti patariamąsias komisijas ir

tvirtinti jų darbo reglamentus;

8)

turėti kitų teisės aktų nustatytų teisių.

11 straipsnis. Didelę įtaką atitinkamoje

telekomunikacijų rinkoje turinčių ūkio subjektų

nustatymas

priežiūrą telekomunikacijų srityje, išskyrus Konkurencijos tarybos vykdomą

konkurencijos priežiūrą pagal Konkurencijos įstatymą, atlieka Ryšių reguliavimo

tarnyba, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiaudama su

Konkurencijos taryba.

rinkos tyrimo procedūrą, nustato didelę įtaką atitinkamoje telekomunikacijų

rinkoje turinčius ūkio subjektus.

tvarką, kuria vadovaujantis atliekama rinkos tyrimo procedūra, rengia ir

tvirtina teisės aktus, nustatančius rinkos apibrėžimo nustatymo kriterijus ir

tvarką. Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai: rinkos apibrėžimas, tyrimas,

ar toje rinkoje konkurencija efektyvi, ūkio subjektų, kurie toje rinkoje turi didelę įtaką, nustatymas ir vieno ar kelių šiame

Įstatyme numatytų įpareigojimų ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką rinkoje, nustatymas.

atitinkamoje telekomunikacijų rinkoje ūkio subjektas turi daugiau kaip 25

procentus rinkos, Ryšių reguliavimo tarnyba pripažįsta jį ūkio subjektu,

turinčiu didelę įtaką toje rinkoje.

reguliavimo tarnyba gali pripažinti ūkio subjektą turinčiu didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje ir tuo

atveju, kai jis turi mažiau kaip 25 procentus atitinkamos telekomunikacijų

rinkos, arba nepripažinti ūkio subjekto turinčiu didelę įtaką atitinkamoje

rinkoje, jeigu jis turi daugiau kaip 25

procentus atitinkamos telekomunikacijų rinkos toje geografinėje valstybės

teritorijoje, kurioje jis turi teisę vykdyti veiklą. Šioje dalyje nurodytais

atvejais Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į ūkio subjekto galimybes veikti

rinkos sąlygas, jo apyvartos santykinį svorį atitinkamoje rinkoje, jo

kontroliuojamas prieigos prie galutinio paslaugų gavėjo priemones, prieinamus

finansinius išteklius ir jo patirtį teikiant prekes ir paslaugas atitinkamoje rinkoje.

atitinkamoje rinkoje, sąrašas skelbiamas oficialaus leidinio „Valstybės

žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

telekomunikacijų rinkos tyrimą Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad pasikeitė

šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos sąlygos, ji priima naują sprendimą.

pripažindama ūkio subjektą turinčiu didelę įtaką atitinkamoje telekomunikacijų

rinkoje, raštu praneša apie tai šiam ūkio subjektui ne vėliau kaip prieš 28

dienas iki sprendimo priėmimo dienos.

viešųjų telekomunikacijų tinklų ir (ar) viešųjų telekomunikacijų paslaugų

teikimo rinkoje, kabelinės televizijos tinklo paslaugas gali teikti tik per

atskirą juridinį asmenį.

telekomunikacijų rinkoje priežiūrą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti

Konkurencijos tarybos išvadas.

12 straipsnis. Skaidrumo įpareigojimas

turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje,

privalo viešai pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą informaciją,

susijusią su prieiga ar tinklų sujungimu, įskaitant:

1) sąsajų tipus;

2) technines

specifikacijas;

3) tinklo

charakteristikas;

4) prieigos ir

tinklų sujungimo teikimo bei naudojimo sąlygas;

5) kainas;

6) informaciją apie

bet kokius planuojamus prieigai ar tinklų sujungimui svarbius pakeitimus; ši

informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki planuojamų

pakeitimų įgyvendinimo dienos.

reguliavimo tarnyba nustato sąrašą rinkų, kuriose didelę įtaką turintiems ūkio

subjektams taikomas šiame straipsnyje nustatytas įpareigojimas.

reguliavimo tarnyba nustato reikalaujamos skelbti informacijos mastą, jos

detalumo reikalavimus bei paskelbimo būdą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta

informacija, įskaitant geografinius tinklų sujungimo taškus, sujungimo

testavimo, bendro telekomunikacijų infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo

sąlygas, telekomunikacijų paslaugų teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus,

negali būti laikoma komercine paslaptimi.

13 straipsnis. Nediskriminavimo

įpareigojimas

Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje, prieigos ir tinklų sujungimo tikslais

privalo kitiems ūkio subjektams, teikiantiems tokias pačias arba panašias

paslaugas, taikyti analogiškas sąlygas ir teikti paslaugas bei informaciją tos

pačios kokybės ir tokiomis pat sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo

padaliniams, dukterinėms įmonėms ar kitiems su juo susijusiems ūkio subjektams.

14 straipsnis. Apskaitos atskyrimo

įpareigojimas

atitinkamoje rinkoje, privalo atskirai tvarkyti su prieiga ir tinklų

sujungimu susijusių sąnaudų apskaitą.

apskaičiuoti nustato sąnaudų paskirstymo taisykles ir su sąnaudų apskaita

susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti nepriklausomą auditą.

15 straipsnis. Įpareigojimas kainas

pagrįsti sąnaudomis

turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo teikti prieigą ir (ar)

tinklų sujungimą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos sąnaudomis, įskaitant

protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.

pareikalauti, kad operatorius pagrįstų ir įrodytų, jog kainos yra pagrįstos

sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų

grąžą. Tuo tikslu Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos ir

(ar) tinklų sujungimo teikimo kainų aukščiausią sąnaudomis pagrįstą ribą,

įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.

apskaičiuoti nustato sąnaudų paskirstymo taisykles ir su sąnaudų apskaita

susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti nepriklausomą auditą.

18 straipsnis.

Telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir operatorių teisės

operatoriai turi teisę:

1) teikti telekomunikacijų tinklus ir

(ar) paslaugas;

2) įrengti telekomunikacijų

infrastruktūrą pagal šio Įstatymo nuostatas;

3) komerciniais pagrindais derėtis dėl

tinklų tarpusavio sujungimo ir sujungti tinklus;

4) turėti kitų teisės aktų nedraudžiamų

teisių ir pareigų.

operatoriai ir viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai, be šio straipsnio 1

dalyje nurodytų teisių, taip pat turi šias teises:

1) derėtis dėl tinklų sujungimo su

kitais teisėtai veikiančiais viešųjų telekomunikacijų tinklų operatoriais ar

viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjais ir gauti prieigą ar sujungti

tinklus, kai atitinkamos nuostatos jiems gali būti taikomos;

2) Vyriausybės nustatyta tvarka teikti

universaliąsias paslaugas.

19 straipsnis. Teisės aktų, kuriuose

nustatomos vertimosi telekomunikacine veikla

sąlygos,

nuostatos

bendrosios vertimosi telekomunikacine veikla sąlygos turi būti objektyviai,

atsižvelgiant į tinklų ir (ar) paslaugų, susijusių su atitinkama

telekomunikacine veikla, pobūdį, pagrįstos, nediskriminacinės, skaidrios ir

proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tik sąlygas, kurios yra

specifinės telekomunikacijų sektoriuje ir nėra nustatytos kitais teisės aktais.

Ūkio subjektams, vykdantiems telekomunikacinę veiklą ir turintiems didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje ar teikiantiems universaliąsias paslaugas,

Ryšių reguliavimo tarnyba gali numatyti įpareigojimų laikantis šio Įstatymo

sąlygų ir tvarkos.

aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę

verstis telekomunikacine veikla, nuostatos gali būti susijusios tik su:

1) įmokų, susijusių su universaliųjų

paslaugų teikimu, mokėjimo sąlygomis;

2) užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai

mokėjimu;

3) paslaugų suderinamumo ir tinklų

tarpusavio sujungimo sąlygomis;

4) telefono ryšio numerių, nurodytų

Nacionaliniame numeracijos plane, prieinamumu galutiniams paslaugų gavėjams;

5) aplinkos apsaugos ir teritorijų

planavimo teisės aktų įgyvendinimu, įskaitant sąlygas, susijusias su teisės

naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir bendru patalpų bei

infrastruktūros naudojimu, įskaitant bet kokias finansines ar technines

garantijas, būtinas užtikrinti tinkamą infrastruktūros darbų vykdymą;

6) privalomojo televizijos ir radijo

programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;

7) asmens duomenų ir privatumo apsaugos

taisyklėmis, kiek jos gali būti taikomos telekomunikacijų sektoriui;

8) telekomunikacijų sektoriui

specifiškomis vartotojų teisių apsaugos taisyklėmis;

9) ribojimais, susijusiais su neteisėto

ar žalingo turinio informacijos perdavimu pagal Lietuvos Respublikos teisės

aktus;

10) informacijos teikimu;

11) galimybių kompetentingoms

institucijoms įstatymų nustatyta tvarka perimti telekomunikacijų srautą

sudarymu;

12) telekomunikacijų naudojimo stichinių

nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų atveju sąlygomis, užtikrinančiomis ryšį

tarp pagalbos tarnybų bei institucijų ir pranešimų visuomenei skleidimą;

13) priemonėmis dėl visuomenei žalingų

telekomunikacijų tinklų sukeltų elektromagnetinių laukų ribojimo;

14) įpareigojimais suteikti prieigą,

išskyrus specifinius įpareigojimus, nustatytus didelę įtaką rinkoje turintiems

ūkio subjektams;

15) viešųjų telekomunikacijų tinklų

integralumo palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias kelią radijo trikdžiams

tarp telekomunikacijų tinklų ir (ar) paslaugų;

16) viešųjų telekomunikacijų tinklų

apsauga nuo neteisėtos prieigos;

17) radijo dažnių naudojimo sąlygomis,

atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšio įrenginių naudojimas gali būti ribojamas

tik dėl priežasčių, susijusių su veiksmingu ir tinkamu radijo spektro naudojimu,

žalingų trikdžių išvengimu ar su visuomenės sveikata;

18) priemonėmis, skirtomis užtikrinti

standartų specifikacijų ir (ar) techninių reikalavimų atitiktį.

operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo pateikti Ryšių

reguliavimo tarnybai ataskaitas apie savo veiklą šios institucijos nustatyta

tvarka ir sąlygomis.

bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis telekomunikacine

veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba užtikrina, kad vertikaliai integruoti ūkio

subjektai, kurie teikia telekomunikacijų tinklus, nediskriminuotų kitų ūkio

subjektų suteikdami pranašumą savo pačių veiklai.

reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio

subjektai turi teisę verstis telekomunikacine veikla, nuostatos gali būti

keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu siekiamam tikslui

būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti paskelbta oficialaus leidinio

„Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir suteikta galimybė

suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, per terminą,

ne trumpesnį negu 28 dienos, išskyrus išimtines aplinkybes, pateikti savo

pastabas dėl siūlomų pakeitimų.

6.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams, kurie verčiasi telekomunikacine veikla, suteikti

teisę be atskiro leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių naudotojų

skaičius nėra ribotas.

20 straipsnis. Licencijos radijo ir

televizijos programų transliuotojams

šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis, privalo turėti Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos išduotą licenciją. Jos sąlygos turi būti suderintos su

siuntimo paslaugas teiksiančiu telekomunikacijų operatoriumi.

radijo ir televizijos komisijos licenciją su teise steigti ir eksploatuoti savo

telekomunikacijų tinklus, privalo gauti Ryšių reguliavimo tarnybos leidimus

steigti ir eksploatuoti telekomunikacijų tinklus. Šių leidimų sąlygos turi

atitikti sukoordinuotos veiklos radijo ir televizijos stočių dažnių

(kanalų) bei telekomunikacijų tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms

transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines technines sąlygas, Ryšių

reguliavimo tarnybos pateiktas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos

organizuotiems konkursams.

komisijos išduodamą licenciją įrašomos techninės sąlygos turi atitikti Ryšių

reguliavimo tarnybos pateiktas sukoordinuotos veiklos radijo ir

televizijos stočių dažnių (kanalų) bei telekomunikacijų tinklų, skirtų radijo

ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines

technines sąlygas, tarp jų – radijo dažnį (kanalą) ir Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytą šio dažnio (kanalo) naudojimo terminą, kuris negali prieštarauti

strateginiam planui.

komisijos transliuotojui išduodamą licenciją su teise naudotis trečiosios

šalies teikiama siuntimo paslauga įrašytas siuntimo paslaugai skirtas radijo

dažnis (kanalas) nesuteikia teisės šiam transliuotojui naudoti šį dažnį

(kanalą) savo radijo ir (ar) televizijos stotims ir (ar) telekomunikacijų

tinklams steigti.

21 straipsnis. Telekomunikacijų paslaugų

kainų reguliavimas

1.

Telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir telekomunikacijų operatorių nustatytų

telekomunikacijų paslaugų kainų priežiūrą šio Įstatymo nustatytais atvejais

atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba.

2.

Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą.

3.

Didelę įtaką rinkoje turinčių viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjų

bei viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo operatorių kainos turi būti

orientuotos į sąnaudas, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų

grąžą. Tuo tikslu Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti viešojo fiksuoto

telefono ryšio paslaugų ir viešojo fiksuoto telefono tinklo teikimo kainų

aukščiausią ribą konkrečiam telekomunikacijų paslaugų teikėjui ar

telekomunikacijų operatoriui.

telekomunikacijų paslaugų teikėjui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, draudžiama

kryžmiškai subsidijuoti paslaugas, kurios siūlomos konkurenciniu pagrindu.

paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir terminais

privalo viešai skelbti informaciją apie teikiamų paslaugų kainas ir tarifus ir

pateikti ją Ryšių reguliavimo tarnybai. Skelbiami tarifai telekomunikacijų

paslaugų gavėjams turi būti nurodomi aiškiai ir tiksliai.

turinčių ūkio subjektų telekomunikacijų paslaugų tarifai turi būti nustatomi

taip, kad telekomunikacijų paslaugų gavėjams būtų užtikrinta pasirinkimo laisvė

tarp atskirų paslaugų arba individualiai teikiamų ar galimų teikti paslaugų

elementų, o tarifai būtų nesusieti tarpusavyje. Turi būti sudaryta galimybė paslaugų

gavėjams pasirinkti atskirai papildomas paslaugas, t. y. nepriklausomai nuo

pagrindinės paslaugos ar kitų papildomų paslaugų.

turinčių telekomunikacijų operatorių ir paslaugų teikėjų nustatyti tarifai

privalo būti nediskriminaciniai ir vienodai taikomi visiems tos pačios

kategorijos telekomunikacijų paslaugų gavėjams.

priimti teisės aktus, detalizuojančius šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų

įgyvendinimo sąlygas ir tvarką.

9.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti ūkio subjektų pateiktą

informaciją apie teikiamų paslaugų kainas ir tarifus ir priimti privalomus

vykdyti įpareigojimus.

22 straipsnis. Telekomunikacijų tinklų

sujungimas

1.

Visi telekomunikacijų operatoriai ir paslaugų teikėjai, kurių sąrašą nustato

Ryšių reguliavimo tarnyba, turi teisę ir pareigą derėtis dėl tinklų sujungimo.

Didelę įtaką rinkoje turintys viešųjų telekomunikacijų tinklų ir skirtųjų

linijų operatoriai ir (ar) paslaugų teikėjai privalo patenkinti kitų

telekomunikacijų operatorių prašymus sujungti viešuosius telekomunikacijų

tinklus šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis.

Telekomunikacijų tinklai turi būti sujungiami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

prašymo gavimo dienos, jei operatoriai ir (ar) paslaugų teikėjai nesusitaria

kitaip.

2.

Susijungiančios šalys privalo pateikti viena kitai visą būtiną informaciją,

reikalingą sutarties sąlygoms nustatyti. Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje

turintis ūkio subjektas gautą informaciją privalo naudoti tik tiems tikslams,

kuriems ji yra pateikta, ir neperduoti savo partneriams, dukterinėms įmonėms ar

kitiems ūkio subjektams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti konkurencinį

pranašumą.

3.

Tais atvejais, kai atsisakoma sujungti telekomunikacijų tinklus arba

telekomunikacijų operatoriai negali susitarti, kad tai būtų padaryta per 3

mėnesius nuo pirmojo prašymo gavimo, kiekviena iš ginčo šalių turi teisę

kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą. Ryšių reguliavimo

tarnyba per 2 mėnesius išnagrinėja ginčą ir priima sprendimą. Kitus ginčus dėl

telekomunikacijų tinklų sujungimo Ryšių reguliavimo tarnyba sprendžia per 6

mėnesius nuo prašymo pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai dienos. Jeigu ginčo

šalys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, jos turi teisę

kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnyba turi

teisę savo iniciatyva spręsti šioje dalyje nurodytus klausimus ir priimti

šalims privalomą sprendimą.

turintis ūkio subjektas negali atsisakyti sujungti telekomunikacijų tinklus,

jei prašymas yra pagrįstas ir techniniu požiūriu gali būti patenkintas.

Atsisakymas sujungti turi būti motyvuotas, o argumentai raštu pateikiami

prašymą pateikusiam telekomunikacijų operatoriui ir Ryšių reguliavimo tarnybai

ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartys negali prieštarauti bendrosioms

telekomunikacijų tinklų sujungimo sąlygoms.

sutartys, kurių bent viena šalis yra didelę įtaką rinkoje turintis

telekomunikacijų operatorius, registruojamos Ryšių reguliavimo tarnyboje.

Sutartyje turi būti išdėstytos visos techninės ir finansinės sąlygos.

sutartys, kurių bent viena šalis yra didelę įtaką atitinkamoje rinkoje

turintis telekomunikacijų operatorius, yra viešos, išskyrus komercinę paslaptį

sudarančias žinias. 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, įskaitant

geografinius tinklų sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro

telekomunikacijų infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas,

telekomunikacijų paslaugų teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti

laikoma komercine paslaptimi.

rinkoje turintys telekomunikacijų operatoriai privalo Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytomis sąlygomis viešai skelbti prisijungimo prie savo tinklų

terminus ir sąlygas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotai reikalauti

pakeisti paskelbtus prisijungimo prie operatoriaus tinklų terminus ir sąlygas.

23 straipsnis. Universaliųjų paslaugų

teikimas ir finansavimas

turi būti užtikrintas šių universaliųjų paslaugų teikimas:

1) viešųjų telefono ryšio paslaugų

fiksuotoje vietoje;

2) viešojo telefono ryšio paslaugų,

teikiamų taksofonu;

3) informacijos apie viešojo telefono

ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų;

4) galimybių naudotis telekomunikacijų

paslaugomis neįgaliesiems paslaugų gavėjams ar specialių poreikių turintiems

gavėjams.

nustato universaliųjų paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų

teikimo tvarką ir sąlygas bei įpareigojimų telekomunikacijų paslaugų teikėjams

teikti universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką bei atvejus.

dalyje nurodytų paslaugų teikimo nuostoliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir

atvejais kompensuojami šias paslaugas teikiančių telekomunikacijų paslaugų

teikėjų lėšomis.

teisę nustatyti papildomas universaliąsias paslaugas, šių paslaugų teikimo

tvarką ir sąlygas, kokybės reikalavimus bei įpareigojimų telekomunikacijų

paslaugų teikėjams teikti papildomas universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką

ir atvejus.

24 straipsnis. Telekomunikacijų paslaugų

teikėjų ir telekomunikacijų paslaugų gavėjų

pareigos ir

teisės

sutartis yra viešoji sutartis. Ji turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos

tvirtinamas taisykles.

privalo išnagrinėti gaunamus prašymus, pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų

telekomunikacijų paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos.

telekomunikacijų paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas, telekomunikacijų

paslaugų teikėjas turi teisę pareikalauti iš abonento išankstinio mokesčio už

telekomunikacijų paslaugas.

privalo pranešti abonentui apie suteiktas paslaugas, tarifus ir kainą, taip pat

atskirai ir apie kiekvieną suteiktą paslaugą, jeigu abonentas to pageidauja.

įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti dėl jo kaltės abonentui padarytą

žalą.

sutartyje turi būti numatyta kompensacijos nustatymo ir jos mokėjimo tvarka,

kai ne dėl abonento kaltės nebuvo galima naudotis paslaugų teikėjo teikiama

paslauga.

telekomunikacijų paslaugų teikėjai abonentų pageidavimu neteikia tretiesiems

asmenims informacijos, koks yra galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo

vieta ir kam jis priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo

tarnybos sprendimu jai pavestiems uždaviniams vykdyti bei Ryšių reguliavimo

tarnybos sprendimu nustatytoms viešosios tvarkos palaikymo įstaigoms joms

pavestiems uždaviniams vykdyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką konkrečios paslaugos teikimo

rinkoje, atskirti šios paslaugos teikimo sąnaudas pagal Ryšių reguliavimo

tarnybos sąnaudoms apskaičiuoti nustatytas sąnaudų paskirstymo taisykles ir

susijusius reikalavimus, tarp jų reikalavimą atlikti nepriklausomą auditą.

paslaugų teikėjai privalo teikti paslaugas atskirai, jei tokiomis paslaugomis

gali būti naudojamasi atskirai. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti

šią nuostatą detalizuojančius kriterijus ir sąlygas.

fiksuoto telefono ryšio tinklų operatoriai ir viešųjų fiksuoto telefono ryšio

paslaugų teikėjai, turintys didelę įtaką rinkoje, Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatyta tvarka savo lėšomis užtikrina savo abonento teisę naudotis bet kurio

viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono ryšio paslaugomis.

Kiti viešųjų telefono ryšio tinklų operatoriai ir viešųjų telefono ryšio

paslaugų teikėjai, turintys didelę įtaką rinkoje, turi užtikrinti savo abonento

teisę naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis

telefono ryšio paslaugomis nuo 2004 m. sausio 1 d.

operatoriai ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina abonento

teisę išlaikyti abonentinį numerį, kai jis keičia telefono ryšio paslaugų

teikėją ar paslaugų teikimo vietą bei būdą. Šį įpareigojimą viešųjų telefono

ryšio tinklų operatoriai ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi

įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2004 m. sausio 1 d.

telekomunikacijų tinklų ir (ar) viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka privalo užtikrinti savo abonentų ir

(ar) naudotojų skambučių siuntimą į pagalbos tarnybų numerius.

teisės ginamos šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai

informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie telekomunikacijas

jie fiksuoja bei saugo, ir šių duomenų saugojimo terminą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1221,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5514 (2002-12-24)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

TELEKOMUNIKACIJŲ

TINKLŲ TIESIMAS, PRIEŽIŪRA, APSAUGA IR

TELEKOMUNIKACIJŲ

ĮRENGINIŲ BENDRAS NAUDOJIMAS

25 straipsnis. Telekomunikacijų linijų

tiesimas telekomunikacijų įrenginių statyba ir

bendras

naudojimas

teisę tiesti telekomunikacijų linijas ir statyti telekomunikacijų įrenginius

žemėje, kuri priklauso jiems nuosavybės teise, taip pat jei teisės aktų

nustatyta tvarka yra nustatytas servitutas ar telekomunikacijų operatoriai turi

teisę naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.

telekomunikacijų įrenginių iškėlimo darbus, statant ar rekonstruojant pastatus,

tiltus ir kitus statinius, suderinę su linijų ir telekomunikacijų įrenginių

savininkais, turi atlikti statybų užsakovai savo lėšomis, jei statybų užsakovai

ir telekomunikacijų linijų ir įrenginių savininkai nesusitaria kitaip.

telekomunikacijų įrenginius, laikomasi Lietuvos Respublikos teritorijų

planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, taip pat Planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimų.

tiesiantys ar naudojantys telekomunikacijų operatoriai, vadovaudamiesi Lietuvos

Respublikoje galiojančiais teisės aktais, turi teisę įrengti bendro naudojimo antenas bei joms reikalingą aparatūrą saugomose

teritorijose, naudotis šiems tikslams daugiabučių gyvenamųjų namų stogais bei

techninėmis patalpomis.

teisę įrengti telekomunikacijų aparatūrą jiems nuosavybės teise priklausančiose

patalpose, o kitais pagrindais jų naudojamose patalpose – tik gavę patalpų

savininko leidimą.

6.

Jeigu telekomunikacijų operatorius negali įgyvendinti teisės tiesti naujas

papildomas telekomunikacijų linijas ir įrengti telekomunikacijų įrenginius arba

jei tokios teisės įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, Ryšių

reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad bet kuris kitas telekomunikacijų

operatorius nediskriminaciniais pagrindais leistų jam bendrai naudotis esamais

vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais ir kitais

įrenginiais ar įrengti telekomunikacijų įrenginius, kai tai yra ekonomiškai

tikslinga ir nereikia papildomų esminių darbų. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo

tarnyba šios institucijos nustatyta tvarka konsultuojasi su suinteresuotais

asmenimis.

kito operatoriaus vamzdynais, kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais ir

kitais įrenginiais tvarka ir sąlygos nustatomos sutartimi. Telekomunikacijų

operatorius, kuriam priklauso šioje dalyje nurodyti telekomunikacijų

įrenginiai, šio Įstatymo nustatytais atvejais negali atsisakyti sudaryti su

kitu telekomunikacijų operatoriumi tokią sutartį, reikalauti ją pakeisti,

nutraukti, jei yra vykdomi sutartyje nustatyti įpareigojimai, taip pat ir motyvuodamas

tuo, kad nėra telekomunikacijų infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių

dokumentų.

susitarimu moka atitinkamą užmokestį kitam operatoriui, kurio vamzdynais,

kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais ir kitais įrenginiais naudojasi.

26 straipsnis. Atsieta prieiga prie

vietinės linijos

operatorius privalo skaidriais ir nediskriminaciniais pagrindais suteikti

atsietą prieigą prie vietinės linijos prašymą pateikusiems vietinės linijos

gavėjams.

sprendimą, kad atitinkamas operatorius yra nustatytas vietinės linijos

operatorius, šis operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą

privalo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis viešai paskelbti

pasiūlymą dėl iš dalies atsietos prieigos prie vietinės linijos ir susijusių

priemonių bei pasiūlymą dėl visiškai atsietos prieigos prie vietinės linijos ir

susijusių priemonių ir šiuos pasiūlymus nuolat atnaujinti, atsižvelgdamas į

technologijų ir rinkos pokyčius.

operatoriaus viešai paskelbtame pasiūlyme turi būti nurodytos prieigos sąlygos,

įskaitant kainas. Pasiūlymo standartines sąlygas nustato Ryšių reguliavimo

tarnyba.

vietinės linijos ir susijusių priemonių turi būti patenkintas ar motyvuotas

atsisakymas suteikti prieigą pateiktas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo

prašymo gavimo dienos. Nustatytas vietinės linijos operatorius gali motyvuotai

atsisakyti patenkinti prašymus dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos tik

dėl objektyvių priežasčių ar dėl būtinybės užtikrinti tinklo vientisumą.

Atsisakymo motyvai turi būti raštu pateikti prašymą pateikusiai šaliai ir Ryšių

reguliavimo tarnybai. Tais atvejais, kai atsisakoma suteikti atsietą prieigą

prie vietinės linijos, prašymą pateikęs vietinės linijos gavėjas turi teisę šio

Įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši

išspręstų ginčą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi išspręsti ginčą per 3 mėnesius

nuo prašymo pateikimo jai dienos. Ryšių reguliavimo tarnyba sprendžia ir kitus

ginčus tarp nustatyto vietinės linijos operatoriaus ir vietinės linijos gavėjų.

nurodytos prieigos ir susijusių priemonių suteikimą nustatyto vietinės linijos

operatoriaus kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo

kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Tuo tikslu Ryšių reguliavimo tarnyba

turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos prieigos ir

susijusių priemonių suteikimo aukščiausią kainų ribą. Ryšių reguliavimo tarnyba

sąnaudoms apskaičiuoti nustato sąnaudų paskirstymo taisykles ir su sąnaudų

apskaita susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti nepriklausomą

auditą.

užtikrindama atsietos prieigos prie vietinės linijos suteikimą, savo iniciatyva

turi teisę:

1) motyvuotai reikalauti, kad nustatytas

vietinės linijos operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą

pakeistų pasiūlymo sąlygas, įskaitant ir kainas, taip pat atnaujintų pateiktą

pasiūlymą atsižvelgdamas į rinkos ir technologijų pokyčius;

2) iš nustatyto vietinės linijos

operatoriaus reikalauti visos informacijos, susijusios su atsieta prieiga prie

vietinės linijos;

3) nustatyti atsietos prieigos prie

vietinės linijos ir susijusių priemonių suteikimo sąlygas, taip pat ir sąlygas

konkrečiu atveju.

27 straipsnis. Sąlyginės prieigos paslaugos ir susijusios priemonės

operatoriai, kurie teikia prieigos prie skaitmeninės radijo ir televizijos

paslaugų paslaugas nepriklausomai nuo perdavimo priemonių tipo privalo:

1) naudoti tik tokias sąlyginės prieigos

sistemas, kurios techniškai pajėgios užtikrinti rentabilų perdavimo valdymą (t.

y. sąlygas (priemones), kurioms esant transliuotojas (retransliuotojas) už atitinkamą

mokestį gali naudotis trečiųjų šalių programų transliavimo paslaugomis ir

retransliuoti jas naudodamas savo technines priemones), leidžiantį tinklo

operatorius vietiniu ar regioniniu lygiu visiškai kontroliuoti paslaugas

naudojant tokias sąlyginės prieigos sistemas;

2) visiems transliuotojams sąžiningais,

pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais teikti technines paslaugas,

užtikrinančias, kad transliuotojų perduodamus skaitmeninius koduotus signalus

priims žiūrovai ir klausytojai, kurie naudojasi paslaugų teikėjų (operatorių)

pateiktais dekoderiais;

3) jei operatoriai, be sąlyginės

prieigos paslaugų, teikia ir kitas paslaugas, dėl sąlyginės prieigos paslaugų

tvarkyti atskirą sąnaudų apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas

sąnaudų paskirstymo taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusius reikalavimus,

tarp jų ir reikalavimą atlikti nepriklausomą auditą.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka Ryšių

reguliavimo tarnyba. Ginčus dėl sąlyginės prieigos paslaugų ir susijusių

priemonių naudojimo Ryšių reguliavimo tarnyba išsprendžia per 3 mėnesius nuo

prašymo jai pateikimo dienos.

gaminti, laikyti, importuoti, eksportuoti, parduoti ar kitaip perleisti,

pakeisti, instaliuoti, naudoti dekoderius, kitus dekoduojančius įrenginius ar

programinę įrangą, kurie suteiktų galimybę neteisėtai gauti prieigą prie

apsaugotųjų paslaugų, paprastai teikiamų už užmokestį. Reklamuoti šią įrangą

draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako

įstatymų nustatyta tvarka. Šioje dalyje įtvirtintų nuostatų laikymosi priežiūra

atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka.

29 straipsnis. Telekomunikacijų linijų

tiesimas ir priežiūra kelio komplekse

1.

Telekomunikacijų tinklų, linijų tiesimą, įrenginių statybą, telekomunikacijų

tinklų apsaugą, jų bendrą naudojimą, telekomunikacijų linijų tiesimą ir

priežiūrą kelio komplekse reglamentuoja Telekomunikacijų tinklų tiesimo,

naudojimo ir apsaugos taisyklės, Kelių įstatymas ir kiti teisės aktai.

leidimą tiesti viešųjų telekomunikacijų tinklų linijas ir suderinę su

valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę nemokamai naudotis

valstybės ir savivaldybių kelių juostomis, aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir

jų pakrantėmis, tiltais, viadukais, tuneliais, kitais statiniais.

telekomunikacijų linijas kelio komplekse, būtina gauti kelio ir (ar) žemės

savininko leidimą, o jei atliekant darbus trukdoma eismui – suderinti su kelių

eismą reguliuojančia valstybės institucija.

tiesimo ar remonto darbus, telekomunikacijų operatorius teisės aktų nustatyta

tvarka turi sutvarkyti kelius ir (ar) jų statinius.

kelius, telekomunikacijų linijų iškėlimo darbus savo lėšomis atlieka statybų

užsakovai pagal telekomunikacijų linijų savininkų nurodytas technines sąlygas,

jei statybų užsakovai ir telekomunikacijų linijų savininkai nesusitaria kitaip.

31 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) ir telefono

ryšio numerių valdymo pagrindai

radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius.

pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę.

ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti yra skiriami pagal strateginį

planą.

naudojami viešuosiuose telekomunikacijų tinkluose, valdomi pagal Nacionalinį

telefono ryšio numeracijos planą. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo užtikrinti,

kad pakaktų telefono ryšio numerių.

32 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas radijo

ir televizijos programoms

transliuoti

veiklos radijo ir televizijos stočių dažnius, pagal strateginį planą numatytus

transliuotojams, kartu su telekomunikacijų tinklų pagrindinėmis veiklos

sąlygomis pateikiama Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Leidimus statyti

ir eksploatuoti transliacijos siųstuvus Ryšių reguliavimo tarnyba išduoda

asmenims, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotą

licenciją.

televizijos stočių dažnius (kanalus), pagal strateginį planą numatytus siuntimo

paslaugas teikiantiems telekomunikacijų operatoriams telekomunikacijų tinklų,

naudojamų radijo ir televizijos programoms transliuoti, rekonstrukcijai ir

plėtimui, skiria Ryšių reguliavimo tarnyba.

įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 6 mėnesius, pakeisti skirtą

radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu radijo dažniu

(kanalu), arba, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 12 mėnesių,

panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:

1) to reikalauja tarptautiniai

įsipareigojimai ar įsipareigojimai, susiję su Europos Sąjunga;

2) keičiama Nacionalinė radijo dažnių

paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo dažnių juostos paskirtis dėl

tarptautinių ar Europos Sąjungos įsipareigojimų ar rekomendacijų – derindama su

Lietuvos radijo ir televizijos komisija, jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas

ar naikinamas nepasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio

(kanalo) naudojimo terminui;

3) radijo dažnis (kanalas) pagal

strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas neveiksmingai;

4) keičiamas strateginis planas.

verstis telekomunikacine veikla, praranda teisę naudoti atitinkamus radijo

dažnius (kanalus).

skirtą radijo dažnį pasibaigus jam išduotos licencijos galiojimo terminui ar

panaikinus ją prieš terminą. Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie

licencijos termino pasibaigimą ar jos panaikinimą praneša Ryšių reguliavimo

tarnybai.

radijo ir televizijos programoms transliuoti netaikoma bendra šio Įstatymo

nustatyta radijo dažnių (kanalų) skyrimo procedūra, tačiau radijo dažnio

(kanalo) naudotojui pažeidus radijo dažnio naudojimo leidimo sąlygas, technines

sąlygas ar radijo dažnio (kanalo) naudojimą bei telekomunikacijų tinklų tiesimą

ir naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, taikoma bendra šio Įstatymo

nustatyta pažeidimų tyrimo ir atitinkamų priemonių taikymo procedūra. Tokiu

atveju Ryšių reguliavimo tarnyba, priėmusi sprendimą panaikinti radijo dažnio

(kanalo) skyrimą, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, kad ši

institucija panaikintų išduotą licenciją.

suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti

skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo)

naudotojas.

4 straipsnis. Telekomunikacinės veiklos reguliavimo

institucijos

Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka reguliuoja:

1) Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija;

2) Ryšių reguliavimo tarnyba.

gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, valstybės sienos apsaugai,

civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam

energetikos sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją

reguliuoja atitinkamos valstybės institucijos, koordinuojant Vyriausybės

įgaliotai institucijai.

10 straipsnis. Ryšių reguliavimo

tarnybos inspektoriai

funkcijas atlieka Ryšių reguliavimo tarnybos inspektoriai. Juos skiria ir

atleidžia Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius.

inspektoriai kontroliuoja šio Įstatymo ir kitų jo pagrindu priimtų teisės aktų,

taip pat teisės aktų, kurie reglamentuoja telekomunikacijų tinklų, radijo ryšio

naudojimą, telekomunikacinės veiklos sąlygų laikymąsi, tikrina leidimus naudoti

aparatūrą ir įrenginius, prižiūri, kaip laikomasi Radijo ryšio įrenginių ir

telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento, surašo administracinių

teisės pažeidimų protokolus, įstatymų nustatytais atvejais paima aparatūrą ir

įrenginius.

reguliavimo tarnybos inspektoriai, eidami tarnybines pareigas ir pateikę

tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą,

patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas, turi teisę:

1) pagal šio ir

kitų įstatymų nustatytas sąlygas ir procedūrą gauti jiems reikalingą informaciją;

2) pateikę teismo

išduotą sankciją, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose

patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, peržiūrėti tyrimui

reikalingus ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus,

kompiuteriuose bei magnetinėse laikmenose esančią informaciją;

3) gauti žodinius

ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų

veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio

įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;

4) gauti duomenis

ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio subjekto ūkines operacijas

iš kitų ūkio subjektų, nepaisant jų pavaldumo, taip pat iš valstybės ir

savivaldybių institucijų;

5) patikrinti ūkio

subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją) ir pagal tikrinimo medžiagą iš

ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

6) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir

daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, palikdami

motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo bei paimtų dokumentų ir

(ar) daiktų apyrašą; išreikalauti padaryti pirmiau nurodytų dokumentų kopijas;

7) tyrimui

pasitelkti specialistų ir ekspertų;

8) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti technines priemones;

9) patikrinti

aparatūrą jos naudojimo vietoje;

10) kitas šio ir

kitų įstatymų nustatytas teises.

reguliavimo tarnybos inspektoriai, atlikdami savo funkcijas, gali pasitelkti

policijos pareigūnus.

reguliavimo tarnybos inspektoriai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo

dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir užpildymo

tvarką nustato Ryšių reguliavimo

tarnyba.

reguliavimo tarnybos inspektorių reikalavimai, pateikti atliekant šiame

straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims ir ūkio subjektų valdymo

organų bei administracijos darbuotojams. Už reikalavimų nevykdymą taikomos šio

ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos.

turi teisę apskųsti neteisėtus inspektorių veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos

direktoriui. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo skundžiamų

veiksmų atlikimo dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl

skundo turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Ryšių reguliavimo

tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius

nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys turi teisę paduoti skundą teismui.

Skundo pateikimas inspektorių atitinkamų veiksmų nesustabdo.

punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto (asmens) pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir

numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų išnagrinėja Vilniaus apygardos

administracinio teismo teisėjas ir

priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba

atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi būti

išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo

pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos inspektorius nesutinka su

apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, jis turi

teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam

teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą

dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip

per 7 dienas. Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti

nagrinėjant skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta

nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus

dėl veiksmų sankcionavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir

planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais atitinkami Ryšių

reguliavimo tarnybos inspektorių veiksmai gali būti atliekami Ryšių reguliavimo

direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas sankcionuoti veiksmus

pateikiamas teismui pirmiau nurodyta tvarka per 24 valandas po tokio sprendimo

priėmimo. Teisėjui (teismui) atsisakius sankcionuoti veiksmus, jie nutraukiami,

o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.

TREČIASIS

SKIRSNIS

TELEKOMUNIKACINĖS

VEIKLOS REGULIAVIMAS

16 straipsnis. Įpareigojimas suteikti

prieigą

atitinkamoje rinkoje, privalo kitiems ūkio subjektams Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis suteikti prieigą, taip pat:

1) suteikti prieigą prie konkrečių

tinklo elementų ir (ar) priemonių trečiosioms šalims;

2) nenutraukti prieigos prie jau

suteiktų priemonių;

3) teikti nustatytas paslaugas turint

tikslą perparduoti;

4) suteikti atvirą prieigą prie

techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios yra būtinos paslaugų

suderinamumui;

5) suteikti prieigą prie patalpų ar

kitas telekomunikacijų infrastruktūros bendro naudojimo formas;

6) suteikti konkrečias paslaugas,

būtinas užtikrinti telekomunikacijų paslaugų teikimą gavėjams;

7) suteikti prieigą prie veiklos

palaikymo sistemų ar kitų ekvivalentinių programinių sistemų, būtinų užtikrinti

veiksmingą paslaugų teikimo konkurenciją;

8) sujungti tinklus ar tinklų priemones.

dalies pagrindu, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo atsižvelgti į šiuos

veiksnius:

1) technines ir ekonomines galimybes

naudoti ar įrengti technines priemones atsižvelgiant į prieigos ar sujungimo

tipą;

2) galimybes suteikti prašomą prieigą

atsižvelgiant į laisvus išteklius;

3) priemonių savininko pradines

investicijas ir investavimo riziką;

4) būtinybę užtikrinti ilgalaikę

konkurenciją;

5) atitinkamas intelektinės nuosavybės

teises.

reguliavimo tarnyba nustato sąrašą atitinkamų rinkų, kuriose didelę įtaką

turintiems ūkio subjektams taikomas šiame straipsnyje nustatytas įpareigojimas.

17 straipsnis. Teisė verstis telekomunikacine veikla

turi teisę verstis telekomunikacine veikla be atskiro išankstinio valstybės

institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo reikalavimų ir teisės aktų,

priimtų pagal šio Įstatymo nustatytą kompetenciją, nuostatų.

reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias sąlygas,

kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis telekomunikacine veikla.

telekomunikacinių veiklų, kuriomis norėdamas verstis ūkio subjektas privalo

pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą.

informacijos ir dokumentų, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas

apie veiklos pradžią, sąrašus, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą.

šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, ūkio subjektas ne vėliau kaip prieš 28

dienas iki veiklos pradžios privalo pranešti apie ketinimą vykdyti veiklą.

ūkio subjekto pranešimą apie telekomunikacinės veiklos vykdymą, ne vėliau kaip

per 7 dienas išduoda šiam subjektui pranešimo gavimą patvirtinantį dokumentą.

Jame nurodoma, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų,

nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis

telekomunikacine veikla, nuostatas.

subjektą į telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir operatorių sąrašą per 28 dienas

nuo tinkamo pranešimo gavimo.

reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio

subjektai turi teisę verstis telekomunikacine veikla, nuostatas, turi teisę

gauti Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtinimą, kad jie atitinka nurodytų teisės

aktų reikalavimus. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo

ūkio subjekto prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo

tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

nurodytuose patvirtinimuose papildomai nurodoma, kokiomis aplinkybėmis bet

kuris telekomunikacijų operatorius ar telekomunikacijų paslaugų teikėjas,

veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi atitinkama

telekomunikacine veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti priemones,

derėtis dėl tinklų sujungimo ir (ar) gauti prieigą ar sujungti tinklus.

telekomunikacinę veiklą, įrašytą į Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintą

telekomunikacinės veiklos rūšių sąrašą, privalo apie tai pranešti Ryšių

reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.

telekomunikacine veikla, moka Ryšių reguliavimo tarnybai užmokesčius už

teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, kurių dydžius, objektus ir mokėjimo

tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnybos taryba, suderinusi su Finansų

ministerija ir pagrįsdama teikiamų paslaugų bei atliekamų darbų sąnaudas.

28 straipsnis. Skirtųjų linijų suteikimas

sustabdymo atvejus bei tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnybos parengtos ir

patvirtintos taisyklės.

informacijos apie skirtąsias linijas,

jų technines charakteristikas, tarifus, teikimo ir naudojimo sąlygas, galinių

įrenginių prijungimo sąlygas skelbimo bei pateikimo tvarką, taip pat minimalų mastą skirtųjų linijų paslaugų, kurias

Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teikti didelę įtaką rinkoje turintis

skirtųjų linijų teikėjas, ir jų kokybės reikalavimus.

didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, teikia skirtųjų linijų paslaugas tokiomis

kainomis, kurios pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų

atitinkančią investicijų grąžą. Tuo tikslu Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę

nustatyti skirtųjų linijų paslaugos kainų aukščiausią ribą. Ryšių reguliavimo

tarnyba sąnaudoms apskaičiuoti nustato sąnaudų paskirstymo taisykles ir su

sąnaudų apskaita susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti

nepriklausomą auditą.

30 straipsnis. Telekomunikacijų galinių

įrenginių ir radijo ryšio įrenginių jungimo

sąlygos

galinių įrenginių bei radijo ryšio įrenginių jungimo sąlygas, taip pat

įpareigojimus, susijusius su informacijos apie sąsajų specifikacijas teikimu

bei jungimu, teikimo į rinką, pardavimo ir naudojimo tvarką, galinių įrenginių

bei radijo ryšio įrenginių atitikties vertinimo, patvirtinimo ir priežiūros

tvarką bei sąlygas nustato Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių

įrenginių techninis reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos.

linijų, įrenginių be telekomunikacijų operatoriaus ar telekomunikacijų paslaugų

teikėjo sutikimo draudžiama.

PENKTASIS

SKIRSNIS

RADIJO DAŽNIŲ

(KANALŲ) IR TELEFONO RYŠIO NUMERIŲ VALDYMAS

33 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus)

ir telefono ryšio numerius

suteikimo pagrindai

telefono ryšio numeriai visais atvejais skiriami Ryšių reguliavimo tarnybos