Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas
sprendimu šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytos radijo dažnių
(kanalų) ir telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo tvarkos nustatytomis
sąlygomis ir terminais. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono
ryšio numerius suteikiamos taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų
naudojimas, naudojimo kontrolė, telekomunikacijų tinklų kokybė, prieinamumas ir
patikimumas, skatinama konkurencija.
Ryšių reguliavimo tarnyba,
vadovaudamasi tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo ryšio reglamentu,
Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, skiria radijo dažnius (kanalus),
reikalingus veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos
palaikymu, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių eismo saugumu
bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu, formuoja
radijo dažnių rezervą, reikalingą valstybės institucijų funkcijoms atlikti.
Ryšių reguliavimo tarnyba skiria
telefono ryšio numerius valstybės pagalbos tarnybų veiklai ir kitoms valstybės
ir jos institucijų funkcijoms atlikti.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse
nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama bendros šiame
Įstatyme nustatytos radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių skyrimo
tvarkos.
Teisė naudoti radijo dažnius
(kanalus) bei telefono ryšio numerius suteikiama:
1) be atskiro leidimo, kai teisė
naudoti radijo dažnius (kanalus) yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos
teisės aktų, reglamentuojančių bendrąsias vertimosi telekomunikacine veikla
sąlygas, arba jei radijo dažniai (kanalai) nėra naudojami telekomunikacinei
veiklai vykdyti, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus radijo
dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro leidimo. Pastaruoju atveju asmenims
yra privalomos bendrosios Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytos atitinkamų
radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos;
2) gavus Ryšių reguliavimo tarnybos
leidimą naudoti radijo dažnius ar telefono ryšio numerius.
Teisės naudoti radijo dažnius
(kanalus) ir telefono ryšio numerius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba,
atsižvelgdama į jų naudojimo paskirtį.
Asmenys, kuriems skiriami ar yra
skirti radijo dažniai (kanalai) arba telefono ryšio numeriai, Ryšių reguliavimo
tarnybai moka šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytus užmokesčius.
34 straipsnis. Leidimų naudoti radijo dažnius
(kanalus) ir telefono ryšio numerius
išdavimas
Kai ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktais,
nustatančiais bendrąsias vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas, nėra
nustatyta, kad atitinkamus radijo dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro
leidimo arba kai radijo dažniai (kanalai) nėra naudojami telekomunikacinei
veiklai vykdyti, o ryšių reguliavimo tarnyba nėra nustačiusi, kad atitinkamus
radijo dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro leidimo, asmuo, prieš
pradėdamas naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius, privalo
pateikti ryšių reguliavimo tarnybai nustatytos formos prašymą šios institucijos
nustatyta tvarka.
Ryšių reguliavimo tarnyba,
nustačiusi, kad galima skirti radijo dažnius (kanalus), paskelbia išvadą ir
praneša apie galimybę pateikti prašymus dėl šių radijo dažnių (kanalų)
naudojimo.
Ryšių reguliavimo tarnyba viešai
skelbia apie asmenų pateiktus prašymus suteikti naudoti radijo dažnius
(kanalus) ir telefono ryšio numerius, kai yra apribotas leidimų naudoti radijo
dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius skaičius. Informacijos skelbimo
tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
Asmuo gali pradėti naudoti radijo
dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius nuo leidimo išdavimo dienos, jei
leidime nenurodyta kitaip.
Kai ūkio subjektas pateikia prašymą
naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius jau po to, kai jo
pranešimas apie atitinkamos veiklos pradžią buvo Ryšių reguliavimo tarnybos
įregistruotas, jis turi pateikti tik prašymą skirti naudoti radijo dažnius
(kanalus) ar telefono ryšio numerius ir patvirtinti, kad informacija ir
dokumentai, anksčiau pateikti kartu su pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybai,
yra nepasikeitę. Jei nuo pranešimo apie veiklą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos
teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi telekomunikacine veiklą
sąlygas, pateikimo dienos ūkio subjekto veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio
subjektas privalo papildyti dokumentus ir informaciją, pateikdamas prašymą
suteikti naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius.
Asmuo, pageidaujantis naudoti radijo
dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie
galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)
naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos kiekį ir
pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam tokios informacijos ar pateikusiam
informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų,
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti išduoti leidimą naudoti radijo
dažnius (kanalus).
Leidimų naudoti radijo dažnius
(kanalus) ir telefono ryšio numerius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus,
kai būtina riboti siekiant užtikrinti veiksmingą radijo dažnių (kanalų)
naudojimą. Draudžiama riboti leidimų naudoti radijo dažnius išdavimą, išskyrus
atvejus, kai būtina užtikrinti veiksmingą radijo dažnių spektro naudojimą arba
išvengti radijo trikdžių tarp radijo bangomis veikiančių telekomunikacijų
sistemų ir kitų, palydovinių ar antžeminių, techninių sistemų ir tik kai tai
yra susiję su radijo dažnių spektro trūkumu bei yra pateisinama proporcingumo
principu.
Ryšių reguliavimo tarnyba,
nuspręsdama apriboti leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) skaičių:
1) atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma
padidinti naudą paslaugų gavėjams ir skatinti konkurencijos plėtrą;
2) visoms suinteresuotoms šalims, tarp
jų paslaugų gavėjams ir vartotojams, suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę
dėl bet kokio ribojimo;
3) skelbia sprendimą apriboti teisių
naudoti radijo dažnius (kanalus) skaičių, nurodydama tokio ribojimo priežastis;
4) nustačiusi procedūrą, praneša apie
galimybę pateikti paraiškas gauti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus);
5) periodiškai arba gavusi pagrįstus
suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri ribojimus.
Leidimai naudoti radijo dažnius
(kanalus) ir telefono ryšio numerius išduodami remiantis objektyviais,
skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais. Ryšių reguliavimo
tarnyba nustato skaidrias radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių
skyrimo procedūras.
Sprendimas skirti radijo dažnius
(kanalus) ir telefono ryšio numerius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui
ir paskelbtas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus.
Asmenys, kuriems skiriami ar skirti
radijo dažniai (kanalai) arba telefono ryšio numeriai, moka Ryšių reguliavimo
tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytus užmokesčius.
Įmokos už suteikiamą teisę naudoti
radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius, kurias įsipareigoja
sumokėti konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės biudžetą teisės
aktų nustatyta tvarka.
35 straipsnis. Leidimo išdavimo būdas
Leidimai naudoti
radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius suteikiami:
1) tiesiogiai jų prašančiam pareiškėjui;
2) konkurso tvarka;
3) aukciono būdu.
36 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus)
ar telefono ryšio numerius
suteikimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę išduoti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus)
bei telefono ryšio numerius tiesiogiai jo prašančiam asmeniui, jeigu yra bent
vienas iš šių pagrindų:
1) Ryšių reguliavimo tarnyba
nenusprendžia apriboti leidimų naudoti prašomus skirti radijo dažnius (kanalus)
skaičių ir nenusprendžia, kad telefono ryšio numeris yra išimtinės ekonominės
vertės;
2) per Ryšių reguliavimo tarnybos
nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos gauti radijo dažnius
(kanalus) ar telefono ryšio numerius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro
gauti tuos pačius radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius arba
visiems asmenims, pareiškusiems norą juos gauti, jų galima skirti pakankamai.
Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu
metu gauna kelių asmenų prašymus suteikti radijo dažnius (kanalus) ar telefono
ryšio numerius ir tokie ištekliai negali būti suteikiami naudoti keliems
asmenims vienu metu, radijo dažniai (kanalai) bei telefono ryšio numeriai
naudoti suteikiami viešo konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais
prašymais bus laikomi prašymai, kurie buvo pateikti per Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos
gavimą dienos.
37 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus)
ar telefono ryšio numerius
suteikimas konkurso tvarka
Konkursas suteikti naudoti radijo
dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius organizuojamas Ryšių reguliavimo
tarnybos patvirtintų viešojo konkurso sąlygų nustatyta tvarka, laikantis šio
Įstatymo reikalavimų. Konkurso sąlygos turi nustatyti konkurso dalyvių
kvalifikacinius reikalavimus, apibrėžti rinką, kurioje radijo dažniai (kanalai)
ar telefono ryšio numeriai bus naudojami, radijo dažnių (kanalų) bei telefono
ryšio numerių naudojimo sąlygas. Konkurso sąlygose turi būti nurodyti
kriterijai, kurių pagrindu bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie kriterijai
turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų
tinkamumu teikti telekomunikacijų tinklus ir (ar) paslaugas, teiksimų paslaugų
kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir
veiksmingos konkurencijos skatinimu. Jei konkurso būdu yra skiriamas radijo
dažnis, pirmenybė turi būti teikiama tiems konkurso dalyviams, kurie gali
užtikrinti didesnę teritorijos aprėptį teikiamomis paslaugomis per trumpesnį
laiką suteikiamu naudotis dažniu.
38 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus)
ir telefono ryšio numerius
suteikimas aukciono būdu
Aukciono taisykles tvirtina
Ryšių reguliavimo tarnyba.
Aukciono taisyklėse turi būti
nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka,
kurioje radijo dažniai (kanalai) ar telefono ryšio numeriai bus naudojami,
radijo dažnių (kanalų) bei telefono ryšio numerių naudojimo sąlygos, taip pat
minimalus radijo dažnių (kanalų) ar telefono ryšio numerių, kuriuos aukciono
dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.
39 straipsnis. Atsisakymas išduoti leidimą
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
atsisakyti išduoti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio
numerius, jeigu:
1) nėra laisvų radijo dažnių (kanalų) ar
telefono ryšio numerių;
2) pareiškėjo veikla neatitinka šio
Įstatymo reikalavimų, konkurso, aukciono reikalavimų, radijo dažnio (kanalo) ar
telefono ryšio numerių paskirties;
3) pareiškėjas nepateikia reikalingų
dokumentų ar informacijos;
4) paraiška neatitinka teisės aktų
reikalavimų;
5) pareiškėjo pateikta informacija ar
dokumentai yra netikslūs ar neteisingi;
6) pareiškėjas nelaimėjo konkurso ar
aukciono, kurie buvo organizuoti siekiant suteikti teisę naudoti radijo dažnius
(kanalus) ar telefono ryšio numerius;
7) pareiškėjas per nustatytą terminą
nesumokėjo atitinkamo užmokesčio Ryšių reguliavimo tarnybai.
Prieš priimdama sprendimą atsisakyti
skirti asmeniui radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius, Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis turi
pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti teigiamą sprendimą. Ryšių reguliavimo
tarnyba turi pranešti asmeniui apie tokį sprendimą raštu, nurodydama taisytinus
trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Šios dalies reikalavimas netaikomas, jei
teisei naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius suteikti
buvo naudota konkurso ar aukciono procedūra.
40 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) ir telefono
ryšio numerių naudojimas
Ryšių reguliavimo tarnyba
nustato radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimo taisykles.
Radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimo taisyklėse ir
leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius
nustatytos sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į su atitinkamais
radijo dažniais (kanalais) ar telefono ryšio numeriais susijusių tinklų ir (ar)
paslaugų pobūdį, pagrįstos, nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos.
Radijo dažnių (kanalų) naudojimo
taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos sąlygos
gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos, tarnybos,
tinklo arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami,
nurodymu;
2) veiksmingu radijo dažnių
(kanalų) naudojimu;
3) techninėmis ir veiklos
sąlygomis, siekiant išvengti radijo trikdžių ir apriboti visuomenei žalingus
elektromagnetinius laukus, kai tokios sąlygos skiriasi nuo Ryšių reguliavimo
tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi telekomunikacine veikla sąlygų;
4) maksimaliu teisės naudoti radijo
dažnius (kanalus) terminu;
5) užmokesčiais už radijo dažnių
(kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą
teisės aktų nustatyta tvarka;
6) bet kuriais asmens
įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
7) įpareigojimais pagal atitinkamas
tarptautines sutartis ar susitarimus, susijusius su radijo dažnių naudojimu.
Telefono ryšio numerių naudojimo
taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos
gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos), kuriai
telefono ryšio numeriai naudojami, nurodymu;
2) veiksmingu telefono ryšio
numerių naudojimu;
3) įpareigojimais viešai teikti
informaciją apie abonentus;
4) maksimaliu teisės naudoti
telefono ryšio numerius terminu;
5) užmokesčiais už telefono ryšio
numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą
teisės aktų nustatyta tvarka;
6) bet kuriais asmens
įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
7) įpareigojimais pagal atitinkamas
tarptautines sutartis ar susitarimus, susijusius su telefono ryšio numerių
naudojimu.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę,
įspėjusi radijo dažnių (kanalų) ar telefono ryšio numerių naudotojus prieš 6
mėnesius, pakeisti skirtus radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius
kitais tos pačios paskirties ištekliais arba, įspėjusi radijo dažnių (kanalų)
ar telefono ryšio numerių naudotojus prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnių
(kanalų) ar telefono ryšio numerių skyrimą, jeigu to reikalauja tarptautiniai
ar Europos Sąjungos įsipareigojimai, keičiama Nacionalinė radijo dažnių
paskirstymo lentelė ar Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas.
Ūkio subjektas, netekęs teisės
verstis telekomunikacine veikla, praranda teisę naudoti atitinkamus radijo
dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius.
41 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) ir
telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų
keitimas
Su radijo dažnių
(kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir
procedūros keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais. Apie numatomą pakeitimą
turi būti tinkamu būdu pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų
gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per terminą, ne trumpesnį kaip 28
dienos, išskyrus išimtines aplinkybes, pateikti savo pastabas dėl siūlomų
pakeitimų.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
RADIJO RYŠIO
VALDYMAS
42 straipsnis. Aparatūros ir įrenginių
bei galinių įrenginių įvežimas, gamyba, prekyba ir
naudojimas
Radijo ryšio
įrenginių bei galinių įrenginių įvežimo, gamybos, pardavimo ir naudojimo tvarką
bei reikalavimus jiems nustato Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių
įrenginių techninis reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos.
Pramonės,
medicinos, mokslo reikmėms naudojamų įrenginių, t .y. įrenginių, kurie veikdami
generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra skirti naudoti pramonės,
medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams, išskyrus telekomunikacijų
tikslus, naudojimo tvarką nustato ir tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.
43 straipsnis. Aparatūros ir įrenginių
savininko arba naudotojo pareigos
Aparatūros ir įrenginių savininkas ar
naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo tarnybos inspektoriams įstatymų
nustatyta tvarka patikrinti aparatūrą ir įrenginius jų naudojimo vietoje.
Šio Įstatymo 57 straipsnyje
nustatytais atvejais aparatūros ir įrenginių savininkas ar naudotojas privalo
vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.
44 straipsnis. Radijo ryšio slaptumas
1.
Draudžiama atskleisti, platinti ar naudoti neviešo radijo pranešimo turinį ir
pranešti apie jį, išskyrus Operatyvinės veiklos įstatyme, Baudžiamojo proceso,
Civilinio proceso kodeksuose ir kituose įstatymuose numatytus atvejus.
Informaciją, kuri yra valstybės ir tarnybos paslaptis, draudžiama perduoti
nekoduotais radijo ryšio kanalais.
2.
Radijo ryšio slaptumas nėra pažeistas, jei pranešimas priimtas kaip radijo
trukdžiai ir norint nustatyti jo tapatybę apie tai pranešama Ryšių reguliavimo
tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama radijo stebėsena taip pat
nelaikoma radijo ryšio slaptumo pažeidimu. Ryšių reguliavimo tarnybos
darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti priimtų neviešų
radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį pranešimą.
Už šio straipsnio pažeidimus asmenys
atsako įstatymų nustatyta tvarka.
45 straipsnis. Radijo stebėsena
1.
Ryšių reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo
stebėsena kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas
įvairių radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir pramoninių
radijo trikdžių lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.
2.
Ryšių reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo
stiprių elektromagnetinių laukų, sukeliamų jų aplinkoje veikiančių radijo
siųstuvų, vykdoma Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka.
3.
Radijo stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo
tarnybos veikloje, kurią reglamentuoja šis Įstatymas.
46 straipsnis. Radijo trukdžių
pašalinimas
1.
Radijo trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusio įrenginio savininkas arba
naudotojas. Jeigu trukdžiai atsiranda dėl radijo imtuvo ar priėmimo įrenginio
techninių parametrų pakitimų, trukdžius pašalinti privalo šio imtuvo ar
įrenginio savininkas arba naudotojas. Radijo trukdžius sukėlusios aparatūros ir
įrenginių savininkas ar naudotojas privalo pašalinti atsiradusius radijo
trikdžius arba sumažinti jų lygį, kai tą nurodo Ryšių reguliavimo tarnyba.
Radijo trukdžių pašalinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių
spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių
reguliavimo tarnyba.
2.
Vykdant trukdžių paieškos darbus, telekomunikacijų tinklų operatoriai ir kiti
asmenys privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą
informaciją ir užtikrinti netrukdomą prieigą prie galimų trukdžių šaltinių.
Asmenys, šio straipsnio 1 dalyje
nurodytais veiksmais padarę žalą, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta
tvarka.
47 straipsnis. Telekomunikacijų
techninių priemonių atitikties vertinimas
Ar aparatūra, įrenginiai ir galiniai
įrenginiai atitinka privalomuosius reikalavimus, vertinama Radijo ryšio
įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento, taip pat
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
48 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų
radijo stočių naudotojų veikla
Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų
radijo stočių naudotojų veikla suteikimo tvarką ir užsiėmimo šia veikla
sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų leidimų išdavimo tvarką
ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ASMENS
DUOMENŲ TVARKYMAS IR PRIVATUMO APSAUGA
49 straipsnis. Taikymo sritis
Šio Įstatymo 49–56 straipsniai yra
skiriami ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę ryšium su asmens
duomenų tvarkymu telekomunikacijų srityje, teikiant viešąsias telekomunikacijų
paslaugas viešaisiais telekomunikacijų tinklais, ir nevaržyti laisvo tokių
duomenų, telekomunikacijų įrangos ir paslaugų judėjimo įgyvendinant
tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su naryste Europos Sąjungoje.
Šio Įstatymo 55 ir 56 straipsnių
nuostatos taikomos abonentinėms linijoms, prijungtoms prie skaitmeninių
telefono stočių ir, kiek tai techniškai įmanoma ir nereikalauja siekiamam
tikslui neproporcingų investicijų, abonentinėms linijoms, prijungtoms prie
analoginių telefono stočių.
Asmens duomenų tvarkymo priežiūra
telekomunikacijų srityje atliekama vadovaujantis asmens duomenų tvarkymą ir
privatumo apsaugą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.
Šio Įstatymo 53 ir 54 straipsniai taikomi
abonentams fiziniams asmenims.
50 straipsnis. Viešųjų telekomunikacijų
paslaugų saugumas
Viešųjų telekomunikacijų paslaugų
teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo
teikiamų paslaugų saugumui užtikrinti, o prireikus - kartu su viešųjų
telekomunikacijų tinklų operatoriais imtis tokių pat priemonių viešųjų
telekomunikacijų tinklų saugumui užtikrinti. Minėtos priemonės turi užtikrinti
iškilusią riziką atitinkantį saugumo lygį.
Iškilus konkrečiai viešojo telekomunikacijų
tinklo ar jo dalies pažeidimo rizikai, viešųjų telekomunikacijų paslaugų
teikėjas privalo pranešti abonentams apie tokią riziką ir apie visus galimus
veiksmus, kurių reikia susidariusiai rizikai pašalinti, tarp jų ir su tuo
susijusioms galimoms išlaidoms.
51 straipsnis. Ryšio slaptumas
Asmenims, kurie nėra faktiški
telekomunikacijų paslaugų naudotojai, be suinteresuotų faktinių
telekomunikacijų paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti telefono
pokalbių, pranešimų, kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos
turinį arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją. Ne faktiniams
telekomunikacijų paslaugų naudotojams draudžiama be atitinkamų faktinių
telekomunikacijų paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu
būdu perimti ryšį ar su juo slapta susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai
galima teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 57 straipsnį.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos
netaikomos teisėtam ryšio įrašymui, kuris atliekamas teisėtos verslo praktikos
metu, kad būtų galima pateikti komercinio sandorio ar kitokios verslo
komunikacijos įrodymus.
52 straipsnis. Srauto ir apskaitos
duomenų tvarkymas
Su viešųjų telekomunikacijų paslaugų abonentu ir
faktiniu telekomunikacijų paslaugų naudotoju susiję telekomunikacijų srauto
duomenys, tvarkomi prisiskambinimo tikslais ir saugomi viešųjų telekomunikacijų
tinklo operatoriaus ir (ar) viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjo, turi
būti sunaikinti arba pakeisti taip, kad pagal juos iš karto pasibaigus
skambučiui nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti abonento ar
faktinio telekomunikacijų paslaugų naudotojo tapatybę, išskyrus šio straipsnio
2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytas išimtis.
Abonento stoties numeris ar
identifikatorius, abonento adresas ir stoties rūšis, bendras apskaitos periodo
apmokestinamų vienetų skaičius, abonento, kuriam skambinta, numeris, skambučių
rūšis, pradžios laikas ir trukmė ir (ar) perduotų duomenų kiekis, skambučio ar
paslaugos data bei kita informacija, susijusi su apmokėjimu, įskaitant
išankstinį apmokėjimą, mokėjimą dalimis, atjungimus bei priminimus, gali būti
tvarkoma norint atlikti abonento naudojamų paslaugų apskaitą ir atsiskaitymą už
telekomunikacijų tinklų sujungimą. Šie duomenys gali būti tvarkomi ne ilgiau,
negu baigiasi terminas, per kurį sąskaita gali būti teisėtai užginčyta ar
išieškotas apmokėjimas.
Viešųjų telekomunikacijų paslaugų
teikėjas savo paslaugų rinkodaros tikslais gali tvarkyti šio straipsnio 2
dalyje nurodytus duomenis tik gavęs abonento sutikimą.
Tvarkyti srauto ir apskaitos duomenis
turi teisę tik viešųjų telekomunikacijų tinklų operatorių ir viešųjų
telekomunikacijų paslaugų teikėjų įgalioti asmenys, tvarkantys apskaitą,
valdantys srautą, teikiantys informaciją abonentams, kovojantys su pažeidimais
bei apgavystėmis ir vykdantys telekomunikacijų paslaugų teikėjo teikiamų
telekomunikacijų paslaugų rinkodarą. Tvarkomų duomenų turi būti tiek, kiek jų
reikia nurodytai veiklai.
Kompetentingos institucijos,
laikydamosi teisės aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti
informaciją apie srauto ir apskaitos duomenis ginčams spręsti.
Detali sąskaita už suteiktas
telekomunikacijų paslaugas pateikiama tik abonento prašymu.
Telekomunikacijų operatoriai ir
telekomunikacijų paslaugų teikėjai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie visų jų
fiksuojamų ir saugomų su viešųjų telekomunikacijų paslaugų abonentu ir faktiniu
telekomunikacijų paslaugų naudotoju susijusių telekomunikacijų srauto duomenų
pobūdį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1221,
2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5514 (2002-12-24)
53 straipsnis. Abonentų sąrašai
Viešojo telefono ryšio operatoriai
teikia informaciją apie abonentų telefono numerius, tarptautinio ir
tarpmiestinio ryšio kodus, teikiamas paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tarifus.
Spausdintuose ar elektroniniuose viešai prieinamuose abonentų sąrašuose ir
informacijos tarnybose gali būti skelbiama tik abonento vardas, pavardė,
numeris, adresas, nebent abonentas duoda aiškų sutikimą skelbti papildomus jo
asmens duomenis. Abonentas turi teisę, kad:
1) jo prašymu nemokamai jis būtų
neįtrauktas į spausdintus ar elektroninius abonentų sąrašus;
2) jo asmens duomenys nebūtų naudojami
tiesioginės rinkodaros tikslais;
3) spausdintuose ar elektroniniuose
sąrašuose, taip pat informacijos tarnybose būtų skelbiamas ne visas jo adresas.
Viešuose abonentų sąrašuose neturi
būti leidžiama asmens duomenų paieška pagal abonento telefono numerį.
Draudžiama pagal abonento telefono numerį teikti jo asmens duomenis tretiesiems
asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Viešojo telefono ryšio operatoriai ne
rečiau kaip kartą per 2 metus išleidžia ir išplatina atnaujintus viešojo
telekomunikacijų tinklo abonentų sąrašus.
54 straipsnis. Tiesioginė rinkodara
Naudoti telekomunikacijų paslaugas
tiesioginei rinkodarai leidžiama tik esant išankstiniam abonento sutikimui.
55 straipsnis. Automatinis skambučių
persiuntimas
Viešųjų telekomunikacijų paslaugų
teikėjai privalo užtikrinti, kad abonentai galėtų nemokamai ir paprastomis
priemonėmis uždrausti kitų asmenų skambučių automatinį persiuntimą į abonento
galinį įrenginį.
56 straipsnis. Ryšio linijos, iš kurios
skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
Jeigu galima nustatyti ryšio liniją,
iš kurios skambinama, skambinantis faktinis telekomunikacijų paslaugų
naudotojas turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti
galimybę bet kurio skambinimo metu nustatyti ryšio liniją, iš kurios
skambinama. Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai
linijai.
Jeigu galima nustatyti ryšio liniją,
iš kurios skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę
nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio
liniją, iš kurios skambinama.
Jeigu galima nustatyti ryšio liniją,
iš kurios skambinama, ir jei identifikavimo duomenys pateikiami prieš
prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai
ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis
faktinis paslaugų gavėjas ar abonentas uždraudė galimybę nustatyti ryšio
liniją, iš kurios skambinama.
Jeigu galima identifikuoti liniją, į
kurią skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai
ir paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam paslaugų
gavėjui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
Jeigu galima identifikuoti ryšio
liniją, iš kurios ir į kurią skambinama, viešieji telekomunikacijų paslaugų
teikėjai privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio
straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.
Vyriausybė nustato tvarką,
apibrėžiančią būdus, kuriais viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai ir (ar)
viešųjų telekomunikacijų tinklų operatoriai gali netaikyti ryšio linijos, iš
kurios skambinama, nustatymo draudimo:
1) abonento prašymu nustatyti
piktybiškus ar erzinančius skambučius;
2) dėl konkrečios linijos institucijoms,
aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip antai: teisėsaugos, greitosios
pagalbos bei priešgaisrinės apsaugos institucijoms, kad būtų galima atsakyti į
tokius skambučius.
57 straipsnis. Ypatingos aplinkybės
Ūkio subjektai turi dalyvauti
rengiant ryšio organizavimo nepaprastųjų ar ekstremalių situacijų atvejais
schemą ir užtikrinti jos efektyvų funkcionavimą.
Nenugalimos jėgos ir ekstremalių
situacijų atvejais, siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės
gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti
telekomunikacijų operatoriams ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams privalomus
nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti gyvybiškai svarbius
telekomunikacijų tinklus, prireikus apribojant visuomenės galimybę naudotis
telekomunikacijų tinklais.
Galimoje radiacinėje zonoje esantys
telekomunikacijų įrenginiai turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus
reikalavimus. Jų turi laikytis visi tokius įrenginius turintys telekomunikacijų
operatoriai ir paslaugų teikėjai.
Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai turi teisę fiksuoti telekomunikacijų įvykius ir jų dalyvius tik tiek, kiek yra būtina telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų ūkinei veiklai užtikrinti. Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamų veikų užkardymui, tyrimui, nustatymui reikalingą informaciją pateikti operatyvinės veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Šią informaciją telekomunikacijų operatoriai teikia operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir nedelsdami.
Kai yra motyvuotas teismo sprendimas,
telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo
sudaryti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo
įstaigoms įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti telekomunikacijų tinklais
perduodamos informacijos turinį. Tam reikalingos įrangos įsigijimas ir
palaikymas atliekamas valstybės lėšomis.
Telekomunikacijų operatoriai ir
telekomunikacijų paslaugų teikėjai apie savo tinkle ar savo ir kitų
telekomunikacijų operatorių sujungimo taškuose numatomus daryti pakeitimus,
galinčius turėti įtakos įrangos, nustatytos šio straipsnio 5 dalyje, veikimui,
privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai – operatyvinės veiklos subjektui –
ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.
Vyriausybės įgaliota institucija –
operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka
kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui sudaro technines galimybes
savarankiškai vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos
turinio kontrolę.
Telekomunikacijų operatoriaus tinklui
siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti pasiklausymą ar kitą
telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę saugomos taip, kad
siųstų ir gautų komandų duomenų negalėtų pakeisti komandą siuntęs operatyvinės
veiklos subjektas ar komandą gavęs telekomunikacijų operatorius.
Straipsnio
pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-09-19,
Žin., 2002, Nr. 93-4000 (2002-09-25)
Nr. IX-1221,
2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5514 (2002-12-24)
Nr.
IX-1473,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1718 (2003-04-24)
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
ĮSTATYMO
LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
58 straipsnis. Įstatymo laikymosi
priežiūros procedūra
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę pareikalauti, kad telekomunikacijų paslaugų
teikėjai ir telekomunikacijų operatoriai ar kiti asmenys, turintys teisę
naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius, pateiktų
informaciją, reikalingą patikrinti, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi
telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės aktų bei radijo dažnių
(kanalų) ir numerių naudojimo sąlygų ir vykdo įpareigojimus, nustatytus kaip
ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias
paslaugas. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato informacijos teikimo tvarką.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vienos ar daugiau
vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar radijo
dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno
ar daugiau įpareigojimų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje
rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, praneša ūkio subjektui
apie savo išvadas ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę ar pašalinti
pažeidimus per:
1) vieną mėnesį po
pranešimo išsiuntimo dienos;
2) trumpesnį laiką,
kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių reguliavimo tarnyba nustato
pakartotinio pažeidimo atveju;
3) Ryšių
reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.
Jei ūkio subjektas
per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laiką nepašalina pažeidimų, Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę per 2 mėnesius nuo pirmo pranešimo apie
pažeidimą dienos imtis priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant
nustatytas ekonomines sankcijas. Ryšių reguliavimo tarnyba per 7 dienas nuo
sprendimo taikyti priemones priėmimo informuoja ūkio subjektą apie priemones,
kurių imamasi, ir jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį
terminą ūkio subjektui įvykdyti šias priemones.
Padarius esminį
arba pakartotinį vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės
aktų ar radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų,
arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje arba
paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimą, kai priemonių, kurių
buvo imtasi pagal šio straipsnio 3 dalį, nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti telekomunikacijų
tinklus ar paslaugas arba sustabdyti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ir
(arba) telefono ryšio numerius.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi telekomunikacine veikla
sąlygas nustatančių teisės aktų ar radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio
numerių naudojimo sąlygų, arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui,
turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimus,
kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę grėsmę visuomenės saugumui ar sveikatai
arba gali sukelti didelių ekonominių ar veiklos problemų kitiems teikėjams arba
telekomunikacijų tinklų ar paslaugų gavėjams, arba gali apriboti didelės
paslaugų gavėjų dalies paslaugų pasirinkimo laisvę, prieš priimdama galutinį
sprendimą, turi teisę imtis skubių laikinų priemonių situacijai ištaisyti.
Ėmusis tokių priemonių, Ryšių reguliavimo tarnyba suteikia suinteresuotam ūkio
subjektui galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones.
Šio straipsnio
nuostatos mutatis mutandis taikomos ir asmenims, naudojantiems radijo
dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius, tačiau nesiverčiantiems
telekomunikacine veikla, ir kitiems asmenims, pažeidusiems šio Įstatymo
nuostatas.
Asmenys, pažeidę
šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
59 straipsnis. Informacijos teikimas
Iš ūkio
subjektų, kurie verčiasi telekomunikacine veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba
pagal vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančius teisės aktus ar
radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygas arba dėl
specifinių įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje arba
paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios
informacijos, kuri reikalinga patikrinti, ar laikomasi įstatymo nuostatų,
įvertinti teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius
suteikimo procedūras ir skelbti paslaugų kokybės ir kainos apžvalgas, aiškiai
apibrėžtiems statistiniams tikslams, rinkos tyrimui bei kitiems Ryšių reguliavimo
tarnybos uždaviniams bei funkcijoms atlikti.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, reikalaudama pateikti informaciją, praneša ūkio subjektams
apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.
Ryšių
reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad asmenys, naudojantys radijo
dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius, tačiau nesiverčiantys
telekomunikacine veikla, pateiktų Ryšių reguliavimo tarnybos reikalaujamą
informaciją.
60 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas ir jų
dydžio nustatymas
Ūkio subjektams skiriamų
ekonominių sankcijų dydis nustatomas atsižvelgiant į:
1) pažeidimu
padarytos žalos dydį;
2) pažeidimo
trukmę;
3) ūkio subjekto
atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
4) ūkio subjektui
dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;
5) kiekvieno ūkio
subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai.
Atsakomybę
lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą,
užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai
pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
Atsakomybę
sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti
tyrimą, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių reguliavimo
tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai įvykdė
pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šio Įstatymo nustatytos
sankcijos.
Ryšių
reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali
pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas čia nenurodytas
aplinkybes.
61 straipsnis. Ekonominių sankcijų išieškojimas
Ūkio subjektas
privalo sumokėti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją į
valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos.
Esant motyvuotam
ūkio subjekto prašymui, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu baudos pagal
ekonominę sankciją ar jos dalies mokėjimas gali būti atidėtas iki 6 mėnesių.
Ūkio subjekto
nesumokėta bauda pagal ekonominę sankciją išieškoma į valstybės biudžetą. Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimas pateikiamas vykdyti teismo antstoliui Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka.
62 straipsnis. Atsakomybė už šio
Įstatymo ir kitų norminių aktų pažeidimus ir ginčų
sprendimas
Už
šio Įstatymo ir kitų su telekomunikacijomis susijusių norminių aktų reikalavimų
pažeidimus asmenys atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę
skirti šio Įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytas
sankcijas už šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus.
Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja
ginčus dėl vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro
naudojimo, taip pat dėl sutarčių sąlygų bei užmokesčio dydžio ir kitus ginčus
tarp telekomunikacijų paslaugų gavėjų bei paslaugų teikėjų, ir ginčus kitais
šiame Įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu ginčo šalys nesutinka su Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimu, jos turi teisę kreiptis į teismą įstatymų
nustatyta tvarka.
Ryšių reguliavimo
tarnybos ginčai nagrinėjami viešai, išskyrus atvejus, kai uždaras posėdis
būtinas siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba
užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
Ryšių
reguliavimo tarnyba asmeniui, kuris nesilaiko šio Įstatymo reikalavimų, skiria
tokias ekonomines sankcijas:
1) už
telekomunikacinės veiklos sąlygų, radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio
numerių naudojimo sąlygų, vartotojų, paslaugų gavėjų teisių pažeidimą,
nevykdymą įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką
atitinkamoje rinkoje arba
paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, taip pat už Ryšių reguliavimo
tarnybos sprendimų, priimtų išsprendus ginčą, nevykdymą ar Radijo ryšio
įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento sąlygų
pažeidimą – baudą iki 3 procentų metinės telekomunikacinės veiklos apyvartos,
bet ne daugiau kaip 300 000 litų, o padarius pakartotinį pažeidimą – iki 5
procentų metinės telekomunikacinės veiklos apyvartos;
2) nevykdant Ryšių
reguliavimo tarnybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą ar nepateikus
informacijos šio Įstatymo nustatyta tvarka – baudą iki 5000 litų už kiekvieną
pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
Žala, padaryta
ūkio subjektams neteisėtais telekomunikacinę veiklą reguliuojančių institucijų
ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
63 straipsnis. Tęstinumas
Ūkio subjektai turi teisę toliau
tęsti licencijose ir leidimuose, išduotuose iki šio Įstatymo įsigaliojimo
dienos, nurodytą veiklą, kiek tai neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.
Ūkio subjektai, šio Įstatymo
įsigaliojimo metu turintys licencijas ar leidimus verstis telekomunikacine
veikla, turi teisę per 2 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos
pareikšti Ryšių reguliavimo tarnybai, kad šio Įstatymo nuostatos, palyginti su
galiojančių licencijų ir (ar) leidimų nuostatomis, sumažins šių ūkio subjektų
teises. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjekto nurodytos aplinkybės
yra teisingos ir jos sukels šiam ūkio subjektui nepagrįstų ir siekiamiems
tikslams neproporcingų nuostolių, turi teisę nustatyti ne ilgesnį kaip 9
mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo Įstatymo įsigaliojimo, jei tai neturės
įtakos kitų ūkio subjektų teisėms, nurodydama, kokie Įstatymo įpareigojimai
konkretiems ūkio subjektams nėra taikomi ir kokios teisės išlaikomos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
VALDAS ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1607, 00.04.04, Žin., 2000,
Nr.32-892 (00.04.19)
TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1827, 00.07.11, Žin., 2000,
Nr.61-1830 (00.07.26)
TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Telekomunikacijų
operatoriams, kurie gavo licencijas iki šio įstatymo įsigaliojimo,
telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turiniui kontroliuoti
skirtos įrangos įsigijimą finansuoja Vyriausybė. Telekomunikacijų operatoriai
šią įrangą atnaujina ir palaiko jos technines galimybes savo lėšomis.
Visa telekomunikacijų
įranga, pradedama eksploatuoti įsigaliojus šiam įstatymui, privalo atitikti šio
įstatymo
1 straipsnio reikalavimus.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1220,
2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5513 (2002-12-24)
TELEKOMUNIKACIJŲ
ĮSTATYMO 6, 14, 26, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1053,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 75-3215 (2002-07-26)
TELEKOMUNIKACIJŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 3 ir 4 straipsnius, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1221,
2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5514 (2002-12-24)
TELEKOMUNIKACIJŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIU PAKEISTO TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO 8,
24, 52, 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1473,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1718 (2003-04-24)
TELEKOMUNIKACIJŲ
ĮSTATYMO 57 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341),
t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-09-19,
Žin., 2002, Nr. 93-4000 (2002-09-25)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO (2000 M. LIEPOS 11 D. REDAKCIJA)
27 STRAIPSNIO 2 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO 27
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 1 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS
TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO (2002 M. LIEPOS 5 D. REDAKCIJA) 57 STRAIPSNIO 4
DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS OPERATYVINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO (1997 M. GEGUŽĖS 22
D. REDAKCIJA) 7 STRAIPSNIO 3 DALIES 4 PUNKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS OPERATYVINĖS
VEIKLOS ĮSTATYMO (2002 M. BIRŽELIO 20 D. REDAKCIJA) 7 STRAIPSNIO 3 DALIES 6
PUNKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 48 STRAIPSNIO 1 DALIES
(1961 M. BIRŽELIO 26 D. REDAKCIJA) IR 75 STRAIPSNIO 1 DALIES (1975 M. SAUSIO 29
D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-05-09)
autrap@lrs.lt
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).