Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1998-06-09
Paskutinį kartą atnaujinta 2003-05-01
Būsena Panaikintas
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 63
Pakeitimų istorija JSON API

sprendimu šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytos radijo dažnių

(kanalų) ir telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo tvarkos nustatytomis

sąlygomis ir terminais. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono

ryšio numerius suteikiamos taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų

naudojimas, naudojimo kontrolė, telekomunikacijų tinklų kokybė, prieinamumas ir

patikimumas, skatinama konkurencija.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba,

vadovaudamasi tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo ryšio reglamentu,

Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, skiria radijo dažnius (kanalus),

reikalingus veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos

palaikymu, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių eismo saugumu

bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu, formuoja

radijo dažnių rezervą, reikalingą valstybės institucijų funkcijoms atlikti.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba skiria

telefono ryšio numerius valstybės pagalbos tarnybų veiklai ir kitoms valstybės

ir jos institucijų funkcijoms atlikti.

4.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse

nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama bendros šiame

Įstatyme nustatytos radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių skyrimo

tvarkos.

5.

Teisė naudoti radijo dažnius

(kanalus) bei telefono ryšio numerius suteikiama:

1) be atskiro leidimo, kai teisė

naudoti radijo dažnius (kanalus) yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos

teisės aktų, reglamentuojančių bendrąsias vertimosi telekomunikacine veikla

sąlygas, arba jei radijo dažniai (kanalai) nėra naudojami telekomunikacinei

veiklai vykdyti, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus radijo

dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro leidimo. Pastaruoju atveju asmenims

yra privalomos bendrosios Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytos atitinkamų

radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos;

2) gavus Ryšių reguliavimo tarnybos

leidimą naudoti radijo dažnius ar telefono ryšio numerius.

6.

Teisės naudoti radijo dažnius

(kanalus) ir telefono ryšio numerius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba,

atsižvelgdama į jų naudojimo paskirtį.

7.

Asmenys, kuriems skiriami ar yra

skirti radijo dažniai (kanalai) arba telefono ryšio numeriai, Ryšių reguliavimo

tarnybai moka šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytus užmokesčius.

34 straipsnis. Leidimų naudoti radijo dažnius

(kanalus) ir telefono ryšio numerius

išdavimas

1.

Kai ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktais,

nustatančiais bendrąsias vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas, nėra

nustatyta, kad atitinkamus radijo dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro

leidimo arba kai radijo dažniai (kanalai) nėra naudojami telekomunikacinei

veiklai vykdyti, o ryšių reguliavimo tarnyba nėra nustačiusi, kad atitinkamus

radijo dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro leidimo, asmuo, prieš

pradėdamas naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius, privalo

pateikti ryšių reguliavimo tarnybai nustatytos formos prašymą šios institucijos

nustatyta tvarka.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba,

nustačiusi, kad galima skirti radijo dažnius (kanalus), paskelbia išvadą ir

praneša apie galimybę pateikti prašymus dėl šių radijo dažnių (kanalų)

naudojimo.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba viešai

skelbia apie asmenų pateiktus prašymus suteikti naudoti radijo dažnius

(kanalus) ir telefono ryšio numerius, kai yra apribotas leidimų naudoti radijo

dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius skaičius. Informacijos skelbimo

tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

4.

Asmuo gali pradėti naudoti radijo

dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius nuo leidimo išdavimo dienos, jei

leidime nenurodyta kitaip.

5.

Kai ūkio subjektas pateikia prašymą

naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius jau po to, kai jo

pranešimas apie atitinkamos veiklos pradžią buvo Ryšių reguliavimo tarnybos

įregistruotas, jis turi pateikti tik prašymą skirti naudoti radijo dažnius

(kanalus) ar telefono ryšio numerius ir patvirtinti, kad informacija ir

dokumentai, anksčiau pateikti kartu su pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybai,

yra nepasikeitę. Jei nuo pranešimo apie veiklą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos

teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi telekomunikacine veiklą

sąlygas, pateikimo dienos ūkio subjekto veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio

subjektas privalo papildyti dokumentus ir informaciją, pateikdamas prašymą

suteikti naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius.

6.

Asmuo, pageidaujantis naudoti radijo

dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie

galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų)

naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos kiekį ir

pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam tokios informacijos ar pateikusiam

informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų,

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti išduoti leidimą naudoti radijo

dažnius (kanalus).

7.

Leidimų naudoti radijo dažnius

(kanalus) ir telefono ryšio numerius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus,

kai būtina riboti siekiant užtikrinti veiksmingą radijo dažnių (kanalų)

naudojimą. Draudžiama riboti leidimų naudoti radijo dažnius išdavimą, išskyrus

atvejus, kai būtina užtikrinti veiksmingą radijo dažnių spektro naudojimą arba

išvengti radijo trikdžių tarp radijo bangomis veikiančių telekomunikacijų

sistemų ir kitų, palydovinių ar antžeminių, techninių sistemų ir tik kai tai

yra susiję su radijo dažnių spektro trūkumu bei yra pateisinama proporcingumo

principu.

8.

Ryšių reguliavimo tarnyba,

nuspręsdama apriboti leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) skaičių:

1) atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma

padidinti naudą paslaugų gavėjams ir skatinti konkurencijos plėtrą;

2) visoms suinteresuotoms šalims, tarp

jų paslaugų gavėjams ir vartotojams, suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę

dėl bet kokio ribojimo;

3) skelbia sprendimą apriboti teisių

naudoti radijo dažnius (kanalus) skaičių, nurodydama tokio ribojimo priežastis;

4) nustačiusi procedūrą, praneša apie

galimybę pateikti paraiškas gauti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus);

5) periodiškai arba gavusi pagrįstus

suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri ribojimus.

9.

Leidimai naudoti radijo dažnius

(kanalus) ir telefono ryšio numerius išduodami remiantis objektyviais,

skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais. Ryšių reguliavimo

tarnyba nustato skaidrias radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių

skyrimo procedūras.

10.

Sprendimas skirti radijo dažnius

(kanalus) ir telefono ryšio numerius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui

ir paskelbtas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus.

11.

Asmenys, kuriems skiriami ar skirti

radijo dažniai (kanalai) arba telefono ryšio numeriai, moka Ryšių reguliavimo

tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytus užmokesčius.

12.

Įmokos už suteikiamą teisę naudoti

radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius, kurias įsipareigoja

sumokėti konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės biudžetą teisės

aktų nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Leidimo išdavimo būdas

Leidimai naudoti

radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius suteikiami:

1) tiesiogiai jų prašančiam pareiškėjui;

2) konkurso tvarka;

3) aukciono būdu.

36 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus)

ar telefono ryšio numerius

suteikimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę išduoti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus)

bei telefono ryšio numerius tiesiogiai jo prašančiam asmeniui, jeigu yra bent

vienas iš šių pagrindų:

1) Ryšių reguliavimo tarnyba

nenusprendžia apriboti leidimų naudoti prašomus skirti radijo dažnius (kanalus)

skaičių ir nenusprendžia, kad telefono ryšio numeris yra išimtinės ekonominės

vertės;

2) per Ryšių reguliavimo tarnybos

nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos gauti radijo dažnius

(kanalus) ar telefono ryšio numerius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro

gauti tuos pačius radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius arba

visiems asmenims, pareiškusiems norą juos gauti, jų galima skirti pakankamai.

2.

Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu

metu gauna kelių asmenų prašymus suteikti radijo dažnius (kanalus) ar telefono

ryšio numerius ir tokie ištekliai negali būti suteikiami naudoti keliems

asmenims vienu metu, radijo dažniai (kanalai) bei telefono ryšio numeriai

naudoti suteikiami viešo konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais

prašymais bus laikomi prašymai, kurie buvo pateikti per Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos

gavimą dienos.

37 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus)

ar telefono ryšio numerius

suteikimas konkurso tvarka

Konkursas suteikti naudoti radijo

dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius organizuojamas Ryšių reguliavimo

tarnybos patvirtintų viešojo konkurso sąlygų nustatyta tvarka, laikantis šio

Įstatymo reikalavimų. Konkurso sąlygos turi nustatyti konkurso dalyvių

kvalifikacinius reikalavimus, apibrėžti rinką, kurioje radijo dažniai (kanalai)

ar telefono ryšio numeriai bus naudojami, radijo dažnių (kanalų) bei telefono

ryšio numerių naudojimo sąlygas. Konkurso sąlygose turi būti nurodyti

kriterijai, kurių pagrindu bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie kriterijai

turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų

tinkamumu teikti telekomunikacijų tinklus ir (ar) paslaugas, teiksimų paslaugų

kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir

veiksmingos konkurencijos skatinimu. Jei konkurso būdu yra skiriamas radijo

dažnis, pirmenybė turi būti teikiama tiems konkurso dalyviams, kurie gali

užtikrinti didesnę teritorijos aprėptį teikiamomis paslaugomis per trumpesnį

laiką suteikiamu naudotis dažniu.

38 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus)

ir telefono ryšio numerius

suteikimas aukciono būdu

1.

Aukciono taisykles tvirtina

Ryšių reguliavimo tarnyba.

2.

Aukciono taisyklėse turi būti

nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka,

kurioje radijo dažniai (kanalai) ar telefono ryšio numeriai bus naudojami,

radijo dažnių (kanalų) bei telefono ryšio numerių naudojimo sąlygos, taip pat

minimalus radijo dažnių (kanalų) ar telefono ryšio numerių, kuriuos aukciono

dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.

39 straipsnis. Atsisakymas išduoti leidimą

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę

atsisakyti išduoti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio

numerius, jeigu:

1) nėra laisvų radijo dažnių (kanalų) ar

telefono ryšio numerių;

2) pareiškėjo veikla neatitinka šio

Įstatymo reikalavimų, konkurso, aukciono reikalavimų, radijo dažnio (kanalo) ar

telefono ryšio numerių paskirties;

3) pareiškėjas nepateikia reikalingų

dokumentų ar informacijos;

4) paraiška neatitinka teisės aktų

reikalavimų;

5) pareiškėjo pateikta informacija ar

dokumentai yra netikslūs ar neteisingi;

6) pareiškėjas nelaimėjo konkurso ar

aukciono, kurie buvo organizuoti siekiant suteikti teisę naudoti radijo dažnius

(kanalus) ar telefono ryšio numerius;

7) pareiškėjas per nustatytą terminą

nesumokėjo atitinkamo užmokesčio Ryšių reguliavimo tarnybai.

2.

Prieš priimdama sprendimą atsisakyti

skirti asmeniui radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius, Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis turi

pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti teigiamą sprendimą. Ryšių reguliavimo

tarnyba turi pranešti asmeniui apie tokį sprendimą raštu, nurodydama taisytinus

trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Šios dalies reikalavimas netaikomas, jei

teisei naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius suteikti

buvo naudota konkurso ar aukciono procedūra.

40 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) ir telefono

ryšio numerių naudojimas

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba

nustato radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimo taisykles.

Radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimo taisyklėse ir

leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius

nustatytos sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į su atitinkamais

radijo dažniais (kanalais) ar telefono ryšio numeriais susijusių tinklų ir (ar)

paslaugų pobūdį, pagrįstos, nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos.

2.

Radijo dažnių (kanalų) naudojimo

taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos sąlygos

gali būti susijusios tik su:

1) paskirties (paslaugos, tarnybos,

tinklo arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami,

nurodymu;

2) veiksmingu radijo dažnių

(kanalų) naudojimu;

3) techninėmis ir veiklos

sąlygomis, siekiant išvengti radijo trikdžių ir apriboti visuomenei žalingus

elektromagnetinius laukus, kai tokios sąlygos skiriasi nuo Ryšių reguliavimo

tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi telekomunikacine veikla sąlygų;

4) maksimaliu teisės naudoti radijo

dažnius (kanalus) terminu;

5) užmokesčiais už radijo dažnių

(kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą

teisės aktų nustatyta tvarka;

6) bet kuriais asmens

įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;

7) įpareigojimais pagal atitinkamas

tarptautines sutartis ar susitarimus, susijusius su radijo dažnių naudojimu.

3.

Telefono ryšio numerių naudojimo

taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos

gali būti susijusios tik su:

1) paskirties (paslaugos), kuriai

telefono ryšio numeriai naudojami, nurodymu;

2) veiksmingu telefono ryšio

numerių naudojimu;

3) įpareigojimais viešai teikti

informaciją apie abonentus;

4) maksimaliu teisės naudoti

telefono ryšio numerius terminu;

5) užmokesčiais už telefono ryšio

numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą

teisės aktų nustatyta tvarka;

6) bet kuriais asmens

įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;

7) įpareigojimais pagal atitinkamas

tarptautines sutartis ar susitarimus, susijusius su telefono ryšio numerių

naudojimu.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę,

įspėjusi radijo dažnių (kanalų) ar telefono ryšio numerių naudotojus prieš 6

mėnesius, pakeisti skirtus radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius

kitais tos pačios paskirties ištekliais arba, įspėjusi radijo dažnių (kanalų)

ar telefono ryšio numerių naudotojus prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnių

(kanalų) ar telefono ryšio numerių skyrimą, jeigu to reikalauja tarptautiniai

ar Europos Sąjungos įsipareigojimai, keičiama Nacionalinė radijo dažnių

paskirstymo lentelė ar Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas.

5.

Ūkio subjektas, netekęs teisės

verstis telekomunikacine veikla, praranda teisę naudoti atitinkamus radijo

dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius.

41 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) ir

telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų

keitimas

Su radijo dažnių

(kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir

procedūros keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais. Apie numatomą pakeitimą

turi būti tinkamu būdu pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų

gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per terminą, ne trumpesnį kaip 28

dienos, išskyrus išimtines aplinkybes, pateikti savo pastabas dėl siūlomų

pakeitimų.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

RADIJO RYŠIO

VALDYMAS

42 straipsnis. Aparatūros ir įrenginių

bei galinių įrenginių įvežimas, gamyba, prekyba ir

naudojimas

1.

Radijo ryšio

įrenginių bei galinių įrenginių įvežimo, gamybos, pardavimo ir naudojimo tvarką

bei reikalavimus jiems nustato Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių

įrenginių techninis reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos.

2.

Pramonės,

medicinos, mokslo reikmėms naudojamų įrenginių, t .y. įrenginių, kurie veikdami

generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra skirti naudoti pramonės,

medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams, išskyrus telekomunikacijų

tikslus, naudojimo tvarką nustato ir tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.

43 straipsnis. Aparatūros ir įrenginių

savininko arba naudotojo pareigos

1.

Aparatūros ir įrenginių savininkas ar

naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo tarnybos inspektoriams įstatymų

nustatyta tvarka patikrinti aparatūrą ir įrenginius jų naudojimo vietoje.

2.

Šio Įstatymo 57 straipsnyje

nustatytais atvejais aparatūros ir įrenginių savininkas ar naudotojas privalo

vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.

44 straipsnis. Radijo ryšio slaptumas

1.

Draudžiama atskleisti, platinti ar naudoti neviešo radijo pranešimo turinį ir

pranešti apie jį, išskyrus Operatyvinės veiklos įstatyme, Baudžiamojo proceso,

Civilinio proceso kodeksuose ir kituose įstatymuose numatytus atvejus.

Informaciją, kuri yra valstybės ir tarnybos paslaptis, draudžiama perduoti

nekoduotais radijo ryšio kanalais.

2.

Radijo ryšio slaptumas nėra pažeistas, jei pranešimas priimtas kaip radijo

trukdžiai ir norint nustatyti jo tapatybę apie tai pranešama Ryšių reguliavimo

tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama radijo stebėsena taip pat

nelaikoma radijo ryšio slaptumo pažeidimu. Ryšių reguliavimo tarnybos

darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti priimtų neviešų

radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį pranešimą.

3.

Už šio straipsnio pažeidimus asmenys

atsako įstatymų nustatyta tvarka.

45 straipsnis. Radijo stebėsena

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį

reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo

stebėsena kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas

įvairių radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir pramoninių

radijo trikdžių lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo

stiprių elektromagnetinių laukų, sukeliamų jų aplinkoje veikiančių radijo

siųstuvų, vykdoma Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka.

3.

Radijo stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo

tarnybos veikloje, kurią reglamentuoja šis Įstatymas.

46 straipsnis. Radijo trukdžių

pašalinimas

1.

Radijo trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusio įrenginio savininkas arba

naudotojas. Jeigu trukdžiai atsiranda dėl radijo imtuvo ar priėmimo įrenginio

techninių parametrų pakitimų, trukdžius pašalinti privalo šio imtuvo ar

įrenginio savininkas arba naudotojas. Radijo trukdžius sukėlusios aparatūros ir

įrenginių savininkas ar naudotojas privalo pašalinti atsiradusius radijo

trikdžius arba sumažinti jų lygį, kai tą nurodo Ryšių reguliavimo tarnyba.

Radijo trukdžių pašalinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių

spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių

reguliavimo tarnyba.

2.

Vykdant trukdžių paieškos darbus, telekomunikacijų tinklų operatoriai ir kiti

asmenys privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą

informaciją ir užtikrinti netrukdomą prieigą prie galimų trukdžių šaltinių.

3.

Asmenys, šio straipsnio 1 dalyje

nurodytais veiksmais padarę žalą, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta

tvarka.

47 straipsnis. Telekomunikacijų

techninių priemonių atitikties vertinimas

Ar aparatūra, įrenginiai ir galiniai

įrenginiai atitinka privalomuosius reikalavimus, vertinama Radijo ryšio

įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento, taip pat

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

48 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų

radijo stočių naudotojų veikla

Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų

radijo stočių naudotojų veikla suteikimo tvarką ir užsiėmimo šia veikla

sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų leidimų išdavimo tvarką

ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ASMENS

DUOMENŲ TVARKYMAS IR PRIVATUMO APSAUGA

49 straipsnis. Taikymo sritis

1.

Šio Įstatymo 49–56 straipsniai yra

skiriami ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę ryšium su asmens

duomenų tvarkymu telekomunikacijų srityje, teikiant viešąsias telekomunikacijų

paslaugas viešaisiais telekomunikacijų tinklais, ir nevaržyti laisvo tokių

duomenų, telekomunikacijų įrangos ir paslaugų judėjimo įgyvendinant

tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su naryste Europos Sąjungoje.

2.

Šio Įstatymo 55 ir 56 straipsnių

nuostatos taikomos abonentinėms linijoms, prijungtoms prie skaitmeninių

telefono stočių ir, kiek tai techniškai įmanoma ir nereikalauja siekiamam

tikslui neproporcingų investicijų, abonentinėms linijoms, prijungtoms prie

analoginių telefono stočių.

3.

Asmens duomenų tvarkymo priežiūra

telekomunikacijų srityje atliekama vadovaujantis asmens duomenų tvarkymą ir

privatumo apsaugą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.

4.

Šio Įstatymo 53 ir 54 straipsniai taikomi

abonentams fiziniams asmenims.

50 straipsnis. Viešųjų telekomunikacijų

paslaugų saugumas

1.

Viešųjų telekomunikacijų paslaugų

teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo

teikiamų paslaugų saugumui užtikrinti, o prireikus - kartu su viešųjų

telekomunikacijų tinklų operatoriais imtis tokių pat priemonių viešųjų

telekomunikacijų tinklų saugumui užtikrinti. Minėtos priemonės turi užtikrinti

iškilusią riziką atitinkantį saugumo lygį.

2.

Iškilus konkrečiai viešojo telekomunikacijų

tinklo ar jo dalies pažeidimo rizikai, viešųjų telekomunikacijų paslaugų

teikėjas privalo pranešti abonentams apie tokią riziką ir apie visus galimus

veiksmus, kurių reikia susidariusiai rizikai pašalinti, tarp jų ir su tuo

susijusioms galimoms išlaidoms.

51 straipsnis. Ryšio slaptumas

1.

Asmenims, kurie nėra faktiški

telekomunikacijų paslaugų naudotojai, be suinteresuotų faktinių

telekomunikacijų paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti telefono

pokalbių, pranešimų, kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos

turinį arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją. Ne faktiniams

telekomunikacijų paslaugų naudotojams draudžiama be atitinkamų faktinių

telekomunikacijų paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu

būdu perimti ryšį ar su juo slapta susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai

galima teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 57 straipsnį.

2.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos

netaikomos teisėtam ryšio įrašymui, kuris atliekamas teisėtos verslo praktikos

metu, kad būtų galima pateikti komercinio sandorio ar kitokios verslo

komunikacijos įrodymus.

52 straipsnis. Srauto ir apskaitos

duomenų tvarkymas

1.

Su viešųjų telekomunikacijų paslaugų abonentu ir

faktiniu telekomunikacijų paslaugų naudotoju susiję telekomunikacijų srauto

duomenys, tvarkomi prisiskambinimo tikslais ir saugomi viešųjų telekomunikacijų

tinklo operatoriaus ir (ar) viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjo, turi

būti sunaikinti arba pakeisti taip, kad pagal juos iš karto pasibaigus

skambučiui nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti abonento ar

faktinio telekomunikacijų paslaugų naudotojo tapatybę, išskyrus šio straipsnio

2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytas išimtis.

2.

Abonento stoties numeris ar

identifikatorius, abonento adresas ir stoties rūšis, bendras apskaitos periodo

apmokestinamų vienetų skaičius, abonento, kuriam skambinta, numeris, skambučių

rūšis, pradžios laikas ir trukmė ir (ar) perduotų duomenų kiekis, skambučio ar

paslaugos data bei kita informacija, susijusi su apmokėjimu, įskaitant

išankstinį apmokėjimą, mokėjimą dalimis, atjungimus bei priminimus, gali būti

tvarkoma norint atlikti abonento naudojamų paslaugų apskaitą ir atsiskaitymą už

telekomunikacijų tinklų sujungimą. Šie duomenys gali būti tvarkomi ne ilgiau,

negu baigiasi terminas, per kurį sąskaita gali būti teisėtai užginčyta ar

išieškotas apmokėjimas.

3.

Viešųjų telekomunikacijų paslaugų

teikėjas savo paslaugų rinkodaros tikslais gali tvarkyti šio straipsnio 2

dalyje nurodytus duomenis tik gavęs abonento sutikimą.

4.

Tvarkyti srauto ir apskaitos duomenis

turi teisę tik viešųjų telekomunikacijų tinklų operatorių ir viešųjų

telekomunikacijų paslaugų teikėjų įgalioti asmenys, tvarkantys apskaitą,

valdantys srautą, teikiantys informaciją abonentams, kovojantys su pažeidimais

bei apgavystėmis ir vykdantys telekomunikacijų paslaugų teikėjo teikiamų

telekomunikacijų paslaugų rinkodarą. Tvarkomų duomenų turi būti tiek, kiek jų

reikia nurodytai veiklai.

5.

Kompetentingos institucijos,

laikydamosi teisės aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti

informaciją apie srauto ir apskaitos duomenis ginčams spręsti.

6.

Detali sąskaita už suteiktas

telekomunikacijų paslaugas pateikiama tik abonento prašymu.

7.

Telekomunikacijų operatoriai ir

telekomunikacijų paslaugų teikėjai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie visų jų

fiksuojamų ir saugomų su viešųjų telekomunikacijų paslaugų abonentu ir faktiniu

telekomunikacijų paslaugų naudotoju susijusių telekomunikacijų srauto duomenų

pobūdį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1221,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5514 (2002-12-24)

53 straipsnis. Abonentų sąrašai

1.

Viešojo telefono ryšio operatoriai

teikia informaciją apie abonentų telefono numerius, tarptautinio ir

tarpmiestinio ryšio kodus, teikiamas paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tarifus.

Spausdintuose ar elektroniniuose viešai prieinamuose abonentų sąrašuose ir

informacijos tarnybose gali būti skelbiama tik abonento vardas, pavardė,

numeris, adresas, nebent abonentas duoda aiškų sutikimą skelbti papildomus jo

asmens duomenis. Abonentas turi teisę, kad:

1) jo prašymu nemokamai jis būtų

neįtrauktas į spausdintus ar elektroninius abonentų sąrašus;

2) jo asmens duomenys nebūtų naudojami

tiesioginės rinkodaros tikslais;

3) spausdintuose ar elektroniniuose

sąrašuose, taip pat informacijos tarnybose būtų skelbiamas ne visas jo adresas.

2.

Viešuose abonentų sąrašuose neturi

būti leidžiama asmens duomenų paieška pagal abonento telefono numerį.

Draudžiama pagal abonento telefono numerį teikti jo asmens duomenis tretiesiems

asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

3.

Viešojo telefono ryšio operatoriai ne

rečiau kaip kartą per 2 metus išleidžia ir išplatina atnaujintus viešojo

telekomunikacijų tinklo abonentų sąrašus.

54 straipsnis. Tiesioginė rinkodara

Naudoti telekomunikacijų paslaugas

tiesioginei rinkodarai leidžiama tik esant išankstiniam abonento sutikimui.

55 straipsnis. Automatinis skambučių

persiuntimas

Viešųjų telekomunikacijų paslaugų

teikėjai privalo užtikrinti, kad abonentai galėtų nemokamai ir paprastomis

priemonėmis uždrausti kitų asmenų skambučių automatinį persiuntimą į abonento

galinį įrenginį.

56 straipsnis. Ryšio linijos, iš kurios

skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas

1.

Jeigu galima nustatyti ryšio liniją,

iš kurios skambinama, skambinantis faktinis telekomunikacijų paslaugų

naudotojas turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti

galimybę bet kurio skambinimo metu nustatyti ryšio liniją, iš kurios

skambinama. Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai

linijai.

2.

Jeigu galima nustatyti ryšio liniją,

iš kurios skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę

nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio

liniją, iš kurios skambinama.

3.

Jeigu galima nustatyti ryšio liniją,

iš kurios skambinama, ir jei identifikavimo duomenys pateikiami prieš

prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai

ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis

faktinis paslaugų gavėjas ar abonentas uždraudė galimybę nustatyti ryšio

liniją, iš kurios skambinama.

4.

Jeigu galima identifikuoti liniją, į

kurią skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai

ir paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam paslaugų

gavėjui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.

5.

Jeigu galima identifikuoti ryšio

liniją, iš kurios ir į kurią skambinama, viešieji telekomunikacijų paslaugų

teikėjai privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio

straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.

6.

Vyriausybė nustato tvarką,

apibrėžiančią būdus, kuriais viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai ir (ar)

viešųjų telekomunikacijų tinklų operatoriai gali netaikyti ryšio linijos, iš

kurios skambinama, nustatymo draudimo:

1) abonento prašymu nustatyti

piktybiškus ar erzinančius skambučius;

2) dėl konkrečios linijos institucijoms,

aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip antai: teisėsaugos, greitosios

pagalbos bei priešgaisrinės apsaugos institucijoms, kad būtų galima atsakyti į

tokius skambučius.

57 straipsnis. Ypatingos aplinkybės

1.

Ūkio subjektai turi dalyvauti

rengiant ryšio organizavimo nepaprastųjų ar ekstremalių situacijų atvejais

schemą ir užtikrinti jos efektyvų funkcionavimą.

2.

Nenugalimos jėgos ir ekstremalių

situacijų atvejais, siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės

gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti

telekomunikacijų operatoriams ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams privalomus

nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti gyvybiškai svarbius

telekomunikacijų tinklus, prireikus apribojant visuomenės galimybę naudotis

telekomunikacijų tinklais.

3.

Galimoje radiacinėje zonoje esantys

telekomunikacijų įrenginiai turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus

reikalavimus. Jų turi laikytis visi tokius įrenginius turintys telekomunikacijų

operatoriai ir paslaugų teikėjai.

4.

Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai turi teisę fiksuoti telekomunikacijų įvykius ir jų dalyvius tik tiek, kiek yra būtina telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų ūkinei veiklai užtikrinti. Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamų veikų užkardymui, tyrimui, nustatymui reikalingą informaciją pateikti operatyvinės veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Šią informaciją telekomunikacijų operatoriai teikia operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir nedelsdami.

5.

Kai yra motyvuotas teismo sprendimas,

telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo

sudaryti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams, ikiteisminio tyrimo

įstaigoms įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti telekomunikacijų tinklais

perduodamos informacijos turinį. Tam reikalingos įrangos įsigijimas ir

palaikymas atliekamas valstybės lėšomis.

6.

Telekomunikacijų operatoriai ir

telekomunikacijų paslaugų teikėjai apie savo tinkle ar savo ir kitų

telekomunikacijų operatorių sujungimo taškuose numatomus daryti pakeitimus,

galinčius turėti įtakos įrangos, nustatytos šio straipsnio 5 dalyje, veikimui,

privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai – operatyvinės veiklos subjektui –

ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.

7.

Vyriausybės įgaliota institucija –

operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka

kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui sudaro technines galimybes

savarankiškai vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos

turinio kontrolę.

8.

Telekomunikacijų operatoriaus tinklui

siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti pasiklausymą ar kitą

telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę saugomos taip, kad

siųstų ir gautų komandų duomenų negalėtų pakeisti komandą siuntęs operatyvinės

veiklos subjektas ar komandą gavęs telekomunikacijų operatorius.

Straipsnio

pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-09-19,

Žin., 2002, Nr. 93-4000 (2002-09-25)

Nr. IX-1221,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5514 (2002-12-24)

Nr.

IX-1473,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1718 (2003-04-24)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ĮSTATYMO

LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA

58 straipsnis. Įstatymo laikymosi

priežiūros procedūra

1.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę pareikalauti, kad telekomunikacijų paslaugų

teikėjai ir telekomunikacijų operatoriai ar kiti asmenys, turintys teisę

naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius, pateiktų

informaciją, reikalingą patikrinti, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi

telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės aktų bei radijo dažnių

(kanalų) ir numerių naudojimo sąlygų ir vykdo įpareigojimus, nustatytus kaip

ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias

paslaugas. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato informacijos teikimo tvarką.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vienos ar daugiau

vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar radijo

dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno

ar daugiau įpareigojimų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje

rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, praneša ūkio subjektui

apie savo išvadas ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę ar pašalinti

pažeidimus per:

1) vieną mėnesį po

pranešimo išsiuntimo dienos;

2) trumpesnį laiką,

kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių reguliavimo tarnyba nustato

pakartotinio pažeidimo atveju;

3) Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.

3.

Jei ūkio subjektas

per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laiką nepašalina pažeidimų, Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę per 2 mėnesius nuo pirmo pranešimo apie

pažeidimą dienos imtis priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant

nustatytas ekonomines sankcijas. Ryšių reguliavimo tarnyba per 7 dienas nuo

sprendimo taikyti priemones priėmimo informuoja ūkio subjektą apie priemones,

kurių imamasi, ir jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį

terminą ūkio subjektui įvykdyti šias priemones.

4.

Padarius esminį

arba pakartotinį vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės

aktų ar radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų,

arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje arba

paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimą, kai priemonių, kurių

buvo imtasi pagal šio straipsnio 3 dalį, nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti telekomunikacijų

tinklus ar paslaugas arba sustabdyti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ir

(arba) telefono ryšio numerius.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi telekomunikacine veikla

sąlygas nustatančių teisės aktų ar radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio

numerių naudojimo sąlygų, arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui,

turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimus,

kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę grėsmę visuomenės saugumui ar sveikatai

arba gali sukelti didelių ekonominių ar veiklos problemų kitiems teikėjams arba

telekomunikacijų tinklų ar paslaugų gavėjams, arba gali apriboti didelės

paslaugų gavėjų dalies paslaugų pasirinkimo laisvę, prieš priimdama galutinį

sprendimą, turi teisę imtis skubių laikinų priemonių situacijai ištaisyti.

Ėmusis tokių priemonių, Ryšių reguliavimo tarnyba suteikia suinteresuotam ūkio

subjektui galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones.

6.

Šio straipsnio

nuostatos mutatis mutandis taikomos ir asmenims, naudojantiems radijo

dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius, tačiau nesiverčiantiems

telekomunikacine veikla, ir kitiems asmenims, pažeidusiems šio Įstatymo

nuostatas.

7.

Asmenys, pažeidę

šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

59 straipsnis. Informacijos teikimas

1.

Iš ūkio

subjektų, kurie verčiasi telekomunikacine veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba

pagal vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančius teisės aktus ar

radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygas arba dėl

specifinių įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje arba

paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios

informacijos, kuri reikalinga patikrinti, ar laikomasi įstatymo nuostatų,

įvertinti teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius

suteikimo procedūras ir skelbti paslaugų kokybės ir kainos apžvalgas, aiškiai

apibrėžtiems statistiniams tikslams, rinkos tyrimui bei kitiems Ryšių reguliavimo

tarnybos uždaviniams bei funkcijoms atlikti.

2.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, reikalaudama pateikti informaciją, praneša ūkio subjektams

apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad asmenys, naudojantys radijo

dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius, tačiau nesiverčiantys

telekomunikacine veikla, pateiktų Ryšių reguliavimo tarnybos reikalaujamą

informaciją.

60 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas ir jų

dydžio nustatymas

1.

Ūkio subjektams skiriamų

ekonominių sankcijų dydis nustatomas atsižvelgiant į:

1) pažeidimu

padarytos žalos dydį;

2) pažeidimo

trukmę;

3) ūkio subjekto

atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;

4) ūkio subjektui

dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;

5) kiekvieno ūkio

subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai.

2.

Atsakomybę

lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą,

užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai

pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

3.

Atsakomybę

sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti

tyrimą, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių reguliavimo

tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai įvykdė

pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šio Įstatymo nustatytos

sankcijos.

4.

Ryšių

reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali

pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas čia nenurodytas

aplinkybes.

61 straipsnis. Ekonominių sankcijų išieškojimas

1.

Ūkio subjektas

privalo sumokėti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją į

valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos.

2.

Esant motyvuotam

ūkio subjekto prašymui, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu baudos pagal

ekonominę sankciją ar jos dalies mokėjimas gali būti atidėtas iki 6 mėnesių.

3.

Ūkio subjekto

nesumokėta bauda pagal ekonominę sankciją išieškoma į valstybės biudžetą. Ryšių

reguliavimo tarnybos sprendimas pateikiamas vykdyti teismo antstoliui Civilinio

proceso kodekso nustatyta tvarka.

62 straipsnis. Atsakomybė už šio

Įstatymo ir kitų norminių aktų pažeidimus ir ginčų

sprendimas

1.

šio Įstatymo ir kitų su telekomunikacijomis susijusių norminių aktų reikalavimų

pažeidimus asmenys atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę

skirti šio Įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytas

sankcijas už šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja

ginčus dėl vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro

naudojimo, taip pat dėl sutarčių sąlygų bei užmokesčio dydžio ir kitus ginčus

tarp telekomunikacijų paslaugų gavėjų bei paslaugų teikėjų, ir ginčus kitais

šiame Įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu ginčo šalys nesutinka su Ryšių

reguliavimo tarnybos sprendimu, jos turi teisę kreiptis į teismą įstatymų

nustatyta tvarka.

4.

Ryšių reguliavimo

tarnybos ginčai nagrinėjami viešai, išskyrus atvejus, kai uždaras posėdis

būtinas siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba

užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

5.

Ryšių

reguliavimo tarnyba asmeniui, kuris nesilaiko šio Įstatymo reikalavimų, skiria

tokias ekonomines sankcijas:

1) už

telekomunikacinės veiklos sąlygų, radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio

numerių naudojimo sąlygų, vartotojų, paslaugų gavėjų teisių pažeidimą,

nevykdymą įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką

atitinkamoje rinkoje arba

paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, taip pat už Ryšių reguliavimo

tarnybos sprendimų, priimtų išsprendus ginčą, nevykdymą ar Radijo ryšio

įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento sąlygų

pažeidimą – baudą iki 3 procentų metinės telekomunikacinės veiklos apyvartos,

bet ne daugiau kaip 300 000 litų, o padarius pakartotinį pažeidimą – iki 5

procentų metinės telekomunikacinės veiklos apyvartos;

2) nevykdant Ryšių

reguliavimo tarnybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą ar nepateikus

informacijos šio Įstatymo nustatyta tvarka – baudą iki 5000 litų už kiekvieną

pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

6.

Žala, padaryta

ūkio subjektams neteisėtais telekomunikacinę veiklą reguliuojančių institucijų

ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

63 straipsnis. Tęstinumas

1.

Ūkio subjektai turi teisę toliau

tęsti licencijose ir leidimuose, išduotuose iki šio Įstatymo įsigaliojimo

dienos, nurodytą veiklą, kiek tai neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.

2.

Ūkio subjektai, šio Įstatymo

įsigaliojimo metu turintys licencijas ar leidimus verstis telekomunikacine

veikla, turi teisę per 2 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos

pareikšti Ryšių reguliavimo tarnybai, kad šio Įstatymo nuostatos, palyginti su

galiojančių licencijų ir (ar) leidimų nuostatomis, sumažins šių ūkio subjektų

teises. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjekto nurodytos aplinkybės

yra teisingos ir jos sukels šiam ūkio subjektui nepagrįstų ir siekiamiems

tikslams neproporcingų nuostolių, turi teisę nustatyti ne ilgesnį kaip 9

mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo Įstatymo įsigaliojimo, jei tai neturės

įtakos kitų ūkio subjektų teisėms, nurodydama, kokie Įstatymo įpareigojimai

konkretiems ūkio subjektams nėra taikomi ir kokios teisės išlaikomos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

VALDAS ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1607, 00.04.04, Žin., 2000,

Nr.32-892 (00.04.19)

TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1827, 00.07.11, Žin., 2000,

Nr.61-1830 (00.07.26)

TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Telekomunikacijų

operatoriams, kurie gavo licencijas iki šio įstatymo įsigaliojimo,

telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turiniui kontroliuoti

skirtos įrangos įsigijimą finansuoja Vyriausybė. Telekomunikacijų operatoriai

šią įrangą atnaujina ir palaiko jos technines galimybes savo lėšomis.

Visa telekomunikacijų

įranga, pradedama eksploatuoti įsigaliojus šiam įstatymui, privalo atitikti šio

įstatymo

1 straipsnio reikalavimus.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1220,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5513 (2002-12-24)

TELEKOMUNIKACIJŲ

ĮSTATYMO 6, 14, 26, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1053,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 75-3215 (2002-07-26)

TELEKOMUNIKACIJŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 3 ir 4 straipsnius, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1221,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5514 (2002-12-24)

TELEKOMUNIKACIJŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIU PAKEISTO TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO 8,

24, 52, 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1473,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1718 (2003-04-24)

TELEKOMUNIKACIJŲ

ĮSTATYMO 57 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja

kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341),

t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.


Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-09-19,

Žin., 2002, Nr. 93-4000 (2002-09-25)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO (2000 M. LIEPOS 11 D. REDAKCIJA)

27 STRAIPSNIO 2 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO 27

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 1 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS

TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO (2002 M. LIEPOS 5 D. REDAKCIJA) 57 STRAIPSNIO 4

DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS OPERATYVINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO (1997 M. GEGUŽĖS 22

D. REDAKCIJA) 7 STRAIPSNIO 3 DALIES 4 PUNKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS OPERATYVINĖS

VEIKLOS ĮSTATYMO (2002 M. BIRŽELIO 20 D. REDAKCIJA) 7 STRAIPSNIO 3 DALIES 6

PUNKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 48 STRAIPSNIO 1 DALIES

(1961 M. BIRŽELIO 26 D. REDAKCIJA) IR 75 STRAIPSNIO 1 DALIES (1975 M. SAUSIO 29

D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-05-09)

autrap@lrs.lt

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).