LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas
67 versijos
· 1996-07-02
2024-11-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 49
2024-10-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6, 39
2024-10-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 341
2024-06-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 6
2024-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 50
2024-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 461,
2023-06-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 461, 31,
2023-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 27, 54, 2
2023-04-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 24, 2
2022-09-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 341, 6, 5
2022-05-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 54
2022-04-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 50, 28
2021-12-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6
2021-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6
2021-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 34
2021-02-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 401,
2020-01-17
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 48
2019-11-14
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 50
2019-11-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 24
2019-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 34
2019-05-08
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 341, 6, 5
2019-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 39
2019-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 47, 2
2018-09-20
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 22
2018-07-16
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 49
2018-04-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 6, 49
2018-03-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 6, 33
2018-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 341,
2017-12-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6
2017-11-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 34, 2, 6
2017-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 50
2016-12-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 28
2016-01-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 39
2016-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 22
2015-10-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2015-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 20
2015-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 461,
2014-07-19
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2013-11-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 42, 31, 3
2012-11-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 42, 3
2012-06-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 36, 4
Pakeitimai 2012-06-30
@@ -1434,6 +1434,30 @@
įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2071,
2012-06-14, Žin., 2012, Nr. 76-3924 (2012-06-30)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
Pastaba: Įsigaliojus šiam įstatymui, Lietuvos radijo ir
televizijos komisija sudaroma iš naujo ir Komisijos nariai skiriami
vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. Komisijos nariai eina pareigas iki tol,
kol bus sudaryta nauja Komisija.
***
Pabaiga ***
@@ -1460,9 +1484,9 @@
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2012-01-04)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
Redagavo Aušra Bodin (2012-07-02)
aubodi@lrs.lt
7 straipsnis.
@@ -4232,15 +4256,4207 @@
mažesnis negu 500 egzempliorių arba kuriuose nespausdinama reklama, tiražas
turi būti tikrinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
turi būti tikrinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Vyriausybė
nustato dokumentų privalomųjų egzempliorių, nemokamai perduodamų bibliotekoms,
skaičių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1048,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
37
straipsnis.
Europos audiovizualiniai kūriniai
1. Europos
audiovizualiniais kūriniais (toliau – Europos kūriniai) laikomi kūriniai:
1) sukurti Lietuvos Respublikoje
arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės
valstybėse, kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų
ratifikavusiose valstybėse, jeigu jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse
arba šių kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse
įsisteigusių kūrėjų, arba nurodytose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į
šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose
(trečiosiose) valstybėse įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos)
nekontroliuoja vienas ar daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje,
ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse
ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų
ratifikavusiose valstybėse;
2) sukurti
trečiosiose valstybėse, tai yra ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne
Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją
dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jie sukurti vienoje
ar keliose trečiosiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams
bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose Europos
Sąjungos valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jeigu Europos
Sąjunga ir Lietuvos Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis
valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie
kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose
Europos valstybėse.
2. Šio
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jei kūriniams,
sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėse narėse,
diskriminacinės priemonės šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose
šalyse netaikomos.
3. Kūriniai,
kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti laikomi
Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo (gamybos)
sutartimis tarp Europos Sąjungos valstybių narių arba Lietuvos Respublikos ir
trečiųjų valstybių, laikomi Europos kūriniais, jeigu Europos Sąjungos arba
Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo (gamybos) išlaidų
dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių ne
Europos Sąjungos valstybėje narėje.
4. Kūriniai,
kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti laikomi
Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir
kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse,
traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka Europos Sąjungos
valstybėse narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių bendro kūrimo
(gamybos) išlaidas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
38
straipsnis. Radijo ir televizijos programoms keliami reikalavimai
1. Televizijos
programų transliuotojai savo reguliariai transliuojamose programose turi teisę
laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų
pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, apie
kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos programų transliuotojai
yra įsigiję išimtinę teisę. Trumpi naujienų pranešimai turi būti transliuojami
ne anksčiau kaip pasibaigus tiesioginei visuomenei reikšmingo įvykio
transliacijai. Televizijos programų transliuotojai nemoka už trumpų naujienų
pranešimų transliavimą televizijos programų transliuotojams, kurie yra įsigiję
išimtinę teisę teikti informaciją apie visuomenei reikšmingą įvykį, išskyrus
atvejus, kai prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimas pareikalauja
papildomų sąnaudų iš prieigą suteikiančio televizijos programų transliuotojo.
Užmokestis už prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimą negali būti
didesnis už papildomas sąnaudas, tiesiogiai patirtas teikiant prieigą.
2. Visi Europos
Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigę
televizijos programų transliuotojai, norintys parengti trumpus naujienų
pranešimus, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turi
teisę į prieigą prie visuomenei reikšmingų įvykių, kurie išskirtinėmis teisėmis
transliuojami Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo.
3. Jeigu kitas
televizijos programų
transliuotojas, įsisteigęs toje pačioje valstybėje narėje kaip ir prieigos prie
visuomenei reikšmingų įvykių prašantis televizijos programų transliuotojas,
įsigijo išskirtinių teisių, susijusių su tam tikru visuomenei reikšmingu
įvykiu, prieigos turi būti prašoma iš šio televizijos programų transliuotojo.
4. Prieiga prie
visuomenei reikšmingų įvykių turi būti garantuojama leidžiant televizijos
programų transliuotojams laisvai pasirinkti trumpus naujienų pranešimus iš
perduodančio televizijos programų transliuotojo signalo ir, išskyrus atvejus, kai to
neįmanoma atlikti dėl praktinių priežasčių, nurodant bent jų šaltinį.
5. Trumpi
naujienų pranešimai gali būti naudojami tik bendro pobūdžio žinių programose, o
teikiant užsakomąsias visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas naudojami tik tuo atveju,
jeigu tą pačią programą netiesioginio transliavimo forma siūlo tas pats visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas.
6. Transliuojant
televizijos programas, skirtas visuomenei reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių
reikalavimų:
1) Lietuvos Respublikos
jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai, įsigiję
išimtines teises transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų
vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, negali šių programų transliuoti
išimtinėmis sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis
negalėtų šių įvykių, transliuojamų tiesiogiai, matyti per nemokamas televizijos
programas;
2) Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai
negali naudotis šios dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu
būdu, kad didžioji kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos
ekonominės erdvės valstybėje ar kitoje Europos Tarybos konvenciją dėl
televizijos be sienų ratifikavusioje valstybėje, gyvenančių žmonių dalis
netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie
šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei reikšmingi. Programos
apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis toje valstybėje nustatytos
transliavimo tvarkos;
3) Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai
negali naudotis po 1997 m. liepos 30 d. nusipirktomis išskirtinėmis teisėmis
taip, kad didžioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės
erdvės valstybės gyventojų dalis nebegalėtų nemokamai stebėti tos Europos
Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės visų ar dalies
tiesiogiai transliuojamų visuomenei reikšmingų įvykių arba dėl objektyvių
priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, visų ar dalies vėliau
transliuojamų nemokamų televizijos įrašų, kuriuos kitos Europos Sąjungos
valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės laiko reikšmingais
visuomenei.
7. Komisijos parengtą Lietuvos
Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą tvirtina Vyriausybė jos
įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje teikimu.
8. Televizijos
programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris
lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms,
teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos
kūriniams.
9. Televizijos
programų transliuotojai ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko,
kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms,
teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos
kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5
metus.
10. Kiti
reikalavimai, keliami radijo ir (ar) televizijos programoms, nustatyti šiame,
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip
pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams išduotose licencijose.
11. Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai kinematografinius kūrinius turi
perduoti tuo laikotarpiu, dėl kurio buvo susitarta su teisių turėtojais.
12. Radijo ir (ar) televizijos
programoje ne rečiau kaip vieną kartą per valandą turi būti skelbiamas
transliuojamos ar retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos
pavadinimas. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programos trukmė yra trumpesnė
kaip viena valanda, tokios radijo ir (ar) televizijos programos pavadinimas
skelbiamas jos pabaigoje.
13. Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse
nurodyti reikalavimai netaikomi vietinėms televizijos programoms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30,
Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
37 straipsnis. Europos
garso ir vaizdo kūriniai
1. Europos garso ir vaizdo kūriniais (toliau – Europos kūriniai)
laikomi kūriniai:
1) sukurti
Lietuvos Respublikoje arba valstybėse Europos Sąjungos narėse ir valstybėse,
kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų,
jeigu:
a) jų kūrėjai
yra įsisteigę šiose valstybėse arba
b) šių
kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių
kūrėjų, arba
c) minėtose
valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)
išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) Europos valstybėse
įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar
daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne valstybėse Europos
Sąjungos narėse ar Europos šalyse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos
konvencija dėl televizijos be sienų;
2)
sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra ne valstybėse Europos
Sąjungos narėse ar valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija
dėl televizijos be sienų, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose
Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su
kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose valstybėse Europos Sąjungos narėse
ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jei Europos Sąjunga ir Lietuvos
Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis Europos valstybėmis sutartis
dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš
esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos
valstybėse.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jei kūriniams, sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar
valstybėse Europos Sąjungos narėse, diskriminacinės priemonės šio straipsnio
1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse
netaikomos.
3.
Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti
laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo
(gamybos) sutartimis tarp valstybių Europos Sąjungos narių arba Lietuvos
Respublikos ir trečiųjų Europos valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai,
jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją
bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra
kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių valstybėje ne Europos Sąjungos narėje.
4. Kūriniai,
kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti
laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su
autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose valstybėse Europos
Sąjungos narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka
valstybėse Europos Sąjungos narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių
bendro kūrimo (gamybos) išlaidas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
Nr. IX-561,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)
38 straipsnis.
Radijo ir televizijos programos
1. Televizijos
transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai
rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių trukmės) pranešimus
apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, kultūros, sporto ar
kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai
yra įsigiję išimtinę teisę.
2.
Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin
reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:
1)
televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar
programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin
reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis
sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių
įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus
transliacijų įrašus, matyti per neapmokamus televizijos kanalus;
2) Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai negali naudotis šios
dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad didžioji kitoje
valstybėje Europos Sąjungos narėje ar Europos šalyje, kurioje
įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, gyvenančių
žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių
įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei itin
reikšmingi. Programos ar laidos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis
toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;
3)
Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma: olimpinės
vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, pasaulio
futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas, Lietuvos dainų šventės,
iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai. Vyriausybė gali nustatyti ir
kitus visuomenei itin reikšmingus įvykius. Vyriausybės įgaliota institucija
nustato reikalavimus, kurių laikomasi transliuojant programas ar laidas apie
Lietuvos Respublikos visuomenei itin reikšmingus įvykius;
4) šios dalies 1
ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti būtinus reikalavimus nustato Komisija.
3. Televizijos
transliuotojai turi daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus
laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms
ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams.
4. Televizijos
transliuotojai turi ne mažiau kaip 10 procentų programos laiko, kuris lieka
atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto
paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos
kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5
metus.
5. Kitus
reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis, Lietuvos nacionalinio radijo
ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, taip pat transliuotojams išduotos
licencijos.
6. Radijo,
televizijos programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas
programą transliuojančios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas.
Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei valanda, programos
pavadinimas skelbiamas programos pabaigoje.
7. Šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietiniams televizijos
transliuotojams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr. 102-3215
(2000 11 29)
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
39 straipsnis.
Reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams keliami reikalavimai
1. Reklama, komerciniai
audiovizualiniai pranešimai turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami.
Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama skelbti
informaciją, kurioje žeminamas žmogaus orumas, diskriminuojama ar skatinama
diskriminuoti dėl rasės, lyties, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės,
tautybės, pilietybės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus, taip pat
neturi būti įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai,
skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai
ypač žalingas elgesys.
2. Reklama,
komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi klaidinti vartotojo ir jam
kenkti.
3. Reklama,
komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi daryti neigiamo poveikio
nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi
ir turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) neturi tiesiogiai
skatinti nepilnamečių pirkti ar išsinuomoti, ar rinktis prekę ar paslaugą,
naudojantis nepilnamečių nepatyrimu ir patiklumu;
2) neturi tiesiogiai skatinti
nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis pirkti reklamuojamas prekes
ar paslaugas;
3) neturi
formuoti nepilnamečių nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių naudojimas
suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;
4) juose neturi
būti naudojamasi nepilnamečių pasitikėjimu tėvais, mokytojais ar kitais asmenimis;
5) neturi rodyti
nepilnamečių, patekusių į pavojingas situacijas, kai nėra viešojo intereso.
4. Reklamos,
komercinių audiovizualinių pranešimų užsakovai neturi teisės daryti įtakos
viešosios informacijos turiniui, išskyrus jų pačių užsakomos reklamos,
komercinio audiovizualinio pranešimo turinį.
5. Paslėpta
reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami.
6. Reklamoje,
komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama naudoti pasąmonę
veikiančias technologijas.
7. Tabako gaminių reklama,
komerciniai audiovizualiniai pranešimai, skirti tabako gaminių reklamai,
draudžiami.
8. Alkoholio
produktų reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų, skirtų alkoholio
produktų reklamai, apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.
9. Visuomenės informavimo
priemonėse, išskyrus specialius leidinius, informacinės visuomenės informavimo
priemones ar programas, neleidžiama reklamuoti gydymo būdų ir vaistų, kurie
įsigyjami tik pagal receptus. Kitų vaistų ar gydymo vaistais reklama turi būti
aiškiai atpažįstama ir turi perspėti apie galimą žalingą poveikį netinkamai
juos vartojant.
10. Asmenys, reguliariai vedantys
žinių programas, negali dalyvauti nei reklamoje, nei komerciniuose
audiovizualiniuose pranešimuose, nei jų įgarsinti.
11. Teleparduotuvei
ir televizijos reklamai ir keliami šie reikalavimai:
1) teleparduotuvė ir televizijos
reklama turi būti padorios, neklaidinančios, aiškiai atpažįstamos ir atskirtos
nuo programos turinio garsinėmis ir (ar) optinėmis, ir (ar) erdvinėmis priemonėmis.
Televizijos reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas
nepakenkiant atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į natūralias
programos pertraukas, programos trukmę ir pobūdį bei nepažeidžiant turtinių
teisių turėtojų teisių;
2) televizijos
reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas
religines apeigas ir religinio pobūdžio programas;
3) televizijos
reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas per vieną
astronominę transliavimo valandą turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų. Šis
punktas netaikomas paties televizijos programų transliuotojo transliuojamų
programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų anonsams, rėmimo
pranešimams ir prekių rodymui;
4) televitrinos mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne
trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8
televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti trijų valandų per dieną.
Televitrinos turi būti aiškiai atskiriamos optinėmis ir erdvinėmis priemonėmis
nuo kitų programų;
5) sporto ar
kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės
intarpai turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas;
6) transliuojant televizijos
filmus (išskyrus kelių serijų filmus, serialus ir dokumentinius filmus),
kinematografijos kūrinius ir žinių programas televizijos reklama ir (ar)
teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per programoje nustatytą ne
trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį;
7) transliuojant
vaikams skirtas programas, televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti
rodomos vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30
minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių;
8) įterpti televizijos reklamą ir (ar) teleparduotuvę į
retransliuojamas televizijos programas ar atskiras programas draudžiama.
12. Televizijos reklamai taikomi
ir kituose teisės aktuose nustatyti reklamos ir jos skleidimo reikalavimai.
13.
Kaip laikomasi šio ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų reklamai,
kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie
Teisingumo ministerijos, Lietuvos
Respublikos konkurencijos
taryba ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis viešosios informacijos rengėjų
ir (ar) skleidėjų veiklos reguliavimo institucijomis ir reklamos
savitvarkos institucijomis.
14. Šio įstatymo
nuostatos, išskyrus 38 straipsnio 8, 9 dalyse ir šio straipsnio 11 dalies 1, 3
punktuose nurodytus atvejus, mutatis mutandis taikomos televizijos
programoms, skirtoms tik televizijos reklamai ir teleparduotuvėms, taip pat
televizijos programoms, skirtoms tik savireklamai.
15. Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai ar jų asociacijos
turi parengti elgesio kodeksus dėl netinkamų komercinių audiovizualinių
pranešimų, kurie įterpiami į vaikams skirtas programas arba yra įtraukti į
tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba
fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių
transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti
saikingai.
16.
Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos skelbimo ir žymėjimo tvarką
visuomenės informavimo priemonėse nustato Politinių partijų ir politinių
kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai.
17. Atsakomybės
už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimo ypatumus ir
jos taikymo tvarką nustato Reklamos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1454,
2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3797 (2011-06-30)
40 straipsnis. Visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų
programų rėmimas
1. Remiamos
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, radijo
programos ir (ar) atskiros programos turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) jokiomis aplinkybėmis jų
turinio, o radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo metu – jų
transliavimo laiko, negalima tvarkyti taip, kad būtų daromas poveikis
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui ir
radijo programų transliuotojui redakcinei atsakomybei ir
nepriklausomumui;
2) jose negali
būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant
specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) vartotojai
turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą. Programos
pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę
(pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo
produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą,
būtina aiškiai parodyti, kad programa yra remiama.
2. Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir (ar)
atskirų programų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ir
kitų tabako gaminių gamyba ir (ar) pardavimas.
3. Jeigu
asmenys, kurių veikla apima vaistinių preparatų gamybą arba pardavimą ir
gydymą, remia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas,
radijo programas ir (ar) atskiras programas, jose gali būti paskelbiamas rėmėjo
pavadinimas (logotipas) ar kitas jo įvaizdžio ženklas, tačiau negalima
reklamuoti konkrečių vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu, ar
gydymo būdų.
4. Žinių
programos negali būti remiamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
*401
straipsnis. Prekių rodymui programose keliami reikalavimai
1. Prekių
rodymas leidžiamas kinematografijos
kūriniuose, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms
sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir pramoginėse programose.
Prekių
rodymas taip pat leidžiamas, kai be asmenų tarpusavyje susitarto užmokesčio tam
tikros prekės ar paslaugos įtraukiamos į programą, pavyzdžiui, kaip prizai ar
programos sukūrimui būtinos kitos prekės ar paslaugos.
2. Programos, į
kurias įtrauktas prekių rodymas, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) jokiomis
aplinkybėmis negalima daryti įtakos programos turiniui, programų transliavimo
laikui, visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo redakcinei
atsakomybei ir nepriklausomumui;
2) jose negali
būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant
specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) jose negali
būti nepagrįstai didinama galimybė pastebėti konkretų produktą;
4) žiūrovai turi
būti aiškiai informuojami apie prekių rodymą. Kad žiūrovas nebūtų klaidinamas,
apie prekių rodymą turi būti aiškiai informuojama programos pradžioje ir
pabaigoje, taip pat atnaujinus programos rodymą po į ją įsiterpusios reklamos.
3. Programose
draudžiama rodyti šias prekes:
1) tabako
gaminius arba asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių gamyba arba
pardavimas, gaminamus produktus;
2) konkrečius
gydymo būdus ar vaistinius preparatus, kurie Europos Sąjungos valstybėje
narėje, kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjas, įsigyjami tik pagal receptus.
4. Prekių rodymas draudžiamas
vaikams skirtose programose, žinių programose.
*Pastaba. 401 straipsnio
2 dalies 4 punktas taikomas ne visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjo arba su juo susijusios bendrovės sukurtoms arba
užsakytoms sukurti programoms nuo 2012 m. gruodžio 31 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Straipsnio taikymas keistas:
Nr. XI-1453,
2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3796 (2011-06-30)
TREČIASIS
SKIRSNIS
UŽSAKOMŲJŲ
VISUOMENĖS INFORMAVIMO AUDIOVIZUALINĖMIS PRIEMONĖMIS PASLAUGŲ REGLAMENTAVIMAS
Įstatymas papildytas nauju trečiuoju skirsniu:
XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
41 straipsnis. Žurnalistų pareigos
1. Žurnalistų
pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės
sutartys.
2.
Žurnalistai turi:
1) teikti
teisingas, tikslias ir nešališkas žinias,
kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai
tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti
informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje;
2)
autorizuoti pirmą kartą platinti parengtą informaciją, jeigu to pageidauja šią
informaciją jam pateikęs asmuo;
3) nevykdyti viešosios
informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens
pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir
leidėjų etikos kodeksą;
4) vadovautis
savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis
žurnalistų profesinės etikos normų;
5) informaciją
rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais;
6)
prašydamas informacijos, pristatyti savo pavardę, nurodyti savo darbovietę
(visuomenės informavimo priemonę ir (ar) programą,
kuriai rengia reportažą) ir pareigas, taip pat įspėti žmogų, kad jo žodžiai
gali būti viešai paskleisti per visuomenės informavimo priemones;
7)
nedaryti informacijos šaltiniui spaudimo ir nesiūlyti už informaciją
atsilyginti;
8)
prieš imdami interviu iš vaiko, gauti nors iš vieno jo tėvų,
globėjų ar rūpintojų, taip pat paties vaiko sutikimą;
9)
nenaudoti garso ir vaizdo įrašymo priemonių, jeigu to nenori informaciją
teikiantis privatus asmuo;
10) laikytis šio
įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų pareigų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
42 straipsnis.
Pareiga teikti informaciją
1.
Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, valstybės ir savivaldybių
institucijos bei įstaigos šio įstatymo V skyriuje numatytoms viešosios
informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos
institucijoms turi neatlygintinai teikti informaciją (įskaitant transliuotų
programų įrašus), būtiną jų funkcijoms atlikti.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo ir savitvarkos
institucijoms teikiama informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų
ir skleidėjų tvarkomais asmens duomenimis, turi būti naudojama laikantis Asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymo.
3. Viešosios
informacijos rengėjai ir skleidėjai turi teikti asmenims informaciją (įskaitant
transliuotų programų įrašus), kurios paskelbimas, tų asmenų nuomone,
žemina jų garbę ir orumą arba pakenkė jų dalykinei reputacijai ar kitiems
teisėtiems interesams. Prašymai teikti informaciją viešosios informacijos
rengėjams ir (ar) skleidėjams pateikiami raštu. Už prašomos informacijos
suteikimą viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai gali imti mokestį.
Jo dydis negali viršyti prašomos informacijos kopijos pagaminimo išlaidų.
4.
Viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, pateikiantiems informaciją šio
straipsnio 1 ir 3 dalyse išvardytiems subjektams, taikomos šio įstatymo 6
straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
43 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika
1.
Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos
rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų
etikos kodeksas (toliau – Kodeksas), Europos
Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip
pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios
informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas.
2.
Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų
susirinkimas (toliau – Atstovų susirinkimas). Jį šaukia ir jame dalyvauja
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, šiame susirinkime taip pat dalyvauja ir
kitų žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovai. Atstovų susirinkimas Kodeksą
tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis susirinkimo darbo reglamentu. Jį
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos siūlymu Atstovų susirinkimas tvirtina
paprasta balsų dauguma.
44 straipsnis. Paskelbtos informacijos paneigimas
1. Visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą
tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą
ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos
paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso
normos.
2.
Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės
informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie
kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi
būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji
buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens
garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir
pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė
tokį paneigimą paskelbtų.
3. Gavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, privaloma jį tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo
paskelbta per visuomenės informavimo priemonę
tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti
juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai
išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu jį paskelbti per dvi savaites, išskyrus tas
visuomenės informavimo priemones, kurių periodiškumas yra retesnis. Tokiu
atveju minėtas paneigimas skelbiamas per Lietuvos
nacionalinio radijo pirmąją programą (per dvi savaites) ir visuomenės informavimo priemonės pirmame leidinyje ar programoje
nuo paneigimo gavimo dienos be komentarų, toje pačioje vietoje, tokios pat
apimties ir tokios pat formos (televizija ir radijas
– tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu), kokia buvo paskelbta tikrovės
neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio
asmens dalykinę reputaciją informacija. Per visuomenės informavimo
priemonę privaloma paskelbti atsakymą, neatsižvelgiant į tai, ar per ją
paskleisti duomenys buvo paskleisti pačios visuomenės informavimo priemonės
vardu, ar kito asmens vardu.
4. Jei visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2
dalyje nurodytą paneigimą, nusprendžia neskelbti tokio paneigimo, ji privalo
per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą
pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir
motyvus.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti
laikomasi ir tais atvejais, kai visuomenės informavimo priemonė savo noru
paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios fizinio asmens
garbę ir orumą ar pažeidžiančios juridinio asmens dalykinę reputaciją,
paneigimą.
6.
Atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti šio straipsnio 2 dalyje
nurodytą paneigimą šio straipsnio 3–5 dalyse nurodyta tvarka gali būti
skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta
tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio
asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti
informacija, buveinės registracijos vietą.
Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo padavimo, į
šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
V
SKYRIUS
Viešosios informacijos RENGĖJŲ IR SKLEIDĖJŲ VEIKLOS
REGlamentavimo IR savitvarkos institucijos
45 straipsnis.
Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės informavimo srityje
1.
Valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoja
Vyriausybės įgaliota institucija.
2.
Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1)
apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų
teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės
aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
2)
bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų
organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities
įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3)
bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis
institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
4) teikia informaciją ir metodinę
pagalbą visuomenės informavimo klausimais;
5) organizuoja
konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;
6)
bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir
tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje;
7)
atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai pavestas funkcijas visuomenės
informavimo srityje.
3. Vyriausybės
įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir
skleidėjų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos
reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.
47 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisija
1. Komisija – nepriklausoma Seimui
atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar)
televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti
ir kontroliuojanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės
audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo,
televizijos programų transliavimo ir retransliavimo bei užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų klausimais.
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais,
taip pat pačios pasitvirtintais nuostatais.
3. Komisija yra viešasis juridinis
asmuo, turi savo antspaudą su valstybės herbu ir sąskaitų banke. Komisijos
būstinė yra Vilniuje.
4. Komisiją sudaro 13 narių: vieną narį
skiria Respublikos Prezidentas, tris narius – Seimas Švietimo, mokslo ir
kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros
komiteto teikimu, po vieną narį – Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos
kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų
sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos
žurnalistų draugija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos
periodinės spaudos leidėjų asociacija. Komisijos nariu gali būti skiriamas tik
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Asmenys Komisijos
nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi jį skyrusios valstybės institucijos
kadencijas ar ne ilgiau kaip dvigubas nepertraukiamas jį skyrusios
organizacijos valdymo organų įgaliojimų terminas. Komisijos nario darbo
Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos ar
organizacijos priimtas sprendimas.
5. Komisijos
narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas,
išskyrus atvejus, kai:
1) Komisijos narys
atsistatydina;
2) Komisijos
narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės
nedalyvauja Komisijos posėdžiuose;
3) Komisijos
nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) Komisijos
narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) Komisijos
narys teismo pripažįstamas neveiksniu;
6) Komisijos
narys dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;
7) Komisijos narys diskredituoja
Komisijos nario vardą.
6. Tais
atvejais, kai Komisijos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio numatytais
pagrindais, Komisijos pirmininkas kreipiasi į instituciją ar jį skyrusią
organizaciją,
paskyrusią atšaukiamą Komisijos narį, prašydamas paskirti naują Komisijos narį
iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Komisijos
narys, pabaigos. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos pasikeitimus
skelbiama „Valstybės žiniose“ ir Komisijos tinklalapyje – informacinės
visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija.
7. Komisijos
nario įgaliojimai pasibaigia, kai įsigalioja jį paskyrusios institucijos ar
organizacijos valdymo organų sprendimas dėl naujo nario skyrimo.
8. Komisijos nariais negali būti
Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos
nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys,
susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais ar užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjais darbo
santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų,
retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjų dalyviai. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ar užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų dalyviais
negali būti ir Komisijos narių šeimos nariai. Politinių partijų nariai,
išrinkti į Komisiją, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą
jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.
9. Komisijos nariai visų
Komisijos narių balsų dauguma dvejiems metams išsirenka Komisijos pirmininką.
10. Pagrindinė
Komisijos darbo forma – posėdžiai. Posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį
šaukia Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba 1/3 Komisijos narių prašymu.
Informacija apie numatomus posėdžius ir jų darbotvarkė skelbiama spaudoje arba
Komisijos interneto tinklalapyje.
11. Komisijos
posėdžiai yra vieši. Komisijos posėdis gali būti uždaras, kai reikia apsaugoti
asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas
nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.
12. Komisijos
posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos
narių. Komisija priima sprendimus. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos
narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Sprendimai
išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl nuobaudų skyrimo,
licencijos sąlygų pakeitimo, konkursų sąlygų ir rezultatų, licencijos galiojimo
sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų
Komisijos narių balsų dauguma. Šie sprendimai, išskyrus sprendimus dėl
licencijos sąlygų pakeitimo ir konkursų sąlygų, priimami slaptu balsavimu.
13. Komisijos
sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba kitas Komisijos įgaliotas asmuo.
Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, skelbiami leidinyje
„Valstybės žinios“, išskyrus sprendimus dėl konkursų paskelbimo, licencijų
išdavimo, laikino licencijų galiojimo sustabdymo ir licencijų galiojimo
panaikinimo, kurie skelbiami leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai
pranešimai“. Komisijos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu
pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Kiti Komisijos
priimti individualūs teisės aktai skelbiami Komisijos tinklalapyje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios
valdytoja yra Komisija, ir įsigalioja jų paskelbimo dieną, jeigu juose
nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Komisijos sprendimai radijo ir (ar)
televizijos programų transliuotojams ir retransliuotojams, užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams yra
privalomi, juos asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo Komisijos
sprendimų įsigaliojimo dienos.
14. Komisijos
funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Jai vadovauja
administracijos direktorius. Komisijos nariu negali
būti administracijos darbuotojas. Komisija
administracijos direktorių skiria konkurso
tvarka. Direktorius už administracijos veiklą kasmet atsiskaito Komisijai.
Administracijos sudėtį ir darbuotojų skaičių tvirtina Komisija. Administracijos
veikla organizuojama pagal Komisijos patvirtintus nuostatus.
15. Komisijos veiklai finansuoti
radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai ir
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjai, išskyrus LRT, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos
programų transliavimo, retransliavimo ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veiklos, kas mėnesį privalo įmokėti į
Komisijos sąskaitą 0,8 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių
pranešimų, reklamos, abonentinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su
radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu ir (ar) su
užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
paslaugomis. Iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų
ar retransliuotojų, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino neįmokėjo į
Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisija gali būti
finansuojama ir iš kitų šaltinių: lėšų, gautų už paraiškų licencijoms gauti
nagrinėjimą ir licencijų sąlygų pakeitimą, kitų
užmokesčių už suteiktas paslaugas, paramos lėšų, leidybinės veiklos ir kt.
16. Komisija kasmet rengia ir
tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą. Šią sąmatą ir jos vykdymo ataskaitą
Komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
17. Komisijos pirmininkas už
Komisijos veiklą kartą per metus atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje ir
pateikia Komisijos finansinės veiklos ataskaitą.
18. Komisijos
nariams ir administracijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, informacinės
visuomenės informavimo priemonių valdytojų komercinė paslaptis.
[47
straipsnio redakcija nuo 2013-01-01]
48 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos
kompetencija
1. Komisijos
funkcijos:
1) kartu su Ryšių reguliavimo
tarnyba rengti radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti strategiją, kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba,
vadovaujantis radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti strategija, rengti ir tvirtinti radijo dažnių skyrimo
radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;
2) šio įstatymo ir
Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta
tvarka skelbti ir vykdyti konkursus transliavimo,
retransliavimo licencijoms gauti, nustatyti šių konkursų ir licencijų sąlygas,
išduoti licencijas, keisti licencijų sąlygas;
3)
teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje
tvirtinti metinės įmokos už licenciją dydžio nustatymo tvarkos aprašą;
4)
įmokos už licenciją dydžio nustatymo tvarkos apraše nustatytais atvejais
kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją visuomenės informavimo srityje dėl
metinės įmokos už licenciją dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam
asmeniui;
5) nustatyti užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų
registravimo tvarką ir, vadovaujantis šia tvarka, registruoti Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausančius užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjus;
6) kontroliuoti,
kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai,
retransliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjai, taip pat kiti asmenys, elektroninių ryšių
tinklais transliuojantys ar retransliuojantys audiovizualinius ir (ar) garso
kūrinius, laikosi šio ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios
informacijos poveikio įstatymų, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų sąlygų ir
Komisijos priimtų sprendimų;
7) nagrinėti vartotojų skundus
dėl radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, taip pat asmenų,
vartotojams teikiančių prieigą prie ribotos prieigos sistemomis apsaugotų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų;
8) pagal savo
kompetenciją atlikti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų
įgyvendinimo priežiūrą;
9) nustatyti
įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, keliamų radijo ir
(ar) televizijos programų sandarai ir turiniui, komerciniams audiovizualiniams
pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar)
televizijos programose įgyvendinimo tvarką, pagal savo kompetenciją priimti
kitus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio ir kitų įstatymų nuostatų
įgyvendinimo;
10)
kontroliuoti, kaip televizijos programų transliuotojai ir užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai laikosi šio
įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių
apimtį transliuojamose televizijos programose ir kataloguose, teisės rodyti
programas apie visuomenei reikšmingus įvykius, šio įstatymo 39 straipsnio 1, 3,
5, 6, 10, 11 dalyse nustatytų reikalavimų, keliamų televizijos reklamai ir
komerciniams audiovizualiniams pranešimams, 40 straipsnyje nustatytų
reikalavimų, keliamų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimui, 401
straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų prekių rodymui programose;
11)
kontroliuoti, kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai,
retransliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjai, taip pat kiti asmenys, elektroninių ryšių
tinklais transliuojantys ar retransliuojantys audiovizualinius ir (ar) garso
kūrinius, laikosi šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl radijo ir (ar) televizijos
programų transliavimo, retransliavimo ir kitų įstatymų nustatytų viešosios
informacijos ir jos skleidimo reikalavimų;
12)
kontroliuojant, kaip laikomasi įstatymų, Komisijos sprendimų, reglamentuojančių
radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjų veiklą, ir licencijų sąlygų, vykdyti elektroninių ryšių tinklais
transliuojamų ar retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar)
televizijos programų stebėseną;
13) radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams, taip
pat kitiems asmenims, elektroninių ryšių tinklais
transliuojantiems ar retransliuojantiems audiovizualinius ir (ar) garso
kūrinius, pažeidusiems Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios
informacijos poveikio įstatymo, šio įstatymo reikalavimus ar licencijų sąlygas,
nevykdantiems Komisijos priimtų sprendimų ar įpareigojimų, įstatymų nustatyta
tvarka taikyti šias poveikio priemones: pareikšti įspėjimą, ne ilgiau kaip 3
mėnesiams sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą,
skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodytas nuobaudas, kreiptis į
teismą dėl informacinės visuomenės informavimo priemonių veiklos sustabdymo ar
nutraukimo šio įstatymo nustatyta tvarka;
14) teikti
siūlymus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų,
retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia
veikla susijusių teisės aktų projektų rengimo;
15) kreiptis į kompetentingą
instituciją dėl neteisėtos transliavimo, retransliavimo ir užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veiklos
nutraukimo;
16) šio įstatymo
nustatyta tvarka sustabdyti užsienio valstybių visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą
Lietuvos Respublikos teritorijoje;
17) kaupti aktualią informaciją
apie radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus ir
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjus, analizuoti jų veiklą ir skelbti informaciją apie jų dalyvius, rengti
informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;
18) konsultuotis
ir keistis informacija su kompetentingomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis
institucijomis dėl radijo ir (ar) televizijos programų
transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų ir jų teikiamų paslaugų, jų
veiklos reguliavimo ir kontrolės;
19) kas 2 metai
parengti ir pateikti Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės
politikos įgyvendinimą, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
paslaugų raidą, pateikti statistinius duomenis apie visų Lietuvos Respublikos
jurisdikcijai priklausančių visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą įgyvendinant šio įstatymo 38 straipsnio 3
ir 4 dalių nuostatas, taip pat nurodyti priežastis, trukdančias įgyvendinti šias nuostatas, ir priemones, kurių imtasi ar
numatoma imtis trūkumams pašalinti;
20)
bendradarbiauti su Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų užsienio valstybių
tokias pačias funkcijas atliekančiomis
institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautinėse
organizacijose;
21) nustatyti
transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų
kodavimo tvarką;
22) atlikti
kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
2.
Vykdydama šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas
funkcijas, Komisija gali kreiptis dėl išvadų į žurnalistų etikos inspektorių
dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį
nepilnamečių vystymuisi, kategorijai, jeigu Komisijos nariams kyla abejonių
vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar
doroviniam vystymuisi arba tokios viešosios informacijos vertinimas reikalauja
specialių žinių. Gavęs tokį paklausimą, žurnalistų
etikos inspektorius privalo šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikti
Komisijai savo arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvadas
prašomu klausimu.
3.
Komisija, vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:
1)
neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir
retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų
bei įstaigų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro
komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;
2) gauti iš
radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų,
informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir
savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų asmenų dokumentus ir kitą
informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų
pažeidimų tyrimams atlikti;
3)
gavus teismo leidimą atlikti patikrinimus vietoje;
4)
sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Komisijos
kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su
jų vadovais) specialistus;
5)
pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi
2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.
2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės
aktų vykdymą, bendradarbiavimo, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu
nustatytą bendradarbiavimo sistemą;
6)
organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
7)
sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių
ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
8)
turėti kitas šio įstatymo, tiesiogiai taikomų
Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo
veiklą, ir 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
(EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų
apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo ir
kitų teisės aktų nustatytas teises.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1572,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4335 (2011-07-19)
49 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius
1.
Žurnalistų etikos inspektorius (toliau – inspektorius) yra valstybės
pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos.
2.
Inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos teikimu. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau
kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas inspektoriumi asmuo eina pareigas tol,
kol paskiriamas naujas inspektorius.
3.
Inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos
pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir pareigoms
atlikti būtiną kompetenciją.
4. Inspektoriumi
negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojai. Inspektorius ir jo šeimos nariai negali būti susiję
darbo santykiais su viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, negali turėti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų
akcijų. Savo kadencijos laikotarpiu inspektorius
negali dalyvauti politinėje veikloje.
5. Inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir
kitais įstatymais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis
sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų
etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.
6. Inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo,
nepriklausomumo, teisingumo ir viešumo principais.
7.
Inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat gauti
jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal Valstybės politikų, teisėjų ir
valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą ir
užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
8. Inspektorius
atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) pasibaigia jo
įgaliojimų laikas ir jis neskiriamas kitai kadencijai;
2) jis
atsistatydina;
3) nedirba dėl
laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau
kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad dėl
tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba inspektorius pagal
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų;
4) jam
įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
5) daugiau kaip
pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo;
6) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę.
9. Inspektorius,
priimdamas sprendimą, gali pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus), kurios
teikia išvadas dėl spaudos leidinių, audiovizualinių kūrinių, radijo ir
televizijos programų ar atskirų programų, interneto svetainių ar kitų
visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio,
pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms, taip pat
išvadas apie tai, ar viešoji informacija skatina nesantaiką dėl lyties,
seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,
tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Ekspertų grupių (ekspertų) sudėtį ir skaičių
tvirtina inspektorius. Ekspertų grupės (ekspertai) atsako už savo išvados
(išvadų) teisingumą įstatymų nustatyta tvarka. Ekspertų grupės (ekspertai)
veikia pagal inspektoriaus patvirtintą darbo reglamentą. Visuomenės informavimo
priemonių priskyrimo erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos
kategorijoms aprašą ir apmokestinimo už visuomenės informavimo priemonių
priskyrimą erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos
kategorijoms tvarką nustato Vyriausybė inspektoriaus teikimu.
10. Inspektoriaus
veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Žurnalistų etikos
inspektoriaus tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga, jai vadovauja
inspektorius.
11. Žurnalistų
etikos inspektoriaus tarnyba yra viešasis juridinis asmuo ir turi antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Žurnalistų etikos inspektoriaus
tarnyba“. Už antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako inspektorius. Žurnalistų
etikos inspektoriaus tarnybos buveinė yra Vilniuje. Patalpas jai suteikia
Vyriausybė.
12. Inspektoriaus,
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir prie jos veikiančių ekspertų grupių
(ekspertų) veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete šiai veiklai
skirtos lėšos nurodomos atskira eilute.
13. Žurnalistų
etikos inspektoriaus tarnybos uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas,
struktūrą, darbo organizavimą ir finansavimą nustato Seimo patvirtinti
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuostatai.
14. Inspektorius
kartą per metus atsiskaito Seimui už savo ir Žurnalistų etikos inspektoriaus
tarnybos veiklą ir iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos pateikia metinę
veiklos ataskaitą. Ji viešai skelbiama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
interneto tinklalapyje (svetainėje).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-348,
2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
50
straipsnis. Inspektoriaus kompetencija
1. Inspektorius
atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja suinteresuotų asmenų
skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės
ir orumo;
2) nagrinėja
suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo
apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
3) nagrinėja
suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų asmens duomenų tvarkymo
pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
4) pagal savo
kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo
viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
5) vertina, kaip
informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą
reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės
informavimo principų;
6) teikia Seimui
ir kitoms valstybės institucijoms siūlymus dėl šio ir kitų visuomenės
informavimą reglamentuojančių įstatymų bei teisės aktų tobulinimo ir
įgyvendinimo;
7)
vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, priskiria spaudos
leidinius, audiovizualinius kūrinius, radijo ir televizijos programas ar
atskiras programas, informacinės visuomenės informavimo priemones ar kitas
visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir
(ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms ir informuoja Valstybinę
mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos apie erotinio ir (ar) smurtinio
pobūdžio spaudos leidinius;
8) vadovaudamasis ekspertų grupių
(ekspertų) išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta
viešoji informacija skatina nesantaiką dėl lyties, seksualinės orientacijos,
rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar
pažiūrų;
9)
bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis,
pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse
organizacijose;
10) kas dveji metai rengia ir
skelbia analitinę apžvalgą – visuomenės informavimo demokratinės kultūros
plėtros gaires;
11) atlieka viešosios
informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir
televizijos programų stebėseną.
2. Atlikdamas šio straipsnio 1
dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius turi teisę:
1) turėdamas
informacijos apie pažeidimus, nenurodytus skunduose (pareiškimuose), šio
Įstatymo nustatyta tvarka savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti surinktą
tyrimo medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms;
2) šio įstatymo
nustatyta tvarka nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų
informaciją, įskaitant jų valdomose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą
informaciją (transliuotų programų vaizdo ir garso įrašus, leidinių
egzempliorius, jų kopijas), būtiną savo funkcijoms atlikti;
3) nemokamai
gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, dokumentus
ir kitą medžiagą, būtiną savo funkcijoms atlikti;
4) įstatymų nustatyta tvarka,
tačiau tik tokia apimtimi, kiek reikia jo funkcijoms atlikti, susipažinti su
valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį sudarančiais dokumentais, taip
pat dokumentais, kuriuose yra informacijos apie įstatymų saugomus asmens
duomenis;
5) nepažeisdamas
asmenų teisių ir teisėtų interesų, filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir
vaizdo įrašus, naudoti kitas technines priemones tyrimų metu įstatymų nustatyta
tvarka;
6) dalyvauti
Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės įstaigų organizuojamuose posėdžiuose,
pasitarimuose, jų sudarytų komisijų ir darbo grupių veikloje, taip pat
viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir
savitvarkos institucijų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su šio
Įstatymo nuostatų įgyvendinimu, inspektoriaus veikla arba jo atliekamu tyrimu,
pareikšti juose savo nuomonę;
7) sudaryti
darbo grupes, komisijas teisės aktams ir pasiūlymams rengti, renginiams
organizuoti ir kitiems aktualiems klausimams nagrinėti;
8) šiame ir
kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti pasitelkti ekspertų grupes
(ekspertus), nustatyti jų darbo reglamentus ir apmokėjimo tvarką.
3. Atlikdamas
šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius gali priimti
sprendimą:
1) įspėti
viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo
priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir
kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir
reikalauti juos pašalinti;
2) reikalauti,
kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų
paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą
ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų
asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją;
3) kreiptis į
kompetentingas valstybės institucijas ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją
dėl pastebėtų šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių
teisės aktų pažeidimų;
4)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti
administracinių teisės pažeidimų protokolus;
5)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais nagrinėti
administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;
6) skundą
(pareiškimą) pripažinti nepagrįstu;
7) tyrimą,
pradėtą savo iniciatyva, baigti, jeigu pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo
pradėtas tyrimas, nepasitvirtina;
8) atsisakyti
nagrinėti skundą (pareiškimą);
9) skundo
(pareiškimo) nagrinėjimą nutraukti.
4.
Inspektoriui teikiamame skunde (pareiškime) turi būti
nurodyta:
1) skundą
(pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) vardas, pavardė ir adresas;
2) konkreti
visuomenės informavimo priemonė ir publikacija ar laida, kuriose buvo
paskleista informacija, žeminanti skundą (pareiškimą) pateikusio asmens
(pareiškėjo) garbę ir orumą, pažeidžianti teisę į privataus gyvenimo apsaugą ar
nepilnamečių interesus;
3) kokia
paskleista informacija neatitinka tikrovės, kaip yra pažeista teisė į
privatumą, kaip pakenkta nepilnamečių interesams;
4) prašymo
inspektoriui turinys;
5) skundo
(pareiškimo) surašymo data ir skundą (pareiškimą) pateikusio asmens
(pareiškėjo) parašas.
5.
Skundas (pareiškimas), kuriame nėra bent vieno iš reikalavimų, numatytų šio
straipsnio 4 dalyje, nenagrinėjamas, jei inspektorius nenusprendžia kitaip. Tuo
atveju, kai inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) dėl jo turinio
reikalavimų trūkumų, asmuo (pareiškėjas) apie tai informuojamas per 5 darbo
dienas, nurodant šiuos trūkumus. Pašalinus trūkumus asmens (pareiškėjo) skundas
(pareiškimas) yra priimamas nagrinėti, o jo pateikimo data laikoma ta diena,
kai buvo gautas skundas (pareiškimas), atitinkantis jam keliamus reikalavimus.
6.
Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais inspektorius
nagrinėja tik tų asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra
pažeistos, arba jų atstovų pagal įstatymą, taip pat šių asmenų atstovų pagal
pavedimą skundus (pareiškimus). Šiais atvejais anoniminiai skundai
(pareiškimai) netiriami.
7.
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju inspektorius nagrinėja ne tik
tų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuomenės informavimo priemonėse, arba
jų atstovų pagal įstatymą skundus (pareiškimus), bet ir kitų asmenų
(pareiškėjų) pateiktus, taip pat anoniminius skundus (pareiškimus). Šiuo atveju
tyrimą inspektorius gali pradėti savo iniciatyva.
8. Skundais
(pareiškimais) nelaikomi suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) rašytiniai ar
žodiniai kreipimaisi, prašymai ir pranešimai, kuriuose ne skundžiami viešosios
informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiksmai, o prašoma paaiškinti, suteikti
informaciją ar pageidaujamus dokumentus, pareikšti nuomonę ar pateikti išvadą
dėl šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
9. Inspektorius
atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą)
pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu:
1) skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso
inspektoriaus kompetencijai. Šiuo atveju skundas (pareiškimas) ne vėliau kaip
per 5 darbo dienas perduodamas viešojo administravimo subjektui, kuris turi
reikiamus įgaliojimus, ir apie tai pranešama pateikusiam skundą (pareiškimą)
asmeniui (pareiškėjui). Kai kompetentinga asmens skundą (pareiškimą)
nagrinėti institucija yra teismas, skundas (pareiškimas) grąžinamas jį
pateikusiam asmeniui (pareiškėjui) ir pateikiama reikalinga informacija;
2)
pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja, kad skundą (pareiškimą) tuo
pačiu klausimu nagrinėja ir teismas. Šiuo atveju skundo (pareiškimo)
nagrinėjimas sustabdomas, kol teismas skundą (pareiškimą) išnagrinės. Apie
skundo (pareiškimo) nagrinėjimo sustabdymą pranešama skundą (pareiškimą)
pateikusiam asmeniui (pareiškėjui). Šiuo atveju skundo (pareiškimo) tyrimas
atnaujinamas tik asmeniui (pareiškėjui) pageidaujant ir apie tai informavus
inspektorių raštu;
3)
teismas ar inspektorius jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo
(pareiškėjas) nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.
Šiuo atveju apie sprendimą nenagrinėti skundo (pareiškimo) asmeniui
(pareiškėjui) pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo
(pareiškimo) gavimo dienos;
4) neįmanoma
pradėti skundo (pareiškimo) tyrimo dėl duomenų trūkumo, o skundą (pareiškimą)
pateikęs asmuo (pareiškėjas) prašomas nepateikia būtinų skundo (pareiškimo)
tyrimui duomenų arba dėl objektyvių priežasčių negali jų pateikti;
5) dėl skunde
(pareiškime) keliamo klausimo (skundo (pareiškimo) dalyko) yra priimtas
procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą;
6) asmuo
(pareiškėjas) atsisako skundo (pareiškimo) ir apie tai praneša inspektoriui
raštu.
10. Šio straipsnio 9 dalies 6 punkte nustatytu atveju asmeniui
(pareiškėjui) atsisakius dalies skundo (pareiškimo) reikalavimų, nagrinėjama
tik ta skundo (pareiškimo) dalis, kurios reikalavimų nebuvo
atsisakyta.
11.
Tuo atveju, kai priimamas
sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą), skundą (pareiškimą)
pateikusiam asmeniui (pareiškėjui) turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti
pagrindai.
12. Skundo
(pareiškimo) tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 9
dalyje nurodytos aplinkybės.
13. Inspektorius
gautą skundą (pareiškimą) išnagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo)
gavimo dienos.
14. Jei skundas
(pareiškimas) yra pagrįstas, inspektorius gali priimti vieną iš šio straipsnio
2 dalyje numatytų sprendimų. Su juo inspektorius supažindina skundą
(pareiškimą) pateikusį asmenį (pareiškėją), viešosios informacijos rengėjus ir
(ar) skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis.
15. Tais
atvejais, kai skundas (pareiškimas) pripažįstamas nepagrįstu, inspektorius
privalo raštu motyvuotai atsakyti skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui
(pareiškėjui).
16.
Inspektoriaus sprendimai, išskyrus šio straipsnio 17 dalyje nustatytus atvejus,
neatlygintinai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje).
Šiais atvejais rezoliucinė inspektoriaus sprendimo dalis turi būti nedelsiant
paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje inspektorius nustatė
pažeidimą.
17. Tais
atvejais, kai viešai paskelbus inspektoriaus sprendimą gali būti pažeistos
asmens teisės ir (ar) teisėti interesai arba kai sprendimo paskelbti neprašo
skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas), inspektoriaus sprendimas
viešai neskelbiamas. Tokiais atvejais su inspektoriaus sprendimu supažindinamas
tik skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas) ir tas viešosios
informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio valdomoje visuomenės
informavimo priemonėje nustatytas pažeidimas.
18. Inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per
30 dienų nuo jų paskelbimo arba, jeigu sprendimas neskelbiamas viešai, nuo
pranešimo apie jo priėmimą gavimo dienos.
19.
Inspektoriaus teisėtų reikalavimų, priimtų sprendimų nevykdymas ar kitoks
trukdymas inspektoriui įgyvendinti šio Įstatymo jam suteiktas teises ar
įgaliojimus užtraukia administracinę atsakomybę.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-348,
2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
VI
SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ
TEISĖS
AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA
50 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektoriaus
kompetencija
1.
Žurnalistų etikos inspektorius atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja suinteresuotų
asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos
jų garbės ir orumo;
2)
nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų teisės į privataus
gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
3) nagrinėja
suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų asmens duomenų tvarkymo
pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
4)
pagal savo kompetenciją atlieka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios
informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą;
5)
vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose
nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms
siūlymus, kaip tobulinti jų įgyvendinimą;
6)
vadovaudamasis ekspertų išvadomis, priskiria spaudos leidinius,
audiovizualinius kūrinius, radijo ir televizijos
programas ar laidas, informacinės visuomenės informavimo priemones ar kitas visuomenės
informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio
pobūdžio kategorijoms ir
informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos apie
erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio spaudos leidinius;
7)
bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis,
pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse
organizacijose;
8) kas dveji metai
rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo
demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti;
9) atlieka viešosios informacijos
stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos
programose.
2.
Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje nurodytas
funkcijas, žurnalistų etikos inspektorius gali priimti sprendimą:
1)
įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus apie
pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir
reikalauti juos pašalinti;
2)
reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią
informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei
reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų
asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją;
3)
kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisiją dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą
reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų;
4)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti
administracinių teisės pažeidimų protokolus;
5)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais nagrinėti
administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas.
3.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
interneto svetainėje. Rezoliucinė žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo
dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje,
kurioje žurnalistų etikos inspektorius nustatė pažeidimą.
4.
Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios
informacijos rengėjų ir skleidėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų
informaciją, būtiną Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos funkcijoms
atlikti.
5. Prie žurnalistų
etikos inspektoriaus veikia grupė ekspertų, kurie teikia išvadas dėl spaudos
leidinių, audiovizualinių kūrinių, radijo ir
televizijos programų ar laidų, interneto svetainių ar kitų visuomenės
informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir
(ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms. Ekspertų grupės sudėtį
tvirtina žurnalistų etikos inspektorius. Ekspertai atsako už savo išvados
teisingumą. Ekspertų grupė veikia pagal žurnalistų etikos inspektoriaus
patvirtintą darbo reglamentą ir yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.
6.
Žurnalistų etikos inspektorius kartą per metus atsiskaito Seimui už savo ir
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklą.
VI
SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ
TEISĖS
AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA
51 straipsnis. Viešosios informacijos
rengėjų, skleidėjų ir pareigūnų atsakomybė
1. Už šio ir
kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių
viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos
viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas.
2.
Už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio
ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas.
3.
Informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjai už informacinės visuomenės
informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo
nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
54 straipsnis. Redakcinės atsakomybės netaikymas ir
atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios informacijos
rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už
tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos
šaltinį ir ji buvo:
1) pateikta
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,
profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai
paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai
pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir
kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų
teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir
informaciją paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija
nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones;
4) paskelbta
tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios
televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų,
nesusijusių su viešosios informacijos rengėju;
5) paskelbta
specialioje rinkimų programoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos
rengėjas;
6) paskelbta
neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose;
7) pateikta kaip
nuomonė, komentaras ar vertinimas.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios
informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
visuomenės
informavimo
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1989 m.
spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir
kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų
transliavimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL
2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 224) su
paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2007/65/EB (OL 2007 L 332, p. 27).
2. 1998 m.
liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB, iš dalies
keičianti Direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius
standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL 2004 m. specialusis leidimas,
13 skyrius, 21 tomas, p. 8).
3. 2004 m.
spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl
nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą,
bendradarbiavimo (OL 2004 L 364, p. 1).
Priedo pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1507,
96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-22,
96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-101,
97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-402,
97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-427,
97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-614,
98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1308,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,
Nr.30-829 (00.04.12)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2272 (2000 09 07)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.
Kol
bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios
informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,
protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37,
38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
113-3619 (2000 12 30)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-561,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-953,
2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-972,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1487,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin.,
2000, Nr. 89-2741)
ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1853,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 23, 24, 29, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 47, 48, 49, 51,
53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 25, 41 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS
GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56 STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2396,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4436 (2004-08-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-752, 2006-07-11,
Žin., 2006, Nr. 82-3254 (2006-07-27)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1696,
2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 28, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 27(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo 1 ir 2 straipsniai įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-348,
2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 46, 49 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1
straipsnis ir šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto 50 straipsnio 1 dalies 8
punktas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47,
48, 49, 50, 52, 54 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(1),
34(2), 40(1) STRAIPSNIAIS IR NAUJU TREČIUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo 19 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 401
straipsnio nuostatos taikomos programoms, sukurtoms po 2009 m. gruodžio
19 d.
Šio
įstatymo 19 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 401 straipsnio
2 dalies 4 punktas taikomas ne visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjo arba su juo susijusios bendrovės sukurtoms arba
užsakytoms sukurti programoms nuo 2012 m. gruodžio 31 d.
Šio
įstatymo atitaisymas
skelbtas: Žin., 2010, Nr. 130 (2010-11-06)
Šio įstatymo
baigiamosios nuostatos pakeistos:
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1453,
2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3796 (2011-06-30)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39,
40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO
PAPILDYMO 34(1), 34(2), 40(1) STRAIPSNIAIS IR NAUJU TREČIUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMO
32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1048,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
2, 22, 24, 27, 27(1), 33, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio
55 straipsnis.
Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios
informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:
1) pateikta
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,
profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar kitų asmenų
oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai
pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,
mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas
neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių
organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;
3)
anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši
informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbta
tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios
informacijos rengėjui;
5) paskelbta
specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos
rengėjas;
6) paskelbta
neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, užsakomuosiuose straipsniuose ar
laidose;
7) pateikta kaip
nuomonė, komentaras ar vertinimas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios
informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
3. Viešosios
informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir gavęs
paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo
priemonėje.
53 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos sustabdymas arba
nutraukimas
1. Viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) platintojo, išskyrus transliuotojus ir (ar)
retransliuotojus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu
viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas pažeidžia šio įstatymo 20
straipsnio 1 dalies nuostatas.
2. Priimdamas
sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklos
sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėnesio veiklos sustabdymo
terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip 3 mėnesių – žurnalų
redakcijoms.
3. Viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo
atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs
jo veiklą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
56 straipsnis.
Baigiamosios nuostatos
Lietuvos radijo
ir televizijos komisija, vykdydama šio įstatymo nuostatas dėl licencijavimo
tvarkos, neterminuotų licencijų ir kitų sąlygų, iki 2004 m. gruodžio 31 d. turi
atlikti pataisymus transliuotojams išduotose licencijose.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
visuomenės
informavimo
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAI
1. 1989 m.
spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių
įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi
televizijos programų transliavimu, suderinimo.
2. 1997 m.
birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB, iš dalies
pakeičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių
įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi
televizijos programų transliavimu, suderinimo.
Įstatymas
papildytas priedu:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1507,
96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-22,
96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-101,
97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-402,
97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-427,
97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-614,
98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1308,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,
Nr.30-829 (00.04.12)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2272 (2000 09 07)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.
Kol
bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios
informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,
protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37,
38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
113-3619 (2000 12 30)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-561,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-953,
2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-972,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1487,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1853,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 23, 24, 29, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 47, 48, 49, 51,
53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 25, 41 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS
GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56 STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2396, 2004-07-15,
Žin., 2004, Nr. 120-4436 (2004-08-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-10-23,
Žin., 2002, Nr. 104-4675 (2002-10-31)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO IR
14 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušra Bodin (2004-08-03)
aubodi@lrs.lt
46 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – kolegiali
viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija.
2.
Komisiją sudaro 15
narių: po vieną atstovą deleguoja Lietuvos žmogaus
teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios
Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos
radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija,
Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų
draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų
asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija,
Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, Interneto žiniasklaidos
asociacija. Komisijos nariai skiriami trejiems metams. Organizacijos, kurios
deleguoja savo atstovus į Komisiją, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius
metus rengia susirinkimus, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip po tris delegatus
iš kiekvienos šių organizacijų. Susirinkimas tvirtina Komisijos veiklos
nuostatus.
3.
Komisijos darbą organizuoja jos pirmininkas. Jį Komisija išsirenka iš savo
narių vieniems metams.
4.
Komisija atlieka šias funkcijas:
1)
rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu;
2)
nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios
informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami
visuomenę;
3)
nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio
ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų.
5. Į
Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.
6.
Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir
kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais
teisės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos
Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos.
7.
Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl
profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose
visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus,
ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo
tvarka. Jei viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl
profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje,
Komisijos sprendimas paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją
programą. Šis sprendimas taip pat paskelbiamas
Komisijos tinklalapyje.
8.
Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai,
nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus
apygardos administracinį teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7
dalyje nustatyta tvarka.
9.
Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos
aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir
kitų administracinių išlaidų finansavimą užtikrina Fondas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1696,
2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)
Nr. XI-348,
2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)
Nr. XI-1049,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6263 (2010-10-18)
52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų
veiklos sustabdymas arba nutraukimas
1. Viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos
programų transliuotojus ir (ar) retransliuotojus, veiklą gali laikinai
sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio
1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Priimdamas
sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos
sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio veiklos
sustabdymo terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip trijų mėnesių –
žurnalų redakcijoms.
3. Viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo
atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs
jo veiklą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
53
straipsnis. Žalos atlyginimas
Žala,
atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta
tvarka.
3. Vyriausybė
nustato dokumentų privalomųjų egzempliorių, nemokamai perduodamų bibliotekoms,
skaičių.
271 straipsnis. Neteko galios
nuo 2012 m. sausio 1 d.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1696,
2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)
Straipsnio pakeitimai:
@@ -4248,101 +8464,335 @@
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
37
straipsnis.
Europos audiovizualiniai kūriniai
1. Europos
audiovizualiniais kūriniais (toliau – Europos kūriniai) laikomi kūriniai:
1) sukurti Lietuvos Respublikoje
arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės
valstybėse, kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų
ratifikavusiose valstybėse, jeigu jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse
arba šių kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse
įsisteigusių kūrėjų, arba nurodytose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į
šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose
(trečiosiose) valstybėse įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos)
nekontroliuoja vienas ar daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje,
ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse
ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų
ratifikavusiose valstybėse;
2) sukurti
trečiosiose valstybėse, tai yra ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne
Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją
dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jie sukurti vienoje
ar keliose trečiosiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams
bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose Europos
Sąjungos valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jeigu Europos
Sąjunga ir Lietuvos Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis
valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie
kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose
Europos valstybėse.
2. Šio
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jei kūriniams,
sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėse narėse, diskriminacinės
priemonės šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse
netaikomos.
3. Kūriniai,
kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti laikomi
Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo (gamybos)
sutartimis tarp Europos Sąjungos valstybių narių arba Lietuvos Respublikos ir
trečiųjų valstybių, laikomi Europos kūriniais, jeigu Europos Sąjungos arba
Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo (gamybos)
išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra kontroliuojamas kūrėjų,
įsisteigusių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje.
4. Kūriniai,
kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti laikomi
Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir
kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse,
traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka Europos Sąjungos
valstybėse narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių bendro kūrimo
(gamybos) išlaidas.
Nr. XI-1820,
2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 163-7740 (2011-12-31)
341 straipsnis. Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo laisvė ir
apribojimai
1. Lietuvos Respublikoje
laiduojamas laisvas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
paslaugų priėmimas iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės
erdvės valstybių ir Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų
ratifikavusių Europos valstybių.
2. Užsienyje parengtas radijo ir
(ar) televizijos programas ir (ar) atskiras programas leidžiama transliuoti ir
retransliuoti Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų
nuostatų.
3. Iš Europos
Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos
Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių
transliuojamų ar retransliuojamų televizijos programų laisvas priėmimas
Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai yra visos šios sąlygos:
1) tokios
televizijos programos pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1
dalies 3 punkto ar 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus;
2) šios dalies 1
punkte nurodytas pažeidimas padaromas pakartotinai per 12 mėnesių nuo pirmo
pažeidimo padarymo dienos;
3) Komisija,
gavusi rašytinę kompetentingos institucijos išvadą dėl įtariamo pažeidimo, pranešė
televizijos programų transliuotojui ir Europos Komisijai apie įtariamus
pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie
pažeidimai pasikartos;
4)
konsultuojantis su televizijos programas transliuojančia valstybe ir Europos
Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per 15 dienų nuo šios dalies 3
punkte nurodyto įspėjimo ir tariami pažeidimai daromi toliau.
4. Tais atvejais, kai Lietuvos
Respublikos teisės aktuose nustatyti griežtesni ar išsamesni televizijos
programų transliavimo reikalavimai, negu nustatyti Audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar
Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausantis televizijos
programų transliuotojas transliuoja televizijos programą, kurios visa arba
didžioji dalis skirta Lietuvos Respublikos teritorijai, Komisija kreipiasi į
jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės
erdvės valstybės atsakingą instituciją, kad būtų pasiektas abi valstybes
tenkinantis bet kokios iškeltos problemos sprendimas.
5. Jeigu
Komisija nustato, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju iškeltai
problemai spręsti pasiektų rezultatų nepakanka, o televizijos programų
transliuotojas, kurio programos pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų
reikalavimus, įsisteigė kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos
ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausančioje valstybėje, siekdamas
išvengti griežtesnių nurodytoms sritims keliamų reikalavimų, negu nustatyti
Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, taikomų Lietuvos
Respublikoje įsisteigusiems televizijos programų transliuotojams, Komisija turi
teisę nustatyti tam televizijos programų transliuotojui galimas taikyti objektyviai
būtinas, taikomas nediskriminuojant ir proporcingas tikslams, kurių siekiama,
tinkamas priemones ir jų imtis.
6. Komisija taiko šio straipsnio
5 dalyje nurodytas priemones tik esant visoms šioms aplinkybėms:
1) Komisija yra pranešusi Europos Komisijai ir
Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje įsisteigęs televizijos programų
transliuotojas, apie ketinimą imtis šio straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių,
nurodydama priežastis, kuriomis ji grindžia savo vertinimą;
2) Europos Komisija nusprendžia,
kad numatytos taikyti priemonės suderintos su Europos Sąjungos teise ir kad
vertinimai, kuriuos Komisija atliko pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis imdamasi
šių priemonių, yra tinkamai pagrįsti.
7. Jeigu Europos
Komisija nusprendžia, kad priemonės nesuderinamos su Europos Sąjungos teise,
tai Komisija neturi teisės imtis pasiūlytų priemonių.
8. Užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo atveju
Komisija gali imtis priemonių, kuriomis ribojamas laisvas naudojimasis
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis, tik kai yra
visos šios aplinkybės:
1) priemonės yra
būtinos siekiant užtikrinti viešąją tvarką, ypač nusikaltimų prevenciją,
tyrimą, atskleidimą ir persekiojimą už juos baudžiamąja tvarka, įskaitant nepilnamečių
apsaugą ir kovą su bet kokiu neapykantos kurstymu dėl rasės, lyties, religinių
įsitikinimų ar tautybės ir atskirų asmenų žmogiškojo orumo žeminimą; taip pat
siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, visuomenės saugumą, įskaitant
valstybės saugumą ir gynybos užtikrinimą, vartotojų, įskaitant investuotojus,
apsaugą;
2) priemonės yra
taikomos užsakomajai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
paslaugai, kuri prieštarauja šios dalies 1 punkte nurodytiems tikslams arba
kelia rimtą ir didelį pavojų, kad šių tikslų nebus paisoma;
3) taikomos
priemonės yra proporcingos šios dalies 1 punkte nurodytiems tikslams;
4) Komisija,
netrukdydama teismo procesui, įskaitant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojo
tyrimo metu atliktus veiksmus, kreipėsi į Europos Sąjungos valstybės narės,
Europos ekonominės erdvės valstybės ar kitos valstybės atsakingas institucijas,
prašydama imtis priemonių, ir šios institucijos tokių priemonių nesiėmė arba
priemonės buvo nepakankamos.
9. Prieš
imdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių ir netrukdydama teismo
procesui, įskaitant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojo tyrimo metu atliktus
veiksmus, Komisija privalo pranešti Europos Komisijai, Europos Sąjungos
valstybei narei ir Europos ekonominės erdvės valstybei, kurios jurisdikcijai
priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjas, apie ketinimą imtis tokių priemonių. Šios dalies reikalavimai taikomi
tik imantis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių prieš visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją, kuris priklauso
Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės
jurisdikcijai.
10. Skubiu
atveju Komisija gali nesilaikyti šio straipsnio 9 dalies nuostatų. Tokiu atveju
Komisija apie taikomas priemones turi kuo greičiau pranešti Europos Komisijai
ir Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės,
kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugos teikėjas, atsakingai institucijai, taip pat nurodyti
priežastis, kodėl Komisija mano, kad tai yra skubus atvejis. Šios dalies
reikalavimai taikomi tik imantis priemonių prieš visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją, kuris priklauso Europos Sąjungos
valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai.
11. Iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos
ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos
be sienų ratifikavusių Europos valstybių televizijos programų ir (ar) atskirų
programų, ir (ar) katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti
sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių televizijos programos
ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 arba 19
straipsnių reikalavimus. Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir
nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar)
atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Numatomos taikyti priemonės turi būti proporcingos padarytiems pažeidimams.
12. Pagal šio
straipsnio 11 dalį priimtas Komisijos sprendimas dėl televizijos programų ir
(ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo sustabdymo Lietuvos
Respublikos teritorijoje gali būti priimamas tik gavus Vilniaus apygardos
administracinio teismo sankciją.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
342 straipsnis. Informacija apie visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją
Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai privalo sudaryti
paslaugų gavėjams galimybę nesudėtingu būdu, tiesiogiai ir nuolat Komisijos
nustatyta tvarka gauti šią informaciją:
1) visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pavadinimą;
2) buveinės
adresą, kuriuo visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas yra įsisteigęs;
3) visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo duomenis, įskaitant
jo elektroninio pašto adresą ar interneto svetainės adresą, pagal kuriuos į jį
galima greitai, tiesiogiai ir veiksmingai kreiptis;
4) veiklos
reglamentavimo ir savitvarkos institucijų pavadinimą, adresą ir telefoną.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
35
straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas
1.
Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas privalo
saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių, audiovizualinius kūrinius ir
transliuotų radijo ir (ar) televizijos programų įrašus ne trumpiau kaip vienus
metus nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai netaikomi informacinės
visuomenės informavimo priemonėms, tačiau jų valdytojai turi Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi užtikrinti, kad
informacija apie turinio tvarkymą bus saugoma iki vienų metų.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -4350,4507 +8800,81 @@
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
38
straipsnis. Radijo ir televizijos programoms keliami reikalavimai
1. Televizijos
programų transliuotojai savo reguliariai transliuojamose programose turi teisę
laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų
pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, apie
kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos programų transliuotojai
yra įsigiję išimtinę teisę. Trumpi naujienų pranešimai turi būti transliuojami
ne anksčiau kaip pasibaigus tiesioginei visuomenei reikšmingo įvykio
transliacijai. Televizijos programų transliuotojai nemoka už trumpų naujienų
pranešimų transliavimą televizijos programų transliuotojams, kurie yra įsigiję
išimtinę teisę teikti informaciją apie visuomenei reikšmingą įvykį, išskyrus
atvejus, kai prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimas pareikalauja
papildomų sąnaudų iš prieigą suteikiančio televizijos programų transliuotojo.
Užmokestis už prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimą negali būti
didesnis už papildomas sąnaudas, tiesiogiai patirtas teikiant prieigą.
2. Visi Europos
Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigę
televizijos programų transliuotojai, norintys parengti trumpus naujienų
pranešimus, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turi
teisę į prieigą prie visuomenei reikšmingų įvykių, kurie išskirtinėmis teisėmis
transliuojami Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo.
3. Jeigu kitas
televizijos programų
transliuotojas, įsisteigęs toje pačioje valstybėje narėje kaip ir prieigos prie
visuomenei reikšmingų įvykių prašantis televizijos programų transliuotojas,
įsigijo išskirtinių teisių, susijusių su tam tikru visuomenei reikšmingu
įvykiu, prieigos turi būti prašoma iš šio televizijos programų transliuotojo.
4. Prieiga prie
visuomenei reikšmingų įvykių turi būti garantuojama leidžiant televizijos
programų transliuotojams laisvai pasirinkti trumpus naujienų pranešimus iš
perduodančio televizijos programų transliuotojo signalo ir, išskyrus atvejus, kai to
neįmanoma atlikti dėl praktinių priežasčių, nurodant bent jų šaltinį.
5. Trumpi
naujienų pranešimai gali būti naudojami tik bendro pobūdžio žinių programose, o
teikiant užsakomąsias visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas naudojami tik tuo atveju,
jeigu tą pačią programą netiesioginio transliavimo forma siūlo tas pats visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas.
6. Transliuojant
televizijos programas, skirtas visuomenei reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių
reikalavimų:
1) Lietuvos Respublikos
jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai, įsigiję
išimtines teises transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų
vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, negali šių programų transliuoti
išimtinėmis sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis
negalėtų šių įvykių, transliuojamų tiesiogiai, matyti per nemokamas televizijos
programas;
2) Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai
negali naudotis šios dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu
būdu, kad didžioji kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos
ekonominės erdvės valstybėje ar kitoje Europos Tarybos konvenciją dėl
televizijos be sienų ratifikavusioje valstybėje, gyvenančių žmonių dalis
netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie
šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei reikšmingi. Programos
apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis toje valstybėje nustatytos transliavimo
tvarkos;
3) Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai
negali naudotis po 1997 m. liepos 30 d. nusipirktomis išskirtinėmis teisėmis
taip, kad didžioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės
erdvės valstybės gyventojų dalis nebegalėtų nemokamai stebėti tos Europos
Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės visų ar dalies
tiesiogiai transliuojamų visuomenei reikšmingų įvykių arba dėl objektyvių
priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, visų ar dalies vėliau
transliuojamų nemokamų televizijos įrašų, kuriuos kitos Europos Sąjungos
valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės laiko reikšmingais
visuomenei.
7. Komisijos parengtą Lietuvos
Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą tvirtina Vyriausybė jos
įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje teikimu.
8. Televizijos
programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris
lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms,
teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos
kūriniams.
9. Televizijos
programų transliuotojai ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko,
kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms,
teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos
kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5
metus.
10. Kiti
reikalavimai, keliami radijo ir (ar) televizijos programoms, nustatyti šiame,
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip
pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams išduotose licencijose.
11. Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai kinematografinius kūrinius turi
perduoti tuo laikotarpiu, dėl kurio buvo susitarta su teisių turėtojais.
12. Radijo ir (ar) televizijos
programoje ne rečiau kaip vieną kartą per valandą turi būti skelbiamas
transliuojamos ar retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos
pavadinimas. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programos trukmė yra trumpesnė
kaip viena valanda, tokios radijo ir (ar) televizijos programos pavadinimas
skelbiamas jos pabaigoje.
13. Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse
nurodyti reikalavimai netaikomi vietinėms televizijos programoms.
Straipsnio pakeitimai:
402 straipsnis. Užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų registracija
Lietuvos Respublikos
jurisdikcijai priklausantys užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjai, prieš pradėdami teikti užsakomąsias visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, privalo registruotis
Komisijoje jos nustatyta tvarka.
403 straipsnis. Nepilnamečių
apsauga teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugas
Užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai teisės aktų
nustatyta tvarka privalo užtikrinti, kad užsakomosios visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, kurios galėtų daryti neigiamą poveikį
nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi,
būtų teikiamos tik tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog nepilnamečiai tokių
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
negalėtų klausytis ar žiūrėti be už nepilnamečių priežiūrą ar ugdymą atsakingų
asmenų kontrolės.
404 straipsnis. Europos kūrinių
skatinimas teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugas
1. Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai pagal galimybes
jiems priimtinomis priemonėmis skatina kurti Europos kūrinius ir su jais
susipažinti.
2. Vykdydami šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip
pusė programų užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
kataloge būtų Europos kūriniai.
KETVIRTASIS
skirsnis
Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir SKLEIDĖJŲ
pareigos IR atsakomybė
Skirsnio pernumeravimas:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
37 straipsnis. Europos
garso ir vaizdo kūriniai
1. Europos garso ir vaizdo kūriniais (toliau – Europos kūriniai)
laikomi kūriniai:
1) sukurti
Lietuvos Respublikoje arba valstybėse Europos Sąjungos narėse ir valstybėse,
kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų,
jeigu:
a) jų kūrėjai
yra įsisteigę šiose valstybėse arba
b) šių
kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių
kūrėjų, arba
c) minėtose
valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos)
išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) Europos valstybėse
įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar
daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne valstybėse Europos
Sąjungos narėse ar Europos šalyse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos
konvencija dėl televizijos be sienų;
2)
sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra ne valstybėse Europos
Sąjungos narėse ar valstybėse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija
dėl televizijos be sienų, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose
Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su
kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose valstybėse Europos Sąjungos narėse
ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jei Europos Sąjunga ir Lietuvos
Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis Europos valstybėmis sutartis
dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš
esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos
valstybėse.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jei kūriniams, sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar
valstybėse Europos Sąjungos narėse, diskriminacinės priemonės šio straipsnio
1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse
netaikomos.
3.
Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti
laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo
(gamybos) sutartimis tarp valstybių Europos Sąjungos narių arba Lietuvos
Respublikos ir trečiųjų Europos valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai,
jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją
bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra
kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių valstybėje ne Europos Sąjungos narėje.
4. Kūriniai,
kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti
laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su
autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose valstybėse Europos
Sąjungos narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka
valstybėse Europos Sąjungos narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių
bendro kūrimo (gamybos) išlaidas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
Nr. IX-561,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)
38 straipsnis.
Radijo ir televizijos programos
1. Televizijos
transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai
rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių trukmės) pranešimus
apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, kultūros, sporto ar
kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai
yra įsigiję išimtinę teisę.
2.
Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin
reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:
1)
televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar
programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin
reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis
sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių
įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus
transliacijų įrašus, matyti per neapmokamus televizijos kanalus;
2) Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai negali naudotis šios
dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad didžioji kitoje
valstybėje Europos Sąjungos narėje ar Europos šalyje, kurioje
įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, gyvenančių
žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių
įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei itin
reikšmingi. Programos ar laidos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis
toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;
3)
Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma: olimpinės
vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, pasaulio
futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas, Lietuvos dainų šventės,
iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai. Vyriausybė gali nustatyti ir
kitus visuomenei itin reikšmingus įvykius. Vyriausybės įgaliota institucija
nustato reikalavimus, kurių laikomasi transliuojant programas ar laidas apie
Lietuvos Respublikos visuomenei itin reikšmingus įvykius;
4) šios dalies 1
ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti būtinus reikalavimus nustato Komisija.
3. Televizijos
transliuotojai turi daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus
laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms
ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams.
4. Televizijos
transliuotojai turi ne mažiau kaip 10 procentų programos laiko, kuris lieka
atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto
paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos
kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5
metus.
5. Kitus
reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis, Lietuvos nacionalinio radijo
ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, taip pat transliuotojams išduotos
licencijos.
6. Radijo,
televizijos programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas
programą transliuojančios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas.
Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei valanda, programos
pavadinimas skelbiamas programos pabaigoje.
7. Šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietiniams televizijos
transliuotojams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr. 102-3215
(2000 11 29)
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
39 straipsnis. Reklamai ir komerciniams audiovizualiniams
pranešimams keliami reikalavimai
1. Reklama, komerciniai
audiovizualiniai pranešimai turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami.
Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama skelbti
informaciją, kurioje žeminamas žmogaus orumas, diskriminuojama ar skatinama
diskriminuoti dėl rasės, lyties, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės,
tautybės, pilietybės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus, taip pat
neturi būti įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai,
skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai
ypač žalingas elgesys.
2. Reklama,
komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi klaidinti vartotojo ir jam
kenkti.
3. Reklama,
komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi daryti neigiamo poveikio
nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi
ir turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) neturi
tiesiogiai skatinti nepilnamečių pirkti ar išsinuomoti, ar rinktis prekę ar
paslaugą, naudojantis nepilnamečių nepatyrimu ir patiklumu;
2) neturi tiesiogiai skatinti
nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis pirkti reklamuojamas prekes
ar paslaugas;
3) neturi
formuoti nepilnamečių nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių naudojimas
suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;
4) juose neturi
būti naudojamasi nepilnamečių pasitikėjimu tėvais, mokytojais ar kitais
asmenimis;
5) neturi rodyti
nepilnamečių, patekusių į pavojingas situacijas, kai nėra viešojo intereso.
4. Reklamos,
komercinių audiovizualinių pranešimų užsakovai neturi teisės daryti įtakos
viešosios informacijos turiniui, išskyrus jų pačių užsakomos reklamos,
komercinio audiovizualinio pranešimo turinį.
5. Paslėpta
reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami.
6. Reklamoje,
komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama naudoti pasąmonę
veikiančias technologijas.
7. Tabako gaminių reklama,
komerciniai audiovizualiniai pranešimai, skirti tabako gaminių reklamai,
draudžiami.
8. Alkoholio
produktų reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų, skirtų alkoholio
produktų reklamai, apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.
9. Visuomenės informavimo
priemonėse, išskyrus specialius leidinius, informacinės visuomenės informavimo
priemones ar programas, neleidžiama reklamuoti gydymo būdų ir vaistų, kurie
įsigyjami tik pagal receptus. Kitų vaistų ar gydymo vaistais reklama turi būti
aiškiai atpažįstama ir turi perspėti apie galimą žalingą poveikį netinkamai
juos vartojant.
10. Asmenys, reguliariai vedantys
žinių programas, negali dalyvauti nei reklamoje, nei komerciniuose
audiovizualiniuose pranešimuose, nei jų įgarsinti.
11. Teleparduotuvei
ir televizijos reklamai ir keliami šie reikalavimai:
1) teleparduotuvė ir televizijos
reklama turi būti padorios, neklaidinančios, aiškiai atpažįstamos ir atskirtos
nuo programos turinio garsinėmis ir (ar) optinėmis, ir (ar) erdvinėmis
priemonėmis. Televizijos reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į
programas nepakenkiant atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į
natūralias programos pertraukas, programos trukmę ir pobūdį bei nepažeidžiant
turtinių teisių turėtojų teisių;
2) televizijos
reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas
religines apeigas ir religinio pobūdžio programas;
3) televizijos
reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas per vieną
astronominę transliavimo valandą turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų. Šis
punktas netaikomas paties televizijos programų transliuotojo transliuojamų
programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų anonsams, rėmimo
pranešimams ir prekių rodymui;
4) televitrinos mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne
trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8
televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti trijų valandų per dieną.
Televitrinos turi būti aiškiai atskiriamos optinėmis ir erdvinėmis priemonėmis
nuo kitų programų;
5) sporto ar
kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės
intarpai turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas;
6) transliuojant televizijos
filmus (išskyrus kelių serijų filmus, serialus ir dokumentinius filmus),
kinematografijos kūrinius ir žinių programas televizijos reklama ir (ar)
teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per programoje nustatytą ne
trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį;
7) transliuojant
vaikams skirtas programas, televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti
rodomos vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30
minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių;
8) įterpti televizijos reklamą ir (ar) teleparduotuvę į
retransliuojamas televizijos programas ar atskiras programas draudžiama.
12. Televizijos reklamai taikomi
ir kituose teisės aktuose nustatyti reklamos ir jos skleidimo reikalavimai.
13.
Kaip laikomasi šio ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų reklamai,
kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie
Teisingumo ministerijos, Lietuvos
Respublikos konkurencijos
taryba ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis viešosios informacijos
rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos reguliavimo institucijomis ir
reklamos savitvarkos institucijomis.
14. Šio įstatymo
nuostatos, išskyrus 38 straipsnio 8, 9 dalyse ir šio straipsnio 11 dalies 1, 3
punktuose nurodytus atvejus, mutatis mutandis taikomos televizijos
programoms, skirtoms tik televizijos reklamai ir teleparduotuvėms, taip pat
televizijos programoms, skirtoms tik savireklamai.
15. Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai ar jų asociacijos
turi parengti elgesio kodeksus dėl netinkamų komercinių audiovizualinių
pranešimų, kurie įterpiami į vaikams skirtas programas arba yra įtraukti į
tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba
fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių
transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti
saikingai.
16.
Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos skelbimo ir žymėjimo tvarką
visuomenės informavimo priemonėse nustato Politinių partijų ir politinių
kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai.
17. Atsakomybės
už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimo ypatumus ir
jos taikymo tvarką nustato Reklamos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1454,
2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3797 (2011-06-30)
40 straipsnis. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimas
1. Remiamos
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, radijo
programos ir (ar) atskiros programos turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) jokiomis aplinkybėmis jų
turinio, o radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo metu – jų
transliavimo laiko, negalima tvarkyti taip, kad būtų daromas poveikis
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui ir
radijo programų transliuotojui redakcinei atsakomybei ir
nepriklausomumui;
2) jose negali
būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant
specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) vartotojai
turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą. Programos
pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę
(pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo
produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą,
būtina aiškiai parodyti, kad programa yra remiama.
2. Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir (ar)
atskirų programų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ir
kitų tabako gaminių gamyba ir (ar) pardavimas.
3. Jeigu
asmenys, kurių veikla apima vaistinių preparatų gamybą arba pardavimą ir
gydymą, remia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas,
radijo programas ir (ar) atskiras programas, jose gali būti paskelbiamas rėmėjo
pavadinimas (logotipas) ar kitas jo įvaizdžio ženklas, tačiau negalima
reklamuoti konkrečių vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu, ar
gydymo būdų.
4. Žinių
programos negali būti remiamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
*401
straipsnis. Prekių rodymui programose keliami reikalavimai
1. Prekių
rodymas leidžiamas kinematografijos
kūriniuose, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms
sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir pramoginėse programose.
Prekių
rodymas taip pat leidžiamas, kai be asmenų tarpusavyje susitarto užmokesčio tam
tikros prekės ar paslaugos įtraukiamos į programą, pavyzdžiui, kaip prizai ar
programos sukūrimui būtinos kitos prekės ar paslaugos.
2. Programos, į
kurias įtrauktas prekių rodymas, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) jokiomis
aplinkybėmis negalima daryti įtakos programos turiniui, programų transliavimo
laikui, visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo redakcinei
atsakomybei ir nepriklausomumui;
2) jose negali
būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant
specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) jose negali
būti nepagrįstai didinama galimybė pastebėti konkretų produktą;
4) žiūrovai turi
būti aiškiai informuojami apie prekių rodymą. Kad žiūrovas nebūtų klaidinamas,
apie prekių rodymą turi būti aiškiai informuojama programos pradžioje ir
pabaigoje, taip pat atnaujinus programos rodymą po į ją įsiterpusios reklamos.
3. Programose
draudžiama rodyti šias prekes:
1) tabako
gaminius arba asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių gamyba arba
pardavimas, gaminamus produktus;
2) konkrečius
gydymo būdus ar vaistinius preparatus, kurie Europos Sąjungos valstybėje
narėje, kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjas, įsigyjami tik pagal receptus.
4. Prekių rodymas draudžiamas
vaikams skirtose programose, žinių programose.
*Pastaba. 401 straipsnio
2 dalies 4 punktas taikomas ne visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjo arba su juo susijusios bendrovės sukurtoms arba
užsakytoms sukurti programoms nuo 2012 m. gruodžio 31 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Straipsnio taikymas keistas:
Nr. XI-1453,
2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3796 (2011-06-30)
TREČIASIS
SKIRSNIS
UŽSAKOMŲJŲ
VISUOMENĖS INFORMAVIMO AUDIOVIZUALINĖMIS PRIEMONĖMIS PASLAUGŲ REGLAMENTAVIMAS
Įstatymas papildytas nauju trečiuoju skirsniu:
XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
41 straipsnis. Žurnalistų pareigos
1. Žurnalistų
pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės
sutartys.
2.
Žurnalistai turi:
1) teikti
teisingas, tikslias ir nešališkas žinias,
kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai
tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti
informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje;
2)
autorizuoti pirmą kartą platinti parengtą informaciją, jeigu to pageidauja šią
informaciją jam pateikęs asmuo;
3) nevykdyti viešosios
informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens
pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir
leidėjų etikos kodeksą;
4) vadovautis
savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis
žurnalistų profesinės etikos normų;
5) informaciją
rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais;
6)
prašydamas informacijos, pristatyti savo pavardę, nurodyti savo darbovietę
(visuomenės informavimo priemonę ir (ar) programą,
kuriai rengia reportažą) ir pareigas, taip pat įspėti žmogų, kad jo žodžiai
gali būti viešai paskleisti per visuomenės informavimo priemones;
7)
nedaryti informacijos šaltiniui spaudimo ir nesiūlyti už informaciją
atsilyginti;
8)
prieš imdami interviu iš vaiko, gauti nors iš vieno jo tėvų,
globėjų ar rūpintojų, taip pat paties vaiko sutikimą;
9)
nenaudoti garso ir vaizdo įrašymo priemonių, jeigu to nenori informaciją
teikiantis privatus asmuo;
10) laikytis šio
įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų pareigų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
42 straipsnis.
Pareiga teikti informaciją
1.
Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, valstybės ir savivaldybių
institucijos bei įstaigos šio įstatymo V skyriuje numatytoms viešosios
informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos
institucijoms turi neatlygintinai teikti informaciją (įskaitant transliuotų
programų įrašus), būtiną jų funkcijoms atlikti.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo ir savitvarkos
institucijoms teikiama informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų
ir skleidėjų tvarkomais asmens duomenimis, turi būti naudojama laikantis Asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymo.
3. Viešosios
informacijos rengėjai ir skleidėjai turi teikti asmenims informaciją (įskaitant
transliuotų programų įrašus), kurios paskelbimas, tų asmenų nuomone,
žemina jų garbę ir orumą arba pakenkė jų dalykinei reputacijai ar kitiems
teisėtiems interesams. Prašymai teikti informaciją viešosios informacijos
rengėjams ir (ar) skleidėjams pateikiami raštu. Už prašomos informacijos
suteikimą viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai gali imti mokestį.
Jo dydis negali viršyti prašomos informacijos kopijos pagaminimo išlaidų.
4.
Viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, pateikiantiems informaciją šio
straipsnio 1 ir 3 dalyse išvardytiems subjektams, taikomos šio įstatymo 6
straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
43 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika
1.
Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos
rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų
etikos kodeksas (toliau – Kodeksas), Europos
Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip
pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios
informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas.
2.
Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų
susirinkimas (toliau – Atstovų susirinkimas). Jį šaukia ir jame dalyvauja
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, šiame susirinkime taip pat dalyvauja ir
kitų žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovai. Atstovų susirinkimas Kodeksą
tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis susirinkimo darbo reglamentu. Jį
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos siūlymu Atstovų susirinkimas tvirtina
paprasta balsų dauguma.
44 straipsnis. Paskelbtos informacijos paneigimas
1. Visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą
tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą
ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos
paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso
normos.
2.
Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės
informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie
kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti
nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo
paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę
ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti,
kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą
paskelbtų.
3. Gavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, privaloma jį tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo
paskelbta per visuomenės informavimo priemonę
tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti
juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai
išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu jį paskelbti per dvi savaites, išskyrus tas
visuomenės informavimo priemones, kurių periodiškumas yra retesnis. Tokiu
atveju minėtas paneigimas skelbiamas per Lietuvos
nacionalinio radijo pirmąją programą (per dvi savaites) ir visuomenės informavimo priemonės pirmame leidinyje ar programoje
nuo paneigimo gavimo dienos be komentarų, toje pačioje vietoje, tokios pat
apimties ir tokios pat formos (televizija ir radijas
– tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu), kokia buvo paskelbta tikrovės
neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti
juridinio asmens dalykinę reputaciją informacija. Per visuomenės
informavimo priemonę privaloma paskelbti atsakymą, neatsižvelgiant į tai, ar
per ją paskleisti duomenys buvo paskleisti pačios visuomenės informavimo
priemonės vardu, ar kito asmens vardu.
4. Jei visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2
dalyje nurodytą paneigimą, nusprendžia neskelbti tokio paneigimo, ji privalo
per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą
pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir
motyvus.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti
laikomasi ir tais atvejais, kai visuomenės informavimo priemonė savo noru
paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios fizinio asmens
garbę ir orumą ar pažeidžiančios juridinio asmens dalykinę reputaciją,
paneigimą.
6.
Atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti šio straipsnio 2 dalyje
nurodytą paneigimą šio straipsnio 3–5 dalyse nurodyta tvarka gali būti
skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta
tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio
asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti
informacija, buveinės registracijos vietą.
Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo padavimo, į
šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
V
SKYRIUS
Viešosios informacijos RENGĖJŲ IR SKLEIDĖJŲ VEIKLOS
REGlamentavimo IR savitvarkos institucijos
45 straipsnis.
Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės informavimo srityje
1.
Valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoja
Vyriausybės įgaliota institucija.
2.
Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1)
apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų
teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės
aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
2)
bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų
organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities
įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3)
bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis
institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
4) teikia informaciją ir
metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;
5) organizuoja
konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;
6)
bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir
tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje;
7)
atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai pavestas funkcijas visuomenės
informavimo srityje.
3. Vyriausybės
įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir
skleidėjų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos
reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.
47 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisija
1. Komisija – nepriklausoma Seimui
atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar)
televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti
ir kontroliuojanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės
audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo,
televizijos programų transliavimo ir retransliavimo bei užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų klausimais.
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais,
taip pat pačios pasitvirtintais nuostatais.
3. Komisija yra viešasis juridinis
asmuo, turi savo antspaudą su valstybės herbu ir sąskaitų banke. Komisijos
būstinė yra Vilniuje.
4. Komisiją sudaro 13 narių: vieną narį
skiria Respublikos Prezidentas, tris narius – Seimas Švietimo, mokslo ir
kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros
komiteto teikimu, po vieną narį – Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos
kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų
sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos
žurnalistų draugija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos
periodinės spaudos leidėjų asociacija. Komisijos nariu gali būti skiriamas tik
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Asmenys Komisijos
nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi jį skyrusios valstybės institucijos
kadencijas ar ne ilgiau kaip dvigubas nepertraukiamas jį skyrusios
organizacijos valdymo organų įgaliojimų terminas. Komisijos nario darbo
Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos ar
organizacijos priimtas sprendimas.
5. Komisijos
narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas,
išskyrus atvejus, kai:
1) Komisijos
narys atsistatydina;
2) Komisijos
narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės
nedalyvauja Komisijos posėdžiuose;
3) Komisijos
nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) Komisijos
narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) Komisijos
narys teismo pripažįstamas neveiksniu;
6) Komisijos
narys dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;
7) Komisijos narys diskredituoja
Komisijos nario vardą.
6. Tais
atvejais, kai Komisijos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio numatytais
pagrindais, Komisijos pirmininkas kreipiasi į instituciją ar jį skyrusią
organizaciją,
paskyrusią atšaukiamą Komisijos narį, prašydamas paskirti naują Komisijos narį
iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Komisijos
narys, pabaigos. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos pasikeitimus
skelbiama „Valstybės žiniose“ ir Komisijos tinklalapyje – informacinės
visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija.
7. Komisijos
nario įgaliojimai pasibaigia, kai įsigalioja jį paskyrusios institucijos ar
organizacijos valdymo organų sprendimas dėl naujo nario skyrimo.
8. Komisijos nariais negali būti
Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos
nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys,
susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais ar užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjais darbo
santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų,
retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjų dalyviai. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ar užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų dalyviais
negali būti ir Komisijos narių šeimos nariai. Politinių partijų nariai,
išrinkti į Komisiją, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą
jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.
9. Komisijos nariai visų
Komisijos narių balsų dauguma dvejiems metams išsirenka Komisijos pirmininką.
10. Pagrindinė
Komisijos darbo forma – posėdžiai. Posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį
šaukia Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba 1/3 Komisijos narių prašymu.
Informacija apie numatomus posėdžius ir jų darbotvarkė skelbiama spaudoje arba
Komisijos interneto tinklalapyje.
11. Komisijos
posėdžiai yra vieši. Komisijos posėdis gali būti uždaras, kai reikia apsaugoti
asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas
nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.
12. Komisijos
posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos
narių. Komisija priima sprendimus. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos
narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Sprendimai
išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl nuobaudų skyrimo,
licencijos sąlygų pakeitimo, konkursų sąlygų ir rezultatų, licencijos galiojimo
sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų
Komisijos narių balsų dauguma. Šie sprendimai, išskyrus sprendimus dėl
licencijos sąlygų pakeitimo ir konkursų sąlygų, priimami slaptu balsavimu.
13. Komisijos
sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba kitas Komisijos įgaliotas asmuo.
Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, skelbiami leidinyje
„Valstybės žinios“, išskyrus sprendimus dėl konkursų paskelbimo, licencijų
išdavimo, laikino licencijų galiojimo sustabdymo ir licencijų galiojimo
panaikinimo, kurie skelbiami leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai
pranešimai“. Komisijos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu
pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Kiti Komisijos
priimti individualūs teisės aktai skelbiami Komisijos tinklalapyje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios
valdytoja yra Komisija, ir įsigalioja jų paskelbimo dieną, jeigu juose
nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Komisijos sprendimai radijo ir (ar)
televizijos programų transliuotojams ir retransliuotojams, užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams yra
privalomi, juos asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo Komisijos
sprendimų įsigaliojimo dienos.
14. Komisijos
funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Jai vadovauja
administracijos direktorius. Komisijos nariu negali
būti administracijos darbuotojas. Komisija
administracijos direktorių skiria konkurso
tvarka. Direktorius už administracijos veiklą kasmet atsiskaito Komisijai.
Administracijos sudėtį ir darbuotojų skaičių tvirtina Komisija. Administracijos
veikla organizuojama pagal Komisijos patvirtintus nuostatus.
15. Komisijos veiklai finansuoti
radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai ir užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai,
išskyrus LRT, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos programų
transliavimo, retransliavimo ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veiklos, kas mėnesį privalo įmokėti į
Komisijos sąskaitą 0,8 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių
pranešimų, reklamos, abonentinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su
radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu ir (ar) su
užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
paslaugomis. Iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų
ar retransliuotojų, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino neįmokėjo į
Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisija gali būti
finansuojama ir iš kitų šaltinių: lėšų, gautų už paraiškų licencijoms gauti
nagrinėjimą ir licencijų sąlygų pakeitimą, kitų
užmokesčių už suteiktas paslaugas, paramos lėšų, leidybinės veiklos ir kt.
16. Komisija kasmet rengia ir
tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą. Šią sąmatą ir jos vykdymo ataskaitą
Komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
17. Komisijos pirmininkas už
Komisijos veiklą kartą per metus atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje ir pateikia
Komisijos finansinės veiklos ataskaitą.
18. Komisijos
nariams ir administracijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, informacinės
visuomenės informavimo priemonių valdytojų komercinė paslaptis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
48 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos
kompetencija
1. Komisijos
funkcijos:
1) kartu su Ryšių reguliavimo
tarnyba rengti radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti strategiją, kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba,
vadovaujantis radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti strategija, rengti ir tvirtinti radijo dažnių skyrimo
radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;
2) šio įstatymo
ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta
tvarka skelbti ir vykdyti konkursus transliavimo,
retransliavimo licencijoms gauti, nustatyti šių konkursų ir licencijų sąlygas,
išduoti licencijas, keisti licencijų sąlygas;
3)
teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje
tvirtinti metinės įmokos už licenciją dydžio nustatymo tvarkos aprašą;
4)
įmokos už licenciją dydžio nustatymo tvarkos apraše nustatytais atvejais
kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją visuomenės informavimo srityje dėl
metinės įmokos už licenciją dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam
asmeniui;
5) nustatyti užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų
registravimo tvarką ir, vadovaujantis šia tvarka, registruoti Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausančius užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjus;
6) kontroliuoti,
kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai,
retransliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjai, taip pat kiti asmenys, elektroninių ryšių
tinklais transliuojantys ar retransliuojantys audiovizualinius ir (ar) garso
kūrinius, laikosi šio ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios
informacijos poveikio įstatymų, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų sąlygų ir
Komisijos priimtų sprendimų;
7) nagrinėti vartotojų skundus
dėl radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, taip pat asmenų,
vartotojams teikiančių prieigą prie ribotos prieigos sistemomis apsaugotų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų;
8) pagal savo
kompetenciją atlikti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų
įgyvendinimo priežiūrą;
9) nustatyti
įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, keliamų radijo ir
(ar) televizijos programų sandarai ir turiniui, komerciniams audiovizualiniams
pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar)
televizijos programose įgyvendinimo tvarką, pagal savo kompetenciją priimti
kitus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio ir kitų įstatymų nuostatų
įgyvendinimo;
10)
kontroliuoti, kaip televizijos programų transliuotojai ir užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai laikosi šio
įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių
apimtį transliuojamose televizijos programose ir kataloguose, teisės rodyti
programas apie visuomenei reikšmingus įvykius, šio įstatymo 39 straipsnio 1, 3,
5, 6, 10, 11 dalyse nustatytų reikalavimų, keliamų televizijos reklamai ir komerciniams
audiovizualiniams pranešimams, 40 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų
ir atskirų programų rėmimui, 401 straipsnyje nustatytų reikalavimų,
keliamų prekių rodymui programose;
11)
kontroliuoti, kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai,
retransliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjai, taip pat kiti asmenys, elektroninių ryšių
tinklais transliuojantys ar retransliuojantys audiovizualinius ir (ar) garso
kūrinius, laikosi šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl radijo ir (ar) televizijos
programų transliavimo, retransliavimo ir kitų įstatymų nustatytų viešosios
informacijos ir jos skleidimo reikalavimų;
12) kontroliuojant,
kaip laikomasi įstatymų, Komisijos sprendimų, reglamentuojančių radijo ir (ar)
televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą, ir licencijų
sąlygų, vykdyti elektroninių ryšių tinklais transliuojamų ar retransliuojamų
audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną;
13) radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams, taip
pat kitiems asmenims, elektroninių ryšių tinklais
transliuojantiems ar retransliuojantiems audiovizualinius ir (ar) garso
kūrinius, pažeidusiems Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios
informacijos poveikio įstatymo, šio įstatymo reikalavimus ar licencijų sąlygas,
nevykdantiems Komisijos priimtų sprendimų ar įpareigojimų, įstatymų nustatyta
tvarka taikyti šias poveikio priemones: pareikšti įspėjimą, ne ilgiau kaip 3
mėnesiams sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą,
skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodytas nuobaudas, kreiptis į
teismą dėl informacinės visuomenės informavimo priemonių veiklos sustabdymo ar
nutraukimo šio įstatymo nustatyta tvarka;
14) teikti siūlymus
dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų
ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių
teisės aktų projektų rengimo;
15) kreiptis į kompetentingą
instituciją dėl neteisėtos transliavimo, retransliavimo ir užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veiklos
nutraukimo;
16) šio įstatymo
nustatyta tvarka sustabdyti užsienio valstybių visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą
Lietuvos Respublikos teritorijoje;
17) kaupti aktualią informaciją
apie radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus ir
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjus, analizuoti jų veiklą ir skelbti informaciją apie jų dalyvius, rengti
informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;
18) konsultuotis
ir keistis informacija su kompetentingomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis
institucijomis dėl radijo ir (ar) televizijos programų
transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų ir jų teikiamų paslaugų, jų
veiklos reguliavimo ir kontrolės;
19) kas 2 metai
parengti ir pateikti Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės
politikos įgyvendinimą, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
paslaugų raidą, pateikti statistinius duomenis apie visų Lietuvos Respublikos
jurisdikcijai priklausančių visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą įgyvendinant šio įstatymo 38 straipsnio 3
ir 4 dalių nuostatas, taip pat nurodyti priežastis, trukdančias įgyvendinti šias nuostatas, ir priemones, kurių imtasi ar
numatoma imtis trūkumams pašalinti;
20)
bendradarbiauti su Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų užsienio valstybių
tokias pačias funkcijas atliekančiomis
institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauti Lietuvos Respublikai
tarptautinėse organizacijose;
21) nustatyti
transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų
kodavimo tvarką;
22) atlikti
kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
2.
Vykdydama šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas
funkcijas, Komisija gali kreiptis dėl išvadų į žurnalistų etikos inspektorių
dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį
nepilnamečių vystymuisi, kategorijai, jeigu Komisijos nariams kyla abejonių
vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar
doroviniam vystymuisi arba tokios viešosios informacijos vertinimas reikalauja
specialių žinių. Gavęs tokį paklausimą, žurnalistų
etikos inspektorius privalo šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikti
Komisijai savo arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvadas
prašomu klausimu.
3.
Komisija, vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:
1)
neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir
retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų
bei įstaigų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro
komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;
2) gauti iš
radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų,
informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir
savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų asmenų dokumentus ir kitą
informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų
pažeidimų tyrimams atlikti;
3)
gavus teismo leidimą atlikti patikrinimus vietoje;
4)
sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Komisijos
kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su
jų vadovais) specialistus;
5)
pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi
2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.
2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės
aktų vykdymą, bendradarbiavimo, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu
nustatytą bendradarbiavimo sistemą;
6)
organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
7)
sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių
ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
8)
turėti kitas šio įstatymo, tiesiogiai taikomų
Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo
veiklą, ir 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
(EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų
apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo ir
kitų teisės aktų nustatytas teises.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1572,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4335 (2011-07-19)
49 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius
1.
Žurnalistų etikos inspektorius (toliau – inspektorius) yra valstybės
pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos.
2.
Inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos teikimu. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau
kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas inspektoriumi asmuo eina pareigas tol,
kol paskiriamas naujas inspektorius.
3.
Inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos
pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir pareigoms
atlikti būtiną kompetenciją.
4.
Inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Inspektorius ir jo šeimos nariai negali
būti susiję darbo santykiais su viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, negali turėti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų
akcijų. Savo kadencijos laikotarpiu inspektorius
negali dalyvauti politinėje veikloje.
5. Inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir
kitais įstatymais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis
sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų
etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.
6. Inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo,
nepriklausomumo, teisingumo ir viešumo principais.
7.
Inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat gauti
jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal Valstybės politikų, teisėjų ir
valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą ir
užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
8. Inspektorius
atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) pasibaigia jo
įgaliojimų laikas ir jis neskiriamas kitai kadencijai;
2) jis
atsistatydina;
3) nedirba dėl
laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau
kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad dėl
tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba inspektorius pagal
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų;
4) jam
įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
5) daugiau kaip
pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo;
6) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę.
9. Inspektorius,
priimdamas sprendimą, gali pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus), kurios
teikia išvadas dėl spaudos leidinių, audiovizualinių kūrinių, radijo ir
televizijos programų ar atskirų programų, interneto svetainių ar kitų
visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio,
pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms, taip pat
išvadas apie tai, ar viešoji informacija skatina nesantaiką dėl lyties,
seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,
tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Ekspertų grupių (ekspertų) sudėtį ir skaičių
tvirtina inspektorius. Ekspertų grupės (ekspertai) atsako už savo išvados
(išvadų) teisingumą įstatymų nustatyta tvarka. Ekspertų grupės (ekspertai)
veikia pagal inspektoriaus patvirtintą darbo reglamentą. Visuomenės informavimo
priemonių priskyrimo erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos
kategorijoms aprašą ir apmokestinimo už visuomenės informavimo priemonių
priskyrimą erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos
kategorijoms tvarką nustato Vyriausybė inspektoriaus teikimu.
10.
Inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga, jai
vadovauja inspektorius.
11. Žurnalistų
etikos inspektoriaus tarnyba yra viešasis juridinis asmuo ir turi antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Žurnalistų etikos inspektoriaus
tarnyba“. Už antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako inspektorius. Žurnalistų
etikos inspektoriaus tarnybos buveinė yra Vilniuje. Patalpas jai suteikia
Vyriausybė.
12.
Inspektoriaus, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir prie jos veikiančių
ekspertų grupių (ekspertų) veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete
šiai veiklai skirtos lėšos nurodomos atskira eilute.
13. Žurnalistų
etikos inspektoriaus tarnybos uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas,
struktūrą, darbo organizavimą ir finansavimą nustato Seimo patvirtinti
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuostatai.
14. Inspektorius
kartą per metus atsiskaito Seimui už savo ir Žurnalistų etikos inspektoriaus
tarnybos veiklą ir iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos pateikia metinę
veiklos ataskaitą. Ji viešai skelbiama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
interneto tinklalapyje (svetainėje).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-348, 2009-07-15,
Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
50
straipsnis. Inspektoriaus kompetencija
1. Inspektorius
atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja suinteresuotų asmenų
skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės
ir orumo;
2) nagrinėja
suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo
apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
3) nagrinėja
suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų asmens duomenų tvarkymo
pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
4) pagal savo
kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo
viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
5) vertina, kaip
informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą
reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės
informavimo principų;
6) teikia Seimui
ir kitoms valstybės institucijoms siūlymus dėl šio ir kitų visuomenės
informavimą reglamentuojančių įstatymų bei teisės aktų tobulinimo ir
įgyvendinimo;
7)
vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, priskiria spaudos
leidinius, audiovizualinius kūrinius, radijo ir televizijos programas ar
atskiras programas, informacinės visuomenės informavimo priemones ar kitas
visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir
(ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms ir informuoja Valstybinę
mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos apie erotinio ir (ar) smurtinio
pobūdžio spaudos leidinius;
8) vadovaudamasis ekspertų grupių
(ekspertų) išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta
viešoji informacija skatina nesantaiką dėl lyties, seksualinės orientacijos,
rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar
pažiūrų;
9)
bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis,
pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse
organizacijose;
10) kas dveji metai rengia ir
skelbia analitinę apžvalgą – visuomenės informavimo demokratinės kultūros
plėtros gaires;
11) atlieka viešosios
informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir
televizijos programų stebėseną.
2. Atlikdamas šio straipsnio 1
dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius turi teisę:
1) turėdamas
informacijos apie pažeidimus, nenurodytus skunduose (pareiškimuose), šio
Įstatymo nustatyta tvarka savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti surinktą
tyrimo medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms;
2) šio įstatymo
nustatyta tvarka nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų
informaciją, įskaitant jų valdomose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą
informaciją (transliuotų programų vaizdo ir garso įrašus, leidinių
egzempliorius, jų kopijas), būtiną savo funkcijoms atlikti;
3) nemokamai
gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją,
dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną savo funkcijoms atlikti;
4) įstatymų nustatyta tvarka,
tačiau tik tokia apimtimi, kiek reikia jo funkcijoms atlikti, susipažinti su
valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį sudarančiais dokumentais, taip
pat dokumentais, kuriuose yra informacijos apie įstatymų saugomus asmens
duomenis;
5) nepažeisdamas
asmenų teisių ir teisėtų interesų, filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir
vaizdo įrašus, naudoti kitas technines priemones tyrimų metu įstatymų nustatyta
tvarka;
6) dalyvauti
Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės įstaigų organizuojamuose posėdžiuose,
pasitarimuose, jų sudarytų komisijų ir darbo grupių veikloje, taip pat
viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir
savitvarkos institucijų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su šio
Įstatymo nuostatų įgyvendinimu, inspektoriaus veikla arba jo atliekamu tyrimu,
pareikšti juose savo nuomonę;
7) sudaryti
darbo grupes, komisijas teisės aktams ir pasiūlymams rengti, renginiams
organizuoti ir kitiems aktualiems klausimams nagrinėti;
8) šiame ir
kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti pasitelkti ekspertų grupes
(ekspertus), nustatyti jų darbo reglamentus ir apmokėjimo tvarką.
3. Atlikdamas
šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius gali priimti
sprendimą:
1) įspėti
viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo
priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir
kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir
reikalauti juos pašalinti;
2) reikalauti,
kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų
paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą
ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui
galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją;
3) kreiptis į
kompetentingas valstybės institucijas ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją
dėl pastebėtų šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių
teisės aktų pažeidimų;
4)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti
administracinių teisės pažeidimų protokolus;
5)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais nagrinėti
administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;
6) skundą
(pareiškimą) pripažinti nepagrįstu;
7) tyrimą,
pradėtą savo iniciatyva, baigti, jeigu pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo
pradėtas tyrimas, nepasitvirtina;
8) atsisakyti
nagrinėti skundą (pareiškimą);
9) skundo
(pareiškimo) nagrinėjimą nutraukti.
4.
Inspektoriui teikiamame skunde (pareiškime) turi būti
nurodyta:
1) skundą
(pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) vardas, pavardė ir adresas;
2) konkreti
visuomenės informavimo priemonė ir publikacija ar laida, kuriose buvo paskleista
informacija, žeminanti skundą (pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) garbę
ir orumą, pažeidžianti teisę į privataus gyvenimo apsaugą ar nepilnamečių
interesus;
3) kokia
paskleista informacija neatitinka tikrovės, kaip yra pažeista teisė į privatumą,
kaip pakenkta nepilnamečių interesams;
4) prašymo
inspektoriui turinys;
5) skundo
(pareiškimo) surašymo data ir skundą (pareiškimą) pateikusio asmens
(pareiškėjo) parašas.
5.
Skundas (pareiškimas), kuriame nėra bent vieno iš reikalavimų, numatytų šio straipsnio
4 dalyje, nenagrinėjamas, jei inspektorius nenusprendžia kitaip. Tuo atveju,
kai inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) dėl jo turinio
reikalavimų trūkumų, asmuo (pareiškėjas) apie tai informuojamas per 5 darbo
dienas, nurodant šiuos trūkumus. Pašalinus trūkumus asmens (pareiškėjo) skundas
(pareiškimas) yra priimamas nagrinėti, o jo pateikimo data laikoma ta diena,
kai buvo gautas skundas (pareiškimas), atitinkantis jam keliamus reikalavimus.
6.
Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais inspektorius
nagrinėja tik tų asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra
pažeistos, arba jų atstovų pagal įstatymą, taip pat šių asmenų atstovų pagal
pavedimą skundus (pareiškimus). Šiais atvejais anoniminiai skundai (pareiškimai)
netiriami.
7.
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju inspektorius nagrinėja ne tik
tų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuomenės informavimo priemonėse, arba
jų atstovų pagal įstatymą skundus (pareiškimus), bet ir kitų asmenų (pareiškėjų)
pateiktus, taip pat anoniminius skundus (pareiškimus). Šiuo atveju tyrimą
inspektorius gali pradėti savo iniciatyva.
8. Skundais
(pareiškimais) nelaikomi suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) rašytiniai ar
žodiniai kreipimaisi, prašymai ir pranešimai, kuriuose ne skundžiami viešosios
informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiksmai, o prašoma paaiškinti, suteikti
informaciją ar pageidaujamus dokumentus, pareikšti nuomonę ar pateikti išvadą
dėl šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
9. Inspektorius
atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą)
pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu:
1) skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso
inspektoriaus kompetencijai. Šiuo atveju skundas (pareiškimas) ne vėliau kaip
per 5 darbo dienas perduodamas viešojo administravimo subjektui, kuris turi
reikiamus įgaliojimus, ir apie tai pranešama pateikusiam skundą (pareiškimą)
asmeniui (pareiškėjui). Kai kompetentinga asmens skundą (pareiškimą)
nagrinėti institucija yra teismas, skundas (pareiškimas) grąžinamas jį
pateikusiam asmeniui (pareiškėjui) ir pateikiama reikalinga informacija;
2)
pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja, kad skundą (pareiškimą) tuo
pačiu klausimu nagrinėja ir teismas. Šiuo atveju skundo (pareiškimo) nagrinėjimas
sustabdomas, kol teismas skundą (pareiškimą) išnagrinės. Apie skundo
(pareiškimo) nagrinėjimo sustabdymą pranešama skundą (pareiškimą) pateikusiam
asmeniui (pareiškėjui). Šiuo atveju skundo (pareiškimo) tyrimas atnaujinamas
tik asmeniui (pareiškėjui) pageidaujant ir apie tai informavus inspektorių
raštu;
3)
teismas ar inspektorius jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo
(pareiškėjas) nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.
Šiuo atveju apie sprendimą nenagrinėti skundo (pareiškimo) asmeniui
(pareiškėjui) pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo
(pareiškimo) gavimo dienos;
4) neįmanoma
pradėti skundo (pareiškimo) tyrimo dėl duomenų trūkumo, o skundą (pareiškimą)
pateikęs asmuo (pareiškėjas) prašomas nepateikia būtinų skundo (pareiškimo)
tyrimui duomenų arba dėl objektyvių priežasčių negali jų pateikti;
5) dėl skunde
(pareiškime) keliamo klausimo (skundo (pareiškimo) dalyko) yra priimtas
procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą;
6) asmuo (pareiškėjas)
atsisako skundo (pareiškimo) ir apie tai praneša inspektoriui raštu.
10. Šio straipsnio 9 dalies 6 punkte nustatytu atveju asmeniui
(pareiškėjui) atsisakius dalies skundo (pareiškimo) reikalavimų, nagrinėjama
tik ta skundo (pareiškimo) dalis, kurios reikalavimų nebuvo
atsisakyta.
11.
Tuo atveju, kai priimamas
sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą), skundą (pareiškimą)
pateikusiam asmeniui (pareiškėjui) turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti
pagrindai.
12. Skundo
(pareiškimo) tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 9
dalyje nurodytos aplinkybės.
13. Inspektorius
gautą skundą (pareiškimą) išnagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo)
gavimo dienos.
14. Jei skundas
(pareiškimas) yra pagrįstas, inspektorius gali priimti vieną iš šio straipsnio
2 dalyje numatytų sprendimų. Su juo inspektorius supažindina skundą
(pareiškimą) pateikusį asmenį (pareiškėją), viešosios informacijos rengėjus ir
(ar) skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis.
15. Tais
atvejais, kai skundas (pareiškimas) pripažįstamas nepagrįstu, inspektorius
privalo raštu motyvuotai atsakyti skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui
(pareiškėjui).
16.
Inspektoriaus sprendimai, išskyrus šio straipsnio 17 dalyje nustatytus atvejus,
neatlygintinai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje).
Šiais atvejais rezoliucinė inspektoriaus sprendimo dalis turi būti nedelsiant
paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje inspektorius nustatė
pažeidimą.
17. Tais
atvejais, kai viešai paskelbus inspektoriaus sprendimą gali būti pažeistos
asmens teisės ir (ar) teisėti interesai arba kai sprendimo paskelbti neprašo
skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas), inspektoriaus sprendimas
viešai neskelbiamas. Tokiais atvejais su inspektoriaus sprendimu supažindinamas
tik skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas) ir tas viešosios
informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio valdomoje visuomenės
informavimo priemonėje nustatytas pažeidimas.
18. Inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per
30 dienų nuo jų paskelbimo arba, jeigu sprendimas neskelbiamas viešai, nuo
pranešimo apie jo priėmimą gavimo dienos.
19.
Inspektoriaus teisėtų reikalavimų, priimtų sprendimų nevykdymas ar kitoks
trukdymas inspektoriui įgyvendinti šio Įstatymo jam suteiktas teises ar
įgaliojimus užtraukia administracinę atsakomybę.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-348,
2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
VI
SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ
TEISĖS
AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA
50 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektoriaus
kompetencija
1.
Žurnalistų etikos inspektorius atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja suinteresuotų
asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos
jų garbės ir orumo;
2)
nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų teisės į privataus
gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
3) nagrinėja
suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų asmens duomenų tvarkymo
pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
4)
pagal savo kompetenciją atlieka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios
informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą;
5)
vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose
nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms
siūlymus, kaip tobulinti jų įgyvendinimą;
6)
vadovaudamasis ekspertų išvadomis, priskiria spaudos leidinius,
audiovizualinius kūrinius, radijo ir televizijos
programas ar laidas, informacinės visuomenės informavimo priemones ar kitas visuomenės
informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio
pobūdžio kategorijoms ir
informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos apie
erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio spaudos leidinius;
7)
bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis,
pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse
organizacijose;
8) kas dveji metai
rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo
demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti;
9) atlieka viešosios informacijos
stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos
programose.
2.
Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje nurodytas
funkcijas, žurnalistų etikos inspektorius gali priimti sprendimą:
1)
įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus apie
pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir
reikalauti juos pašalinti;
2)
reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią
informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei
reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų
asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją;
3)
kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisiją dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą
reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų;
4)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti
administracinių teisės pažeidimų protokolus;
5)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais nagrinėti
administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas.
3.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
interneto svetainėje. Rezoliucinė žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo
dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje,
kurioje žurnalistų etikos inspektorius nustatė pažeidimą.
4.
Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios
informacijos rengėjų ir skleidėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų
informaciją, būtiną Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos funkcijoms
atlikti.
5. Prie žurnalistų
etikos inspektoriaus veikia grupė ekspertų, kurie teikia išvadas dėl spaudos
leidinių, audiovizualinių kūrinių, radijo ir
televizijos programų ar laidų, interneto svetainių ar kitų visuomenės
informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir
(ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms. Ekspertų grupės sudėtį
tvirtina žurnalistų etikos inspektorius. Ekspertai atsako už savo išvados
teisingumą. Ekspertų grupė veikia pagal žurnalistų etikos inspektoriaus
patvirtintą darbo reglamentą ir yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.
6.
Žurnalistų etikos inspektorius kartą per metus atsiskaito Seimui už savo ir
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklą.
VI
SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ
TEISĖS
AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA
51 straipsnis. Viešosios informacijos
rengėjų, skleidėjų ir pareigūnų atsakomybė
1. Už šio ir
kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių
viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos
viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas.
2.
Už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio
ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas.
3.
Informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjai už informacinės visuomenės
informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų
įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
54 straipsnis. Redakcinės atsakomybės netaikymas ir
atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios informacijos
rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už
tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos
šaltinį ir ji buvo:
1) pateikta
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,
profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai
paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai
pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir
kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų
teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir
informaciją paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau
paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija
nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones;
4) paskelbta
tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios
televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų,
nesusijusių su viešosios informacijos rengėju;
5) paskelbta
specialioje rinkimų programoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos
rengėjas;
6) paskelbta
neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose;
7) pateikta kaip
nuomonė, komentaras ar vertinimas.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios
informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
visuomenės
informavimo
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1989 m.
spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir
kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų
transliavimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL
2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 224) su
paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2007/65/EB (OL 2007 L 332, p. 27).
2. 1998 m.
liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB, iš dalies
keičianti Direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius
standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL 2004 m. specialusis leidimas,
13 skyrius, 21 tomas, p. 8).
3. 2004 m.
spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl
nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą,
bendradarbiavimo (OL 2004 L 364, p. 1).
Priedo pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1507,
96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-22,
96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-101,
97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-402,
97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-427,
97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-614,
98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1308,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,
Nr.30-829 (00.04.12)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2272 (2000 09 07)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.
Kol
bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios
informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,
protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37,
38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
113-3619 (2000 12 30)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-561,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-953,
2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-972,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1487,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin.,
2000, Nr. 89-2741)
ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1853,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 23, 24, 29, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 47, 48, 49, 51,
53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 25, 41 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS
GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56 STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2396,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4436 (2004-08-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-752, 2006-07-11,
Žin., 2006, Nr. 82-3254 (2006-07-27)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1696,
2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 28, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 27(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo 1 ir 2 straipsniai įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-348,
2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 46, 49 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1
straipsnis ir šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto 50 straipsnio 1 dalies 8
punktas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47,
48, 49, 50, 52, 54 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(1),
34(2), 40(1) STRAIPSNIAIS IR NAUJU TREČIUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo 19 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 401
straipsnio nuostatos taikomos programoms, sukurtoms po 2009 m. gruodžio
19 d.
Šio
įstatymo 19 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 401 straipsnio
2 dalies 4 punktas taikomas ne visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjo arba su juo susijusios bendrovės sukurtoms arba
užsakytoms sukurti programoms nuo 2012 m. gruodžio 31 d.
Šio
įstatymo atitaisymas
skelbtas: Žin., 2010, Nr. 130 (2010-11-06)
Šio įstatymo
baigiamosios nuostatos pakeistos:
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1453,
2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3796 (2011-06-30)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39,
40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO
PAPILDYMO 34(1), 34(2), 40(1) STRAIPSNIAIS IR NAUJU TREČIUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMO
32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1048, 2010-09-30,
Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
2, 22, 24, 27, 27(1), 33, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio
55 straipsnis.
Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios
informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos
paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:
1) pateikta
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų,
profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar kitų asmenų
oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai
pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose,
mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas
neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių
organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;
3)
anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši
informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbta
tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios
informacijos rengėjui;
5) paskelbta
specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos
rengėjas;
6) paskelbta
neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, užsakomuosiuose straipsniuose ar
laidose;
7) pateikta kaip
nuomonė, komentaras ar vertinimas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios
informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
3. Viešosios
informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir gavęs
paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo
priemonėje.
53 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos sustabdymas arba
nutraukimas
1. Viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) platintojo, išskyrus transliuotojus ir (ar)
retransliuotojus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu
viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas pažeidžia šio įstatymo 20
straipsnio 1 dalies nuostatas.
2. Priimdamas
sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklos
sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėnesio veiklos sustabdymo
terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip 3 mėnesių – žurnalų
redakcijoms.
3. Viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo
atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs
jo veiklą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
56 straipsnis.
Baigiamosios nuostatos
Lietuvos radijo
ir televizijos komisija, vykdydama šio įstatymo nuostatas dėl licencijavimo
tvarkos, neterminuotų licencijų ir kitų sąlygų, iki 2004 m. gruodžio 31 d. turi
atlikti pataisymus transliuotojams išduotose licencijose.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
visuomenės
informavimo
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAI
1. 1989 m.
spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių
įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi
televizijos programų transliavimu, suderinimo.
2. 1997 m.
birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB, iš dalies
pakeičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių
įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi
televizijos programų transliavimu, suderinimo.
Įstatymas
papildytas priedu:
Nr. IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1507,
96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-22,
96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-101,
97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-402,
97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-427,
97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-614,
98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1308,
99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000,
Nr.30-829 (00.04.12)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2272 (2000 09 07)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.
Kol
bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios
informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam,
protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3215 (2000 11 29)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37,
38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
113-3619 (2000 12 30)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-561,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-953,
2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-972,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1487,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1853,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2176,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 23, 24, 29, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 47, 48, 49, 51,
53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 25, 41 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS
GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56 STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2396, 2004-07-15,
Žin., 2004, Nr. 120-4436 (2004-08-03)
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-10-23,
Žin., 2002, Nr. 104-4675 (2002-10-31)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO IR
14 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušra Bodin (2004-08-03)
aubodi@lrs.lt
46 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – kolegiali
viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija.
2.
Komisiją sudaro 15
narių: po vieną atstovą deleguoja Lietuvos žmogaus
teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios
Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos
radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija,
Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos
žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Nacionalinė
žurnalistų kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų
asociacija, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, Interneto
žiniasklaidos asociacija. Komisijos nariai skiriami trejiems metams.
Organizacijos, kurios deleguoja savo atstovus į Komisiją, ne rečiau kaip kartą
per kalendorinius metus rengia susirinkimus, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip
po tris delegatus iš kiekvienos šių organizacijų. Susirinkimas tvirtina
Komisijos veiklos nuostatus.
3.
Komisijos darbą organizuoja jos pirmininkas. Jį Komisija išsirenka iš savo
narių vieniems metams.
4.
Komisija atlieka šias funkcijas:
1)
rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu;
2)
nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios
informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami
visuomenę;
3)
nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio
ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų.
5. Į
Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.
6.
Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir
kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais
teisės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos
Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos.
7.
Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl
profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose
visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus,
ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo
tvarka. Jei viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl
profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje,
Komisijos sprendimas paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją
programą. Šis sprendimas taip pat paskelbiamas
Komisijos tinklalapyje.
8.
Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai,
nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus
apygardos administracinį teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7
dalyje nustatyta tvarka.
9.
Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos
aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir
kitų administracinių išlaidų finansavimą užtikrina Fondas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1696,
2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)
Nr. XI-348,
2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)
Nr. XI-1049,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6263 (2010-10-18)
52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų
veiklos sustabdymas arba nutraukimas
1. Viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos
programų transliuotojus ir (ar) retransliuotojus, veiklą gali laikinai
sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio
1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Priimdamas
sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos
sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio veiklos
sustabdymo terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip trijų mėnesių –
žurnalų redakcijoms.
3. Viešosios
informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo
atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs
jo veiklą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
53
straipsnis. Žalos atlyginimas
Žala,
atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta
tvarka.
271 straipsnis. Neteko galios
nuo 2012 m. sausio 1 d.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1696,
2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1048,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
Nr. XI-1820,
2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 163-7740 (2011-12-31)
341 straipsnis. Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo laisvė ir
apribojimai
1. Lietuvos Respublikoje
laiduojamas laisvas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
paslaugų priėmimas iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės
erdvės valstybių ir Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų
ratifikavusių Europos valstybių.
2. Užsienyje parengtas radijo ir
(ar) televizijos programas ir (ar) atskiras programas leidžiama transliuoti ir
retransliuoti Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų
nuostatų.
3. Iš Europos
Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos
Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių
transliuojamų ar retransliuojamų televizijos programų laisvas priėmimas
Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai yra visos šios sąlygos:
1) tokios
televizijos programos pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1
dalies 3 punkto ar 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus;
2) šios dalies 1
punkte nurodytas pažeidimas padaromas pakartotinai per 12 mėnesių nuo pirmo
pažeidimo padarymo dienos;
3) Komisija,
gavusi rašytinę kompetentingos institucijos išvadą dėl įtariamo pažeidimo, pranešė
televizijos programų transliuotojui ir Europos Komisijai apie įtariamus
pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie
pažeidimai pasikartos;
4)
konsultuojantis su televizijos programas transliuojančia valstybe ir Europos
Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per 15 dienų nuo šios dalies 3
punkte nurodyto įspėjimo ir tariami pažeidimai daromi toliau.
4. Tais atvejais, kai Lietuvos
Respublikos teisės aktuose nustatyti griežtesni ar išsamesni televizijos
programų transliavimo reikalavimai, negu nustatyti Audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar
Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausantis televizijos
programų transliuotojas transliuoja televizijos programą, kurios visa arba
didžioji dalis skirta Lietuvos Respublikos teritorijai, Komisija kreipiasi į
jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės
erdvės valstybės atsakingą instituciją, kad būtų pasiektas abi valstybes
tenkinantis bet kokios iškeltos problemos sprendimas.
5. Jeigu
Komisija nustato, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju iškeltai
problemai spręsti pasiektų rezultatų nepakanka, o televizijos programų
transliuotojas, kurio programos pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų
reikalavimus, įsisteigė kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos
ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausančioje valstybėje, siekdamas
išvengti griežtesnių nurodytoms sritims keliamų reikalavimų, negu nustatyti
Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, taikomų Lietuvos
Respublikoje įsisteigusiems televizijos programų transliuotojams, Komisija turi
teisę nustatyti tam televizijos programų transliuotojui galimas taikyti objektyviai
būtinas, taikomas nediskriminuojant ir proporcingas tikslams, kurių siekiama,
tinkamas priemones ir jų imtis.
6. Komisija taiko šio straipsnio
5 dalyje nurodytas priemones tik esant visoms šioms aplinkybėms:
1) Komisija yra pranešusi Europos Komisijai ir
Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje įsisteigęs televizijos programų
transliuotojas, apie ketinimą imtis šio straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių,
nurodydama priežastis, kuriomis ji grindžia savo vertinimą;
2) Europos Komisija nusprendžia,
kad numatytos taikyti priemonės suderintos su Europos Sąjungos teise ir kad
vertinimai, kuriuos Komisija atliko pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis imdamasi
šių priemonių, yra tinkamai pagrįsti.
7. Jeigu Europos
Komisija nusprendžia, kad priemonės nesuderinamos su Europos Sąjungos teise,
tai Komisija neturi teisės imtis pasiūlytų priemonių.
8. Užsakomųjų
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo atveju
Komisija gali imtis priemonių, kuriomis ribojamas laisvas naudojimasis
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis, tik kai yra
visos šios aplinkybės:
1) priemonės yra
būtinos siekiant užtikrinti viešąją tvarką, ypač nusikaltimų prevenciją,
tyrimą, atskleidimą ir persekiojimą už juos baudžiamąja tvarka, įskaitant nepilnamečių
apsaugą ir kovą su bet kokiu neapykantos kurstymu dėl rasės, lyties, religinių
įsitikinimų ar tautybės ir atskirų asmenų žmogiškojo orumo žeminimą; taip pat
siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, visuomenės saugumą, įskaitant
valstybės saugumą ir gynybos užtikrinimą, vartotojų, įskaitant investuotojus,
apsaugą;
2) priemonės yra
taikomos užsakomajai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
paslaugai, kuri prieštarauja šios dalies 1 punkte nurodytiems tikslams arba
kelia rimtą ir didelį pavojų, kad šių tikslų nebus paisoma;
3) taikomos
priemonės yra proporcingos šios dalies 1 punkte nurodytiems tikslams;
4) Komisija,
netrukdydama teismo procesui, įskaitant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojo
tyrimo metu atliktus veiksmus, kreipėsi į Europos Sąjungos valstybės narės,
Europos ekonominės erdvės valstybės ar kitos valstybės atsakingas institucijas,
prašydama imtis priemonių, ir šios institucijos tokių priemonių nesiėmė arba
priemonės buvo nepakankamos.
9. Prieš
imdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių ir netrukdydama teismo
procesui, įskaitant ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojo tyrimo metu atliktus
veiksmus, Komisija privalo pranešti Europos Komisijai, Europos Sąjungos
valstybei narei ir Europos ekonominės erdvės valstybei, kurios jurisdikcijai
priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjas, apie ketinimą imtis tokių priemonių. Šios dalies reikalavimai taikomi
tik imantis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių prieš visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją, kuris priklauso
Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės
jurisdikcijai.
10. Skubiu
atveju Komisija gali nesilaikyti šio straipsnio 9 dalies nuostatų. Tokiu atveju
Komisija apie taikomas priemones turi kuo greičiau pranešti Europos Komisijai
ir Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės,
kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugos teikėjas, atsakingai institucijai, taip pat nurodyti
priežastis, kodėl Komisija mano, kad tai yra skubus atvejis. Šios dalies
reikalavimai taikomi tik imantis priemonių prieš visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją, kuris priklauso Europos Sąjungos
valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai.
11. Iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos
ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos
be sienų ratifikavusių Europos valstybių televizijos programų ir (ar) atskirų
programų, ir (ar) katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti
sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių televizijos programos
ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 arba 19
straipsnių reikalavimus. Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir
nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar)
atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Numatomos taikyti priemonės turi būti proporcingos padarytiems pažeidimams.
12. Pagal šio
straipsnio 11 dalį priimtas Komisijos sprendimas dėl televizijos programų ir
(ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo sustabdymo Lietuvos
Respublikos teritorijoje gali būti priimamas tik gavus Vilniaus apygardos
administracinio teismo sankciją.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
342 straipsnis. Informacija apie visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją
Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai privalo sudaryti
paslaugų gavėjams galimybę nesudėtingu būdu, tiesiogiai ir nuolat Komisijos
nustatyta tvarka gauti šią informaciją:
1) visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pavadinimą;
2) buveinės
adresą, kuriuo visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas yra įsisteigęs;
3) visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo duomenis, įskaitant
jo elektroninio pašto adresą ar interneto svetainės adresą, pagal kuriuos į jį
galima greitai, tiesiogiai ir veiksmingai kreiptis;
4) veiklos
reglamentavimo ir savitvarkos institucijų pavadinimą, adresą ir telefoną.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
35
straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas
1.
Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas privalo
saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių, audiovizualinius kūrinius ir
transliuotų radijo ir (ar) televizijos programų įrašus ne trumpiau kaip vienus
metus nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai netaikomi informacinės
visuomenės informavimo priemonėms, tačiau jų valdytojai turi Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi užtikrinti, kad
informacija apie turinio tvarkymą bus saugoma iki vienų metų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
402 straipsnis. Užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų registracija
Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjai, prieš pradėdami teikti užsakomąsias visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, privalo registruotis
Komisijoje jos nustatyta tvarka.
403 straipsnis. Nepilnamečių
apsauga teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugas
Užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai teisės aktų
nustatyta tvarka privalo užtikrinti, kad užsakomosios visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugos, kurios galėtų daryti neigiamą poveikį nepilnamečių
psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, būtų
teikiamos tik tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog nepilnamečiai tokių
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
negalėtų klausytis ar žiūrėti be už nepilnamečių priežiūrą ar ugdymą atsakingų
asmenų kontrolės.
404 straipsnis. Europos kūrinių
skatinimas teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugas
1. Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai pagal galimybes
jiems priimtinomis priemonėmis skatina kurti Europos kūrinius ir su jais
susipažinti.
2. Vykdydami šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip
pusė programų užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
kataloge būtų Europos kūriniai.
KETVIRTASIS
skirsnis
Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir SKLEIDĖJŲ
pareigos IR atsakomybė
Skirsnio pernumeravimas:
Nr. XI-1046,
2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
2011-12-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 44, 3
2011-08-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2011-06-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 342, 26,
2010-10-18
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 21, 3
2009-07-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 45, 26, 4
2008-07-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 17, 45, 2
2006-09-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 56, 1
2004-07-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 56, 54, 4
2004-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 56, 16, 3
2003-11-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 11, 4
2003-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 4
2002-10-23
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 1
2002-06-20
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 11
2002-06-13
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 42, 3
2001-10-18
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 38, 4
2000-12-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 47, 3
2000-11-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 11
2000-08-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 3
2000-03-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 15, 19, 2
1999-07-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1998-01-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1997-09-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1997-07-03
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 15, 19, 2
1997-01-23
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 3
1996-12-05
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 24
1996-08-22
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — versión orig
originali versija
Tekstas šią datą