LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas
67 versijos
· 1996-07-02
2024-11-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 49
2024-10-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6, 39
2024-10-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 341
2024-06-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 6
2024-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 50
2024-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 461,
2023-06-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 461, 31,
2023-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 27, 54, 2
2023-04-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 24, 2
2022-09-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 341, 6, 5
2022-05-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 54
2022-04-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 50, 28
2021-12-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6
2021-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 2, 6
2021-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 34
2021-02-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 401,
2020-01-17
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 48
2019-11-14
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 50
2019-11-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 24
2019-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 34
2019-05-08
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 341, 6, 5
2019-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 39
2019-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 47, 2
2018-09-20
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 22
2018-07-16
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 54, 49
2018-04-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 6, 49
2018-03-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 6, 33
2018-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 341,
2017-12-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6
2017-11-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 34, 2, 6
2017-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 50
2016-12-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 47, 6, 28
2016-01-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 39
2016-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 22
2015-10-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2015-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 6, 20
2015-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 461,
2014-07-19
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2013-11-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 42, 31, 3
2012-11-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 42, 3
2012-06-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 36, 4
2011-12-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 44, 3
2011-08-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 31, 3
2011-06-30
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 342, 26,
2010-10-18
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 21, 3
2009-07-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 45, 26, 4
2008-07-31
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 17, 45, 2
2006-09-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 56, 1
2004-07-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 56, 54, 4
2004-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 56, 16, 3
2003-11-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 11, 4
2003-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 4
2002-10-23
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 1
2002-06-20
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 11
2002-06-13
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 42, 3
2001-10-18
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 44, 38, 4
2000-12-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 31, 47, 3
2000-11-21
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 11
2000-08-29
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 3
2000-03-28
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 15, 19, 2
1999-07-07
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1998-01-15
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1997-09-25
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — art. 17
1997-07-03
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 15, 19, 2
1997-01-23
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 19, 16, 3
Pakeitimai 1997-01-23
@@ -2,55 +2,55 @@
Redagavo: Ramun? L??ait? (1996
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1996.12.13)
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.02.06)
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30
STRAIPSNIO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971
(96.08.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29
STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848
(96.12.14)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232
(97.02.07)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO
VISUOMENĖS
INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS
@@ -58,1947 +58,1213 @@
Vilnius
(Žin., 1996, Nr.71-1706)
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato viešosios informacijos gavimo,
parengimo,
platinimo tvarką ir viešosios informacijos rengėjų,
platintojų,
jų savininkų ir žurnalistų teises ir atsakomybę.
2 straipsnis. Sąvokos ir apibrėžimai
1. Visuomenės informavimas - veikla, kuria visų žiniai
siekiama
pateikti bet kurio visuomenės nario turimą
informaciją
apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą, tautos ir
pasaulio
žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.
2. Visuomenės informavimo priemonė - knyga, laikraštis,
žurnalas,
biuletenis ar kitas leidinys, televizijos, radijo
programa,
kino ar kita garso ir vaizdo studijos produkcija,
informacijos
agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis
platinamas
pranešimas. Visuomenės informavimo priemonėms
netaikomi
reikalavimai, kurie keliami valstybės institucijų
leidžiamiems
teisės aktams, taip pat leidiniams, kurių tiražas
mažesnis
kaip 100 egzempliorių, techniniams ir tarnybiniams
dokumentams,
vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko
neviršijantiems
neperiodiniams reklamos leidiniams.
3. Viešoji informacija - informacija, skirta viešam
platinimui.
4. Viešosios informacijos rengėjas - leidykla, radijo,
televizijos
stotis, kino, garso, vaizdo studija, agentūra,
redakcija
ar kitas ūkio subjektas, renkantis ir rengiantis
informaciją
visuomenei.
5. Viešosios informacijos platintojas - ūkio subjektas,
pardavinėjantis,
transliuojantis ar kitais būdais platinantis
informaciją
visuomenei.
6. Viešosios informacijos rengėjo (platintojo) savininkas
-
juridinis arba fizinis asmuo, nuosavybės teise vienas arba
su
kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis valdantis
informacijos
visuomenei rengėją (platintoją).
7. Radijo, televizijos stotis - viešosios informacijos
rengėjas
arba rengėjas ir platintojas, rengiantis ir
nuosavybės
teise sau priklausančiais ar nuomojamais
įrenginiais
transliuojantis arba retransliuojantis radijo,
televizijos
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šis įstatymas nustato
viešosios informacijos gavimo, parengimo, platinimo tvarką ir viešosios
informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų ir žurnalistų teises ir
atsakomybę.
2 straipsnis. Sąvokos
ir apibrėžimai
1. Visuomenės
informavimas - veikla, kuria visų žiniai siekiama pateikti bet kurio
visuomenės nario turimą informaciją apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą,
tautos ir pasaulio žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.
2. Visuomenės
informavimo priemonė - knyga, laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas
leidinys, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijos
produkcija, informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis
platinamas pranešimas. Visuomenės informavimo priemonėms netaikomi
reikalavimai, kurie keliami valstybės institucijų leidžiamiems teisės aktams,
taip pat leidiniams, kurių tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių, techniniams
ir tarnybiniams dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko
neviršijantiems neperiodiniams reklamos leidiniams.
3. Viešoji informacija
- informacija, skirta viešam platinimui.
4. Viešosios
informacijos rengėjas - leidykla, radijo, televizijos stotis, kino, garso,
vaizdo studija, agentūra, redakcija ar kitas ūkio subjektas, renkantis ir
rengiantis informaciją visuomenei.
5. Viešosios
informacijos platintojas - ūkio subjektas, pardavinėjantis, transliuojantis ar
kitais būdais platinantis informaciją visuomenei.
6. Viešosios
informacijos rengėjo (platintojo) savininkas - juridinis arba fizinis asmuo,
nuosavybės teise vienas arba su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis
valdantis informacijos visuomenei rengėją (platintoją).
7. Radijo, televizijos
stotis - viešosios informacijos rengėjas arba rengėjas ir platintojas,
rengiantis ir nuosavybės teise sau priklausančiais ar nuomojamais
įrenginiais transliuojantis arba retransliuojantis radijo, televizijos
programas.
8. Kabelinė televizija, radijas - televizijos, radijo
stotis,
transliuojanti arba retransliuojanti radijo,
televizijos
programas kabelinėmis priemonėmis.
9. Žurnalistas - asmuo, kuris renka, rašo, redaguoja ar
kitaip
rengia medžiagą viešosios informacijos rengėjui savo
iniciatyva
arba pagal sutartį ar jo įpareigotas arba yra
žurnalistų
profesinio susivienijimo narys.
10. Programa - radijo arba televizijos stoties
transliuojamų
laidų visuma.
11. Laida - radijo arba televizijos stoties programos
dalis,
dažniausiai turinti savo pavadinimą, transliavimo
laiką,
autorius ir vedėjus.
12. Reklama - viešas skelbimas, skatinantis pirkti,
parduoti,
nuomoti ar siūlantis paslaugą.
13. Rėmimas - fizinio ar juridinio asmens dalyvavimas
finansuojant
viešosios informacijos rengėjus bei siekiant
pagarsinti
savo vardą, prekės ženklą ar įvaizdį.
14. Žinia - faktų ir duomenų skelbimas, grindžiamas
tiesa,
kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo
priemonėmis.
15. Nuomonė - visuomenės informavimo priemonių, leidėjų
bei
žurnalistų skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie
žinias,
susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei negali būti
taikomi
tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais.
16. Valstybės paslaptis - Valstybės paslapčių ir jų
apsaugos
įstatymo reglamentuojamos žinios.
17. Tarnybinė paslaptis - įstatymų reglamentuojama
tardymo
organų operatyvinės veiklos, nacionalinio saugumo
tarnybų,
Vidaus reikalų ministerijos, krašto apsaugos organų
informacija.
18. Komercinė paslaptis - įstatymų reglamentuojama ūkinių
subjektų
veiklos paslaptis.
19. Asmens sveikatos (medicininė) paslaptis - Sveikatos
sistemos
įstatymo reglamentuojamos žinios apie asmens
sveikatą.
8. Kabelinė
televizija, radijas - televizijos, radijo stotis, transliuojanti arba
retransliuojanti radijo, televizijos programas kabelinėmis priemonėmis.
9. Žurnalistas - asmuo,
kuris renka, rašo, redaguoja ar kitaip rengia medžiagą viešosios informacijos
rengėjui savo iniciatyva arba pagal sutartį ar jo įpareigotas arba yra
žurnalistų profesinio susivienijimo narys.
10. Programa -
radijo arba televizijos stoties transliuojamų laidų visuma.
11. Laida - radijo
arba televizijos stoties programos dalis, dažniausiai turinti savo pavadinimą,
transliavimo laiką, autorius ir vedėjus.
12. Reklama - viešas
skelbimas, skatinantis pirkti, parduoti, nuomoti ar siūlantis paslaugą.
13. Rėmimas - fizinio
ar juridinio asmens dalyvavimas finansuojant viešosios informacijos rengėjus
bei siekiant pagarsinti savo vardą, prekės ženklą ar įvaizdį.
14. Žinia - faktų ir
duomenų skelbimas, grindžiamas tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei
įrodymo priemonėmis.
15. Nuomonė -
visuomenės informavimo priemonių, leidėjų bei žurnalistų skelbiamos mintys,
vertinimai bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei
negali būti taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais.
16. Valstybės
paslaptis - Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo reglamentuojamos
žinios.
17. Tarnybinė
paslaptis - įstatymų reglamentuojama tardymo organų operatyvinės veiklos,
nacionalinio saugumo tarnybų, Vidaus reikalų ministerijos, krašto apsaugos
organų informacija.
18. Komercinė
paslaptis - įstatymų reglamentuojama ūkinių subjektų veiklos paslaptis.
19. Asmens sveikatos
(medicininė) paslaptis - Sveikatos sistemos įstatymo reglamentuojamos žinios
apie asmens sveikatą.
II SKYRIUS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO PAGRINDAI
3 straipsnis. Visuomenės informavimo laisvė
1. Žmogus turi teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir
skleisti
informaciją bei idėjas, tačiau ši teisė negali
varžyti
kitų žmonių teisių ir laisvių.
2. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti
informaciją
negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu,
jei
tai būtina apsaugoti žmogaus teises, sveikatą, garbę ir
orumą,
privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę
santvarką.
3. Valstybės pareigūnai už trukdymą skleisti žinias
visuomenės
informavimo priemonėmis bei neteisėtą atsisakymą
suteikti
informaciją viešosios informacijos rengėjams ir
žurnalistams
atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
4. Monopolizuoti visuomenės informavimo priemones
draudžiama.
5. Visuomenės informavimo priemonių cenzūra draudžiama.
4 straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo
principai
1. Viešosios informacijos rengėjai, platintojai,
žurnalistai
savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija
ir įstatymais, taip pat humanizmo, lygybės,
pakantos,
pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos
ir
sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų
profesinės
etikos normų, padeda plėtoti demokratiją,
visuomenės
atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir
valstybės
pažangą, stiprina nepriklausomybę, ugdo tautinę
kultūrą
ir dorovę.
2. Viešoji informacija turi būti pateikiama teisingai,
tiksliai
ir nešališkai.
3. Neleidžiama persekioti viešosios informacijos rengėjo,
platintojo,
jų savininko ar žurnalisto už paskelbtą
informaciją,
tačiau už šio įstatymo pažeidimus jie atsako
įstatymų
nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką viešosios
informacijos
rengėjui, platintojui, jų savininkui ar
žurnalistui
verčiant neteisingai atspindėti įvykius, faktus.
Parama
viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų
savininkui,
žurnalistui gali būti teikiama tik pagal Labdaros
ir
paramos įstatymą bei kitus įstatymus.
4. Viešosios informacijos rengėjo, platintojo ir jų
savininkų
santykiai reglamentuojami šio ir kitų įstatymų,
norminių
aktų ir šalių susitarimu.
5. Žurnalistikos, mokslo, literatūros bei kitus meno
kūrinius
viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir
žurnalistai
naudoja vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
3 straipsnis.
Visuomenės informavimo laisvė
1. Žmogus turi teisę
nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau ši teisė
negali varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
2. Laisvė reikšti
įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip
tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus teises, sveikatą, garbę ir
orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką.
3. Valstybės
pareigūnai už trukdymą skleisti žinias visuomenės informavimo priemonėmis bei
neteisėtą atsisakymą suteikti informaciją viešosios informacijos rengėjams ir
žurnalistams atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
4. Monopolizuoti
visuomenės informavimo priemones draudžiama.
5. Visuomenės
informavimo priemonių cenzūra draudžiama.
4 straipsnis.
Pagrindiniai visuomenės informavimo principai
1. Viešosios
informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, taip pat humanizmo, lygybės,
pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę,
nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės etikos normų, padeda
plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir
valstybės pažangą, stiprina nepriklausomybę, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.
2. Viešoji informacija
turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
3. Neleidžiama
persekioti viešosios informacijos rengėjo, platintojo, jų savininko ar
žurnalisto už paskelbtą informaciją, tačiau už šio įstatymo pažeidimus jie
atsako įstatymų nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką viešosios
informacijos rengėjui, platintojui, jų savininkui ar žurnalistui verčiant
neteisingai atspindėti įvykius, faktus. Parama viešosios informacijos
rengėjui, platintojui, jų savininkui, žurnalistui gali būti teikiama tik pagal
Labdaros ir paramos įstatymą bei kitus įstatymus.
4. Viešosios
informacijos rengėjo, platintojo ir jų savininkų santykiai reglamentuojami šio
ir kitų įstatymų, norminių aktų ir šalių susitarimu.
5. Žurnalistikos,
mokslo, literatūros bei kitus meno kūrinius viešosios informacijos rengėjai,
platintojai ir žurnalistai naudoja vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
įstatymais.
5 straipsnis. Visuomenės informavimo laisvės teisinis
ribojimas
1. Visuomenės informavimo laisvė negali būti ribojama
kitaip,
kaip tik įstatymais, kurie nustato:
1) valstybinę paslaptį ir jos apsaugą;
2) tarnybinę paslaptį ir jos apsaugą;
3) komercinę paslaptį ir jos apsaugą;
4) asmens sveikatos (medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;
5) asmens teisių, jo privataus gyvenimo apsaugą.
2. Vyriausybė, ministerijos, kitos valstybės institucijos
ir
savivaldybės neturi teisės savo teisės aktais siaurinti
visuomenės
informavimo laisvės. Vyriausybės, ministerijų, kitų
valstybės
institucijų, savivaldybių teisės aktų nuostatos,
kurios
siaurina visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą
šio
ir kitų įstatymų, negalioja.
3. Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu
gali
nustatyti viešosios informacijos rengėjų veiklos
ribojimus,
būtinus piliečių bei visuomenės interesų apsaugai.
4. Stichinių ar gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar
epidemijų,
karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios
informacijos
rengėjai privalo nemokamai ir operatyviai skelbti
oficialius
valstybinius pranešimus.
6 straipsnis. Teisė gauti informaciją
1. Kiekvienas žmogus Lietuvos Respublikoje turi teisę
susipažinti
su visais valstybės ar savivaldybių valdžios ir
valdymo
institucijų bei kitų biudžetinių organizacijų
oficialiais
dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami
įstatymų
5 straipsnis.
Visuomenės informavimo laisvės teisinis ribojimas
1. Visuomenės
informavimo laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymais, kurie
nustato:
1) valstybinę paslaptį
ir jos apsaugą;
2) tarnybinę paslaptį
ir jos apsaugą;
3) komercinę paslaptį
ir jos apsaugą;
4) asmens sveikatos
(medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;
5) asmens teisių, jo
privataus gyvenimo apsaugą.
2. Vyriausybė,
ministerijos, kitos valstybės institucijos ir savivaldybės neturi teisės savo
teisės aktais siaurinti visuomenės informavimo laisvės. Vyriausybės, ministerijų,
kitų valstybės institucijų, savivaldybių teisės aktų nuostatos, kurios siaurina
visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą šio ir kitų įstatymų, negalioja.
3. Seimas karo ar
nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios
informacijos rengėjų veiklos ribojimus, būtinus piliečių bei visuomenės
interesų apsaugai.
4. Stichinių ar
gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios
padėties atveju viešosios informacijos rengėjai privalo nemokamai ir
operatyviai skelbti oficialius valstybinius pranešimus.
6 straipsnis. Teisė
gauti informaciją
1. Kiekvienas žmogus
Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais valstybės ar
savivaldybių valdžios ir valdymo institucijų bei kitų biudžetinių
organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami įstatymų
nustatyta tvarka.
2. Valstybės pareigūnai, atsisakydami teikti informaciją
viešosios
informacijos rengėjui (jo atstovui), ne vėliau kaip
kitą
darbo dieną apie tai praneša jam raštu, nurodydami
atsisakymo
priežastį.
3. Valstybės pareigūnų atsakomybę už nepagrįstą
atsisakymą
teikti informaciją arba neteisingos informacijos
teikimą
nustato įstatymai.
4. Politinės partijos, politinės ir visuomeninės,
profsąjungų
bei kitos organizacijos savo įstatų nustatyta
tvarka
teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams
oficialią
informaciją apie jų atstovaujamų organizacijų
veiklą,
išskyrus tai, kas neskelbtina pagal Lietuvos
Respublikos
įstatymus.
7 straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis
Viešosios informacijos rengėjas, jo savininkas ar
žurnalistas
neprivalo nurodyti informacijos šaltinio ir be
asmens
sutikimo neturi teisės nurodyti ją pateikusio asmens
vardo,
pavardės bei kitų duomenų. Viešosios informacijos
rengėjas,
jo savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą,
atsako
pagal įstatymus, išskyrus atvejus, kai suteikta
informacija
buvo neteisinga.
8 straipsnis. Neskelbtina informacija
1. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama:
1) raginti prievarta keisti Lietuvos Respublikos
konstitucinę
santvarką;
2) kėsintis į Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą;
3) kurstyti karą, tautinę, rasinę, religinę nesantaiką.
2. Neleidžiama platinti žinomai tikrovės neatitinkančios
informacijos,
šmeižiančios, įžeidžiančios, žeminančios žmogaus
garbę
ir orumą. Informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą
galima
skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais atvejais, kai
informacijos
paskelbimas nedaro žalos asmeniui, arba kai
informacija
padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar
nusikaltimus,
taip pat kai informacija yra pateikiama
nagrinėjant
bylą atvirame teismo procese.
3. Valstybės institucijų pareigūnai, valdininkai ar kiti
visuomeninėje
bei politinėje veikloje dalyvaujantys asmenys
taip
pat turi teisę į privataus gyvenimo apsaugą, išskyrus
atvejus,
kai jų privatus gyvenimas gali turėti įtakos
visuomenei
.
4.
Neleidžiama platinti pornografijos.
5. Jeigu nesilaikoma šio straipsnio reikalavimų,
kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis, valstybės valdžios
ar
valdymo institucijos, kitos organizacijos įstatymų
nustatyta
tvarka turi teisę kreiptis į teismą.
9 straipsnis. Teisė ginti informacijos laisvę
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę
apskųsti
teismui valdžios ir valdymo institucijų bei kitų
organizacijų
sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie pažeidžia
ar
siaurina informacijos laisvę.
10 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė
už
skleidžiamą informaciją
Kiekvieno viešosios informacijos rengėjo savininkas
privalo
paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių,
laidos
vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo
priemonės
turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo
parengti
ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai
paskelbti
ir jų laikytis. Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi
būti
reglamentuoti viešosios informacijos rengėjų ir asmenų,
besiverčiančių
visuomenės informavimo veikla, tarnybinės
pareigos
bei pavaldumas, tarpusavio santykiai bei
skleidžiančiojo
informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės
varžymo.
11 straipsnis. Kalba, kuria teikiama viešoji informacija
1. Viešoji informacija rengiama ir teikiama bei platinama
valstybine
ar kuria kita kalba remiantis Valstybinės kalbos
įstatymo
nuostatomis.
2. Viešosios informacijos rengėjai privalo rūpintis
kalbos
kultūra.
2. Valstybės
pareigūnai, atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos rengėjui (jo
atstovui), ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam raštu,
nurodydami atsisakymo priežastį.
3. Valstybės
pareigūnų atsakomybę už nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją arba
neteisingos informacijos teikimą nustato įstatymai.
4. Politinės
partijos, politinės ir visuomeninės, profsąjungų bei kitos organizacijos savo
įstatų nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams
oficialią informaciją apie jų atstovaujamų organizacijų veiklą, išskyrus
tai, kas neskelbtina pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
7 straipsnis.
Informacijos šaltinio paslaptis
Viešosios
informacijos rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas neprivalo nurodyti
informacijos šaltinio ir be asmens sutikimo neturi teisės nurodyti ją
pateikusio asmens vardo, pavardės bei kitų duomenų. Viešosios informacijos
rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą, atsako pagal
įstatymus, išskyrus atvejus, kai suteikta informacija buvo neteisinga.
8 straipsnis.
Neskelbtina informacija
1. Visuomenės
informavimo priemonėse draudžiama:
1) raginti
prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;
2) kėsintis į Lietuvos
Respublikos teritorinį vientisumą;
3) kurstyti karą,
tautinę, rasinę, religinę nesantaiką.
2. Neleidžiama
platinti žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos, šmeižiančios,
įžeidžiančios, žeminančios žmogaus garbę ir orumą. Informaciją apie privatų
žmogaus gyvenimą galima skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais atvejais, kai
informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui, arba kai informacija padeda
atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikaltimus, taip pat kai informacija
yra pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese.
3. Valstybės
institucijų pareigūnai, valdininkai ar kiti visuomeninėje bei politinėje
veikloje dalyvaujantys asmenys taip pat turi teisę į privataus gyvenimo
apsaugą, išskyrus atvejus, kai jų privatus gyvenimas gali turėti įtakos
visuomenei .
4. Neleidžiama
platinti pornografijos.
5. Jeigu nesilaikoma
šio straipsnio reikalavimų, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis,
valstybės valdžios ar valdymo institucijos, kitos organizacijos įstatymų
nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą.
9 straipsnis. Teisė
ginti informacijos laisvę
Kiekvienas Lietuvos
Respublikos pilietis turi teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo
institucijų bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie
pažeidžia ar siaurina informacijos laisvę.
10 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė už skleidžiamą informaciją
Kiekvieno viešosios
informacijos rengėjo savininkas privalo paskirti asmenį (vyriausiąjį
redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės
informavimo priemonės turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo parengti
ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai paskelbti ir jų laikytis.
Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi būti reglamentuoti viešosios informacijos
rengėjų ir asmenų, besiverčiančių visuomenės informavimo veikla, tarnybinės
pareigos bei pavaldumas, tarpusavio santykiai bei skleidžiančiojo
informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.
11 straipsnis. Kalba,
kuria teikiama viešoji informacija
1. Viešoji informacija
rengiama ir teikiama bei platinama valstybine ar kuria kita kalba remiantis
Valstybinės kalbos įstatymo nuostatomis.
2. Viešosios
informacijos rengėjai privalo rūpintis kalbos kultūra.
III SKYRIUS
VALSTYBĖS ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ
12 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir
valdymo
institucijų pareigos saugant informacijos laisvę
1. Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo
institucijos
privalo užtikrinti savo veiklos viešumą
kiekvienam
Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui.
2. Visa mokesčių mokėtojų lėšomis sukuriama oficiali
informacija
yra nemokama. Valstybės ir savivaldybių, valdžios
ir
valdymo institucijos gali imti papildomą mokestį tik už
paslaugas
ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui
ar
viešosios informacijos rengėjui padauginimu ar kitokia
asmeniui
ar viešosios informacijos rengėjui reikalinga
paslauga.
3. Oficialios valstybės ir savivaldybių, valdžios ir
valdymo
institucijų bei kitų biudžetinių organizacijų
informacijos
registravimo bei pateikimo žmonėms ar viešosios
informacijos
rengėjams tvarką, vienodą visoje Lietuvos
Respublikos
teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir
savivaldybės,
valdžios ir valdymo institucijų bei biudžetinių
organizacijų
pareigūnai atsisako pateikti oficialią
informaciją
arba pateikia neteisingą, tokie jų veiksmai
užtraukia
atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,
taip
pat jie gali būti apskundžiami teismui.
4. Niekas negali būti verčiamas platinti valstybės ir
savivaldybių,
valdžios ir valdymo institucijų bei kitų įstaigų
informaciją,
išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisė gauti
informaciją
apie save
Valstybės valdžios ir valdymo institucijos privalo
Vyriausybės
nustatyta tvarka teikti Lietuvos Respublikos
piliečiams
šių įstaigų turimą informaciją apie juos. Už šių
pareigų
nevykdymą oficialūs pareigūnai atsako įstatymų
nustatyta
VALSTYBĖS
ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ
12 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų pareigos
saugant informacijos laisvę
1. Valstybės ir
savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijos privalo užtikrinti savo
veiklos viešumą kiekvienam Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui.
2. Visa mokesčių
mokėtojų lėšomis sukuriama oficiali informacija yra nemokama. Valstybės ir
savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijos gali imti papildomą mokestį tik
už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui ar viešosios
informacijos rengėjui padauginimu ar kitokia asmeniui ar viešosios
informacijos rengėjui reikalinga paslauga.
3. Oficialios
valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų bei kitų
biudžetinių organizacijų informacijos registravimo bei pateikimo žmonėms ar
viešosios informacijos rengėjams tvarką, vienodą visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir savivaldybės, valdžios ir
valdymo institucijų bei biudžetinių organizacijų pareigūnai atsisako
pateikti oficialią informaciją arba pateikia neteisingą, tokie jų veiksmai
užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat jie gali
būti apskundžiami teismui.
4. Niekas negali būti
verčiamas platinti valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų
bei kitų įstaigų informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
13 straipsnis.
Lietuvos Respublikos piliečių teisė gauti informaciją apie save
Valstybės valdžios ir
valdymo institucijos privalo Vyriausybės nustatyta tvarka teikti Lietuvos
Respublikos piliečiams šių įstaigų turimą informaciją apie juos. Už šių
pareigų nevykdymą oficialūs pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
14 straipsnis.
Valstybės atsakomybė apsaugant piliečių teisę vertinti valstybės
institucijų ar pareigūnų darbą
Lietuvos Respublikos
nuolatiniai gyventojai turi teisę viešai kritikuoti valstybės įstaigų ar
pareigūnų darbą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Už šio
straipsnio pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.
15 straipsnis.
Visuomenės informavimo priemonių cenzūros draudimas
Visuomenės informavimo
priemonių cenzūra draudžiama. Cenzūra užtraukia atsakomybę įstatymų nustatyta
tvarka.
14 straipsnis. Valstybės atsakomybė apsaugant piliečių
teisę
vertinti valstybės institucijų ar pareigūnų darbą
Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai turi teisę
viešai
kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą.
Lietuvos
Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Už šio
straipsnio
pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Visuomenės informavimo priemonių cenzūros
draudimas
Visuomenės informavimo priemonių cenzūra draudžiama.
Cenzūra
užtraukia atsakomybę įstatymų nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Antimonopoliniai principai
1. Valstybė, jos institucijos, valstybės ar ne valstybės
įmonės,
organizacijos ar asmenys negali turėti viešosios
informacijos
monopolio nei jos rengimo, nei platinimo srityse.
2. Valstybė sudaro vienodas ekonomines ir technines
sąlygas
viešosios informacijos rengėjų ir platintojų (išskyrus
smurtinio
bei erotinio pobūdžio produkcijos gamintojus)
lygiateisei
konkurencijai. Valstybė prižiūri ir reguliuoja,
kad
nė vienas Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo
neužimtų
monopolinės padėties viešosios informacijos rengėjų
ar
platintojų arba kurios nors atskiros jų rūšies rinkoje.
3. Monopolinę padėtį visuomenės informavimo rinkoje
apibrėžia
Konkurencijos įstatymas.
4. Valstybė rūpinasi investicijomis viešosios
informacijos
rengimo ir platinimo srityje. Investavimo iš
užsienio
visuomenės informavimo rinkoje tvarką nustato
Užsienio
kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas.
17 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos
rengėjams
ir platintojams
Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę,
šviečiamąją
veiklą. Valstybės finansinė parama viešosios
informacijos
rengėjams yra teikiama tik per Spaudos, radijo ir
televizijos
rėmimo fondą. Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto
kasmet
skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir mokesčių
lengvatos
teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir
televizijos
rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų, viešosios
informacijos
rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų
atstovų
susirinkimas, kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos
leidėjų
asociacija, Radijo ir televizijos asociacija,
Kabelinės
televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga
ir
Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų
deleguoja
į susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas
laikomas
įvykusiu, jei jame dalyvavo ne mažiau kaip du
trečdaliai
delegatų. Sprendimai priimami paprasta balsų
dauguma.
Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus
nustato
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba.
Taryba
pateikia ataskaitą Seimui apie lėšų, gautų iš biudžeto,
paskirstymą.
16 straipsnis.
Antimonopoliniai principai
1. Valstybė, jos
institucijos, valstybės ar ne valstybės įmonės, organizacijos ar asmenys negali
turėti viešosios informacijos monopolio nei jos rengimo, nei platinimo srityse.
2. Valstybė sudaro
vienodas ekonomines ir technines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų (išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos gamintojus)
lygiateisei konkurencijai. Valstybė prižiūri ir reguliuoja, kad nė vienas
Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo neužimtų monopolinės padėties
viešosios informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros jų
rūšies rinkoje.
3. Monopolinę padėtį
visuomenės informavimo rinkoje apibrėžia Konkurencijos įstatymas.
4. Valstybė
rūpinasi investicijomis viešosios informacijos rengimo ir platinimo srityje.
Investavimo iš užsienio visuomenės informavimo rinkoje tvarką nustato
Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas.
17 straipsnis. Valstybės
parama viešosios informacijos rengėjams ir platintojams
1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų
kultūrinę, šviečiamąją veiklą pagal pateiktas programas. Valstybės finansinė
parama viešosios informacijos rengėjams, išskyrus lėšas jų leidžiamoms knygoms,
kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai, yra teikiama per Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą. Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria
Seimas. Valstybės subsidijos ir mokesčių lengvatos teikiamos be išankstinių
sąlygų. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų,
viešosios informacijos rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų atstovų
susirinkimas, kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija,
Radijo ir televizijos asociacija, Kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos
žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų
deleguoja į susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas laikomas įvykusiu,
jei jame dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai priimami
paprasta balsų dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus nustato
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba. Taryba pateikia ataskaitą
Seimui apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą.
2. Valstybės finansinė parama iš biudžeto knygų
leidybai, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai yra teikiama ir per
Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją pagal ekspertų komisijų,
veikiančių prie šių ministerijų, patvirtintus projektus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232
(97.02.07)
IV SKYRIUS
VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS,
PAREIGOS IR SAVIVALDA
18 straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją ir jos
ribojimai
1. Kiekvienas žmogus turi teisę:
1) rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės
informavimo
priemonėse;
2) nepasirašyti savo parengto darbo, jeigu jo turinys
redakcinio
rengimo metu buvo iškreiptas;
3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso
ir
vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais
fiksuoti
informaciją;
4) publikacijas ar laidas skelbti savo pavarde,
slapyvardžiu
ar anonimiškai.
VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR SAVIVALDA
18 straipsnis. Teisė
rinkti ir skelbti informaciją ir jos ribojimai
1. Kiekvienas žmogus
turi teisę:
1) rinkti
informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;
2) nepasirašyti savo
parengto darbo, jeigu jo turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;
3) užsirašinėti,
fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip
pat kitais būdais fiksuoti informaciją;
4) publikacijas ar
laidas skelbti savo pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.
2. Draudžiama:
1) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo
įrašus
be asmens sutikimo jam priklausančioje valdoje;
2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo
įrašus
uždarų renginių metu be to renginio organizatorių,
turinčių
teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti asmenis reklamai visuomenės
informavimo
priemonėse be jų sutikimo;
4) filmuoti ir fotografuoti asmenis su aiškiais fiziniais
trūkumais
be šių asmenų sutikimo.
3. Šie draudimai netaikomi, kai fiksuojami nusikalstami
veiksmai.
19 straipsnis. Žurnalisto pareigos
1) filmuoti,
fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus be asmens sutikimo jam
priklausančioje valdoje;
2) filmuoti,
fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus uždarų renginių metu be to
renginio organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir
fotografuoti asmenis reklamai visuomenės informavimo priemonėse be jų sutikimo;
4) filmuoti ir
fotografuoti asmenis su aiškiais fiziniais trūkumais be šių asmenų sutikimo.
3. Šie draudimai
netaikomi, kai fiksuojami nusikalstami veiksmai.
19 straipsnis.
Žurnalisto pareigos
Žurnalistas privalo:
1) teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;
2) autorizuoti pirmą kartą skelbiamą informaciją, jeigu
to
pageidauja informaciją pateikęs asmuo;
3) atsisakyti vykdyti viešosios informacijos rengėjo
vadovo
pavedimą, jeigu pavedimas verstų pažeisti įstatymą ar
Lietuvos
žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;
4) laikytis žurnalistų profesinės etikos, gerbti fizinių
ir
juridinių asmenų teises.
20 straipsnis. Paskelbtų žinių paneigimas
1. Fiziniai asmenys turi teisę reikalauti paneigti
paskelbtas
žinias, kurios neatitinka tikrovės ir žemina jų
garbę
bei orumą. Juridiniai asmenys turi teisę reikalauti
paneigti
viešosios informacijos rengėjo apie juos paskelbtas
neatitinkančias
tikrovės žinias.
2. Reikalavime paneigti turi būti tiksliai nurodyta,
kokios
paskelbtos žinios neatitinka tikrovės, kada ir kur jos
buvo
paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai žemina asmens
garbę
ir orumą. Paneigimai, neatitinkantys šios nuostatos
reikalavimo,
taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti
paskelbtas
žinias ne dėl jų esmės, o tik dėl formos, skelbiami
viešosios
informacijos rengėjo nuožiūra.
3. Viešosios informacijos rengėjas, gavęs pagrįstą
reikalavimą
paneigti neatitinkančias tikrovės ar žeminančias
garbę
ir orumą žinias, privalo paskelbti paneigimą be
komentarų,
adekvačioje vietoje artimiausiame savo spaudos
leidinyje,
televizijos ar radijo laidoje. Vėlesnis paneigimas
neatleidžia
viešosios informacijos rengėjo nuo atsakomybės ir
nėra
prielaida bausmei sušvelninti.
21 straipsnis. Žalos atlyginimas
1. Viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs be asmens
sutikimo
žinias apie jo privatų gyvenimą, žeminančias jo garbę
ir
orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus
atvejus),
taip pat paskelbęs žinomai tikrovės neatitinkančias
žinias,
žeminančias asmens garbę ir orumą ir jų nepaneigęs,
atlygina
asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta
tvarka,
tačiau moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti
10000
litų.
2. Viešosios informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta
tvarka
paskelbtas paneigimas ir atsiprašymas teikia pagrindą
teismui
mažinti moralinės žalos atlyginimą arba visiškai nuo
jo
atleisti.
3. Viešosios informacijos rengėjui, paskelbusiam be
asmens
sutikimo žinias, žeminančias jo garbę ir orumą
(išskyrus
šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus atvejus), apie
jo
privatų gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai tikrovės
neatitinkančias
žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, ir
jas
šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei
atsiprašiusiam,
teismas gali priteisti atlyginti padarytą
moralinę
žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos atlyginimo
dydis
1) teikti teisingas,
tikslias ir nešališkas žinias;
2) autorizuoti pirmą
kartą skelbiamą informaciją, jeigu to pageidauja informaciją pateikęs asmuo;
3) atsisakyti vykdyti
viešosios informacijos rengėjo vadovo pavedimą, jeigu pavedimas verstų pažeisti
įstatymą ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;
4) laikytis žurnalistų
profesinės etikos, gerbti fizinių ir juridinių asmenų teises.
20 straipsnis.
Paskelbtų žinių paneigimas
1. Fiziniai asmenys
turi teisę reikalauti paneigti paskelbtas žinias, kurios neatitinka tikrovės ir
žemina jų garbę bei orumą. Juridiniai asmenys turi teisę reikalauti paneigti
viešosios informacijos rengėjo apie juos paskelbtas neatitinkančias tikrovės
žinias.
2. Reikalavime
paneigti turi būti tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios neatitinka
tikrovės, kada ir kur jos buvo paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai
žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimai, neatitinkantys šios nuostatos
reikalavimo, taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti paskelbtas
žinias ne dėl jų esmės, o tik dėl formos, skelbiami viešosios informacijos
rengėjo nuožiūra.
3. Viešosios
informacijos rengėjas, gavęs pagrįstą reikalavimą paneigti neatitinkančias
tikrovės ar žeminančias garbę ir orumą žinias, privalo paskelbti paneigimą be
komentarų, adekvačioje vietoje artimiausiame savo spaudos leidinyje,
televizijos ar radijo laidoje. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios
informacijos rengėjo nuo atsakomybės ir nėra prielaida bausmei sušvelninti.
21 straipsnis. Žalos
atlyginimas
1. Viešosios
informacijos rengėjas, paskelbęs be asmens sutikimo žinias apie jo privatų
gyvenimą, žeminančias jo garbę ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatytus atvejus), taip pat paskelbęs žinomai tikrovės neatitinkančias
žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir jų nepaneigęs, atlygina asmeniui
padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau moralinės žalos
atlyginimo dydis negali viršyti 10000 litų.
2. Viešosios
informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas paneigimas ir
atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą arba
visiškai nuo jo atleisti.
3. Viešosios
informacijos rengėjui, paskelbusiam be asmens sutikimo žinias, žeminančias jo
garbę ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus atvejus), apie
jo privatų gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai tikrovės neatitinkančias
žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, ir jas šio įstatymo nustatyta
tvarka paneigusiam bei atsiprašiusiam, teismas gali priteisti atlyginti
padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos atlyginimo dydis
negali viršyti 1000 litų.
4. Materialinės žalos atlyginimo dydį už paskelbtas
tikrovės
neatitinkančias žinias, padariusias nuostolių
juridiniams
ar fiziniams asmenims, nustato teismas.
22 straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės
neatitinkančių
žinių paskelbimą, jeigu jis nurodė žinių
šaltinį,
o jos buvo:
1) pateiktos valstybės valdžios institucijų, politinių
partijų,
politinių ir visuomeninių bei profsąjungų
organizacijų,
fizinių ar juridinių asmenų oficialiuose ar
viešai
4. Materialinės žalos
atlyginimo dydį už paskelbtas tikrovės neatitinkančias žinias, padariusias
nuostolių juridiniams ar fiziniams asmenims, nustato teismas.
22 straipsnis.
Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios
informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą,
jeigu jis nurodė žinių šaltinį, o jos buvo:
1) pateiktos valstybės
valdžios institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių bei
profsąjungų organizacijų, fizinių ar juridinių asmenų oficialiuose ar viešai
paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai pasakytos atviruose posėdžiuose, pasitarimuose,
spaudos
konferencijose, mitinguose bei kituose renginiuose, o
viešosios
informacijos rengėjas neiškraipė kalbėjimo esmės ir
konkrečių
faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių
organizatoriams
ir žinias paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau paskelbtos kitose visuomenės informavimo
priemonėse,
jeigu šios žinios nebuvo paneigtos jas
paskelbusiose
visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbtos tiesioginių radijo ar televizijos laidų
dalyvių,
nepavaldžių viešosios informacijos rengėjui;
5) paskelbtos specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne
pats
viešosios informacijos rengėjas;
6) paskelbtos neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose,
neanoniminiuose
užsakomuosiuose straipsniuose ar laidose;
7) paskelbus nuomonę, komentarą, pastabas, susijusias su
žinia,
pateikta visuomenės informavimo priemonėse.
2. Šiais atvejais atsako tas, kas pirmas paskleidė
tikrovės
neatitinkančias žinias. Viešosios informacijos
rengėjas,
paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir gavęs
paneigimo
tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo
visuomenės
informavimo priemonėje.
23 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas
1. Profesinę etiką visuomenės informavimo srityje
reguliuoja
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.
2. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina
žurnalistų
organizacijų atstovų susirinkimas, kurį kviečia
Lietuvos
periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos
radijo
ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga,
Lietuvos
žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras,
Lietuvos
radijas ir televizija.
24 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimus,
padarytus
informuojant visuomenę, nagrinėja Žurnalistų ir
leidėjų
etikos komisija.
2. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją sudaro ir jos
darbo
tvarką nustato žurnalistų organizacijų atstovų
susirinkimas.
Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.
3. Komisijos darbą organizuoja komisijos pirmininkas,
kurį
komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.
4. Į Komisiją dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių
pažeidimo
gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys.
5. Komisija, nagrinėdama Žurnalistų ir leidėjų etikos
kodekso
pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos žurnalistų etikos
kodeksu
ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos
rezoliucija
„Dėl žurnalistinės etikos”.
6. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimai dėl
profesinės
etikos taisyklių pažeidimų turi būti skelbiami
leidiniuose,
radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta
2) viešai pasakytos
atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose, mitinguose bei
kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė kalbėjimo
esmės ir konkrečių faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių
organizatoriams ir žinias paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau paskelbtos
kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu šios žinios nebuvo
paneigtos jas paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbtos
tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios
informacijos rengėjui;
5) paskelbtos
specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos
rengėjas;
6) paskelbtos
neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, neanoniminiuose užsakomuosiuose
straipsniuose ar laidose;
7) paskelbus nuomonę,
komentarą, pastabas, susijusias su žinia, pateikta visuomenės informavimo
priemonėse.
2. Šiais atvejais
atsako tas, kas pirmas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias. Viešosios
informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir gavęs
paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo visuomenės informavimo
priemonėje.
23 straipsnis.
Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas
1. Profesinę etiką
visuomenės informavimo srityje reguliuoja Žurnalistų ir leidėjų etikos
kodeksas.
2. Žurnalistų ir
leidėjų etikos kodeksą tvirtina žurnalistų organizacijų atstovų susirinkimas,
kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo
ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų
draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos radijas ir televizija.
24 straipsnis.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir
leidėjų etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę,
nagrinėja Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
2. Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisiją sudaro ir jos darbo tvarką nustato žurnalistų organizacijų
atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.
3. Komisijos darbą
organizuoja komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.
4. Į Komisiją dėl
Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir
juridiniai asmenys.
5. Komisija,
nagrinėdama Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus, vadovaujasi
Lietuvos žurnalistų etikos kodeksu ir Europos Tarybos Parlamentinės
Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.
6. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos taisyklių pažeidimų
turi būti skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta
tvarka.
7. Viešosios informacijos rengėjai, nesutikdami su
Komisijos
išvadomis, gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau
negali
nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos
išvadų.
Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su
Žurnalistų
ir leidėjų etikos komisijos sprendimu, gali
kreiptis
į teismą ir apskųsti jame šios komisijos išvadas per
30
dienų nuo išvadų jiems pateikimo.
8. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dirba pagal savo
priimtą
reglamentą, jos veikla finansuojama iš Spaudos, radijo
ir
televizijos rėmimo fondo lėšų.
25 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius
1. Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės
pareigūnas,
kurį skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos
teikimu. Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja
fizinių
asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse
pažeistos
jų garbės ir orumo, visuomenės informavimo veiklos
subjektų
profesines pretenzijas.
2. Žurnalistų etikos inspektorius dirba pagal Seimo
patvirtintą
reglamentą, jo veikla finansuojama iš biudžeto.
3. Gautą skundą žurnalistų etikos inspektorius privalo
išnagrinėti
per 30 dienų ir su savo išvada supažindinti
pareiškėjus
bei viešosios informacijos rengėjus.
4. Pripažinęs, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas,
žurnalistų
etikos inspektorius kreipiasi į tikrovės
neatitinkančias
ir asmens garbę ir orumą žeidžiančias žinias
išplatinusį
viešosios informacijos rengėją, siūlydamas
paskelbti
paneigimą. Jei tai padaryti atsisakoma, žurnalistų
etikos
inspektorius skundą perduoda nagrinėti Žurnalistų ir
leidėjų
etikos komisijai ir dalyvauja jos posėdyje.
5. Žurnalistų etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą
per
metus atsiskaito Seimui už savo darbą.
26 straipsnis. Radijo ir televizijos licencijavimas
Lietuvos Respublikoje įregistruotų radijo, televizijos
stočių,
kabelinės televizijos, radijo veikla, išskyrus
Lietuvos
nacionalinį radiją ir televiziją, yra licencijuojama.
Terminuotas
licencijas radijo bei televizijos stotims
transliuoti
ir retransliuoti programas suteikia Radijo ir
televizijos
komisija konkursų tvarka. Programos turinio, jos
gamybos
ir techninius reikalavimus, licencijų skaičių, jų
galiojimo
trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris pervedamas į
Spaudos,
radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas
nustato
Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip dviejų
trečdalių
7. Viešosios
informacijos rengėjai, nesutikdami su Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl
jų į teismą, tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos
išvadų. Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisijos sprendimu, gali kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios
komisijos išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.
8. Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos veikla
finansuojama iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.
25 straipsnis.
Žurnalistų etikos inspektorius
1. Žurnalistų
etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kurį skiria Seimas Žurnalistų
ir leidėjų etikos komisijos teikimu. Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja
fizinių asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų
garbės ir orumo, visuomenės informavimo veiklos subjektų profesines
pretenzijas.
2. Žurnalistų etikos
inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą, jo veikla finansuojama
iš biudžeto.
3. Gautą skundą
žurnalistų etikos inspektorius privalo išnagrinėti per 30 dienų ir su savo
išvada supažindinti pareiškėjus bei viešosios informacijos rengėjus.
4. Pripažinęs, jog
pareiškėjo skundas yra pagrįstas, žurnalistų etikos inspektorius kreipiasi
į tikrovės neatitinkančias ir asmens garbę ir orumą žeidžiančias žinias
išplatinusį viešosios informacijos rengėją, siūlydamas paskelbti paneigimą.
Jei tai padaryti atsisakoma, žurnalistų etikos inspektorius skundą perduoda
nagrinėti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir dalyvauja jos posėdyje.
5. Žurnalistų etikos
inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo darbą.
26 straipsnis. Radijo
ir televizijos licencijavimas
Lietuvos Respublikoje
įregistruotų radijo, televizijos stočių, kabelinės televizijos, radijo
veikla, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, yra
licencijuojama. Terminuotas licencijas radijo bei televizijos stotims
transliuoti ir retransliuoti programas suteikia Radijo ir televizijos komisija
konkursų tvarka. Programos turinio, jos gamybos ir techninius reikalavimus,
licencijų skaičių, jų galiojimo trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris
pervedamas į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas
nustato Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip dviejų trečdalių
komisijos narių balsų dauguma.
27 straipsnis. Radijo ir televizijos komisijos veikla ir
jos
sudarymo principai
1. Radijo ir televizijos komisija:
1) skelbia ir vykdo radijo ir televizijos stočių bei
kabelinių
televizijų, radijų konkursus radijo ir televizijos
programų
transliavimo ir retransliavimo licencijoms gauti,
pratęsia
licencijų galiojimo laiką, skelbia ir vykdo
valstybinėms
įmonėms priklausančių transliavimo įrengimų
nuomos
konkursus radijo ir televizijos programoms transliuoti
ir
retransliuoti, tvirtina konkursų sąlygas, priima sprendimus
dėl
konkursų rezultatų. Pirmenybė teikiama stotims,
įsipareigojančioms
rengti originalios kūrybos kultūrinio,
informacinio,
šviečiamojo pobūdžio laidas arba tas programas,
kurių
numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos
stotys;
2) kontroliuoja, kaip laikomasi konkursams pateiktų
įsipareigojimų
dėl programų struktūros ir turinio bei kitų
konkursų
reikalavimų, o atradusi pažeidimų, kreipiasi į
valstybės
institucijas arba teikia ieškinius teisme dėl
pažeidimų
pašalinimo, radijo ir televizijos stočių veiklos
sustabdymo
ar nutraukimo;
3) teikia paraiškas Ryšių ir informatikos ministerijai
dėl
radijo dažnių koordinavimo kiekvienai naujai radijo ir
televizijos
stočiai projektuoti ir dažnių skyrimo
licencijuotoms
radijo ir televizijos stotims;
4) tvirtina Radijo ir televizijos komisijos nuostatus ir
biudžetą,
taip pat skiria administracijos vadovą;
5) kaupia informaciją apie radijo ir televizijos stotis,
analizuoja
jų veiklą, rengia metodinę informacinę medžiagą.
2. Į Radijo ir televizijos komisiją 3 narius skiria
Seimas,
po 1 narį - Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos
žurnalistų
draugija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos
rašytojų
sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų
asociacija,
Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos
kinematografininkų
sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga.
Kiekvienas
Radijo ir televizijos komisijos narys skiriamas 3
metams.
Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių negali
dalyvauti
komisijos darbe arba nelanko jos posėdžių daugiau
kaip
3 mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.
3. Politinių partijų nariai, išrinkti į Radijo ir
televizijos
komisiją, sustabdo savo narystę partijoje iki savo
kadencijos
komisijoje pabaigos.
4. Radijo ir televizijos komisija iš savo narių išrenka
komisijos
pirmininką, jis perrenkamas kiekvienais metais.
Komisija
dirba pagal savo patvirtintą reglamentą. Komisijos
narys
negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną kadenciją
iš
eilės. Radijo ir televizijos komisijos administracijos
vadovu
27 straipsnis. Radijo
ir televizijos komisijos veikla ir jos sudarymo principai
1. Radijo ir
televizijos komisija:
1) skelbia ir vykdo
radijo ir televizijos stočių bei kabelinių televizijų, radijų konkursus radijo
ir televizijos programų transliavimo ir retransliavimo licencijoms gauti,
pratęsia licencijų galiojimo laiką, skelbia ir vykdo valstybinėms įmonėms
priklausančių transliavimo įrengimų nuomos konkursus radijo ir televizijos
programoms transliuoti ir retransliuoti, tvirtina konkursų sąlygas, priima
sprendimus dėl konkursų rezultatų. Pirmenybė teikiama stotims, įsipareigojančioms
rengti originalios kūrybos kultūrinio, informacinio, šviečiamojo pobūdžio
laidas arba tas programas, kurių numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja
kitos stotys;
2) kontroliuoja, kaip
laikomasi konkursams pateiktų įsipareigojimų dėl programų struktūros ir turinio
bei kitų konkursų reikalavimų, o atradusi pažeidimų, kreipiasi į valstybės
institucijas arba teikia ieškinius teisme dėl pažeidimų pašalinimo, radijo ir
televizijos stočių veiklos sustabdymo ar nutraukimo;
3) teikia paraiškas
Ryšių ir informatikos ministerijai dėl radijo dažnių koordinavimo kiekvienai
naujai radijo ir televizijos stočiai projektuoti ir dažnių skyrimo
licencijuotoms radijo ir televizijos stotims;
4) tvirtina Radijo ir
televizijos komisijos nuostatus ir biudžetą, taip pat skiria administracijos
vadovą;
5) kaupia informaciją
apie radijo ir televizijos stotis, analizuoja jų veiklą, rengia metodinę
informacinę medžiagą.
2. Į Radijo ir
televizijos komisiją 3 narius skiria Seimas, po 1 narį - Lietuvos žurnalistų
sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos
rašytojų sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija,
Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga,
Lietuvos teatro sąjunga. Kiekvienas Radijo ir televizijos komisijos narys
skiriamas 3 metams. Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių negali
dalyvauti komisijos darbe arba nelanko jos posėdžių daugiau kaip 3 mėnesius, jį
paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.
3. Politinių partijų
nariai, išrinkti į Radijo ir televizijos komisiją, sustabdo savo narystę
partijoje iki savo kadencijos komisijoje pabaigos.
4. Radijo ir
televizijos komisija iš savo narių išrenka komisijos pirmininką, jis
perrenkamas kiekvienais metais. Komisija dirba pagal savo patvirtintą
reglamentą. Komisijos narys negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną
kadenciją iš eilės. Radijo ir televizijos komisijos administracijos vadovu
negali būti Radijo ir televizijos komisijos narys.
5. Radijo ir televizijos komisijos posėdžius šaukia
komisijos
pirmininkas savo sumanymu arba vieno trečdalio
komisijos
narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Informacija
apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė
skelbiama
spaudoje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.
6. Radijo ir televizijos komisijos posėdžiai yra vieši.
Posėdžiai
laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja ne mažiau
kaip
pusė komisijos narių. Sprendimai priimami daugiau kaip
pusės
posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų. Sprendimai
dėl
licencijų išdavimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų
priimami
daugiau kaip dviejų trečdalių visų komisijos narių
balsų
dauguma.
7. Radijo ir televizijos komisijos sprendimai skelbiami
viešai
ir įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo. Radijo ir
televizijos
komisijos sprendimai informacijos visuomenei
rengėjams
ir platintojams yra privalomi. Visi Radijo ir
televizijos
komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per
30
dienų nuo jų įsigaliojimo dienos.
8. Radijo ir televizijos komisija turi juridinio asmens
teises.
9. Radijo ir televizijos komisija yra atskaitinga Seimui.
28 straipsnis. Radijo ir televizijos komisijos veiklos
finansavimas
Radijo ir televizijos komisijos veiklai finansuoti radijo
ir
televizijos, kabelinės televizijos, radijo stočių
savininkai
kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir televizijos
komisijos
sąskaitą sumą, kurią nustato komisija, tačiau ši
suma
negali viršyti 1 procento įplaukų, gautų iš radijo ir
televizijos
stoties komercinės veiklos. Iš radijo ir
televizijos
stočių savininkų, nepervedusių lėšų į Radijo ir
televizijos
komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius, lėšos
išieškomos
per teismą.
29 straipsnis. Lietuvos nacionalinis radijas ir
televizija
1. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija -
valstybei
nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno
institucija,
veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos
įstatymą.
2. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
finansuojama
iš valstybės biudžeto asignavimų, abonentinio
mokesčio,
pajamų, gautų už radijo ir televizijos laidų
pardavimą,
leidybą, rėmimo, labdaros lėšų ir komercinių
pajamų.
Pajamų gavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos
nacionalinio
radijo ir televizijos įstatymas. Didėjant
Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos įplaukoms iš
abonentinio
mokesčio, atitinkamai mažinamas Lietuvos
nacionalinio
radijo ir televizijos finansavimas iš valstybės
biudžeto.
Abonentinio mokesčio įvedimas ir su tuo susijusių
valstybės
asignavimų mažinimas nustatomas įstatymo. Reklamos
laikas
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose
mažinamas
5. Radijo ir
televizijos komisijos posėdžius šaukia komisijos pirmininkas savo sumanymu arba
vieno trečdalio komisijos narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Informacija apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje ne vėliau
kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.
6. Radijo ir
televizijos komisijos posėdžiai yra vieši. Posėdžiai laikomi įvykusiais, jei
juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Sprendimai priimami
daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų. Sprendimai dėl
licencijų išdavimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų priimami daugiau kaip
dviejų trečdalių visų komisijos narių balsų dauguma.
7. Radijo ir
televizijos komisijos sprendimai skelbiami viešai ir įsigalioja kitą dieną po
jų paskelbimo. Radijo ir televizijos komisijos sprendimai informacijos
visuomenei rengėjams ir platintojams yra privalomi. Visi Radijo ir televizijos
komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per 30 dienų nuo jų įsigaliojimo
dienos.
8. Radijo ir
televizijos komisija turi juridinio asmens teises.
9. Radijo ir
televizijos komisija yra atskaitinga Seimui.
28 straipsnis. Radijo
ir televizijos komisijos veiklos finansavimas
Radijo ir televizijos
komisijos veiklai finansuoti radijo ir televizijos, kabelinės televizijos,
radijo stočių savininkai kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir televizijos
komisijos sąskaitą sumą, kurią nustato komisija, tačiau ši suma negali viršyti
1 procento įplaukų, gautų iš radijo ir televizijos stoties komercinės
veiklos. Iš radijo ir televizijos stočių savininkų, nepervedusių lėšų į
Radijo ir televizijos komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius, lėšos
išieškomos per teismą.
29 straipsnis.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
1. Lietuvos
nacionalinis radijas ir televizija - valstybei nuosavybės teise priklausanti
viešoji ne pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymą.
2. Lietuvos
nacionalinis radijas ir televizija finansuojama iš valstybės biudžeto
asignavimų, abonentinio mokesčio, pajamų, gautų už radijo ir televizijos laidų
pardavimą, leidybą, rėmimo, labdaros lėšų ir komercinių pajamų. Pajamų
gavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
įstatymas. Didėjant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įplaukoms iš
abonentinio mokesčio, atitinkamai mažinamas Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos finansavimas iš valstybės biudžeto. Abonentinio mokesčio įvedimas ir
su tuo susijusių valstybės asignavimų mažinimas nustatomas įstatymo. Reklamos
laikas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose mažinamas
nuosekliai Seimo nustatyta tvarka.
@@ -2028,481 +1294,323 @@
komitetas.
4. Politinių partijų nariai, paskirti į tarybą, turi
sustabdyti
savo narystę partijoje iki savo kadencijos taryboje
pabaigos.
5. Taryba tvirtina Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos
programų mastus ir struktūrą, konkurso būdu skiria
ir
atleidžia generalinį direktorių, taip pat tvirtina jo
4. Politinių partijų
nariai, paskirti į tarybą, turi sustabdyti savo narystę partijoje iki savo
kadencijos taryboje pabaigos.
5. Taryba tvirtina
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą,
konkurso būdu skiria ir atleidžia generalinį direktorių, taip pat tvirtina jo
pavaduotojus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848
(96.12.14)
V SKYRIUS
VIEŠOSIOS INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR
JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS
30 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų
savininkai
1. Viešosios informacijos rengėjo arba platintojo
savininkas
gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis ar
Lietuvos
Respublikoje registruotas juridinis asmuo.
2. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai,
valstybės
institucijų vadovai privalo paskelbti spaudoje apie
viešosios
informacijos rengėjus ar platintojus, kurių
savininkas,
bendraturtis ar akcininkas jis yra.
3. Viešosios informacijos rengėju arba platintoju negali
būti
asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu tai uždrausta.
4. Viešosios informacijos rengėjo ar platintojo
savininkas
gali bet kada nutraukti ar reorganizuoti savo
veiklą
arba perleisti rengėją ar platintoją kitam Lietuvos
Respublikos
piliečiui ar juridiniam asmeniui.
5. Radijo ar televizijos stoties savininku negali būti
politinė
partija ar politinė organizacija.
6. Valstybė (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas),
savivaldybės,
bankai negali būti viešosios informacijos
rengėjo
savininkais, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
Valstybė
(išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės,
bankai
negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų,
jeigu
įstatymų nenustatyta kitaip.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
31 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų
registravimas
1. Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai
registruojami
Lietuvos Respublikos įmonių rejestre įstatymų
nustatyta
tvarka be išankstinio kokio nors valstybės valdžios
ar
valdymo institucijos leidimo.
2. Periodinių leidinių pavadinimai gali būti
registruojami
kaip prekių ženklai Prekių ir paslaugų ženklų
įstatymo
nustatyta tvarka.
32 straipsnis. Informacijos platinimas ir jos ribojimas
1. Informaciją visuomenei platina pats viešosios
informacijos
rengėjas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo
pagal
sutartį su viešosios informacijos rengėju arba jo
VIEŠOSIOS
INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS
30 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savininkai
1. Viešosios
informacijos rengėjo arba platintojo savininkas gali būti tik Lietuvos
Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo.
2. Respublikos
Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, valstybės institucijų vadovai privalo
paskelbti spaudoje apie viešosios informacijos rengėjus ar platintojus,
kurių savininkas, bendraturtis ar akcininkas jis yra.
3. Viešosios
informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo
nuosprendžiu tai uždrausta.
4. Viešosios
informacijos rengėjo ar platintojo savininkas gali bet kada nutraukti ar
reorganizuoti savo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitam Lietuvos
Respublikos piliečiui ar juridiniam asmeniui.
5. Radijo ar
televizijos stoties savininku negali būti politinė partija ar politinė
organizacija.
6. Valstybė
(išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali būti
viešosios informacijos rengėjo savininkais, jeigu įstatymų nenustatyta
kitaip. Valstybė (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai
negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta
kitaip.
Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1507, 96.08.22, Žin.,
1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
31 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų registravimas
1. Viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių
rejestre įstatymų nustatyta tvarka be išankstinio kokio nors valstybės valdžios
ar valdymo institucijos leidimo.
2. Periodinių
leidinių pavadinimai gali būti registruojami kaip prekių ženklai Prekių ir
paslaugų ženklų įstatymo nustatyta tvarka.
32 straipsnis.
Informacijos platinimas ir jos ribojimas
1. Informaciją
visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas fizinis ar
juridinis asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju arba jo
leidimu.
2. Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones
leidžiama
platinti, jeigu jų turinys neprieštarauja šio
įstatymo
8 straipsniui.
3. Kiekviename leidinyje turi būti nurodyti Valstybinio
standarto
nustatyti leidybiniai duomenys ir tarptautinis
standartinis
dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN).
4. Vyriausybė, saugodama visuomenės informavimo laisvę ir
visuomenės
interesus, nustato periodinių leidinių (privalomų
egzempliorių),
kuriuos viešosios informacijos rengėjai privalo
nemokamai
siųsti bibliotekoms, skaičių.
5. Erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino
ir
videofilmų, radijo ir televizijos programų platinimo tvarką
nustato
Vyriausybė. Spaudos leidinių, kino ir videofilmų,
radijo
ir televizijos programų priskyrimą pornografinio,
erotinio
ir smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo
priemonių
kategorijai nustato Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisija
dalyvaujant Kultūros, Sveikatos apsaugos ir
Teisingumo
ministerijų ekspertams.
33 straipsnis. Veiklos nutraukimas arba sustabdymas
1. Viešosios informacijos rengėjo arba platintojo veiklą
gali
nutraukti arba sustabdyti viešosios informacijos rengėjo
ar
platintojo savininkas savo iniciatyva arba teismas, jeigu
viešosios
informacijos rengėjas ar platintojas pažeidžia šio
įstatymo
8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.
2. Konkretų viešosios informacijos rengėjo veiklos
sustabdymo
laiką nustato teismas. Šis laikas negali būti
ilgesnis
kaip 30 dienų, o žurnalams - 3 mėnesiai.
3. Viešosios informacijos rengėjo veikla nutraukiama tuo
atveju,
jeigu per metus teismas jau buvo sustabdęs jo veiklą
ne
mažiau kaip tris kartus.
34 straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas
Viešosios informacijos rengėjas privalo saugoti
išspausdinto
leidinio egzempliorių 1 metus, o garso ir vaizdo
produkciją
- 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo
2. Užsienyje parengtas
visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti, jeigu jų turinys
neprieštarauja šio įstatymo 8 straipsniui.
3. Kiekviename
leidinyje turi būti nurodyti Valstybinio standarto nustatyti leidybiniai
duomenys ir tarptautinis standartinis dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN).
4. Vyriausybė,
saugodama visuomenės informavimo laisvę ir visuomenės interesus, nustato
periodinių leidinių (privalomų egzempliorių), kuriuos viešosios informacijos rengėjai
privalo nemokamai siųsti bibliotekoms, skaičių.
5. Erotinio ir
smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos
programų platinimo tvarką nustato Vyriausybė. Spaudos leidinių, kino ir
videofilmų, radijo ir televizijos programų priskyrimą pornografinio, erotinio
ir smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo priemonių kategorijai nustato
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dalyvaujant Kultūros, Sveikatos
apsaugos ir Teisingumo ministerijų ekspertams.
33 straipsnis. Veiklos
nutraukimas arba sustabdymas
1. Viešosios
informacijos rengėjo arba platintojo veiklą gali nutraukti arba sustabdyti
viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas savo iniciatyva arba
teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ar platintojas pažeidžia šio
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.
2. Konkretų viešosios
informacijos rengėjo veiklos sustabdymo laiką nustato teismas. Šis laikas
negali būti ilgesnis kaip 30 dienų, o žurnalams - 3 mėnesiai.
3. Viešosios
informacijos rengėjo veikla nutraukiama tuo atveju, jeigu per metus teismas jau
buvo sustabdęs jo veiklą ne mažiau kaip tris kartus.
34 straipsnis.
Paskelbtos informacijos saugojimas
Viešosios informacijos
rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių 1 metus, o garso
ir vaizdo produkciją - 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo
išplatinta.
35 straipsnis. Akreditavimas
1. Viešosios informacijos rengėjas turi teisę šalių
susitarimu
akredituoti savo žurnalistus prie valstybės
institucijų,
politinių partijų, politinių ir visuomeninių
organizacijų,
taip pat kitų institucijų.
2. Žurnalistas dalyvauja jį akreditavusios organizacijos
posėdžiuose,
kituose renginiuose, aprūpinamas stenogramomis,
protokolais
ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio
susitarimu
numatytomis sąlygomis.
3. Kitų valstybių žurnalistai, akredituoti Užsienio
reikalų
ministerijoje, įgyja vienodas su Lietuvos žurnalistais
teises
rinkti ir skelbti informaciją.
36 straipsnis. Kabelinė televizija ir kabelinis radijas
1. Kabelinė televizija, kabelinis radijas privalo
retransliuoti
visas Lietuvos Respublikos televizijos, radijo
stočių
programas, kurių patikimo priėmimo zonoje yra kabelinės
televizijos,
radijo tinklo priėmimo stotis.
2. Kabelinės televizijos, radijo stotys retransliuoja
kitų
televizijos, radijo stočių programas pagal sutartis su
stotimis,
kurių programas retransliuoja.
3. Kabelinės televizijos, radijo stotys savo originalias
laidas
gali įterpti į retransliuojamų televizijos, radijo
stočių
programas ar kitaip keisti retransliuojamą programą tik
pagal
sutartis su retransliuojamų televizijos, radijo programų
rengėjais.
37 straipsnis. Transliavimo kokybė
1. Radijo dažnių aparatūros, skirtos radijo ar
televizijos
laidoms transliuoti eteriu ar kabelinėmis
priemonėmis,
kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta
35 straipsnis.
Akreditavimas
1. Viešosios
informacijos rengėjas turi teisę šalių susitarimu akredituoti savo
žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir
visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų.
2. Žurnalistas
dalyvauja jį akreditavusios organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose,
aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais
tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.
3. Kitų valstybių
žurnalistai, akredituoti Užsienio reikalų ministerijoje, įgyja vienodas su
Lietuvos žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.
36 straipsnis.
Kabelinė televizija ir kabelinis radijas
1. Kabelinė
televizija, kabelinis radijas privalo retransliuoti visas Lietuvos Respublikos
televizijos, radijo stočių programas, kurių patikimo priėmimo zonoje yra
kabelinės televizijos, radijo tinklo priėmimo stotis.
2. Kabelinės
televizijos, radijo stotys retransliuoja kitų televizijos, radijo stočių
programas pagal sutartis su stotimis, kurių programas retransliuoja.
3. Kabelinės
televizijos, radijo stotys savo originalias laidas gali įterpti į
retransliuojamų televizijos, radijo stočių programas ar kitaip keisti
retransliuojamą programą tik pagal sutartis su retransliuojamų televizijos,
radijo programų rengėjais.
37 straipsnis. Transliavimo
kokybė
1. Radijo dažnių
aparatūros, skirtos radijo ar televizijos laidoms transliuoti eteriu ar
kabelinėmis priemonėmis, kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2. Radijo ir televizijos programų transliavimo įmonės
turi
garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos Respublikos
standartus.
3. Radijo, televizijos stoties programoje ne rečiau kaip
kartą
per valandą turi būti skelbiamas šios stoties arba
retransliuojamos
programos pavadinimas. Jeigu radijo,
televizijos
stoties programa yra trumpesnė nei 1 valanda,
programos
pavadinimas turi būti skelbiamas programos
pabaigoje.
38 straipsnis. Reklama ir rėmimas
1. Reklamos skelbimo tvarką visuomenės informavimo
priemonėse
nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
2. Jeigu laida ar laidų serija yra visiškai ar iš dalies
remiama,
tai turi būti paskelbta laidos pradžioje arba
pabaigoje.
Šis skelbimas negali skatinti parduoti, pirkti,
nuomoti
ar siūlyti paslaugas, daryti reklaminio pobūdžio
atsiliepimus.
3. Rėmėjas negali daryti įtakos skelbiamos informacijos
turiniui.
39 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų savininkų
ir
bendraturčių pajamų deklaravimas ir ryšių su ūkiniais
subjektais
bei valdžios ir valdymo institucijomis viešumas
Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir
bendraturčiai
deklaruoja savo pajamas ir turtą įstatymų
nustatyta
tvarka. Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir
bendraturčiai
viešai skelbia apie savo ekonominius ir
finansinius
ryšius su ūkiniais subjektais, finansų kredito
astaigomis,
komerciniais bankais, apie savo giminystės ryšius
su
valstybės institucijų pareigūnais Žurnalistų ir leidėjų
etikos
komisijos nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
2. Radijo ir
televizijos programų transliavimo įmonės turi garantuoti transliavimo kokybę
pagal Lietuvos Respublikos standartus.
3. Radijo, televizijos
stoties programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas šios
stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas. Jeigu radijo,
televizijos stoties programa yra trumpesnė nei 1 valanda, programos
pavadinimas turi būti skelbiamas programos pabaigoje.
38 straipsnis. Reklama
ir rėmimas
1. Reklamos skelbimo
tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Lietuvos Respublikos
įstatymai.
2. Jeigu laida ar
laidų serija yra visiškai ar iš dalies remiama, tai turi būti paskelbta laidos
pradžioje arba pabaigoje. Šis skelbimas negali skatinti parduoti, pirkti,
nuomoti ar siūlyti paslaugas, daryti reklaminio pobūdžio atsiliepimus.
3. Rėmėjas negali
daryti įtakos skelbiamos informacijos turiniui.
39 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų savininkų ir bendraturčių
pajamų deklaravimas ir ryšių su
ūkiniais subjektais bei valdžios
ir valdymo institucijomis
viešumas
Viešosios
informacijos rengėjų savininkai ir bendraturčiai deklaruoja savo pajamas ir
turtą įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir
bendraturčiai viešai skelbia apie savo ekonominius ir finansinius ryšius su
ūkiniais subjektais, finansų kredito astaigomis, komerciniais bankais, apie
savo giminystės ryšius su valstybės institucijų pareigūnais Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisijos nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
1996-12-05
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — arts. 16, 3, 24
1996-08-22
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas — versión orig
originali versija
Tekstas šią datą