Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas

Fizinė prievarta – fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas.

Kontržvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veikla, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti.

Prievarta – poveikio būdas, kuriuo siekiama įgyvendinti žvalgybos institucijoms pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi žvalgybos pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.

Psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą, tarnybinį šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamos specialiosios priemonės ar tarnybinio šaunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti.

Specialiosios priemonės – tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti, sutramdyti ar sulaikyti ir atitinkamai įstaigai perduoti galimus teisės pažeidėjus ir (ar) laikinai paimti teisės pažeidimo įrankius ar priemones.

Tarnybinis nusižengimas – priešinga teisei kaltai padaryta šiame įstatyme nustatyta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta atsakomybė.

Vidaus saugumas – visuma veiksmų ir priemonių, kuriais siekiama užkirsti kelią išorės ir (ar) vidaus veiksniams, keliantiems grėsmę žvalgybos institucijų veiklai, jų infrastruktūrai, informacijos ar personalo saugumui, apsaugoti nuo tokių grėsmių žvalgybos institucijų personalą, jų šeimos narius ir turtą, ir kuriais siekiama tokias grėsmes pašalinti.

Žvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms.

Žvalgybos informacija – duomenys, gauti vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą. Duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimus, nėra žvalgybos informacija.

Žvalgybos institucija – valstybės institucija, kuriai šio įstatymo nustatyta tvarka pavesta vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą.

Žvalgybos institucijos veikla – žvalgybos institucijos vykdoma žvalgyba, kontržvalgyba ir vidaus administravimas.

Žvalgybos metodas – būdas gauti žvalgybos informaciją.

Žvalgybos pareigūnas – asmuo, pagal žvalgybos pareigūno tarnybos ar profesinės karo tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos institucijoje ir vykdantis žvalgybą ar kontržvalgybą ir (ar) kuriam taikomos specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir draudimai, taip pat privataus gyvenimo suvaržymai. Žvalgybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui.

Žvalgybos pareigūno vardo žeminimas – pareigūno veika, susijusi ar nesusijusi su pareigų atlikimu, kuria pareigūnas pažemina žvalgybos institucijos autoritetą, griauna pasitikėjimą žvalgybos institucija ar ją kompromituoja, sudaro neigiamą klaidingą visuomenės nuomonę apie instituciją, jos pareigūnus.

Žvalgybos slaptasis bendradarbis – veiksnus fizinis asmuo, susitarimo pagrindu slaptai bendradarbiaujantis su žvalgybos institucija.

Žvalgybos užduotis – rašytinis dokumentas, kuriame nustatomi pavedimai gauti ir pateikti žvalgybos informaciją įgaliotiems ją žinoti asmenims ir kuriuo vadovaujantis vykdoma žvalgyba ir kontržvalgyba.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme.

Žvalgybos institucijų veikla grindžiama bendraisiais teisiniais ir specialiaisiais principais.

Žvalgybos institucijų veikla yra vykdoma laikantis šių bendrųjų teisinių principų:

Specialieji žvalgybos institucijų veiklos principai:

Žvalgybos užduotys, žvalgybos informacija, žvalgybos metodai, informacija apie žvalgybos institucijų veiklą, žvalgybos slaptuosius bendradarbius, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą įslaptinama, išslaptinama ir tvarkoma Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys, galintys atskleisti turto arba asmenų tarnybinę priklausomybę, žvalgybos institucijoms, tretiesiems asmenims neteikiami, jeigu žvalgybos institucija valstybės informacinės sistemos, registro ir (ar) duomenų bazės valdytoją ir tvarkytoją raštu informuoja, kad jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams.

Žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, kurių sąrašą įsakymu tvirtina žvalgybos institucijos vadovas, ir teritorijas, patenkančias į karines teritorijas, kurių sąrašą įsakymu tvirtina krašto apsaugos ministras, įskaitant jose esančius statinius, filmuoti, fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių teritorijų ir 200 metrų spinduliu aplink šias teritorijas, o patenkančias į karines teritorijas, kaip nurodyta karinių teritorijų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, yra draudžiama, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba turint žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą.

Žvalgybos uždavinys – prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius iš užsienio ir galinčius turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.

Kontržvalgybos uždaviniai:

Lietuvos Respublikoje žvalgybos institucijų veiklą vykdo:

Valstybės saugumo departamentas žvalgybą ir kontržvalgybą vykdo:

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas žvalgybą ir kontržvalgybą vykdo:

Žvalgybos institucijos teisės įgyvendinant jai pavestus uždavinius:

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pagalbą žvalgybos institucijoms joms įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytas teises ir žvalgybos institucijoms gamina šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytus dokumentus, dokumentų blankus ir jų rekvizitus, kitas priemones.

Žvalgybos institucijos pareigos:

Žvalgyba ir kontržvalgyba vykdoma vadovaujantis Valstybės gynimo tarybos ne rečiau kaip kartą per metus tvirtinamais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais, žvalgybos užduočių pagrindu.

Žvalgybos užduotis, vadovaudamiesi Valstybės gynimo tarybos patvirtintais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais, žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniams įgyvendinti sau pavaldžioms žvalgybos institucijoms nustato krašto apsaugos ministras ir Valstybės saugumo departamento direktorius.

Žvalgybos metodus, jų taikymo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Krašto apsaugos ministras ir Valstybės saugumo departamento direktorius, nustatydami žvalgybos užduotis, nurodo ir šių užduočių vykdymo metu taikytinus žvalgybos metodus.

Žvalgybos metodai negali būti taikomi ilgiau negu vykdoma žvalgybos užduotis.

Pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį gali būti atliekami šie veiksmai:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardos teismo pirmininko įgaliotas šio teismo teisėjas pagal žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų motyvuotus teikimus.

Žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų teikime apygardos teismui nurodoma:

Pasikeitus asmens naudojamam galiniam įrenginiui, kuriuo elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija vadovaujantis motyvuota teismo nutartimi buvo slapta stebima ir fiksuojama, ar nustačius, kad asmuo informacijai perduoti naudoja ir kitus galinius įrenginius, tokios informacijos, kuri yra perduodama per kitus to paties asmens naudojamus galinius įrenginius, kontrolė ir jos fiksavimas pradedami ir vykdomi, kai žvalgybos institucijos vadovas informuoja apygardos teismą, sankcionavusį elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Apygardos teismas, gavęs žvalgybos institucijos informaciją, leidžia vykdyti galinių įrenginių kontrolę arba pareikalauja šiuos veiksmus nutraukti. Apygardos teismas sprendimą priima ir žvalgybos instituciją informuoja nedelsdamas.

Nutartyje leisti atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus turi būti nurodyta:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Prireikus šių veiksmų atlikimas gali būti pratęsiamas dar iki 3 mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Apygardos teismas, kaskart dar 3 mėnesiams pratęsdamas išduotą leidimą atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus, įvertina pateikto teikimo pratęsti šių veiksmų atlikimą pagrįstumą.

Žvalgybos institucijos dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo turi teisę kreiptis į bet kurį apygardos teismą. Teismui atsisakius sankcionuoti veiksmus, kreiptis į kitą apygardos teismą dėl tų pačių veiksmų sankcionavimo draudžiama.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto teisėjo nutartis atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus arba atsisakyti pratęsti šių veiksmų atlikimo terminą per 7 dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama apygardos teismo pirmininkui. Skundą apygardos teismo pirmininkas privalo išnagrinėti ir nutartį priimti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo dienos. Apygardos teismo pirmininko sprendimas yra galutinis.

Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, privalo sudaryti technines galimybes žvalgybos institucijoms elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniui, susirašinėjimui ir kitokiam asmens susižinojimui stebėti ir fiksuoti. Tam reikalinga įranga įsigyjama, įdiegiama ir išlaikoma valstybės lėšomis. Ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis šiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos išlaidos, pagrįstos šios įrangos išlaikymo sąnaudomis.

Žvalgybos institucijos, įgyvendindamos joms pavestus uždavinius, turi teisę jų veiklai reikalingus duomenis gauti iš valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos, kiti juridiniai asmenys, atliekantys valstybės perduotas funkcijas, pagal atskiras sutartis privalo sudaryti žvalgybos institucijoms sąlygas neatlygintinai naudotis jų tvarkomais valstybės ir žinybiniais registrais, informacinėmis sistemomis ir duomenų bazėmis, taip pat neatlygintinai pateikti žvalgybos institucijoms jų tvarkomuose valstybės ir žinybiniuose registruose informacinėse sistemose ar duomenų bazėse kaupiamą, saugomą ir (ar) tvarkomą informaciją, reikalingą žvalgybos institucijoms įgyvendinant joms pavestus uždavinius.

Duomenys iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, kitų juridinių asmenų, atliekančių valstybės perduotas funkcijas, tvarkomų valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių žvalgybos institucijoms teikiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytais būdais arba teikiant žvalgybos institucijoms valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą, jeigu būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą.

Informacija apie duomenų pateikimą žvalgybos institucijoms iš šiame straipsnyje nurodytų valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių tretiesiems asmenims ir duomenų subjektams neteikiama.

Žvalgybos institucijos, įgyvendindamos joms pavestus uždavinius, gali motyvuotu jų vadovų ar įgaliotų žvalgybos pareigūnų raštu kreiptis į asmenis su prašymu pateikti jų veiklai vykdyti reikalingus duomenis.

Jeigu asmuo per žvalgybos institucijos nurodytą terminą nepateikia prašomų duomenų arba atsisako juos pateikti, žvalgybos institucijos turi teisę kreiptis į bet kurį apygardos teismą su prašymu įpareigoti pateikti duomenis, reikalingus žvalgybos institucijų uždaviniams įgyvendinti. Apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutartį dėl skundo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo šiame teisme dienos. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Privatūs juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialai ir atstovybės, valstybės įgalioti asmenys informaciją, kuri kaupiama, saugoma ir (ar) tvarkoma jų informacinėse sistemose, registruose ar duomenų bazėse, žvalgybos institucijoms teikia pagal prašymą ir (arba) atskiras sutartis. Kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą ir tai nurodoma prašyme, privatūs juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialai ir atstovybės, valstybės įgalioti asmenys teikia jų tvarkomų informacinių sistemų, registrų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą.

Žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją tvarko šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tik šio įstatymo nustatytais tikslais ir tik įgyvendindamos joms pavestus uždavinius. Jeigu tvarkant žvalgybos informaciją yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo nuostatos.

Žvalgybos institucijų veiklos metu surinkta žvalgybos informacija tvarkoma taip, kad nebūtų neteisėtai ar nepagrįstai atskleisti žvalgybos informacijos šaltiniai, pažeistos su žvalgybos institucijomis bendradarbiaujančių asmenų teisės ar teisėti jų interesai.

Neteko galios nuo 2020-10-01

Žvalgybos informacija tvarkoma žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka ir saugoma tiek, kiek to reikia žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniams vykdyti.

Žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją naudoja tik joms pavestiems uždaviniams įgyvendinti ir tik tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama.

Žvalgybos institucijos gautos žvalgybos informacijos pagrindu gali pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, jeigu gauna duomenų apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas ir šių duomenų nepakanka pradėti ikiteisminį tyrimą.

Sprendimą pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą priima žvalgybos institucijos vadovas žvalgybos institucijos vidaus teisės aktuose nustatyta tvarka. Pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą, žvalgybos informacijos rinkimas apie tą fizinį ar juridinį asmenį nedelsiant nutraukiamas.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti kriminalinės žvalgybos tyrimai atliekami Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, o jų metu gauti duomenys gali būti naudojami Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą, šio įstatymo nuostatos nebetaikomos.

Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos ir kitos valstybės institucijos, kurioms buvo patikėta žvalgybos informacija, turi teisę tokią informaciją naudoti:

Asmenys, neteisėtai atskleidę žvalgybos informaciją ar panaudoję šią informaciją kitiems tikslams, negu numato šis įstatymas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Žvalgybos informacija teikiama oficialiu dokumentu.

Žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją teikia:

Pagal atskirus prašymus žvalgybos institucijos turi teisę teikti žvalgybos informaciją:

Sprendimą dėl žvalgybos informacijos pagal atskirus prašymus pateikimo ar atsisakymo ją teikti priima arba Valstybės saugumo departamento direktorius, arba Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius, arba jų įgalioti asmenys.

Žvalgybos informacija yra neteikiama, jeigu:

Neteko galios nuo 2024-01-01

Žvalgybos institucijų veiklą koordinuoja Valstybės gynimo taryba. Ši taryba:

Žvalgybos institucijų sąveikos ir veiksmų koordinavimo klausimus sprendžia jų vadovai.

Žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Valstybės gynimo tarybai už savo vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklą, teikia žvalgybos institucijos veiklos strategijos projektus pagal žvalgybos institucijos veiklos sritis.

Asmenys, atliekantys žvalgybos institucijų veiklos kontrolę, turi turėti leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Duomenys, galintys atskleisti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai, vykdant žvalgybos institucijų veiklos kontrolę neteikiami.

Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas.

Žvalgybos institucijos vadovas Seimo komitetui kiekvienais metais Seimo statuto nustatyta tvarka pateikia vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklos ataskaitą.

Seimo komitetas:

Seimo komitetas turi teisę gauti ir svarstyti:

Žvalgybos pareigūnai turi teisę tiesiogiai kreiptis į Seimo komitetą dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos.

Vyriausybė žvalgybos institucijų kontrolę atlieka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą kompetenciją.

Vyriausybė:

Žvalgybos institucijos teikia Ministrui Pirmininkui metinį rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams vertinimą ir ataskaitą pagal savo veiklos sritis. Metinis rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams vertinimas ir ataskaita teikiami prieš Vyriausybės nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaitos rengimą. Ministras Pirmininkas su žvalgybos institucijų pateiktais vertinimais ir ataskaita pagal kompetenciją gali supažindinti atskirus ministrus.

Žvalgybos institucijos vadovas, siekdamas užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, žmogaus teisių apsaugą ir organizuodamas žvalgybos institucijos vidaus kontrolę vadovaujamoje institucijoje:

Žvalgybos institucijos Seimo komitetui du kartus per metus arba pagal atskirą šio komiteto reikalavimą teikia susistemintą statistinę informaciją apie vykdomos vidaus kontrolės rezultatus, taip pat atliekamus tarnybinius vidaus tyrimus, personalo administravimą, struktūrą ir kitą su vidaus kontrole susijusią informaciją.

Žvalgybos institucijų auditas ir finansinės veiklos kontrolė atliekama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Žvalgybos institucijų vadovai, vadovaudamiesi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais minimaliais finansų kontrolės reikalavimais, sukuria ir prižiūri finansų kontrolės veikimą vadovaujamoje institucijoje ir patvirtina finansų kontrolės taisykles.

Žvalgybos institucijos kiekvienais metais skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus pagal savo veiklos sritis.

Kita informacija visuomenei ar atskiriems asmenims apie žvalgybos institucijų veiklą gali būti teikiama tik žvalgybos institucijos vadovo sprendimu.

Valstybės saugumo departamentas yra juridinis asmuo, finansuojamas iš valstybės biudžeto, turintis savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublika. Valstybės saugumo departamentas“, taip pat sąskaitų bankuose.

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas yra juridinis asmuo, finansuojamas iš valstybės biudžeto, turintis savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir užrašu „Lietuvos Respublika. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos“, taip pat sąskaitų bankuose. Įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi ir gina valstybę.

Žvalgybos institucijos turi savo vėliavas, ženklus, medalius ir kitą atributiką. Žvalgybos institucijų vėliavas, ženklus, medalius ir kitą atributiką gaminti ne pagal žvalgybos institucijų užsakymus draudžiama. Žvalgybos institucijoms priklauso išimtinė vėliavų, ženklų, medalių ir kitos atributikos realizavimo ir naudojimo teisė.

Žvalgybos institucijų ženklus, medalius ir kitą atributiką tvirtina šių institucijų vadovai.

Žvalgybos pareigūnų profesinė šventė yra spalio 27-oji – Žvalgų diena.

Žvalgybos institucijas sudaro valdybos, skyriai ir poskyriai.

Valstybės saugumo departamento nuostatus, struktūrą, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą tvirtina Valstybės saugumo departamento direktorius.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento nuostatus, struktūrą, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą, taip pat kiekvienais metais ribinį karių ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičių tvirtina krašto apsaugos ministras.

Žvalgybos institucijos personalą sudaro:

Žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujantys kariai turi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytą kario statusą. Jiems be išlygų taikomos šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalies, 32 ir 33 straipsnių, 34 straipsnio 4 dalies, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 50 ir 51 straipsnių, 54 straipsnio 2 dalies, 57, 64, 641 ir 65 straipsnių nuostatos, o kitos šio įstatymo nuostatos profesinės karo tarnybos kariams (toliau – karys) taikomos tiek, kiek jų statuso nenustato profesinę karo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai.

Duomenys, atskleidžiantys asmens priklausomybę žvalgybos institucijai, į valstybės informacines sistemas ir (ar) registrus žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti neteikiami, jeigu tokių duomenų tvarkymas atitinkamoje informacinėje sistemoje ar registre galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai.

Žvalgybos institucijos vadovybę sudaro direktorius ir direktoriaus pavaduotojai.

Valstybės saugumo departamento:

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento:

Žvalgybos institucijos direktoriumi ir direktoriaus pavaduotojais skiriami ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį turintys asmenys ir atitinkantys šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktų ir 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas skiriant asmenis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas.

Žvalgybos institucijos direktorius ir jo pavaduotojai, taip pat valdybų viršininkai ir jų pavaduotojai skiriami 5 metų laikotarpiui. Į šias pareigas asmenys 5 metų laikotarpiui gali būti skiriami pakartotinai, tačiau tų pačių pareigų negali eiti ilgiau kaip 10 metų iš eilės.

Žvalgybos institucijos direktorius:

Jeigu žvalgybos institucijos direktoriaus laikinai nėra:

Žvalgybos institucijos direktorius ir direktoriaus pavaduotojai gali būti atleisti iš pareigų šiame įstatyme numatytais žvalgybos pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindais.

Pasibaigus žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo paskyrimo į pareigas laikotarpiui, jie gali būti priimami į tarnybą žvalgybos institucijoje, netaikant šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų amžiaus apribojimų ir šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytų atrankos procedūrų.

Asmuo į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje priimamas vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais.

Asmuo, priimamas į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje, turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

Asmenims, priimamiems į tarnybą žvalgybos institucijoje, keliami šie išsilavinimo reikalavimai:

Žvalgybos institucijos vadovas tam tikroms žvalgybos pareigūnų pareigybėms gali nustatyti papildomus reikalavimus, susijusius su asmens išsilavinimu, užsienio kalbų mokėjimu, darbo patirtimi, intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti žvalgybos pareigūno pareigas.

Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti amžiaus apribojimai ir šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytos atrankos procedūros netaikomi žvalgybos pareigūnams, tarnavusiems pagal profesinės karo tarnybos sutartį ir nepertraukiamai tęsiantiems tarnybą pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, taip pat buvusiems rezervo žvalgybos pareigūnams, priimamiems į tarnybą nepertraukiamai po jų išbraukimo iš žvalgybos pareigūnų rezervo.

Asmenys į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje priimami vadovaujantis bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta atrankos tvarka, siekiant įvertinti, ar asmuo tinkamas tarnauti (dirbti) žvalgybos institucijoje. Atrankos metu gali būti atliekamas asmens psichologinis tyrimas ir kiti gebėjimų nustatymo vertinimai.

Asmuo, pretenduojantis į pareigas žvalgybos institucijoje, privalo pateikti prašymą priimti į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje, informaciją apie save, savo ryšius ir interesus, rašytinį sutikimą dėl informacijos apie jį tikrinimo ir kitą atrankos tvarkos apraše nurodytą informaciją.

Asmuo, pretenduojantis į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka siunčiamas tikrintis sveikatos į sveikatos priežiūros įstaigą.

Siekiant patikrinti priimamo į pareigas asmens tinkamumą tarnauti (dirbti) žvalgybos institucijoje, gali būti naudojamas poligrafas.

Asmuo, dalyvavęs atrankoje, yra informuojamas apie atrankos rezultatus.

Žvalgybos pareigūnas, prieš pradėdamas eiti pareigas žvalgybos institucijoje, prisiekia Lietuvos valstybei.

Žvalgybos pareigūnas turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

Prisiekęs žvalgybos pareigūnas pasirašo po priesaikos tekstu. Pasirašytas priesaikos lapas saugomas žvalgybos pareigūno asmens byloje.

Valstybės saugumo departamento direktoriaus priesaiką priima Respublikos Prezidentas, o Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus – krašto apsaugos ministras. Kitų žvalgybos pareigūnų priesaiką priima žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas žvalgybos pareigūnas.

Asmenys, išskyrus skiriamus Respublikos Prezidento dekretu ir krašto apsaugos ministro įsakymu, į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje priimami ir į pareigas skiriami žvalgybos institucijos vadovo įsakymu.

Priimant asmenis į žvalgybos pareigūno pareigas gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių bandomasis laikotarpis, skaičiuojamas nuo tarnybos žvalgybos institucijoje pradžios. Atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į bandomąjį laikotarpį neįskaitomas.

Sprendimą dėl bandomojo laikotarpio taikymo (netaikymo) ir jo termino nustatymo priima žvalgybos institucijos vadovas.

Bandomuoju laikotarpiu žvalgybos institucijos vadovas turi teisę nutraukti su žvalgybos pareigūnu sudarytą žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį ir atleisti jį iš tarnybos nenurodydamas priežasčių.

Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro skiriamiems žvalgybos pareigūnams bandomasis laikotarpis nenustatomas.

Žvalgybos pareigūnai žvalgybos institucijoje tarnauja pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis. Žvalgybos pareigūno tarnybos sutarties formą nustato šis įstatymas (1 priedas).

Žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartys su žvalgybos institucijų direktoriais ir jų pavaduotojais nesudaromos.

Žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis su žvalgybos pareigūnais sudaro ir juos į pareigas skiria žvalgybos institucijos vadovas.

Darbo sutartys su darbuotojais sudaromos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Su Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujančiais kariais žvalgybos pareigūno tarnybos sutartys nesudaromos.

Atkurti žvalgybos pareigūno statusą – žvalgybos institucijų vadovų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, į kitas žvalgybos pareigūno pareigas žvalgybos institucijose – turi teisę buvę žvalgybos pareigūnai:

Žvalgybos pareigūno statusas gali būti atkuriamas per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti žvalgybos pareigūno statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.

Paskirtam į pareigas žvalgybos pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas ir ženklas.

Tarnybinio pažymėjimo ir ženklo formą, pažymėjimų ir ženklų išdavimo, saugojimo ir naudojimo tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.

Žvalgybos pareigūnui draudžiama:

Žvalgybos pareigūnas ne tarnybos tikslais negali vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, taip pat į kitas užsienio valstybes ar teritorijas, jeigu žvalgybos pareigūno buvimas jose galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams. Žvalgybos pareigūnų vykimo į užsienio valstybes tvarką ir užsienio valstybių ar teritorijų, į kurias vykti žvalgybos pareigūnams negalima, sąrašus tvirtina žvalgybos institucijos vadovas.

Žvalgybos pareigūnas žvalgybos institucijos vadovo pritarimu turi teisę:

Žvalgybos pareigūnai be žvalgybos institucijos vadovo sutikimo negali būti atvesdinti, sulaikyti, negali būti atliekama šių asmenų, jų daiktų, asmeninių ar tarnybinių transporto priemonių, patalpų krata ar apžiūra, išskyrus atvejus, kai žvalgybos pareigūnas sulaikomas darantis nusikalstamą veiką. Tokiu atveju žvalgybos pareigūną sulaikiusi institucija privalo ne vėliau kaip per 12 valandų apie tai pranešti žvalgybos institucijos vadovui ir generaliniam prokurorui.

Sprendimą pradėti baudžiamąjį procesą dėl žvalgybos pareigūno padarytos nusikalstamos veikos priima generalinis prokuroras.

Žvalgybos pareigūnų ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme.

Valstybė rūpinasi žvalgybos pareigūnu ir jo šeimos nariais, nukentėjusiais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba žvalgybos institucijoje, ir teikia jiems pagalbą. Valstybė atlygina žalą, padarytą žvalgybos pareigūnui ar jo šeimos nariui dėl priežasčių, susijusių su tarnyba žvalgybos institucijoje. Žalos atlyginimo tvarką nustato Vyriausybė.

Žvalgybos pareigūnui ikiteisminiame tyrime ir (ar) teisminio nagrinėjimo procese dalyvaujančiam liudytojo statusu dėl priežasčių, susijusių su žvalgybos pareigūno tarnybinių funkcijų atlikimu, įstatymų nustatyta tvarka taikomas anonimiškumas arba dalinis anonimiškumas.

Asmeniui, kuris būdamas žvalgybos pareigūnu ir vykdydamas tarnybines pareigas galimai padarė teisės pažeidimą dėl tarnybinės rizikos ribų viršijimo (dėl to yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, jo atžvilgiu pareikštas ieškinys ar paduotas skundas (prašymas, pareiškimas), iš žvalgybos institucijos lėšų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Ši kompensacija skiriama žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.

Žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, jų šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga, kai dėl žvalgybos pareigūno tarnybos ar darbuotojo darbo kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai, turtui ar kitoms konstitucinėms vertybėms, užtikrinama žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka iš žvalgybos institucijos lėšų. Žvalgybos institucijos vadovo sprendimu apsauga gali būti skiriama ir kitiems asmenims, per kuriuos tiesiogiai gali kilti grėsmė žvalgybos pareigūno ar darbuotojo saugumui.

Žvalgybos pareigūnų tarnybinė veikla vertinama kas 12 mėnesių, taip pat tais atvejais, kai sprendžiama, ar žvalgybos pareigūnas tinka tarnybai žvalgybos institucijoje.

Žvalgybos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dokumente turi būti apibūdinamas pareigūno elgesys, kvalifikacija, veiklos rezultatai, tinkamumas einamoms ir kitoms pareigoms, pateiktos išvados ir rekomendacijos.

Žvalgybos pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas ir aukštesnysis vadovas.

Žvalgybos pareigūnas supažindinamas su vertinimo rezultatais ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų turi teisę juos apskųsti.

Skundą nagrinėja žvalgybos institucijos vadovo sudaryta komisija. Per 14 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos ji priima sprendimą dėl skundo pagrįstumo. Komisijos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Žvalgybos pareigūnų tarnybinė veikla vertinama bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Žvalgybos pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas ir vykdomas žvalgybos institucijose, Lietuvos ir užsienio valstybių mokslo, mokymo ir kitose įstaigose.

Žvalgybos institucijos vadovas tvirtina žvalgybos pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas, nustato atrankos ir siuntimo mokytis ir tobulinti kvalifikaciją tvarką.

Žvalgybos pareigūnams, pasiųstiems mokytis ar tobulinti kvalifikacijos, visą mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpį garantuojamos einamos pareigos ir tarnybinis atlyginimas, paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos.

Pasiųstų mokytis ar tobulinti kvalifikacijos žvalgybos pareigūnų aprūpinimo sąlygas mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Jeigu žvalgybos pareigūnas pašalinamas iš mokslo, mokymo ar kitos įstaigos, į kurią buvo siųstas mokytis ar tobulinti kvalifikacijos arba atleidžiamas iš tarnybos šio įstatymo 53 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktuose nustatytais pagrindais, jis privalo atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias 3 paskutinių tarnybos metų išlaidas, jas lygiomis dalimis mažinant proporcingai kiekvieniems po mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo ištarnautiems žvalgybos institucijoje metams. Su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu susijusios išlaidos neatlyginamos, jeigu žvalgybos pareigūnas negali tęsti tarnybos dėl ligos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) arba dėl žvalgybos institucijos vadovo pripažintų svarbių ir nuo žvalgybos pareigūno valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių. Atlygintinų su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu susijusių išlaidų sudėtį ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu.

Žvalgybos institucijose sudaromas žvalgybos pareigūnų rezervas (toliau – rezervas).

Į rezervą žvalgybos pareigūnai su jų sutikimu gali būti įrašomi, atleidžiant juos iš tarnybos žvalgybos institucijoje. Į rezervą taip pat gali būti įrašomi asmenys, anksčiau tarnavę žvalgybos institucijoje.

Asmenys, įrašyti į rezervą, yra laikomi rezervo žvalgybos pareigūnais.

Rezervo žvalgybos pareigūnams formuluojamos žvalgybos institucijų tarnybinės užduotys.

Rezervo žvalgybos pareigūnai iš rezervo išbraukiami, kai jiems nebeformuluojamos žvalgybos institucijų tarnybinės užduotys arba kai tokie asmenys jų nevykdo.

Rezervo žvalgybos pareigūnams tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos.

Asmens buvimo rezerve laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą, kuris yra perskaičiuojamas išbraukus asmenį iš rezervo.

Asmenys rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus, o esant tarnybiniam būtinumui, šis terminas gali būti pratęsiamas, tačiau bendras buvimo rezerve laikas negali viršyti 10 metų.

Rezervo sudarymo tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.

Žvalgybos pareigūnai tarnauja žvalgybos institucijoje iki sulaukia 55 metų.

Atsižvelgdamas į žvalgybos institucijos poreikius ir žvalgybos pareigūno prašymą, žvalgybos institucijos vadovas gali pratęsti tarnybos laiką, iki žvalgybos pareigūnui sukaks senatvės pensijos amžius.

Žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau garantuojama 11 valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė ir 35 valandų nepertraukiamojo poilsio per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmė, o jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra 24 valandos, – 24 valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė. Esant tarnybiniam būtinumui, kai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įvykdymą, žvalgybos pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, už šį laiką kompensuojant laisvu nuo tarnybos laiku žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.

Žvalgybos pareigūnų tarnybos laiko apskaitos tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.

Žvalgybos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka turtą, pajamas ir privačius interesus deklaruoja žvalgybos institucijoje. Turto, pajamų ir privačių interesų deklaracijos saugomos žvalgybos institucijoje.

Neteko galios nuo 2024-01-01

Turto, pajamų ir privačių interesų deklaracijos pildomos, tikrinamos ir saugomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Žvalgybos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą, individualias pažeidėjo savybes ir (ar) pavojų keliančio objekto savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba neįmanoma arba kai bet koks delsimas kelia pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei, sveikatai ar turtui arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui, kitiems žvalgybos pareigūno saugomiems objektams arba nusikalstamų veikų užkardymui.

Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą šiais atvejais:

Žvalgybos pareigūnas, sulaikęs asmenį, padariusį administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, turi jį perduoti policijai.

Žvalgybos pareigūnas turi teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.

Kai nėra neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, fizinę prievartą naudoti draudžiama:

Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui.

Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Specialiųjų priemonių specifikaciją ir jų panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Tarnybinis šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei, sveikatai arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui, kitiems žvalgybos pareigūno saugomiems objektams arba nusikalstamų veikų užkardymui.

Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais: