Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas

Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą arba transporto priemonę, kai kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, taip pat turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, šiais atvejais:

Žvalgybos pareigūnas, ketindamas naudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš tarnybinio šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą.

Kai neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, tarnybinį šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:

Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą tarnybinį šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui.

Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Kai yra tarnybinė būtinybė, žvalgybos pareigūnai žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti perkeliami į lygiavertes pareigas bet kuriame žvalgybos institucijos padalinyje. Tokiam perkėlimui žvalgybos pareigūno sutikimas nebūtinas, išskyrus atvejus, kai pareigoms, į kurias perkeliamas žvalgybos pareigūnas, nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas.

Žvalgybos pareigūnai į aukštesnes pareigas gali būti perkeliami:

Žvalgybos pareigūnai į žemesnes pareigas ir lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas, gali būti perkeliami:

Žvalgybos pareigūnai gali būti perkeliami iš vienos žvalgybos institucijos į kitą šių institucijų vadovų susitarimu. Tokiam perkėlimui būtinas žvalgybos pareigūno sutikimas.

Atsižvelgiant į reikiamų specialistų poreikį, žvalgybos pareigūnai jų rašytiniu sutikimu žvalgybos institucijos vadovo įsakymu gali būti laikinai, laikotarpiui iki 3 metų, perkelti tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas ir atstovybes prie tarptautinių organizacijų ar specialiąsias misijas, į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, taip pat į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas. Kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti pratęsiamas iki 3 metų. Žvalgybos pareigūnams tarnybos užsienyje laikotarpiu taikomas šio įstatymo 641 straipsnyje nustatytas aprūpinimas.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento žvalgybos pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti siunčiami į tarptautines operacijas. Žvalgybos pareigūnai, siunčiami dalyvauti tarptautinėse operacijose, pasirengti dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat vykdyti tarnybinių užduočių tarptautinės operacijos vietovėje, aprūpinami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, žvalgybos institucijos vadovo įsakymu žvalgybos pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš žvalgybos institucijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu žvalgybos pareigūnas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius reikalavimus ir pareigybės, į kurią jis perkeliamas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, laikotarpiui iki 3 metų. Kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas, valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovams suderinus, gali būti pratęsiamas iki 2 metų. Perkėlimo laikotarpiu valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią žvalgybos pareigūnas perkeltas, moka žvalgybos pareigūnui ne mažesnį negu šiame įstatyme nustatytą tarnybinį atlyginimą, skaičiuojamą pagal iki perkėlimo eitoms žvalgybos pareigūno pareigoms nustatytą pareiginės algos koeficientą.

Žvalgybos pareigūno laikino perkėlimo į šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas pareigas ar tarnybą laikas įskaitomas į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą. Perkėlimo laikotarpiu jam paliekamas iki perkėlimo turėtas kario laipsnis ar tarnybinis rangas, taikomi visi šiame įstatyme žvalgybos pareigūnams nustatyti draudimai, apribojimai ir garantijos, o pasibaigus jo perkėlimo laikotarpiui, garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės žvalgybos pareigūno pareigos, o jeigu tokios galimybės nėra, kitos žemesnės žvalgybos pareigūno pareigos.

Esant tarnybiniam būtinumui, žvalgybos institucijos vadovas žvalgybos pareigūnams, neperkeliant jų į kitas pareigas, be jų sutikimo gali laikinai pavesti atlikti kitas jų kvalifikaciją atitinkančias aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes žvalgybos pareigūno pareigas.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinas pavedimas žvalgybos pareigūnui negali trukti ilgiau kaip vienus metus nepertraukiamai.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pavedus žvalgybos pareigūnui atlikti aukštesnes pareigas, mokamas šias pareigas atitinkantis tarnybinis atlyginimas. Pavedus atlikti žemesnes ar lygiavertes pareigas, mokamas tarnybinis atlyginimas, gautas iki laikino pavedimo.

Žvalgybos pareigūnas žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu:

Nušalintas nuo pareigų žvalgybos pareigūnas grąžina tarnybinį pažymėjimą, materialines vertybes ir dokumentus, kuriuos jis gavo eidamas pareigas.

Žvalgybos pareigūnui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu tarnybinis atlyginimas nemokamas.

Žvalgybos pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Į šį terminą neįskaitomas žvalgybos pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laikas.

Jeigu žvalgybos pareigūnas nėra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo ir (ar) tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad žvalgybos pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, jis grąžinamas į eitas pareigas ir jam išmokamas tarnybinis atlyginimas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų.

Žvalgybos pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Žvalgybos pareigūnai iš tarnybos atleidžiami ir tarnybos sutartis su jais nutraukiama žvalgybos institucijos vadovo įsakymu, išskyrus pareigūnus, atleidžiamus Respublikos Prezidento dekretu ar krašto apsaugos ministro įsakymu.

Atleidžiamas iš tarnybos žvalgybos pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį ginklą, tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, dokumentus ir kitas darbo priemones, kurias jis gavo tarnaudamas žvalgybos institucijoje.

Žvalgybos pareigūnas šio įstatymo 53 straipsnio 14 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai žvalgybos institucija likviduojama), moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius.

Žvalgybos pareigūnas šio įstatymo 53 straipsnio 15 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos negali būti atleidžiamas jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, jeigu laikinojo nedarbingumo laikotarpis ne ilgesnis kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės.

Negalima atleisti iš tarnybos žvalgybos institucijoje nėščios moters, taip pat motinos arba tėvo, auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra jų kaltės (išskyrus atvejus, kai žvalgybos institucija likviduojama).

Šio įstatymo 53 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18 ir 19 punktuose numatytais pagrindais žvalgybos pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos jo atostogų ar laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.

Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais, pripažinti nežinia kur esančiais žvalgybos pareigūnai išbraukiami iš žvalgybos pareigūnų sąrašų žvalgybos institucijos vadovo įsakymu.

Ginčai, kilę dėl atleidimo iš tarnybos, sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Žvalgybos pareigūnas turi teisę nutraukti tarnybą savo noru, žvalgybos institucijos vadovui pateikęs prašymą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Žvalgybos pareigūnas atleidžiamas prašyme nurodytą dieną.

Jeigu žvalgybos institucijos vadovas sutinka, žvalgybos pareigūnas gali būti atleistas ir sutartis su juo nutraukta anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

Žvalgybos pareigūnas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti tarnybą savo noru ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos.

Jeigu yra atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, žvalgybos pareigūnas gali būti atleidžiamas tik baigus tyrimą, per 3 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos.

Už pavyzdingą tarnybą žvalgybos pareigūnai gali būti skatinami ar apdovanojami:

Už ypatingus nuopelnus tarnyboje žvalgybos pareigūnai gali būti pristatomi valstybiniams apdovanojimams.

Žvalgybos pareigūnai skatinami ir apdovanojami bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Žvalgybos pareigūnai, turintys galiojančių tarnybinių nuobaudų, neskatinami ir neapdovanojami.

Tarnybiniai nusižengimai skirstomi į:

Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai:

Už šiurkščius tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

Atleidimas iš tarnybos gali būti skiriamas ir už vieną šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Kiti tarnybiniai nusižengimai – pakartotiniai žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos tarnybos tvarkos pažeidimai, jeigu juose nėra šiurkščių tarnybinių nusižengimų požymių, taip pat neatsargus tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, neatlikimas ar netinkamas atlikimas, teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas.

Už kitus tarnybinius nusižengimus skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

Atsakomybę už tarnybinius nusižengimus lengvinančios aplinkybės yra šios:

Atsakomybę už tarnybinius nusižengimus sunkinančios aplinkybės yra šios:

Žvalgybos pareigūnas neatsako už tarnybinius nusižengimus, padarytus veikiant būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo sąlygomis, dėl pateisinamos tarnybinės rizikos ar tinkamai vykdant teisėtą įsakymą.

Tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūra pradedama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo gauna informaciją apie žvalgybos pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra susideda iš pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Tarnybinį patikrinimą atlieka žvalgybos institucijos vadovo įgalioti žvalgybos pareigūnai.

Tarnybinio patikrinimo metu turi būti visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirtas tarnybinis nusižengimas, nustatytos jo padarymo priežastys ir sąlygos, nustatyti kalti asmenys, juo turi būti užtikrinama, kad už tarnybinius nusižengimus atsakytų tik juos padarę asmenys. Esant galimybei, turi būti nustatytos drausmės stiprinimo ir tarnybinių nusižengimų prevencijos priemonės.

Tarnybinis patikrinimas negali būti vykdomas ilgiau kaip 3 mėnesius, neįskaitant laiko, kurį žvalgybos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo arba dėl atostogų.

Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas nusikalstamas veikas. Jeigu atsisakoma pradėti baudžiamąjį procesą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tarnybinis patikrinimas tęsiamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Tarnybinė nuobauda turi būti paskiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį žvalgybos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo arba dėl atostogų. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai.

Pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą, reikalaujama, kad žvalgybos pareigūnas raštu pateiktų paaiškinimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra tęsiama ir pareigūnui atsisakius pateikti paaiškinimą.

Tarnybinė nuobauda skiriama žvalgybos institucijos vadovo įsakymu.

Už vieną tarnybinį nusižengimą skiriama viena tarnybinė nuobauda.

Skirdamas tarnybinę nuobaudą, žvalgybos institucijos vadovas atsižvelgia į:

Tarnybinis atlyginimas gali būti sumažinamas ne daugiau kaip trečdaliu ir ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Tarnybinio atlyginimo sumažinimo dydį ir terminą nustato žvalgybos institucijos vadovas skirdamas tarnybinę nuobaudą.

Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas, – galiojimo terminui, žvalgybos pareigūnas į aukštesnes ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas, perkeliamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

Žvalgybos pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po nuobaudos už tarnybinį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo vieni metai.

Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinama anksčiau, negu sueina šio straipsnio 13 dalyje nustatytas terminas, tačiau ne anksčiau negu praėjus 6 mėnesiams nuo jos paskyrimo.

Duomenys apie žvalgybos pareigūnui paskirtą tarnybinę nuobaudą įrašomi į jo asmens bylą.

Tarnybinių nusižengimų tyrimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką žvalgybos institucijos vadovas nustato įsakymu.

Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Žvalgybos pareigūnai, neteisėta veika (tyčia ar dėl neatsargumo) padarę tiesioginę tikrąją žalą žvalgybos institucijai, kurioje tarnauja, privalo šią žalą atlyginti.

Žvalgybos pareigūnai traukiami riboton ar visiškon materialinėn atsakomybėn.

Žvalgybos pareigūnai netraukiami materialinėn atsakomybėn, jeigu yra šio įstatymo 59 straipsnio 9 dalyje nustatytos sąlygos.

Aplinkybes, panaikinančias materialinę atsakomybę, patvirtina žvalgybos institucijos vadovas, išleisdamas įsakymą dėl žvalgybos pareigūno netraukimo materialinėn atsakomybėn.

Žvalgybos pareigūnų žalos, padarytos žvalgybos institucijai dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atlyginimo dydis negali būti didesnis kaip 3 jo mėnesiniai tarnybiniai atlyginimai.

Žvalgybos pareigūnai, įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti nuolat ar laikinai eiti pareigas ar atlikti darbų, susijusių su materialinių vertybių, piniginių lėšų ar kito turto priėmimu ar perdavimu, saugojimu, apskaita, valdymu, disponavimu jais ar tvarkymu, materialiai atsako už visą dėl jų kaltės žvalgybos institucijai padarytą žalą, kai jie pinigines lėšas, materialines vertybes ar kitą turtą priėmė savo žinion arba pradėjo realiai tvarkyti jų apskaitą, arba jiems buvo suteikta teisė priimti sprendimą, susijusį su jų valdymu, tvarkymu ar disponavimu jais.

Žvalgybos pareigūnai atsako už visą dėl jų kaltės žvalgybos institucijai padarytą žalą, neatsižvelgiant į einamas pareigas, šiais atvejais:

Tyrimų dėl materialinės žalos padarymo, žalos nustatymo ir atlyginimo už ją tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.

Mėnesiniai išskaitymai už padarytą žalą negali viršyti 20 procentų žvalgybos pareigūnui priklausančio per mėnesį mokėti tarnybinio atlyginimo.

Žvalgybos pareigūnams, išskyrus karius, suteikiami tarnybiniai rangai, atitinkantys žvalgybos pareigūno einamas pareigas, kvalifikaciją ir profesinę patirtį. Aukščiausias yra pirmas rangas, žemiausias – šešioliktas rangas.

Valstybės saugumo departamento direktoriui pirmą tarnybinį rangą, jo pavaduotojams antrą tarnybinį rangą, skirdamas juos į šias pareigas, suteikia Respublikos Prezidentas. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriui pirmą tarnybinį rangą, jo pavaduotojams antrą tarnybinį rangą, skirdamas juos į šias pareigas, suteikia krašto apsaugos ministras.

Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams laipsniai suteikiami vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme bei krašto apsaugos ministro įsakymuose nustatytais reikalavimais ir tvarka.

Žvalgybos pareigūnams, turintiems galiojančių tarnybinių nuobaudų, aukštesni tarnybiniai rangai nesuteikiami.

Žvalgybos pareigūną šio įstatymo nustatyta tvarka perkėlus į žemesnes pareigas, išskyrus atvejus, kai į žemesnes pareigas jis perkeliamas dėl patenkinamo arba nepatenkinamo tarnybinės veiklos vertinimo, paliekamas turėtas tarnybinis rangas. Kai žvalgybos pareigūnas į žemesnes pareigas perkeliamas dėl patenkinamo arba nepatenkinamo tarnybinės veiklos vertinimo, jam suteikiamas aukščiausias tai pareigybei, į kurią jis perkeliamas, nustatytas tarnybinis rangas.

Tarnybiniai rangai suteikiami bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro:

Žvalgybos institucijos vadovas patvirtina žvalgybos institucijos žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą (toliau – tarnybos apmokėjimo sistema), kurioje detalizuojami žvalgybos institucijos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (suteiktas tarnybinis rangas ar kario laipsnis, išsilavinimas, profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo tvarka ir dydžiai. Žvalgybos pareigūno pareiginės algos didžiausias koeficientas negali viršyti žvalgybos institucijos vadovo pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede.

Žvalgybos pareigūno pareiginė alga nustatoma iš tarnybos apmokėjimo sistemoje žvalgybos pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo parenkant konkretų pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis).

Žvalgybos pareigūnams mokamos šios priemokos:

Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų priemokų dydį nustato žvalgybos institucijos vadovas, tačiau kiekvienos iš šių priemokų dydis negali būti mažesnis kaip 10 procentų pareiginės algos. Žvalgybos pareigūnui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos.

Žvalgybos pareigūnams priedą už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.

Kasmetinių atostogų laikotarpiu žvalgybos pareigūnams mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas, apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žvalgybos pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją (iš jos), iš institucijos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų tarnybinio atlyginimo ir gautos ligos išmokos skirtumas.

Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos dėl aprūpinimo maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa netaikomos, išskyrus karius, tarnaujančius tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose.

Žvalgybos pareigūnams, dėl tarnybinio būtinumo perkeltiems į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba pavedus laikinai atlikti kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos kompensuojamos, jeigu jie, jų šeimos nariai tarnybos vietos savivaldybėje ar kitoje savivaldybėje nuo tarnybos vietos mažesniu atstumu, negu Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro bendru įsakymu nustatytas atstumas, neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies.

Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos nekompensuojamos, jeigu žvalgybos pareigūnams jų pasirinkimu taikoma šio straipsnio 14 dalyje numatyta garantija.

Jeigu šeimoje yra du žvalgybos pareigūnai (sutuoktiniai), turintys teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją ir tarnaujantys toje pačioje savivaldybėje, ir nėra teismo patvirtinimo dėl jų gyvenimo skyrium, jiems kompensuojamos vienos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, neviršijant tai tarnybos vietovei Vyriausybės nustatyto maksimalaus gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžio.

Maksimalius gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžius, priklausančius nuo tarnybos vietovės, taip pat nuo kartu su žvalgybos pareigūnu gyvenančių šeimos narių skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo tvarką pagal žvalgybos pareigūno ir nuomotojo rašytine sutartimi nustatytą nuomos mokesčio dydį, neviršydamas Vyriausybės patvirtintų maksimalių gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžių, nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu.

Žvalgybos pareigūnams kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos bet kokios rūšies transportu, išskyrus šio straipsnio 15 dalyje nurodytus atvejus, atlyginamos, jeigu dėl tarnybinio būtinumo perkėlus į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba pavedus laikinai atlikti kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, jie, jų šeimos nariai tarnybos vietos savivaldybėje neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies.

Kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos neatlyginamos, jeigu žvalgybos pareigūnai į tarnybos vietą ir atgal vyksta tarnybiniu transportu arba jiems jų pasirinkimu taikoma šio straipsnio 10–13 dalyse numatytos garantijos.

Žvalgybos pareigūnams, kuriems kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, kartą per savaitę atlyginamos kelionės Lietuvos Respublikos teritorijoje iš tarnybos vietos į šeimos nario faktinę gyvenamąją vietą, kuri nesutampa su žvalgybos pareigūno faktine gyvenamąja vieta, ir atgal išlaidos bet kokios rūšies transportu.

Kelionės išlaidų atlyginimo tvarką ir sąlygas vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį, taip pat mažiausią ir didžiausią atstumą, kuriuos nuvažiavus per dieną atlyginamos šio straipsnio 14 dalyje nurodytos kelionės išlaidos, nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu.

Perkeliamiems į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje žvalgybos pareigūnams bendra Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, neviršijant maksimalaus Vyriausybės nustatyto kompensuotinų išlaidų dydžio, apmokamos persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) išlaidos.

Žvalgybos pareigūnams, kuriuos žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo siunčia į tarnybinę komandiruotę, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos komandiruotės išlaidos. Žvalgybos pareigūnai, siunčiami į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui.

Žvalgybos pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą:

Žvalgybos pareigūnams kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos iš karto visos arba dalimis, tačiau viena nepertraukiama kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų. Kasmetinės atostogos suteikiamos už tarnybos žvalgybos institucijoje metus. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio straipsnio 12 dalyje nustatytu atveju) atsiranda, kai žvalgybos pareigūnas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai žvalgybos pareigūnas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Esant tarnybiniam būtinumui, neatidėliotinais atvejais, kai žvalgybos institucija turi užtikrinti įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, žvalgybos pareigūnas gali būti atšaukiamas iš kasmetinių atostogų. Tokiam atšaukimui pareigūno sutikimas nebūtinas.

Žvalgybos pareigūnams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:

Nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos žvalgybos pareigūnams suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Atostogos vaikui prižiūrėti žvalgybos pareigūnams suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka, tačiau ne ilgiau, negu pareigūnas sulaukia šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto amžiaus ir jo tarnyba nėra pratęsiama arba baigiasi tarnybos pratęsimo laikas. Nesibaigus suteiktoms atostogoms vaikui prižiūrėti, žvalgybos pareigūnas gali grįžti į tarnybą, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų įspėjęs apie tai žvalgybos institucijos vadovą.

Žvalgybos pareigūnui, dėl paskyrimo į kitas pareigas arba pavedimo laikinai atlikti kitas pareigas keičiančiam gyvenamąją vietą, gali būti suteikiamos iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogos.

Žvalgybos pareigūnams, vykdžiusiems užduotis didesnio pavojaus sąlygomis, atsižvelgiant į jų pobūdį ir trukmę, gali būti suteikiamos iki 10 darbo dienų mokamos prevencinės reabilitacijos atostogos.

Žvalgybos pareigūnui žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka gali būti suteikiamos nemokamos iki 15 kalendorinių dienų atostogos tik dėl ypatingų asmeninių ar šeiminių aplinkybių.

Kasmetinių ir tikslinių atostogų laikotarpiai yra įskaitomi į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą.

Atleidžiant žvalgybos pareigūną iš tarnybos, nepanaudotos kasmetinės atostogos nesuteikiamos. Už nepanaudotas kasmetines atostogas jam išmokama piniginė kompensacija. Teisė gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai žvalgybos pareigūnas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Kasmetinių atostogų, mokymosi atostogų, persikėlimo atostogų ir prevencinės reabilitacijos atostogų žvalgybos pareigūnams suteikimo, apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas.

Žvalgybos pareigūnai draudžiami visomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.

Žvalgybos pareigūnai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Žvalgybos pareigūnų sveikatos priežiūra vykdoma nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat krašto apsaugos ministro valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose. Krašto apsaugos ministro valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose žvalgybos pareigūnams teikiamos sveikatinimo veiklos mastą ir specialiuosius reikalavimus nustato krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai, o vykdymo sąlygas – krašto apsaugos ministras.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra tikrinama žvalgybos pareigūnų sveikatos būklė dėl tinkamumo tarnybai pagal nustatytus sveikatos būklės kriterijus.

Žvalgybos pareigūnui, atleidžiamam iš tarnybos šio įstatymo 53 straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 18 ir 19 punktuose nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija žvalgybos pareigūnams, turintiems daugiau kaip 5 metus žvalgybos pareigūno tarnybos stažo, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.

Žvalgybos pareigūnui žuvus (mirus) dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, jo šeimai, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), taip pat besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų nuolatinėse studijose vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo žūties (mirties), tėvui ar motinai ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo žvalgybos pareigūno žūties (mirties) lygiomis dalimis išmokama 93,1 mėnesinių tarnybinių atlyginimų dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.

Žvalgybos pareigūną pripažinus nežinia kur esančiu ar paskelbus mirusiu, laikoma, kad jis yra pripažintas nežinia kur esančiu ar paskelbtas mirusiu dėl tarnybos, jeigu neįrodyta kitaip, jo šeimos nariams, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo jo išlaikomi arba pripažinimo nežinia kur esančiu ar paskelbimo mirusiu dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, nuo pareigūno pripažinimo nežinia kur esančiu ar paskelbimo mirusiu dienos kas mėnesį lygiomis dalimis mokama jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija, neviršijant 93,1 mėnesinių tarnybinių atlyginimų dydžio sumos.

Žvalgybos pareigūnui, kurio sveikata sutriko atliekant tarnybines pareigas arba kurio sveikata sutriko dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar žvalgybos pareigūno statuso, išmokama tokio dydžio jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu:

Žvalgybos pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Ar žvalgybos pareigūno žūtis (mirtis) ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, nustatoma žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.

Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:

Žvalgybos pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygis, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 arba 4 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d.– darbingumo) lygį, skirtumas.

Mokėtinos kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal vidutinį žuvusio ar nukentėjusio žvalgybos pareigūno tarnybinį atlyginimą.

Žvalgybos pareigūnai, žuvę (mirę) dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų dydį nustato ir Žvalgybos pareigūnų, žuvusių (mirusių) dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė.

Žvalgybos pareigūno, kuris žuvo (mirė) užsienyje dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su žvalgybos pareigūnu užsienyje gyvenusių asmenų: sutuoktinio, nepilnamečių vaikų (įvaikių), kurie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 20 metų, kurie su žvalgybos pareigūnu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečių vaikų (įvaikių), kurių gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su žvalgybos pareigūno sutuoktiniu ir kurie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 20 metų, kurių gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su žvalgybos pareigūno sutuoktiniu ir kurie su žvalgybos pareigūnu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo sutuoktinis, palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos apmokamos valstybės lėšomis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Žvalgybos pareigūnams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl ligos, šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa.

Mirusio, išskyrus žuvusį dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, žvalgybos pareigūno šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio pašalpa.

Asmuo gali būti priimamas į tarnybą žvalgybos institucijoje arba jam leidžiama toliau tęsti tarnybą ir esant neigiamiems sveikatos patikrinimo rezultatams, jeigu dėl žvalgybos institucijos vadovo pripažintų svarbių priežasčių to reikia tarnybos interesams užtikrinti.

Darbo kodekse nustatytos garantijos darbuotojams, auginantiems vaikus, taikomos žvalgybos pareigūnams tiek, kiek jų nenustato šis įstatymas.

Žvalgybos pareigūnui garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas tarnybinis atlyginimas:

Žvalgybos institucijos direktoriaus nustatyta tvarka žvalgybos pareigūnai informuojami apie jų tarnybos sąlygas.

Žvalgybos institucija priima į tarnybą žvalgybos pareigūną neterminuotai.

Žvalgybos pareigūnui nustatomas ___________

Žvalgybos pareigūnas į pareigas žvalgybos institucijoje skiriamas, perkeliamas į kitas pareigas, atleidžiamas iš pareigų Žvalgybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Ši sutartis įsigalioja ir asmuo tampa žvalgybos pareigūnu, kai paskiriamas į konkrečias pareigas žvalgybos institucijoje ir prisiekia Lietuvos valstybei.

Ši sutartis gali būti nutraukta Žvalgybos įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis.

Papildomos sutarties sąlygos:

Ginčai dėl sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais – vienas saugomas žvalgybos institucijoje, antras atiduodamas žvalgybos pareigūnui.

Tarnybos užsienyje laikotarpiu žvalgybos pareigūnui mokami šiame įstatyme nustatyta pareiginė alga ir priedas už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą, išskyrus atvejus, kai darbo užmokestį jiems moka priimančioji institucija.

Žvalgybos pareigūnai, laikinai perkelti tarnauti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, aprūpinami asmenų delegavimą į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Žvalgybos pareigūnai, laikinai perkelti tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų ar specialiąsias misijas, aprūpinami diplomatinę tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Žvalgybos pareigūnai, laikinai perkelti tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, aprūpinami šio straipsnio 5–28 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Žvalgybos pareigūnams, laikinai perkeltiems tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, su tarnybiniu atlyginimu mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taikant Vyriausybės nustatyto dydžio su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, susidedantį iš bazinio koeficiento ir motyvacinio koeficiento, kurių dydžius nustato Vyriausybė. Užsienio valstybėse, kurių gyvenimo lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas 1,2. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi baziniam dydžiui.

Žvalgybos pareigūnui už sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su žvalgybos pareigūnu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su žvalgybos pareigūno sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su žvalgybos pareigūno sutuoktiniu ir jie su žvalgybos pareigūnu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečius išlaikytinius, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo sutuoktinis, kitus išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu šiame straipsnyje – šeimos nariai), kurie užsienyje gyvena kartu su žvalgybos pareigūnu, mokamos šio straipsnio 7–17, 26 ir 27 dalyse numatytos išmokos ir (ar) kompensacijos.

Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Žvalgybos pareigūno sutuoktiniui pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui. Ši kompensacija nemokama, jeigu sutuoktinis gauna su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.

Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, už kiekvieną vaiką (įvaikį) ar nepilnametį išlaikytinį žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,3 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.

Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena kiti, negu šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodyti, išlaikytiniai asmenys, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.

Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos jų ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidos. Vyriausybė nustato ikimokyklinio ugdymo išlaidų ir priešmokyklinio ugdymo išlaidų apmokamas ar kompensuojamas dalis, o žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas – apmokamas ar kompensuojamas ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarką.

Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programas jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai ar kiti išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos jų mokymosi išlaidos, iki jie įgis vidurinį išsilavinimą. Šioje dalyje nurodytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos nuo tada, kai vaikams (įvaikiams), išlaikytiniams paprastai sueina 6 metai, bet ne ilgiau, iki jiems sueis 20 metų. Vyriausybė nustato mokymosi išlaidų apmokamą ar kompensuojamą dalį, o žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas – apmokamas ar kompensuojamas mokymosi išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarką.

Kai į tą pačią ar skirtingas užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas laikinai perkeliami tarnauti kartu gyvenantys sutuoktiniai, šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytos kompensacijos mokamos tam sutuoktiniui, kuriam jos priklausytų didesnės, o šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos sutuoktinių pasirinkimu vienam iš jų.

Žvalgybos pareigūnas, laikinai perkeltas tarnauti į užsienio valstybės ar tarptautinę karinę ar gynybos instituciją, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo išlaidos apmokamos iš žvalgybos pareigūną perkėlusiai žvalgybos institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, išlaidos, susijusios su žvalgybos pareigūno arba jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš atitinkamai žvalgybos institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šioje dalyje nurodytos sveikatos draudimo ir su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos bendrai krašto apsaugos ministro ir Valstybės saugumo departamento direktoriaus nustatyta tvarka, neviršijant Vyriausybės nustatytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribų taikant gyvenimo lygio vietos koeficientą. Už šeimos narius iš atitinkamai žvalgybos institucijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi.

Žvalgybos pareigūnui kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti, taip pat apmokamos arba kompensuojamos su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusios išlaidos. Be to, apmokamos arba kompensuojamos žvalgybos pareigūno ir jo šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę išlaidos (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų), išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio vienkartinė įsikūrimo užsienio valstybėje išmoka, kurią apskaičiuojant taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas. Persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos apmokamos arba kompensuojamos, jeigu žvalgybos pareigūnas pasibaigus šio įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų ar tarnybos terminui persikėlė į Lietuvos Respubliką per šio įstatymo 65 straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą, o jo šeimos nariai – per 2 mėnesius nuo paskutinės žvalgybos pareigūno tarnybos (rezidavimo) užsienio valstybėje dienos. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti dydžius ir jų skyrimo tvarką, su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusias išlaidas ir jų apmokėjimo ar kompensavimo tvarką, persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo sąlygas ir tvarką, vienkartinės įsikūrimo išmokos mokėjimo tvarką nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti apskaičiuojama taikant Vyriausybės nustatyto dydžio gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą. Užsienio valstybėse, kurių gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientas 1,2. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti nemokama, jeigu žvalgybos pareigūnas toje valstybėje yra aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa. Šiuo atveju žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka apmokamos komunalinės, ryšių ir kitos su gyvenamųjų patalpų suteikimu ir išlaikymu susijusios išlaidos.

Žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka apmokamos arba kompensuojamos buvusio žvalgybos pareigūno ir (ar) jo šeimos narių persikėlimo iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų), kai tarnybos sutartis buvo nutraukta su užsienio valstybių ar tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose tarnavusiu žvalgybos pareigūnu ir buvęs žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo šeimos nariai persikėlė iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką per 2 mėnesius nuo sutarties nutraukimo.

Žvalgybos pareigūno mirties ar žūties atveju apmokamos arba kompensuojamos mirusio ar žuvusio asmens asmeninio krovinio nugabenimo į Lietuvos Respubliką išlaidos neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų, taip pat jo šeimos narių persikėlimo iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos (įskaitant jo šeimos narių asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų), jeigu mirusio ar žuvusio žvalgybos pareigūno šeimos nariai persikelia iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką per 3 mėnesius nuo žvalgybos pareigūno mirties ar žūties dienos. Be to, kartu su mirusiu ar žuvusiu žvalgybos pareigūnu gyvenusiems jo šeimos nariams iki jų persikėlimo į Lietuvos Respubliką dienos, ne ilgiau negu 3 mėnesius nuo žvalgybos pareigūno mirties ar žūties dienos, taikomos šio straipsnio 7–14 ir 26 dalyse, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.

Žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo sprendimu gali būti visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos kartu su žvalgybos pareigūnu užsienio valstybėje gyvenusių ir besimokiusių bei dėl žvalgybos pareigūno atšaukimo iš pareigų, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą, į Lietuvos Respubliką grįžusių šio straipsnio 11 dalyje nurodytų šeimos narių – vaikų (įvaikių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, mokymosi Lietuvos Respublikoje išlaidos iki einamųjų mokslo metų pabaigos, jeigu jie nėra priimami mokytis valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje, esančioje mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priskirtoje teritorijoje, kurioje jie gyvena, ir (arba) valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje nėra galimybės tęsti užsienio valstybėje pradėtos bendrojo ugdymo programos. Mokymosi išlaidų apmokama ar kompensuojama dalis, jos apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarka nustatoma šio straipsnio 11 dalyje nurodyta tvarka. Jeigu, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą, atšauktas iš pareigų žvalgybos pareigūnas yra perkeliamas į kitas pareigas užsienio valstybėje, šioje dalyje nustatytos garantijos netaikomos nuo jo paskyrimo į pareigas dienos.