DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO PATVIRTINIMO

Neoficialus

kodekso tekstas

Kodeksas

skelbtas: Žin., 1969, Nr. 21-186

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SANTUOKOS

IR ŠEIMOS KODEKSAS

I SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

Pirmasis skirsnis

PAGRINDINIAI

NUOSTATAI

1 straipsnis. Lietuvos

Respublikos santuokos ir šeimos kodekso uždaviniai

Lietuvos Respublikos santuokos

ir šeimos kodekso uždaviniai yra:

toliau stiprinti tarybinę šeimą,

pagrįstą komunistinės moralės principais;

grįsti šeimos santykius

savanoriška santuokine moters ir vyro sąjunga, materialinių išskaičiavimų neturinčiais

visų šeimos narių savitarpio meilės, draugystės ir pagarbos jausmais;

auklėti vaikus šeimoje,

organiškai derinant šį auklėjimą su visuomeniniu auklėjimu, kad jie būtų

atsidavę Tėvynei, ugdyti vaikuose komunistinę pažiūrą į darbą ir ruošti juos aktyviai

dalyvauti komunistinės visuomenės kūrime;

visokeriopai saugoti motinos ir

vaikų interesus ir užtikrinti kiekvienam vaikui laimingą vaikystę;

galutinai pašalinti šeimos

santykiuose žalingas praeities atgyvenas ir papročius;

skiepyti atsakomybės šeimai

jausmą.

2 straipsnis. Lietuvos

Respublikos santuokos ir šeimos kodekso reguliuojami

santykiai

Šis kodeksas nustato santuokos

sudarymo tvarką ir sąlygas, reguliuoja asmeninius ir turtinius santykius,

atsirandančius šeimoje tarp sutuoktinių, tarp tėvų ir vaikų, tarp kitų šeimos

narių, santykius, atsirandančius ryšium su įvaikinimu, globa ir rūpyba, vaikų

priėmimu auklėti, santuokos nutraukimo tvarką ir sąlygas, civilinės būklės aktų

registravimo tvarką.

3 straipsnis. Moters ir vyro

lygiateisiškumas šeimos santykiuose

Sutinkamai su TSRS Konstitucijos

ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtinta moters ir vyro teisių Lietuvos

Respublikoje lygybe jie šeimos santykiuose turi lygias asmenines ir turtines

teises.

4 straipsnis. Piliečių

lygiateisiškumas šeimos santykiuose

Visi piliečiai šeimos

santykiuose turi lygias teises.

Neleidžiamas joks tiesioginis ar

netiesioginis teisių apribojimas, tiesioginių ar netiesioginių pirmenybių

teikimas sudarant santuoką ir šeimos santykiuose priklausomai nuo kilmės, socialinės

ir turtinės padėties, rasinio ir nacionalinio priklausomumo, lyties,

išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio,

gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.

5 straipsnis. Šeimą gina

valstybė. Motinystės apsauga ir skatinimas

Sutinkamai su TSRS Konstitucija

ir Lietuvos Respublikos Konstitucija šeimą Lietuvos Respublikoje gina valstybė.

Valstybė rūpinasi šeima,

steigdama ir vystydama platų gimdymo namų, vaikų lopšelių ir darželių,

internatinių mokyklų ir kitų vaikų įstaigų tinklą, organizuodama ir tobulindama

buities ir viešojo maitinimo tarnybą, išmokėdama kūdikio gimimo pašalpas,

teikdama pašalpas ir lengvatas vienišoms motinoms ir daugiavaikėms šeimoms,

taip pat kitų rūšių pašalpas ir kitaip remdama šeimą.

Motinystė Lietuvos Respublikoje

yra visos liaudies gerbiama, valstybės saugoma ir skatinama. Motinos ir vaiko

interesų apsaugą užtikrina specialios moterų darbo ir sveikatos apsaugos

priemonės, sudarytos moterims sąlygos derinti darbą su motinyste; motinystės ir

vaikų teisinis gynimas, materialinis ir moralinis rėmimas, įskaitant nėštumo ir

gimdymo atostogų teikimą moterims, paliekant darbo užmokestį, ir kitų lengvatų

teikimas nėščioms moterims ir motinoms.

6 straipsnis. Valstybės vykdomas

teisinis santuokos ir šeimos santykių

reguliavimas

Lietuvos Respublikoje santuokos

ir šeimos santykius teisiškai reguliuoja tiktai valstybė.

*Pripažįstama tiktai santuoka,

sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose. Religinės santuokos

apeigos, kaip ir kitos religinės apeigos, neturi teisinės reikšmės.

Ši taisyklė netaikoma gimimo,

santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo ir mirties religinėms apeigoms,

atliktoms iki tarybinių civilinės metrikacijos organų įsteigimo arba atkūrimo,

ir joms patvirtinti gautiems dokumentams.

*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir

šeimos kodekso 6 straipsnio antroji dalis prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtajai daliai.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1994-04-21, Žin., Nr. 31-562 (1994-04-27)

7 straipsnis. Santuokos ir šeimos įstatymai

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų

santuokos ir šeimos įstatymų pagrindais Lietuvos Respublikos santuokos ir

šeimos įstatymus sudaro Pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR

Sąjungos įstatyminiai aktai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos

įstatyminiai aktai.

Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos įstatymai

sprendžia klausimus, kuriuos TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir

šeimos įstatymų pagrindai priskiria sąjunginių respublikų žiniai, ir santuokos

bei šeimos santykių klausimus, kurių Pagrindai tiesiogiai nenumato.

8 straipsnis. Kitų sąjunginių respublikų santuokos

ir šeimos įstatymų taikymas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų

santuokos ir šeimos įstatymų pagrindais santuokos, įvaikinimo, globos ir

rūpybos įsteigimo galiojimas ir civilinės būklės aktų, sudarytų ne Lietuvos

Respublikos teritorijoje, galiojimas Lietuvos Respublikoje nustatomas pagal tos

sąjunginės respublikos įstatymus, kurios teritorijoje yra sudaryta santuoka,

atliktas įvaikinimas, įsteigta globa ir rūpyba arba įregistruotas civilinės

būklės aktas.

Antrasis skirsnis

IEŠKININĖ SENATIS

9 straipsnis. Ieškininė senatis ir jos taikymo tvarka

Reikalavimams, kylantiems iš santuokos ir šeimos

santykių, ieškininė senatis netaikoma, išskyrus tuos atvejus, kai pažeistai

teisei ginti terminas yra nustatytas TSR Sąjungos įstatymuose ir šiame kodekse.

Šiais atvejais ieškininę senatį teismas taiko sutinkamai su civiliniais

įstatymais, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip.

Teismas, taikydamas ieškininę senatį nustatančias

normas, vadovaujasi atitinkamomis taisyklėmis, nustatytomis Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso penktajame ir šeštajame skirsniuose.

10 straipsnis. Ieškininės senaties termino eigos

pradžia

Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos

dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą,

jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje.

II SKYRIUS

SANTUOKA

Trečiasis skirsnis

SANTUOKOS SUDARYMAS

11 straipsnis. Organai, kuriuose sudaroma santuoka

Santuoka sudaroma valstybiniuose civilinės

metrikacijos organuose.

12 straipsnis. Teisinė santuokos registravimo reikšmė

Santuokos registravimas nustatomas tiek valstybiniais

ir visuomeniniais interesais, tiek siekiant apsaugoti sutuoktinių ir vaikų

asmenines bei turtines teises ir interesus.

**Sutuoktinių

teises ir pareigas sukuria tik santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės

metrikacijos organuose. Šios teisės ir pareigos atsiranda nuo santuokos

įregistravimo civilinės metrikacijos organuose laiko.

Santuokos įregistravimas civilinės metrikacijos

organuose yra neginčijamas santuokos buvimo patvirtinimas ir gali būti

nuginčijamas tik teismine tvarka.

**Pastaba.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 12

straipsnio antrosios dalies norma, jog sutuoktinių teises ir pareigas sukuria

tik santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose,

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtajai

daliai.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1994-04-21, Žin., Nr. 31-562 (1994-04-27)

13 straipsnis. Terminas, kuriam praėjus, registruojama

santuoka

Santuoka sudaroma, praėjus vienam mėnesiui po to, kai

norintieji tuoktis paduoda valstybiniam civilinės metrikacijos organui

pareiškimą.

Atskirais atvejais, susituokiančiųjų prašymu, esant

svarbioms priežastims, rajono, miesto, miesto rajono (kur yra civilinės

metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas

ar jo pavaduotojas, arba jiems pavedus ir civilinės metrikacijos skyriaus

vedėjas gali šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą sutrumpinti.

14 straipsnis. Santuokos sudarymo iškilmingumas

Santuoka sudaroma iškilmingai. Civilinės metrikacijos

organai pasirūpina, kad būtų iškilminga santuokos registravimo aplinka, jeigu

su tuo sutinka susituokiantieji asmenys.

15 straipsnis. Santuokos sudarymo sąlygos

Santuokai sudaryti būtina, kad su tuo sutiktų abu

susituokiantieji asmenys ir kad jiems būtų suėjęs santuokinis amžius.

Santuoka negali būti sudaroma, jeigu yra šio kodekso

17 straipsnyje nurodytų kliūčių.

16 straipsnis. Santuokinis amžius

Santuokinis amžius nustatomas 18 metų.

Išimtiniais atvejais rajono, miesto, miesto rajono

(kur yra civilinės metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo

komiteto sprendimu gali būti leidžiama tuoktis asmenims, nesulaukusiems

santuokinio amžiaus.

17 straipsnis. Kliūtys santuokai sudaryti

Neleidžiama sudaryti santuokos:

1) tarp asmenų, iš kurių bent vienas jau yra kitoje

santuokoje;

2) tarp tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos

giminaičių, tarp tikrųjų ir netikrųjų brolių bei seserų, taip pat tarp įtėvių

ir įvaikių;

3) tarp asmenų, iš kurių bent vienas yra teismo

pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės.

Ketvirtasis skirsnis

ASMENINĖS SUTUOKTINIŲ TEISĖS

18 straipsnis. Susituokiančiųjų teisė pasirinkti

pavardę

Asmuo, sudarydamas santuoką, turi teisę pasilikti savo

pavardę, priimti su juo susituokiančiojo pavardę arba prie savo pavardės

prijungti su juo susituokiančiojo pavardę.

Susituokiantieji neturi teisės sujungti pavardžių,

jeigu iki santuokos nors vieno jų pavardė yra dviguba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.VIII-113,

1997-02-18, Žin., Nr. 19-409 (1997-03-05)

19 straipsnis. Vaikų auklėjimo ir kitų šeimos gyvenimo

klausimų sprendimas

Sutuoktiniai šeimoje turi lygias teises.

Vaikų auklėjimo ir kitus šeimos gyvenimo klausimus

sutuoktiniai sprendžia kartu.

20 straipsnis. Sutuoktinių teisė pasirinkti užsiėmimą,

profesiją ir gyvenamąją vietą

Kiekvienas iš sutuoktinių gali laisvai pasirinkti

užsiėmimą, profesiją ir gyvenamąją vietą.

Penktasis skirsnis

TURTINĖS SUTUOKTINIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

21 straipsnis. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra

bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą

valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju,

kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių

priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio.

Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu

abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas

privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose,

perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi

būti išreikštas raštu.

22 straipsnis. Asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių

nuosavybė

Turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos

sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra

kiekvieno iš jų nuosavybė.

Sutuoktinių individualaus naudojimo daiktai

(drabužiai, avalynė ir pan.), išskyrus brangenybes ir kitus prabangos daiktus,

nors jie ir įgyti santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų, yra asmeninė

kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė.

Kiekvieno iš sutuoktinių turtas gali būti pripažintas

bendrąja jungtine jų nuosavybe, jeigu bus nustatyta, kad santuokos metu buvo įdėtos

lėšos, žymiai padidinusios šio turto vertę.

23 straipsnis. Bendrosios jungtinės sutuoktinių

nuosavybės padalijimas

Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė

sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis.

Atsižvelgdamas į vieno iš sutuoktinių sveikatos būklę

ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali priteisti

vienam iš sutuoktinių didesnę bendro turto dalį. Dalijant sutuoktinių, turinčių

nepilnamečių vaikų, turtą, visais atvejais turi būti atsižvelgta į šių vaikų

turtinius interesus.

Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių

nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos

metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu.

Reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji

jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės

senaties terminas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1106,

1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)

24 straipsnis. Bendrosios jungtinės sutuoktinių

nuosavybės padalijimo būdai

Jeigu sutuoktiniai nesusitaria dėl turto, kuris yra

bendroji jungtinė jų nuosavybė,

tai pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį padalijama šitaip:

1) turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę

ir kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte, jeigu galima taip padalyti;

2) turtas natūra perduodamas vienam iš sutuoktinių,

kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą

natūra, atsižvelgiama į turtinę sutuoktinių padėtį, vaikų interesus ir kitus

dėmesio vertus sutuoktinių interesus.

25 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į sutuoktinių

turtą pagal jų prievoles

Pagal vieno iš sutuoktinių prievoles išieškojimas

nukreipiamas tik į asmeninį jo turtą ir į jo dalį bendrojoje jungtinėje

sutuoktinių nuosavybėje.

Pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę jie

atsako turtu, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, jeigu teismas nustato,

kad tai, kas gauta pagal šią prievolę, yra sunaudota šeimos interesais.

Išieškojimas atlyginti žalai, padarytai nusikaltimu,

gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė

sutuoktinių nuosavybė, jeigu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje

nustatyta, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis.

26 straipsnis. Sutuoktinių-kolūkiečių kiemo narių

teisė į turtą

Šio kodekso 21-25 straipsniuose nustatytos taisyklės

taikomos tik tam sutuoktinių-kolūkiečių kiemo narių turtui, kuris sutinkamai su

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 118 straipsniu yra asmeninė jų

nuosavybė.

Sutuoktinių teises valdyti kolūkiečių kiemo nuosavybę,

ja naudotis ir disponuoti nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

132-140 straipsniai.

Šio straipsnio taisyklės taikomos taip pat ir

individualia darbine veikla žemės ūkyje besiverčiantiems sutuoktiniams.

27 straipsnis. Sutuoktinių savitarpio išlaikymo

pareigos

Sutuoktiniai privalo materialiai remti vienas antrą.

Jeigu atsisakoma teikti tokią paramą, materialinės paramos reikalingas

nedarbingas sutuoktinis, taip pat žmona nėštumo laikotarpiu ir trejus metus po

vaiko gimimo turi teisę teismine tvarka gauti išlaikymą (alimentus) iš antrojo

sutuoktinio, jeigu šis išsigali jį teikti. Ši teisė išlieka ir santuoką

nutraukus.

28 straipsnis. Sutuoktinio teisė į išlaikymą, nutraukus

santuoką

Ištuoktas paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis

taip pat turi teisę gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą, jeigu jis tapo

nedarbingas per vienerius metus po santuokos nutraukimo.

Jeigu sutuoktiniai ilgą laiką buvo santuokoje, teismas

turi teisę priteisti alimentus ištuokto sutuoktinio naudai ir tuo atveju, kai

šiam sutuoktiniui suėjo pensinis amžius ne vėliau kaip per penkerius metus nuo

santuokos nutraukimo laiko.

29 straipsnis. Alimentų dydis

Paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui alimentai

priteisiami kas mėnuo mokama tvirta pinigų suma, kurią teismas nustato,

vadovaudamasis materialine ir šeimine abiejų sutuoktinių padėtimi. Be to,

atsižvelgiama į paramos reikalingo negarbingo sutuoktinio galimybę gauti

išlaikymą iš vaikų, pagal įstatymą privalančių jį išlaikyti.

Pasikeitus materialinei ar šeiminei vieno iš

sutuoktinių padėčiai arba galimybei gauti išlaikymą iš vaikų, kiekvienas iš

sutuoktinių turi teisę reikalauti teismine tvarka pakeisti alimentų dydį.

30 straipsnis. Alimentų sutuoktiniui išlaikyti

mokėjimo ir išieškojimo tvarka

Alimentų sutuoktiniui išlaikyti mokėjimui ir

išieškojimui taikomos šio kodekso tryliktajame skirsnyje nustatytos taisyklės.

31 straipsnis. Sutuoktinio atleidimas nuo pareigos

išlaikyti antrąjį sutuoktinį arba šios

pareigos

apribojimas terminu

Teismas gali atleisti sutuoktinį nuo pareigos

išlaikyti antrąjį paramos reikalingą nedarbingą sutuoktinį arba apriboti šią

pareigą tam tikru terminu tiek santuokos metu, tiek ir ją nutraukus:

1) jeigu paramos reikalingas sutuoktinis tapo

nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis

medžiagomis arba dėl tyčinio nusikaltimo padarymo;

2) jeigu sutuoktiniai neilgai tebuvo santuokoje;

3) jeigu reikalaujantis mokėti alimentus sutuoktinis

netinkamai elgiasi.

32 straipsnis. Sutuoktinio netekimas teisės į

išlaikymą

Sutuoktinis netenka teisės gauti iš antrojo

sutuoktinio išlaikymą:

1) jeigu išnyko sąlygos, kurios pagal šio kodekso 27

ir 28 straipsnius yra pagrindas išlaikymui gauti;

2) jeigu paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis

sudarė naują santuoką.

Šeštasis skirsnis

SANTUOKOS PASIBAIGIMAS

33 straipsnis. Santuokos pasibaigimas, sutuoktiniui

mirus

Santuoka pasibaigia, vienam iš sutuoktinių mirus arba

teismine tvarka paskelbus jį mirusiu.

34 straipsnis. Santuokos pasibaigimas, sutuoktiniams

esant gyviems

Sutuoktiniams esant gyviems, santuoka gali būti

nutraukta, juos ištuokiant vieno arba abiejų sutuoktinių pareiškimu.

Vyras neturi teisės be žmonos sutikimo kelti santuokos

nutraukimo bylos, žmonai esant nėščiai ir vienerius metus po vaiko gimimo.

35 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka

Santuoka nutraukiama teismine tvarka, o šio kodekso 37

ir 38 straipsniuose numatytais atvejais - civilinės metrikacijos organuose.

36 straipsnis. Santuokos nutraukimas teismine tvarka

Teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir

turi teisę atidėti bylos išnagrinėjimą, paskirdamas sutuoktiniams terminą

susitaikyti iki šešių mėnesių.

Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad

sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma.

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas

reikiamais atvejais imasi priemonių apsaugoti nepilnamečių vaikų ir nedarbingo

sutuoktinio interesams.

37 straipsnis. Santuokos

nutraukimas civilinės metrikacijos organuose, abiem

sutuoktiniams sutinkant

Jeigu nutraukti santuoką sutinka abu sutuoktiniai,

neturintys nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama civilinės metrikacijos

organuose.

Šiais atvejais ištuoka įforminama ir sutuoktiniams

ištuokos liudijimas išduodamas, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią

sutuoktiniai padavė pareiškimą dėl ištuokos. Jeigu, praėjus trims mėnesiams nuo

pareiškimo dėl ištuokos padavimo dienos, sutuoktiniai per sekančius tris

mėnesius neatvyksta į civilinės metrikacijos organą ištuokos įforminti, tai

pareiškimas dėl ištuokos laikomas nepaduotu.

Jeigu tarp sutuoktinių yra ginčas dėl išlaikymo

mokėjimo paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui arba ginčas dėl turto,

kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, padalijimo, sutuoktiniai arba vienas

iš jų turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą.

38 straipsnis. Santuokos nutraukimas

civilinės metrikacijos organuose, pripažinus vieną iš sutuoktinių nežinia kur

esančiu ar neveiksniu arba nuteisus laisvės atėmimu

Civilinės metrikacijos organuose santuoka nutraukiama

su asmenimis:

1) kurie įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nežinia

kur esančiais;

2) kurie įstatymo nustatyta tvarka pripažinti

neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės;

3) kurie už nusikaltimo padarymą nuteisti laisvės

atėmimu ne mažiau kaip trejiems metams.

Esant ginčui dėl vaikų, dėl turto, kuris yra bendroji

jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalijimo arba dėl lėšų paramos reikalingam

nedarbingam sutuoktiniui išlaikyti mokėjimo, santuoka nutraukiama teismine

tvarka.

39 straipsnis. Sutuoktinio pavardės išsaugojimas arba

pakeitimas nutraukiant

santuoką

Sutuoktinis, kuris tuokdamasis pakeitė savo pavardę į

kitą, turi teisę ir nutraukus santuoką vadintis šia pavarde, arba jo reikalavimu

civilinės metrikacijos organams registruojant santuokos nutraukimą jam

suteikiama ikisantuokinė pavardė.

40 straipsnis. Santuokos pasibaigimo laikas ištuokos

atveju

Santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent

vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos

organuose.

41 straipsnis. Santuokos klausimas,

atsiradus sutuoktiniui, kuris buvo paskelbtas mirusiu arba pripažintas nežinia

kur esančiu

Jeigu atsiranda sutuoktinis, įstatymo nustatyta tvarka

paskelbtas mirusiu, ir panaikinamas teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu, tai

santuoka laikoma atstatyta, jeigu antrasis sutuoktinis nėra sudaręs naujos

santuokos.

Tuo atveju, kai atsiranda sutuoktinis, įstatymo

nustatyta tvarka pripažintas nežinia kur esančiu, jeigu, tuo remiantis,

santuoką su juo yra nutraukęs civilinės metrikacijos organas arba teismas, ir

kai panaikinamas teismo sprendimas pripažinti jį nežinia kur esančiu, santuoką

gali atstatyti civilinės metrikacijos organas bendru sutuoktinių pareiškimu, o

tais atvejais, kai santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, teismas panaikina

sprendimą nutraukti santuoką.

Santuoka negali būti atstatyta, jeigu pripažinto

nežinia kur esančiu asmens sutuoktinis sudarė naują santuoką.

Septintasis skirsnis

SANTUOKOS NEGALIOJIMAS

42 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia

pagrindai

Santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu

pažeistos santuokos sudarymo sąlygos, nustatytos šio kodekso 15-17

straipsniuose, taip pat tais atvejais, kai santuoka įregistruota, neketinant

sukurti šeimą (fiktyvi santuoka).

43 straipsnis.

Santuokos pripažinimo negaliojančia tvarka

Santuoka pripažįstama negaliojančia teismine tvarka.

44 straipsnis. Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl to, kad

sutuoktiniui nebuvo suėjęs santuokinis amžius

Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to,

kad ją sudarė asmuo, kuriam nebuvo suėjęs santuokinis amžius, turi teisę šio

sutuoktinio tėvai arba rūpintojas (globėjas), taip pat globos ir rūpybos

organai bei prokuroras. Visais atvejais turi būti įtraukiamas dalyvauti byloje

globos ir rūpybos organas.

Jeigu iki bylos išsprendimo nepilnamečiui sutuoktiniui

sueina santuokinis amžius, santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia tik jo

reikalavimu.

Santuoka, sudaryta asmens, kuriam nebuvo suėję santuokinis

amžius, negali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu toks pripažinimas

prieštarauja jo interesams.

45 straipsnis. Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl to, kad

ji sudaryta tarp asmenų,iš kurių bent vienas buvo kitoje santuokoje

Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to,

kad ji sudaryta tarp asmenų, iš kurių bent vienas santuokos sudarymo metu jau

buvo kitoje santuokoje, turi teisę sutuoktinis, kuris santuokos sudarymo metu

nebuvo kitoje santuokoje, taip pat asmenys, kurių teisės pažeistos šios

santuokos sudarymu, ir prokuroras.

46 straipsnis. Santuokos

pripažinimas negaliojančia dėl jos sudarymo su asmeniu, pripažintu neveiksniu

Reikalauti pripažinti negaliojančia santuoką, sudarytą

tarp asmenų, iš kurių bent vienas santuokos sudarymo metu buvo teismo

pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, turi teisę

kiekvienas iš sutuoktinių, pripažinto neveiksniu sutuoktinio globėjas, taip pat

globos ir rūpybos organai bei prokuroras. Visais atvejais turi būti įtraukiamas

dalyvauti byloje globos ir rūpybos organas.

47 straipsnis. Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl jos

sudarymo tarp artimų giminaičių, taip pat tarp įtėvio ir įvaikio

Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to,

kad ji sudaryta tarp tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičių,

taip pat tarp tikrųjų ir netikrųjų brolių bei seserų, turi teisę kiekvienas iš

sutuoktinių ir prokuroras.

Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to,

kad ji sudaryta tarp įtėvio ir įvaikio, turi teisę įvaikis ir prokuroras.

48 straipsnis. Santuokos pripažinimas negaliojančia

dėl jos fiktyvumo

Reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl jos

fiktyvumo turi teisę prokuroras, o tais atvejais, kai tik vienas iš sutuoktinių

sudarė santuoką, neketindamas sukurti šeimos, tokį reikalavimą gali pareikšti

taip pat antrasis sutuoktinis.

Fiktyviai sudaryta santuoka negali būti pripažįstama

negaliojančia, jeigu, sudarius santuoką, tarp ją sudariusių asmenų atsirado

sutuoktiniai santykiai.

49 straipsnis. Laikas, nuo kurio santuoka laikoma

negaliojančia

Pripažinta

negaliojančia santuoka laikoma negaliojančia nuo jos sudarymo laiko.

50 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia

pasekmės

Santuokos pripažinimas negaliojančia atima iš

sutuoktinių visas teises, atsiradusias iš šios santuokos, jų tarpe ir teisę

gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą.

Sutuoktinis, kuris tuokdamasis pakeitė savo pavardę į

kitą, turi teisę ir pripažinus santuoką negaliojančia vadintis šia pavarde,

arba jo reikalavimu jam suteikiama ikisantuokinė pavardė.

Turtui, bendrai įgytam asmenų, kurių santuoka

pripažinta negaliojančia, nuo santuokos sudarymo laiko iki jos pripažinimo

negaliojančia taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 122-128

straipsnių nustatytos taisyklės.

Jeigu vienas iš sutuoktinių nuslėpė nuo kito, kad yra

santuokoje, tai, pripažįstant santuoką negaliojančia, teismas turi teisę

išieškoti iš jo lėšas išlaikyti asmeniui, kuris buvo su juo negaliojančioje

santuokoje, sutinkamai su šio kodekso 27-32 straipsniais, taip pat turi teisę

taikyti turtui, kurį šie asmenys įgijo bendrai iki santuokos pripažinimo

negaliojančia, šio kodekso 21-24 straipsniais nustatytus nuostatus.

51 straipsnis. Negaliojančioje santuokoje gimusių

vaikų teisės ir pareigos

Santuokos pripažinimas negaliojančia nepaveikia

tokioje santuokoje gimusių vaikų teisių.

Vaikai, gimę arba pradėti pripažintoje negaliojančia

santuokoje, turi tas pačias teises ir pareigas, kaip ir galiojančioje

santuokoje gimę vaikai.

III SKYRIUS

ŠEIMA

Aštuntasis skirsnis

VAIKŲ KILMĖS NUSTATYMAS

52 straipsnis. Tėvų ir vaikų teisių bei pareigų

atsiradimo pagrindai

Tėvų ir vaikų savitarpio teisės ir pareigos

grindžiamos vaikų kilme, patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka.

53 straipsnis. Vaikų kilimo iš tėvų, esančių

tarpusavyje santuokoje, patvirtinimas

Vaiko kilimas iš tėvų, esančių tarpusavyje santuokoje,

patvirtinamas tėvų santuokos įrašų.

54 straipsnis. Vaiko kilimo iš tėvų,

nesančių tarpusavyje santuokoje, nustatymas bendru jų pareiškimu

Vaiko kilimas iš tėvų, nesančių tarpusavyje

santuokoje, nustatomas, paduodant valstybiniam civilinės metrikacijos organui

bendrą vaiko tėvo ir motinos pareiškimą.

55 straipsnis. Vaiko kilmės

nustatymas, kai nėra bendro tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, pareiškimo

Jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje

santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma

teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo), taip pat paties

vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada

giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę.

Teismas, priėmęs sprendimą nustatyti tėvystę, privalo

įsiteisėjus sprendimui nusiųsti sprendimo nuorašą ieškovo gyvenamosios vietos

civilinės metrikacijos įstaigai (organui) tėvystės nustatymui įregistruoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1106,

1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)

56 straipsnis. Tėvystės nustatymas, mirus spėjamam

vaiko tėvui

Jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių

tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine

tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso dvidešimt šeštasis

skirsnis) sutinkamai su šio kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi. Jeigu kyla

ginčas dėl teisės, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271

straipsnio trečiosios dalies nustatytos taisyklės.

57 straipsnis. Vaikų, gimusių iš tėvų, nesančių

tarpusavyje santuokoje, teisės ir pareigos

Vaikai, gimę iš nesančių tarpusavyje santuokoje tėvų,

nustačius jų tėvystę, turi tėvų ir jų giminaičių atžvilgiu tas pačias teises ir

pareigas, kaip ir vaikai, gimę iš esančių tarpusavyje santuokoje tėvų.

58 straipsnis. Įrašas apie esančius tarpusavyje

santuokoje tėvus

Tėvas ir motina, esantys tarpusavyje santuokoje,

įrašomi gimimų įrašų knygoje vaiko tėvais bet kurio iš jų pareiškimu.

59 straipsnis. Įrašo tėvais nuginčijimas

Asmuo, įrašytas vaiko tėvu arba motina, turi teisę

ginčyti įrašą per vienerius metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo

sužinoti apie įrašą. Jeigu tuo metu asmuo, įrašytas tėvu arba motina, buvo

nepilnametis, vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo to laiko, kai jam suėjo

aštuoniolika metų.

60 straipsnis. Įrašas apie nesančius tarpusavyje

santuokoje tėvus

Jeigu tėvai nėra tarpusavyje santuokoje, vaiko motina

įrašoma motinos pareiškimu, o vaiko tėvas įrašomas bendru vaiko tėvo ir motinos

pareiškimu arba pagal teismo sprendimą.

Jeigu motina yra mirusi, pripažinta neveiksnia, jai

apribotos tėvystės teisės, taip pat jeigu negalima nustatyti jos gyvenamosios

vietos, vaiko tėvas įrašomas tėvo pareiškimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

61 straipsnis. Įrašas apie vaiko tėvą tais atvejais,

kai tėvystė nenustatyta

Vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu

nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas

gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę. Vaiko tėvo vardas ir

tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu.

62 straipsnis. Vaiko vardo, tėvavardžio ir pavardės

nustatymas

Vaiko vardas nustatomas tėvų susitarimu, tėvavardis

suteikiamas pagal tėvo vardą.

Vaiko pavardė nustatoma pagal tėvų pavardę. Jeigu tėvų

pavardės yra skirtingos, vaikui suteikiama tėvų susitarimu motinos arba tėvo

pavardė.

Jeigu tėvai dėl vaiko vardo ar pavardės nesusitaria,

ginčą sprendžia globos ir rūpybos organas, dalyvaujant tėvams.

63 straipsnis. Vaikų pavardės pakeitimas

Santuokos tarp tėvų pasibaigimas arba jos pripažinimas

negaliojančia nepakeičia vaikų pavardės.

Tėvas (motina), pas kurį vaikas liko gyventi,

santuokai pasibaigus ar pripažinus ją negaliojančia, turi teisę, globos ir

rūpybos organui leidus, suteikti vaikui savo pavardę, jeigu antrasis iš tėvų be

svarbių priežasčių daugiau kaip vienerius metus nedalyvauja vaiko auklėjime ir

išlaikyme. Po to, kai vaikui yra suėję dešimt metų amžiaus, šitaip pakeisti jo

pavardę galima tik jo sutikimu.

Devintasis skirsnis

TĖVŲ TEISĖS IR PAREIGOS VAIKŲ AUKLĖJIMO SRITYJE

64 straipsnis. Tėvų teisių ir pareigų savo vaikų

atžvilgiu lygybė

Tėvas ir motina savo vaikų atžvilgiu turi lygias

teises ir pareigas. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikų

atžvilgiu ir tais atvejais, kai santuoka tarp jų nutraukta.

65 straipsnis. Asmeninės tėvų teisės ir pareigos

Tėvai privalo auklėti savo vaikus, rūpintis jų fiziniu

vystymusi ir mokymu, ruošti visuomenei naudingam darbui, auginti garbingais

socialistinės visuomenės nariais.

Nepilnamečių vaikų teises ir interesus privalo ginti

jų tėvai. Jie yra nepilnamečių savo vaikų globėjai arba rūpintojai be

specialaus paskyrimo.

Tėvystės teisės negali būti vykdomos priešingai vaikų

interesams.

66 straipsnis. Vaikų auklėjimas tėvų tarpusavio susitarimu

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu,

sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą

klausimą sprendžia globos ir rūpybos organas, dalyvaujant tėvams.

67 straipsnis. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta,

tėvams gyvenant skyrium

Tėvams gyvenant skyrium, jų nepilnamečių vaikų

gyvenamosios vietos klausimas sprendžiamas tėvų susitarimu. Jeigu tėvai

tarpusavyje nesusitaria, ginčą sprendžia teismas, vadovaudamasis vaiko

interesais; teismas išklauso vaiką, kuriam yra suėję dešimt metų, arba jaunesnį

vaiką, gebantį išreikšti savo nuomonę, ir atsižvelgia į jo pageidavimus, su

kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi.

Pasikeitus aplinkybėms ar kai vienas iš tėvų, su

kuriuo gyventi vaikui buvo nustatyta, atiduoda vaiką auginti ir gyventi kartu

su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl

vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1106,

1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)

68 straipsnis. Skyrium gyvenančio

tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime

Tėvas (motina), kuriam tėvystės teisės neapribotos,

gyvenantis skyrium nuo nepilnamečio vaiko, turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime

ir bendrauti su juo. Motina (tėvas), pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės

kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

69 straipsnis. Ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl

vaikų auklėjimo sprendimas

Tuo atveju, kai tėvai negali susitarti dėl skyrium

gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo vaiko auklėjime ir bendravimo su juo,

ginčijamus klausimus sprendžia globos ir rūpybos organas, dalyvaujant tėvams.

Jeigu vienas iš tėvų nevykdo globos ir rūpybos organo

sprendimo, antrasis iš tėvų arba globos ir rūpybos organas (Lietuvos

70 straipsnis. Tėvų teisė reikalauti grąžinti

nepilnamečius jų vaikus iš bet kurio asmens

Tėvai turi teisę reikalauti grąžinti jiems

nepilnamečius jų vaikus iš bet kurio asmens, laikančio juos pas save ne pagal

įstatymą ar teismo sprendimą. Teismas gali atmesti tokį reikalavimą, jeigu

prieina išvadą, kad vaiko perdavimas tėvams prieštarauja jo interesams.

71 straipsnis. Tėvystės teisių apribojimo sąlygos,

būdai ir padariniai

Kai tėvas (motina) piktnaudžiauja savo tėvystės

teisėmis, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu

elgesiu arba visiškai nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl

laikino ar neterminuoto tėvo (motinos) tėvystės teisių apribojimo. Tėvystės

teises apriboti neterminuotai galima tik tuo atveju, kai teismas jau buvo

tėvystės teises laikinai apribojęs.

Teismas laikinai ar neterminuotai tėvystės teises

apriboja atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti

tėvystės teises. Teismas, spręsdamas dėl tėvystės teisių apribojimo, išklauso

vaiką, kuriam yra suėję dešimt metų, arba jaunesnį vaiką, sugebantį išreikšti

savo nuomonę, ir atsižvelgia į jo pageidavimus. Neterminuotai tėvystės teisės

gali būti apribojamos tuo atveju, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina)

daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų,

kad padėtis gali pasikeisti.

Kai tėvo (motinos) tėvystės teisės apribojamos

laikinai ar neterminuotai, sustabdomos tėvo (motinos) įstatymų nustatytos

giminyste pagrįstos asmeninės ir turtinės teisės.

Tėvystės teisių apribojimas neatleidžia tėvų nuo

pareigos išlaikyti vaikus.

Tėvystės teisės apribojamos tik tam iš tėvų, dėl kurio

priimtas teismo sprendimas.

Tėvystės teisių neterminuotą apribojimą galima panaikinti

tik tuomet, kai vaikas nėra įvaikintas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

72 straipsnis. Bylos dėl tėvystės teisių apribojimo

iškėlimas ir nagrinėjimas

Tėvystės teisių apribojimo byla nagrinėjama vaiko

teisių apsaugos tarnybų, valstybinių arba visuomeninių organizacijų, vieno iš

vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo) pareiškimu, taip pat prokuroro ieškiniu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

73 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

74 straipsnis. Vaikų, kurių tėvų apribotos tėvystės

teisės, aprūpinimas

Jeigu tėvystės teisės apribojamos vienam iš tėvų,

vaikas paprastai lieka pas antrąjį iš tėvų.

Tėvystės teises apribojus abiem tėvams (ar turėtam

vieninteliam iš tėvų), vaikui steigiama globa Vaiko globos įstatymo nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

75 straipsnis. Tėvo (motinos), kuriam apribotos

tėvystės teisės, teisė matytis su vaiku

Globos ir rūpybos institucijos turi leisti tėvui

(motinai), kuriam apribotos tėvystės teisės, matytis su vaiku, jeigu jo

bendravimas su vaiku nedaro vaikui žalingos įtakos ir jeigu vaikas nėra

įvaikintas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

76 straipsnis. Tėvystės teisių apribojimo panaikinimo

pagrindai

Panaikinti tėvystės teisių apribojimą leidžiama, jeigu

to reikalauja vaikų interesai ir jeigu vaikai nėra įvaikinti. Šiuo atveju

teismas vadovaujasi tuo, kad tėvo (motinos), kuriam apribotos tėvystės teisės,

elgesys bei gyvenimo būdas pasikeitė ir jis (ji) gali auklėti vaiką.

Teismas, spręsdamas dėl tėvystės teisių apribojimo

panaikinimo, išklauso vaiką, kuriam yra suėję dešimt metų, arba jaunesnį vaiką,

sugebantį išreikšti savo nuomonę, ir atsižvelgia į jo pageidavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

77 straipsnis. Tėvystės teisių apribojimo panaikinimo

tvarka

Tėvystės teisių apribojimas panaikinamas tik teismine

tvarka pagal asmens, kuriam apribotos tėvystės teisės, ieškinį tam asmeniui,

kuris yra įstatyminis vaiko atstovas, o tuo atveju, kai vaikas auklėjamas vaikų

įstaigoje, - globos ir rūpybos institucijai.

Tėvystės teisių apribojimo panaikinimo byloje būtinas

prokuroro dalyvavimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

78 straipsnis. Vaiko paėmimas globoti

Jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvystės teisėmis, žiauriai

elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikų socialinio ugdymo poreikiams, teismas

arba Vaiko teisių apsaugos tarnyba gali priimti sprendimą paimti vaiką ir

perduoti jį globoti Vaiko globos įstatymo nustatyta tvarka neapribojant

tėvystės teisių.

Išnykus priežastims, dėl kurių vaikas buvo paimtas

globoti, teismas arba Vaiko teisių apsaugos tarnyba tėvų pareiškimu priima

sprendimą grąžinti jį tėvams, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

79 straipsnis. Būtinas globos ir

rūpybos organų dalyvavimas, sprendžiant ginčus, susijusius su vaikų auklėjimu

Kai teismas nagrinėja ginčus, susijusius su vaikų

auklėjimu, turi būti įtraukiamas dalyvauti byloje globos ir rūpybos organas.

Globos ir rūpybos organas privalo patikrinti vaiko ir

asmenų, reikalaujančių perduoti jiems auklėti vaiką, gyvenimo sąlygas ir duoti

teismui savo išvadą.

Dešimtasis skirsnis

ALIMENTINĖS TĖVŲ PAREIGOS

80 straipsnis. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir

paramos reikalingus nedarbingus pilnamečius vaikus.

81 straipsnis. Išieškomų iš tėvų nepilnamečiams

vaikams alimentų dydis

Alimentai nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų išieškomi

tokio dydžio: vienam vaikui - vienas ketvirtadalis, dviem vaikams - vienas

trečdalis, trims ir daugiau vaikų - pusė tėvų uždarbio (pajamų), bet ne mažiau

negu vienas minimalus gyvenimo lygis (MGL) kiekvienam vaikui.

Šių dalių dydis ir minimalus dydis gali būti teismo

sumažintas, jeigu tėvas (motina), privalantis mokėti alimentus, turi kitų

nepilnamečių vaikų, kurie, išieškojus šiame straipsnyje nustatyto dydžio

alimentus, liktų materialiai mažiau aprūpinti, negu alimentus gaunantys vaikai,

taip pat tais atvejais, kai tėvas (motina), iš kurio išieškomi alimentai, yra

pirmosios ar antrosios grupės invalidas, arba jeigu vaikai dirba ir turi

pakankamą uždarbį, arba dėl kitų svarbių priežasčių.

Teismas turi teisę sumažinti alimentus arba atleisti

nuo jų mokėjimo, jeigu vaikai yra valstybės arba visuomeninės organizacijos

pilnutinai išlaikomi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1245, 1991-04-23,

Žin., Nr. 13-333 (1991-05-10)

Nr. VIII-479, 1997-10-23,

Žin., Nr. 99-2507 (1997-10-31)

82 straipsnis. Uždarbio (pajamų), iš kurio turi būti

atskaitomi alimentai, rūšys

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų

santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 22 straipsnio šeštąja dalimi uždarbio

(pajamų), įskaitytino, išskaitant alimentus, rūšys nustatomos TSRS Ministrų

Tarybos nustatyta tvarka.

83 straipsnis. Alimentų išieškojimas

iš asmenų, turinčių pajamų iš pagalbinio ūkio sodybiniame sklype

Kai alimentai nepilnamečiams vaikams priteisiami iš

tėvų - kolūkio narių, taip pat iš darbininkų ir tarnautojų, turinčių pajamų iš

pagalbinio ūkio sodybiniame sklype, greta alimentų, išieškomų tam tikra

uždarbio (pajamų), gaunamo už darbą visuomeniniame kolūkio ūkyje, ir darbo

84 straipsnis. Alimentų nepilnamečiams vaikams dydžio

nustatymas tvirta pinigų suma

Tais atvejais, kai tėvas (motina), privalantis mokėti

alimentus nepilnamečiams vaikams, turi nereguliarų, kintantį uždarbį ar pajamas

arba kai šis tėvas (motina) dalį uždarbio ar pajamų gauna natūra, taip pat

kitais atvejais, kai išieškoti alimentus tėvo (motinos) uždarbio (pajamų)

dalimi yra negalima arba sunku, asmens, reikalaujančio mokėti lėšas

nepilnamečiams vaikams išlaikyti, prašymu alimentai gali būti nustatomi tvirta

pinigų suma, mokama kas mėnuo.

Šios sumos dydis nustatomas, vadovaujantis spėjamu

tėvo (motinos) uždarbiu (pajamomis), sutinkamai su šio kodekso 81 straipsnio

nustatytomis taisyklėmis.

Jeigu vaikų lieka pas abu tėvus, alimentų priteisiamų

iš vieno tėvų kito, mažiau aprūpinto naudai, dydis nustatomas tvirta pinigų

suma, mokama kas mėnuo, kurią nustato teismas, vadovaudamasis materialine ir

šeimine tėvų padėtimi, sutinkamai su šio kodekso 81 straipsnio nustatytomis

taisyklėmis.

85 straipsnis. Tėvų dalyvavimas,

padengiant papildomas išlaidas nepilnamečiams vaikams išlaikyti

Tėvai, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams,

gali būti įpareigojami padengti dalį papildomų išlaidų, kurių prireikė dėl

nepaprastų aplinkybių (sunki vaiko liga, suluošinimas ir pan.). Dalyvavimo

šiose išlaidose dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į materialinę ir šeiminę

tėvų padėtį.

86 straipsnis. Atiduotiems į vaikų

įstaigas ar šeimyninius vaikų namus vaikams alimentų išieškojimas

Iš tėvų, kurių vaikai atiduoti į valstybines vaikų

įstaigas ar šeimyninius vaikų namus, alimentai, jeigu tėvai pagal įstatymą

neatleisti nuo užmokesčio už vaikų išlaikymą mokėjimo, išieškomi šio kodekso 81

straipsnyje nustatytais dydžiais. Išieškoti alimentai pervedami į vaikų

asmenines sąskaitas taupomajame banke.

87 straipsnis. Alimentų

nepilnamečiams vaikams išieškojimas iki ginčo išsprendimo iš esmės

Alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo bylose

tais atvejais, kai atsakovas civilinės metrikacijos knygoje įrašytas vaiko tėvu

sutinkamai su šio kodekso 58 ir 60 straipsniais, teisėjas, priimdamas

pareiškimą dėl alimentų išieškojimo, turi teisę priimti nutartį, kokio dydžio

išlaidas vaikams išlaikyti atsakovas privalo padengti laikinai, kol bus

išspręstas ginčas.

Jeigu tokios nutarties nepriėmė teisėjas, priimdamas

ieškininį pareiškimą, ją gali priimti teismas tais atvejais, kai bylos

nagrinėjimas atidedamas.

Šios sumos dydis gali būti nustatomas atsakovo

uždarbio (pajamų) dalimi arba tvirta pinigų suma sutinkamai su šio kodekso

81-84 straipsnių nustatytomis taisyklėmis.

88 straipsnis. Alimentų nedarbingiems pilnamečiams

vaikams dydis

Alimentų, išieškomų iš tėvų pilnamečiams nedarbingiems

paramos reikalingiems vaikams, dydį nustato teismas tvirta kas mėnuo mokama

pinigų suma, vadovaudamasis materialine ir šeimine tėvų ir reikalaujančių

mokėti alimentus vaikų padėtimi.

Kartu teismas turi atsižvelgti į asmens,

reikalaujančio mokėti alimentus, galimybę gauti išlaikymui lėšų iš savo

sutuoktinio ir vaikų, pagal įstatymą privalančių jį išlaikyti.

89 straipsnis. Alimentų, išieškomų iš tėvų

nepilnamečiams vaikams, dydžio pakeitimas

Esant šio kodekso 81 straipsnio antrojoje ir

trečiojoje dalyse numatytoms aplinkybėms, tėvas (motina), mokantis alimentus

nepilnamečiams vaikams, turi teisę reikalauti sumažinti nustatytą teismo

sprendimu arba liaudies teisėjo nutarimu alimentų dydį. Toms aplinkybėms

išnykus, asmuo, gaunantis alimentus nepilnamečiams vaikams, turi teisę

reikalauti alimentų šio kodekso 81 straipsnyje nustatyta tėvo (motinos),

privalančio mokėti alimentus, uždarbio (pajamų) dalimi arba atitinkamai tvirta

pinigų suma pagal šio kodekso 84 straipsnį.

Jeigu iš vieno tėvo keliais teismų sprendimais

priteisti skirtingų motinų vaikams alimentai, bendrai sudėjus, viršija šio

kodekso 81 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą alimentų dydį, tai alimentus

mokantis tėvas gali pareikšti ieškinį kiekvienam asmeniui, kurio naudai teismas

priėmė sprendimą išieškoti alimentus, dėl atitinkamo alimentų pagal tą teismo

sprendimą sumažinimo.

90 straipsnis. Alimentų, išieškomų iš tėvų

pilnamečiams vaikams, dydžio pakeitimas

Jeigu po to, kai teismas nustatė išieškotinos iš tėvų

pilnamečiams nedarbingiems paramos reikalingiems jų vaikams išlaikyti sumos

dydį, pasikeitė materialinė ar šeiminė tėvų arba vaikų padėtis, bet kuris iš jų

turi teisę reikalauti pakeisti anksčiau nustatytą alimentų dydį arba nutraukti

jų išieškojimą.

Vienuoliktasis skirsnis

ALIMENTINĖS VAIKŲ PAREIGOS

91 straipsnis. Vaikų pareigos tėvų atžvilgiu

Vaikai privalo rūpintis tėvais ir teikti jiems paramą.

Išlaikyti nedarbingus, paramos reikalingus tėvus yra

jų pilnamečių vaikų pareiga.

92 straipsnis. Vaikų atleidimas nuo pareigos išlaikyti

tėvus

Vaikai gali būti atleidžiami nuo pareigos išlaikyti

savo tėvus, jeigu teismas nustato, kad tėvai vengė vykdyti tėvystės pareigas.

Tėvai, kuriems apribotos tėvystės teisės, neturi

teisės reikalauti išlaikymo iš savo vaikų, dėl kurių jiems apribotos tėvystės

teisės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

93 straipsnis. Alimentų tėvams dydis

Alimentai nedarbingiems paramos reikalingiems tėvams

priteisiami iš vaikų tvirta kas mėnuo mokama pinigų suma, vadovaujantis

materialine ir šeimine tėvų ir vaikų padėtimi, atsižvelgiant į tėvo (motinos)

galimybę gauti išlaikymą iš sutuoktinio, pagal įstatymą privalančio jį

išlaikyti.

Jeigu ieškinys pareikštas ne visiems vaikams, teismas,

nustatydamas alimentų dydį, turi atsižvelgti ir į kitų vaikų pareigą išlaikyti

savo tėvus.

94 straipsnis. Alimentų dydžio pakeitimas

Jeigu, teismui nustačius išieškotinos iš vaikų

nedarbingiems paramos reikalingiems jų tėvams išlaikyti sumos dydį, pasikeičia

vaikų, privalančių teikti savo tėvams išlaikymą, arba tėvų, gaunančių iš vaikų

alimentus, materialinė ar šeiminė padėtis, bet kuris iš jų turi teisę

reikalauti pakeisti ankščiau nustatytą alimentų dydį arba nutraukti jų

išieškojimą.

Dvyliktasis skirsnis

ALIMENTINĖS KITŲ ŠEIMOS NARIŲ PAREIGOS

95 straipsnis. Patėvių pareiga išlaikyti povaikius

Patėviai (patėvis, pamotė) privalo išlaikyti savo

nepilnamečius ir nedarbingus paramos reikalingus pilnamečius povaikius

(posūnius ir podukras), jeigu šie buvo jų auklėjami ar išlaikomi ir neturi

tėvų, vaikų ir sutuoktinio, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba

negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo.

96 straipsnis. Povaikių pareiga išlaikyti patėvius

Pilnamečiai povaikiai privalo išlaikyti savo

nedarbingus paramos reikalingus patėvius, jeigu šie auklėjo ar išlaikė juos ne

mažiau kaip penkerius metus ir neturi sutuoktinio ir vaikų, pagal įstatymą

privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo.

Teismas turi teisę atleisti povaikius nuo pareigos

išlaikyti patėvius, jeigu šie nevykdė reikiamai savo pareigų juos auklėti ar

išlaikyti.

97 straipsnis. Brolių ir seserų savitarpio išlaikymo

pareiga

Pilnamečiai broliai ir seserys, turintys pakankamai

lėšų, privalo išlaikyti savo nepilnamečius, taip pat nedarbingus pilnamečius

paramos reikalingus brolius ir seseris, jeigu šie neturi tėvų, sutuoktinių ir

vaikų, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų

reikiamo išlaikymo.

98 straipsnis. Vaikaičių pareiga išlaikyti savo

senolius

Pilnamečiai vaikaičiai, turintys pakankamai lėšų,

privalo išlaikyti nedarbingus paramos reikalingus savo senolius, jeigu šie

neturi vaikų ir sutuoktinių, pagal įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba

negali gauti iš jų reikiamo išlaikymo.

99 straipsnis. Senolių pareiga išlaikyti vaikaičius

Senoliai, turintys pakankamai lėšų, privalo išlaikyti

savo nepilnamečius, taip pat nedarbingus paramos reikalingus pilnamečius

vaikaičius, jeigu šie neturi tėvų, sutuoktinių, brolių ir seserų, pagal

įstatymą privalančių juos išlaikyti, arba negali gauti iš jų reikiamo

išlaikymo.

100 straipsnis. Alimentų dydis

Šiame skirsnyje išvardytiems asmenims alimentų dydį

kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas tvirta kas mėnuo mokama pinigų suma,

vadovaudamasis asmens, iš kurio išieškomi alimentai, ir juos gaunančio asmens

materialine ir šeimine padėtimi.

Jeigu tam tikrą asmenį išlaikyti privalo kartu keli

asmenys, tai teismas šiuo atveju turi atsižvelgti į jo galimybę gauti išlaikymą

iš jų visų, nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas pareikštas visiems šiems

asmenims, ar tik vienam arba keliems iš jų.

101 straipsnis. Alimentų dydžio pakeitimas

Jeigu, teismui nustačius sumą, išieškotiną šiame

skirsnyje išvardytiems asmenims išlaikyti, pasikeičia asmens, privalančio

teikti išlaikymą, arba alimentus gaunančio asmens materialinė ar šeiminė

padėtis, bet kuris iš jų turi teisę reikalauti pakeisti ankščiau nustatytą

alimentų dydį arba nutraukti jų išieškojimą.

Tryliktasis skirsnis

ALIMENTŲ MOKĖJIMO IR IŠIEŠKOJIMO TVARKA

102 straipsnis. Savanoriška alimentų mokėjimo tvarka

Alimentus savo noru moka pats asmuo, privalantis juos

mokėti, arba jie mokami per jo darbavietės arba pensijos, stipendijos gavimo

vietos administraciją.

Savanoriška alimentų mokėjimo tvarka neatima iš

alimentų išieškotojo teisės bet kuriuo metu kreiptis su pareiškimu dėl alimentų

išieškojimo į teismą.

103 straipsnis. Įmonės, įstaigos,

organizacijos administracijos pareiga išskaityti

alimentus

Remdamasi rašytiniu alimentų mokėtojo pareiškimu arba

vykdomuoju raštu, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija privalo kas

mėnuo išskaityti iš alimentų mokėtojo darbo užmokesčio (pensijos, pašalpos,

stipendijos ir kt.) alimentus ir išmokėti arba pervesti juos ne vėliau kaip per

tris dienas nuo darbo užmokesčio (pensijos, pašalpos, stipendijos ir kt.)

išmokėjimo dienos atitinkamai pareiškime ar vykdomajame rašte nurodytam

asmeniui.

104 straipsnis. Alimentų

išskaitymas, remiantis asmens, pareiškusio norą savanoriškai mokėti alimentus,

pareiškimu

Alimentai, remiantis asmens, pareiškusio norą

savanoriškai mokėti alimentus, pareiškimu gali būti išskaitomi ir tais

atvejais, jeigu bendra suma, kuri turi būti išskaitoma, remiantis pareiškimu ir

vykdomaisiais dokumentais, viršija penkiasdešimt procentų skolininkui

priklausančio darbo užmokesčio ir prilygintų jam išmokų bei davimų, taip pat

jeigu iš skolininko išieškomi pagal teismo sprendimą arba liaudies teisėjo

nutarimą alimentai kitos motinos vaikams.

105 straipsnis. Terminai, per

kuriuos gali būti pateikti ir patenkinti reikalavimai dėl alimentų išieškojimo

Asmuo, turintis teisę gauti alimentus, gali kreiptis

su pareiškimu dėl alimentų išieškojimo į teismą nepriklausomai nuo to, kiek

praėjo laiko nuo teisės gauti išlaikymą atsiradimo.

Alimentai priteisiami nuo kreipimosi su pareiškimu į

teismą dienos. Už praėjusį laiką alimentai gali būti priteisiami ne daugiau

kaip už trejus metus, jeigu teismas nustato, kad iki kreipimosi į teismą buvo

imtasi priemonių alimentams gauti, bet jie nebuvo gaunami dėl to, kad

privalantis mokėti alimentus asmuo vengė juos mokėti. Alimentus iš tėvų

nepilnamečiams vaikams galima priteisti nepriklausomai nuo to, kad jie pasiekė

pilnametystę.

106 straipsnis. Alimentų įsiskolinimo už praėjusį

laiką nustatymo tvarka

Alimentai pagal vykdomąjį raštą už praėjusį laiką gali

būti išieškomi ne daugiau kaip už trejus metus, praėjusius iki vykdomojo rašto

pateikimo išieškoti.

Tais atvejais, kai pagal pateiktą išieškoti vykdomąjį

raštą alimentai nebuvo išskaitomi ryšium su skolininko paieška, alimentai turi

būti išieškomi už visą praėjusį laiką nepriklausomai nuo šio straipsnio

pirmojoje dalyje nustatyto senaties termino.

Alimentų įsiskolinimas nustatomas, vadovaujantis

faktišku uždarbiu (pajamomis), skolininko gautu už tą laiką, per kurį alimentai

nebuvo išieškomi. Jeigu skolininkas per šį laiką nedirbo arba nepateikiami jo

uždarbį (pajamas) patvirtinantys dokumentai, įsiskolinimas nustatomas,

vadovaujantis jo uždarbiu (pajamomis), gaunamu įsiskolinimo išieškojimo metu.

Nesutikdamas su teismo vykdytojo nustatytu alimentų

įsiskolinimo dydžiu, išieškotojas arba skolininkas turi teisę apskųsti teismo

vykdytojo veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 472

straipsnio nustatyta tvarka.

107 straipsnis. Atleidimas nuo alimentų įsiskolinimo

sumokėjimo arba jo sumažinimas

Nuo alimentų įsiskolinimo sumokėjimo atleidžia arba tą

įsiskolinimą sumažina tik teismas.

Alimentus mokantis asmuo turi teisę reikalauti

pilnutinai ar iš dalies atleisti jį nuo susidariusio alimentų įsiskolinimo

sumokėjimo, jeigu alimentai buvo nesumokėti dėl šio asmens ligos ar dėl kitų

svarbių priežasčių ir materialinė bei šeiminė jo padėtis nesudaro galimybės

padengti susidariusį įsiskolinimą.

1071 straipsnis. Neleistinumas įskaityti

arba atgal išieškoti alimentus

Išmokėtinos alimentų sumos negali būti įskaitomos

pagal skolininko priešpriešinį reikalavimą.

Išmokėtos alimentinių įmokų sumos negali būti

išreikalautos atgal, išskyrus tuos atvejus, kai panaikintasis teismo sprendimas

arba liaudies teisėjo nutarimas buvo pagrįstas pareiškėjo suteiktomis

melagingomis žiniomis arba jo pateiktais suklastotais dokumentais.

Keturioliktasis skirsnis

ĮVAIKINIMAS

Skirsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

108 straipsnis. Vaikai, kuriuos leidžiama įvaikinti

Įvaikinti leidžiama ne jaunesnius kaip trijų mėnesių

vaikus ir tik jų interesais. Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra

įrašyti į įvaikintinų vaikų sąrašą. Užsienio valstybių piliečiams leidžiama

įvaikinti ne jaunesnius kaip šešių mėnesių vaikus.

Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik

išimtiniais atvejais, jeigu:

1) negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu

dėl jų sveikatos;

2) dėl kokių nors aplinkybių seserys ir broliai jau

buvo išskirti ir nėra realių galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu.

Įvaikinti neleidžiama savo vaikų, seserų ir brolių.

Įvaikintą vaiką leidžiama įvaikinti tik įtėvio

(įmotės) sutuoktiniui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

Nr. I-966, 1995-06-27,

Žin., Nr. 55-1359 (1995-07-05)

Nr. VIII-1482,

1999-12-16, Žin., Nr. 1-1 (2000-01-05)

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

1081 straipsnis. Įvaikinimo apskaita

Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, bei vaikų, galimų

įvaikinti, apskaitą atlieka Lietuvos Respublikos bei rajonų, miestų vaikų

globos ir rūpybos institucijos pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. I-966, 1995-06-27,

Žin., Nr. 55-1359 (1995-07-05)

109 straipsnis. Asmenys, turintys teisę būti

įvaikintojai

Įvaikintojai gali būti pilnamečiai asmenys, jeigu jie

yra įrašyti į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, sąrašą. Reikalavimas būti

įrašytiems į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, sąrašą netaikomas šių vaikų

artimiesiems giminaičiams ir jų tėvų (įtėvių) sutuoktiniams.

Įvaikintojai gali būti sutuoktiniai (sutuoktinis), o

nesantys santuokoje asmenys negali įvaikinti to paties vaiko kartu.

Įvaikintojai negali būti:

1) asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba

ribotai veiksniais;

2) sutuoktiniai, iš kurių vienas teismo pripažintas

neveiksniu arba ribotai veiksniu;

3) asmenys, kuriems apribotos tėvystės teisės;

4) įtėviai, jeigu įvaikinimas panaikintas dėl jų

kaltės;

5) asmenys, kuriems dėl jų kaltės panaikinta globos

teisė;

6) asmenys, teisti už sunkius nusikaltimus.

Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli įvaikintojai,

pirmenybė teikiama:

1) giminaičiams;

2) sutuoktiniams;

3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;

4) Lietuvos Respublikos piliečiams;

5) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir

įvaikius;

6) asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas

vaikas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

Nr. VIII-1482,

1999-12-16, Žin., Nr. 1-1 (2000-01-05)

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

110 straipsnis. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir

įvaikinamojo

Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo, nesančio

santuokoje, ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis kaip penkiolika metų.

Įvaikinant savo sutuoktinio vaikus arba įvaikius,

amžiaus skirtumas, nustatytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nereikalaujamas.

Nustačius priežastis, kurias teismas pripažįsta

svarbiomis, leidžiama įvaikinti esant mažesniam įvaikintojo ir įvaikinamojo

amžiaus skirtumui negu numatyta šio straipsnio pirmojoje dalyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

111 straipsnis. Įvaikintojo ir įvaikinamojo sveikatos

būklės pažyma

Įvaikinant būtina įvaikintojo ir įvaikinamojo

sveikatos būklės pažyma, išduota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

112 straipsnis. Tėvų sutikimas įvaikinti vaiką

Įvaikinti būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas.

Įvaikinti yra būtinas vaiko nesusituokusių

nepilnamečių tėvų ir jų įstatyminių atstovų rašytinis sutikimas. Nesusituokę

tėvai rašytinį sutikimą įvaikinti vaiką užsienio valstybių piliečiams gali

duoti tik sulaukę pilnametystės.

Tėvai turi teisę atšaukti duotą savo sutikimą

įvaikinti iki teismo sprendimo įvaikinti priėmimo.

Tėvai sutikimą įvaikinti gali duoti konkrečiam

įvaikintojui tik tuo atveju, jei jis yra giminaitis. Kitais įvaikinimo atvejais

sutikimas įvaikinti duodamas nenurodant konkretaus įvaikintojo. Jeigu sutikimas

buvo duotas nenurodžius konkretaus įvaikintojo, tėvams turi būti pranešta apie

ketinimą įvaikinti jų vaiką.

Tėvams, duodantiems sutikimą įvaikinti, pasirašytinai

išaiškinamos jų teisės, nustatytos šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje

dalyse, ir įvaikinimo pasekmės, numatytos šio kodekso 120 straipsnyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

Nr. I-966, 1995-06-27,

Žin., Nr. 55-1359 (1995-07-05)

Nr. VIII-1482,

1999-12-16, Žin., Nr. 1-1 (2000-01-05)

113 straipsnis. Įvaikinimas be tėvų sutikimo

Tėvų sutikimo įvaikinti nereikalaujama:

1) jeigu tėvai yra nežinomi;

2) jeigu tėvai teismo pripažinti neveiksniais;

3) jeigu tėvai pripažinti mirusiais;

4) jeigu tėvai pripažinti nežinia kur esančiais.

Tėvų sutikimo įvaikinti gali būti nereikalaujama ir

tada, kai tėvystės teisės apribotos neterminuotai, o tėvai tokio sutikimo

neduoda piktnaudžiaudami savo teisėmis. Spręsdamas šį klausimą teismas

atsižvelgia į vaiko interesus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

Nr. VIII-1482,

1999-12-16, Žin., Nr. 1-1 (2000-01-05)

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

114 straipsnis. Šeimynų, globėjų

(rūpintojų) bei valstybinių, visuomeninių ir kitų vaikų auklėjimo įstaigų

sutikimas įvaikinti

Įvaikinant vaikus, kurie yra auklėjami ir išlaikomi

šeimynose, būtinas šeimynos tėvų rašytinis sutikimas.

Įvaikinant vaikus, kuriems yra skirta globa (rūpyba)

ir kurių tėvai nežinomi, būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas.

Globėjui (rūpintojui) atsisakius duoti sutikimą

įvaikinti, sutikimą įvaikinti gali duoti globos ir rūpybos institucija.

Įvaikinant vaikus, kurie yra valstybinėse,

visuomeninėse ir kitose vaikų auklėjimo įstaigose, jeigu vaiko tėvai nežinomi,

būtinas vaikų auklėjimo įstaigos vadovo rašytinis sutikimas įvaikinti.

Teismas turi teisę vaiko interesais priimti sprendimą

įvaikinti be šeimynos tėvų, globėjo (rūpintojo), vaikų auklėjimo įstaigos

vadovo arba globos ir rūpybos institucijos sutikimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

115 straipsnis. Įvaikinamojo sutikimas įvaikinti

Įvaikinant vaiką, sulaukusį dešimties metų, būtinas jo

rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinimas

negalimas.

Įvaikinamas vaikas iki dešimties metų, jei jis geba

išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausomas teisme. Priimdamas sprendimą,

teismas turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja paties vaiko

interesams.

Įvaikinamojo sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu

paduodant pareiškimą įvaikinti ir įvaikintojui prašant pripažinti jį

įvaikinamojo tėvais vaikas gyvena įvaikintojo šeimoje ir įvaikintoją laiko savo

motina (tėvu).

Įvaikinamojo sutikimą įvaikinti, nurodytą šio

straipsnio pirmojoje dalyje, išaiškina teismas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

Nr. VIII-1106,

1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)

116 straipsnis. Įvaikintojo sutuoktinio sutikimas

įvaikinti

Jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas

kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti.

Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama,

jeigu jis ne mažiau kaip vienerius metus negyveno šeimyninio gyvenimo dėl

priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, arba yra paskelbtas nežinia

kur esantis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

117 straipsnis. Prašymo įvaikinti padavimas

Lietuvos Respublikos pilietis prašymą įvaikinti

paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal įvaikinamojo

gyvenamąją vietą.

Užsienio valstybės pilietis prašymą įvaikinti Lietuvos

Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje,

paduoda Vilniaus apygardos teismui.

Prašymą įvaikinti teismas nagrinėja ypatingosios

teisenos tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

Nr. I-642, 1994-11-08,

Žin., Nr. 89-1715 (1994-11-18)

118 straipsnis. Įvaikintojų pripažinimas įtėviais arba

tėvais

Įvaikintojai teismo sprendimu įvaikinti pripažįstami

įtėviais.

Jeigu įvaikintojai prašo, teismo sprendimu įvaikinti

jie gali būti pripažinti vaiko tėvais.

Kad įvaikintojai būtų pripažinti vaiko, kuriam yra

suėję penkiolika metų, tėvais, būtinas rašytinis vaiko sutikimas, išskyrus

atvejį, numatytą šio kodekso 115 straipsnio trečiojoje dalyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

119 straipsnis. Įvaikinamųjų pripažinimas įvaikiais

arba vaikais

Įvaikinamieji teismo sprendimu įvaikinti pripažįstami

įvaikiais. Įvaikinamieji įvaikintojų prašymu teismo sprendimu įvaikinti gali

būti pripažinti įvaikintojų vaikais.

Įvaikinamasis, kuriam yra suėję penkiolika metų, gali

būti pripažintas įvaikintojo vaiku tik esant įvaikinamojo rašytiniam sutikimui,

išskyrus atvejį, numatytą šio kodekso 115 straipsnio trečiojoje dalyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

120 straipsnis. Tėvų, įvaikių, įtėvių ir jų giminaičių

teisės ir pareigos

Teismo sprendimas įvaikinti panaikina tėvų ir vaikų

tarpusavio asmenines ir turtines teises bei pareigas.

Teismo sprendimu įvaikinti įtėviams bei jų

giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims suteikiamos tarpusavio asmeninės

ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

121 straipsnis. Teisių ir pareigų

išsaugojimas su vienu iš tėvų ir jo giminaičiais bei senoliais

Jeigu vaiko įvaikintojas yra vyras, tai esant jo

sutikimui ir vaiko motinos prašymui, gali būti išsaugotos vaiko motinos ir jos

giminaičių bei vaiko tarpusavio teisės ir pareigos.

Jeigu vaiko įvaikintoja yra moteris, tai esant jos

sutikimui ir vaiko tėvo prašymui, gali būti išsaugotos vaiko tėvo ir jo

giminaičių bei vaiko tarpusavio teisės ir pareigos.

Jeigu vienas iš vaiko tėvų yra miręs, tai įvaikintojo

sutikimu ir mirusiojo tėvo (motinos) tėvų (senolių) prašymu gali būti

išsaugotos senolių ir vaiko tarpusavio teisės bei pareigos.

Teisių ir pareigų išsaugojimas su vienu iš tėvų ir

giminaičiais bei senoliais turi būti nurodytas teismo sprendime įvaikinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

122 straipsnis. Įvaikio vardas ir pavardė

Įvaikiui paliekamas jo vardas ir pavardė.

Įtėvių prašymu įvaikiui suteikiama įtėvių pavardė ir

jų nurodytas vardas. Jei įtėvių pavardės skirtingos, įvaikiui suteikiama,

įtėviams susitarus, vieno iš jų pavardė.

Jei vaiką įvaikina nesanti santuokoje moteris (vyras),

įvaikio tėvo (motinos) pavardė nustatoma pagal įmotės (įtėvio) pavardę, o

įvaikio tėvo (motinos) vardas įrašomas jos nurodymu.

Įvaikio, kuriam yra suėję penkiolika metų, vardas ir

pavardė gali būti pakeičiami tik esant rašytiniam jo sutikimui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

123 straipsnis. Garantijos ir normos, taikomos

moteriai, įvaikinusiai naujagimį

Moteriai, įvaikinusiai naujagimį, taikomos tokios pat

garantijos ir normos, kokios taikomos moteriai, pagimdžiusiai vaiką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

124 straipsnis. Įvaikio teisės į pensiją ir pašalpą

išsaugojimas

Vaikams, turintiems teisę į pensiją, valstybinę ar

visuomeninę pašalpą, ši teisė išsaugoma ir juos įvaikinus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

125 straipsnis.

Įvaikinimo atsiradimo laikas

Įvaikinimas atsiranda

įsiteisėjus teismo sprendimui įvaikinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

126 straipsnis. Įvaikinimo registracija

Įvaikinimas turi būti registruojamas civilinės būklės

aktų įrašų įstaigoje.

Įtėviai privalo per mėnesį įregistruoti teismo

sprendimą įvaikinti sprendimo priėmimo vietos civilinės būklės aktų įrašų

įstaigoje.

Jeigu įvaikiui suteikta įtėvio pavardė ir pakeistas

vardas arba įtėviai pripažinti įvaikio tėvais, civilinės būklės aktų įrašų

įstaiga, remdamasi teismo sprendimu įvaikinti, padaro atitinkamus pakeitimus

įvaikio gimimo įraše ir išduoda naują gimimo liudijimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

127 straipsnis. Įvaikinimo panaikinimas

Įvaikinimo panaikinimas leidžiamas tik teismine

tvarka.

Ieškinys įvaikinimą panaikinti nagrinėjamas

dalyvaujant globos ir rūpybos institucijos atstovui.

Įvaikinimas panaikinamas nuo teismo sprendimo

įvaikinimą panaikinti įsiteisėjimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

128 straipsnis. Įvaikinimo panaikinimo pagrindai

Įvaikinimas gali būti panaikintas, jeigu įtėviai:

1) nevykdo savo pareigų;

2) piktnaudžiauja savo teisėmis;

3) savo elgesiu daro žalingą poveikį įvaikiui;

4) piktnaudžiauja alkoholinėmis, narkotinėmis ir

kitomis kenksmingomis medžiagomis.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir esant

svarbioms priežastims, turi teisę įvaikinimą panaikinti ir kitais pagrindais,

nenustatytais šio straipsnio pirmojoje dalyje.

Įvaikinimo panaikinti neleidžiama, jeigu įvaikis yra

pilnametis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

129 straipsnis.

Asmenys, turintys teisę prašyti įvaikinimą panaikinti

Prašyti įvaikinimą

panaikinti turi teisę tėvai, įtėviai bei globos ir rūpybos institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

130 straipsnis. Įvaikinimo panaikinimo pasekmės

Panaikinus įvaikinimą, įvaikio ir jo palikuonių bei

įtėvio ir jo giminaičių tarpusavio teisės ir pareigos teismo sprendimu

nutraukiamos nuo teismo sprendimo panaikinti įvaikinimą įsiteisėjimo dienos.

Panaikinus įvaikinimą, teismo sprendimu atkuriamos

vaiko ir jo palikuonių bei tėvų ir jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio teisės

ir pareigos.

Panaikinus įvaikinimą, teismas priima sprendimą

grąžinti vaiką tėvams. Jeigu vaiko grąžinimas tėvams prieštarauja jo

interesams, vaikas perduodamas globos ir rūpybos institucijai.

Panaikinus įvaikinimą, teismas priima sprendimą

palikti vaikui vardą ir pavardę, kurie jam buvo suteikti įvaikinant, arba

grąžinti vaiko vardą ir pavardę, kuriuos jis turėjo iki įvaikinimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

131 straipsnis. Teismo sprendimo panaikinti įvaikinimą

nuorašo siuntimas

Teismas, priėmęs sprendimą įvaikinimą panaikinti,

privalo pasiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą civilinės būklės aktų

įrašų institucijai, įregistravusiai įvaikinimą.

Civilinės būklės aktų įrašų institucija, remdamasi

teismo sprendimu įvaikinimą panaikinti, privalo padaryti atitinkamus pakeitimus

vaiko gimimo akto įraše.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

132 straipsnis. Vaikų - Lietuvos

Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienio

valstybėje, įvaikinimas, kai įvaikina užsienio valstybės piliečiai

Įvaikinti vaikus - Lietuvos Respublikos piliečius,

gyvenančius Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, gali užsienio

valstybių - 1993 m. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo

tarptautinio įvaikinimo srityje dalyvių piliečiai, taip pat tų valstybių, kurių

įvaikinimo sąlygos atitinka Hagos Konvencijos dėl vaikų apsaugos ir

bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje reikalavimus, piliečiai,

įsipareigoję teikti informaciją apie tolesnes vaiko gyvenimo sąlygas. Ši

nuostata netaikoma, jeigu Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį

dėl teisinės pagalbos, kurioje yra sprendžiami įvaikinimo klausimai.

Priimant sprendimą leisti užsieniečiams įvaikinti

vaikus - Lietuvos Respublikos piliečius, atsižvelgiama į vaiko auklėjimo

paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją

kalbą.

Vaikus - Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius

Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečiai

įvaikina Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Lietuvos Respublikos pilietis,

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turintis ir kitos valstybės

pilietybę ir norintis įvaikinti vaikus - Lietuvos Respublikos piliečius,

gyvenančius Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, kaip užsienio

valstybės pilietis dėl įvaikinimo turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

Užsienio valstybės piliečiams neleidžiama įvaikinti

vaiko, jeigu iki įvaikinimo bylos teisminio nagrinėjimo pradžios yra gautas

įstatymų reikalavimus atitinkantis Lietuvos Respublikos piliečių prašymas vaiką

įvaikinti arba Lietuvoje gyvenančios šeimos ar šeimynos prašymas perduoti joms

vaiką auklėti ir išlaikyti steigiant nuolatinę globą ir tai atitinka vaiko

interesus. Neleidžiama įvaikinti vaiko užsieniečiams, jeigu jie nėra įrašyti į

asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, sąrašą ir jeigu nuo jų įrašymo į šį sąrašą

nepraėję 6 mėnesiai.

Vaikui, kurį įvaikino užsienio valstybės pilietis,

turi būti taikomos tokios pat garantijos ir normos, kokios taikomos įvaikiui

įtėvio valstybėje.

Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam užsienio

valstybėje, pripažįstamas įvaikinimas, atliktas tos valstybės nustatyta tvarka,

jeigu yra Lietuvos Respublikos ir atitinkamos užsienio valstybės sutartis arba

susitarimas dėl tokio įvaikinimo pripažinimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija

privalo stebėti ir kontroliuoti tolesnį vaikų, kuriuos įvaikino užsieniečiai,

ugdymą ir gyvenimo sąlygas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

Nr. I-642, 1994-11-08,

Žin., Nr. 89-1715 (1994-11-18)

Nr. VIII-1482,

1999-12-16, Žin., Nr. 1-1 (2000-01-05)

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

133 straipsnis. Vaiko - užsienio

valstybės piliečio ir vaiko be pilietybės, gyvenančių Lietuvos Respublikoje,

įvaikinimas

Vaiką - užsienio valstybės pilietį, gyvenantį Lietuvos

Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis įvaikina Vilniaus apygardos teismo

sprendimu, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nenustatyta

kitokia jo įvaikinimo tvarka.

Vaiką be pilietybės, gyvenantį Lietuvos Respublikoje,

Lietuvos Respublikos pilietis įvaikina rajono (miesto) apylinkės teismo

sprendimu, jeigu Lietuvos Respublikos ir atitinkamos užsienio valstybės (vaiko

kilmės šalies) tarptautinėje sutartyje nenustatyta kitokia jo įvaikinimo

tvarka.

Vaiką - užsienio valstybės pilietį ir vaiką be

pilietybės, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, užsienio valstybės pilietis įvaikina

Vilniaus apygardos teismo sprendimu, jeigu Lietuvos Respublikos ir atitinkamos

užsienio valstybės (vaiko kilmės šalies) tarptautinėje sutartyje nenustatyta

kitokia jo įvaikinimo tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

Nr. I-642, 1994-11-08,

Žin., Nr. 89-1715 (1994-11-18)

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

134 straipsnis. Įvaikinimo paslapties išsaugojimas

Pareigūnai, priėmę sprendimą įvaikinti arba

įregistravę įvaikinimą, taip pat asmenys, žinantys apie įvaikinimą, kai įtėviai

pripažinti įvaikio tėvais, privalo saugoti įvaikinimo paslaptį.

Pareigūnai ir asmenys, paskelbę įvaikinimo paslaptį

prieš įtėvių valią, gali būti patraukti atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka.

Duomenys apie įvaikinimą išduodami įstatymo nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

135 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

IV SKYRIUS

GLOBA IR RŪPYBA

Penkioliktasis skirsnis

GLOBA IR RŪPYBA

136 straipsnis. Globos ir rūpybos uždaviniai

Globa (rūpyba) steigiama auklėti nepilnamečiams

vaikams, kurie dėl tėvų mirties, tėvystės teisių atėmimo iš tėvų, tėvų ligos ar

kitų priežasčių liko be tėvų globos (rūpybos), taip pat ginti asmeninėms ir

turtinėms šių vaikų teisėms bei interesams. Steigiant nepilnamečiams vaikams

globą (rūpybą), turi būti siekiama sudaryti sąlygas jiems gyventi kartu su

broliais ir seserimis.

Globa ir rūpyba steigiama taip pat ginti asmeninėms

bei turtinėms teisėms ir interesams pilnamečių asmenų, kurie dėl sveikatos

būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei vykdyti savo pareigų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1106,

1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)

137 straipsnis. Asmenys, kuriems steigiama globa

Globa steigiama vaikams, kuriems nėra suėję

penkiolikos metų amžiaus, taip pat asmenims, kuriuos teismas yra pripažinęs

neveiksniais dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės (Lietuvos Respublikos

138 straipsnis. Asmenys, kuriems steigiama rūpyba

Rūpyba steigiama nepilnamečiams, kuriems yra suėję

penkiolika metų amžiaus.

Rūpyba steigiama taip pat pilnamečiams asmenims, kurių

veiksnumą teismas yra apribojęs dėl jų piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais

arba narkotinėmis medžiagomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 16

straipsnis), ir veiksniems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės negali

savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei vykdyti savo pareigų.

139 straipsnis. Mirusių ir nežinia kur esančių asmenų

turto globa

Mirusių ir nežinia kur esančių asmenų turto globa

steigiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais atvejais ir tvarka.

140 straipsnis. Globos ir rūpybos organai

Globos ir rūpybos organai yra rajonų, miestų, miestų

rajonų, gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

Vykdyti globos ir rūpybos funkcijas nepilnamečių asmenų

atžvilgiu pavedama liaudies švietimo skyriams, teismo pripažintų neveiksniais

arba ribotai veiksniais asmenų atžvilgiu - sveikatos apsaugos skyriams arba jų

funkcijas vykdantiems organams, ir veiksnių asmenų, kuriems reikalinga rūpyba

dėl sveikatos būklės, atžvilgiu - socialinio aprūpinimo skyriams.

141 straipsnis. Globos ir rūpybos organų nuostatai

Globos ir rūpybos organų nuostatus tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

142 straipsnis. Globos ir rūpybos steigimas

Globą ir rūpybą steigia rajono, miesto, miesto rajono,

gyvenvietės ar apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

143 straipsnis. Globos ir rūpybos steigimo vieta

Globa ir rūpyba steigiama globotino ir rūpintino

asmens gyvenamojoje vietoje, o globėjui arba rūpintojui pareiškus norą - jų

gyvenamojoje vietoje.

144 straipsnis. Pareiga pranešti apie globos ir

rūpybos reikalingus asmenis

Organizacijos, pareigūnai ir piliečiai, sužinoję apie

likusius be tėvų rūpybos nepilnamečius, privalo tuojau pranešti apie tai

faktinės globotinų ar rūpintinų vaikų buvimo vietos globos ir rūpybos organui.

Teismas, priėmusis sprendimą pripažinti asmenį

neveiksniu arba ribotai veiksniu, privalo, sprendimui įsiteisėjus, pasiųsti

sprendimo nuorašą šio asmens gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organui, kad

tam asmeniui būtų įsteigta globa arba rūpyba.

145 straipsnis. Globos ir rūpybos

organų pareiga laikinai aprūpinti globotinus ar rūpintinus nepilnamečius

Globos ir rūpybos organas, gavęs žinių apie likusį be

tėvų rūpybos nepilnametį, privalo tuojau tai patikrinti ir, šioms aplinkybėms

pasitvirtinus, užtikrinti, kad nepilnametis laikinai būtų aprūpintas, iki bus

išspręstas globos ar rūpybos įsteigimo klausimas.

146 straipsnis. Globos arba rūpybos steigimas

nepilnamečiui, kurio tėvai yra gyvi

Esant gyviems nepilnamečio tėvams, kuriems neapribotos

tėvystės teisės, globa arba rūpyba nepilnamečiui steigiama tik tuo atveju,

147 straipsnis. Rūpybos steigimas pilnamečiui jo

prašymu

Pilnamečiui veiksniam asmeniui, negalinčiam dėl savo

sveikatos būklės savarankiškai ginti savo teisių ir vykdyti savo pareigų, šio

asmens prašymu gali būti steigiama rūpyba.

148 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo skyrimas

Globai ir rūpybai betarpiškai vykdyti globos ir

rūpybos organai skiria globėją arba rūpintoją.

Globėjas ar rūpintojas gali būti paskirtas tik jo

sutikimu.

Globėjas ar rūpintojas turi būti paskirtas ne vėliau

kaip per vieną mėnesį nuo to laiko, kai globos ir rūpybos organai sužinojo, kad

būtina steigti globą arba rūpybą.

149 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo parinkimas

Parenkant globėją ar rūpintoją, turi būti

atsižvelgiama į asmenines jo ypatybes, sugebėjimą eiti globos arba rūpybos

pareigas, jo santykius su tuo asmeniu, kuriam reikalinga globa ar rūpyba, taip

pat, jeigu tai galima, į globotinio (rūpintinio) pageidavimą.

Rūpintojas pilnamečiam veiksniam asmeniui, negalinčiam

dėl savo sveikatos būklės savarankiškai ginti savo teisių ir vykdyti savo

pareigų, parenkamas tik rūpintinio sutikimu.

150 straipsnis. Asmenys, kurie negali būti skiriami

globėjais ir rūpintojais

Globėjais ir rūpintojais negali būti skiriami:

1) asmenys, kuriems nėra suėję aštuoniolikos metų

amžiaus;

2) asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba

ribotai veiksniais;

3) asmenys, kuriems teismas yra apribojęs tėvystės

teises;

4) asmenys, nuteisti už vengimą mokėti alimentus

nepilnamečiams vaikams;

5) asmenys, buvę įtėviais, jeigu įvaikinimas buvo

panaikintas dėl to, kad įtėvis (įmotė) netinkamai ėjo savo pareigas;

6) asmenys, pašalinti iš globėjo ar rūpintojo pareigų

už netinkamą jiems pavestų pareigų ėjimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

151 straipsnis. Globa ir rūpyba

asmenims, esantiems valstybinių arba visuomeninių

organizacijų rūpyboje

Vaikams, kuriuos pilnutinai auklėja valstybinės ar

visuomeninės organizacijos, taip pat pilnamečiams globos arba rūpybos

reikalingiems asmenims, atiduotiems į atitinkamas gydymo ar socialinio

aprūpinimo organų įstaigas, globėjai ir rūpintojai neskiriami. Šių asmenų

atžvilgiu eiti globėjų ir rūpintojų pareigas pavedama įstaigos, kurioje yra

globotinis (rūpintinis), administracijai.

Turtiniams šių asmenų interesams saugoti (pensijai

gauti, turtui valdyti ir pan.) reikiamais atvejais gali būti paskirtas jų turto

globėjas.

152 straipsnis. Turto, esančio ne globotinio

(rūpintinio) gyvenamojoje vietoje, globa

Jeigu asmuo, kuriam įsteigta globa arba rūpyba, turi

turto kitoje vietovėje, tai šio turto apsauga pavedama turto buvimo vietos

globos ir rūpybos organui. Reikalui esant, šis organas gali paskirti globotinio

(rūpintinio) turto globėją.

153 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų pareigų

neatlygintinumas

Globėjai ir rūpintojai šias pareigas eina

neatlygintinai.

154 straipsnis. Nebuvimas globėjų ir

rūpintojų pareigos išlaikyti globotinius

(rūpintinius) savo sąskaita

Globėjai ir rūpintojai nėra įpareigoti išlaikyti

globotinius (rūpintinius) savo sąskaita.

155 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų

pareigos auklėti nepilnamečius globotinius

(rūpintinius) ir ginti jų teises bei

interesus

Nepilnamečių globėjai ir rūpintojai privalo auklėti

globotinius (rūpintinius), rūpintis jų fiziniu vystymusi ir mokymu, ruošti

visuomenei naudingam darbui, auginti garbingais socialistinės visuomenės

nariais, ginti jų teises bei interesus.

156 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų

pareiga saugoti pilnamečių globotinių (rūpintinių) asmenybę bei sveikatą ir

ginti jų teises bei interesus

Pilnamečių globėjai ir rūpintojai privalo rūpintis

globotinių (rūpintinių) išlaikymu, reikiamu buitinių sąlygų jiems sudarymu, jų

priežiūra ir gydymu, taip pat jų teises bei interesus.

Psichinių ligonių ar silpnapročių globėjai privalo, be

to, sekti, kad globotiniai būtų nuolatos mediciniškai stebimi.

Ribotai veiksnių pilnamečių asmenų rūpintojų pareigos

nustatomos sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 16 straipsnio

antrąja dalimi.

157 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo pareiga gyventi

drauge su globotiniu

Globėjas arba rūpintojas privalo gyventi drauge su

savo globotiniu (rūpintiniu).

Perduoti nepilnametį globotinį laikinai auklėti arba

psichinį ligonį laikinai išlaikyti ir prižiūrėti kitiems asmenims globėjas gali

tik globos ir rūpybos organo leidimu. Tai neliečia tų atvejų, kai globotinis

prireikus atiduodamas į medicinos įstaigą.

Atskirais atvejais globos ir rūpybos organas gali

leisti rūpintojui gyventi skyrium nuo rūpintinio, kuriam yra suėję šešiolika

metų amžiaus, jeigu prieina išvadą, kad jų gyvenimas skyrium neatsilieps

neigiamai rūpintinio auklėjimui ir jo teisių bei interesų apsaugai.

Apie bet kokį savo gyvenamosios vietos pakeitimą

globėjas ir rūpintojas privalo pranešti globos ir rūpybos organams.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyta pareiga

netaikoma pilnamečių veiksnių ir ribotai veiksnių piliečių rūpintojams.

158 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo

teisė reikalauti grąžinti globotinius (rūpintinius) iš neteisėtai juos

laikančių asmenų

Globėjas ir rūpintojas turi teisę reikalauti teismine

tvarka grąžinti jiems globotinį (rūpintinį) iš bet kurių asmenų, laikančių jį

pas save be teisėto pagrindo.

159 straipsnis. Psichinio ligonio globėjo pareiga,

globotiniui pasveikus, prašyti panaikinti globą

Psichinio ligonio globėjas, globotiniui pasveikus,

privalo kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti jo globotinį veiksniu ir

panaikinti jam globą.

160 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų civilinės teisės

ir pareigos

Globėjai yra teisėti savo globotinių atstovai ir jų

vardu bei jų interesais sudaro visus reikiamus sandorius.

Rūpintojai padeda rūpintiniams įgyvendinti jų teises

ir vykdyti jų pareigas, taip pat saugo juos nuo trečiųjų asmenų

piktnaudžiavimų.

Nepilnamečių nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų

amžiaus rūpintojai duoda jiems sutikimą sudaryti tuos sandorius, kurių pagal

162 straipsnis. Sandoriai, kurių neturi

teisės sudaryti globėjas ir rūpintojas, jų

sutuoktiniai ir artimieji giminaičiai

Globėjas ir rūpintojas, jų sutuoktiniai, tėvai,

vaikai, broliai bei seserys ir senoliai neturi teisės sudaryti sandorių su

globotiniu (rūpintiniu) ir atstovauti jam teisminėse bylose tarp globotinio

(rūpintinio), iš vienos pusės, ir globėjo arba rūpintojo sutuoktinio, tėvų,

vaikų, brolių bei seserų ar senolių, iš antrosios pusės.

Sudaryti globotinio (rūpintinio) vardu dovanojimo

sutartį neleidžiama.

163 straipsnis. Disponavimas globotinio (rūpintinio)

einamosiomis pajamomis

(įplaukomis)

Pinigų sumos, kurios priklauso globotiniui

(rūpintiniui) kaip pensija, pašalpa, alimentai, ir kitos einamosios įplaukos

pavedamos globėjui arba rūpintojui disponuoti ir jos naudojamos globotiniui

(rūpintiniui) išlaikyti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

14 straipsniu nepilnametis rūpintinis nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų

amžiaus turi teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija,

įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius, atradimus, išradimus ir

racionalizacinius pasiūlymus, taip pat sudarinėti smulkius buitinius sandorius.

Esant pakankamam pagrindui, globos ir rūpybos organas gali savo iniciatyva arba

visuomeninių organizacijų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu apriboti jo

teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija arba visiškai atimti

iš jo šią teisę.

Pinigų sumas, priklausančias pilnamečiams veiksniems

asmenims, kuriems rūpyba įsteigta dėl jų sveikatos būklės, rūpintojas gali

naudoti tik rūpintinio sutikimu.

164 straipsnis. Pašalpos globotiniui (rūpintiniui)

išlaikyti skyrimas

Nesant pakankamai lėšų globotiniui (rūpintiniui)

išlaikyti, globos ir rūpybos organas skiria jam išlaikyti pašalpą.

165 straipsnis. Globotinių

(rūpintinių) turto tvarkymas ir globėjų bei rūpintojų

atsiskaitymas

Globotinių (rūpintinių) turto tvarkymo tvarką, šio

turto perleidimo tvarką ir sąlygas, globotiniams (rūpintiniams) priklausančių

pinigų ir kitokių vertybių saugojimo tvarką, kitų veiksmų, susijusių su

globotinio (rūpintinio) turto saugojimu ir tvarkymu, atlikimo tvarką, taip pat

globėjų ir rūpintojų atsiskaitymo dėl turto tvarkymo ir saugojimo tvarką

reguliuoja taisyklės, tvirtinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

166 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų veiklos priežiūra

Globėjo ar rūpintojo veiklą prižiūri globotinio (rūpintinio)

gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organas.

Priežiūros vykdymo tvarką ir formą nustato Globos ir

rūpybos organų nuostatai.

167 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo veiksmų

apskundimas

Globėjo ar rūpintojo veiksmus gali apskųsti globotinio

(rūpintinio) gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organui bet kuris pilietis,

jų tarpe ir globotinis (rūpintinis), taip pat valstybinės ir visuomeninės

organizacijos.

168 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų atleidimas iš

pareigų

Globos ir rūpybos organas atleidžia globėją ar

rūpintoją iš šių pareigų tuo atveju, kai globotinis (rūpintinis) grąžinamas

auklėti tėvams, taip pat kai jis įvaikinamas arba atiduodamas į valstybinę ar

visuomeninę įstaigą.

Globėjas ir rūpintojas gali būti atleidžiamas iš šių

pareigų taip pat jų pačių prašymu, jeigu globos ir rūpybos organas pripažįsta,

kad šis prašymas pagrįstas svarbiomis priežastimis (globėjo ar rūpintojo liga,

materialinės ar šeiminės jo padėties

pasikeitimas ir pan.).

169 straipsnis. Globėjų ir rūpintojų pašalinimas, kai

jie netinkamai eina savo pareigas

Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai eina jam

pavestas pareigas, globos ir rūpybos organas savo sprendimu pašalina globėją ar

rūpintoją iš šių pareigų.

Jeigu globėjas ar rūpintojas išnaudoja globą ir rūpybą

savanaudiškiems tikslams arba palieka globotinį (rūpintinį) be priežiūros ir

reikiamos pagalbos, taip pat jeigu globėjas ar rūpintojas pasisavina jam

įtikėtą globotinio (rūpintinio) turtą, globos ir rūpybos organas privalo

perduoti visą reikiamą medžiagą prokurorui, kad šis išspręstų kaltininko

patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą.

170

straipsnis. Veiksnių pilnamečių asmenų rūpintojų atleidimas rūpintinių

reikalavimu

Veiksnaus pilnamečio asmens, kuriam rūpyba reikalinga

dėl jo sveikatos būklės, rūpintojas turi būti atleidžiamas rūpintinio

reikalavimu. Globos ir rūpybos organas šiuo atveju gali, suderinęs su

rūpintiniu, paskirti jam rūpintoju kitą asmenį.

171 straipsnis. Globos pasibaigimas

Kai nepilnamečiui globotiniui sueina penkiolika metų

amžiaus, jo globa pasibaigia, o asmuo, ėjęs globėjo pareigas, be atskiro

paskyrimo tampa nepilnamečio rūpintoju.

Globos ir rūpybos organo sprendimu globa pasibaigia:

1) nepilnamečio, kuriam nėra suėję penkiolikos metų

amžiaus, - kai jis grąžinamas auklėti tėvui (motinai) arba įvaikinamas;

2) psichinio ligonio, - kai teismas pripažįsta jį

veiksniu.

172 straipsnis. Rūpybos pasibaigimas

Kai nepilnamečiui rūpintiniui sueina aštuoniolika metų

amžiaus, jo rūpyba pasibaigia be atskiro globos ir rūpybos organo sprendimo.

Globos ir rūpybos organo sprendimu rūpyba pasibaigia:

1) nepilnamečio, kuriam nėra suėję aštuoniolikos metų

amžiaus, - kai jis auklėti grąžinamas tėvui (motinai) arba įvaikinamas, taip

pat kai jis, rajono, miesto, miesto rajono (kuriame yra civilinės metrikacijos skyrius)

Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui leidus, sudaro santuoką;

2) asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl jo

piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, - kai

teismas panaikina jo veiksnumo apribojimą;

3) veiksnaus pilnamečio asmens, - kai išnyksta

priežastis, dėl kurios buvo įsteigta rūpyba.

V SKYRIUS

CIVILINĖS BŪKLĖS AKTAI

Šešioliktasis skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

173 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimas

Gimimas, tėvystės nustatymas, mirtis, santuokos

sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, vardo, tėvavardžio ir pavardės

pakeitimas turi būti registruojami valstybiniuose civilinės metrikacijos

organuose. Civilinės būklės aktų registravimas nustatomas tiek valstybės ir

visuomenės interesais, tiek ir siekiant apsaugoti asmenines bei turtines

piliečių teises.

174 straipsnis. Civilinės būklės aktus registruojantys

organai

Civilinės būklės aktus miestuose ir rajonų centruose

registruoja rajonų, miestų, miestų rajonų Liaudies deputatų tarybos vykdomųjų

komitetų civilinės metrikacijos skyriai, miestuose, kuriuose nėra civilinės

metrikacijos skyrių - miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, o

gyvenvietėse ir kaimo vietovėse - gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų

tarybų vykdomieji komitetai.

175 straipsnis. Civilinės būklės aktus registruojančių

organų kompetencija

Rajonų, miestų, miestų rajonų Liaudies deputatų tarybų

vykdomųjų komitetų civilinės metrikacijos skyriai registruoja gimimą, tėvystės

nustatymą, mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, vardo,

tėvo vardo ir pavardės pakeitimą, pakeičia, papildo, ištaiso ir anuliuoja

civilinės būklės aktų įrašus, atstato prarastus įrašus, saugo aktų knygas ir

išduoda pakartotinius liudijimus.

Miestų (miestuose, kuriuose nėra civilinės

metrikacijos skyrių), gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų

vykdomieji komitetai registruoja gimimą, tėvystės nustatymą ir mirtį.

176 straipsnis. Aktų knygos. Civilinės būklės aktų