DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO PATVIRTINIMO

registravimo taisyklės

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų santuokos ir šeimos

įstatymų pagrindų 29 straipsniu pagrindinius nuostatus, reguliuojančius

civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, atstatymo ir anuliavimo tvarką, taip pat

civilinės būklės aktų registravimo knygų formas ir, remiantis šių knygų

įrašais, išduodamų liudijimų formas, aktų knygų saugojimo tvarką ir laiką

nustato TSRS Ministrų Taryba.

Civilinės būklės aktų registravimo taisykles, jų tarpe

iškilmingo santuokų ir gimimų registravimo tvarką, taip pat tvarką,

kuria susituokiantieji painformuoja vienas antrą apie savo

sveikatos būklę ir šeiminę padėtį ir kuria jiems išaiškinamos jų kaip

būsimų sutuoktinių ir tėvų teisės ir pareigos, tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

177 straipsnis. Dokumentai, pateikiami, įrašant civilinės

būklės aktų įrašus

Įrašant civilinės būklės aktų įrašus, atitinkamais

atvejais turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys aktus, registruotinus

civilinės metrikacijos organuose, ir dokumentai, patvirtinantys pareiškėjų

asmens tapatybę.

Dokumentų, kuriuos reikia pateikti civilinės būklės

aktų įrašams įrašyti, sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės

tvirtinama Civilinės metrikacijos tvarkos instrukcija.

178 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų įrašymas

Kiekvienas įrašomas į civilinės būklės aktų

registravimo knygą įrašas turi būti perskaitomas pareiškėjams, jų ir aktą

įrašančio pareigūno pasirašomas ir patvirtinamas civilinės būklės aktus

registruojančio organo antspaudu. Apie civilinės būklės akto įrašo įrašymą

pareiškėjams išduodamas atitinkamas liudijimas.

179 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų

nuginčijimo tvarka

Civilinės būklės aktų įrašuose klaidas ištaiso ir

pakeitimus padaro, jeigu tam yra pakankamas pagrindas ir nėra tarp

suinteresuotų asmenų ginčo, civilinės metrikacijos organai.

Civilinės metrikacijos organų atsisakymas ištaisyti ar

pakeisti įrašą gali būti apskųstas teismui.

Jeigu tarp suinteresuotų asmenų iškyla ginčas, įrašas

ištaisomas, remiantis teismo sprendimu.

180 straipsnis. Valstybinis mokestis

Gimimas, mirtis, įvaikinimas ir tėvystės nustatymas

civilinės metrikacijos organuose registruojami, liudijimai pakeičiant,

papildant ir ištaisant gimimo įrašą tėvystės nustatymo, įvaikinimo atveju, taip

pat ryšium su klaidomis, padarytomis registruojant civilinės būklės aktus,

išduodami sutinkamai su TSRS įstatymais, neimant valstybinio mokesčio.

Už santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, vardo,

tėvo vardo ir pavardės pakeitimo įregistravimą, už liudijimų ryšium su gimimo,

santuokos, santuokos nutraukimo ir mirties aktų įrašų pakeitimu, papildymu,

ištaisymu ir atstatymu išdavimą, taip pat už pakartotinių civilinės būklės aktų

įregistravimo liudijimų išdavimą imamas TSRS Ministrų Tarybos nustatyto dydžio

valstybinis mokestis.

Septynioliktasis skirsnis

GIMIMO REGISTRAVIMAS

181 straipsnis. Gimimo registravimo tvarka

Lietuvos Respublikoje gimimas registruojamas vaiko

gimimo vietos arba tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės

metrikacijos įstaigoje (organe). Vaikai, gimę Lietuvos Respublikoje, turi būti

registruojami civilinės metrikacijos įstaigose (organuose) visais atvejais,

neatsižvelgiant į tėvų pilietybę, jeigu tarptautinės sutartys nenumato kitaip.

Civilinės metrikacijos organai sudaro iškilmingą

gimimo registravimo aplinką, jeigu su tuo sutinka tėvai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1106,

1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)

182 straipsnis. Pareiškimas apie gimimą

Apie gimimą pareiškia žodžiu arba raštu tėvai ar

vienas iš jų, o jeigu tėvai serga, yra mirę ar dėl kitų priežasčių negali

pareikšti, pareiškia giminaičiai, kaimynai, medicinos įstaigos, kurioje motina

pagimdė vaiką, administracija, taip pat kiti asmenys.

Rasto vaiko gimimas įregistruojamas jį radusio asmens

pareiškimu arba vaikų įstaigos, į kurią atiduotas vaikas, administracijos ar

milicijos organų pareiškimu.

183 straipsnis. Terminai vaiko gimimui įregistruoti

Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas

turi būti įregistruotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos,

o jeigu vaikas gimė negyvas, - ne vėliau kaip per tris paras nuo gimimo laiko.

Pareiškimas apie rasto vaiko gimimo registravimą turi

būti paduotas ir jo gimimas turi būti įregistruotas ne vėliau kaip per tris

paras nuo vaiko radimo laiko.

184 straipsnis. Gimimo įrašas

Gimimo įraše vaiko vardas, tėvavardis ir pavardė, taip

pat žinios apie jo tėvus įrašoma sutinkamai su šio kodekso 58 ir 60-63

straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Jeigu vaiko tėvystė nenustatyta, tėvo

tautybė įrašoma motinos nurodymu.

Vaiko, kurio tėvai nežinomi, pavardė, vardas ir

tėvavardis įrašomi globos ir rūpybos organo nurodymu.

185 straipsnis. Tėvo, mirusio iki vaiko gimimo,

įrašymas

Jeigu vaikas gimė, mirus asmeniui, buvusiam su

naujagimio motina santuokoje, gimimo įraše ir gimimo liudijime mirusysis gali

būti įrašomas kaip vaiko tėvas ta sąlyga, kad nuo jo mirties dienos iki vaiko

gimimo praėjo ne daugiau kaip 10 mėnesių.

186 straipsnis. Vaikų, gimusių,

santuoką nutraukus ar ją pripažinus negaliojančia, gimimo įregistravimas

Vaiko, pradėto santuokoje, bet gimusio, santuoką

nutraukus ar ją pripažinus negaliojančia jeigu nuo santuokos nutraukimo ar jos

pripažinimo negaliojančia dienos iki vaiko gimimo dienos praėjo ne daugiau kaip

10 mėnesių, gimimas registruojamas ta pačia tvarka, kaip ir vaiko, kurio tėvai

yra santuokoje.

Aštuonioliktasis skirsnis

TĖVYSTĖS NUSTATYMO REGISTRAVIMAS

187 straipsnis. Tėvystės nustatymo registravimo

vieta

Tėvystės nustatymas

registruojamas vieno arba abiejų tėvų gyvenamosios vietos, o nustatant tėvystę

teismine tvarka, - ieškovo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos

organuose.

188 straipsnis. Tėvystės nustatymo registravimo tvarka

Tėvystės nustatymas registruojamas, remiantis bendru

tėvų pareiškimu arba teismo sprendimu, o jeigu vaiko motina yra mirusi,

pripažinta neveiksnia, jai apribotos tėvystės teisės arba negalima nustatyti

jos gyvenamosios vietos, - tėvo pareiškimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1783,

2000-06-29, Žin., Nr. 58-1713 (2000-07-19)

189 straipsnis. Žinių apie tėvą įrašymas vaiko gimimo

įraše

Remdamiesi tėvystės nustatymo įrašu civilinės

metrikacijos organai įrašo žinias apie tėvą į vaiko gimimo įrašą ir išduoda

naują gimimo liudijimą.

Devynioliktasis skirsnis

MIRTIES REGISTRAVIMAS

190 straipsnis. Mirties registravimo tvarka

Mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos

arba mirimo vietos civilinės metrikacijos organuose.

Pagal teismo sprendimą nustatyti mirties faktą arba

paskelbti pilietį mirusiu mirtis registruojama priėmusio sprendimą teismo

buveinės civilinės metrikacijos organuose.

191 straipsnis. Pareiškimas apie mirtį

Mirtis registruojama mirusiojo giminaičių, jo kaimynų,

butų eksploatavimo organizacijos darbuotojų pareiškimu, taip pat medicinos

įstaigos, kurioje šis asmuo mirė, administracijos, milicijos organų ir kitų

asmenų pranešimu.

192 straipsnis. Terminas mirčiai įregistruoti

Apie mirtį turi būti

pareikšta ir mirtis turi būti įregistruota ne vėliau kaip per tris paras nuo

mirimo arba mirusiojo suradimo laiko.

Dvidešimtasis skirsnis

SANTUOKOS REGISTRAVIMAS

193 straipsnis. Santuokos registravimo vieta

Santuoka registruojama

vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės

metrikacijos organuose.

194 straipsnis. Pareiškimas apie santuokos sudarymą

Norintieji susituokti patys paduoda apie tai

pareiškimą vienam iš šio kodekso 193 straipsnyje nurodytų civilinės

metrikacijos organų savo pasirinkimu.

Pareiškime jie turi patvirtinti, kad santuokai

sudaryti nėra šio kodekso 17 straipsnyje numatytų kliūčių, taip pat nurodyti,

kelintą kartą kiekvienas iš jų tuokiasi ir kiek turi vaikų.

195 straipsnis. Susituokiančiųjų

supažindinimas su santuokos sudarymo sąlygomis bei tvarka ir sutuoktinių teisių

bei pareigų jiems išaiškinimas

Civilinės metrikacijos organas, priėmęs pareiškimą,

privalo susituokiančiuosius supažindinti su santuokos sudarymo sąlygomis ir

santuokos registravimo tvarka, įsitikinti, kad šie asmenys yra vienas antrą

painformavę apie savo sveikatos būklę ir šeiminę padėtį, taip pat jiems

išaiškinti jų kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų teises bei pareigas ir įspėti dėl

atsakomybės už kliūčių santuokai sudaryti nuslėpimą.

196 straipsnis. Santuokos registravimo laiko

paskyrimas

Suderinus su susituokiančiaisiais, paskiriamas santuokos

registravimo laikas sutinkamai su šio kodekso 13 straipsniu.

Per šio kodekso 13 straipsnyje nurodytą terminą

priėmęs pareiškimą civilinės metrikacijos organas paskelbia apie būsimą

santuokos registravimą visuomenės žiniai ne vėliau kaip dvi savaitės iki

santuokos registravimo. Išimtiniais atvejais, rajono, miesto, miesto rajono

(kuriame yra civilinės metrikacijos skyrius) Liaudies deputatų tarybos

vykdomojo komiteto pirmininkui ar jo pavaduotojui leidus, šis terminas gali

būti sutrumpinamas.

197 straipsnis. Santuokos registravimas

Santuoka registruojama, dalyvaujant patiems

susituokiantiems asmenims.

Įrašius santuokos sudarymo įrašą, sutuoktiniams

išduodamas santuokos liudijimas.

Santuoką sudariusių asmenų pasuose arba kituose jų

asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose įrašoma apie santuokos

įregistravimą, nurodant antrojo sutuoktinio pavardę, vardą, tėvavardį ir gimimo

metus, santuokos įregistravimo vietą ir laiką.

Dvidešimt pirmasis skirsnis

SANTUOKOS NUTRAUKIMO REGISTRAVIMAS

198 straipsnis. Santuokos nutraukimo registravimo

vieta

Santuokos nutraukimas registruojamas sutuoktinių arba

vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos organuose.

199 straipsnis. Santuokos nutraukimo registravimas,

remiantis teismo sprendimu

Remiantis teismo sprendimu, santuokos nutraukimą

civilinės metrikacijos organas registruoja sutuoktinių arba vieno iš jų

pareiškimu. Prie pareiškimo turi būti pridedamas įsiteisėjusio teismo sprendimo

išrašas. Sutuoktinis, privalantis sumokėti teismo nustatyta sumą, be to, turi

pridėti šios sumos sumokėjimo kvitą.

Jeigu santuokos nutraukimas įregistruotas tik vieno iš

sutuoktinių pareiškimu, santuoka laikoma pasibaigusia, tačiau antrasis

sutuoktinis neturi teisės registruoti naują santuoką, iki jis gaus ištuokos

liudijimą.

200 straipsnis. Santuokos nutraukimas, abiem

sutuoktiniams sutinkant

Sutuoktinių pareiškime dėl santuokos nutraukimo jų

201 straipsnis. Santuokos nutraukimas vieno iš

sutuoktinių pareiškimu

Prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo šio kodekso

38 straipsnyje numatytu pagrindu turi būti pridedamas įsiteisėjusio teismo

sprendimo pripažinti antrąjį sutuoktinį nežinia kur esančiu arba neveiksniu dėl

psichinės ligos ar silpnaprotystės nuorašas arba įsiteisėjusio teismo

nuosprendžio nuteisti jį laisvės atėmimu ne mažiau kaip trejiems metams

nuorašas arba išrašas.

Apie paduotą pareiškimą pranešama kalinamajam

sutuoktiniui arba neveiksnaus sutuoktinio globėjui. Pranešime nustatomas

terminas pranešti, ar yra ginčas dėl vaikų ar dėl turto, kuris yra bendroji

jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalijimo arba ginčas dėl lėšų paramos

reikalingam nedarbingam sutuoktiniui išlaikyti mokėjimo.

Gavęs pranešimą apie tai, kad ginčo nėra, arba negavęs

atsakymo per pranešime nustatytą terminą, civilinės metrikacijos organas

įregistruoja santuokos nutraukimą.

202

straipsnis. Sutuoktiniui ikisantuokinės pavardės suteikimas įregistruojant

santuokos nutraukimą

Sutuoktinis, kuris nori, kad jam būtų suteikta

ikisantuokinė pavardė, turi apie tai pareikšti civilinės metrikacijos organams

įregistruojant santuokos nutraukimą. Apie tai, kad sutuoktiniui suteikiama

ikisantuokinė pavardė, civilinės metrikacijos organai daro atitinkamą įrašą.

203 straipsnis. Ištuokos liudijimo

išdavimas. Atžymėjimas apie ištuoką sutuoktinių dokumentuose

Įrašius santuokos nutraukimo įrašą, išduodami ištuokos

liudijimai ir atžymima apie ištuoką sutuoktinių pasuose arba kituose jų asmens

tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.

Tuo atveju, kai santuokos nutraukimas registruojamas

vieno iš sutuoktinių pareiškimu, apie santuokos nutraukimo įregistravimą turi

būti pasiunčiamas pranešimas antrajam sutuoktiniui, jeigu jo adresas yra

žinomas.

Santuokos nutraukimą įregistravusis civilinės

metrikacijos organas praneša apie ištuoką santuokos įregistravimo vietos

civilinės metrikacijos organui.

Dvidešimt antrasis skirsnis (Neteko galios)

ĮVAIKINIMO REGISTRAVIMAS

Skirsnio pakeitimai:

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

Dvidešimt trečiasis skirsnis

VARDO, TĖVAVARDŽIO IR PAVARDĖS PAKEITIMO REGISTRAVIMAS

206 straipsnis. Vardo, tėvavardžio ir pavardės

pakeitimo registravimo tvarka

Vardo, tėvavardžio ir pavardės pakeitimas

registruojamas pareiškėjo nuolatinės gyvenamosios vietos rajono, miesto, miesto

rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos

skyriuje, leidus respublikiniam organui, kurio žinioje yra civilinės metrikacijos

organai.

207 straipsnis. Gimimo ir santuokos sudarymo įrašuose

pakeitimų ryšium su vardo, tėvavardžio ar pavardės pakeitimu padarymas

Remiantis vardo, tėvavardžio ar pavardės pakeitimo

įrašu, padaromi pakeitimai gimimo ir santuokos sudarymo įrašuose ir išduodami

nauji gimimo ir santuokos liudijimai.

VI SKYRIUS

TARYBINIŲ SANTUOKOS IR ŠEIMOS ĮSTATYMŲ TAIKYMAS

UŽSIENIO PILIEČIAMS

IR ASMENIMS BE PILIETYBĖS. UŽSIENIO VALSTYBIŲ

SANTUOKOS IR ŠEIMOS

ĮSTATYMŲ IR TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ TAIKYMAS

Dvidešimt ketvirtasis skirsnis

TARYBINIŲ SANTUOKOS IR ŠEIMOS ĮSTATYMŲ TAIKYMAS

UŽSIENIO PILIEČIAMS IR ASMENIMS BE PILIETYBĖS

208 straipsnis. Užsienio piliečių

ir asmenų be pilietybės teisės ir pareigos santuokos ir šeimos santykiuose

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų

santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 30 straipsniu užsienio piliečiai Lietuvos

Tarybų Socialistinėje Respublikoje santuokos ir šeimos santykiuose naudojasi

teisėmis ir turi pareigas lygiai su tarybiniais piliečiais. Atskiras išimtis

gali nustatyti TSR Sąjungos įstatymas.

Asmenys be pilietybės, nuolatos gyvenantys Lietuvos

Tarybų Socialistinėje Respublikoje, santuokos ir šeimos santykiuose naudojasi

teisėmis ir turi pareigas lygiai su tarybiniais piliečiais.

209 straipsnis. Tarybinių piliečių santuokų su užsienio

piliečiais ir užsienio piliečių tarpusavio santuokų sudarymas Lietuvos

Respublikoje

Tarybinių piliečių santuokos su užsienio piliečiais,

taip pat užsienio piliečių tarpusavio santuokos Lietuvos Tarybų Socialistinėje

Respublikoje sudaromos pagal tarybinius įstatymus.

Santuokos tarp užsienio piliečių, sudarytos TSR

Sąjungoje užsienio valstybių ambasadose arba konsulatuose, abipusiškumo

sąlygomis pripažįstamos galiojančiomis Lietuvos Tarybų Socialistinėje

Respublikoje, jeigu šie asmenys santuokos sudarymo metu buvo valstybės,

paskyrusios ambasadorių arba konsulą, piliečiai.

210 straipsnis. Tarybinių piliečių santuokų

sudarymas TSRS konsulinėse įstaigose. Ne TSR Sąjungos teritorijoje sudarytų

santuokų pripažinimas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų

santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 32 straipsniu ne TSR Sąjungos

teritorijoje gyvenančių tarybinių piliečių santuokos sudaromos TSRS konsulinėse

įstaigose.

Tais atvejais, kai tarybinių piliečių tarpusavio

santuokos ir tarybinių piliečių santuokos su užsienio piliečiais sudarytos ne

TSR Sąjungos teritorijoje, laikantis santuokos formos, kurią yra nustatęs jos

sudarymo vietos įstatymas, šios santuokos pripažįstamos galiojančiomis Lietuvos

Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu joms pripažinti nėra kliūčių,

išplaukiančių iš šio kodekso 15-17 ir 42 straipsnių.

Užsienio piliečių santuokos, sudarytos ne TSR Sąjungos

teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus, Lietuvos Tarybų

Socialistinėje Respublikoje pripažįstamos galiojančiomis.

211 straipsnis. Tarybinių piliečių

santuokų su užsienio piliečiais ir užsienio piliečių tarpusavio santuokų

nutraukimas Lietuvos Respublikoje. Ne TSR Sąjungos teritorijoje atliktų ištuokų

pripažinimas

Tarybinių piliečių santuokos su užsienio piliečiais,

taip pat užsienio piliečių tarpusavio santuokos Lietuvos Tarybų Socialistinėje

Respublikoje nutraukiamos pagal tarybinius įstatymus.

Santuokų tarp tarybinių piliečių ir užsienio piliečių

nutraukimas, atliktas ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių

įstatymus, pripažįstamas galiojančiu Lietuvos Tarybų Socialistinėje

Respublikoje, jeigu santuokos nutraukimo metu nors vienas iš sutuoktinių gyveno

ne TSR Sąjungos teritorijoje.

Tarybinių piliečių tarpusavio santuokų nutraukimas,

atliktas ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus,

pripažįstamas galiojančiu Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu

abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo metu gyveno ne TSR Sąjungos teritorijoje.

Užsienio piliečių tarpusavio santuokų nutraukimas,

atliktas ne TSR Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus,

pripažįstamas galiojančiu Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų

santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 33 straipsniu tarybinis pilietis, gyvenąs

ne TSR Sąjungos teritorijoje, turi teisę nutraukti santuoką su gyvenančiu ne

TSR Sąjungos teritorijoje sutuoktiniu, nepriklausomai nuo jo pilietybės,

tarybiniame teisme. Tais atvejais, kai pagal tarybinius įstatymus leidžiama

nutraukti santuoką civilinės metrikacijos organuose, santuoka gali būti

nutraukta TSRS konsulinėse įstaigose.

Pagal pareiškimus tarybinių piliečių, gyvenančių ne

TSR Sąjungos teritorijoje, bylas dėl santuokos nutraukimo nagrinėja Lietuvos

TSR teismas TSRS aukščiausiojo teismo pavedimu.

212 straipsnis. Tėvystės nustatymas Lietuvos

Respublikoje

Tėvystė Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje,

nepriklausomai nuo tėvų ir vaiko pilietybės bei jų gyvenamosios vietos,

nustatoma pagal tarybinius įstatymus

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų

santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 34 straipsniu tais atvejais, kai pagal

tarybinius įstatymus leidžiama nustatyti tėvystę civilinės metrikacijos

organuose, gyvenantys ne TSR Sąjungos teritorijoje vaiko tėvai, iš kurių nors

vienas yra TSRS pilietis, turi teisę kreiptis su pareiškimais dėl tėvystės

nustatymo į TSRS konsulines įstaigas.

213 straipsnis.

Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-151, 1993-05-11,

Žin., Nr. 16-403 (1993-05-21)

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

214 straipsnis. Globos (rūpybos) steigimas tarybiniams

piliečiams, gyvenantiems ne TSR Sąjungos teritorijoje, ir užsienio piliečiams

Lietuvos Respublikoje. Ne TSR Sąjungos teritorijoje įsteigtos globos (rūpybos)

pripažinimas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų

santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 36 straipsniu globa (rūpyba)

nepilnamečiams, neveiksniems arba apriboto veiksnumo tarybiniams piliečiams,

gyvenantiems ne TSR Sąjungos teritorijoje, taip pat užsienio piliečiams,

gyvenantiems Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, steigiama pagal

tarybinius įstatymus.

Globa (rūpyba), įsteigta tarybiniams piliečiams,

gyvenantiems ne TSR Sąjungos teritorijoje, pagal atitinkamų valstybių

įstatymus, pripažįstama galiojančia Lietuvos Tarybų Socialistinėje

Respublikoje, jeigu globos (rūpybos) steigimui arba jos pripažinimui

neprieštarauja TSR konsulinė įstaiga.

Globa (rūpyba), įsteigta užsienio piliečiams ne TSR

Sąjungos teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus, pripažįstama

galiojančia Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje.

215 straipsnis. Tarybinių piliečių, gyvenančių ne TSR

Sąjungos teritorijoje, civilinės būklės aktų registravimas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų

santuokos ir šeimos įstatymų pagrindų 37 straipsniu ne TSR Sąjungos

teritorijoje gyvenančių tarybinių piliečių civilinės metrikacijos aktai

registruojami TSRS konsulinėse įstaigose.

Registruojant civilinės metrikacijos aktus TSRS

konsulinėse įstaigose, taikomi TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai, jeigu

suinteresuotieji asmenys yra Lietuvos TSR piliečiai. Jeigu suinteresuotieji

asmenys yra skirtingų sąjunginių respublikų piliečiai arba nenustatyta, kurios

respublikos piliečiai jie yra, tai jų susitarimu taikomi vienos iš sąjunginių

respublikų įstatymai, o jiems nesusitarus, - civilinės būklės aktą

registruojančio konsulo sprendimu.

216 straipsnis. Pripažinimas

dokumentų, kuriuos užsienio valstybių organai išduoda civilinės būklės aktams

paliudyti

Užsienio valstybių kompetentingų organų išduoti

dokumentai paliudyti civilinės būklės aktams, atliktiems ne TSR Sąjungos

teritorijoje pagal atitinkamų valstybių įstatymus TSRS piliečių, užsienio

piliečių ir asmenų be pilietybės atžvilgiu, pripažįstami galiojančiais Lietuvos

Tarybų Socialistinėje Respublikoje, jeigu yra konsulinė legalizacija.

Dvidešimt penktasis skirsnis

UŽSIENIO VALSTYBIŲ SANTUOKOS IR

ŠEIMOS ĮSTATYMŲ IR TARPTAUTINIŲ

SUTARČIŲ TAIKYMAS

217 straipsnis. Užsienio įstatymų ir tarptautinių

sutarčių taikymas

Užsienio santuokos ir šeimos įstatymai negali būti

taikomi arba tais įstatymais pagrįsti civilinės būklės aktai negali būti

pripažįstami, jeigu toks taikymas arba pripažinimas prieštarautų tarybinės

santvarkos pagrindams.

Jeigu TSRS tarptautine sutartimi nustatytos kitokios

taisyklės, negu tos, kurias nustato tarybiniai santuokos ir šeimos įstatymai,

tai taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

Tokia pat tvarka taikoma Lietuvos TSR santuokos ir

šeimos įstatymų atžvilgiu, jeigu Lietuvos TSR tarptautinėje sutartyje

nustatytos kitokios taisyklės, negu numatytos Lietuvos TSR santuokos ir šeimos

įstatymuose.

---

Pakeitimų eilė nuo 1990 m. kovo

11 d.:

1.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr. I-1245, 1991-04-23, Žin., Nr. 13-333 (1991-05-10)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 81 STRAIPSNIO DALINIO PAKEITIMO

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. I-151, 1993-05-11,

Žin., Nr. 16-403 (1993-05-21)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SANTUOKOS

IR ŠEIMOS KODEKSO 213 STRAIPSNIO PAKEITIMO

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. I-275, 1993-10-12,

Žin., Nr. 56-1077 (1993-10-27)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO PAKEITIMO

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. I-642, 1994-11-08,

Žin., Nr. 89-1715 (1994-11-18)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO PAKEITIMO

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. I-966, 1995-06-27,

Žin., Nr. 55-1359 (1995-07-05)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr.VIII-113,

1997-02-18, Žin., Nr. 19-409 (1997-03-05)

SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 18

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-479,

1997-10-23, Žin., Nr. 99-2507 (1997-10-31)

SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 81

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1106,

1999-03-25, Žin., Nr. 33-944 (1999-04-14)

SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 23,

55, 67, 115, 136, 181 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1482,

1999-12-16, Žin., Nr. 1-1 (2000-01-05)

SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 108,

109, 112, 113, 132 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1783,

2000-06-29, Žin., 2000, Nr. 58-1713 (2000-07-19)

SANTUOKOS

IR ŠEIMOS KODEKSO 60, 68, 71, 72, 74, 75, 76, 77, 78, 92, 108, 109, 113, 132,

133, 146, 150, 188 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR 73 STRAIPSNIO

PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI:

1.

Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1994-04-21,

Žin., Nr. 31-562 (1994-04-27)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 6 STRAIPSNIO ANTROSIOS DALIES,

11 STRAIPSNIO IR 12 STRAIPSNIO ANTROSIOS DALIES ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-11-22)

autrap@lrs.lt