DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO

Lobis, tai yra žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas arba pagal įstatymą yra netekęs teisės į juos, atitenka valstybės nuosavybėn. Lobį radusis asmuo turi perduoti jį finansų organams.

Asmeniui, radusiam ir perdavusiam finansų organams auksines ir sidabrines monetas, tarybinę ir užsieninę valiutą, brangakmenius, perlus, brangiuosius metalus luitų, dirbinių ir laužo pavidalu, išmokamas atlyginimas–dvidešimt penki procentai perduotų vertybių vertės, išskyrus tuos atvejus, kada tokių vertybių kasimas arba ieškojimas priklausė prie tarnybinių to asmens pareigų.

103 straipsnis. Rekvizicija ir konfiskacija

Valstybei paimti turtą iš savininko valstybės arba visuomenės interesais, išmokant jam turto vertę (rekvizicija), taip pat valstybei neatlygintinai paimti turtą sankcijos už teisės pažeidimą būdu (konfiskacija) leidžiama tik TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

104 straipsnis. Brangiųjų metalų ir deimantų paėmimas

Jeigu tardymo arba teismo organų nutarimu paimami brangieji metalai (auksas, platina, sidabras) luitų, šlicho, grynuolių, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusfabrikačių bei dirbinių pavidalu, taip pat deimantai, tai, jų savininkus nuteisus be turto konfiskavimo, arba priėmus išteisinamąjį nuosprendį, arba bylą nutraukus, jiems išmokama paimtų vertybių vertė, o pačios vertybės perduodamos į TSR Sąjungos valstybinį fondą.

Trečiasis skyrius

PRIEVOLINĖ TEISĖ

I Poskyris

BENDRIEJI PRIEVOLIŲ NUOSTATAI

Šešioliktasis skirsnis

PRIEVOLĖS SĄVOKA IR PRIEVOLIŲ ATSIRADIMAS

105 straipsnis. Prievolės sąvoka

Pagal prievolę vienas asmuo (skolininkas) privalo atlikti kito asmens (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, kaip antai: perduoti turtą, atlikti darbą, sumokėti pinigus ir pan., arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą.

166 straipsnis. Prievolių atsiradimo pagrindai

Prievolės atsiranda iš sutarties arba kitokių pagrindų, nurodytų šio kodekso 4 straipsnyje.

167 straipsnis. Prievolių, atsirandančių iš planavimo aktų, turinys

Prievolės, atsirandančios tiesiogiai iš liaudies ūkio planavimo akto, turinį nustato šis aktas.

Sutarties, sudaromos, remiantis planine užduotimi, turinys turi atitikti šią užduotį.

168 straipsnis. Sutarties sudarymas

Sutartis laikoma sudaryta, kada šalys, atitinkamais atvejais–reikalaujama forma, tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jos punktų. Esminiai yra tie sutarties punktai, kurie tokiais laikomi pagal įstatymą arba yra būtini tos rūšies sutartims, taip pat visi tie punktai, dėl kurių, vienos iš šalių pareiškimu, turi būti susitarta.

169 straipsnis. Sutarties forma

Jeigu pagal įstatymą ar šalių susitarimą sutartis turi būti sudaryta tam tikra forma, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kada ji išreikšta šia forma.

Jeigu pagal įstatymą ar šalių susitarimą sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ji gali būti sudaroma, tiek surašant vieną šalių pasirašytą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis ir pan., pasirašytais tos šalies, kuri juos siunčia.

Sutartis gali būti sudaroma, priimant vykdyti užsakymą, o tarp socialistinių organizacijų įstatymo numatytais atvejais–priimant vykdyti užsakymą arba paskyrą.

170 straipsnis.     Sutarties sudarymas pagal pasiūlymą, kuriame nurodytas terminas atsakyti

Kada pasiūloma sudaryti sutartį, kartu nurodant terminą atsakyti, sutartis laikoma sudaryta, jeigu pasiūliusysis asmuo antrosios šalies atsakymą apie tai, kad ji pasiūlymą priėmė, gauna per šį terminą.

171 straipsnis. Sutarties sudarymas pagal pasiūlymą, kuriame nenurodytas terminas atsakyti

Kada žodžiu pasiūloma sudaryti sutartį, kartu nenurodant termino atsakyti, sutartis laikoma sudaryta, jeigu antroji šalis tuojau pareiškia pasiūliusiam asmeniui, kad ji priima tą pasiūlymą.

Kada taip pasiūlyta raštu, sutartis laikoma sudaryta, jeigu atsakymas apie tai, kad pasiūlymas priimtas, gaunamas per normaliai tam reikalingą laiką.

172 straipsnis. Atsakymo apie sutikimą sudaryti sutartį pavėluoto gavimo pasekmės

Jeigu iš pavėluotai gauto atsakymo, kuriuo sutinkama sudaryti sutartį, matyti, kad jis yra išsiųstas laiku, tai atsakymas laikomas pavėluotu tik tuo atveju, kada pasiūliusysis asmuo tuojau praneša antrajai šaliai, kad atsakymas gautas pavėluotai. Šiuo atveju pavėluotai gautas atsakymas laikomas nauju pasiūlymu sudaryti sutartį.

173 straipsnis. Atsakymas apie sutikimą sudaryti sutartį kitokiomis sąlygomis

Atsakymas, kuriuo sutinkama sudaryti sutartį kitokiomis, negu buvo pasiūlyta, sąlygomis, laikomas atsisakymu nuo pasiūlymo ir kartu–nauju pasiūlymu sudaryti sutartį.

Jeigu, sudarant sutartį tarp valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų, kyla nesutarimų, kuriuos turi išspręsti teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas (174 straipsnis), tai šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos taisyklės netaikomos [33].

174 straipsnis.     Nesutarimų, kylančių, sudarant sutartį tarp socialistinių organizacijų, išsprendimas

Nesutarimus, kylančius sudarant sutartį, pagrįstą abiem šalims privalomą planine užduotimi, sprendžia teismas, jeigu bent viena iš šalių yra kolūkis, tarpkolūkinė, valstybinė-kolūkinė įmonė, organizacija, susivienijimas, ir atitinkamas arbitražas (trečiųjų teismas), jeigu šalys yra valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos (išskyrus kolūkius, tarpkolūkines, valstybines-kolūkines įmones, organizacijas, susivienijimus), jeigu įstatymas nenustato ko kita.

Nesutarimus tarp šių organizacijų, kylančius sudarant sutartį, kuri nėra pagrįsta abiem šalims privaloma planine užduotimi, gali spręsti atitinkamai teismas arba arbitražas, jeigu tai specialiai numato įstatymas arba šalių susitarimas[34].

175 straipsnis. Sutartis trečiojo asmens naudai

Jeigu sudariusysis sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudariusysis sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumatyta įstatyme ar sutartyje ir kas kita neišplaukia iš prievolės esmės.

Jeigu trečiasis asmuo atsisakė nuo suteiktos jam sutartimi teisės, tai sudariusysis sutartį asmuo gali pasinaudoti šia teise, išskyrus tuos atvejus, kada tai prieštarauja įstatymui, sutarčiai ir prievolės esmei.

Septynioliktasis skirsnis

PRIEVOLIŲ ĮVYKDYMAS

176 straipsnis. Tinkamas prievolių įvykdymas

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymo, planavimo akto, sutarties nurodymus, o tų nurodymų nesant,–sutinkamai su paprastai reiškiamais reikalavimais.

Be to, kiekviena iš šalių turi vykdyti savo pareigas kuo ekonomiškiausiu socialistiniam liaudies ūkiui būdu ir visokeriopai padėti antrajai šaliai vykdyti savo pareigas.

177 straipsnis.     Neleistinumas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir pakeisti sutarties sąlygas

Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas neleidžiama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.

178 straipsnis. Prievolės įvykdymas dalimis

Kreditorius turi teise, nepriimti prievolės įvykdymo dalimis, jeigu ko kita nėra numatyta įstatyme, planavimo akte, sutartyje arba kas kita neišplaukia iš prievolės esmės.

179 straipsnis. Trečiojo asmens įvykdymas prievolės

Pilnutinai ar iš dalies įvykdyti prievolę, atsiradusią iš sutarties, gali būti įpareigojamas trečiasis asmuo, jeigu tai numato nustatytosios taisyklės, taip pat jeigu trečiąjį asmenį sieja su viena iš šalių administracinis pavaldumas arba atitinkama sutartis.

Jeigu iš įstatymo, sutarties ar prievolės esmės neišplaukia, kad skolininkas-pilietis privalo įvykdyti prievolę pats, tai kreditorius privalo priimti įvykdymą, kurį pasiūlo už skolininką trečiasis asmuo. Kreditorius neturi teisės priimti įvykdymą iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas tam prieštarauja.

180 straipsnis. Prievolių, kurių įvykdymo terminas neapibrėžęs, įvykdymas

Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti.

Skolininkas privalo įvykdyti tokią prievolę per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, jeigu iš įstatymo, sutarties ar prievolės esmės neišplaukia pareiga įvykdyti prievolę tuojau.

181 straipsnis. Prievolės įvykdymas prieš terminą

Skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę prieš terminą, jeigu ko kita neišplaukia iš įstatymo, sutarties ar prievolės esmės.

Prieš terminą įvykdyti prievolę tarp valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų leidžiama tais atvejais, kada tai numato įstatymas ar sutartis, taip pat kada sutinka kreditorius.

182 straipsnis. Abišalių sutarties pareigų įvykdymas

Iš sutarties atsiradusios abišalės pareigos turi būti įvykdytos tuo pačiu metu, jeigu iš įstatymo, sutarties ar prievolės esmės neišplaukia ko kita.

183 straipsnis. Prievolės įvykdymo vieta

Prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nustatyta įstatyme, sutartyje ar planavimo akte, sudarančiame prievolės atsiradimo pagrindą, arba išplaukia iš prievolės esmės.

Jeigu įvykdymo vieta nenustatyta, tai prievolė turi būti įvykdyta:

1) prievolė perduoti pastatą–pastato buvimo vietoje;

2) piliečių piniginė prievolė–kreditoriaus gyvenamojoje vietoje prievolės atsiradimo momentu, o jeigu kreditorius iki prievolės įvykdymo momento gyvenamąją vietą pakeitė ir apie lai pranešė skolininkui,–naujojoje kreditoriaus gyvenamojoje vietoje; visos išlaidos, susijusios su įvykdymo vietos pasikeitimu, tenka kreditoriui;

3) visos kilos prievolės–skolininko gyvenamojoje vietoje, o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo,–jo buveinėje.

184 straipsnis. Piniginių prievolių valiuta

Piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos tarybine valiuta.

Pinigines prievoles išreikšti ir apmokėti užsienine valiuta leidžiama tiktai TSR Sąjungos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

185 straipsnis. Procentai pagal prievoles

Procentai pagal pinigines ir kitokias prievoles neleidžiami, išskyrus kredito įstaigų operacijas, iš užsienio prekybos kylančias prievoles ir kitus įstatyme nurodytus atvejus.

186 straipsnis. Alternatyvinių prievolių įvykdymas

Jeigu pagal prievolę skolininkas privalo atlikti vieną iš dviejų ar kelių veiksmų (alternatyvinė prievolė), tai teisė pasirinkti jį priklauso skolininkui, išskyrus tuos atvejus, kada kas kita numatyta įstatyme ar sutartyje arba išplaukia iš prievolės esmės.

187 straipsnis.     Prievolės, kurioje dalyvauja keli skolininkai arba keli kreditoriai, įvykdymas

Jeigu prievolėje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai, tai kiekvienas iš kreditorių turi teisę reikalauti įvykdyti lygią su kitais kreditoriais prievolės dalį, o kiekvienas iš skolininkų privalo įvykdyti lygią su kitais skolininkais prievolės dalį, išskyrus tuos atvejus, kada iš įstatymo ar sutarties išplaukia kas kita.

Solidarinė pareiga (188 straipsnis) arba solidarinis reikalavimas (191 straipsnis) atsiranda tik tais atvejais, kada tai numato sutartis ar nustato įstatymas, konkrečiai imant, kada prievolės dalykas yra nedalus.

188 straipsnis. Solidarinė skolininkų pareiga

Jeigu skolininkų pareiga yra solidarinė, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek ir jos dalį.

Kreditorius, kuriam prievolės pilnutinai neįvykdė vienas iš solidarinių skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų solidarinių skolininkų arba visi jie bendrai.

Solidariniai skolininkai lieka įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė.

Jeigu solidarinę pareigą pilnutinai įvykdo vienas iš skolininkų, tat atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui.

189 straipsnis. Solidarinių skolininkų atsikirtimai kreditoriaus reikalavimams

Pareigai esant solidarinei, skolininkas neturi teisės pareikšti kreditoriaus reikalavimui atsikirtimų, pagrįstų tokiais kitų solidarinių skolininkų teisiniais santykiais su kreditorium, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja.

190 straipsnis. Solidarinių skolininkų tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai

Skolininkas, įvykdžiusysis solidarinę pareigą, turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius dalį, tenkančią jam pačiam, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių nesumoka skolininkui, įvykdžiusiam solidarinę pareigą, turi padengti lygiomis dalimis šis ir kiti bendraskoliai.

191 straipsnis. Solidarinis kreditorių reikalavimas

Reikalavimui esant solidariniam, kiekvienas iš kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek visa apimtimi, tiek ir dėl skolos dalies.

Skolininkas neturi teisės pareikšti vieno iš solidarinių kreditorių reikalavimui atsikirtimų, pagrįstų tokiais skolininko teisiniais santykiais su kitais solidariniais kreditoriais, kuriuose tas kreditorius nedalyvauja.

Visos pareigos įvykdymas vienam iš solidarinių kreditorių atleidžia skolininką nuo įvykdymo kitiems kreditoriams.

Solidarinis kreditorius, gavęs iš skolininko įvykdymą, privalo atlyginti kitiems solidariniams kreditoriams priklausančias jiems dalis, jeigu ko kita neišplaukia iš jų tarpusavio santykių.

192 straipsnis. Subsidiarinė atsakomybė

Jeigu pagal įstatymą arba sutartį asmuo papildomai atsako kreditoriui už tai, kad pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad tas asmuo įvykdytų prievolę, tik tuo atveju, kada negauna savo reikalavimo pilnutinio patenkinimo iš pagrindinio skolininko.

193 straipsnis. Piniginės prievolės įvykdymas, įmokant skolą į depozitą

Kreditoriui nesant, taip pat jam vengiant priimti įvykdymą ar kitaip jam praleidžiant terminą, taip pat ir nesant neveiksnaus kreditoriaus atstovo, piniginės prievolės arba prievolės perduoti vertybinius popierius skolininkas turi teisę įnešti priklausančius iš jo pinigus ar vertybinius popierius į notarinės kontoros depozitą. Notarinė kontora praneša apie tai kreditoriui.

Pinigų sumos ar vertybinių popierių įnešimas į notarinės kontoros depozitą laikomas prievolės įvykdymu.

Aštuonioliktasis skirsnis

PRIEVOLIŲ ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMAS

194 straipsnis. Bendrieji nuostatai

Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal įstatymą arba sutartį netesybomis (bauda, delspinigiais), įkeitimu ir laidavimu. Be to, prievolės tarp piliečių arba prievolės, kuriose dalyvauja piliečiai, gali būti užtikrinamos rankpinigiais, o prievolės tarp socialistinių organizacijų–garantija.

Gali būti užtikrinamas tik galiojantis reikalavimas.

I. Netesybos

195 straipsnis. Netesybų sąvoka

Netesybomis (bauda, delspinigiais) laikoma įstatyme ar sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, konkrečiai imant, jeigu praleistas prievolei įvykdyti terminas.

Netesybos (bauda) gali būti nustatomos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.

Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos (delspinigiai), skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, dekadą ir t.t.

Kreditorius neturi teisės reikalauti sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), jeigu skolininkas neatsako už prievolės neįvykdymą arba netinkamą jos įvykdymą (231 straipsnis).

196 straipsnis. Susitarimo dėl netesybų forma

Susitarimas dėl netesybų (baudos, delspinigių) turi būti sudaromas rašytine forma. Rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl netesybų (baudos, delspinigių) daro negaliojantį.

197 straipsnis. Netesybų sumažinimas

Jeigu mokėtinos netesybos (bauda, delspinigiai) yra pernelyg didelės, palyginus su kreditoriaus nuostoliais, teismas turi teisę sumažinti netesybas (baudą, delspinigius), kartu atsižvelgdamas į tai, kiek skolininkas įvykdė prievolės, į dalyvaujančių prievolėje piliečių turtinę padėtį, taip pat į bet kurį kitokį dėmesio vertą kreditoriaus interesą.

Arbitražas arba trečiųjų teismas išimtiniais atvejais turi teisę sumažinti mokėtinas socialistinei organizacijai netesybas (baudą, delspinigius), atsižvelgdamas į dėmesio vertus skolininko ir kreditoriaus interesus.

II. Įkeitimas

198 straipsnis. Įkeitimo sąvoka

Pagal įkeitimą kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto vertės pirmiau už kitus kreditorius, išskyrus išimtis, nurodomas TSR Sąjungos įstatymuose ir Lietuvos TSR civilinio proceso kodekse.

Įkeitimas atsiranda pagal sutartį arba įstatymą.

199 straipsnis. Įkeitimu užtikrinami reikalavimai

Jeigu ko kita nenurodyta sutartyje arba įstatyme, įkeitimas užtikrina reikalavimą ta apimtimi, kuri yra jo patenkinimo momentu, įskaitant procentus, netesybas (baudą, delspinigius), nuostolius, padarytus prievolės įvykdymo termino praleidimu, taip pat išieškojimo išlaidas.

200 straipsnis. Įkaito davėjas

Įkaito davėju gali būti tiek pats skolininkas, tiek ir trečiasis asmuo. Įkaito davėjas turi būti įkeičiamojo turto savininkas arba turėti teisę operatyviai tvarkyti tą turtą.

201 straipsnis. Įkeitimo dalykas

Įkeitimo dalykas gali būti bet koks turtas, išskyrus tokį turtą, į kurį pagal šio kodekso 101, 104, 105 ir 108 straipsnius negali būti nukreipiamas išieškojimas.

Daiktų, kurie nepriimami kaip įkaitas miesto lombarduose, sąrašą nustato miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

202 straipsnis. Įkeitimo sutarties turinys

Įkeitimo sutartyje turi būti nurodoma: įkaito davėjo ir įkaito turėtojo pavadinimas ir gyvenamoji vieta (buveinė), įkeičiamojo turto aprašymas, įkainojimas ir buvimo vieta, įkeitimu užtikrinamos prievolės esmė, dydis ir įvykdymo terminas.

203 straipsnis. Įkeitimo sutarties forma

Įkeitimo sutartis turi būti sudaroma rašytine forma.

Gyvenamojo namo įkeitimo sutartis turi būti sudaroma šio kodekso 255 straipsnyje numatyta forma.

Turto įkeitimas lombarde įforminamas lombardo išduodamu įkeitimo bilietu.

Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas įkeitimo sutartį daro negaliojančią.

204 straipsnis. Įkeistojo turto perdavimas įkaito turėtojui

Įkeistasis turtas, išskyrus pastatus, perduodamas įkaito turėtojui, jeigu ko kita nenustato įstatymas arba sutartis.

205 straipsnis. Įkeitimo teisės atsiradimo momentas

Įkeitimo teisė atsiranda: gyvenamųjų namų atžvilgiu–nuo įkeitimo sutarties įregistravimo momento, kito turto atžvilgiu–nuo šio turto perdavimo įkaito turėtojui momento, o jeigu pagal įstatymą arba sutartį turtas neturi būti perduodamas,–nuo įkeitimo sutarties sudarymo momento.

206 straipsnis. Įkaito turėtojo pareigos

Įkaito turėtojas, kuriam perduotas įkeistasis turtas, privalo jį tinkamai laikyti. Jis atsako už šio turto išsaugojimą, jeigu neįrodo, kad turtas prarastas arba sugedo ne dėl jo kaltės.

Lombardas privalo įkaito davėjo sąskaita drausti priimtą įkaitu turtą visa jo vertės suma pagal įkainojimą, nustatytą šalių susitarimu, priimant turtą įkaitu, o brangiųjų metalų dirbinius–pagal valstybinius įkainius.

Įkaito turėtojas neturi teisės naudotis įkeistuoju turtu, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis.

207 straipsnis. Įkeistojo turto išreikalavimas

Jeigu įkeistasis turtas nustojo būti valdomas įkaito turėtojo ar skolininko, pas kurį jis buvo paliktas (204 straipsnis), jį gali išreikalauti įkaito turėtojas sutinkamai su šio kodekso 148 straipsniu.

208 straipsnis. Įkeitimu užtikrinto reikalavimo patenkinimas

Skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo turto vertės teismo, arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimu, jeigu ko kita nenustato įstatymas.

Jeigu į įkeistąjį turtą nukreipia išieškojimą kitas asmuo, tai įkaito turėtojas turi teisę reikalauti, kad įkeitimu užtikrinta prievolė būtų įvykdyta prieš terminą.

Jeigu sumos, gautos, pardavus įkeistąjį turtą, neužtenka įkaito turėtojo reikalavimui pilnutinai patenkinti, tai, nesant kitokio nurodymo įstatyme ar sutartyje, įkaito turėtojas turi teise, išieškoti trūkstamą sumą iš skolininko kito turto; tuo atveju jis neturi pirmenybės prieš kitus kreditorius.

Jeigu nustatytu terminu nepadengiama paskola, užtikrinta turto įkeitimu lombarde, tai, praėjus lengvatiniam vieno mėnesio terminui, lombardas parduoda tą turtą valstybinėms ar kooperatinėms organizacijoms tikrąja jo verte, bet ne mažesne, kaip nustatytasis įkainojimas (202 straipsnis).

Įkeistajam turtui žuvus, jeigu jis buvo apdraustas, įkaito turėtojas turi pirmenybės teisę patenkinti savo reikalavimą iš draudimo atlyginimo.

209 straipsnis. Įkeitimu užtikrinto reikalavimo perleidimas

Sutartis dėl įkeitimu užtikrinto reikalavimo perleidimo turi būti sudaroma, laikantis taisyklių, nustatytų šio kodekso 203 straipsnyje. Apie reikalavimo perleidimą turi būti pranešama skolininkui, o jeigu įkaito davėjas yra trečiasis asmuo,–tai ir įkaito davėjui.

210 straipsnis. Įkeitimo teisės pasibaigimas

Įkeitimo teisė pasibaigia:

1) pasibaigus įkeitimu užtikrintai prievolei;

2) žuvus įkeistajam turtui;

3) įkaito turėtojui įgijus įkeistojo turto nuosavybės teisę arba jo operatyviojo tvarkymo teisę;

4) įkeistąjį turtą pardavus priverstine tvarka.

Apie gyvenamojo namo įkeitimo teisės pasibaigimą, suinteresuoto asmens reikalavimu, turi būti pažymima vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto registre, kuriame buvo įregistruota šio gyvenamojo namo įkeitimo sutartis (203 straipsnis).

211 straipsnis.     Įkeitimo teisės išlikimas, įkeistojo turto nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui

Įkeistojo turto nuosavybės teisei arba jo operatyviojo tvarkymo teisei perėjus iš įkaito davėjo kitam asmeniui, įkeitimo teisė lieka galioti.

III. Laidavimas

212 straipsnis. Laidavimo sutarties sąvoka

Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies.

213 straipsnis. Laidavimo sutarties forma

Laidavimo sutartis turi būti sudaroma rašytine forma. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią.

214 straipsnis. Laiduotojo atsakomybė

Prievolės neįvykdžius, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariniai skolininkai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Laiduotojas atsako ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas, konkrečiai imant, už procentų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

215 straipsnis. Laiduotojo teisės ir pareigos, pareiškus jam ieškinį

Jeigu kreditorius pareiškia ieškinį laiduotojui, tai šis privalo patraukti skolininką dalyvauti byloje. Priešingu atveju skolininkas turi teisę pareikšti prieš atgręžtinį laiduotojo reikalavimą (216 straipsnis) visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo prieš kreditorių.

Laiduotojas turi teisę pareikšti prieš kreditoriaus reikalavimą visus atsikirtimus, kuriuos galėtų pateikti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės pareikšti šiuos atsikirtimus net ir tuo atveju, kai skolininkas nuo jų atsisako arba pripažįsta savo prievolę.

216 straipsnis. Įvykdžiusio prievolę laiduotojo teisės

Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės, turimos šioje prievolėje.

Kiekvienas iš kelių laiduotojų turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos.

Laiduotojui įvykdžius prievolę, kreditorius privalo perduoti jam dokumentus, patvirtinančius reikalavimą į skolininką, taip pat teises, užtikrinančias tą reikalavimą.

217 straipsnis. Skolininko pranešimas laiduotojui apie prievolės įvykdymą

Skolininkas, įvykdęs laidavimu užtikrintą prievolę, privalo tuojau pranešti apie tai laiduotojui. Priešingu atveju laiduotojui, savo ruožtu įvykdžiusiam prievolę, paliekama atgręžtinio reikalavimo į skolininką teisė. Skolininkas šiuo atveju turi teisę išieškoti iš kreditoriaus tik tai, ką šis be pagrindo gavo.

218 straipsnis. Laiduotojo atleidimas nuo atsakomybės

Kreditoriui atsisakius nuo priklausančios jam pirmenybės teisės patenkinti jo reikalavimą ar nuo kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės už tai, kad skolininkas neįvykdė prievolės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą, pasinaudodamas aukščiau nurodytomis teisėmis.

219 straipsnis. Laidavimo pasibaigimas

Laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė.

Laidavimas taip pat pasibaigia, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, tai, nesant kitokio susitarimo, laiduotojo atsakomybė pasibaigia, suėjus vieneriems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos.

IV. Garantija

220 straipsnis. Garantijos sąvoka

Garantija laikoma įstatyme ar sutartyje numatyta vienos socialistinės organizacijos pareiga pilnutinai ar dalinai atsakyti kitai organizacijai-kreditoriui, jeigu organizacija-skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai. Garanto atsakomybė yra subsidiarinė (192 straipsnis).

Garantijai atitinkamai taikomos šio kodekso 215, 217, 218 ir 219 straipsniuose nustatytos taisyklės, jeigu ko kita nenustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

221 straipsnis. Sutartinės garantijos forma

Sutartimi nustatyta garantija turi būti sudaroma rašytine forma.

V. Rankpinigiai

222 straipsnis. Rankpinigių sąvoka

Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena iš susitariančių šalių duoda pagal sutartį priklausančių iš jos mokėjimų sąskaita antrajai šaliai sutarties sudarymui įrodyti ir jos įvykdymui užtikrinti.

223 straipsnis. Susitarimo dėl rankpinigių forma

Susitarimas dėl rankpinigių, nepriklausomai nuo rankpinigių sumos, turi būti sudaromas rašytine forma.

224 straipsnis. Rankpinigiais užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmės

Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą.

Be to, šalis, kuri atsako už sutarties neįvykdymą, privalo atlyginti antrajai šaliai nuostolius, įskaičius rankpinigių sumą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.

Devynioliktasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ UŽ PRIEVOLIŲ PAŽEIDIMĄ

225 straipsnis. Prievolės perduoti individualiai apibrėžtą daiktą neįvykdymo pasekmės

Jeigu skolininkas neįvykdo prievolės perduoti individualiai apibrėžtą daiktą kreditoriui nuosavybėn ar operatyviai tvarkyti arba naudotis, tai kreditorius turi teisę reikalauti atimti šį daiktą iš skolininko ir perduoti jam. Ta teisė išnyksta, jeigu daiktas jau perduotas kitam kreditoriui, turinčiam tos pačios rūšies teisę. Jeigu daiktas dar neperduotas, pirmenybė priklauso tam iš kreditorių, kurio naudai prievolė atsirado pirmiau, o jeigu to negalima nustatyti,–tam, kuris pirmiau pareiškė ieškinį.

226 straipsnis. Prievolės atlikti tam tikrą darbą neįvykdymo pasekmės

Skolininkui neįvykdžius prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita, jeigu ko kita neišplaukia iš įstatymo ar sutarties, arba reikalauti nuostolių atlyginimo.

227 straipsnis. Skolininko pareiga atlyginti nuostolius

Jeigu skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, jis privalo atlyginti kreditoriui tuo padarytus nuostolius.

Nuostoliais laikomos kreditoriaus turėtos išlaidos, jo turto netekimas arba sužalojimas, taip pat kreditoriaus negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu skolininkas būtų įvykdęs prievolę.

228 straipsnis. Nuostoliai ir netesybos

Jeigu už prievolės neįvykdymą arba netinkamą jos įvykdymą nustatytos netesybos (bauda, delspinigiai), tai nuostoliai atlyginami tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos (bauda, delspinigiai).

Įstatymas arba sutartis gali numatyti atvejus: kada leidžiama išieškoti tiktai netesybas (baudą, delspinigius), bet ne nuostolius; kada gali būti išieškoma visa nuostolių suma greta netesybų (baudos, delspinigių); kada, kreditoriaus pasirinkimu, gali būti išieškomos arba netesybos (bauda, delspinigiai), arba nuostoliai.

229 straipsnis. Atsakomybės pagal prievoles dydžio apribojimas

Atskiroms prievolių rūšims TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti ribotą atsakomybę už prievolių neįvykdymą arba netinkamą jų įvykdymą.

Socialistinėms organizacijoms neleidžiama tarpusavyje susitarti dėl jų atsakomybės apribojimo, jeigu tai prievolių rūšiai atsakomybės dydis yra įstatymo tiksliai nustatytas.

230 straipsnis.     Skolininko, sumokėjusio netesybas ir atlyginusio nuostolius, pareiga įvykdyti prievolę natūra

Sumokėjimas netesybų (baudos, delspinigių), nustatytų tam atvejui, kai praleidžiamas prievolės vykdymo terminas arba prievolė kitaip netinkamai įvykdoma, ir atlyginimas nuostolių, padarytų netinkamu prievolės įvykdymu, neatleidžia skolininko nuo pareigos įvykdyti prievolę natūra, išskyrus tuos atvejus, kada neteko galios planinė užduotis, kuria pagrįsta prievolė tarp socialistinių organizacijų.

231 straipsnis. Kaltė kaip atsakomybės už prievolių pažeidimą sąlyga

Asmuo, neįvykdęs prievolės arba ją įvykdęs netinkamai, atsako turtu, tik esant kaltei (tyčiai arba neatsargumui), išskyrus įstatymo arba sutarties numatytus atvejus. Kad kaltės nėra, įrodinėja pažeidusysis prievolę asmuo.

232 straipsnis. Skolininko atsakomybė, kada prievolės neįvykdo tretieji asmenys

Kada prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai tretieji asmenys, kurie buvo įpareigoti ją įvykdyti (179 straipsnis), atsako skolininkas, jeigu TSR Sąjungos ar Lietuvos TSR įstatymai nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas.

233 straipsnis. Kreditoriaus kaltė

Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas atitinkamai sumažina skolininko atsakomybę.

Ta pati taisyklė taikoma ir tais atvejais, kada kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymu ar netinkamu jos įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kada kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.

Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos taip pat ir tais atvejais, kada skolininkas pagal įstatymą arba sutartį (231 straipsnis) atsako turtu už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepriklausomai nuo savo kaltės.

234 straipsnis. Atsakomybė už prievolės neįvykdymą, sutarčiai esant dvišalei

Jeigu, sutarčiai esant dvišalei, įvykdyti prievolę vienai šaliai pasidarė negalima dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nei viena, nei antra šalis, tai, nesant ko kita numatyta įstatyme ar sutartyje, nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad antroji šalis įvykdytų sutartį. Kiekviena iš šalių tuo atveju turi teisę reikalauti grąžinti jai visa, ką ji įvykdė be atitinkamo priešpriešinio įvykdymo.

Jeigu, sutarčiai esant dvišalei, įvykdyti prievolę vienai šaliai pasidarė negalima dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, tai, nesant ko kita numatyta įstatyme arba sutartyje, antroji šalis turi teisę atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti sutarties neįvykdymu padarytus nuostolius.

Santykiuose tarp socialistinių organizacijų atsisakyti nuo sutarties šio straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais leidžiama tik tada, kai tai neprieštarauja liaudies ūkio planavimo aktams.

Jeigu, sutarčiai esant dvišalei, įvykdyti prievolę vienai šaliai pasidarė negalima dėl tokios aplinkybės, už kurią atsako antroji šalis, tai pirmoji šalis turi teisę reikalauti iš antrosios šalies įvykdyti prievolę, įskaitant tai, ką ji sutaupo dėl negalėjimo įvykdyti savo prievolės.

235 straipsnis. Skolininko praleidimas termino

Skolininkas laikomas praleidusiu terminą, jeigu jis prievolės neįvykdo nustatytu terminu.

Skolininkas, praleidęs įvykdymo terminą, atsako kreditoriui už termino praleidimu padarytus nuostolius ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalėjimą įvykdyti prievolę.

Jeigu dėl to, kad skolininkas praleido įvykdymo terminą, kreditorius nebesuinteresuotas įvykdymu, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti įvykdymą ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Santykiuose tarp socialistinių organizacijų atsisakyti priimti įvykdymą po to, kai jo terminas praleistas, leidžiama tik įstatymo ar sutarties nustatytais atvejais bei sąlygomis.

Skolininkas nelaikomas praleidusiu įvykdymo terminą, kol prievolės negalima įvykdyti dėl to, kad kreditorius praleido įvykdymo terminą (237 straipsnis).

236 straipsnis. Skolininko praleidimas termino įvykdyti piniginėms prievolėms

Skolininkas, praleidusysis terminą įvykdyti piniginei prievolei, privalo sumokėti už termino praleidimo laiką trijų metinių procentų dydžio delspinigius nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio procentų dydžio.

Pagal socialistinių organizacijų tarpusavio pinigines prievoles praleidusysis terminą skolininkas privalo mokėti kreditoriui už kiekvieną praleisto termino dieną procentus (delspinigius), kurių dydį nustato TSR Sąjungos įstatymai.

237 straipsnis. Kreditoriaus praleidimas termino

Kreditorius laikomas praleidusiu įvykdymo terminą, jeigu jis atsisakė priimti skolininko pasiūlytą tinkamą įvykdymą ar neatliko veiksmų, iki kurių atlikimo skolininkas negalėjo įvykdyti savo prievolės.

Kreditorius laikomas praleidusiu terminą taip pat ir šio kodekso 244 straipsnio penktojoje dalyje nurodytais atvejais.

Kreditoriui praleidus terminą, skolininkas gauna teisę į termino praleidimu padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu kreditorius neįrodo, kad terminas praleistas ne dėl jo paties kaltės ar ne dėl tų asmenų, kurie pagal įstatymą ar kreditoriaus pavedimą buvo įpareigoti priimti įvykdymą, kaltės.

Pagal piniginę prievolę skolininkas neprivalo mokėti procentų (delspinigių) už kreditoriaus termino praleidimo laiką

Dvidešimtasis skirsnis

REIKALAVIMO PERLEIDIMAS IR SKOLOS PERKĖLIMAS

238 straipsnis. Reikalavimo perleidimas

Kreditorius turi teisę perleisti reikalavimą, kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmenybe.

Neleidžiama perleisti reikalavimą atlyginti turtinę žalą, kilusią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo.

Reikalavimo įgijėjui pereina teisės, nustatytos prievolės įvykdymui užtikrinti.

239 straipsnis. Perleidusio reikalavimą kreditoriaus pareigos ir atsakomybė

Kreditorius, perleidusysis reikalavimą kitam asmeniui, privalo perduoti jam dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę.

Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už perduoto jam reikalavimo negaliojimą, bet neatsako už tai, kad skolininkas šio reikalavimo neįvykdys, išskyrus tuos atvejus, kai pradinis kreditorius įsipareigoja naujajam kreditoriui laiduoti už skolininką.

240 straipsnis.     Prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui, nepranešus apie reikalavimo perleidimą

Jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, tai prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui laikomas prievolės įvykdymu tinkamam kreditoriui.

241 straipsnis. Skolininko atsikirtimai prieš naujojo kreditoriaus reikalavimus

Skolininkas turi teisę pareikšti prieš naujojo kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo prieš pradinį kreditorių tuo momentu, kada gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą.

242 straipsnis. Skolos perkėlimas

Perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali, tiktai sutinkant kreditoriui.

Naujasis skolininkas turi teisę pareikšti prieš kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, paremtus šiuo prievoliniu santykiu tarp kreditoriaus ir pradinio skolininko.

Laidavimas ir trečiojo asmens duotas įkeitimas, perkėlus skolą, pasibaigia, jeigu laiduotojas arba įkaito davėjas neišreiškia sutikimo atsakyti už naująjį skolininką,

243 straipsnis. Reikalavimo perleidimo ir skolos perkėlimo forma

Jeigu reikalavimas ar skola yra pagrįsti sandoriu, kuris sudarytas rašytine forma, tai reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas turi būti atlikti rašytine forma.

Dvidešimt pirmasis skirsnis

PRIEVOLIŲ PASIBAIGIMAS

244 straipsnis. Prievolės pasibaigimas įvykdymu

Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu.

Kreditorius, priimdamas įvykdymą, privalo, skolininko reikalavimu, duoti jam pakvitavimą apie viso ar dalies įvykdymo gavimą. Įvykdžius valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų tarpusavio sandorius arba šių organizacijų sandorius su piliečiais, sudarytus žodžiu (42 ir 43 straipsniai), organizacija, apmokėjusi už prekes arba patarnavimus, turi gauti iš antrosios pusės dokumentą, patvirtinantį pinigų sumokėjimą ir jo pagrindą.

Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą įvykdymą, privalo grąžinti skolininkui tą dokumentą, o nesant galimybės grąžinti,–nurodyti tai savo duodamame pakvitavime. Pakvitavimą gali atstoti užrašas grąžinamajame skolos dokumente.

Skolos dokumento buvimas pas skolininką, nors ir be atžymos apie įvykdymą, patvirtina, kad prievolė yra pasibaigusi, kol neįrodyta priešinga.

Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime apie negalėjimą grąžinti šį dokumentą, tai skolininkas turi teisę susilaikyti nuo įvykdymo. Šiais atvejais kreditorius laikomas praleidusiu terminą.

245 straipsnis. Prievolės pasibaigimas įskaitymu

Prievolė pasibaigia įskaitymu priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibrėžtas pareikalavimo momentu.

Įskaitymui užtenka vienos šalies pareiškimo.

246 straipsnis. Įskaitymo neleistinumas

Neleidžiama įskaityti:

1) reikalavimų, kurių ieškininės senaties terminas yra pasibaigęs;

2) reikalavimų atlyginti žalą, kilusią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo;

3) reikalavimų, kilusių iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos;

4) kitokių reikalavimų–įstatymo numatytais atvejais.

247 straipsnis. Įskaitymas reikalavimo perleidimo atveju

Jeigu reikalavimas perleistas (238 straipsnis), tai skolininkas turi teisę įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimui patenkinti savo reikalavimą, turimą į pirmesnįjį kreditorių, jeigu skolininko reikalavimo terminas yra suėjęs iki to laiko, kada jis gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, arba jeigu tas terminas nenurodytas ar apibrėžtas pareikalavimo momentu.

248 straipsnis.     Prievolės pasibaigimas skolininko ir kreditoriaus sutapimu viename asmenyje

Prievolė pasibaigia skolininko ir kreditoriaus sutapimu viename asmenyje.

249 straipsnis. Prievolės pasibaigimas šalių susitarimu

Prievolė pasibaigia šalių susitarimu, konkrečiai imant, susitarimu pakeisti vieną prievolę kita tarp tų pačių asmenų.

Socialistinių organizacijų tarpusavio prievolė gali pasibaigti šalių susitarimu, konkrečiai imant, susitarimu pakeisti ją kita prievole, jeigu tai neprieštarauja liaudies ūkio planavimo aktams.

250 straipsnis. Prievolės pasibaigimas ar pakeitimas dėl plano pakeitimo

Socialistinių organizacijų tarpusavio prievolė turi būti nustatyta tvarka šalių nutraukiama ar pakeičiama tais atvejais, kai liaudies ūkio planavimo aktai, kuriais pagrįsta prievolė, pakeičiami abiem šalims privalomu patvarkymu.

251 straipsnis. Prievolės pasibaigimas, nesant galimumo ją įvykdyti

Prievolė pasibaigia, kai negalima jos įvykdyti, jeigu tai sukėlė aplinkybė, už kurią skolininkas neatsako (231 straipsnis).

252 straipsnis. Prievolės pasibaigimas, mirus piliečiui ar likvidavus juridinį asmenį

Prievolė pasibaigia, mirus skolininkui, jeigu ji negali būti įvykdyta, nedalyvaujant pačiam skolininkui.

Prievolė pasibaigia, mirus kreditoriui, jeigu įvykdymas buvo skiriamas asmeniškai jam.

Prievolė pasibaigia, likvidavus juridinį asmenį (skolininką ar kreditorių).

TSR Sąjungos ar Lietuvos TSR įstatymai gali įpareigoti įvykdyti likviduoto juridinio asmens prievolę kitą juridinį asmenį.

II Poskyris

ATSKIROS PRIEVOLIŲ RŪŠYS

Dvidešimt antrasis skirsnis

PIRKIMAS-PARDAVIMAS

253 straipsnis. Pirkimo-pardavimo sutarties sąvoka

Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą.

Jeigu pirkėjas yra valstybinė organizacija arba kitokia organizacija, nurodyta šio kodekso 1211 straipsnyje, tai jai atsiranda teisė turtą operatyviai tvarkyti[35].

254 straipsnis. Gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis

Gyvenamasis namas (arba jo dalis), kuris yra piliečio asmeninė nuosavybė arba kurį turi kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai, gali būti pirkimo-pardavimo dalykas, laikantis šio kodekso 110 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytų taisyklių, taip pat ta sąlyga, kad savininkas per trejus metus neparduotų daugiau kaip vieno namo (arba jo dalies), išskyrus šio kodekso 113 straipsnyje numatytą pardavimo atvejį.

Gyvenamasis namas, esantis kaimo vietovėje, gali būti perleidžiamas tik tokiam piliečiui, kuriam nustatyta tvarka suteikiamas naudotis žemės sklypas prie namo.

255 straipsnis. Gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties forma

Gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete.

Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.

256 straipsnis. Kaina

Valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos parduoda prekes nustatytomis valstybinėmis kainomis, išskyrus atvejus, kuriuos numato TSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatytose ribose–Lietuvos TSR įstatymai.

Kolūkiai žemės ūkio produkcijos atliekas, neperkamas valstybės, taip pat piliečiai savo turtą parduoda kainomis, nustatomomis šalių susitarimu.

257 straipsnis. Pardavėjo pareiga įspėti pirkėją apie trečiųjų asmenų teises į parduodamą daiktą

Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas privalo įspėti pirkėją apie visas trečiųjų asmenų teises į parduodamą daiktą (apie nuomininko teises, įkeitimo, naudojimosi iki gyvos galvos teisę ir pan.). Šios taisyklės neįvykdymas suteikia pirkėjui teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.

258 straipsnis. Pardavėjo pareiga saugoti parduotą daiktą

Kada nuosavybės teisė ar operatyviojo tvarkymo teisė pereina pirkėjui, prieš perduodant jam parduotą daiktą (149 straipsnis), pardavėjas privalo iki perdavimo daiktą saugoti ir neleisti jam pablogėti.

Tam reikalingas išlaidas pirkėjas privalo pardavėjui atlyginti, jeigu tai numato sutartis.

259 straipsnis. Pardavėjo neįvykdymo pareigos perduoti daiktą pasekmės

Jeigu pardavėjas, pažeisdamas sutartį, neperduoda pirkėjui parduoto daikto, tai pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti jam parduotą daiktą ir atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius.

260 straipsnis. Pirkėjo atsisakymo priimti pirktą daiktą arba apmokėti už jį pasekmės

Jeigu pirkėjas, pažeisdamas sutartį, atsisako priimti pirktą daiktą arba sumokėti už jį nustatytą kainą, tai pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktą ir sumokėtų kainą, taip pat atlygintų nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius.

261 straipsnis. Parduoto daikto kokybė

Parduoto daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų,–paprastai reiškiamus reikalavimus.

Prekybos organizacijos parduodamas daiktas turi atitikti standartą, technines sąlygas arba pavyzdžius, nustatytus šios rūšies daiktams, jeigu iš tos pirkimo-pardavimo rūšies pobūdžio neišplaukia ko kita[36].

262 straipsnis. Pirkėjo teisės, pardavus jam netinkamos kokybės daiktą

Jeigu parduoto daikto trūkumai nebuvo pardavėjo aptarti, pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę, savo pasirinkimu, pareikalauti:

arba kad daiktas, sutartyje apibrėžtas rūšiniais požymiais, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu;

arba kad būtų atitinkamai sumažinta perkamoji kaina;

arba kad pardavėjas neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus ar atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti;

arba kad būtų nutraukta sutartis ir pirkėjui atlyginti nuostoliai.

Tvarką, kuria šias teises įgyvendina asmuo, pirkęs daiktą mažmeninės prekybos įmonėje, nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai1.

263 straipsnis. Terminai pareikšti pretenzijoms dėl parduoto daikto trūkumų

Jeigu parduoto daikto trūkumai nebuvo pardavėjo aptarti iki daikto perdavimo pirkėjui, tai pirkėjas turi teisę pareikšti pardavėjui pretenziją dėl šių trūkumų tuoj po to, kada juos pastebi, tačiau ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo daikto perdavimo dienos, o dėl namo trūkumų–ne vėliau kaip per vienerius metus nuo namo perdavimo pirkėjui valdyti dienos; jeigu namo perdavimo dienos nustatyti negalima arba jeigu namą pirkėjas valdė iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo,–nuo sutarties įregistravimo dienos (255 straipsnis).

Lietuvos TSR Ministrų Taryba gali nustatyti kitokius terminus pareikšti pretenzijoms dėl mažmeninės prekybos įmonėse parduodamų daiktų trūkumų.

264 straipsnis.     Pretenzijos dėl daiktų, kuriuos parduodant, nustatytas garantinis terminas, trūkumų

Tais atvejais, kai daiktams, parduodamiems per mažmeninės prekybos organizacijas, yra nustatyti sutinkamai su šio kodekso 274 straipsniu garantiniai terminai, šie terminai skaičiuojami nuo mažmeninio daiktų pardavimo dienos. Pirkėjas per garantinį terminą gali pareikšti pardavėjui pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų, kliudančių normaliai juo naudotis. Pardavėjas privalo užtikrinti neatlygintini daikto trūkumų pašalinimą, arba pakeisti jį tinkamos kokybės daiktu, arba priimti jį atgal ir grąžinti pirkėjui sumokėtą už jį sumą, jeigu neįrodo, jog trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė naudojimosi daiktu ar jo laikymo taisykles.

Jeigu pretenzijai dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti garantinis terminas yra nustatytas trumpesnis, negu šio kodekso 263 straipsnyje nurodyti terminai, taikomi šio kodekso 263 straipsnyje numatyti terminai.

265 straipsnis. Senaties terminai ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų

Ieškinys dėl parduoto daikto trūkumų gali būti pareiškiamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pretenzijos pareiškimo dienos, o jeigu pretenzija nepareikšta arba jos pareiškimo laiko negalima nustatyti,–nuo tos dienos, kurią pasibaigia terminai, nustatyti pretenzijoms dėl šių trūkumų pareikšti (263 ir 264 straipsniai).

266 straipsnis. Pardavėjo pareigos, pareiškus pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo

Jeigu trečiasis asmuo, remdamasis pagrindu, atsiradusiu iki daikto pardavimo, pareiškia pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo, tai pirkėjas privalo patraukti pardavėją dalyvauti byloje, o pardavėjas privalo įstoti į tą bylą pirkėjo pusėje.

Pirkėjui nepatraukus pardavėjo dalyvauti byloje, pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pirkėjui, jeigu įrodys, kad, dalyvaudamas byloje, jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo.

Pardavėjas, kuris buvo pirkėjo patrauktas dalyvauti byloje, bet joje nedalyvavo, netenka teisės įrodinėti, kad pirkėjas netinkamai vedė bylą.

267 straipsnis. Pardavėjo atsakomybė, parduotą daiktą atiteisus iš pirkėjo

Jeigu parduotasis daiktas teismo, arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimu iš pirkėjo paimtas, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtąją kainą ir jam atlyginti jo turėtus nuostolius, išskyrus šio kodekso 266 straipsnio antrojoje dalyje numatytą atvejį.

Šalių susitarimas panaikinti arba apriboti šią pardavėjo atsakomybę negalioja, jeigu pardavėjas, žinodamas, kad trečiasis asmuo turi teisių į parduodamą daiktą, neįspėja apie tai pirkėjo.

268 straipsnis. Prekių pardavimas kreditan

Ilgo naudojimosi prekes mažmeninės prekybos įmonės gali parduoti piliečiams kreditan (išsimokėtinai) TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomais atvejais ir tvarka.

Prekės kreditan parduodamos pardavimo dieną galiojančiomis kainomis. Paskesnis parduotų kreditan prekių kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymui.

Kreditan parduodamų prekių nuosavybės teisė pirkėjui atsiranda sutinkamai su šio kodekso 149 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis[37].

269 straipsnis. Atsiskaitymų tvarka, pardavus prekes kreditan

Tuo metu, kai parduotos kreditan prekės perduodamos pirkėjui, šis įmoka pardavėjui jų kainos dalį, kurią nustato specialios taisyklės. Likusioji dalis sumokama periodiniais mokėjimais, kurių terminai ir tvarka nurodomi pirkėjo duodamame pasižadėjime.

Dvidešimt trečiasis skirsnis

TIEKIMAS

270 straipsnis. Tiekimo sutartis

Tiekimo sutartimi organizacija-tiekėjas įsipareigoja perduoti nustatytais terminais ar terminu organizacijai-pirkėjui (užsakovui) nuosavybėn (operatyviai tvarkyti) tam tikrą produkciją pagal abiem organizacijoms privalomą planinį produkcijos paskirstymo aktą; organizacija-pirkėjas Įsipareigoja priimti produkciją ir sumokėti už ją nustatytomis kainomis.

Tiekimo sutartis yra taip pat tarp organizacijų jų nuožiūra sudaroma sutartis, kuria tiekėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui neskirstomą planine tvarka produkciją tokiu terminu, kuris nesutampa su sutarties sudarymo momentu.

Nesudarant sutarties, produkcija tiekiama tiktai TSRS Ministrų Tarybos arba Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatytais atvejais[38].

271 straipsnis. Nepilnutinis produkcijos patiekimas arba jo neatsiėmimas

Produkcijos kiekis, tiekėjo nepatiektas ar pirkėjo neatsiimtas sutartu terminu, turi būti patiekiamas (atsiimamas). Tiekimų nuostatuose, atskirų produkcijos rūšių Ypatingose tiekimo sąlygose (276 straipsnis) ar sutartyje numatyta tvarka bei terminais.

Pirkėjas turi teisę, pranešęs tiekėjui, atsisakyti priimti produkciją, kurios patiekimo terminas praleistas, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Produkciją, kurią tiekėjas pasiuntė, prieš gaudamas pirkėjo pranešimą, pirkėjas privalo priimti ir už ją sumokėti.

272 straipsnis. Tiekiamos produkcijos asortimentas

Produkcija turi būti tiekiama sutartyje numatyto asortimento.

Vienų, priklausančių prie to asortimento rūšių produkcijos patiekimas didesniu kiekiu, negu numatyta sutartyje, neįskaitomas nepilnutiniam kitų rūšių produkcijos patiekimui padengti, išskyrus tuos atvejus, kada taip patiekta pirkėjo sutikimu.

Už atskirų, priklausančių prie asortimento, rūšių produkcijos nepilnutinį patiekimą tiekėjas moka nustatytas netesybas, nors sutartyje numatytu terminu tiekimas pagal bendrą produkcijos vertę būtų įvykdytas.

273 straipsnis. Tiekiamos produkcijos kokybė

Tiekiamos produkcijos kokybė turi atitikti standartus, technines sąlygas arba pavyzdžius. Sutartyje gali būti numatoma, kad turi būti tiekiama aukštesnės kokybės produkcija, negu reikalauja standartai, patvirtintos techninės sąlygos arba pavyzdžiai.

Tuo atveju, kai patiekiama žemesnės kokybės produkcija, negu reikalauja standartas, patvirtintos techninės sąlygos arba pavyzdys, pirkėjas privalo atsisakyti produkciją priimti bei sumokėti už ją; o jeigu pirkėjas už produkciją jau yra sumokėjęs, tai jo įmokėta suma turi būti grąžinama.

Tačiau, jeigu patiektos produkcijos trūkumai gali būti pašalinami, negrąžinant jos tiekėjui, pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad tiekėjas pašalintų trūkumus produkcijos buvimo vietoje, arba pašalinti juos savo priemonėmis, bet tiekėjo sąskaita.

Jeigu patiekta produkcija atitinka standartus arba technines sąlygas, bet yra žemesnės rūšies, negu buvo sutarta, tai pirkėjas turi teisę priimti produkciją ir sumokėti už ją atitinkamos rūšies produkcijai nustatyta kaina arba atsisakyti produkciją priimti bei sumokėti už ją.

Ieškiniams, kylantiems iš netinkamos kokybės produkcijos patiekimo, nustatomas šešių mėnesių senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią pirkėjas reikiama tvarka nustatė patiektos jam produkcijos trūkumus.

274 straipsnis.     Terminai pareikšti pretenzijoms ryšium su patiektos produkcijos trūkumais

Terminus ir tvarką, kuriais pirkėjas turi nustatyti patiektos jam produkcijos trūkumus, kai jie negalėjo būti pastebėti, produkciją įprastiniu būdu priimant, ir pareikšti tiekėjui pretenzijas, kylančias iš netinkamos kokybės produkcijos patiekimo, nustato TSR Sąjungos įstatymai.

Produkcijai, skirtai ilgam naudojimuisi ar laikymui, standartai arba techninės sąlygos gali numatyti ilgesnius terminus, per kuriuos pirkėjas turi reikiama tvarka nustatyti nurodytuosius trūkumus (garantiniai terminai) ir po to pareikšti tiekėjui pretenzinius reikalavimus dėl šių trūkumų pašalinimo arba dėl produkcijos pakeitimo. Tiekėjas privalo neatlygintinai ištaisyti produkcijos, kuriai nustatytas garantinis terminas, trūkumus arba pakeisti ją, jeigu neįrodo, jog trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė naudojimosi produkcija ar jos laikymo taisykles.

Sutartyse gali būti nustatomi garantiniai terminai, jeigu jų nenumato standartai arba techninės sąlygos, taip pat ilgesni, negu standartų arba techninių sąlygų numatomi, garantiniai terminai. Liaudies vartojimo prekėms, parduodamoms per mažmeninės prekybos organizacijas, garantinis terminas skaičiuojamas nuo daikto mažmeninio pardavimo dienos (264 straipsnis).

275 straipsnis. Tiekiamos produkcijos komplektiškumas

Produkcija turi būti tiekiama komplektiškai, sutinkamai su standartų, techninių sąlygų arba kainoraščių reikalavimais. Sutartyje gali būti numatoma, kad produkcija tiekiama su papildomais prie komplekto dirbiniais (dalimis) arba be atskirų nereikalingų pirkėjui dirbinių (dalių), įeinančių į komplektą. Jeigu komplektiškumo nenustato standartas, patvirtintos techninės sąlygos arba kainoraštis, jis reikiamais atvejais gali būti nustatomas sutartyje[39].

Jeigu patiekiama nekomplektinė produkcija, pirkėjas privalo pareikalauti produkciją sukomplektuoti arba nekomplektinę produkciją pakeisti komplektine ir, kol ji bus sukomplektuota arba pakeista, atsisakyti už ją sumokėti, o jeigu už produkciją jau sumokėta,–pareikalauti grąžinti sumokėtas už ją sumas.

Jeigu tiekėjas produkcijos nesukomplektuoja per šalių susitarimu nustatytą laiką, pirkėjas turi teisę atsisakyti nuo produkcijos.

276 straipsnis. Tiekimų nuostatai ir Ypatingos tiekimo sąlygos. Atsakomybė už tiekimo sutarties pažeidimą

Tiekimo sutartys sudaromos ir vykdomos sutinkamai su Tiekimų nuostatais, kuriuos tvirtina TSRS Ministrų Taryba, ir atskirų produkcijos rūšių Ypatingomis tiekimo sąlygomis, kurios tvirtinamos TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka, o TSRS Ministrų Tarybos numatytais atvejais jas tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

Sutinkamai su šiais Nuostatais ir Ypatingomis sąlygomis išieškomos netesybos (bauda, delspinigiai) ir nuostoliai už tiekimo sutartyje numatytų pareigų pažeidimą.

Tais atvejais, kai patiekiama netinkamos kokybės arba nekomplektinė produkcija, pirkėjas išieško iš tiekėjo nustatytas netesybas (baudą) ir, be to, tokiu tiekimu padarytus nuostolius, neįskaitant netesybų (baudos).

Dvidešimt ketvirtasis skirsnis

VALSTYBINIS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS SUPIRKIMAS

IŠ KOLŪKIŲ, TARYBINIŲ ŪKIŲ IR KITŲ ŪKIŲ

277 straipsnis. Žemės ūkio produkcijos kontraktacijos sutartis

Valstybinis žemės ūkio produkcijos supirkimas iš kolūkių ir tarybinių ūkių vykdomas pagal kontraktacijos sutartis, kurios sudaromos, remiantis valstybinio žemės ūkio produkcijos supirkimo planais ir žemės ūkio gamybos vystymo kolūkiuose bei tarybiniuose ūkiuose planais. TSR Sąjungos įstatymai gali numatyti valstybinį žemės ūkio produkcijos supirkimą pagal kontraktacijos sutartis ir iš kitų ūkių[40].

278 straipsnis. Kontraktacijos sutarties turinys

Kontraktacijos sutartyse turi būti numatoma:

žemės ūkio produkcijos kiekis (produkcijos rūšimis), kokybė, jos pristatymo terminai, tvarka bei sąlygos ir įteikimo vietos;

paruošų organizacijų bei įmonių pareiga laiku produkciją priimti ir už ją sumokėti nustatytomis kainomis, taip pat piniginių avansų davimo kolūkiams terminai ir dydžiai;

pareiga teikti kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kitiems ūkiams pagalbą, organizuojant žemės ūkio produkcijos gamybą ir jos transportavimą į priėmimo punktus bei įmones;

turtinė šalių tarpusavio atsakomybė, jeigu jos neįvykdo pareigų.

Tipinės kontraktacijos sutartys tvirtinamos TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

Dvidešimt penktasis skirsnis

MAINAI

279 straipsnis. Mainų sutartis

Mainų sutartimi kiekviena iš šalių įsipareigoja perduoti turtą antrajai šaliai nuosavybėn arba operatyviai tvarkyti. Turto vertės skirtumas mainų atveju gali būti atlyginamas pinigais.

Mainų sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 253–255, 257–267 straipsniuose nustatytos taisyklės. Šiuo atveju kiekvienas iš mainų sutarties dalyvių laikomas jo duodamo turto pardavėju ir jo gaunamo turto pirkėju.

Mainų sutartis, kurioje viena ar abi šalys yra valstybinės organizacijos, gali būti sudaroma tiktai TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais.

Dvidešimt šeštasis skirsnis

DOVANOJIMAS

280 straipsnis. Dovanojimo sutarties sąvoka

Dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą nuosavybėn.

Pilietis, dovanodamas turtą valstybinei, kooperatinei ar kitai visuomeninei organizacijai, gali nustatyti sąlygą, kad šiuo turtu turi būti naudojamasi tam tikram visuomenei naudingam tikslui.

281 straipsnis. Sutarties sudarymo momentas

Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kada turtas perduodamas apdovanojamajam. Gyvenamojo namo (arba jo dalies) dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo (255 straipsnis) momento.

282 straipsnis. Sutarties forma

Dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penki šimtai rublių, turi būti sudaroma rašytine forma, o dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip vienas tūkstantis rublių, ir šio kodekso 151 straipsnio antrojoje dalyje išvardintų valiutinių vertybių dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt rublių,–notarine forma[41].

Dovanojimo sutartis, kuria pilietis dovanoja turtą valstybinei, kooperatinei ar kitai visuomeninei organizacijai, nepriklausomai nuo sutarties sumos, sudaroma rašytine forma.

Gyvenamojo namo dovanojimo sutartis turi būti sudaroma šio kodekso 255 straipsnyje nustatyta forma.

Dvidešimt septintasis skirsnis

TURTO PERLEIDIMAS SU SĄLYGA IŠLAIKYTI IKI GYVOS GALVOS

283 straipsnis. Sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sąvoka

Sutartimi dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleidėjas, kuris dėl amžiaus ar dėl sveikatos būklės yra nedarbingas asmuo, perduoda įgijėjui nuosavybėn gyvenamąjį namą (arba jo dalį), o įgijėjas įsipareigoja teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos materialinį aprūpinimą natūra gyvenamosios patalpos, maisto, priežiūros, reikiamos pagalbos pavidalu.

284 straipsnis. Sutarties esminės sąlygos

Sutartyje dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos turi būti nurodytas gyvenamojo namo ir su namu perduodamo turto, pereinančių įgijėjo nuosavybėn, įkainojimas, nustatomas šalių susitarimu.

Sutartyje turi būti taip pat nurodyta, kokių rūšių materialinį aprūpinimą įgijėjas teikia perleidėjui.

285 straipsnis. Sutarties forma

Sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos turi būti sudaroma šio kodekso 255 straipsnyje nustatyta forma.

286 straipsnis.     Neleistinumas įgijėjui sutarties galiojimo metu perleisti gyvenamąjį namą

Sutarties galiojimo metu perleisti gyvenamąjį namą, gautą iš perleidėjo pagal sutartį dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, įgijėjas neturi teisės.

287 straipsnis. Gyvenamojo namo atsitiktinio žuvimo pasekmės

Įgijėjo gauto iš perleidėjo gyvenamojo namo atsitiktinis žuvimas įgijėjo neatleidžia nuo jo prisiimtų sutartimi pareigų.

288 straipsnis. Turto grąžinimas perleidėjui, mirus įgijėjui

Jeigu įgijėjas miršta, tai sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia ir jo gautas pagal sutartį turtas grąžinamas perleidėjo nuosavybėn.

289 straipsnis. Sutarties nutraukimas

Sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos gali būti nutraukiama:

1) perleidėjo reikalavimu, jeigu įgijėjas nevykdo sutartimi prisiimtų pareigų;

2) įgijėjo reikalavimu, jeigu dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių materialinė jo padėtis tiek pasikeitė, kad jis nebegali teikti perleidėjui sutarto išlaikymo, arba jeigu perleidėjui visiškai grįžo darbingumas.

290 straipsnis. Sutarties nutraukimo pasekmės

Jeigu sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nutraukiama, remiantis šio kodekso 289 straipsnyje nurodytais pagrindais, tai perleidėjo pagal sutartį perduotas įgijėjui turtas turi būti grąžinamas perleidėjui. Šio turto nebesant, atlyginama jo vertė. Perleidėjo išlaikymo išlaidos, kurias turėjo įgijėjas iki sutarties nutraukimo, neatlyginamos.

Dvidešimt aštuntasis skirsnis

PASKOLA

291 straipsnis. Paskolos sutarties sąvoka

Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn arba operatyviai tvarkyti pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų.

Paskolos sutartis laikoma sudaryta pinigų arba daiktų perdavimo momentu.

292 straipsnis. Procentai

Imti procentus pagal paskolos sutartį leidžiama tiktai TSR Sąjungos įstatymų nustatytais atvejais, taip pat vykdant visuomeninės savišalpos kasų ir miestų lombardų paskolinės operacijas.

293 straipsnis. Sutarties nuginčijimas

Jeigu paskolos gavėjas pinigų ar kitų daiktų faktiškai negavo arba gavo jų mažiau, negu sutartyje nurodyta, tai jis turi teisę nuginčyti visos paskolos sutarties arba jos dalies galiojimą.

Tais atvejais, kada paskolos sutartis turi būti sudaroma rašytine forma (43 straipsnis), nuginčyti ją, remiantis liudytojų parodymais, neleidžiama, išskyrus baudžiamaisiais įstatymais baudžiamų veikli atvejus.

294 straipsnis. Lombardų paskolinės operacijos

Miestų lombardai duoda piliečiams paskolas, užtikrinamas namų apyvokos ir asmeninio naudojimo reikmenų įkeitimu (198–210 straipsniai).

Paskolų, kurias galima duoti vienam asmeniui, maksimalų dydį bei skaičių, taip pat terminus, kuriems paskolos duodamos, nustato Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tvirtinami tipiniai miesto lombardo įstatai.

295 straipsnis.     Bankų, valstybinių darbo taupomųjų kasų ir Valstybinio draudimo organų paskolinės operacijos

Bankų, valstybinių darbo taupomųjų kasų ir Valstybinio draudimo organų paskolinės operacijas reguliuoja TSR Sąjungos įstatymai.

296 straipsnis.     Visuomeninės savišalpos kasų ir kūrybinių sąjungų fondų paskolinės operacijos

Visuomeninės savišalpos kasos prie įmonių, įstaigų, organizacijų profsąjungų komitetų duoda darbininkams ir tarnautojams ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas. Savišalpos kasos kolūkiuose duoda paskolas kolūkiečiams. Kūrybinių sąjungų fondai duoda paskolas literatūros ir meno darbuotojams.

Pensininkų savišalpos kasos prie rajonų bei miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų socialinio aprūpinimo skyrių duoda ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas pensininkams.

Paskolų terminus ir jų davimo sąlygas nustato tipiniai (pavyzdiniai) visuomeninės savišalpos kasų įstatai ir kūrybinių sąjungų fondų įstatai.

Dvidešimt devintasis skirsnis

NUOMA

297 straipsnis. Nuomos sutarties sąvoka

Nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui turtą laikinai naudotis už užmokestį.

298 straipsnis. Sutarties forma

Nuomos sutartis tarp piliečių ilgesniam kaip vieneri metai terminui turi būti sudaroma rašytine forma.

299 straipsnis. Sutarties terminas

Nuomos sutarties terminas neturi būti ilgesnis kaip dešimt metų.

Tarp valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų sudaromos pastato, taip pat gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminas neturi būti ilgesnis kaip penkeri metai, o kitokio turto nuomos sutarties–kaip vieneri metai.

Namų apyvokos reikmenų, muzikos instrumentų, sporto inventoriaus, lengvųjų automobilių ir kito asmeninio naudojimosi turto, kurį teikia piliečiui valstybinė, kooperatinė ar kita visuomeninė organizacija laikinai naudotis už užmokestį (buitinė nuoma), nuomos sutarties terminas neturi būti ilgesnis kaip terminas, kurį nustato atitinkama tipinė buitinės nuomos sutartis (317 straipsnis).

Jeigu nuomos sutartis sudaroma ilgesniam, negu šiame straipsnyje nurodyta, terminui, ji laikoma sudaryta atitinkamai dešimčiai metų, penkeriems metams, vieneriems metams arba tipinės buitinės nuomos sutarties nustatytam terminui.

300 straipsnis. Sutarties sudarymas, nenurodant termino

Jeigu sudarytoje nuomos sutartyje jos terminas nenurodytas, ji laikoma sudaryta neapibrėžtam terminui. Tuo atveju kiekviena iš šalių turi teisę bet kada atsisakyti nuo sutarties, įspėjusi apie tai antrąją šalį prieš vieną mėnesį, o nuomojam pastatus, taip pat gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas–prieš tris mėnesius.

Jeigu pagal nuomos sutartį, sudarytą tarp valstybinių, kooperatinių ar kitų visuomeninių organizacijų, kurios terminas nenurodytas, nė viena iš šalių neatsisakė nuo sutarties iki šio kodekso 299 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų terminų pabaigos, tai, šiems terminams pasibaigus, sutartis laikoma pasibaigusia.

301 straipsnis. Tolesnis naudojimasis turtu, pasibaigus sutarties terminui

Jeigu, pasibaigus sutarties terminui, nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui. Tuo atveju kiekviena iš šalių turi teisę bet kada atsisakyti nuo sutarties, įspėjusi apie tai antrąją šalį prieš vieną mėnesį, o nuomojant pastatus, taip pat gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas,–prieš tris mėnesius.

Sutartims tarp valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų, taip pat buitinės nuomos sutartims ši taisyklė netaikoma.

302 straipsnis. Nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį

Nuomininkas, tvarkingai vykdęs nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, lyginant su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį,

Buitinės nuomos sutarčiai ši taisyklė netaikoma.

303 straipsnis. Turto pateikimas nuomininkui

Nuomotojas privalo pateikti nuomininkui turtą sutarties sąlygas bei turto paskirtį atitinkančios būklės.

Organizacija, sudaranti buitinės nuomos sutartį, privalo nuomininko akivaizdoje patikrinti išnuomojamo turto tvarkingumą.

Nuomotojas neatsako už tuos turto trūkumus, kuriuos jis aptarė, sudarant sutartį.

304 straipsnis. Turto nepateikimo nuomininkui pasekmės

Jeigu nuomotojas nepateikia išnuomoto turto nuomininkui naudotis, tai nuomininkas turi teisę išreikalauti iš jo tą turtą ir išieškoti nuostolius, padarytus uždelsimu įvykdyti, arba atsisakyti nuo sutarties ir išieškoti nuostolius, padarytus jos neįvykdymu.

305 straipsnis. Naudojimasis nusinuomotu turtu

Nuomininkas privalo naudotis nusinuomotu turtu pagal sutartį ir turto paskirtį.

306 straipsnis. Nuomotojo pareiga daryti kapitalini išnuomoto turto remontą

Nuomotojas privalo savo sąskaita daryti kapitalinį išnuomoto turto remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis.

Jeigu nuomotojas šios pareigos nevykdo, nuomininkas gauna teisę arba padaryti kapitalinį remontą, numatytą sutartyje ar neatidėliojamai reikalingą, ir išieškoti remonto kainą iš nuomotojo ar įskaityti tą kainą į nuompinigių sąskaitą, arba nutraukti sutartį (313 straipsnis) ir išieškoti nuostolius, padarytus jos neįvykdymu.

307 straipsnis. Nuomininko pareiga išlaikyti nusinuomotą turtą

Nuomininkas privalo laikyti nusinuomotą turtą tvarkingą, savo sąskaita daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymas arba sutartis, ir padengti turto išlaikymo išlaidas.

308 straipsnis. Užmokestis už naudojimąsi nusinuomotu turtu

Nuomininkas privalo laiku mokėti nuompinigius už naudojimąsi nusinuomotu turtu. Jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuompinigius, jeigu dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi turtu sąlygos arba turto būklė esmingai pablogėjo.

309 straipsnis. Nuomininko teisė į nusinuomoto turto duodamas pajamas

Nusinuomoto turto duodamos pajamos, konkrečiai imant, vaisiai, gyvulių prieauglis ir pan., priklauso nuomininkui, jeigu ko kita nenustato sutartis.

310 straipsnis. Subnuoma

Nuomininkas turi teisę subnuomoti nusinuomotą turtą, tiktai gavęs nuomotojo sutikimą.

Subnuomoti turtą, nusinuomotą buitinės nuomos sutartimi, nuomininkas neturi teisės.

311 straipsnis. Sutarties galiojimas, turtui perėjus kitam savininkui

Išnuomoto turto nuosavybės teisei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui, nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui.

Nuomos sutartis lieka galioti, ir turtui perėjus iš vienos valstybinės organizacijos (nuomotojo) kitai.

312 straipsnis. Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu

Nuomotojas turi teisę pareikšti teisme, arbitraže arba trečiųjų teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą:

1) jeigu nuomininkas naudojasi turtu ne pagal sutartį ar turto paskirtį;

2) jeigu nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina turto būklę;

3) jeigu nuomininkas nesumoka nuompinigių per tris mėnesius, o pagal buitinės nuomos sutartį–per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suėjo mokėjimo terminas, o kai tipinėje sutartyje numatytas trumpesnis terminas,–per šį terminą;

4) jeigu nuomininkas nedaro kapitalinio remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymą ar sutartį privalo jį daryti.

313 straipsnis. Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu

Nuomininkas gali pareikšti teisme, arbitraže arba trečiųjų teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš teiminą:

1) jeigu nuomotojas nedaro kapitalinio remonto, kurį jis privalo daryti;

2) jeigu turtas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudotis.

Nuo buitinės nuomos sutarties nuomininkas turi teisę atsisakyti bet kada.

314 straipsnis. Turto grąžinimas nuomotojui

Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui turtą tos būklės, kurios jį gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartimi sulygtos būklės.

315 straipsnis. Nuomininko atsakomybė už turto pabloginimą

Jeigu nuomininkas pablogina nusinuomotą turtą, jis privalo nuomotojui atlyginti tuo padarytus nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad turtas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

316 straipsnis. Turto pagerinimas

Jeigu nuomininkas, nuomotojui leidus, nusinuomotą turtą pagerina, tai jis turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas arba sutartis numato ką kita.

Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu jie atskiriami be žalos nusinuomotam turtui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti.

Pagerinimų, nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos nusinuomotam turtui, vertė neprivalo būti atlyginama.

317 straipsnis. Tipinės buitinės nuomos sutartys

Atskiroms buitinės nuomos rūšims Lietuvos TSR Ministrų Taryba tvirtina tipines sutartis.

Nukrypimai nuo tipinių sutarčių sąlygų, apribojantys naudotojų teises, negalioja..

Trisdešimtasis skirsnis

GYVENAMOSIOS PATALPOS NUOMA

318 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis

Valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose gyvenamąja patalpa naudojamasi sutinkamai su gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi, sudaroma tarp nuomotojo–butų eksploatavimo organizacijos (o kai jos nėra–atitinkamos įmonės, įstaigos, organizacijos) ir nuomininko–piliečio, kurio vardu išduotas orderis.

Gyvenamosios patalpos, esančios piliečiams asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose, nuomos sutartį sudaro nuomininkas su namo savininku.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatomomis sąlygomis ir tvarka[42].

Trisdešimt pirmasis skirsnis

PANAUDA

366 straipsnis. Panaudos sutarties sąvoka

Panaudos sutartimi panaudos davėjas perduoda turtą laikinai neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui, o šis įsipareigoja grąžinti tą turtą.

Socialistinė organizacija gali panaudos sutartimi taip pat įsipareigoti perduoti turtą panaudos gavėjui laikinai neatlygintinai naudotis.

Panaudos sutarčiai atitinkamai taikomos taisyklės, nustatytos šio kodekso 298, 301, 305, 307, 311, 314–316 straipsniuose.

367 straipsnis. Panaudos sutarties terminas

Panaudos sutartis gali būti sudaroma apibrėžtam terminui, terminui iki pareikalavimo ar nenurodant termino.

Panaudos sutarties, sudaromos tarp socialistinių organizacijų, terminas neturi būti ilgesnis kaip vieneri metai, išskyrus tuos atvejus, kai TSR Sąjungos ar Lietuvos TSR įstatymai nustato ką kita. Jeigu sutartis sudaroma ilgesniam terminui, ji laikoma sudaryta vieneriems metams ar kitokiam įstatymo nustatytam maksimaliam terminui. Jeigu tokia sutartis sudaroma, nenurodant termino, taikomos šio kodekso 300 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos taisyklės. Jeigu nė viena iš šalių neatsisako nuo sutarties, prieš sueinant vieneriems metams ar kitokiam įstatyme nustatytam maksimaliam terminui, tai, suėjus tam terminui, sutartis laikoma pasibaigusia.

368 straipsnis. Pasekmės, kylančios, socialistinei organizacijai nepateikus turto neatlygintinai naudotis

Jeigu socialistinė organizacija, sutartimi įsipareigojusi duoti turtą neatlygintinai naudotis, šio turto panaudos gavėjui nepateikia, tai šis turi teisę reikalauti iš tos organizacijos tik atlyginti nuostolius, pasireiškusius jo padarytomis išlaidomis, jo turto netekimu ar sužalojimu.

369 straipsnis. Atsakomybė už duoto neatlygintinai naudotis turto trūkumus

Panaudos davėjas atsako už duoto neatlygintinai naudotis turto trūkumus, kurių jis tyčia ar dėl didelio neatsargumo neaptarė, perduodamas turtą.

370 straipsnis. Gauto neatlygintinai naudotis turto davimas naudotis trečiajam asmeniui

Panaudos gavėjas turi teisę duoti gautąjį turtą naudotis trečiajam asmeniui, tik gavęs panaudos davėjo sutikimą, likdamas jam atsakingas.

371 straipsnis. Sutarties nutraukimas prieš terminą

Panaudos davėjas turi teisę reikalauti prieš terminą nutraukti sutartį šio kodekso 312 straipsnio pirmajame ir antrajame punktuose numatytais atvejais, taip pat tuo atveju, kai panaudos gavėjas gautą neatlygintinai naudotis turtą be jo sutikimo duoda naudotis trečiajam asmeniui.

372 straipsnis. Sutarties nutraukimas turto naujo savininko reikalavimu

Panaudos sutartis, sudaryta, nenurodant termino, gali būti nutraukiama asmens, kuriam perėjo duoto neatlygintinai naudotis turto nuosavybės teisė ar turto operatyviojo tvarkymo teisė, reikalavimu.

373 straipsnis. Sutarties pasibaigimas

Panaudos sutartis, be bendrųjų prievolėms pasibaigti pagrindų, pasibaigia taip pat, mirus piliečiui arba pasibaigus juridiniam asmeniui, dalyvavusiems sutartyje.

Trisdešimt antrasis skirsnis

RANGA

374 straipsnis. Rangos sutarties sąvoka

Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą pagal užsakovo užduotį iš jo ar savo medžiagos, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

375 straipsnis. Piliečio teisė atlikti rangos darbus

Pilietis gali rangos sutartimi įsipareigoti atlikti darbus tik ta sąlyga, kad jis šį darbą atlieka pats ir kad to nedraudžia įstatymas.

376 straipsnis. Sąmata

Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma tvirta ar apytikrė sąmata.

Jeigu prireikia apytikrę sąmatą žymiai perviršyti, tai rangovas privalo laiku įspėti apie tai užsakovą. Šiuo atveju užsakovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties, atlygindamas rangovui jo turėtas išlaidas. Jeigu rangovas apie sąmatos perviršijimą užsakovo neįspėja, tai jis privalo atlikti darbą, nereikalaudamas atlyginti viršijančių sąmatą išlaidų.

377 straipsnis. Darbo atlikimas iš rangovo medžiagos ir jo priemonėmis

Rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos ir savo priemonėmis, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis.

Rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę.

Jeigu iš rangovo medžiagos atliekamas darbas pagal piliečių buitinių poreikių aptarnavimo rangos sutartį (buitinis užsakymas), tai už medžiagą užsakovas sumoka visą jos kainą ar atitinkamoje tipinėje sutartyje nurodytą tos kainos dalį, sudarant sutartį, o galutinai atsiskaitoma, užsakovui gaunant rangovo atliktą darbą. Tipinėse sutartyse numatytais atvejais medžiagą rangovas gali duoti kreditan (išsimokėtinai). Paskesnis duotos kreditan medžiagos kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymui.

378 straipsnis. Darbo atlikimas iš užsakovo medžiagos

Jeigu darbas atliekamas pilnutinai ar dalinai iš užsakovo medžiagos, tai rangovas atsako už netinkamą tos medžiagos sunaudojimą. Rangovas privalo pateikti užsakovui medžiagos sunaudojimo ataskaitą ir grąžinti medžiagos likutį.

Jeigu iš užsakovo medžiagos atliekamas darbas pagal buitinio užsakymo sutartį, tai kvite, kurį rangovas duoda užsakovui, sudarant sutartį, turi būti nurodytas tikslus medžiagos pavadinimas ir jos įkainojimas, nustatytas šalių susitarimu.

379 straipsnis. Medžiagų ir įrengimų davimas organizacijoms pagal rangos sutartį

Socialistinės organizacijos turi teisę TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka bei jų nustatytose ribose pagal rangos sutartį duoti savo medžiagas ir įrengimus socialistinėms pramonės įmonėms produkcijai pagaminti.

Sutartyje, sudaromoje, remiantis šiuo straipsniu, konkrečiai imant, turi būti numatytos medžiagų sunaudojimo normos, jų likučių ir pagrindinių atliekų grąžinimo terminai, taip pat rangovo atsakomybė už šių pareigų neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą.

380 straipsnis. Rangovo pareiga saugoti jam patikėtą turtą

Rangovas privalo imtis visų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už bet kokį apsileidimą, dėl kurio tas turtas buvo prarastas arba sužalotas.

381 straipsnis. Atsitiktinio medžiagų žuvimo rizika

Atsitiktinio medžiagos žuvimo ar atsitiktinio jos sugedimo rizika tenka ją davusiai šaliai.

382 straipsnis. Aplinkybės, apie kurias rangovas privalo įspėti užsakovą

Rangovas privalo laiku įspėti užsakovą:

1) kad gauta iš užsakovo medžiaga netinkama ar blogos kokybės;

2) kad užsakovo nurodymų laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui;

3) kad yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui.

383 straipsnis. Pasekmės, kylančios, užsakovui neįvykdžius rangovo reikalavimų

Jeigu užsakovas, nepaisydamas rangovo savalaikio ir pagrįsto įspėjimo, atitinkamu terminu nepakeičia netinkamos ar blogakokybinės medžiagos tinkama, nepakeičia nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, tai rangovas turi teisę, o pagal sutartį tarp socialistinių organizacijų–privalo atsisakyti nuo sutarties ir išieškoti iš užsakovo savo turėtus nuostolius.

384 straipsnis. Užsakovo teisės darbo atlikimo melu

Jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, tai užsakovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, tai užsakovas turi teisę nustatyti rangovui atitinkamą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo,–atsisakyti nuo sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.

Esant svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, prieš darbą pabaigiant, atsisakyti nuo sutarties, kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas jam nuostolius, padarytus sutarties nutraukimu, įskaičius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo.

385 straipsnis. Užsakovo pareiga priimti rangovo atliktą darbą

Užsakovas privalo priimti rangovo pagal sutartį atliktą darbą, apžiūrėti jį ir, pastebėjęs jame nukrypimų nuo sutarties sąlygų ar kitokių trūkumų, pareikšti apie juos rangovui.

386 straipsnis. Atlyginimo rangovui sumokėjimas

Užsakovas privalo sumokėti už rangovo atliktą darbą, perdavus visą darbą, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis.

Pagal buitinio užsakymo sutartį atliekamų darbų kainą nustato atitinkama tvarka tvirtinamas kainoraštis. Užsakovas ją sumoka pagal tipinę sutartį (391 straipsnis) arba visą sutarties sudarymo metu, arba duodamas avansą sutarties sudarymo metu ir galutinai atsiskaitydamas tada, kai gauna rangovo atliktą darbą.

387 straipsnis.     Šalių tarpusavio atsiskaitymai, rangos dalykui žuvus arba nesant galimybės darbą pabaigti

Jeigu rangos dalykas, prieš perduodant jį užsakovui, atsitiktinai žūva arba ne dėl šalių kaltės pasidaro negalima darbą pabaigti, tai rangovas neturi teisės reikalauti atlyginimo už darbą.

Jeigu rangos dalykas žūva ar pasidaro negalima pabaigti darbą dėl užsakovo duotos medžiagos trūkumų ar dėl jo nurodymų apie darbo atlikimo būdą arba jeigu tai įvyko, užsakovui praleidus terminą priimti atliktą darbą, o rangovas laikėsi šio kodekso 382 ir 383 straipsniuose nustatytų taisyklių, tai rangovui paliekama teisė gauti atlyginimą už darbą.

388 straipsnis. Užsakovo teisės, rangovui pažeidus sutartį

Jeigu rangovas nukrypsta nuo sutarties sąlygų ir dėl to pablogėja darbas arba jeigu rangovas padaro darbe kitokių trūkumų, užsakovas turi teisę, savo pasirinkimu, reikalauti: neatlygintinai ištaisyti nurodytuosius trūkumus per atitinkamą laiką, arba atlyginti būtinas išlaidas, užsakovo turėtas, ištaisant darbo trūkumus savo priemonėmis, jeigu tokią užsakovo teisę numato sutartis, arba atitinkamai sumažinti atlyginimą už darbą.

Esant darbe esminių nukrypimų nuo sutarties sąlygų ar kitokių esminių trūkumų, užsakovas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.

Jeigu esminiai nukrypimai nuo sutarties sąlygų ar kitokie esminiai trūkumai pastebėti daikte, pagamintame iš užsakovo medžiagos pagal buitinio užsakymo sutartį, užsakovas turi teisę, savo pasirinkimu, reikalauti arba pagaminti kitą daiktą iš tokios pat rūšies ir kokybės medžiagos, arba nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.

389 straipsnis. Senatis ieškiniuose dėl rangovo atsakomybės

Ieškinį dėl nukrypimų nuo sutarties sąlygų, kurie pablogino darbą, ar dėl kitokių darbo trūkumų užsakovas gali pareikšti per šešis mėnesius nuo darbo priėmimo dienos, o dėl pastatų ir įrenginių, jeigu viena iš šalių yra pilietis,–per vienerius metus.

Jeigu rangos sutartyje numatytas garantinis terminas ir apie darbo trūkumus pareikšta garantinio termino ribose, tai ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos, o santykiuose tarp socialistinių organizacijų–nuo tos dienos, kurią pastebėti trūkumai darbe.

390 straipsnis. Užsakovo neatvykimo pasiimti pagaminto daikto pasekmės

Jeigu užsakovas neatvyksta pasiimti daikto, pagaminto pagal buitinio užsakymo sutartį, tai, praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią pagal sutartį daiktas turėjo būti perduotas užsakovui, rangovas, po to du kartus įspėjęs užsakovą, turi teisę nustatyta tvarka daiktą parduoti, o gautą sumą, atskaičius iš jos visus rangovui priklausančius mokėjimus, įnešti į notarinės kontoros depozitą užsakovo vardu.

391 straipsnis. Atskirų rūšių rangos sutarties taisyklės

Atskirų rūšių rangos sutarties tarp organizacijų taisykles, taip pat piliečių buitinių poreikių aptarnavimo rangos sutarčių (buitinio užsakymo) taisykles nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Atskiroms piliečių aptarnavimo rūšims Lietuvos TSR Ministrų Taryba tvirtina tipines buitinio užsakymo sutartis. Užsakovų teises apribojantys nukrypimai nuo tipinių sutarčių sąlygų negalioja[43].

Trisdešimt trečiasis skirsnis

KAPITALINĖS STATYBOS RANGA

392 straipsnis. Kapitalinės statybos rangos sutartis

Kapitalinės statybos rangos sutartimi organizacija-rangovas įsipareigoja savo jėgomis bei priemonėmis pastatyti ir perduoti organizacijai-užsakovui plane numatytą objektą sutinkamai su patvirtinta projektine-sąmatine dokumentacija ir nustatytu terminu, o užsakovas įsipareigoja suteikti rangovui statybinę aikštelę, perduoti jam patvirtintą projektinę-sąmatinę dokumentaciją, užtikrinti savalaikį statybos finansavimą, priimti užbaigtus statybos objektus ir už juos sumokėti.

Aprūpinti statybą technologiniais, energetiniais, elektrotechniniais ir gamykliniais įrengimais bei aparatūra privalo užsakovas, išskyrus specialiuose nutarimuose numatytus atvejus. Specialiais nutarimais užsakovas gali būti įpareigojamas aprūpinti statybą medžiagomis.

393 straipsnis. Generalinis rangovas ir subrangovas

Kapitalinės statybos rangos sutartį užsakovas sudaro su viena statybos organizacija, o TSRS Ministrų Tarybos numatytais atvejais ir tvarka–su dviem ir daugiau statybos organizacijų, kurios turi teisę kaip generalinis rangovas subrangos sutartimi atskirus darbų kompleksus pavesti atlikti specializuotoms organizacijoms (179 straipsnis) [44].

Sutartį įrengimų montavimo darbams atlikti užsakovas sudaro arba su generaliniu rangovu, arba su įrengimų tiekėju.

Generalinio rangovo sutikimu, sutartis montavimo ir kitokiems specialiems darbams atlikti užsakovas gali sudaryti su montavimo ar kitokiomis specializuotomis organizacijomis.

394 straipsnis. Užsakovo teisės

Užsakovas kontroliuoja ir techniniu atžvilgiu prižiūri, ar atliekamų darbų apimtis, kaina ir kokybė atitinka projektus ir sąmatas. Jis turi teisę bet kuriuo metu tikrinti statybos ir montavimo darbų eigą bei kokybę, taip pat naudojamų medžiagų kokybę, tačiau tik nesikišdamas į operatyviąją-ūkinę rangovo veiklą.

Darbų atlikimo ar naudojamų darbams medžiagų trūkumus, kilusius dėl rangovo (ar subrangovo) kaltės, turi pašalinti rangovas savo sąskaita.

395 straipsnis. Šalių atsakomybė už kapitalinės statybos rangos sutarties pažeidimą

Už neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą pareigų, kylančių iš kapitalinės statybos rangos sutarties, atsakingoji už tai šalis moka nustatytas netesybas (delspinigius), taip pat atlygina nuostolius, pasireiškusius tuo, kad antroji šalis turėjo išlaidų, neteko turto arba jos turtas buvo sužalotas, tačiau tik tą sumą, kurios nepadengia netesybos.

Netesybų (delspinigių) sumos, rangovo sumokėtos už terminų atskiriems darbams atlikti pažeidimą, rangovui grąžinamos, jeigu visi objekto darbai užbaigiami iki sutartyje nustatyto galutinio termino.

396 straipsnis. Kapitalinės statybos rangos sutarčių taisyklės

Kapitalinės statybos rangos sutartys sudaromos ir vykdomos pagal taisykles, tvirtinamas TSRS Ministrų Tarybos arba jos nustatoma tvarka. Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti ypatingas kapitalinės statybos kolūkiuose rangos sutarčių taisykles.

Trisdešimt ketvirtasis skirsnis

PAVEDIMAS

397 straipsnis. Pavedimo sutarties sąvoka

Pavedimo sutartimi įgaliotinis įsipareigoja atlikti įgaliotojo vardu ir sąskaita tam tikrus juridinius veiksmus.

Įgaliotojas privalo sumokėti įgaliotiniui atlyginimą, jeigu tokią pareigą numato sutartis ar įstatymas.

390 straipsnis. Pavedimo įvykdymas pagal įgaliotojo nurodymus

Įgaliotinis privalo atlikti pavestus jam veiksmus pagal įgaliotojo nurodymus.

Įgaliotinis turi teisę nukrypti nuo šių nurodymų, jeigu, atsižvelgiant į reikalo aplinkybes, tai būtina įgaliotojo interesais ir įgaliotinis negalėjo iš anksto atsiklausti įgaliotojo arba negavo laiku atsakymo į savo užklausimą. Šiuo atveju įgaliotinis privalo pranešti įgaliotojui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti.

399 straipsnis. Įgaliotinio pareiga asmeniškai įvykdyti pavedimą

Įgaliotinis privalo atlikti jam pavestus veiksmus pats. Jis turi teisę perįgalioti juos atlikti pilnutinai ar dalinai kitam asmeniui (pavaduotojui) tiktai šio kodekso 73 straipsnyje numatytais atvejais. Šiais atvejais įgaliotinis atsako tiktai už pavaduotojo pasirinkimą.

Įgaliotojas turi teisę nušalinti įgaliotinio parinktą pavaduotoją.

400 straipsnis. Įgaliotinio ataskaita

Įgaliotinis privalo:

1) įgaliotojo reikalavimu, pranešinėti jam visas žinias apie pavedimo vykdymo eigą;

2) įvykdęs pavedimą, tuojau pateikti įgaliotojui ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, jeigu to reikia pagal pavedimo pobūdį, taip pat grąžinti įgaliojimą;

3) tuojau perduoti įgaliotojui visa, ką gavo ryšium su pavedimo vykdymu.

401 straipsnis. Įgaliotojo pareigos

Įgaliotojas privalo tuojau priimti iš įgaliotinio visa, ką šis pagal sutartį įvykdė.

Įgaliotojas taip pat privalo, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje:

1) aprūpinti įgaliotinį priemonėmis, reikalingomis pavedimui įvykdyti;

2) atlyginti įgaliotiniui išlaidas, kurios buvo reikalingos pavedimui įvykdyti;

3) pavedimą įvykdžius, sumokėti įgaliotiniui atlyginimą, jeigu šis priklauso (397 straipsnis).

402 straipsnis. Sutarties pasibaigimas

Pavedimo sutartis pasibaigia, be bendrųjų prievolėms pasibaigti pagrindų, taip pat šiais atvejais:

1) įgaliotojui panaikinus pavedimą;

2) įgaliotiniui atsisakius nuo pavedimo;

3) mirus dalyvaujančiam sutartyje piliečiui, pripažinus jį neveiksniu, ribotai veiksniu ar nežinia kur esančiu;

4) likvidavus dalyvaujantį sutartyje juridinį asmenį.

Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti pavedimą, o įgaliotinis–bet kada nuo jo atsisakyti. Susitarimas atsisakyti nuo šių teisių negalioja.

Jeigu įgaliotinis atsisako nuo pavedimo tokiomis sąlygomis, kada įgaliotojas negali kitaip užtikrinti savo interesų, tai įgaliotinis privalo atlyginti nuostolius, padarytus atsisakymu nuo pavedimo.

403 straipsnis. Dalinai įvykdytos sutarties pasibaigimo pasekmės

Jeigu pavedimo sutartis pasibaigia, prieš įvykdant visą pavedimą, įgaliotojas privalo atlyginti įgaliotiniui šio turėtas, vykdant pavedimą, išlaidas, o kada įgaliotiniui priklausė atlyginimas,–taip pat sumokėti jam atlyginimą, proporcingą jo įvykdytai pavedimo daliai. Ši taisyklė netaikoma pavedimo vykdymui po to, kai įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie pavedimo pasibaigimą.

404 straipsnis. Įgaliotinio įpėdinių pareigos

Įgaliotiniui mirus, jo įpėdiniai privalo pranešti įgaliotojui apie pavedimo sutarties pasibaigimą ir imtis priemonių, reikalingų pas juos esančiam įgaliotojo turtui apsaugoti.

Tokios pat pareigos tenka įgaliotinio globėjui, kai įgaliotinis pripažįstamas neveiksniu, įgaliotinio rūpintojui, kai įgaliotinis pripažįstamas ribotai veiksniu, ir įgaliotinio turto globėjui, kai įgaliotinis pripažįstamas nežinia kur esančiu, taip pat juridinio asmens likvidatoriui, kai likviduojamas juridinis asmuo, kuris buvo pavedimo sutartyje įgaliotiniu.

405 straipsnis. Įgaliotojo įpėdinių pareigos

Įgaliotojui mirus, jo įpėdiniai privalo tuojau pranešti įgaliotiniui apie pavedimo sutarties pasibaigimą.

Tokios pat pareigos tenka įgaliotojo globėjui, kai įgaliotojas pripažįstamas neveiksniu, įgaliotojo rūpintojui, kai įgaliotojas pripažįstamas ribotai veiksniu, ir įgaliotojo turto globėjui, kai įgaliotojas pripažįstamas nežinia kur esančiu, taip pat juridinio asmens likvidatoriui, kai likviduojamas juridinis asmuo, kuris buvo pavedimo sutartyje įgaliotoju.

Trisdešimt penktasis skirsnis

KOMISAS

I. Bendrieji nuostatai

406 straipsnis. Komiso sutarties sąvoka

Komiso sutartimi komisionierius įsipareigoja komitento pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu komitento sąskaita.

407 straipsnis. Sutarties forma

Komiso sutartis turi būti sudaryta rašytine forma

408 straipsnis. Komisionieriaus teisės ir pareigos pagal sandorius su trečiuoju asmeniu

Pagal sandorį, komisionieriaus sudaromą su trečiuoju asmeniu, teisės ir pareigos atsiranda komisionieriui, nors komitentas ir būtų nurodytas sandoryje arba sueitų su trečiuoju asmeniu į tiesioginius santykius, vykdant šį sandorį.

409 straipsnis. Komitento nuosavybės teisė

Turtas, kurį komisionierius gauna iš komitento arba įgyja komitento sąskaita, yra komitento nuosavybė.

410 straipsnis. Komisinio pavedimo įvykdymas

Prisiimtą pavedimą komisionierius privalo įvykdyti naudingiausiomis komitentui sąlygomis.

Jeigu komisionierius sudaro sandorį naudingesnėmis sąlygomis, negu buvo nurodęs komitentas, tai visa nauda tenka komitentui.

411 straipsnis. Nukrypimas nuo komitento nurodymų

Komisionierius turi teisę nukrypti nuo komitento nurodymų šio kodekso 398 straipsnyje numatytais atvejais.

Komisionierius, pardavęs turtą mažesne kaina, negu jam buvo nurodęs komitentas, privalo atlyginti komitentui skirtumą, jeigu neįrodo, kad nebuvo galimumo parduoti turtą komitento nurodyta kaina ir kad, parduodant turtą mažesne kaina, apsisaugota nuo dar didesnių nuostolių.

Jeigu komisionierius nuperka turtą didesne kaina, negu jam buvo nurodęs komitentas, tai komitentas, nenorėdamas tokio pirkimo priimti, privalo pareikšti apie tai komisionieriui tuojau, kai tik gauna pranešimą apie sandorio su trečiuoju asmeniu sudarymą. Priešingu atveju laikoma, kad pirkimą komitentas priėmė. Jeigu komisionierius praneša, kad jis kainos skirtumą prisiima savo sąskaiton, tai komitentas neturi teisės atsisakyti nuo jo sąskaita sudaryto sandorio.

412 straipsnis. Komisionieriaus įvykdymas sandorio, sudaryto su trečiuoju asmeniu

Komisionierius turi įvykdyti visas pareigas ir įgyvendinti visas teises, kylančias iš jo sudaryto su trečiuoju asmeniu sandorio.

Komisionierius neatsako komitentui už tai, kad trečiasis asmuo įvykdys sandorį, išskyrus tuos atvejus, kada jis prisiima laiduoti už tai, kad trečiasis asmuo įvykdys tą sandorį (delkredere).

Jeigu trečiasis asmuo pažeidžia komisionieriaus sudarytą su juo sandorį, komisionierius privalo tuojau pranešti apie tai komitentui, surinkti ir užtikrinti reikiamus įrodymus.

Komitentas, gavęs pranešimą apie tai, kad trečiasis asmuo pažeidė komisionieriaus sudarytą su juo sandorį, turi teisę pareikalauti perduoti jam komisionieriaus reikalavimus į tą asmenį, kylančius iš nurodytojo sandorio.

413 straipsnis.     Komisionieriaus atsakomybė už komitento turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą

Komisionierius atsako komitentui už esančio pas jį komitento turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jeigu neįrodo, kad tai įvyko ne dėl jo kaltės.

Jeigu komisionieriui priimant turtą, kurį prisiunčia komitentas arba kurį komisionierius gauna komitentui, šiame turte yra sužalojimų ar trūkumų, kuriuos galima pastebėti, išoriškai apžiūrint, taip pat jeigu kas nors padaro žalos komitento turtui, esančiam pas komisionierių, tai komisionierius privalo imtis priemonių komitento teisėms apsaugoti, surinkti reikiamus įrodymus ir apie visa tai tuojau pranešti komitentui.

Komisionierius, neapdraudusysis esančio pas jį komitento turto, už tai atsako tik tais atvejais, kada komitentas jam liepė tą turtą apdrausti arba apdrausti jį privaloma pagal įstatymą.

414 straipsnis. Komisionieriaus ataskaita

Įvykdęs pavedimą, komisionierius privalo pateikti komitentui ataskaitą ir perduoti jam visa, ką gavo pagal įvykdytą pavedimą, taip pat, komitento reikalavimu, perduoti jam visas teises trečiojo asmens atžvilgiu, kylančias iš komisionieriaus sudaryto su tuo trečiuoju asmeniu sandorio.

Jeigu komitentas turi ataskaitai prieštaravimų, jis privalo pranešti apie tai komisionieriui per tris mėnesius nuo ataskaitos gavimo dienos. Priešingu atveju, jeigu nėra kitokio susitarimo, ataskaita laikoma priimta.

415 straipsnis. Komitento pareiga priimti pavedimo įvykdymą

Komitentas privalo:

1) priimti iš komisionieriaus visa, kas įvykdyta pagal pavedimą;

2) apžiūrėti turtą, kurį jam įgijo komisionierius, ir tuojau pranešti šiam apie pastebėtus to turto trūkumus;

3) atleisti komisionierių nuo įsipareigojimų, kuriuos šis, vykdydamas pavedimą, prisiėmė trečiojo asmens atžvilgiu.

416 straipsnis. Komisinis atlyginimas

Įvykdęs pavedimą, komisionierius turi teisę gauti iš komitento atlyginimą. Jeigu komisionierius prisiėmė laiduoti už tai, kad trečiasis asmuo įvykdys sandorį (412 straipsnis), tai už šį laidavimą komisionierius gauna iš komitento atskirą atlyginimą.

Komisinio atlyginimo, taip pat atlyginimo už delkredere dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu ko kita nenustato įstatymas.