DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO

Visose komiso sutartyse, išskyrus komiso sutartis užsienio prekyboje, draudžiama nustatyti komisinį atlyginimą skirtumu ar dalimi skirtumo tarp komitento nurodytos kainos ir tos naudingesnės kainos, kuria komisionierius sudaro sandorį.

Jeigu komiso sutarties šalys yra piliečiai, komisionierius neturi teisės gauti atlyginimą.

417 straipsnis. Pavedimo vykdymo išlaidų atlyginimas

Komitentas privalo greta komisinio atlyginimo, o atitinkamais atvejais–ir atlyginimo už delkredere, atlyginti komisionieriui šio turėtas būtinas pavedimo vykdymo išlaidas.

Komisionierius neturi teisės reikalauti atlyginti esančio pas jį komitento turto pasaugos išlaidas, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta ko kita.

418 straipsnis. Komisionieriaus teisė išskaityti jam priklausančias sumas

Komisionierius turi teisę išskaityti jam pagal komiso sutartį priklausančias sumas iš visų sumų, kurias jis gauna komitento sąskaita.

419 straipsnis.     Komisionieriaus pareiga vykdyti pavedimą, komitentui mirus arba juridiniam asmeniui-komitentui pasibaigus

Komitentui mirus, pripažinus jį neveiksniu, ribotai veiksniu, nežinia kur esančiu, taip pat pasibaigus juridiniam asmeniui, esančiam komitentu, komisionierius privalo toliau vykdyti jam duotą pavedimą, iki gaus iš komitento teisiu, perėmėjų ar atitinkamai iš komitento atstovų reikiamus nurodymus.

420 straipsnis. Komisionieriaus atsisakymas įvykdyti pavedimą

Jeigu ko kita nenumato sutartis, komisionierius neturi teisės atsisakyti įvykdyti prisiimtą pavedimą, išskyrus tuos atvejus, kada atsisakoma dėl to, kad pavedimo negalima įvykdyti arba kad komitentas pažeidė komiso sutartį.

Tais atvejais, kada komisionierius turi teisę atsisakyti nuo pavedimo, jis apie savo atsisakymą privalo raštu pranešti komitentui. Komiso sutartis lieka galioti dvi savaites nuo tos dienos, kurią komitentas gauna komisionieriaus pranešimą apie atsisakymą įvykdyti pavedimą.

Jeigu komisionierius atsisako įvykdyti prisiimtą pavedimą dėl to, kad komitentas pažeidė komiso sutartį, jis turi teisę gauti tiek turėtų išlaidų atlyginimą, tiek ir komisinį atlyginimą.

421 straipsnis.     Komitento patvarkymas dėl turto, komisionieriui atsisakius įvykdyti pavedimą ar komitentui panaikinus pavedimą

Komitentas, gavęs pranešimą apie komisionieriaus atsisakymą įvykdyti pavedimą, privalo per vieną mėnesį nuo atsisakymo gavimo dienos duoti patvarkymą dėl esančio pas komisionierių savo turto. Tą pat komitentas privalo padaryti ir tuo atveju, kada jis panaikina savo duotą komisionieriui pavedimą (422 straipsnis).

Jeigu komitentas per nurodytą terminą neduoda patvarkymo dėl esančio pas komisionierių turto, komisionierius turi teisę perduoti šį turtą saugoti komitento sąskaita arba, turėdamas tikslą padengti savo reikalavimus į komitentą, parduoti tą turtą kiek galima naudingesne komitentui kaina.

422 straipsnis. Komitento panaikinimas pavedimo

Jeigu komitentas visiškai ar dalinai panaikina savo duotą komisionieriui pavedimą, prieš komisionieriui sudarant su trečiaisiais asmenimis atitinkamus sandorius, jis privalo sumokėti komisionieriui komisinį atlyginimą už komisionieriaus sudarytus iki pavedimo panaikinimo sandorius, taip pat atlyginti komisionieriui jo turėtas iki pavedimo panaikinimo išlaidas.

II. Žemės ūkio produktų pardavimo komiso pagrindais

ypatingos taisyklės

423 straipsnis. Žemės ūkio produktų pardavimo komiso sutarties sąvoka

Žemės ūkio produktų pardavimo komiso sutartimi kolūkis (komitentas) paveda vartotojų kooperacijos organizacijai (komisionieriui) parduoti žemės ūkio produktų atliekas, likusias, kolūkiui įvykdžius savo prievoles parduoti valstybei žemės ūkio produkciją.

424 straipsnis. Subkomiso sutartis

Vartotojų kooperacijos organizacija, priėmusi iš kolūkio komiso pagrindais parduoti žemės ūkio produktus, kai reikia juos realizuoti už jos veikimo rajono ribų, turi teisę sudaryti su kita vartotojų kooperacijos organizacija subkomiso sutartį.

425 straipsnis. Sutarties forma

Žemės ūkio produktų pardavimo komiso sutartis gali būti sudaroma tuo būdu, kad priėmusi produktus vartotojų kooperacijos organizacija išduoda komitentui važtaraštį. Sutartyje (važtaraštyje) nurodoma: produktų pavadinimas, jų priėmimo data, jų pateikėjas, jų kiekis ir kokybė, taip pat parduodamoji kaina, nustatoma šalių susitarimu, ir atsiskaitymo terminai.

426 straipsnis. Komisinis atlyginimas už žemės ūkio produktų pardavimą

Komisinis atlyginimas vartotojų kooperacijos organizacijai už žemės ūkio produktų pardavimą mokamas specialių taisyklių nustatoma tvarka.

427 straipsnis. Žemės ūkio produktų pristatymo į jų pardavimo vietą išlaidos

Pateikiamų parduoti komiso pagrindais žemės ūkio produktų pristatymo į sutartyje nurodytą jų pardavimo vietą išlaidas, taip pat apyvartinės taros grąžinimo išlaidas turi apmokėti komitentas, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.

428 straipsnis. Šalių tarpusavio atsiskaitymas

Vartotojų kooperacijos organizacija, priėmusi žemės ūkio produktus parduoti komiso pagrindais, duoda kolūkiui avansą TSR Sąjungos įstatymų nustatomose ribose.

Suma, gauta už parduotus žemės ūkio produktus, iš jos atskaičius duotą avansą, nustatytą komisinį atlyginimą ir išlaidas, komisionieriaus padarytas komitento sąskaita, turi būti išmokama kolūkiui sutartyje numatytais terminais.

Jeigu buvo sudaryta subkomiso sutartis (424 straipsnis), tai avansą duoda ir galutinai atsiskaito, pagal kolūkio norą, komisionierius arba subkomisionierius.

III. Komiso parduotuvių sudaromų komiso sutarčių ypatingos taisyklės

429 straipsnis. Komiso parduotuvių sudaromų komiso sutarčių objektai

Komiso parduotuvės sudaro su piliečiais komiso sutartis dėl pardavimo mažmeninės prekybos tvarka priimtų iš jų tiek naujų, tiek ir vartotų liaudies vartojimo ir namų apyvokos reikmenų, taip pat meno dirbinių, taikomosios dailės dirbinių, antikvarinių ir unikalių daiktų, išskyrus tuos daiktus, kuriuos komiso parduotuvėms priimti pardavimo tikslu draudžia specialios taisyklės (433 straipsnis).

Komiso parduotuvės gali sudarinėti komiso sutartis su lombardais, muitinėmis, finansų organais ir kitais valstybės organais neišpirktiems, konfiskuotiems ir bešeimininkiams daiktams parduoti.

430 straipsnis. Komiso parduotuvių parduodamų daiktų kaina

Komiso parduotuvės priimto daikto parduodamoji kaina nustatoma šalių susitarimu, bet neturi būti didesnė už atitinkamų prekių valstybines mažmenines kainas.

Antikvarinių bei unikalinių daiktų, taip pat meno kūrinių parduodamąją kainą nustato komiso parduotuvė pagal specialų įkainojimą.

Neparduoto per taisyklėse (433 straipsnis) nustatytą terminą daikto kaina gali būti sumažinama, susitarus su komitentu. Jeigu komitentas, pakviestas daikto perkainoti, neatvyksta, parduotuvė sumažina kainą pagal taisykles.

431 straipsnis. Komitento teisė panaikinti pavedimą

Komitentas turi teisę bet kada pareikalauti grąžinti savo duotą komiso parduotuvei parduoti ir dar neparduotą daiktą, atlygindamas pagal nustatytus tarifus daikto saugojimo išlaidas.

432 straipsnis. Pinigų už parduotus daiktus išmokėjimo komitentui terminas

Gautuosius už parduotus daiktus pinigus, atskaičiusi iš jų komiso parduotuvei priklausantį komisinį atlyginimą, komiso parduotuvė išmoka komitentui ne vėliau kaip per tris dienas po daikto pardavimo.

433 straipsnis. Daiktų priėmimo ir pardavimo komiso parduotuvėse tvarka

Tvarką, kuria komiso parduotuvės priima ir parduoda daiktus, nustato Lietuvos TSR prekybos ministerijos tvirtinamos taisyklės.

Trisdešimt šeštasis skirsnis

PASAUGA

434 straipsnis. Pasaugos sutarties sąvoka

Pasaugos sutartimi pasaugos davėjas perduoda saugotojui turtą pasaugoti, o saugotojas įsipareigoja pasaugoti priimtą turtą ir grąžinti jį išsaugotą.

Pasaugos sutartyje, sudaromoje tarp socialistinių organizacijų, saugotojas gali taip pat įsipareigoti priimti pasaugoti turtą, kurį jam ateityje perduos pasaugos davėjas.

Pasaugos sutartis yra neatlygintinė, jeigu ko kita nenustato įstatymas arba sutartis.

435 straipsnis. Sutarties forma

Pasaugos sutartis, kurioje viena ar abi šalys, yra piliečiai, jeigu perduodamo pasaugoti turto vertė didesnė kaip vienas šimtas rublių, turi būti sudaroma rašytine forma, išskyrus tuos atvejus, kada turtas perduodamas trumpam laikui pasaugoti į įstaigų, įmonių ir organizacijų rūbines, kurios duoda numerius ar žetonus arba ir neduoda jų, jeigu įstaigos, įmonės ar organizacijos lankytojai turi palikti savo daiktus pasaugoti.

Kilus ginčui dėl priimto pasaugoti turto ir saugotojo grąžinimo turto tapatybės, leidžiami liudytojų parodymai.

Turto perdavimas pasaugoti, esant nepaprastoms aplinkybėms (gaisras, potvynis ir t. t.), gali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais nepriklausomai nuo perduoto pasaugoti turto vertės.

436 straipsnis. Pasaugos terminas

Pasaugos sutartis gali būti sudaroma tam tikram terminui, terminui iki pareikalavimo ar nenurodant termino.

Pasaugos davėjas turi teisę bet kada pareikalauti iš saugotojo duoto pasaugoti turto.

Jeigu turtas duotas pasaugoti iki pareikalavimo arba nenurodant termino, tai saugotojas turi teisę bet kada atsisakyti nuo sutarties, bet privalo suteikti pasaugos davėjui pakankamą tomis aplinkybėmis terminą šiam turtui atsiimti.

437 straipsnis. Saugotojo pareigos

Saugotojas privalo imtis turtui saugoti visų priemonių, kurios numatytos sutartyje arba reikalingos turtui išsaugoti.

Saugotojas pagal neatlygintinę pasaugos sutartį, sudarytą tarp piliečių, privalo rūpintis perduotu jam pasaugoti turtu taip pat, kaip ir nuosavu turtu.

Saugotojas neturi teisės naudotis perduotu jam pasaugoti turtu, jeigu ko kita nenumato sutartis.

438 straipsnis. Atlyginimas už pasaugą ir išlaidų atlyginimas saugotojui

Pasaugos sutarčiai esant atlygintinei, saugotojui atlyginimo dydis nustatomas pagal atitinkama tvarka patvirtintas taksas bei tarifus, o jų nesant,–šalių susitarimu.

Pasaugai esant neatlygintinei, pasaugos davėjas privalo atlyginti saugotojui išlaidas, reikalingas turtui išsaugoti.

439 straipsnis. Saugotojo atsakomybė už turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą

Saugotojas-organizacija, kuriai pasauga yra vienas iš jos veiklos tikslų, numatytų jos įstatuose (nuostatuose), arba kuri saugo turtą ryšium su savo veikla, atleidžiama nuo atsakomybės už turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą tik tuo atveju, kada tai kilo tik dėl nenugalimos jėgos.

Jeigu, pasibaigus pasaugos terminui, numatytam sutartyje arba saugotojo nurodytam šio kodekso 436 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta tvarka, pasaugos davėjas turto neatsiima, tai saugotojas po to atsako už šio turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą, tiktai esant jo kaltei.

440 straipsnis. Saugotojo atsakomybės dydis

Jeigu įstatyme arba sutartyje nenumatyta saugotojo pareiga atlyginti nuostolius, kilusius dėl turto praradimo, trūkumo ar sužalojimo, saugotojas atsako:

1) už turto praradimą ir trūkumą–prarasto ar trūkstamo turto verte;

2) už turto sužalojimą–suma, kuria sumažėjo turto vertė.

Jeigu, perduodant į pasaugą, turtas buvo įkainotas ir tas įkainojimas buvo nurodytas sutartyje ar kitokiame saugotojo išduotame dokumente, tai saugotojas atsako įkainojimo suma. Tačiau jeigu įrodyta, kad tikroji prarasto, trūkstamo ar sužaloto turto vertė yra mažesnė už tą sumą, tai saugotojas atsako tikrosios turto vertės suma.

Jeigu dėl sužalojimo, už kurį saugotojas atsako, turto kokybė taip pasikeitė, kad jis nebegali būti naudojamas pagal tiesioginę savo paskirtį, tai pasaugos davėjas turi teisę nuo šio turto atsisakyti ir reikalauti iš saugotojo atlyginti turto vertę, kaip jo praradimo atveju.

441 straipsnis.     Atsakomybė už turto praradimą ar sužalojimą viešbučiuose, bendrabučiuose ir pan.

Viešbučiai, poilsio namai, sanatorijos, bendrabučiai ir panašios organizacijos atsako už piliečių turto, esančio jiems skirtose patalpose, praradimą ar sužalojimą, nors tas turtas, išskyrus pinigus ir brangenybes, nebuvo specialiai perduotas šioms organizacijoms pasaugoti.

442 straipsnis. Termino turtui atsiimti pažeidimo pasekmės

Pasaugos davėjas privalo atsiimti turtą sutartyje nustatytu terminu arba saugotojo pagal šio kodekso 436 straipsnio trečiąją dalį paskirtu terminu.

Jeigu pasaugos davėjas vengia turtą atsiimti, tai saugotojas-pilietis turi teise, teismine tvarka reikalauti, kad tas turtas būtų priverstinai parduotas Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso numatoma teismo sprendimams vykdyti tvarka. Jeigu saugotojas yra socialistinė organizacija, tai neatsiimtas turtas parduodamas jos įstatuose (nuostatuose) numatyta tvarka.

Sumos, gautos, pardavus turtą, išmokamos pasaugos davėjui, atskaičius saugotojui priklausančias sumas.

443 straipsnis. Saugotojui padarytų nuostolių atlyginimas

Pasaugos davėjas privalo atlyginti saugotojui nuostolius, padarytus duoto pasaugoti turto savybių, jeigu saugotojas, priimdamas turtą pasaugoti, apie šias savybes nežinojo ir neturėjo žinoti.

444 straipsnis. Pasaugos sutartis saugomų daiktų sumaišymo atvejais

Jeigu keli asmenys atiduoda sumišai pasaugoti daiktus, sutartyje apibrėžtus rūšiniais požymiais, tai atsiranda atidavusiųjų daiktus pasaugoti bendroji dalinė nuosavybė sutinkamai su jų atiduotų pasaugoti daiktų kiekiu.

Jeigu pagal susitarimą tokie daiktai pereina saugotojui nuosavybėn arba operatyviai tvarkyti, tai saugotojas privalo grąžinti pasaugos davėjui tokį pat arba šalių sutartą kiekį tos pat rūšies ir kokybės daiktų.

445 straipsnis. Pasaugos prievolė, atsirandanti pagal įstatymą

Taisyklės, nustatytos šio kodekso 434 straipsnyje, 436 straipsnio antrojoje dalyje, 437 ir 439-443 straipsniuose, atitinkamai taikomos ir tiems pasaugos santykiams, kurie atsiranda pagal įstatymą.

Trisdešimt septintasis skirsnis

PERVEŽIMAS

I. Bendrieji nuostatai

446 straipsnis. Krovinio pervežimo sutartis

Krovinio pervežimo sutartimi transporto organizacija (pervežėjas) įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jai krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas įsipareigoja už krovinio pervežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

447 straipsnis. Keleivio pervežimo sutartis

Keleivio pervežimo sutartimi pervežėjas įsipareigoja pervežti keleivį į paskirties punktą, o jeigu keleivis įdavė bagažą,–taip pat nugabenti bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti bagažą asmeniui; keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už pervežimą, o jeigu įduotas bagažas,–ir už bagažo pervežimą.

448 straipsnis. Krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo sąlygos

Krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo sąlygas ir šių pervežimų šalių atsakomybę sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindais nustato atskirų transporto rūšių įstatai (kodeksai) ir nustatyta tvarka leidžiamos taisyklės.

449 straipsnis. Krovinių pervežimo planas

Valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų krovinių pervežimo sutartis sudaroma, remiantis pervežimų planu, privalomu abiem šalims.

Sudaryti nenumatytų plane krovinių pervežimo sutartis leidžiama transporto įstatų (kodeksų) nustatyta tvarka.

450 straipsnis. Atsakomybė už krovinių pervežimų plano neįvykdymą

Pervežėjas ir siuntėjas atsako turtu už pervežimo priemonių nepateikimą, pervežimo krovinio nepateikimą ir už kitus iš pervežimų plano kylančių pareigų pažeidimus, taip pat už tokius pat pažeidimus šio kodekso 449 straipsnio antrojoje dalyje numatomais atvejais.

451 straipsnis.     Pervežėjo atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą

Pervežėjas atsako už priimto pervežti krovinio ir bagažo praradimą, trukumą ir sužalojimą, jeigu neįrodo, kad praradimas, trūkumas ar sužalojimas kilo ne dėl jo kaltės (231 ir 233 straipsniai).

Transporto įstatuose (kodeksuose) gali būti numatomi atvejai, kada pervežėjo kaltę dėl krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo turi įrodyti gavėjas arba siuntėjas.

452 straipsnis.     Krovinio ir bagažo nugabenimo terminas ir atsakomybė už nugabenimo termino praleidimą

Pervežėjas privalo nugabenti krovinį ar bagažą į paskirties punktą transporto įstatuose (kodeksuose) ar nustatyta tvarka leidžiamose taisyklėse nustatytu terminu. Jeigu nugabenimo terminas nurodyta tvarka nenustatytas, šalys turi teisę nustatyti šį terminą sutartyje.

Pervežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už praleidimą termino kroviniui ar bagažui nugabenti, jeigu terminas praleistas ne dėl jo kaltės.

453 straipsnis. Pretenzijos ir ieškiniai dėl pervežimų

Prieš pareiškiant pervežėjui ieškinį, kylantį iš pervežimo, būtina pareikšti jam pretenziją.

Pretenzijos gali būti pareiškiamos per šešis mėnesius, o pretenzijos dėl baudų ir premijų sumokėjimo–per 45 dienas. Pervežėjas privalo pareikštą pretenziją išnagrinėti ir pranešti pareiškėjui apie jos patenkinimą arba atmetimą per tris mėnesius, o kai pretenzija yra kilusi iš pervežimo, kurį vykdo įvairių transporto rūšių pervežėjai pagal vieną dokumentą,–per šešis mėnesius, ir kai pretenzija yra dėl baudos ar premijos sumokėjimo–per 45 dienas.

Jeigu pretenzija atmetama arba atsakymo negaunama per šiame straipsnyje nustatytą terminą, pareiškėjui duodami ieškiniui pareikšti du mėnesiai nuo tos dienos, kurią gautas atsakymas arba pasibaigė nustatytas atsakyti terminas.

Pervežėjas gali pareikšti siuntėjams, gavėjams arba keleiviams ieškinius, kylančius iš pervežimo, per šešių mėnesių terminą.

Ieškininės senaties terminus ir ieškinių pareiškimo tvarką ginčuose, susijusiuose su pervežimais užsieniniame susisiekime, nustato transporto įstatai (kodeksai) arba tarptautinės sutartys.

454 straipsnis. Pervežėjo atsakomybė už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą

Pervežėjo atsakomybė už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą nustatoma pagal šio kodekso keturiasdešimt antrojo skirsnio taisykles, jeigu įstatymas nenumato didesnės atsakomybės.

II. Krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo

automobilių transportu ypatingos taisyklės

455 straipsnis.     Šalių atsakomybė už krovinių pervežimų automobilių transportu plano neįvykdymą

Siuntėjas, nepateikusysis pervežtino automobilių transportu krovinio, turi sumokėti automobilių transporto organizacijai baudą už visą nepateiktą krovinio kiekį, kuris turėjo būti pateiktas pagal pervežimų planą arba vienkartinį užsakymą. Krovinys, kuris buvo siuntėjo pateiktas neatitinkančios pervežimo taisyklių būklės ir nebuvo siuntėjo reikiamai sutvarkytas tokiu terminu, kad būtų galima jį laiku išsiųsti, laikomas nepateiktu.

Automobilių transporto organizacija, nepateikusi siuntėjui transporto priemonių kiekio, pakankamo pervežti pervežimų plane ar priimtame vykdyti vienkartiniame užsakyme numatytam kroviniui, turi sumokėti siuntėjui baudą už visą paruošto išsiųsti krovinio kiekį, kuris pagal planą ar vienkartinį užsakymą turėjo būti išsiųstas, bet nebuvo išsiųstas. Pervežimo priemonių, netinkamų pervežti plane ar vienkartiniame užsakyme numatytam kroviniui, pateikimas prilyginamas transporto priemonių nepateikimui.

Automobilių transporto organizacija ir siuntėjas atleidžiami nuo atsakomybės už pervežimų plano neįvykdymą, jeigu tai įvyko:

1) dėl gaivalinio pobūdžio reiškinių (užpustymai, potvyniai, gaisrai ir pan.);

2) dėl įmonėje įvykusios avarijos, kuri nutraukė įmonės darbą ne mažiau kaip trims paroms;

3) dėl krovinių pervežimo tam tikrais keliais laikino nutraukimo ar apribojimo, nustatyto Lietuvos TSR automobilių transporto įstatuose numatyta tvarka.

Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatomų baudų dydį nustato Lietuvos TSR automobilių transporto įstatai.

456 straipsnis.     Užmokestis už krovinių, keleivių ir bagažo pervežimą automobilių transportu

Užmokesčio už krovinių, keleivių ir bagažo pervežimą automobilių transportu dydis, taip pat rinkliavų už automobilių transporto organizacijų atliekamus su pervežimu susijusius papildomus darbus ir operacijas dydis nustatomas pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintus tarifus.

457 straipsnis. Automobilių transportu pervežamų krovinių pakrovimas ir iškrovimas

Kroviniai pakraunami į automobilį siuntėjo jėgomis ir priemonėmis, o iškraunami gavėjo jėgomis ir priemonėmis, jeigu nenustatyta ko kita automobilių transporto organizacijos susitarimu su siuntėju arba atitinkamai su gavėju.

Kroviniams pakrauti ir iškrauti siuntėjo ir gavėjo priemonėmis terminai nustatomi Lietuvos TSR automobilių transporto įstatuose numatyta tvarka.

Už automobilių transporto priemonių prastovą, pakraunant ir iškraunant, virš nustatytų maksimalių laiko normų dėl siuntėjo ar gavėjo kaltės, taip pat už kitokias automobilių transporto priemonių prastovas dėl siuntėjo ar gavėjo kaltės siuntėjas ar gavėjas moka automobilių transporto organizacijai tarifais nustatyto dydžio baudą.

458 straipsnis.     Automobilių transporto organizacijos atsakomybės už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą dydis

Už žalą, padarytą, pervežant krovinį ar bagažą automobilių transportu, pervežėjas (automobilių transporto organizacija) atsako:

1) krovinį ar bagažą praradus arba esant jo trūkumui,–prarasto arba trūkstamo krovinio ar bagažo vertės dydžiu;

2) krovinį ar bagažą sužalojus,–sumos, kuria sumažėjo jo vertė, dydžiu;

3) praradus krovinį ar bagažą, įteiktą pervežti, pareiškiant jo vertę,–pareikštosios krovinio ar bagažo vertės dydžiu. Tačiau jeigu įrodyta, kad pareikštoji krovinio ar bagažo vertė yra mažesnė už tikrąją vertę, tai pervežėjas atsako tikrosios jo vertės dydžiu.

Jeigu dėl sužalojimo, už kurį automobilių transporto organizacija atsako (451 straipsnis), krovinio ar bagažo kokybė tiek pasikeitė, kad jo nebegalima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, krovinio ar bagažo gavėjas turi teisę nuo jo atsisakyti ir pareikalauti atlyginti už jo praradimą.

Jeigu krovinys ar bagažas, už kurio praradimą ar trūkumą automobilių transporto organizacija sumokėjo atitinkamą atlyginimą, paskiau surandamas, tai gavėjas (siuntėjas) turi teisę pareikalauti, kad tas krovinys ar bagažas būtų jam išduotas; tokiu atveju jis turi grąžinti atlyginimą, gautą už krovinio praradimą ar trūkumą.

459 straipsnis. Automobilių transporto organizacijų atsakomybė už termino praleidimą

Baudų, imamų iš automobilių transporto organizacijų už praleidimą termino kroviniui ar bagažui nugabenti, dydį nustato Lietuvos TSR automobilių transporto įstatai priklausomai nuo termino praleidimo trukmės.

Baudos už termino kroviniui ar bagažui nugabenti praleidimą sumokėjimas neatleidžia automobilių transporto organizacijos nuo atsakomybės už krovinio ar bagažo trūkumą arba sužalojimą, kilusį dėl to termino praleidimo.

460 straipsnis.     Pervežimo sutarties nutraukimas, keleivio reikalavimu, tarpmiestiniame automobilių susisiekime

Keleivis turi teisę atsisakyti nuo pervežimo sutarties tarpmiestiniame automobilių susisiekime ir, grąžinęs bilietą prieš autobuso (maršrutinio taksi) išvykimą, gauti sumokėtus už jį pinigus:

1) jeigu autobusas (taksi) daugiau kaip viena valanda vėluoja išvykti;

2) jeigu keleiviui suteikiama autobuse (taksi) žemesnės klasės vieta, negu ta, kuriai jam parduotas bilietas;

3) kitais atvejais, kuriuos nustato Lietuvos TSR automobilių transporto įstatai.

Jeigu važiavimas nutraukiamas dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, keleiviui grąžinamas užmokestis už pervežimą proporcingai likusiam pervežimo atstumui.

461 straipsnis. Kitos pervežimo automobilių transportu sąlygos

Kitas krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo automobilių transportu sąlygas ir tų pervežimų šalių atsakomybę nustato, sutinkamai su šiuo kodeksu, Lietuvos TSR automobilių transporto įstatai, tvirtinami Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, ir nustatyta tvarka leidžiamos taisyklės.

Trisdešimt aštuntasis skirsnis

VALSTYBINIS DRAUDIMAS

462 straipsnis. Draudimo rūšys

Valstybinis draudimas vykdomas privalomojo ir laisvojo draudimo forma.

463 straipsnis. Privalomasis draudimas

Privalomai draustinas įstatyme nurodomas turtas įstatymo nustatomomis sąlygomis.

Pagal privalomąjį draudimą draudimo organizacija, įvykus įstatymo numatomam atsitikimui (draudimo atsitikimui), atlygina draudėjui ar kitam asmeniui, kuriam priklauso apdraustasis turtas, jo turėtą žalą: turtui visiškai žuvus,–visa draudiminio užtikrinimo suma, o turtą dalinai sužalojus,–atitinkama draudiminio užtikrinimo dalimi. Draudėjas privalo mokėti nustatytas draudimo įmokas.

Privalomojo asmens draudimo rūšis nustato TSR Sąjungos įstatymai.

464 straipsnis. Laisvojo draudimo sutartis

Laisvojo draudimo sutartimi draudimo organizacija įsipareigoja, įvykus sutartyje nurodytam atsitikimui (draudimo atsitikimui):

pagal turto draudimą–atlyginti draudėjui ar kitam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, turėtą žalą (išmokėti draudimo atlyginimą) sutartyje sulygtos sumos (draudimo sumos) ribose, o kada turtas apdraustas ne visa verte,–atitinkamą žalos dalį, jeigu ko kita nenumato draudimo taisyklės;

pagal asmens draudimą–sumokėti draudėjui ar kitam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, sutartyje sulygtą draudimo sumą, neatsižvelgiant į sumas, priklausančias jam pagal valstybinį socialinį draudimą, socialinį aprūpinimą, ir į sumas, priklausančias žalos atlyginimo tvarka.

Draudėjas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytas draudimo įmokas.

465 straipsnis.     Draudėjo teisių atsakingo už padarytą žalą asmens atžvilgiu perėjimas draudimo organizacijai

Draudimo organizacijai, sumokėjusiai draudimo atlyginimą pagal turto draudimą, pereina tos sumos ribose reikalavimo teisė, kurią draudėjas (ar kitas asmuo, gavusis draudimo atlyginimą) turi atsakingo už padarytą žalą asmens atžvilgiu.

466 straipsnis. Draudimo taisyklės

Draudimo taisyklės tvirtinamos TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

Trisdešimt devintasis skirsnis

ATSISKAITYMO IR KREDITAVIMO SANTYKIAI

467 straipsnis. Atsiskaitymai tarp organizacijų

Pagal prievoles tarp valstybinių organizacijų, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei kitų visuomeninių organizacijų mokama, atsiskaitant, ne grynais pinigais per kredito įstaigas, kuriose šios organizacijos sutinkamai su įstatymu laiko savo lėšas. Atsiskaitymų tvarką ir formas nustato TSR Sąjungos įstatymai.

Atsiskaitymai grynais pinigais tarp valstybinių organizacijų, kolūkių ir kitokių kooperatinių bei kitų visuomeninių organizacijų leidžiami TSR Sąjungos įstatymų nustatomais atvejais ir jų nustatomose ribose.

468 straipsnis.     Disponavimas lėšomis, laikomomis organizacijų sąskaitose kredito įstaigose

Organizacijos disponuoja lėšomis, esančiomis jų sąskaitose kredito įstaigose, sutinkamai su tiksline tų lėšų paskirtimi.

Lėšos, reikalingos išmokėti darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms išmokoms, duodamos iš organizacijos sąskaitos nepriklausomai nuo to, ar yra kurių nors pretenzijų į sąskaitos savininką. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti TSRS Ministrų Taryba.

Be organizacijos sutikimo nurašyti lėšas, esančias jos sąskaitoje kredito įstaigoje, leidžiama tik TSR Sąjungos įstatymų numatytais atvejais.

Patenkinant pretenzijas, laikomasi eilės, kurią nustato TSR Sąjungos įstatymai.

469 straipsnis. Organizacijų kreditavimas

Valstybinės organizacijos, kolūkiai ir kitokios kooperatinės bei kitos visuomeninės organizacijos kredituojamos pagal patvirtintus planus, TSRS valstybiniam bankui ir kitiems TSRS bankams duodant joms tikslines terminuotas paskolas TSR Sąjungos įstatymų nustatyta tvarka.

Vienai organizacijai kredituoti kitą natūra ar pinigais, konkrečiai imant,–ir duoti avansus, leidžiama tiktai TSR Sąjungos įstatymų nustatytais atvejais.

Sąlygas ir tvarką, kuria vienas kolūkis kredituoja kitą, teikdamas gamybinę pagalbą, nustato Lietuvos TSR įstatymai.

470 straipsnis. Bankinės paskolos piliečiams

TSRS bankai piliečiams paskolas duoda TSR Sąjungos įstatymų nustatomais atvejais ir tvarka.

471 straipsnis. Piliečių indėliai kredito įstaigose

Piliečiai gali laikyti lėšas valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir kitose kredito įstaigose, disponuoti indėliais, gauti už indėlius pajamas procentų ar laimėjimų pavidalu, atlikinėti atsiskaitymus ne grynais pinigais sutinkamai su kredito įstaigų įstatais ir nustatyta tvarka išleistomis taisyklėmis.

Valstybė garantuoja indėlių slaptumą, jų saugumą ir išmokėjimą pirmu indėlininko pareikalavimu.

Tvarką, kuria disponuojama indėliais, įdėtais į valstybines darbo taupomąsias kasas ir kitas kredito įstaigas, nustato jų įstatai ir šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos taisyklės.

Į piliečių indėlius valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir TSRS valstybiniame banke išieškojimas gali būti nukreipiamas, remiantis teismo nuosprendžiu ar sprendimu, kuriuo patenkintas civilinis ieškinys, kylantis iš baudžiamosios bylos, arba teismo sprendimu pagal ieškinį dėl alimentų išieškojimo (nesant uždarbio ar kitokio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą) ar dėl pasidalijimo indėlio, kuris yra jungtinis sutuoktinių turtas. Piliečių indėliai tose kredito įstaigose gali būti konfiskuojami, remiantis įsiteisėjusiu nuosprendžiu arba pagal įstatymą priimtu nutarimu konfiskuoti turtą.

Keturiasdešimtasis skirsnis

JUNGTINE VEIKLA

472 straipsnis. Jungtinės veiklos sutarties sąvoka

Jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja bendrai veikti bendram ūkiniam tikslui pasiekti, kaip antai: pastatyti ir eksploatuoti tarpkolūkinę arba valstybinę-kolūkinę įmonę ar įstaigą, neperduodamą operatyviai tvarkyti organizacijai, kuri yra juridinis asmuo, pastatyti vandens ūkio įrenginius ir įtaisus, nutiesti kelius, pastatyti sporto įrenginius, mokyklas, gimdymo namus, gyvenamuosius namus ir pan.

Piliečiai gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį tiktai asmeniniams buitiniams savo poreikiams tenkinti.

Jungtinės veiklos sutartys tarp piliečių ir socialistinių organizacijų neleidžiamos.

473 straipsnis. Sutarties dalyvių bendrų reikalų tvarkymas

Jungtinės veiklos sutarties dalyvių bendri reikalai tvarkomi bendru jų susitarimu.

Jeigu jungtinės veiklos sutarties dalyviai tarpusavio susitarimu vadovauti jungtinei jų veiklai paveda vienam iš sutarties dalyvių, tai šis dalyvis įpareigojamas taip pat ir tvarkyti bendrus sutarties dalyvių reikalus.

Asmuo, kuriam pavesta tvarkyti bendrus jungtinės veiklos sutarties dalyvių reikalus, veikia pagal kitų sutarties dalyvių duotą įgaliojimą.

474 straipsnis. Bendras sutarties dalyvių turtas

Pasiekti tikslui, nurodytam šio kodekso 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs.

Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė.

Jungtinės veiklos sutarties dalyvis neturi teisės disponuoti savo dalimi bendrame turte be kitų sutarties dalyvių sutikimo.

475 straipsnis. Sutarties dalyvių bendros išlaidos ir nuostoliai

Tvarką, kuria padengiamos išlaidos, numatytos jungtinės veiklos sutartyje, ir nuostoliai, atsiradę kaip jungtinės veiklos rezultatas, nustato jungtinės veiklos sutartis.

Jeigu sutartyje tokia tvarka nenumatyta, tai bendros išlaidos ir nuostoliai padengiami iš bendro sutarties dalyvių turto, o trūkstamos sumos išdėstomos sutarties dalyviams proporcingai jų įnašams į bendrą turtą.

476 straipsnis. Atskirų jungtinės veiklos rūšių taisyklės

Atskiras jungtinės veiklos rūšis reguliuoja sutinkamai su šiuo kodeksu Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimai.

Keturiasdešimt pirmasis skirsnis

KONKURSAS

477 straipsnis. Konkurso paskelbimas

Valstybinės, kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą (konkurso paskelbimas) įpareigoja šią organizaciją sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas pripažintas vertu atlyginimo pagal konkurso sąlygas.

Konkurso paskelbime turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo dydis, darbų pateikimo vieta, palyginamojo įvertinimo tvarka ir laikas; jame gali būti taip pat ir kitos konkurso sąlygos.

Konkursą gali paskelbti organizacijos, kurioms tą teisę suteikia jų įstatai (nuostatai) arba TSR Sąjungos įstatymai ar Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimas.

478 straipsnis. Konkurso sąlygų pakeitimas

Pakeisti konkurso sąlygas leidžiama tiktai nustatyto darbams pateikti termino pirmosios pusės ribose.

Apie konkurso sąlygų pakeitimą turi būti pranešama konkurso dalyviams ta pačia tvarka, kuria buvo paskelbtas konkursas.

479 straipsnis. Nutarimas mokėti atlyginimą

Nutarimas mokėti atlyginimą (premijas) turi būti priimamas ir pranešamas konkurso dalyviams konkurso paskelbime nustatytu terminu bei tvarka.

480 straipsnis.     Naudojimasis konkurso premijuotais mokslo, literatūros, meno ir architektūros kūriniais

Jeigu konkursas paskelbtas mokslo, literatūros, meno ar architektūros kūriniui sukurti, tai konkursą paskelbusi organizacija įgyja teisę naudotis premijuotais kūriniais konkurso paskelbime numatytu būdu. Tų kūrinių autoriams paliekama teisė gauti atlyginimą už naudojimąsi kūriniu (519 straipsnis), jeigu ko kita nenustatyta konkurso paskelbime.

481 straipsnis. Pateiktų darbų grąžinimas konkurso dalyviams

Paskelbusioji konkursą organizacija privalo grąžinti konkurso dalyviams darbus, už kuriuos neskirtas atlyginimas (premija), jeigu ko kita nenumatyta konkurso paskelbime.

482 straipsnis.     Konkurso dalyviams nuostolių atlyginimas, organizacijai nesilaikius konkurso taisyklių

Jeigu paskelbusioji konkursą organizacija nesilaiko paskelbtos darbų palyginamojo įvertinimo tvarkos ar termino, tai laiku pateikto ir atitinkančio kitus konkurso reikalavimus darbo autorius įgyja teisę gauti padarytų jam nuostolių atlyginimą. Nuostolių dydį, esant ginčui, nustato teismas, vadovaudamasis autoriaus įdėto darbo kokybe bei kiekiu ir jo sunaudotų medžiagų kaina pagal nustatytas normas bei įkainius.

Keturiasdešimt antrasis skirsnis

PRIEVOLĖS, ATSIRANDANČIOS DĖL ŽALOS PADARYMO

483 straipsnis. Bendrieji atsakomybės už žalos padarymą pagrindai

Žalą, padarytą piliečio asmenybei ar turtui, taip pat žalą, padarytą organizacijai, turi pilnutinai atlyginti ją padariusysis asmuo.

Padariusysis žalą asmuo atleidžiamas nuo jos atlyginimo, jeigu įrodo, kad žala padaryta ne dėl jo kaltės.

Žala, padaryta teisėtais veiksmais, turi būti atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais.

484straipsnis. Organizacijos atsakomybė už žalą, padarytą dėl jos darbuotojų kaltės

Organizacija privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jos darbuotojų kaltės, jiems einant savo darbines (tarnybines) pareigas.

485 straipsnis.     Atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais valstybinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat pareigūnų veiksmais administracinio valdymo srityje

Žala, padaryta piliečiui neteisėtais valstybinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat pareigūnų, jiems einant tarnybines pareigas, veiksmais administracinio valdymo srityje, atlyginama bendrais pagrindais (šio kodekso 483 ir 484 straipsniai), jeigu įstatymas nenumato ko kita. Už žalą, tokiais veiksmais padarytą organizacijoms, atsakomybė atsiranda įstatymo nustatyta tvarka[45].

486 straipsnis.     Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimas

Žalą, piliečiui padarytą dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto administracinės nuobaudos–suėmimo arba pataisos darbų–paskyrimo, valstybė atlygina visa apimtimi, nepriklausomai nuo kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros organų pareigūnų ir teismo kaltės, įstatymo nustatyta tvarka 1.

487 straipsnis. Žala, padaryta būtinosios ginties būklėje

Neprivalo būti atlyginama žala, padaryta būtinosios ginties sąlygomis užpuolusiajam, jeigu šiuo atveju nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

488 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą būtinojo reikalingumo būklėje

Žalą, padarytą būtinojo reikalingumo būklėje, turi atlyginti asmuo, kurio interesais atlikti padariusieji žalą veiksmai. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kuriomis buvo padaryta toji žala, gali šį asmenį visiškai ar dalinai atleisti nuo žalos atlyginimo.

489 straipsnis.     Atsakomybė už žalą, padarytą nepilnamečių iki penkiolikos metų amžiaus

Už žalą, padarytą nepilnamečio iki penkiolikos metų amžiaus, atsako jo tėvai, įtėviai ar globėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Jeigu nepilnametis iki penkiolikos metų amžiaus padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigos priežiūroje, už tą žalą atsako šios organizacijos, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

490 straipsnis.     Atsakomybė už žalą, padarytą nepilnamečio nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus

Nepilnametis nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais (483, 493 straipsniai).

Tais atvejais, kai nepilnametis nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi turto ar uždarbio, pakankamo atlyginti jo padarytai žalai, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai, įtėviai ar rūpintojas (192 straipsnis), jeigu jie neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Šita jų pareiga pasibaigia, kai padariusysis žalą asmuo pasiekia pilnametystę, taip pat kai jis, prieš pasiekdamas pilnametystę, įgyja turtą arba uždarbį, pakankamą žalai atlyginti.

491 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą pripažinto neveiksniu piliečio

Už žalą, padarytą pripažinto neveiksniu piliečio, atsako jo globėjas arba organizacija, privalanti ji prižiūrėti, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

492 straipsnis.     Atsakomybė už žalą, padarytą piliečio, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės

Veiksnus pilietis, padariusysis žalą tokioje būsenoje, kada jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, neatsako už savo padarytą žalą. Tačiau jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu pats sudarė sau tokią būseną, vartodamas alkoholinius gėrimus ar narkotikus arba kitokiu būdu.

493 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio

Organizacijos ir piliečiai, kurių veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims (transporto organizacijos, pramonės įmonės, statybos, automobilių valdytojai ir pan.), privalo atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios.

494 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą kelių asmenų bendrai

Asmenys, bendrai padarę žalą, atsako nukentėjusiajam solidariai.

495 straipsnis. Regreso į padariusį žalą asmenį teisė

Asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek išmokėjo atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio.

Tėvai, įtėviai, globėjas ar rūpintojas, taip pat šio kodekso 489 ir 491 straipsniuose nurodytos organizacijos, atlyginę žalą, padarytą nepilnamečio ar pripažinto neveiksniu piliečio, neturi regreso teisės į šį pilietį.

496 straipsnis. Žalos atlyginimo būdas ir dydis

Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, arbitražas ar trečiųjų teismas, sutinkamai su bylos aplinkybėmis, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba pilnutinai atlyginti padarytus nuostolius (227 straipsnis).

497 straipsnis.     Atsižvelgimas į nukentėjusiojo kaltę ir padariusio žalą asmens turtinę padėtį

Jeigu paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei,–ir priklausomai nuo jo kaltės laipsnio) atlyginimas, jeigu TSRS įstatymas nenumato ko kita, turi būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmetamas [46].

Teismas gali sumažinti piliečio padarytos žalos atlyginimą priklausomai nuo turtinės jo padėties.

498 straipsnis. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju

Jeigu pilietis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai organizacija ar pilietis, atsakingi už žalą, privalo atlyginti nukentėjusiajam uždarbį, kurio jis nustojo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, taip pat išlaidas, turėtas dėl sveikatos sužalojimo (pagerintas maitinimasis, protezavimas, slaugymas, jei slaugė pašaliniai asmenys, ir pan.).

Jeigu piliečio sveikatai žala padaryta dėl tyčinio nusikalstamo veiksmo (išskyrus atvejus, kai žala padaryta viršijus būtinosios ginties ribas arba staiga didžiai susijaudinus dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų), nuteistas už šį veiksmą asmuo privalo atlyginti valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo stacionariniam gydymui[47].

499 straipsnis.     Atsakomybė už piliečio sveikatos sužalojimą ir gyvybės atėmimą tais atvejais, kai padariusysis žalą privalo mokėti už tą pilietį draudimo įnašus

Jeigu darbuotojas ryšium su savo darbinių (tarnybinių) pareigų ėjimu suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata dėl organizacijos arba piliečio, privalančių mokėti už jį valstybinio socialinio draudimo įnašus, kaltės, ši organizacija arba pilietis turi atlyginti nukentėjusiajam žalą tik tiek, kiek ji viršija jo gaunamos pašalpos arba po jo sveikatos sužalojimo paskirtos jam ir faktiškai jo gaunamos pensijos sumą. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti TSR Sąjungos įstatymai.

Nukentėjusiojo mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šiems asmenims žala atlyginama tokio dydžio, kokia buvo nukentėjusiojo asmens uždarbio dalis, kurią jie gaudavo ar turėjo teisę gauti savo išlaikymui, nukentėjusiajam esant gyvam.

Žala atlyginama:

nepilnamečiams–iki jiems sueis šešiolika metų, o besimokantiems–aštuoniolika metų;

moterims, vyresnėms kaip penkiasdešimt penkerių metų, ir vyrams, vyresniems kaip šešiasdešimt metų,–iki gyvos galvos;

invalidams–invalidumo laikui;

mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), nepriklausomai nuo jo amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus, vaikaičius, brolius ar seseris, kuriems nėra suėję aštuoneri metai amžiaus,–iki jiems sueis aštuoneri metai amžiaus.

500 straipsnis.     Atsakomybė už piliečio sveikatos sužalojimą ir gyvybės atėmimą tais atvejais, kai padariusysis žalą asmuo neprivalo mokėti draudimo įnašų

Jeigu pilietį, draustiną valstybinio socialinio draudimo būdu, suluošino ar kitaip sužalojo jo sveikatą organizacija arba pilietis, neprivalantys mokėti už nukentėjusįjį valstybinio socialinio draudimo įnašų, tai ši organizacija arba pilietis turi atlyginti nukentėjusiajam žalą pagal šio kodekso 483, 484 ir 493 straipsniuose nustatytas taisykles tik tiek, kiek ji viršija nukentėjusiojo gaunamos pašalpos arba po jo sveikatos sužalojimo paskirtos jam ir faktiškai jo gaunamos pensijos sumą.

Nukentėjusiojo mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, nurodyti šio kodekso 499 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos atlyginimo dydis tokiu atveju nustatomas pagal šio kodekso 499 straipsnio antrąją dalį, o žalos atlyginimo terminai–pagal to paties straipsnio trečiąją dalį to paties straipsnio trečiojoje dalyje nurodytiems terminams.

501 straipsnis. Atlyginimas žalos, susijusios su piliečio, kuriam nepaskirta pašalpa ar pensija, sveikatos sužalojimu

Jeigu piliečiui, draustinam valstybinio socialinio draudimo būdu, nepaskirta pašalpa ar pensija ryšium su jo suluošinimu ar kitokiu jo sveikatos sužalojimu, tai organizacija arba pilietis, atsakingi už padarytą žalą (483, 484 ir 493 straipsniai), privalo atlyginti visą jo turėtą žalą (498 straipsnis).

502 straipsnis. Regresiniai socialinio draudimo ir aprūpinimo organų reikalavimai

Organizacija arba pilietis, atsakingi už padarytą žalą, privalo pagal regresinį valstybinio socialinio draudimo arba socialinio aprūpinimo organo reikalavimą atlyginti pašalpų arba pensijų sumas, kurios išmokėtos asmenims, nurodytiems šio kodekso 499 ir 500 straipsniuose. Tokį pat regresinį reikalavimą gali pareikšti kolūkis, teikiantis pensijinį aprūpinimą šio kodekso 503 straipsnyje nurodytiems piliečiams.

Tais atvejais, kai žalos atlyginimas sumažinamas (497 straipsnis), atitinkamai sumažinamas ir atlyginimas pagal regresinį reikalavimą.

503 straipsnis.     Atsakomybė už socialinio draudimo būdu nedraustino piliečio sveikatos sužalojimą ir gyvybės atėmimą

Tais atvejais, kada suluošintas nedraustinas valstybinio socialinio draudimo būdu pilietis arba padaryta jo sveikatai kitokia žala, atsakingi už padarytą žalą organizacija ar pilietis privalo atlyginti nukentėjusiajam išlaidas, susijusias su jo sveikatos atstatymu, taip pat žalą, atsiradusią dėl to, kad jis neteko darbingumo ar tas darbingumas sumažėjo. Žalos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamos darbininkų arba tarnautojų kategorijos uždarbio dydį, jeigu ko kita nenumato įstatymas.

Jeigu suluošintas kolūkietis arba padaryta jo sveikatai kitokia žala, tai atsakingieji už padarytą žalą organizacija arba pilietis privalo atlyginti nukentėjusiajam išlaidas, susijusias su jo sveikatos atstatymu, taip pat žalą, atsiradusią dėl to, kad nukentėjusysis neteko pajamų iš dalyvavimo visuomeniniame kolūkio ūkyje, arba šių pajamų dalį, kuria jos viršija sumą, nukentėjusiojo gaunamą kolūkiečiams nustatyta pensijinio aprūpinimo tvarka.

Nukentėjusiojo mirties atveju teisę į atlyginimą žalos, apskaičiuojamos aukščiau nurodyta tvarka, turi piliečiai, nurodyti šio kodekso 499 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal šio kodekso 499 straipsnio antrąją dalį, o žalos atlyginimo terminai–pagal to paties straipsnio trečiąją dalį.

504 straipsnis.     Žalos atlyginimas, sužalojus sveikatą piliečiui, kuriam nėra suėję penkiolikos metų amžiaus

Jeigu suluošintas pilietis, nepasiekusysis penkiolikos metų amžiaus ir neturintis uždarbio, arba padaryta jo sveikatai kitokia žala, tai atsakingieji už žalą organizacija ar pilietis privalo atlyginti išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo sveikatos sužalojimu.

Nukentėjusiajam suėjus penkiolikai metų amžiaus, atsakingi už žalą organizacija ar pilietis privalo atlyginti jam taip pat žalą, susijusią su jo darbingumo netekimu ar sumažėjimu, pagal nekvalifikuoto darbininko vidutinio uždarbio toje vietovėje dydį.

Jeigu pilietis, kuriam nėra suėję penkiolikos metų amžiaus, jo sveikatos sužalojimo momentu turėjo uždarbį, tai žala jam turi būti atlyginama pagal to uždarbio dydį, bet ne mažesnį, kaip minimalus nekvalifikuoto darbininko uždarbis toje vietovėje.

Pradėjęs dirbti sutinkamai su savo įgyta kvalifikacija, nukentėjusysis turi teisę reikalauti padidinti žalos, susijusios su jo darbingumo sumažėjimu dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimą pagal jo kvalifikacijos darbuotojo darbo užmokesčio dydį.

505 straipsnis.     Atlyginimo dydžio pakeitimas, nukentėjusiojo reikalavimu, pasikeitus jo darbingumo būklei

Dalinai netekusis darbingumo nukentėjusysis turi teisę bet kada reikalauti iš organizacijos ar piliečio atsakingų už jo suluošinimą ar kitokį jo sveikatos sužalojimą, atitinkamai padidinti atlyginimą, jeigu jo darbingumas ryšium su sveikatos sužalojimu paskiau sumažėjo, lyginant su tuo darbingumu, kuris buvo jam likęs tuo metu, kai priteistas jam žalos atlyginimas, arba jeigu sumažinta pensija, jo gaunama valstybinio socialinio draudimo tvarka.

506 straipsnis.     Atlyginimo dydžio pakeitimas asmenų, iš kurių priteistas žalos atlyginimas, reikalavimu

Organizacija ar pilietis, iš kurių priteistas atlyginimas žalos, susijusios su nukentėjusiojo asmens darbingumo sumažėjimu dėl jo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, turi teisę bet kada reikalauti atitinkamai sumažinti priteistą atlyginimą, jeigu nukentėjusiojo darbingumas padidėjo, lyginant su tuo darbingumu, kuris buvo jam likęs tuo metu, kai priteistas jam žalos atlyginimas, arba jeigu padidinta pensija, jo gaunama valstybinio socialinio draudimo tvarka.

507 straipsnis. Žalos atlyginimo mokėjimas

Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala iškilo aikštėn vėliau,–nuo žalos iškilimo aikštėn dienos.

Jeigu asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, kreipiasi dėl žalos atlyginimo, praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos.

Žala, susijusi su nukentėjusiojo asmens darbingumo sumažėjimu, taip pat žala, susijusi su gyvybės atėmimu, atlyginama kasmėnesiniais mokėjimais.

508 straipsnis.     Žalos atlyginimas, pasibaigus įpareigotam atlyginti žalą juridiniam asmeniui

Reorganizavus juridinį asmenį, įpareigotą atlyginti žalą, susijusią su piliečio sveikatos sužalojimu ar jo gyvybės atėmimu, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami juridinio asmens teisių perėmėjui.

Juridinį asmenį likvidavus, nukentėjusiajam priklausantys mokėjimai, nurodyti šio straipsnio pirmojoje dalyje, turi būti kapitalizuojami pagal valstybinio draudimo taisykles ir įnešami draudimo organizacijai, kad ši išmokėtų juos nustatytu dydžiu ir tvarka.

Jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje numatytas mokėjimų kapitalizavimas yra negalimas, tai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami aukštesnei likviduoto juridinio asmens organizacijai arba organizacijai, nurodytai sprendime likviduoti juridinį asmenį.

509 straipsnis. Ieškiniams dėl žalos atlyginimo senaties termino eigos sustabdymas

Ieškiniams dėl atlyginimo žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, senaties termino eiga sustabdoma, be aplinkybių, nurodytų šio kodekso 88 straipsnyje, taip pat ir 499 bei 500 straipsniuose išvardytų piliečių kreipimusi į atitinkamą organą dėl pensijos ar pašalpos skyrimo,–iki pensijos ar pašalpos skyrimo arba atsisakymo jas skirti.

510 straipsnis. Laidojimo išlaidų atlyginimas

Jeigu nukentėjusysis miršta, jo laidojimo išlaidas atlygina jas padariusiam asmeniui ta organizacija ar pilietis, kurie yra atsakingi už žalą, susijusią su nukentėjusiojo gyvybės atėmimu.

Keturiasdešimt trečiasis skirsnis

PRIEVOLĖS,

ATSIRANDANČIOS DĖL SOCIALISTINIO TURTO GELBĖJIMO

511 straipsnis. Atlyginimas žalos, turėtos, gelbėjant socialistini turtą

Žalą, piliečio turėtą, gelbėjant socialistinį turtą nuo grėsusio jam pavojaus, turi atlyginti ta organizacija, kurios turtą gelbėjo nukentėjusysis.

Šios žalos atlyginimui atitinkamai taikomos taisyklės, nustatytos šio kodekso 483 straipsnio pirmojoje dalyje, 494, 496, 498 straipsniuose, 499 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 500, 501, 503-509 straipsniuose.

Keturiasdešimt ketvirtasis skirsnis

PRIEVOLĖS,

ATSIRANDANČIOS DĖL TURTO ĮGIJIMO AR SUTAUPYMO BE PAGRINDO

512 straipsnis. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą ar sutaupytą turtą

Asmuo, kuris be įstatymu ar sandoriu nustatyto pagrindo įgijo turtą kito sąskaita, privalo grąžinti pastarajam be pagrindo įgytą turtą.

Tokia pat pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau.

Jeigu be pagrindo įgyto turto negalima grąžinti natūra, turi būti atlyginama jo vertė, nustatoma pagal įgijimo momentą.

Turtas, įgytas kito sąskaita ne pagal sandorį, bet kaip kitų žinomai priešingų socialistinės valstybės ir visuomenės interesams veiksmų rezultatas, yra išieškomas į valstybės pajamas, jeigu jis neturi būti konfiskuojamas.

Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai turtas sutaupomas kito sąskaita be įstatymu ar sutartimi nustatyto pagrindo.

513 straipsnis. Atsiskaitymai, grąžinant be pagrindo įgytą turtą

Be pagrindo gavusis turtą asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto nuo to laiko, kada jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą.

Šis asmuo savo ruožtu turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlygintos jo padarytos būtinos išlaidos be pagrindo įgytam turtui per tą patį laiką išlaikyti.

514 straipsnis. Turtas, kurio negalima išreikalauti

Negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas:

1) turtas, perduotas prievolei įvykdyti, prieš sueinant vykdymo terminui;

2) turtas, perduotas prievolei įvykdyti, pasibaigus ieškininės senaties terminui, tais atvejais, kada taip įvykdyti leidžia įstatymas;

3) be reikalo arba paskiau išnykusiu pagrindu išmokėtas autorinis atlyginimas už atradimą, išradimą, racionalizacinį pasiūlymą ir pramoninį pavyzdį, jeigu tą atlyginimą išmokėjo organizacija savo noru, nesant jos sąskaitybos klaidos ir gavėjo nesąžiningumo[48];

4) sumos, be reikalo išmokėtos kaip atlyginimas žalos, atsiradusios ryšium su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, nesant gavėjo nesąžiningumo arba sąskaitybos klaidos.

Ketvirtasis skyrius

AUTORINĖ TEISĖ

Keturiasdešimt penktasis skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

515 straipsnis. Kūriniai, kuriems taikoma autorinė teisė

Autorinė teisė taikoma mokslo, literatūros ar meno kūriniams nepriklausomai nuo kūrinio formos, paskirties ir vertės, taip pat nuo jo atgaminimo būdo.

Autorinė teisė taikoma kūriniams, paskelbtiems ar nepaskelbtiems, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, įgalinančia autoriaus kūrybinės veiklos rezultatą atgaminti (rankraštis, brėžinys, paveikslas, skulptūra, fotografija, viešas kalbos pasakymas, pranešimas, viešas atlikimas, filmo juostelė, mechaninis ar magnetinis įrašas ir pan.).

Autorinės teisės dalykas gali būti:

žodiniai kūriniai (kalbos, paskaitos, pranešimai ir pan.);

rašytiniai kūriniai (literatūros, mokslo ir kiti kūriniai);

dramos ir muzikos-dramos kūriniai, taip pat muzikos kūriniai su tekstu ar be teksto;

vertimai;

scenarijai, scenariniai planai;

kino filmai, televizijos filmai, radijo ir televizijos laidos;

choreografijos kūriniai ir pantomimos, kuriems pastatyti yra nurodymai, išdėstyti raštu ar kitokiu būdu;

tapybos, skulptūros, architektūros, grafinės ir taikomosios dekoratyvinės dailės kūriniai, iliustracijos, piešiniai, brėžiniai;

planai, eskizai ir plastikos kūriniai, priklausantys prie mokslo, technikos arba prie dramos ar muzikos-dramos kūrinio pastatymo scenoje;

geografiniai, geologiniai ir pan. žemėlapiai;

fotografijos kūriniai ir analoginiais su fotografija būdais gauti kūriniai;

kūriniai, išreikšti mechaninio arba kitokio techninio užrašymo pagalba;

kiti kuriniai [49].

Autorinė teisė į fotografijos kūrinius ir analoginiais su fotografija būdais gautus kūrinius pripažįstama, jeigu kiekviename kūrinio egzemplioriuje nurodytas autoriaus vardas, kūrinio paskelbimo vieta ir metai.

516 straipsnis. Paskelbti kūriniai

Kūrinys laikomas paskelbtu, jeigu jis išleistas, viešai atliktas, viešai parodytas, perduotas per radiją ar televiziją arba kuriuo nors kitokiu būdu praneštas neapibrėžtam asmenų ratui.

Nelaikoma kūrinio paskelbimu informacija apie kūrinį, kurioje išdėstomas jo turinys, o Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimuose numatomais atvejais–taip pat kūrinio padauginimas rankraščio teisėmis.

517 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinius, paskelbtus TSRS teritorijoje

Autorinė teisė į kūrinius, pirmą kartą paskelbtus TSRS teritorijoje arba nepaskelbtus, bet esančius TSRS teritorijoje kuria nors objektyvia forma, pripažįstama autoriui ir jo įpėdiniams nepriklausomai nuo jų pilietybės, taip pat kitiems autorinių teisių perėmėjams1.

518 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinius, paskelbtus užsienyje

Autorinė teisė pripažįstama Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių respublikų piliečiams, kurių kūriniai pirmą kartą paskelbti arba yra kuria nors objektyvia forma užsienio valstybės teritorijoje, taip pat jų teisių perėmėjams.

Kitiems asmenims autorinė teisė į kūrinį, pirmą kartą paskelbtą arba esantį kuria nors objektyvia forma užsienio valstybės teritorijoje, pripažįstama pagal TSRS tarptautines sutartis. Suteikiant apsaugą pagal tarptautines sutartis, kūrinio paskelbimo užsienio valstybės teritorijoje faktas nustatomas pagal atitinkamos tarptautinės sutarties nuostatus.

Autorių–Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių respublikų piliečių–teisių perėmėjams užsieniečiams autorinė teisė Lietuvos TSR teritorijoje pripažįstama tais atvejais, kai ta teisė jiems perduodama TSR Sąjungos įstatymų nustatyta tvarka [50].

519 straipsnis. Autoriaus teisės

Autoriui priklauso teisė:

1) į savo kūrinio paskelbimą, atgaminimą ir platinimą visais įstatymo leistais būdais savo vardu, sutartiniu vardu (pseudonimu) arba vardo nenurodant (anonimiškai);

2) į kūrinio neliečiamybę;

3) į gavimą atlyginimo už kitų asmenų pasinaudojimą kūriniu, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus.

Autorinio atlyginimo normas nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba, išskyrus tuos atvejus, kai TSR Sąjungos įstatymai šių normų tvirtinimą priskiria TSR Sąjungos žiniai.

Nesant patvirtintų autorinio atlyginimo normų, autoriaus atlyginimo už pasinaudojimą jo kūriniu dydis nustatomas šalių susitarimu.

Tvarką, kuria autorius–Lietuvos TSR ar kitos sąjunginės respublikos pilietis–perduoda teisę pasinaudoti jo kūriniu užsienio valstybės teritorijoje, nustato TSR Sąjungos įstatymai[51].

520 straipsnis.     Kūrinių ir autoriaus vardo neliečiamybės apsauga, autoriui tebesant gyvam

Kūrinį išleidžiant, viešai atliekant ar kitaip pasinaudojant juo, draudžiama be autoriaus sutikimo daryti bet kuriuos pakeitimus tiek pačiame kūrinyje, tiek ir jo pavadinime bei autoriaus vardo nurodyme.

Taip pat draudžiama į išleidžiamą kūrinį dėti be autoriaus sutikimo iliustracijas, pratarmę, baigiamąjį žodį, komentarus ir bet kokius paaiškinimus.

Autoriaus sutikimas, duotas, sudarant autorines sutartis, negali būti vienašališkai atšauktas1.

521 straipsnis. Kūrinių neliečiamybės apsauga, autoriui mirus

Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kuria skiriamas testamento vykdytojas (585 straipsnis), nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti savo kūrinių neliečiamybę po savo mirties. Tas asmuo vykdo savo įgalinimus iki savo gyvos galvos.

Jeigu tokių nurodymų nėra, tai, autoriui mirus, jo kūrinių neliečiamybę saugo jo įpėdiniai, taip pat organizacijos, kurioms pavesta saugoti autorių teises. Tos organizacijos saugo kūrinių neliečiamybę taip pat ir tais atvejais, kada įpėdinių nėra arba jų autorinė teisė pasibaigė (536 straipsnis).

522 straipsnis. Bendraautorystė

Autorinė teisė į kūrinį, sukurtą bendru dviejų ar daugiau asmenų darbu (kolektyvinį kūrinį), priklauso bendraautoriams kartu, nepriklausomai nuo to, ar toksai kūrinys sudaro vieną neišardomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena turi taip pat ir savarankišką reikšmę. Kiekvienam iš bendraautorių paliekama jo autorinė teisė į jo sukurtą kolektyvinio kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę.

Kolektyvinio kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ja gali būti naudojamasi nepriklausomai nuo kitų to kūrinio dalių.

Bendraautorių savitarpio santykiai gali būti nustatomi jų susitarimu. Jeigu tokio susitarimo nėra, autorinę teisę į kolektyvinį kūrini įgyvendina visi bendraautoriai kartu, o atlyginimas paskirstomas tarp jų TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatyta tvarka.

Nelaikomi bendraautoriais asmenys, kurie teikė autoriui techninę pagalbą, taip pat kūrinio redaktoriai.

523 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinį, sukurtą, vykdant tarnybinę užduotį

Kūrinio, sukurto, vykdant tarnybinę užduotį mokslinėje ar kitokioje organizacijoje, autoriui priklauso autorinė teisė į tą kūrinį.

Tvarką, kuria organizacija naudojasi tokiu kūriniu, ir atvejus, kuriais autoriui mokamas atlyginimas, nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

524 straipsnis. Juridinių asmenų autorinė teisė

Juridiniams asmenims autorinė teisė pripažįstama TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatytais atvejais ir jų nustatytose ribose. Šie nuostatai netaikomi tais atvejais, kai autorines teises juridiniai asmenys įgyja pagal sutartį[52].

525 straipsnis. Organizacijų autorinė teisė į periodinius ir kitus leidinius

Organizacijoms, savarankiškai ar per kurią nors leidyklą išleidžiančioms mokslinius rinkinius, enciklopedinius žodynus, žurnalus ar kitus periodinius leidinius, priklauso autorinė teisė į tuos leidinius kaip visumą.

Įtrauktų į tokius leidinius kūrinių autoriams priklauso autorinė teisė į savo kūrinius.

526 straipsnis. Autorinė teisė į kino ir televizijos filmus, radijo ir televizijos laidas

Autorinė teisė į kino filmą ar televizijos filmą priklauso jį filmavusiai įmonei.

Autorinė teisė į mėgėjišką kino ar televizijos filmą priklauso jo autoriui ar bendraautoriams.

Scenarijaus autoriui, kompozitoriui, režisieriui-pastatytojui, vyriausiajam operatoriui, dailininkui-pastatytojui, ir kitų kūrinių, sudarančių kino filmo ar televizijos filmo sudėtinę dalį, autoriams priklauso autorinė teisė kiekvienam į savo kūrinį.

Autorinė teisė į radijo ir televizijos laidas priklauso jas transliuojančioms radijo ir televizijos organizacijoms, o į kūrinius, įtrauktus į šias laidas,–jų autoriams.

527 straipsnis. Rinkinių sudarytojų autorinė teisė

Autorinė teisė į kūrinių, kurie nėra kieno nors autorinės teisės dalykas, rinkinius, kaip antai: į įstatymų, teismų sprendimų, kitokių oficialių dokumentų, liaudies kūrybos kūrinių, kurių autoriai nežinomi, senovės aktų ir paminklų, taip pat kitokių autorinės teisės nesaugomų kūrinių rinkinius, priklauso rinkinių sudarytojams, jeigu jie įtrauktą į rinkinį medžiagą savarankiškai apdorojo ar susistemino.

Tokia pat teisė priklauso piliečiams, kurie savarankiškai apdorojo atskirus nurodytosios rūšies kūrinius.

Ta teisė nekliudo kitiems piliečiams išleisti tuos pačius kūrinius, jeigu jie tuos kūrinius savarankiškai susistemina ar apdoroja.

Rinkinio sudarytojui, apdorojusiam ar susisteminusiam įtrauktus į rinkinį kūrinius, kurie yra kieno nors autorinės teisės dalykas, priklauso autorinė teisė į rinkinį su sąlyga, jeigu laikytasi šių kūrinių autorių teisių.

528 straipsnis. Kitų asmenų naudojimasis autoriaus kūriniu

Kitiems asmenims naudotis autoriaus kūriniu (taip pat ir vertimais į kitą kalbą) leidžiama, tiktai remiantis sutartimi su autoriumi arba jo teisių perėmėjais, išskyrus įstatymo nurodytus atvejus[53].

529 straipsnis. Kūrinio vertimas į kitą kalbą

Versti kūrinį į kitą kalbą, turint tikslą jį išleisti, leidžiama, tiktai autoriui arba jo teisių perėmėjams sutikus.

TSRS kompetentingi organai gali TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka leisti, kad kūrinys būtų išverstas į kitą kalbą ir kad tas vertimas būtų išleistas, laikantis atitinkamais atvejais TSRS tarptautinių sutarčių sąlygų[54].

530 straipsnis. Vertėjo autorinė teisė

Vertėjui priklauso autorinė teisė į jo atliktą vertimą[55].

531 straipsnis.     Autoriaus teisė į atlyginimą už naudojimąsi jo kūriniu, išverstu į kitą kalbą

Teisė į atlyginimą už naudojimąsi kūriniu, išverstu į kitą kalbą, originalo autoriui priklauso visais atvejais, išskyrus įstatyme nurodytuosius2.

532 straipsnis.     Naudojimasis kūriniu be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo

Leidžiama be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo, bet būtinai nurodant autoriaus, kurio kūriniu pasinaudota, pavardę ir šaltinį, iš kurio paimta:

1) pasinaudoti svetiniu išleistu kūriniu naujam, kūrybiniu atžvilgiu savarankiškam kūriniui sukurti, išskyrus pasakojamojo kūrinio perdirbimą į draminį arba į scenarijų ir atvirkščiai, taip pat draminio kūrinio perdirbimą į scenarijų ir atvirkščiai;

2) atgaminti mokslo ir kritikos darbuose, mokymo ir politinio švietimo leidiniuose atskirus išleistus mokslo, literatūros bei meno kūrinius ir ištraukas iš jų; atgaminti citatomis leidžiama tiek, kiek reikalauja leidinio paskirtis, o atgaminti kitokiais būdais, jų tarpe ir rinkiniuose, leidžiama tiek, kad bendra apimtis iš vieno autoriaus kūrinių neviršytų vieno autorinio lanko;

3) informuoti periodinėje spaudoje, kine, per radiją ir televiziją apie paskelbtus literatūros, mokslo ir meno kūrinius, jų tarpe informuoti anotacijomis, referatais, apžvalgomis ir kitomis dokumentinio informavimo formomis;

4) atgaminti kine, per radiją ir televiziją viešai pasakytas kalbas, pranešimus, taip pat paskelbtus literatūros, mokslo ir meno kūrinius. Atgaminimu laikomas taip pat viešai atliekamų kūrinių transliavimas per radiją ar televiziją tiesiogiai iš jų atlikimo vietos;

5) atgaminti laikraščiuose viešai pasakytas kalbas, pranešimus, taip pat paskelbtus originalius bei verstinius literatūros, mokslo ir meno kūrinius;

6) bet kuriuo būdu, išskyrus mechaninį kontaktinį kopijavimą, atgaminti vaizduojamojo meno kūrinius, esančius atidarytose laisvai lankyti vietose, išskyrus parodas ir muziejus;

7) reprodukuoti spausdintus kūrinius mokslo, mokymo ir švietimo tikslams, iš to negaunant pelno;

8) išleisti paskelbtus kūrinius akliesiems Brailio šriftu[56].

533 straipsnis. Pasinaudojimas kūriniu asmeniniams poreikiams

Leidžiama be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo svetimą paskelbtą kūrinį atgaminti ar kitaip pasinaudoti juo asmeniniams poreikiams.

534 straipsnis.     Asmens, pasinaudojusio svetimu kūriniu naujam kūriniui sukurti, autorinė teisė

Asmeniui, pasinaudojusiam svetimu kūriniu naujam kūriniui sukurti (532 straipsnio 1 punktas), priklauso autorinė teisė į jo sukurtą kūrinį.

Ta teisė nekliudo kitiems asmenims naudotis tuo pačiu kūriniu naujam kūriniui sukurti.

535 straipsnis. Naudojimasis kūriniu be autoriaus sutikimo, mokant autorinį atlyginimą

Leidžiama be autoriaus sutikimo, bet nurodant jo pavardę ir mokant autorinį atlyginimą:

1) paskelbtus kūrinius viešai atlikti; tačiau, jeigu užmokesčio iš lankytojų neimama, autorius turi teisę į atlyginimą tiktai Lietuvos TSR įstatymų nustatytais atvejais;

2) paskelbtus kūrinius įrašyti į filmo juostelę, plokštelę, magnetinę juostelę ar kitokį įtaisą, turint tikslą viešai atgaminti ar platinti, išskyrus naudojimąsi kūriniu kine, per radiją ar televiziją (532 straipsnio 4 punktas);

3) kompozitoriui pasinaudoti išleistais literatūros kūriniais muzikos kūriniams su tekstu sukurti; šiais atvejais atlyginimą teksto autoriui moka organizacija, kuri naudojasi tokiu kūriniu;

4) išleistais vaizduojamojo meno kūriniais, taip pat fotografijos kūriniais naudotis pramonės dirbiniuose; šiais atvejais nurodyti autoriaus pavardę nebūtina [57].

536 straipsnis. Autorinės teisės galiojimo laikas

Autorinė teisė galioja visą autoriaus gyvenimą ir 25 metus po jo mirties, skaičiuojant nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais autorius mirė.

Autorinė teisė paveldima. Pagal paveldėjimą nepereina autoriaus teisė į vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę.

Autoriui mirus, jo vardo ir kūrinio neliečiamybės apsauga vykdoma pagal šio kodekso 520 ir 521 straipsnių nuostatus [58].

537 straipsnis. Autorinės teises į kolektyvini kūrinį galiojimo laikas

Autorinė teisė į kolektyvinį kūrinį galioja visą kiekvieno iš autorių gyvenimą ir pereina pagal paveldėjimą.

Kiekvieno bendraautoriaus įpėdiniai naudojasi autorine teise 25 metus, skaičiuojant nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais autorius mirė2.

538 straipsnis. Juridinių asmenų autorinės teisės galiojimo laikas

Juridinio asmens autorinė teisė galioja neterminuotai. Juridinį asmenį reorganizavus, jam priklausiusi autorinė teisė pereina jo teisių perėmėjui, o juridinį asmenį likvidavus,–valstybei.

539 straipsnis. Asmeninių ne turtinių autoriaus teisių gynimas

Jeigu pasinaudojama svetimu kūriniu be sutarties su autoriumi ar jo teisių perėmėjais (528 straipsnis) arba nesilaikoma sąlygų naudotis kūriniu be autoriaus sutikimo (532 ir 535 straipsniai), taip pat jeigu pažeidžiama kūrinio neliečiamybė (520 straipsnis) ar kitos asmeninės ne turtinės autoriaus teisės, autorius, o jam mirus, teisių perėmėjai ir kiti asmenys, nurodyti šio kodekso 521 straipsnyje, turi teisę reikalauti, kad pažeistoji teisė būtų atstatyta (kad būtų padaryti atitinkami ištaisymai, paskelbta spaudoje ar kitokiu būdu apie pažeidimą) arba kad būtų uždrausta kūrinį paskelbti ar būtų nutrauktas jo platinimas[59].

540 straipsnis. Turtinių autoriaus teisių gynimas

Jeigu autoriaus teisių pažeidimas padaro autoriui arba jo teisių perėmėjams nuostolių (227 straipsnis), tai nepriklausomai nuo reikalavimų, nurodytų šio kodekso 539 straipsnyje, autorius arba jo teisių perėmėjai turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo 1.

541 straipsnis. Valstybės išpirkimas autorinės teisės

Autorinę teisę į kūrinio išleidimą, viešą jo atlikimą ir kitokį naudojimąsi juo valstybė gali priverstinai išpirkti iš autoriaus ar jo įpėdinių pagal specialų kiekvienu atskiru atveju Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimą.

Tvarką ir sąlygas naudotis kūriniais, į kuriuos autorinė teisė išpirkta, nustato Lietuvos TSR įstatymai.

542 straipsnis. Kūrinio paskelbimas valstybės nuosavybe

Kūrinys, kurio atžvilgiu pasibaigė autorinės teisės galiojimo terminas, gali būti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu paskelbtas valstybės nuosavybe. Tvarką ir sąlygas naudotis kūriniais, kurie paskelbti valstybės nuosavybe, nustato Lietuvos TSR įstatymai 1.

Keturiasdešimt šeštasis skirsnis

AUTORINĖS SUTARTYS

543 straipsnis. Autorinė sutartis ir jos tipai

Kūriniui panaudoti autorius arba jo teisiu, perėmėjas turi teisę sudaryti su atitinkama organizacija autorinę sutartį. Autorinės sutartys gali būti dviejų tipu,:

1) autorinė sutartis dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti;

2) autorinė licenzinė sutartis.

Autorine sutartimi dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius arba jo teisių perėmėjas perduoda arba autorius įsipareigoja sukurti ir sutartyje nustatytu terminu kūrinį perduoti organizacijai pasinaudoti sutartyje sulygtu būdu, o organizacija įsipareigoja kūriniu pasinaudoti ar pradėti juo naudotis sutartyje nustatytu terminu (550 straipsnis), taip pat sumokėti autoriui arba jo teisių perėmėjui atlyginimą, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus.

Autorine licenzinė sutartimi autorius arba jo teisių perėmėjas suteikia organizacijai teisę pasinaudoti kūriniu, tame tarpe išverstu į kitą kalbą arba perdirbtu, sutartyje sulygtose ribose ir sutartyje nustatytam terminui, o organizacija įsipareigoja sumokėti atlyginimą už šios teisės suteikimą arba už pasinaudojimą kūriniu sutartyje numatyta forma, jeigu ko kita nėra nustatyta TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais arba šalys nesusitarė kitaip[60].

544 straipsnis. Autorinių sutarčių dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti rūšys

Prie autorinių sutarčių dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti priklauso:

1) sutartis dėl originalaus kūrinio išleidimo arba pakartotinio išleidimo (leidybos sutartis);

1 ') sutartis dėl rankraščio deponavimo;

2) sutartis dėl nepaskelbto kūrinio viešo atlikimo (pastatymo sutartis); pastatymo sutartį, kuria numatomas vienkartinio atlyginimo mokėjimas, autorius gali sudaryti dėl to paties kūrinio tik su viena organizacija;

3) sutartis dėl naudojimosi nepaskelbtu kūriniu kino filme ar televizijos filme (scenarijaus sutartis), radijo ar televizijos laidoje;

4) sutartis dėl vaizduojamojo meno kūrinio sukūrimo, turint tikslą jį viešai išstatyti (dailės kūrinio užsakymo sutartis);

5) sutartis dėl naudojimosi nepaskelbtu taikomosios dekoratyvinės dailės kūriniu pramonėje;

6) kitos sutartys dėl literatūros, mokslo ar meno kūrinių perdavimo pasinaudoti kuriuo nors kitokiu būdu [61].

545 straipsnis. Autorinės sutarties forma

Autorinė sutartis turi būti sudaroma rašytine forma. Rašytinė forma neprivaloma sutartims dėl kūrinio paskelbimo periodiniuose leidiniuose ir enciklopediniuose žodynuose.

546 straipsnis. Tipinės autorinės sutartys

Tipinės autorinės sutartys tvirtinamos, suderinus su suinteresuotomis žinybomis ir kūrybinėmis sąjungomis, Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus tuos atvejus, kada TSR Sąjungos įstatymai šių sutarčių tvirtinimą priskiria TSR Sąjungos žiniai.

Autorinėje sutartyje gali būti sąlygų, kurių nenumato tipinė sutartis. Sudarytos su autoriumi sutarties sąlygos, pabloginančios jo padėtį, lyginant su įstatyme ar tipinėje sutartyje nustatyta padėtimi, negalioja ir pakeičiamos sąlygomis, nustatytomis įstatymo ar tipinės sutarties [62].

547 straipsnis. Autoriaus atlyginimo pagal autorinę sutartį dydis

Pagal autorinę sutartį mokamo atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu patvirtintų normų, jeigu tokios yra (519 straipsnis), ribose.

548 straipsnis. Kūrinio perdavimas ir aprobavimas

Pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius privalo sukurti užsakytą jam kūrinį sutinkamai su sutarties sąlygomis ir perduoti jį organizacijai sutartyje nustatytu terminu ir sutarta tvarka2.

Organizacija privalo ne vėliau kaip iki tipinėje sutartyje nustatyto termino raštu pranešti autoriui arba apie perduoto jai pagal autorinę sutartį kūrinio aprobavimą, arba apie atmetimą sutartyje numatytais pagrindais, arba apie būtinumą pataisyti kūrinį, kartu tiksliai nurodydama reikalaujamų pataisymų esmę sutarties sąlygų ribose. Jeigu rašytinis pranešimas autoriui tipinėje sutartyje nustatytu terminu nepasiųstas, tai kūrinys laikomas organizacijos aprobuotu.

549 straipsnis.     Trečiųjų asmenų naudojimosi kūriniu, dėl kurio sudaryta sutartis, apribojimas

Pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius neturi teisės be rašytinio antrosios šalies sutikimo perdavinėti sutartyje nurodytą kūrinį ar jo dalį tretiesiems asmenims, naudotis tuo pačiu būdu, kuris sulygtas sutartyje, išskyrus tipinėse sutartyse numatomus atvejus. Tokio apribojimo terminą nustato tipinės sutartys, bet jis negali būti ilgesnis kaip treji metai nuo tos dienos, kurią organizacija aprobavo kūrinį [63].

Tipinėse sutartyse gali būti numatomi atvejai, kada autorius neturi teisės perdavinėti kūrinį naudotis taip pat ir kitokiais, negu sulygti sutartyje, būdais.

550 straipsnis. Organizacijos pareiga pasinaudoti kūriniu

Pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti organizacija privalo pasinaudoti kūriniu arba pradėti juo naudotis sutartyje sulygtu būdu per toje pačioje sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip dveji metai nuo tos dienos, kurią organizacija aprobavo kūrinį. Ta pareiga netaikoma organizacijai, sudariusiai scenarijaus sutartį arba dailės kūrinio užsakymo sutartį1.

Tipinėse sutartyse gali būti numatomi trumpesni, negu šiame straipsnyje nurodyti, maksimalūs terminai, atsižvelgiant į kūrinių apimtį ir naudojimosi jais pobūdį.

551 straipsnis. Autoriaus atsakomybė už sutarties pažeidimą

Autorius privalo grąžinti gautą pagal sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorinį atlyginimą, jeigu organizacija nutraukia sutartį dėl to, kad autorius[64]:

1) dėl savo kaltės neperdavė jai kūrinio sutartyje nustatytu terminu;

2) užsakytą kūrinį sukūrė ne pagal sutarties sąlygas arba nesąžiningai;

3) atsisakė padaryti pataisymus, pasiūlytus jam sutartyje nustatyta tvarka ir joje nustatytose ribose;

4) pažeidė pareigą pačiam sukurti kūrinį;

5) pažeidė taisykles, nustatytas šio kodekso 549 straipsnyje.

Jeigu organizacija atmetė kūrinį, remdamasi sutartyje numatytais pagrindais (548 straipsnis), ir teismo keliu neįrodė autoriaus nesąžiningumo, kuriant užsakytą kūrinį, tai gautas pagal sutartį atlyginimas paliekamas autoriui visas ar tipinėse sutartyse nustatoma jo dalis. Ta dalis negali būti mažesnė kaip dvidešimt penki procentai sutarties sumos.

552 straipsnis. Organizacijos atsakomybė už sutarties pažeidimą

Jeigu sutartyje dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti nustatytu terminu (550 straipsnis) organizacija nepasinaudoja ar nepradeda naudotis savo aprobuotu kūriniu, ji privalo, autoriaus reikalavimu, sumokėti jam visą sulygtą atlyginimą. Šiuo atveju autorius turi teisę taip pat atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti grąžinti perduotus pagal sutartį kūrinio egzempliorius. Organizacija atleidžiama nuo pareigos sumokėti autoriui atlyginimo dalį, kurią jis turėtų gauti, pradėjus naudotis kūriniu, jeigu įrodo, kad ji negalėjo pasinaudoti kūriniu dėl aplinkybių, priklausančių nuo autoriaus2.

553 straipsnis.     Nuosavybės teisės į vaizduojamojo meno kūrinį, sukurtą pagal užsakymą, perėjimas

Pagal užsakymą sukurtas vaizduojamojo meno kūrinys pereina užsakovui nuosavybėn ar operatyviai tvarkyti, jeigu ko kita nenumato sutartis. Autoriui paliekama autorinė teisė į tą kūrinį.

Kūrinio savininkas (operatyviojo tvarkymo teisės turėtojas) turi teisę išstatyti kūrinį viešose parodose, nemokėdamas autoriui papildomo atlyginimo.

554 straipsnis. Vaizduojamojo meno kūrinyje atvaizduoto piliečio interesų apsauga

Paskelbti, atgaminti ir platinti vaizduojamojo meno kūrinį, kuriame atvaizduotas kitas asmuo, leidžiama, tiktai sutinkant atvaizduotajam asmeniui, o jam mirus,–sutinkant jo vaikams ir tebesančiam gyvam jo sutuoktiniui, o jeigu jų nėra,–sutinkant jo tėvams. Tokio sutikimo nereikia, jeigu tai daroma valstybės ar visuomenės interesais arba jeigu atvaizduotasis asmuo pozavo autoriui už atlyginimą.

555 straipsnis.     Naudojimosi pagal užsakymus sukurtais architektūros, inžinerijos ir kitokiais techniniais planais tvarka

Pagal organizacijų užsakymus sukurtais architektūros, inžinerijos bei kitokiais techniniais planais, brėžiniais ir piešiniais užsakovai gali naudotis savo reikalams, perduoti juos naudotis tretiesiems asmenims ar atgaminti spaudoje, nemokėdami autoriams papildomo atlyginimo.

556 straipsnis.     Autorinė licenzinė sutartis dėl suteikimo teisės pasinaudoti kūriniu, išverčiant jį į kitą kalbą arba perdirbant

Autorinės licenzinės sutarties dėl suteikimo teisės pasinaudoti kūriniu, išverčiant jį į kitą kalbą arba perdirbant kitos rūšies kūriniu (skyrium imant, pasakojamąjį kūrinį perdirbti į draminį ar į scenarijų arba atvirkščiai) sąlygas nustato šalys, ją sudarydamos, jeigu ko kita nėra nustatyta TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais[65].

Penktasis skyrius

Keturiasdešimt septintasis skirsnis

TEISĖ Į ATRADIMĄ

557 straipsnis. Atradimo autoriaus teisės

Atradimo autorius turi teisę reikalauti pripažinti jo autorystę ir prioritetą atradimui, patvirtinamus diplomu, kuris išduodamas TSRS Ministrų Tarybos tvirtinamų Atradimų, išradimų ir racionalizacinių pasiūlymų nuostatų numatytais atvejais ir tvarka.

Atradimo autorius turi teisę į atlyginimą, kuris jam išmokamas, gaunant diplomą, taip pat į Atradimų, išradimų ir racionalizacinių pasiūlymų nuostatų numatytas lengvatas.

558 straipsnis. Atradimo autoriaus teisių paveldėjimas

Atradimo autoriui mirus, jo teisė gauti atradimo diplomą, taip pat atlyginimą už atradimą paveldima įstatymo nustatyta tvarka.

559 straipsnis. Ginčai dėl atradimo autorystės

Ginčus dėl atradimo autorystės (bendraautorystės) sprendžia teismas.

Šeštasis skyrius

Keturiasdešimt aštuntasis skirsnis

TEISĖ Į IŠRADIMĄ, RACIONALIZACINI PASIŪLYMĄ

IR PRAMONINĮ PAVYZDĮ[66]

560 straipsnis. Autorystės liudijimas ir išradimo patentas

Išradimo autorius gali, savo pasirinkimu, reikalauti arba pripažinti jo autorystę, perduodant valstybei išimtinę teisę į išradimą, arba pripažinti jo autorystę, suteikiant jam išimtinę teisę į išradimą. Pirmuoju atveju išduodamas išradimo autorystės liudijimas, antruoju atveju–patentas. Autorystės liudijimai ir patentai išduodami Atradimų, išradimų ir racionalizacinių pasiūlymų nuostatų numatomomis sąlygomis ir tvarka.

Patentuoti užsienyje išradimus, padarytus TSRS ribose, ir išradimus, tarybinių piliečių padarytus užsienyje, taip pat bet kokiu būdu perduoti tarybinius išradimus į užsienį leidžiama tiktai TSRS Ministrų Tarybos nustatyta tvarka1

561 straipsnis. Naudojimasis išradimu, dėl kurio išduotas autorystės liudijimas

Tais atvejais, kada išduotas išradimo autorystės liudijimas, išimtinė valstybės teisė į tą išradimą galioja penkiolika metų po paraiškos padavimo dienos. Valstybė apsiima rūpintis išradimo realizavimu, atsižvelgdama į tikslingumą jį įdiegti.

Kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos gali tokiais pat pagrindais, kaip ir valstybinės organizacijos, naudotis išradimais, liečiančiais jų veiklos sritį. Naudotis nurodytais išradimais kitoms organizacijoms ir asmenims verslo tikslais per penkiolika metų po paraiškos padavimo dienos leidžiama tiktai įgalioto tam valstybės organo leidimu.

Išradėjas, kuriam išduotas autorystės liudijimas, panaudojus jo išradimą, turi teisę į atlyginimą priklausomai nuo ekonomijos ar kitokio teigiamo efekto, gaunamo, panaudojus išradimą, taip pat teisę į lengvatas sutinkamai su Atradimų, išradimų ir racionalizacinių pasiūlymų nuostatais[67].

562 straipsnis. Išradimo patento savininko teisės

Patentas duodamas penkiolikai metų, skaičiuojant nuo paraiškos padavimo dienos. Nuo tos pat dienos saugomos pareiškėjo teisės. Niekas negali be asmens, kuriam priklauso patentas (patento savininko), sutikimo naudotis išradimu. Patento savininkas gali duoti leidimą (licenciją) naudotis jo išradimu arba visiškai perleisti patentą. Patento galiojimas gali būti nutrauktas prieš terminą TSRS Ministrų Tarybos nustatomais atvejais ir tvarka.

Organizacijai, kuri iki paraiškos dėl išradimo padavimo nepriklausomai nuo išradėjo naudojosi tuo išradimu TSRS ribose arba buvo visiškai pasirengusi juo naudotis, paliekama teisė ir toliau neatlygintinai naudotis tuo išradimu. Ginčai šiuo klausimu sprendžiami teismine tvarka.

Tais atvejais, kada išradimas turi ypatingai didelę reikšmę valstybei, bet su patento savininku nesusitariama dėl patento perleidimo arba dėl licencijos davimo, TSRS Ministrų Tarybos sprendimu patentas gali būti valstybės priverstinai išperkamas arba gali būti atitinkamai organizacijai duodamas leidimas naudotis išradimu, kartu nustatant patento savininkui atlyginimą[68].

563 straipsnis. Racionalizacinio pašildymo autoriaus teisės

Priimto įdiegti racionalizacinio pasiūlymo autoriui išduodamas pažymėjimas, nustatantis jo autorystę. Racionalizacinio pasiūlymo autorius turi teisę į atlyginimą priklausomai nuo ekonomijos ar kitokio teigiamo efekto, gaunamo, įdiegus pasiūlymą, taip pat teisę į lengvatas sutinkamai su Atradimų, išradimų ir racionalizacinių pasiūlymų nuostatais.

5631 straipsnis. Teisė į pramoninį pavyzdį

Pramoninio pavyzdžio autorius gali savo pasirinkimu, reikalauti arba pripažinti jo autorystę, perduodant valstybei išimtinę teisę į pramoninį pavyzdį, arba pripažinti jo autorystę, suteikiant jam išimtinę teisę į pramoninį pavyzdį. Pirmuoju atveju išduodamas pramoninio pavyzdžio liudijimas, antruoju–patentas. Liudijimai ir patentai išduodami TSRS Ministrų Tarybos tvirtinamų Pramoninių pavyzdžių nuostatų numatomomis sąlygomis ir tvarka.

Tais atvejais, kada išduotas pramoninio pavyzdžio liudijimas, išimtinė valstybės teisė į tą pavyzdį galioja dešimt metų nuo pavyzdžio prioriteto datos.

Patentu pagrįsta išimtinė teisė į pramoninį pavyzdį galioja penkerius metus nuo to pavyzdžio prioriteto datos. Patento savininko prašymu nurodytasis terminas gali būti prailgintas, bet ne ilgiau kaip penkerius metus.

Pramoninio pavyzdžio autorius, kuriam išduotas liudijimas, panaudojus tą pavyzdį, turi teisę į atlyginimą„ taip pat teisę į lengvatas sutinkamai su Pramoninių pavyzdžių nuostatais.

Patentuoti užsienyje pramoninius pavyzdžius, sukurtus TSRS ribose, ir pramoninius pavyzdžius, tarybinių piliečių sukurtus užsienyje, taip pat bet kokiu būdu perduoti tarybinius pramoninius pavyzdžius į užsieni leidžiama tiktai TSRS Ministrų Tarybos nustatyta tvarka.

564 straipsnis.     Išradimo, racionalizacinio pasiūlymo ir pramoninio pavyzdžio autoriaus dalyvavimas pasiūlymo įdiegime

Išradimų, racionalizacinių pasiūlymų ir pramoninių pavyzdžių autoriai dalyvauja savo pasiūlymų įdiegimo darbuose TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka [69].

565 straipsnis.     Išradimo, racionalizacinio pasiūlymo ir pramoninio pavyzdžio autoriaus teisių paveldėjimas

Teisė gauti autorystės liudijimą arba išradimo patentą, racionalizacinio pasiūlymo pažymėjimą, pramoninio pavyzdžio liudijimą arba patentą ir atlyginimą už išradimą, racionalizacinį pasiūlymą bei pramoninį pavyzdį, taip pat ir patentu pagrįsta išimtinė teisė į išradimą ir pramoninį pavyzdį yra įstatymo nustatoma tvarka paveldima2

566 straipsnis. Ginčai dėl autorystės ir dėl atlyginimo išmokėjimo

Ginčus dėl išradimo ir pramoninio pavyzdžio autorystės (bendraautorystės) sprendžia teismas. Teismas sprendžia taip pat ginčus dėl racionalizacinio pasiūlymo prioriteto, jeigu jie neišspręsti pasiūlymo įdiegimo vietos organizacijoje.

Ginčai dėl atlyginimo už išradimus, racionalizacinius pasiūlymus ir pramoninius pavyzdžius dydžio, apskaičiavimo tvarkos ir išmokėjimo terminų sprendžiami atitinkamai Atradimų, išradimų ir racionalizacinių pasiūlymų nuostatų ir Pramoninių pavyzdžių nuostatų numatyta tvarka. Autorius, laikydamas priimtą sprendimą neteisingu, gali kreiptis į teismą [70]

Septintasis skyrius

Keturiasdešimt devintasis skirsnis

PAVELDĖJIMO TEISĖ

567 straipsnis. Paveldėjimo pagrindai

Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu.

Jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

568 straipsnis. Palikimo atsiradimas

Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu.

569 straipsnis. Palikimo atsiradimo laikas

Palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu,–diena, nurodyta šio kodekso 21 straipsnio trečiojoje dalyje.

Jeigu negalima nustatyti, kuris iš dviejų ar daugiau asmenų mirė pirmiau, visi jie laikomi mirusiais tuo pačiu metu, ir teisių perėmimas tarp jų neatsiranda.

570 straipsnis. Palikimo atsiradimo vieta

Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (17 straipsnis), o jeigu ji nežinoma,–turto arba pagrindinės jo dalies buvimo vieta.

571 straipsnis. Piliečiai, galintys būti įpėdiniais

Įpėdiniais gali būti:

paveldint pagal įstatymą,–piliečiai, kurie yra gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

paveldint pagal testamentą,–piliečiai, kurie yra gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti, jam esant gyvam, ir gimė po jo mirties.

572 straipsnis. Piliečiai, neturintys teisės paveldėti

Neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą piliečiai, kurie priešingais teisei savo veiksmais, nukreiptais prieš palikėją, kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą, prisidėjo prie jų pašaukimo paveldėti, jeigu šios aplinkybės patvirtintos teismine tvarka.

Negali paveldėti pagal įstatymą tėvai po savo vaikų mirties, jeigu šių vaikų atžvilgiu palikimo atsiradimo momentu iš jų atimtos tėvystės teisės, taip pat tėvai ir pilnamečiai vaikai, kurie piktybiškai vengė vykdyti pagal įstatymą jiems tenkančią pareigą išlaikyti palikėją, jeigu ta aplinkybė patvirtinta teismine tvarka.

Taisyklės, nustatytos šio straipsnio pirmojoje dalyje, taikomos taip pat ir teisei į testamentinę išskirtinę (579 straipsnis).

573 straipsnis. Įstatyminiai įpėdiniai

Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

pirmosios eilės–mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimusis po jo mirties;

antrosios eilės–mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės.

Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą, tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai).

Prie įstatyminių įpėdinių priskiriami nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Jeigu yra kitų įpėdinių, jie paveldi lygiomis su šaukiamos paveldėti eilės įpėdiniais.

Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; jie lygiomis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui (motinai), paveldint pagal įstatymą.

Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldint po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami prie įtėvio vaikų ir jų palikuonių. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.

Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldint po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę, taip pat jo broliai ir seserys pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.

574 straipsnis. Namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimas

Įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

575 straipsnis. Piliečio teisė palikti testamentu savo turtą savo nuožiūra

Kiekvienas pilietis gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie įstatyminių įpėdinių rato, tiek ir nepriklausantiems prie jo, taip pat valstybei arba atskiroms valstybinėms, kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms.

Testatorius gali testamente atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įstatyminių įpėdinių.

Jeigu testatorius nenurodė kiekvieno iš testamentinių įpėdinių dalių, turtas dalijamas tarp jų lygiomis dalimis.

Jeigu paveldimas turtas testamente paskirstytas taip, kad visos dalys, kartu paimtos, viršija viso turto apimtį, tai kiekvieno įpėdinio dalis atitinkamai sumažinama.

576 straipsnis. Teisė į privalomąją palikimo dalį

Nepilnamečiai arba nedarbingi palikėjo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), taip pat nedarbingi mirusiojo sutuoktinis, tėvai (įtėviai) ir išlaikytiniai paveldi, nepriklausomai nuo testamento turinio, ne mažiau kaip dvi trečiąsias tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų, paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis).

Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama ir į paveldimo turto, susidedančio iš įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų,vertę.

577 straipsnis. Antrinio įpėdinio paskyrimas

Testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas testamente įpėdinis numirs prieš palikimo atsiradimą arba nepriims palikimo.

578 straipsnis. Likusios testamentu nepaskirtos turto dalies paveldėjimas

Testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įstatyminių įpėdinių, šaukiamų paveldėti pagal šio kodekso 573 ir 574 straipsniuose nustatytas taisykles.

Prie šių įpėdinių priklauso ir tie įstatyminiai įpėdiniai, kuriems kita turto dalis palikta testamentu, jeigu testamente nenumatyta ko kita.

579 straipsnis. Testamentinė išskirtinė

Testatorius turi teisę įpareigoti testamentinį įpėdinį įvykdyti kurią nors prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno ar kelių asmenų (išskirtinės gavėjų) naudai; šie asmenys įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdyti. Išskirtinės gavėjais gali būti asmenys, tiek priklausantys prie įstatyminių įpėdinių rato, tiek ir nepriklausantys prie jo.

Įpėdinį, kuriam pereina gyvenamasis namas, testatorius turi teisę įpareigoti duoti kitam asmeniui iki jo gyvos galvos naudotis tuo namu arba tam tikra jo dalimi. Jeigu paskiau namo arba jo dalies nuosavybės teisė pereina trečiajam asmeniui, teisė naudotis iki gyvos galvos lieka galioti.

Įpėdinis, testatoriaus įpareigotas įvykdyti testamentinę išskirtinę, turi ją įvykdyti tik jam perėjusio paveldimo turto tikrosios vertės ribose, atskaičius jam tenkančią palikėjo skolų dalį.

Jeigu testamentinis įpėdinis, įpareigotas įvykdyti testamentinę išskirtinę, turi teisę į privalomąją palikimo dalį, tai jis testamentinę išskirtinę įvykdo tik jam tekusio paveldimo turto vertės, viršijančios jo privalomosios dalies dydį, ribose.

Jeigu įpėdinis, kuris buvo įpareigotas įvykdyti testamentinę išskirtinę, miršta prieš palikimo atsiradimą arba jeigu jis nepriima palikimo, tai prievolė įvykdyti testamentinę išskirtinę pereina kitiems įpėdiniams, gavusiems jo dalį.

Testamentinė išskirtinė netenka galios, jeigu jos gavėjas miršta prieš palikimo atsiradimą.

580 straipsnis.     Įpėdinio įpareigojimas atlikti veiksmus visuotinai naudingam tikslui (testamentinis įpareigojimas)

Testatorius gali įpareigoti įpėdinį atlikti kuriuos nors veiksmus tam tikram visuotinai naudingam tikslui pasiekti.

Jeigu tie veiksmai yra turtinio pobūdžio, atitinkamai taikoma taisyklė, nustatyta šio kodekso 579 straipsnio trečiojoje dalyje.

581 straipsnis. Notarinė testamento forma

Testamentas turi būti sudarytas raštu, nurodant jo sudarymo vietą ir laiką, paties testatoriaus pasirašomas ir jo akivaizdoje notariškai patvirtintas.

582 straipsnis. Prilyginamieji notariniams testamentai

Notariškai patvirtintiems testamentams prilyginami:

1) piliečių, besigydančių ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo-profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvenančių senelių ir invalidų namuose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčių gydytojų, taip pat šių senelių ir invalidų namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų;

2) piliečių, esančių plaukiojimo metu jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojančiuose su TSRS vėliava, testamentai, patvirtinti tų laivų kapitonų;

3) piliečių, esančių žvalgomosiose, arktinėse ir kitose į jas panašiose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti tų ekspedicijų viršininkų;

4) karių ir kitų asmenų, besigydančių karo ligoninėse, sanatorijose ir kitose karinėse gydymo įstaigose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių, sanatorijų ir kitų karinių gydymo įstaigų viršininkų, jų pavaduotojų medicinos reikalams, vyresniųjų ir budinčiųjų gydytojų;

5) karių testamentai, o karinių dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų dislokavimo punktuose, kur nėra valstybinių notarinių kontorų ir kitų organų, atliekančių notarinius veiksmus, taip pat darbininkų ir tarnautojų, jų šeimų narių ir karių šeimų narių testamentai, patvirtinti tų dalinių, junginių, įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);

6) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų viršininkų [71].

583 straipsnis. Kito asmens pasirašymas testamente

Jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, tai, jo prašymu, testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito pareigūno, turinčio teisę patvirtinti testamentą (582 straipsnis), ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus pilietis, nesąs testamentinis įpėdinis, kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente.

584 straipsnis. Testamento panaikinimas ir pakeitimas

Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą.

Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui.

Testatorius taip pat gali panaikinti testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugojimo vietos valstybinei notarinei kontorai arba Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui1.

585 straipsnis. Testamento įvykdymas

Testamentą įvykdyti įpareigojami paskirtieji testamentu įpėdiniai.

Testatorius gali pavesti testamentą įvykdyti nurodytam testamente asmeniui, kuris nėra įpėdinis (testamento vykdytojui). Šiuo atveju reikalaujama, kad būtų vykdytojo sutikimas, jo išreikštas įraše pačiame testamente arba pridėtame prie testamento pareiškime.

Testamento vykdytoju negali būti asmuo, kuris pasirašė testamentą už testatorių.

586 straipsnis. Testamento vykdytojo teisės ir pareigos

Testamento vykdytojas turi teisę atlikti visus veiksmus, reikalingus testamentui įvykdyti.

Už savo veiksmus, atliekamus testamentui įvykdyti, testamento vykdytojas negauna atlyginimo, bet turi teisę gauti iš palikimo atlyginimą būtinų išlaidų, kurias jis turėjo paveldimam turtui apsaugoti ir tvarkyti.

Testamentą įvykdęs, testamento vykdytojas privalo, įpėdinių reikalavimu, pateikti jiems ataskaitą.

587 straipsnis. Palikimo priėmimas

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis.

Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.