LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymas
38 versijos
· 2000-05-18
2024-12-30
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — art. 4
2024-11-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — art. 49
2024-07-25
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 4, 70
2024-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 63, 68,
2023-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 4, 9, 7
2022-07-22
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 61, 66,
2022-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 61, 34,
2021-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 49, 55,
2020-06-15
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 9, 70,
2020-01-30
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 4, 70
2020-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 69, 68,
2019-06-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 42, 15,
2019-04-04
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 2, 70
2018-08-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — art. 40
2018-07-05
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 54, 70
2018-06-15
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 54,
2018-04-28
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 54, 70,
2017-07-13
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 55, 70
2017-03-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 44, 42,
2017-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 19, 56,
2015-12-03
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 58,
2015-07-04
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 44, 73
2015-05-21
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 73,
2015-05-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 541
2015-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 19, 56,
2014-08-05
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 21, 56,
2014-08-02
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 21, 56,
2012-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 62,
2011-12-31
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 8, 3, 6
2011-05-03
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 24,
2010-01-05
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 24, 56,
2009-12-28
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 8,
2009-08-04
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 62,
2008-06-21
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 62,
2007-01-18
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 19, 45,
2004-11-04
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 73, 69
2004-05-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 57, 19,
Pakeitimai 2004-05-01
@@ -16,13953 +16,4517 @@
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2004
m. gegužės 1 d.:
Nr. IX-2101,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 61-2181 (2004-04-27)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROJI DALIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas
nustato Centrinės kredito unijos demokratinius kooperatinės veiklos pagrindus,
narystės joje sąlygas, Centrinės kredito unijos steigimą, valdymą,
reorganizavimą ir likvidavimą bei veiklos priežiūrą, taip pat Centrinėje
kredito unijoje sudaromo Kredito unijų stabilizacijos fondo, skirto kredito
unijų veiklos stabilumui užtikrinti bei sutrikusiam mokumui atkurti, veiklos
principus.
2. Šio įstatymo
tikslas - sukurti ir įtvirtinti kooperatinės bankininkystės sistemą Lietuvoje.
1. Šis Įstatymas
reglamentuoja Centrinės kredito unijos ir jos padalinių steigimo,
licencijavimo, veiklos, pabaigos, pertvarkymo ir priežiūros tvarką, kad
Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir patikima.
2. Šiuo Įstatymu
įgyvendinami šio Įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.
2
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Administracijos vadovai
– Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.
2.
Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos Centrinės kredito unijos
nariams iš pelno, mokamos proporcingai Centrinės kredito unijos narių palūkanų
apyvartai Centrinėje kredito unijoje.
3. Centrinė kredito unija
– Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis
ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šio Įstatymo nustatytų
neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis
kitų šio Įstatymo nustatytų licencinių ir kitų finansinių paslaugų teikimu šio
Įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei
atsakomybę, taip pat atlieka kitas šio Įstatymo nustatytas funkcijas.
4. Kredito unija – kaip ši
sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme.
5. Licencinės finansinės
paslaugos – tai:
1) indėlių ar
kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;
2) pinigų
pervedimas;
3) elektroninių
pinigų išleidimas ir tvarkymas;
4) kitos
finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus
Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją.
6. Pagrindinis
pajus – Centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, suteikiantis teisę
Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo metu turėti vieno balso
teisę sprendžiant Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo
kompetencijai priskirtus klausimus ir suteikiantis teisę gauti dividendus.
7. Pajaus
vardinis dokumentas (toliau – pajus) – vertybinis popierius,
patvirtinantis asmens dalyvavimą Centrinės kredito unijos kapitale,
suteikiantis Centrinės kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises.
8. Pajinis
įnašas – asmens įmokėta į Centrinę kredito uniją pinigų suma. Iš pajinių
įnašų sudaromas Centrinės kredito unijos pajinis kapitalas.
9. Centrinės
kredito unijos nario palūkanų apyvarta Centrinėje kredito unijoje
(toliau – apyvarta) - finansiniais metais Centrinės kredito unijos nario
gautų iš Centrinės kredito unijos palūkanų pajamų ir Centrinei kredito unijai
sumokėtų palūkanų išlaidų suma.
10. Papildomas
pajus – Centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, nesuteikiantis balso
teisės Centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, tačiau
suteikiantis teisę gauti dividendus.
11. Kitos šio
Įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų
įstatyme.
3
straipsnis. Centrinės kredito unijos pavadinimas, teisinė forma, jos veiklą
reglamentuojantys teisės aktai
1. Žodžius
„Centrinė kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba vedinius
Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais
tikslais tik pagal šį Įstatymą veikianti Centrinė kredito unija, išskyrus
atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių
finansinių paslaugų teikimu. Centrinės kredito unijos pavadinimui Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma.
2. Centrinės
kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė
bendrovė.
3. Centrinė kredito unija savo veikloje vadovaujasi
savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu ir priežiūros institucijos
priimtais teisės aktais. Centrinė kredito unija taip pat vadovaujasi Finansų
įstaigų įstatymu, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu ir kitais
teisės aktais, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.
4 straipsnis.
Centrinės kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla
1. Centrinė
kredito unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų
kredito unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga,
veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija veikia pajinio
kapitalo pagrindu ir atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo
atkūrimo funkcijas, priima indėlius bei grąžintinas lėšas ir teikia paskolas
bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat, atlikdama šio
įstatymo 5 straipsnyje nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita šio
įstatymo nustatyta veikla.
kredito unija turi teisę teikti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems
asmenims licencines finansines paslaugas bei kitas finansines paslaugas, tarp
jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės neapribotos šio ar
kitų įstatymų nustatyta tvarka. Centrinė kredito unija privalo teikti šio
Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas licencines
finansines paslaugas.
2. Centrinė kredito unija turi teisę teikti finansines
paslaugas:
1) savo nariams;
2) kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos
narės, nariams;
3) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų
asociacijoms;
4) kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų
įstaigoms.
3. Indėlius ar kitas grąžintinas lėšas Centrinė
kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš
Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų,
profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra
valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio
valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė
kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims pinigų
pervedimo paslaugas.
4. Centrinė
kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo ir šio Įstatymo 5 straipsnyje
nustatytų funkcijų atlikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios
neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas
ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.
5.
Jeigu Centrinė kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be
kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines
paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu, ir
sudaryti sandorius su kitais asmenimis dėl atitinkamų paslaugų teikimo
Centrinei kredito unijai (toliau – Centrinės kredito unijos veiklą papildančių
paslaugų pirkimas), prieš sudarydama tokius sandorius, ji privalo pranešti
priežiūros institucijai ir pateikti jai šios institucijos teisės aktų nustatytą
informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti Centrinės
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.
6.
Centrinė kredito unija turi veikti taip, kad jos veikla būtų stabili
ir patikima.
7. Lietuvos
Respublikos teismai, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai,
prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama Centrinės kredito unijos
galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip
apribojama Centrinės kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas Centrinės
kredito unijos klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių
sprendimų įtakos Centrinės kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
5 straipsnis.
Centrinės kredito unijos funkcijos ir teisės
1. Centrinė
kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, atlieka šias funkcijas:
1) šio Įstatymo
nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių
likvidumą;
2) šio Įstatymo
nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių mokumą;
3) stebi kredito
unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą ir, kai būtina, tikrina šias
kredito unijas bei teikia informaciją priežiūros institucijai dėl nustatytų
pažeidimų;
4) dalyvauja
Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose
bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei
projektais susijusias lėšas, turtą, taip pat prisiima įsipareigojimus;
5) organizuoja
kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir
teikia metodinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms.
2. Centrinė
kredito unija, be kitų įstatymuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:
1) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka veikti kaip kredito unijų laikinasis
administratorius bei likvidatorius;
2) deleguoti
atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus patariamojo balso
teise;
3) gauti iš
kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos narės, informaciją,
reikalingą Centrinės kredito unijos bei stabilizacijos fondo administravimo
funkcijoms atlikti.
ANTRASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS
6
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo tvarka
1. Centrinė
kredito unija steigiama Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir, jei šis Įstatymas
nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik
viena Centrinė kredito unija.
3. Centrinė
kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.
4. Centrinė
kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą
įsteigti Centrinę kredito uniją.
5. Centrinės kredito unijos
įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui ir ši unija turi būti
įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo. To per šį terminą neatlikus,
Centrinės kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai
grąžinami.
6. Steigiant Centrinę kredito
uniją visi pajiniai įnašai turi būti įmokėti iki steigiamojo susirinkimo
sušaukimo dienos.
7. Centrinės kredito unijos
steigiamasis susirinkimas turi teisę spręsti Centrinės kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
7
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigėjai
1. Centrinės kredito unijos
steigėju gali būti kredito unija, taip pat valstybė.
2. Centrinę
kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 20 steigėjų.
3. Centrinės kredito unijos steigėjais negali būti
asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Finansų įstaigų
įstatymą, ir asmenys, kurie negali būti Centrinės kredito unijos nariais.
4. Kiekvienas Centrinės kredito unijos steigėjas
privalo įsigyti Centrinės kredito unijos pagrindinį pajų.
8 straipsnis.
Leidimas įsteigti centrinę kredito uniją
1. Leidimą įsteigti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Centrinės kredito unijos
steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1) sudarytą Centrinės kredito
unijos steigimo sutartį;
2) Centrinės kredito unijos
įstatus;
3) steigiamojo susirinkimo
protokolą;
4) Centrinės kredito unijos
veiklos metmenis;
5) steigėjų sąrašą, dokumentus ir
duomenis apie Centrinės kredito unijos steigėjų tapatybę ir kiekvieno iš jų
įsigytus pajus, taip pat dokumentus ir duomenis, įrodančius, kad panaudotos
pajiniams įnašams lėšos yra gautos teisėtai;
6) dokumentus, patvirtinančius,
kad Centrinės kredito unijos pajiniai įnašai yra visi įmokėti;
7) steigiamojo susirinkimo
išrinktų Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti
gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą.
3. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti
Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos.
4. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) Centrinės kredito unijos
įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos
veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;
3) steigiamos Centrinės kredito
unijos teisinė forma, steigėjai, minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas,
Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų.
5. Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros institucija
raštu praneša juridinių asmenų registrui.
6. Išdavus
leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, kol Centrinei kredito unijai neišduota
licencija, Centrinės kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip
perleisti jo įsigytus ir steigimo sutartimi nustatytus pajus, o Centrinei
kredito unijai draudžiama keisti steigimo sutartyje nustatytą pajinio kapitalo
dydį ar steigėjų sudėtį.
7. Priežiūros institucija iki Centrinės kredito unijos
įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) leidimas buvo
gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) Centrinė kredito unija nebuvo įsteigta per šio
Įstatymo nustatytą terminą.
8. Apie priimtą sprendimą
atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją priežiūros institucija raštu
praneša Centrinės kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų registrui.
9
straipsnis. Licencija
1. Centrinės kredito unijos licencija (toliau –
licencija) suteikia teisę Centrinei kredito unijai teikti licencines finansines
paslaugas. Priežiūros institucija, išduodama Centrinei kredito unijai
licenciją, gali apriboti jos teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines
paslaugas, jei to prašo Centrinė kredito unija ar jei ji nėra pasirengusi
teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines
finansines paslaugas panaikinami, jei Centrinė kredito unija pateikia prašymą
ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad Centrinė kredito unija yra
pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas.
2. Licencija išduodama
neterminuotam laikui.
3. Centrinei kredito unijai draudžiama perleisti
licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines
finansines paslaugas ne Centrinės kredito unijos vardu ir ne šios unijos
naudai.
4. Licenciją juridinių asmenų
registre įregistruotai Centrinei kredito unijai išduoda priežiūros institucija
įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Centrinė kredito unija,
norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp
jų:
1) juridinių asmenų registre
įregistruotus Centrinės kredito unijos įstatus ir Centrinės kredito unijos
registravimo pažymėjimą;
2) dokumentus,
patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne
mažesnis kaip šio Įstatymo nustatytas minimalus Centrinės kredito unijos
kapitalo dydis;
3) Centrinės
kredito unijos narių sąrašą, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai
ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai;
4) įsteigus
Centrinę kredito uniją išrinktų (paskirtų) Centrinės kredito unijos vadovų,
kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,
sąrašą;
5) veiklos pirmųjų trejų metų planą;
6) valdymo ir organizacinės
struktūros aprašymą;
7) apskaitos politikos projektą
ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;
8) dokumentus ir informaciją,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija turi saugią ir patikimą Centrinės
kredito unijos veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus,
technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto
draudimą;
9) kitų valstybės institucijų
išduotas išvadas, leidimus ar kitus dokumentus dėl pasirengimo teikti
licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai.
6. Priežiūros institucija turi
teisę patikrint vietoje, ar Centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti
finansines paslaugas.
7. Priežiūros
institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti
asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie Centrinės
kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, įstatymų
ir kitų teisės aktų pažeidimus, tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą
informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl
licencijos išdavimo.
8. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo
ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros
institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti
priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo. Tačiau bet
kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12
mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
9. Licencijos prašančios
Centrinės kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė
struktūra, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės,
informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi
užtikrinti saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą ir atitikti tai
reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat Centrinė kredito unija turi atitikti
kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų teisinės formos, minimalaus
kapitalo, reikalavimus buveinei, Centrinės kredito unijos nariams, Centrinės
kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti
finansines paslaugas.
10. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) Centrinė kredito unija
neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;
11. Apie priimtą sprendimą
išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų registrui šio
registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
12. Centrinė kredito unija turi
teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją.
13. Licenciją turinti Centrinė
kredito unija visada turi atitikti leidimo steigti Centrinę kredito uniją
išdavimo ir licencijos išdavimo reikalavimus. Centrinė kredito unija šio
Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti
licencijai gauti, pasikeitimus.
10 straipsnis.
Licencijos atšaukimas
1. Licencijos atšaukimo pagrindus
nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2
dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros
institucijos sprendimu, jeigu:
1) Centrinė kredito unija
neatitinka leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ar licencijos
išdavimo reikalavimų;
2) Centrinė kredito unija
pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas ją likviduoti;
3) Centrinė kredito unija neįmoka
pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymą, jei ji privalo ją mokėti ar jeigu draudimas
nutraukiamas.
2. Apie licencijos atšaukimą ar
jos galiojimo sustabdymą pranešama Centrinei kredito unijai ir juridinių asmenų
registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“
priede „Informaciniai pranešimai“.
3. Priežiūros institucijos
sprendimas atšaukti Centrinės kredito unijos licenciją turi būti motyvuotas.
4. Licencija taip pat gali būti
atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio Įstatymo devintajame
skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
5. Atšaukus licenciją, Centrinė
kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai
būtina atsiskaitant su Centrinės kredito unijos kreditoriais, ir šio Įstatymo
dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti
sprendžiamas klausimas dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo ar bankroto
bylos jai kėlimo.
11
straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai
1. Centrinės
kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų
registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jei keičiamos įstatų
nuostatos dėl:
1) Centrinės
kredito unijos pavadinimo ar buveinės;
2) pagrindinio
pajaus suteikiamų teisių;
3) Centrinės
kredito unijos organų kompetencijos, jų rinkimo ir atšaukimo tvarkos.
2. Leidimą įregistruoti Centrinės
kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Centrinė kredito unija,
norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai
pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus ir duomenis.
4. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti
Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų
nuo prašymo gavimo dienos.
5. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų
pakeitimus, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) padarius pakeitimus, Centrinės
kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos Centrinės
kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės
aktams.
12
straipsnis. Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai
1. Centrinė
kredito unija filialus ir kitus padalinius gali steigti tik Lietuvos
Respublikoje.
2. Centrinės kredito unijos
filialo nuostatai, jos filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines
paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos
priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų
veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.
3. Visi Centrinės kredito unijos
filialai ir kiti padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi
turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į
Centrinės kredito unijos buveinę realiu laiku.
4. Centrinė
kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą padalinį, kuriame teikiamos finansinės
paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti
apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės
aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai,
Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai
priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytą informaciją ir dokumentus.
13
straipsnis. Centrinės kredito unijos atstovybės
1. Centrinė kredito unija
atstovybes gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.
2. Centrinės kredito unijos
atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.
3. Centrinė
kredito unija, įsteigusi atstovybę, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo
įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.
Pasikeitus pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų
nuo pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.
TREČIASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS NARIAI
14 straipsnis.
Centrinės kredito unijos nariai
1. Centrinėje
kredito unijoje negali būti mažiau kaip 20 narių.
2. Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito
unija ir valstybė.
3. Centrinės kredito unijos nare
gali būti tik priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija.
Priežiūros institucijai atšaukus licenciją, kredito unija turi būti pašalinama
iš Centrinės kredito unijos narių.
4. Kredito unija negali būti Centrinės kredito unijos
nare, jei teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai
nepateikia duomenų, leidžiančių nustatyti jos dalyvius, veiklą, finansinę
būklę, vadovus, lėšų, panaudotų pajiniams įnašams, įgijimo teisėtumą, arba jei
pateikti duomenys neįrodo, kad pajiniams įnašams panaudotos lėšos yra įgytos teisėtai.
5. Centrinė kredito unija privalo Finansų įstaigų
įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti savo dalyvių (narių) sąrašą. Centrinė
kredito unija savo dalyvių (narių) sąrašo duomenis privalo pateikti priežiūros
institucijai per 15 dienų po eilinio Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo ar priežiūros institucijos pareikalavimu ir kitais atvejais.
6. Centrinės kredito unijos nariai privalo nario
teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad Centrinė kredito unija veiktų
stabiliai ir patikimai.
7. Centrinės
kredito unijos narys neturi teisės balsuoti Centrinės kredito unijos narių
visuotiniame susirinkime, kai susirinkimas sprendžia jo narystės Centrinėje
kredito unijoje klausimą, taip pat kitais Centrinės kredito unijos įstatuose
numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
8. Centrinės kredito unijos narys turi teisę įgalioti
kitą asmenį balsuoti už jį Centrinės kredito unijos narių visuotiniame
susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas pats asmuo Centrinės kredito unijos
narių visuotiniame susirinkime gali atstovauti tik vienam Centrinės kredito
unijos nariui ar pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę tik iš vieno Centrinės
kredito unijos nario. Centrinės kredito unijos nario atstovu negali būti
Centrinės kredito unijos vadovai ar kiti Centrinės kredito unijos nariai.
9. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, be
kitų įstatymuose nustatytų nario pareigų, taip pat privalo:
1) savo lėšas
pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito
unijoje, išskyrus atvejus, kai yra gautas centrinės kredito unijos valdybos
sutikimas šias lėšas laikyti kitose kredito įstaigose;
2) gauti Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą,
jei nori skolintis tiesiogiai iš kitų kredito įstaigų.
15
straipsnis. Atsiskaitymas su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė
1. Centrinė
kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į
Centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas Centrinės
kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.
2. Su asmeniu, kurio narystė
Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija atsiskaito
išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo
dalyvavimu Centrinės kredito unijos pajiniame kapitale, ne vėliau kaip per 12
mėnesių nuo narystės Centrinėje kredito unijoje pasibaigimo dienos.
3. Pasibaigus
kredito unijos narystei Centrinėje kredito unijoje ar priėmus sprendimą kredito
uniją likviduoti, Centrinė kredito unija grąžina kredito unijai lėšas, laikomas
likvidumo palaikymo rezerve, atsižvelgdama į kredito unijos įsipareigojimus
pagal sutartis, kurių pagrindu buvo gautos lėšos iš likvidumo palaikymo
rezervo. Centrinės kredito unijos narių įmokos į stabilizacijos fondą,
pasibaigus centrinės kredito unijos nario narystei Centrinėje kredito unijoje,
negrąžinamos.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VALDYMAS
16 straipsnis.
Centrinės kredito unijos organai
1. Centrinėje kredito unijoje
turi būti šie organai: visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba
ir administracijos vadovas.
2. Centrinės kredito unijos
valdymo organai yra Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos
vadovas. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta Centrinės kredito unijos
valdybos kompetencija ir funkcijos turi būti aiškiai atribotos nuo Centrinės
kredito unijos administracijos vadovo kompetencijos ir funkcijų.
3. Centrinės kredito unijos
organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato
Centrinės kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, šis Įstatymas, taip pat
Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių įstatymas, jeigu šis
Įstatymas nenustato kitaip.
4. Tuo atveju,
kai Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima įstatų
pakeitimus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ar kitų organų narių skaičiaus,
išrinkti nauji šių organų nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo
įstatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.
17
straipsnis. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
1. Centrinės
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas Centrinės
kredito unijos narių atstovų susirinkimu.
2. Eilinis
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, bet ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų,
šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.
3. Centrinės kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose ir įstatymuose
nustatytų teisių ir galių:
1) renka ir
atšaukia stebėtojų tarybos, valdybos narius, stabilizacijos fondo komisijos
narius ir šių organų pirmininkus, audito tarnybą;
2) vertina
stebėtojų tarybos, stabilizacijos fondo komisijos, Centrinės kredito unijos
valdymo organų ir audito tarnybos darbą bei svarsto ir tvirtina valdybos,
stabilizacijos fondo komisijos ir audito tarnybos pateiktas ataskaitas;
3) renka ir
atšaukia audito įmonę;
4) nustato
pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtina šių
principų įgyvendinimo programą, taip pat indėlių kredito unijoje litais ir
užsienio valiuta procentą, pagal kurį nustatomas lėšų, kurias kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės turi laikyti likvidumo palaikymo rezerve, dydis;
5) nustato
stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus ir įmokų į
stabilizacijos fondą dydį;
6) nustato
palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų
teikimo principus;
7) sprendžia
klausimus dėl premijų mokėjimo Centrinės kredito unijos darbuotojams ir (ar)
kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų išmokų (tantjemų) mokėjimo
Centrinės kredito unijos vadovams ir stabilizacijos fondo komisijos nariams.
Šiuos klausimus Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali
spręsti tik finansiniams metams pasibaigus;
8) sprendžia
klausimus dėl kredito unijų dokumentų standartinių formų ir vidaus taisyklių bei
reikalavimų kredito unijos informacinėms sistemoms nustatymo;
9) sprendžia
klausimus dėl Centrinės kredito unijos narių kredito unijų tikslinių įmokų
nustatymo ir jų dydžio.
4. Visuotinis
narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė
visų Centrinės kredito unijos narių. Jeigu tiek Centrinės kredito unijos narių
į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi
būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai gali
būti priimami esant bet kokiam Centrinės kredito unijos narių skaičiui.
5. Centrinės
kredito unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet
susipažinę su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti
visuotiniam susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi
į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.
18 straipsnis.
Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba
1. Stebėtojų taryba yra
kolegialus Centrinės kredito unijos veiklos priežiūrą atliekantis organas,
kurio veiklai vadovauja pirmininkas.
2. Stebėtojų tarybos narių
skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato centrinės kredito
unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka visuotinis narių
susirinkimas ne daugiau kaip 4 metams. Visuotinis narių susirinkimas gali
atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų
kadencijai. Stebėtojų taryba ar pavieniai jos nariai renkami ir atšaukiami
paprasta balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
3. Stebėtojų tarybos nariu negali
būti Centrinės kredito unijos valdybos narys, stabilizacijos fondo komisijos
narys, administracijos vadovai, audito tarnybos nariai.
4. Stebėtojų tarybos narys gali
atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs
stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
5. Jeigu stebėtojų tarybos narys
atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir ne
mažiau kaip 1/10 Centrinės kredito unijos narių - pavienių
stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, veikianti stebėtojų taryba turi
būti atšaukiama ir visa stebėtojų taryba renkama iš naujo. Jeigu renkami
pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų
tarybos kadencijos pabaigos.
19 straipsnis.
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos kompetencija
1. Stebėtojų taryba, be kitų
Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų galių:
1) stebi ir analizuoja Centrinės
kredito unijos, jos valdybos veiklą ir kaip vykdomi Centrinės kredito unijos
narių visuotinio susirinkimo sprendimai;
2) tvirtina Centrinės kredito
unijos veiklos planus;
3) užtikrina, kad Centrinėje
kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;
4) pateikia visuotiniam narių
susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės,
pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo projektų bei valdybos parengtos
Centrinės kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl audito tarnybos ir
auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;
5) atstovauja Centrinei kredito
unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito unijos ir jos valdybos
narių, stabilizacijos fondo komisijos narių, administracijos vadovo;
6) siūlo valdybai,
administracijos vadovui nutraukti įstatymų ir kitų teisės aktų, Centrinės
kredito unijos įstatų ar kitų Centrinės kredito unijos dokumentų pažeidimus ar
atšaukti neteisėtus sprendimus;
7) svarsto ar sprendžia
klausimus, kuriuos pagal šį Įstatymą turi svarstyti ar spręsti Centrinės
kredito unijos stebėtojų taryba.
2. Centrinės kredito unijos
stebėtojų taryba jos kompetencijai priskirtus klausimus gali perduoti spręsti
tik Centrinės kredito unijos narių visuotiniam susirinkimui.
3. Stebėtojų tarybos posėdžiai
turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:
1) nurodyta posėdžio vieta ir
laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas,
ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;
2) išdėstyta
kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių
pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio
dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo
rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios
nuomonės ir protestai.
4. Prie posėdžio protokolo turi
būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus,
taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai.
5. Surašytas Centrinės kredito
unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 dienas turi
būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir
nedalyvavusiems posėdyje, o jei tokios galimybės nėra – nedelsiant, kai tik
atsiranda galimybė. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo
patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka
su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas
raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai.
6. Kiekvienas Centrinės kredito
unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad
stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad
sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų
įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos tarybos narys,
nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose
nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus,
Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.
7. Stebėtojų tarybos posėdis yra
teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas
priimtu, jei už jį balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos
narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu
kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali
atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio
projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu.
8. Stebėtojų taryba turi teisę
pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti
Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti limitą
lėšų, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti.
9. Stebėtojų tarybos
pareikalavimu Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos vadovai
privalo pateikti tarybai dokumentus, susijusius su Centrinės kredito unijos
veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti Centrinės kredito unijos veiklą.
10. Stebėtojų tarybos darbo
tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
11. Stebėtojų tarybos posėdžiai
turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų
tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai
šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar
priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų
tarybos darbo reglamente.
20 straipsnis.
Centrinės kredito unijos valdyba
1. Centrinės kredito unijos
valdyba:
1) renka (skiria) ir atšaukia
administracijos vadovą ir jo pavaduotoją;
2) be atskiro Centrinės kredito
unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo priima sprendimus dėl disponavimo
Centrinės kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių
paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų
prievoles, net jei turto vertė ar sandorio suma viršija 1/10 Centrinės kredito
unijos nuosavo kapitalo, jei Centrinės kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą valdybai suteikti tokią teisę
ir tokia valdybos teisė numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose;
3) priima
sprendimus dėl narių priėmimo į Centrinę kredito uniją;
4) sprendžia
klausimą, ar suteikti kredito unijoms paskolas jų likvidumui palaikyti, nustato
palūkanų normas;
5) svarsto
kredito unijų prašymus skirti iš stabilizacijos fondo lėšų mokumui atkurti bei
jų mokumo atkūrimo planus, teikia išvadas ir pasiūlymus stabilizacijos fondo
komisijai;
6) stebi ir
kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų
lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti Centrinės kredito unijos administracijos
vadovui, taip pat sprendžia kitus visuotinio narių susirinkimo bei
stabilizacijos fondo komisijos nutarimuose nustatytus stabilizacijos fondo
naudojimo klausimus;
7) parengia
Centrinės kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir
(ar) nuostolių atlyginimo projektų bei Centrinės kredito unijos veiklos
ataskaitą;
8) nustato
įkainius už Centrinės kredito unijos teikiamas paslaugas;
9) priima
sprendimus dėl filialų, atstovybių steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ir
keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų valdymo organų skyrimo, taip pat dėl
struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir
veiklos nutraukimo;
10) priima sprendimus tapti kitų
juridinių asmenų steigėja, dalyve;
11) svarsto ir
sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ji turi svarstyti ir
spręsti.
2. Už savo
veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai
Centrinės kredito unijos įstatų nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per
metus.
3. Centrinės kredito unijos
valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta
šio Įstatymo 19 straipsnio 3–5 dalyse.
4. Kiekvienas Centrinės kredito
unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad valdyba spręstų
jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų
nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.
Centrinės kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis
šią pareigą ar kitų teisės aktų nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus,
Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.
5. Valdybos posėdžiai, be
valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos
nurodymu.
6. Valdybos nariu negali būti
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys, stabilizacijos fondo komisijos
narys, audito tarnybos nariai.
21
straipsnis. Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas
1. Centrinėje
kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.
2.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi būti
valdybos pirmininkas.
3.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja Centrinės kredito
unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo stebėtojų tarybos bei valdybos
nutarimus.
4. Centrinės
kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio
pareigų, būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kredito
unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais.
22 straipsnis.
Centrinės kredito unijos vadovai ir darbuotojai
1. Centrinės kredito unijos
vadovai yra:
1) stebėtojų tarybos nariai;
2) valdybos nariai;
3) administracijos vadovai;
4) vidaus audito tarnybos
vadovas;
5) Centrinės
kredito unijos filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Centrinės kredito
unijos darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal Centrinės kredito unijos
įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar
administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti
sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Centrinės kredito unijos vardu
sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus
atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių.
2. Centrinės kredito unijos vadovai turi būti
nepriekaištingos reputacijos bei turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią
tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir
patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės
kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros
institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
tvarkytų šiame Įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams
išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis bei informaciją
apie asmens teistumą, sveikatą.
3. Asmuo negali
būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo
nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai
sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir
turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už
juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius
įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;
2)
piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar
alkoholiu.
4. Priežiūros
institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos
ir atsižvelgdama į tai:
1) ar jis buvo
nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą, ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal
užsienio valstybių įstatymus;
2) ar juridiniam
asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos
įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo
buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl
netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;
3) ar jam turint
finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo
teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;
4) ar nėra kitų
reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma
nepriekaištinga.
5. Centrinės kredito unijos valdybos
pirmininkas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
6. Centrinės kredito unijos
vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam priežiūros institucijos leidimą.
Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks
priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.
7. Jei pagal šį Įstatymą ir
priežiūros institucijos teisės aktus asmuo gali tapti Centrinės kredito unijos
vadovu tik turėdamas priežiūros institucijos leidimą, tai Centrinė kredito
unija (iki Centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai) bent prieš 30
dienų iki tokio asmens rinkimo, skyrimo ar įgaliojimų asmeniui suteikimo
(toliau šiame straipsnyje – skyrimas ar rinkimas) privalo apie tai pranešti
priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės
aktų nustatytus reikalavimus.
8. Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kurią priežiūros
institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, Centrinė kredito unija
negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar
sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti ar skirti Centrinės
kredito unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30
dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo.
9. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovus,
jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra
neteisingi;
2) Centrinės kredito unijos
vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) asmeniui, kurį rinkti ar
skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal kitus
įstatymus.
10. Priežiūros institucija
panaikina leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą, jeigu:
1) leidimas buvo gautas apgaulės
būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) asmuo, kuriam rinkti ar skirti
buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų
reikalavimų leidimui išduoti.
11. Apie priimtą sprendimą
panaikinti leidimą pranešama Centrinei kredito unijai. Priežiūros institucijai
priėmus sprendimą leidimą panaikinti, Centrinė kredito unija priežiūros
institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti
vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį.
12. Centrinės kredito unijos
darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti
priežiūros institucijos teisės aktai.
23 straipsnis.
Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė
Centrinės
kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų
įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.
24 straipsnis.
Centrinės kredito unijos komitetai
1. Centrinė kredito unija privalo
turėti nuolat veikiantį paskolų komitetą. Klausimą dėl vidaus audito komiteto
sudarymo sprendžia ir šio komiteto veiklą kontroliuoja Centrinės kredito unijos
stebėtojų taryba.
2. Centrinė kredito unija turi
teisę turėti ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose numatytų komitetų.
3. Centrinės kredito unijos
komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato Centrinės kredito
unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų priimti dokumentai.
Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos
reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.
PENKTASIS
SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS
BEI MOKUMO ATKŪRIMAS
25
straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas
1. Kredito
unijos Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam
tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau
kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą
visų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo,
papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito
unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos
reikalavimais.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo
rezervą.
3. Centrinė
kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms
likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui.
Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne
ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir grąžinimo
sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos sutartyje.
4. Paskolos
kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos
likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito
unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams
rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus.
5. Suteikta paskola išduodama iš karto visa arba
dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos
likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius
skaičiavimus.
26
straipsnis. Stabilizacijos fondas
1.
Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro
Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.
2. Kredito
unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių
asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis
organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis
ir bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir Lietuvos
Respublikos kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito
įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių bei klientų pinigus šių
narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose,
tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką
bei atsakomybę.
3. Kredito
unijų asociacijos - įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos kredito unijų
sąjungos, atstovaujančios Lietuvoje veikiančioms kredito unijoms bei
išreiškiančios savo narių interesus.
4. Licencija
- kredito įstaigų licencijavimą bei veiklos priežiūrą vykdančios institucijos
(toliau - priežiūros institucija) Centrinės kredito unijos veiklai išduotas
raštiškas leidimas verstis įstatuose nurodyta veikla ir atlikti šio įstatymo 5
straipsnyje nustatytas visas operacijas ar jų dalį.
5. Pagrindinis
pajus - Centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, suteikiantis teisę
Centrinės kredito unijos aukščiausiojo valdymo organo - visuotinio Centrinės
kredito unijos narių susirinkimo metu turėti vieno balso teisę sprendžiant
visus šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytus visuotinio susirinkimo
kompetencijos klausimus ir suteikiantis teisę gauti dividendus. Minimalus
Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis - 1000 litų.
6. Papildomi
pajai - Centrinės kredito unijos narių įsigyti pajai, nesuteikiantys balso
teisės, tačiau suteikiantys teisę gauti dividendus. Kiekvieno šių pajų dydis -
1000 litų, o įgyjamas šių pajų skaičius neribojamas.
7. Kredito unijų
stabilizacijos fondas (toliau - Stabilizacijos fondas) - šio įstatymo 23
straipsnyje nustatytu būdu sudarytas fondas, skirtas kredito unijų veiklos
stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir veikiantis kaip paskutinis skolinimosi
šaltinis kredito unijos sutrikusiam mokumui atkurti.
8. Centrinės
kredito unijos kapitalas - pagrindinio ir papildomų kapitalų suma.
9. Pagrindinis
kapitalas - pajinio kapitalo, atsargos kapitalo ir praėjusių metų
nepaskirstyto pelno (nuostolių) suma.
10. Atsargos
kapitalas - atskaitymai iš Centrinės kredito unijos pelno.
11. Papildomas
kapitalas - Stabilizacijos fondo, gautų subordinuotų paskolų, jeigu jos
atitinka priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus, einamųjų metų
nepaskirstyto pelno (nuostolio), pagrindinių priemonių perkainavimo rezervo ir
kitų Centrinės kredito unijos įstatuose numatytų kapitalų ir rezervų suma.
12. Sutrikęs
kredito unijos likvidumas - būklė, kai kredito unijos likvidumas pasidaro
mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir
įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams iš dalies yra
nesubalansuota ir gali sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus.
13. Sutrikęs
kredito unijos mokumas - būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo
pakankamumo normatyvo, taip pat būklė, kai yra požymių, kad kredito unijos
turtas (grynąja verte) gali tapti mažesnis už jos balansinius ir nebalansinius
įsipareigojimus.
3
straipsnis. Centrinės kredito unijos statusas
Centrinė kredito unija nuo jos
įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka turi juridinio asmens teises ir
savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais
bei teisės aktais, taip pat savo įstatais. Lietuvos Respublikos kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatos taikomos Centrinės kredito unijos
veiklai tiek, kiek jos neprieštarauja Centrinės kredito unijos įstatymui.
4
straipsnis. Centrinės kredito unijos nuosavybė
unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių
dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės
kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito
unijos išlaidos.
3.
Stabilizacijos fondo turtą sudaro:
1) Centrinės
kredito unijos narių įmokos;
2) pajamos,
gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) tikslinės
įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;
4) perimtas
turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų
iš stabilizacijos fondo;
5) lėšos, gautos
iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.
4.
Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius
popierius ir užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės
šalys), vyriausybių vertybinius popierius.
5.
Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos
turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.
6. Lėšos kredito
unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos
išleistus ilgalaikius skolos vertybinius popierius arba kredito unijai
negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos privalomąjį
rezervą arba rezervinį kapitalą.
7. Kredito
unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo
Centrinei kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą.
8. Kredito
unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:
1) nurodyti
kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei
perspektyvas;
2) numatyti
strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti
skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;
3) numatyti
kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių
išlaidų dydį;
4) pagrįsti
kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą
ir šių lėšų panaudojimą.
27
straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija
1.
Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo
klausimus. Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių
susirinkimui.
2.
Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos
fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis
narių susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių
deleguotų atstovų.
3.
Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos
stebėtojų tarybos ar valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys.
Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų
kitiems asmenims.
4.
Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau
kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų
dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo
metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
komisijos pirmininko balsas.
5.
Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo
reglamentas.
6. Kiekvienas stabilizacijos
fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija
spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų
teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys,
nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas
pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
7. Stabilizacijos
fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti skirti lėšų iš
stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito unijos valdybos
pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl stabilizacijos fondo
lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos narės mokumui atkurti.
8.
Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą
informaciją iš Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės
kredito unijos narių.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS KAPITALAS
IR PELNO
PASKIRSTYMAS
28
straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas
Centrinės
kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.
29
straipsnis. Nuosavas kapitalas
1. Centrinės
kredito unijos turtas, sukauptas iš jos narių pajų, steigimo įnašų bei iš
savo veiklos, nuosavybės teise priklauso Centrinei kredito unijai.
2. Stabilizacijos
fondo lėšos bei iš šio fondo veiklos sukauptas turtas nuosavybės teise taip pat
priklauso Centrinei kredito unijai. Stabilizacijos fondo lėšas bei turtą šio
įstatymo nustatyta tvarka valdo ir naudoja Stabilizacijos fondo komisija.
ANTRASIS
kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis
kapitalas;
2) atsargos
kapitalas;
3) praėjusiųjų
metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;
4) ilgalaikio
materialiojo turto perkainojimo rezervas;
5) finansinio
turto perkainojimo rezervas;
6) privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas;
7) einamųjų metų
nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);
8) kiti
rezervai.
2. Centrinės
kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi
kapitalai ir rezervai.
30
straipsnis. Skolintas kapitalas
Centrinės
kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija
įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius
skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis,
jei gautų lėšų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip 2 metai ir skolos
vertybiniai popieriai (obligacijos) bei gautos paskolos turi visus
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.
31 straipsnis.
Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas
1. Šio Įstatymo
29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatytų Centrinės kredito unijos
nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą
oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.
2. Centrinės kredito unijos
valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių,
nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų Centrinės
kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros
institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti
sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito unijos
kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie
Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl
kapitalo atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros
institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
32
straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai
1. Centrinės
kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių
įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali
būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.
2. Centrinės
kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o
įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais
įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų
vertės.
3. Minimalus Centrinės
kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali turėti
tik vieną pagrindinį pajų.
4. Centrinės
kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos
įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus
įsigyja tik Centrinės kredito unijos nariai.
5. Centrinės
kredito unijos pajams Vertybinių popierių rinkos įstatymas netaikomas.
Centrinės kredito unijos pajai yra nematerialūs.
33
straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas
Centrinės kredito
unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo suma,
sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir tvarka.
34
straipsnis. Kapitalai ir rezervai
1. Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių
papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito
unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas Centrinės
kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti
panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma,
gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas
mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar
perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius,
nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą,
finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą.
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai
naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
3. Finansinio
turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo
finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.
4. Privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos
grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra
privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos
grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5
Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba
rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio
visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito
unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba
rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš
grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą
tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
5. Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai
rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos
įstatuose.
35
straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas
1. Centrinės
kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis
metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos
finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.
2. Grynasis
pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės
veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio
metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas
mokesčių sumas.
3. Per
finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas
arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus
finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių
susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.
4. Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės kredito
unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra
teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima sprendimą
dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:
1)
nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis
finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);
3) atskaitymai į
privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;
4) pelno dalis,
skirta stabilizacijos fondui papildyti;
5) atskaitymai į
kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;
6) pelno dalis,
skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
7) pelno dalis,
skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;
8)
nepaskirstytasis pelnas.
5. Šio
straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti
skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje
kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės
kredito unijos nuostoliai.
6. Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės
kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato
suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą
padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:
1) pervedamomis
sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;
2) pervedamomis
sumomis iš atsargos kapitalo.
7. Jeigu iš
rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:
1) likęs
nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos
dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl
susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa
mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;
2) likęs nepaskirstytas
nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos dalyvių įnašų, jei
dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas tampa
mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.
8. Jeigu atlikus
Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje
kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už
nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos
nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos
kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus
arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip
pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija,
kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės
kredito unijos veiklai.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS
5
straipsnis. Centrinės kredito unijos funkcijos
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS
KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
36
straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
1. Centrinės
kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato
Finansų įstaigų įstatymas.
2. Centrinė kredito unija privalo
sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti, vadovaudamasi
priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo
sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir
ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo
vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas
aplinkybes, turinčias įtakos Centrinės kredito unijos turto vertei.
37
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
1. Centrinei
kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1)
kapitalo pakankamumo;
2)
likvidumo;
3)
maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;
4)
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;
5)
didelių paskolų;
6) kiti
normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į
Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos
direktyvas.
2. Skaičiuojant
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės nelaikomos tarpusavyje susijusiais asmenimis.
Kitiems Centrinės kredito unijos skolininkams, skaičiuojant maksimalios
paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, taikomi priežiūros institucijos
nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
3. Normatyvų
dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
38
straipsnis. Investicijų apribojimai
1. Centrinė
kredito unija:
1) palaiko
kredito unijų likvidumą;
2) atstovauja
kredito unijų Centrinės kredito unijos narių interesams;
3) techniškai
aptarnauja Stabilizacijos fondą, sudarytą Centrinėje kredito unijoje;
4) priima
sprendimus dėl narystės Centrinėje kredito unijoje;
5) priima
neterminuotus ir terminuotus indėlius iš savo narių, kredito unijų asociacijų,
Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių
bendruomenių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų
institucijų, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių
labdaros (paramos) fondų ir finansų institucijų;
6) skolinasi
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
7) teikia
paskolas, garantijas bei Centrinės kredito unijos įstatuose numatyta tvarka
finansinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms;
8) investuoja laisvas
lėšas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko
vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio
reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius popierius;
9) atlieka
kliringo operacijas tarp savo narių ir dalyvauja kliringo atsiskaitymų
operacijose per Lietuvos banko atsiskaitymų centrą bei kitas kliringo
institucijas;
10) dalyvauja
Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose
bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei
projektais susijusias lėšas ir turtą; palaiko ryšius su panašiomis kitų šalių
bei tarptautinėmis institucijomis, atstovauja jose Lietuvos kredito unijoms,
priima iš institucijų lėšas, techninę ir kitokią pagalbą ir su tuo susijusius
įsipareigojimus;
11) stebi ir,
kai būtina, tikrina kredito unijas Centrinės kredito unijos nares ir teikia
informaciją, siūlymus bei rekomendacijas priežiūros institucijai dėl nustatytų
pažeidimų bei riziką ribojančių normatyvų nevykdymo;
12) atlieka
pinigų pervedimo operacijas;
13) leidžia
mokėjimo priemones (mokėjimo korteles, kelionės čekius, vekselius) ir jas
aptarnauja;
14) atlieka
operacijas užsienio valiuta;
15) teikia
pastabas ir pasiūlymus dėl kredito unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų;
16) konsultuoja
kredito unijas ir jų asociacijas;
17) organizuoja
kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir
teikia metodinę pagalbą kredito unijoms;
18) nustato
kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms vienodo standartizuoto
dokumentų tvarkymo formas ir taisykles, informacines sistemas, finansines
ataskaitas;
19) atlieka
kitas kredito įstaigai būdingas funkcijas bei operacijas, kurias Centrinei
kredito unijai paveda jos nariai visuotiniame susirinkime tvirtindami Centrinės
kredito unijos įstatus.
kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:
1) finansų
įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei
jos narių kredito unijų nariams;
2) įmonė, kuri
verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių
paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar
kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis
finansinėmis paslaugomis.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne
ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar
reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito
unijos vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų
suteikiamomis teisėmis.
39
straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai
1. Centrinės kredito unijos
investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų Centrinės kredito
unijos perskaičiuoto kapitalo.
2. Šio straipsnio 1 dalis
netaikoma, jei:
1) nekilnojamasis turtas įsigytas
tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra
Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir
pan.);
2) nekilnojamasis turtas įsigytas
finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;
3)
nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl
klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito
unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.
40
straipsnis. Skolinimas
1. Šio Įstatymo 41–43
straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla Centrinės kredito
unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas Centrinės kredito unijos
piniginis įsipareigojimas, sudarymas.
2. Taikomi šie Centrinės kredito
unijos skolinimo apribojimai:
1) vidinio skolinimo;
2) skolinimo su Centrine kredito
unija susijusiems asmenims;
3) skolinimo Centrinės kredito
unijos pajiniams įnašams atlikti.
41
straipsnis. Vidinio skolinimo apribojimai
1. Skolinimas
Centrinės kredito unijos vadovams ir su Centrinės kredito unijos vadovais
artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims negali
viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio
skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio
skolinimo turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį
sprendimą, su skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.
2. Skolinimo
sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės,
negu kitiems Centrinės kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
42
straipsnis. Skolinimo su Centrine kredito unija susijusiems asmenims
apribojimai
1. Su Centrine
kredito unija susijusiais asmenimis laikomi:
1) juridiniai
asmenys, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį turi Centrinė kredito unija, šių juridinių asmenų vadovai bei su jais
artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys;
2) Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų vadovai bei su jais artimos giminystės, taip
pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys.
2. Centrinė
kredito unija šiame straipsnyje nustatytas visas funkcijas bei operacijas ar jų
dalį gali atlikti, jei joms yra gavusi priežiūros institucijos licenciją.
6
straipsnis. Centrinės kredito unijos teisės
kredito unija gali skolinti su Centrine kredito unija susijusiems asmenims ne
daugiau kaip 20 procentų perskaičiuoto Centrinės kredito unijos kapitalo.
3. Jeigu priežiūros institucija
nustatyta tvarka atlieka jungtinę (konsoliduotą) visos centrinės kredito unijos
finansinės grupės priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę nustatyti kitus
reikalavimus skolinimui su Centrine kredito unija susijusiems asmenims, kurie
yra Centrinės kredito unijos kontroliuojamos įmonės.
4. Skolinimo su Centrine kredito
unija susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti Centrinės kredito
unijos stebėtojų taryba. Sprendimą skolinti su Centrine kredito unija
susijusiam asmeniui turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba ne mažiau
kaip dviem trečdaliais valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.
43 straipsnis. Skolinimo apribojimai Centrinės
kredito unijos pajiniams įnašams atlikti
Centrinė kredito
unija, vykdydama ar atlikdama šio įstatymo 5 straipsnyje numatytas funkcijas
bei operacijas, turi teisę:
1) veikti kaip
kredito unijų laikinasis administratorius bei likvidatorius Lietuvos
Respublikos kredito unijų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatų ir
priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka;
2) deleguoti
atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus patariamojo balso
teise;
3) turėti
sąskaitas Lietuvos banko atsiskaitymų centre, kituose bankuose nacionaline ir
užsienio valiuta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
unija neturi teisės skolinti įsigyjamo savo pajaus pajiniam įnašui atlikti,
subordinuotai paskolai sau suteikti ar Centrinės kredito unijos išleidžiamiems
skolos vertybiniams popieriams, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos)
paskolos požymius, įsigyti.
44 straipsnis.
Centrinės kredito unijos paslaptis
1. Centrinės kredito unijos
paslaptimi laikomi visi Centrinei kredito unijai žinomi duomenys ir informacija
apie:
1) Centrinės
kredito unijos kliento turimas Centrinėje kredito unijoje sąskaitas, lėšų
likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje
esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos,
sąlygas;
2) Centrinės
kredito unijos kliento skolinius įsipareigojimus Centrinei kredito unijai,
sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;
3) kitas
Centrinės kredito unijos klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių,
pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;
4) Centrinės
kredito unijos kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus,
skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis,
kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.
2. Centrinė kredito unija, jos
darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino Centrinės kredito unijos
paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios
informacijos, išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytus atvejus.
3. Centrinės kredito unijos
paslaptį sudaranti informacija gali būti atskleista tik Centrinės kredito
unijos klientui, su kuriuo susijusi Centrinės kredito unijos paslaptį sudaranti
informacija, arba jo rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia
informacija turi būti atskleista.
4. Centrinė kredito unija turi
teisę atskleisti informaciją, sudarančią Centrinės kredito unijos paslaptį,
teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina ginant Centrinės kredito unijos
teisėtus interesus, ir tik tiek, kiek tai būtina jos interesams ginti.
5. Centrinė kredito unija teikia
Centrinės kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją Pinigų plovimo
prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų nustatyta
tvarka kitiems asmenims, jei pagal įstatymus Centrinė kredito unija privalo
joms teikti tokią informaciją.
45 straipsnis.
Klientų interesų apsauga
1. Vietose, kuriose Centrinė
kredito unija teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam
klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas Centrinės kredito
unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti Centrinė
kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio
straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.
2. Prieš sudarydama sutartį dėl
finansinių paslaugų teikimo, Centrinė kredito unija privalo suteikti klientui
išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą,
paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitą informaciją, turinčią
įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
3. Kiekvienam esamam ar galimam
klientui, jeigu jis prašo, Centrinė kredito unija privalo pateikti metinę
finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą, kurią pagal teisės aktus Centrinė
kredito unija turi pateikti visuomenei.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS
46 straipsnis. Apskaita1. Centrinė kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat Centrinės kredito unijos pasirinkta apskaitos politika, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečias sąlygas bei vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais.2. Apskaitos politika turi apimti bendruosius apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas Centrinės kredito unijos apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.3. Centrinės kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:1) finansinė atskaitomybė rodytų tikrą Centrinės kredito unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;2) sudarytų sąlygas Centrinės kredito unijos vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti Centrinės kredito unijos turtą ir juo disponuoti;3) sudarytų sąlygas Centrinės kredito unijos nariams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms susipažinti su Centrinės kredito unijos finansine būkle.4. Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio Įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atsako Centrinės kredito unijos valdyba. 47 straipsnis. Finansinė atskaitomybė1. Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotą finansinę atskaitomybę sudaro tarpinė finansinė atskaitomybė ir metinė finansinė atskaitomybė.2. Tarpinė finansinė atskaitomybė – tai finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinės finansinės atskaitomybės sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.3. Metinę finansinę atskaitomybę sudaro:1) balansinė ataskaita;2) pelno (nuostolio) ataskaita;3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;5) aiškinamasis raštas.4. Pasibaigus finansiniams metams, Centrinė kredito unija privalo:1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo, pateikti priežiūros institucijai audito įmonės patikrintą metinę finansinę atskaitomybę (metines finansines ataskaitas), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą bei auditoriaus išvadą;2) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo, sudaryti sąlygas Centrinės kredito unijos nariams susipažinti su audito įmonės patikrinta metine finansine atskaitomybe (metinėmis finansinėmis ataskaitomis), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu bei auditoriaus išvada;3) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;4) per 3 dienas po visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę ir sprendimą dėl pelno paskirstymo; 5) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikti visuomenei savo ir konsoliduotą Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei ji yra) metinę finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą.5. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali svarstyti ir tvirtinti metinės finansinės atskaitomybės, jeigu neatliktas jos auditas.6. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atliktas metinės finansinės atskaitomybės auditas.7. Už metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos teisingumą Centrinės kredito unijos valdyba atsako įstatymų nustatyta tvarka.
48 straipsnis. Auditas 1. Audito įmonė turi atlikti Centrinės kredito unijos ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei ji yra) finansinės metinės atskaitomybės auditą ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą dėl šios atskaitomybės, tai yra išvadą, ar Centrinė kredito unija bei finansinė grupė:1) savo metinėje finansinėje atskaitomybėje teisingai ir tiksliai parodė metinės veiklos rezultatus ir finansinę būklę;2) finansinę atskaitomybę parengė pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius buhalterinę apskaitą reglamentuojančius įstatymus, kitus teisės aktus bei tarptautinius apskaitos standartus;3) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;4) atliko privalomus turto vertės patikslinimus bei nurašymus;5) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;6) laikosi šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų kapitalo reikalavimų;7) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę bei užtikrina saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą;8) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.2. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip 2 būsimųjų finansinių metų metinei finansinei atskaitomybei patikrinti.3. Centrinė kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su visuotinio narių susirinkimo išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinės finansinės atskaitomybės audito ir pateikti ją priežiūros institucijai. 49 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybėReikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Finansų įstaigų įstatymas.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS PRIEŽIŪRA
50 straipsnis. Priežiūros
institucija
1. Lietuvos
bankas yra priežiūros institucija, atliekanti Centrinės kredito unijos priežiūrą
ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą)
priežiūrą.
2. Priežiūra atliekama
vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu
ir priežiūros institucijos teisės aktais.
51 straipsnis. Priežiūros
tikslams gautos informacijos apsauga
1. Informacija, pagal šį Įstatymą
gauta priežiūros tikslui, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar
kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo privalo laikytis priežiūros
institucija, jos esami ar buvę darbuotojai, priežiūros institucijos vardu
veikiantys auditoriai ar kiti asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems
įstatymų nustatyta tvarka buvo perduota priežiūros tikslui gauta informacija.
3. Šio
straipsnio 1 dalis netaikoma informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar
prieinama, ar iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų
apie konkrečius asmenis.
4. Priežiūros
institucija turi teisę priežiūros tikslams gautą informaciją, įskaitant ir
informaciją, gautą iš užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti
priežiūros funkcijoms atlikti, tarp jų ir poveikio priemonėms taikyti, ar jei
įstatymų nustatyta tvarka yra apskųstas priežiūros institucijos sprendimas.
5. Priežiūros
tikslui gauta informacija gali būti perduota:
1) Baudžiamojo proceso kodekse
nustatytais pagrindais, jei ji reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti ar
baudžiamajai bylai teisme nagrinėti, taip pat Pinigų plovimo prevencijos
įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka;
2) teismui, kai
ji reikalinga nagrinėjant Centrinės kredito unijos bankroto bylą ar bylą dėl
Centrinės kredito unijos priverstinio likvidavimo;
3) Lietuvos
finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos bei finansų rinkų
priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga priežiūros funkcijai atlikti;
4) užsienio
valstybių kredito įstaigų ir kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo
veiklos bei finansų rinkų priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga priežiūros
funkcijai atlikti;
5) valstybės įmonei Indėlių ir
investicijų draudimas, jei ji reikalinga jos funkcijoms atlikti;
6) Centrinės
kredito unijos ar finansinės grupės, kuriai priklauso Centrinė kredito unija,
auditoriams, jei ji reikalinga jų funkcijoms atlikti.
6. Šio
straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nurodytoms institucijoms priežiūros tikslams
gauta informacija gali būti perduodama, jei joms taikomi reikalavimai saugoti
informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šiame Įstatyme.
7. Pagal šio
straipsnio 5 dalies 4 punktą informacija gali būti perduota užsienio valstybės,
kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja
sudaryta sutartis, numatanti apsikeitimą priežiūros tikslams gauta informacija,
ir jei pagal tos valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai
taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šiame
Įstatyme.
8. Priežiūros
tikslams iš užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos narė, priežiūros
institucijos gauta informacija gali būti perduota pagal šio straipsnio 7 dalį,
jei yra gautas tos užsienio valstybės priežiūros institucijos sutikimas, ir tik
tam tikslui, kuriam buvo duotas sutikimas.
52
straipsnis. Prašymų išduoti licenciją, leidimą, sutikimą ar atlikti kitus veiksmus
nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai
1. Detalias prašymų išduoti šio
Įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus
(toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų
išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus
nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Prašymas
išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame Įstatyme
nustatytus terminus, o jei terminai šiame Įstatyme nenustatyti – per priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi
teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui
priimti. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos,
tai prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo
papildomai pareikalautų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
3. Apie priimtą
sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros
institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.
53 straipsnis.
Priežiūros institucijos pareigos ir teisės
1. Be kitų šiame Įstatyme ir
kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi
teisę:
1) duoti Centrinei kredito unijai
šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, o Centrinė kredito unija privalo
juos įvykdyti per priežiūros institucijos nustatytą laiką ir nedelsdama raštu
apie tai pranešti priežiūros institucijai;
2) jei Centrinės
kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų Centrinės kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,
kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti
negaliojančiais;
3) sudaryti
sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją
turinčiais asmenimis dėl Centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų
nustatyta Centrinės kredito unijos turto vertė, Centrinės kredito unijos
finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos Centrinės
kredito unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija
veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio Įstatymo
55 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad Centrinė
kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar
nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, tai priežiūros institucijos
turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja Centrinė kredito unija;
4) reikalauti, kad būtų pakeista
Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę tikrinanti audito įmonė, jei ji
ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.
2. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų
pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės
kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui
ir patikimumui, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai tokius raštiškus
nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką
pašalinti teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių
sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių
asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo
turto įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų
juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar
nekilnojamąjį turtą;
3) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti
Centrinės kredito unijos tarpinės finansinės atskaitomybės auditą;
4) parengti ir
įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą laiką jai priimtiną Centrinės
kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų
pašalinimo priemonių planą;
5) sušaukti Centrinės kredito
unijos visuotinį narių susirinkimą ar stebėtojų tarybos arba valdybos posėdį ir
jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;
6) Centrinės kredito unijos
vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros
institucija apie nurodymą Centrinės kredito unijos vadovams atvykti į
priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų
veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar Centrinės kredito unijos
veiklos trūkumai arba kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir
patikima.
3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų
pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės
kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui
ir patikimumui, turi teisę laikinai Centrinei kredito unijai nustatyti
individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus
reikalavimus dėl rizikos ribojimo.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai
gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.
5. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros
institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti Centrinės kredito unijos organų
ir Centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar
posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti Centrinės kredito unijos
organų, komitetų ir Centrinės kredito unijos vadovų veiklą.
6. Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir
vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi
teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie Centrinės kredito unijos
skolininkus. Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti
duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
54
straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
1. Priežiūros
institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų
saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti
teismui.
2. Skundo
padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo
vykdymo.
55 straipsnis. Centrinės kredito
unijos inspektavimas (tikrinimas)
1.
Centrinę kredito uniją inspektuoja (tikrina) priežiūros institucijos
darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama (tikrindama) Centrinę
kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.
2.
Centrinė kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas inspektavimui (tikrinimui)
atlikti:
1)
inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims pateikti visą jų prašomą informaciją
ir dokumentus;
2) suteikti
galimybę inspektavimą (tikrinimą) atliekantiems asmenims naudotis Centrinės
kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti
inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims atskiras patalpas su telefono ryšio
tinklu.
3.
Inspektuojantys (tikrinantys) asmenys turi teisę:
1)
inspektuojamos (tikrinamos) Centrinės kredito unijos darbo metu nekliudomi
įeiti į Centrinės kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir
gauti inspektavimui (tikrinimui) atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus
(originalus arba patvirtintus jų nuorašus), Centrinės kredito unijos vadovų ir
kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
3) reikalauti
padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar patys juos kopijuoti Centrinės kredito
unijos lėšomis;
4) turėti teisės
aktų nustatytų kitų teisių.
4. Atlikus
inspektavimą (tikrinimą), jo rezultatai raštu pateikiami Centrinei kredito
unijai. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai,
administracijos vadovai privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo
(tikrinimo) rezultatais.
5. Priežiūros
institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo (tikrinimo) ir jo
rezultatų įforminimo tvarką.
6. Šio
straipsnio nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti
(tikrinti) ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės narius, jei ji atlieka
finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
56
straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Bendrijų Komisija ir Europos Sąjungos
valstybių narių priežiūros institucijomis
Priežiūros institucija praneša
Europos Bendrijų Komisijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas ir
atšauktas licencijas, taip pat jai ir Europos Sąjungos valstybių narių
priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos
teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
57 straipsnis.
Poveikio priemonės
1. Priežiūros
institucija turi teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai taikyti
šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą
Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros
institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo;
2) skirti šio
Įstatymo nustatytas baudas;
3) laikinai
nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos
narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo
pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos
vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir
(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
4) laikinai
uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;
5) laikinai ar
visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų
padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti
filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės
teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo
ar kito padalinio veiklą, Centrinė kredito unija, be to, privalo nedelsdama
priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;
6) laikinai
apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei
kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;
7) atšaukti
išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą.
2. Priežiūros
institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
3. Priežiūros
institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama
konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir
veiklos trūkumų turinį, apimtį, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų
kreditorių interesams, Centrinės kredito unijos finansinę būklę, Centrinės
kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus
ir trūkumus, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti
poveikio priemonės (priemonių) pasekmes Centrinės kredito unijos ir kredito
unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
4. Priežiūros
institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo
priėmimo dienos, jeigu šiame Įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
5. Priežiūros
institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti
motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
Sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytas baudas,
apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia
klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
6. Poveikio
priemonės, kurios pritaikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos
sprendime taikyti poveikio priemonę nurodyto termino. Šis terminas gali būti
apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų
atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima
sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.
58 straipsnis. Poveikio priemonių
taikymo pagrindai ir tvarka
1. Priežiūros
institucija turi teisę taikyti šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones,
išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) per nustatytą
laiką nepateikiama šio Įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta arba pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga informacija;
2) nustatyta
tvarka nevykdomi remiantis šiuo Įstatymu priežiūros institucijos duoti
nurodymai;
3) nebetenkinami
reikalavimai, nustatyti leidimui įsteigti Centrinę kredito uniją ar licencijai
gauti;
4) pažeidžiami
įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą,
bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl
Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti
visuomenės ir (arba) klientų interesai.
2. Priežiūros
institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, per
protingumo kriterijų atitinkantį terminą praneša Centrinei kredito unijai apie
klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jai informaciją apie
nustatytus faktinius duomenis, kurie yra poveikio priemonės taikymo pagrindas,
ar sudaro galimybę Centrinės kredito unijos vadovams susipažinti su tokiais
faktiniais duomenimis. Centrinė kredito unija turi teisę iki klausimo
nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo
klausimas svarstomas dalyvaujant Centrinės kredito unijos vadovams. Vadovų
neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės
taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę
spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šios dalies
nuostatas. Jeigu Centrinė kredito unija, kuriai pritaikyta poveikio priemonė,
po jos pritaikymo raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo
pagrindo taikyti poveikio priemonę, priežiūros institucija svarsto klausimą dėl
poveikio priemonės atšaukimo.
3. Poveikio
priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo
padarymo dienos, o jei yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas – nuo paskutinių
tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo
dienos.
4. Sprendimas
taikyti poveikio priemonę pateikiamas Centrinei kredito unijai. Informacija
apie taikomą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą
neskelbti viešai tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti
neigiamos įtakos Centrinės kredito unijos ir (ar) kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
59 straipsnis.
Baudos
1. Priežiūros
institucija turi teisę Centrinei kredito unijai skirti šias baudas:
1) už šio Įstatymo ar priežiūros institucijos
teisės aktų nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą
per nustatytą laiką ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento
bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros
institucijos pagal šį Įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą –
iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 5000 litų už kiekvieną nurodymo
nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;
3) už veiksmų,
kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą,
atlikimą be priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių
pajamų;
4) už veiksmus
ar veiklą, kuriuos draudžia šis Įstatymas, arba finansinių paslaugų teikimą,
jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių
pajamų;
5) už kitus
saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės
aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.
2. Konkretus
skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę,
anksčiau taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes.
3. Baudos į
valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią
Centrinė kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.
Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, už kiekvieną nurodymo
nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną turi būti sumokama į valstybės biudžetą
kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą
apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nesumokama,
ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be Centrinės
kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš Centrinės
kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito
įstaigose, arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka.
60
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos
nario (narių), Centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų)
nušalinimas nuo pareigų
1. Nuo
priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos
stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų
pateikimo Centrinei kredito unijai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi
teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos
priimti sprendimai yra negaliojantys.
2. Jei priežiūros
institucija priima sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų
tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius),
Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir
reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta
sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai Centrinės kredito unijos
organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos
sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti
su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
3. Apie
priimtą sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito
unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Centrinei kredito
unijai ir juridinių asmenų registrui bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
61
straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
1. Priežiūros institucijai
nusprendus taikyti šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą
poveikio priemonę, Centrinė kredito unija neturi teisės disponuoti lėšomis,
esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu,
kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
2. Priežiūros institucija turi
teisę laikinai apriboti teisę disponuoti visomis lėšomis, esančiomis sąskaitose
Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir visu kitu turtu ar lėšų ir kito
turto dalimi.
3. Priežiūros institucijos
sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose
Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose,
ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto
aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto
aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,
reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų
registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais
atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas turto
arešto aktų registre laikinai.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO
UNIJOS PABAIGA
62
straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimo ir likvidavimo procedūrų
teisinis reglamentavimas, Centrinės kredito unijos pertvarkymas
1. Centrinė
kredito unija reorganizuojama ir likviduojama Civilinio kodekso, šio Įstatymo,
Finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Centrinė
kredito unija negali būti pertvarkoma.
63
straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimas
1.
Reorganizuojant Centrinę kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime
dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik finansų įstaiga.
2.
Reorganizuojant Centrinę kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių
asmenų, kuriems išdalijamos Centrinės kredito unijos teisės ir pareigos ar
kurie įsteigiami, turi būti Centrinė kredito unija ar bankas.
3. Jei
reorganizuojant Centrinę kredito uniją įsteigiama nauja Centrinė kredito unija,
ji šio Įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas
išduoti licenciją ir licencijai išduoti reikalingi dokumentai bei duomenys
priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą
reorganizuoti Centrinę kredito uniją. Kartu su sprendimu dėl leidimo
reorganizuoti Centrinę kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl
licencijos išdavimo.
4.
Reorganizavime dalyvaujanti ir reorganizuojama Centrinė kredito unija šio
Įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą
reorganizuoti ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito
uniją.
64
straipsnis. Sutikimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
1. Jei Centrinė
kredito unija bus reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą
privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą
reorganizuoti.
2. Norėdamos gauti sutikimą
reorganizuoti, reorganizavime dalyvaujanti ar reorganizuojama finansų įstaiga
bei Centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus. Sutikimą
reorganizuoti išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas išduoti sutikimą
priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
3. Priežiūros institucija priima
sprendimą dėl sutikimo išdavimo per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą
gavimo dienos.
65
straipsnis. Leidimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
1. Centrinės
kredito unijos reorganizavimas gali būti baigtas tik gavus priežiūros
institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją.
2. Leidimą reorganizuoti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Priėmus sprendimą
reorganizuoti Centrinę kredito uniją, reorganizavime dalyvaujanti ar
reorganizuojama finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1) reorganizavimo sąlygas;
2) Centrinės kredito unijos valdybos
ataskaitą;
3) reorganizavimo sąlygų
įvertinimą;
4) Centrinės kredito unijos
organo sprendimą dėl Centrinės kredito unijos reorganizavimo;
5) dokumentus ir duomenis,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus
leidimui steigti Centrinę kredito uniją gauti, jei reorganizavimo metu
steigiama nauja Centrinė kredito unija;
6) dokumentus ir duomenis,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus
licencijai gauti, jei Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.
4. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti
Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos.
5. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
šie duomenys yra neteisingi;
2) yra šio Įstatymo 8 straipsnio
4 dalyje nustatyti pagrindai, kai reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė
kredito unija;
3) yra šio Įstatymo 9 straipsnio
10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija tęs veiklą po
reorganizavimo.
6. Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros
institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
66 straipsnis.
Centrinės kredito unijos likvidavimas
1. Centrinė kredito
unija gali būti likviduojama jos narių sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais
pagrindais.
2. Centrinės
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti
Centrinės kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavęs priežiūros
institucijos leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją.
3. Leidimą likviduoti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Centrinė
kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduotis, priežiūros institucijai
pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus
bei duomenis, taip pat Centrinės kredito unijos valdybos parengtą Centrinės
kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be
kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai,
taip pat ekspertų išvadas dėl Centrinės kredito unijos turto vertės. Kartu turi
būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
5. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti Centrinę kredito uniją
išdavimo.
6. Centrinė kredito unija gali
būti likviduojama Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo
sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su
kreditoriais.
7. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
šie duomenys yra neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad
Centrinė kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais
(Centrinės kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus
kreditorių reikalavimus).
8. Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros
institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
9. Apie
Centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą
likviduoti Centrinę kredito uniją ir paskirti Centrinės kredito unijos
likvidatorių Centrinė kredito unija per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros
institucijai.
10. Jeigu priežiūros
institucijos sprendimu licencija atšaukta, visuotinis narių susirinkimas
privalo priimti sprendimą nutraukti Centrinės kredito unijos veiklą. Šiuo
atveju netaikoma šio straipsnio 2 dalis.
11. Centrinė
kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu Centrinės kredito unijos
licencija atšaukta ir jos visuotinis narių susirinkimas per priežiūros
institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti Centrinės kredito
unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo turi
teisę priežiūros institucija, Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba,
valdyba arba bent vienas jos narys. Teismas sprendimą dėl Centrinės kredito
unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo
priėmimo.
12. Teismas, prieš priimdamas
sprendimą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo kitais nei šio straipsnio 11
dalyje nustatytais pagrindais, privalo informuoti priežiūros instituciją ir
gauti jos išvadą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo.
13. Visais
atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti Centrinę kredito uniją, per 3
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros
institucijai.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS BANKROTAS
67
straipsnis. Centrinės kredito unijos bankroto procedūros teisinis
reglamentavimas
Centrinės
kredito unijos bankroto procedūras reglamentuoja šis Įstatymas, Finansų įstaigų
įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas bei Finansų įstaigų
įstatymas nenustato kitaip.
68
straipsnis. Sąlygos pripažinti Centrinę kredito uniją nemokia
1. Sąlygas,
kurioms esant Centrinė kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir
Centrinės kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato
priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Centrinės kredito
unijos bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros institucijos
išvada dėl Centrinės kredito unijos nemokumo.
69 straipsnis.
Centrinės kredito unijos bankroto byla
1. Priėmus
nutartį iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą, Centrinės kredito
unijos kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu
būdu ir dviejuose didžiausiu tiražu leidžiamuose šalies dienraščiuose viešai
paskelbiamas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, bylos numeris,
bankrutuojančios Centrinės kredito unijos rekvizitai bei terminai, iki kada yra
priimami kreditorių reikalavimai. Teismas arba teisėjas šioje dalyje nustatytus
veiksmus gali pavesti atlikti Centrinės kredito unijos administratoriui.
2. Teismo
nustatytas terminas, iki kada Centrinės kredito unijos kreditoriai turi teisę
pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo
nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3. Teismui
priėmus nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą:
1) administratorius
pradeda atlikti savo funkcijas, o Centrinės kredito unijos organai netenka savo
įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutartį iškelti
Centrinei kredito unijai bankroto bylą, Centrinės kredito unijos organai toliau
atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša juridinių asmenų registrui
apie Centrinės kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama
vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,
tarp jų - mokėti
palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, iš
bankrutuojančios Centrinės kredito unijos išieškoti skolas teismo ar ne ginčo
tvarka;
4) turėti savo
antspaudą, jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;
5) pirkti ar kitais būdais įgyti
reikalingą savo veiklai palaikyti bei plėtoti turtą, taip pat jį parduoti,
išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
6) sudaryti
sandorius ir prisiimti įsipareigojimus, neprieštaraujančius šiam įstatymui,
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymui bei kitiems teisės aktams;
7) leisti,
tvirtinti, priimti ir diskontuoti vekselius, čekius, kitus mokestinius
įsipareigojimus;
8) atlikti
kliringo operacijas tarp savo narių ir dalyvauti kliringo atsiskaitymų
operacijose per Lietuvos banko Atsiskaitymų centrą bei kitas kliringo
institucijas;
9) gauti iš
kredito unijų informaciją, reikalingą Centrinės kredito unijos bei
Stabilizacijos fondo funkcijoms bei operacijoms vykdyti;
10)
reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka;
11) nustatyti
privalomas sąlygas, kurių turi laikytis kredito unija, kai jai teikiama
finansinė pagalba;
12) nustatyti tikslines Centrinės
kredito unijos narių įmokas, jų dydžius, taip pat atlyginimo už teikiamas
paslaugas įkainius;
13) nustatyti
savo organizacinę struktūrą;
14) mokėti
palūkanas už likvidumo palaikymo rezerve ir kitose Centrinės kredito unijos
sąskaitose pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartį laikomas lėšas;
15) imti
palūkanas už paskolas bei gauti atlygį už teikiamas paslaugas;
16) turėti kitas teises,
numatytas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose.
TREČIASIS
3) nutraukiamas
netesybų ir palūkanų už visas Centrinės kredito unijos prievoles, tarp jų už
išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali
būti nustatoma priverstinė hipoteka.
4. Šio
straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų,
reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų
funkcionavimą bei kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai
nurodyta, kad Centrinė kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo
nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
5. Centrinės
kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties
iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti
teismui tvirtinti Centrinės kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius
turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol bus patvirtinta
administravimo išlaidų sąmata.
6. Jeigu
Centrinės kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo
patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme
nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti
kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas
sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi
būti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas.
7.
Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka bei
terminais reguliariai teikti informaciją apie Centrinės kredito unijos bankroto
procedūros eigą.
8. Iškėlus
Centrinės kredito unijos bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.
70
straipsnis. Bankrutavusios Centrinės kredito unijos likvidavimas
1. Teismas
pripažįsta Centrinę kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį Centrinę
kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties
patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
2. Nustatyta
tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos Centrinės kredito unijos
reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Vyriausybės nustatytai
institucijai.
3. Prieš
kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais Centrinės kredito unijos likvidatorius
pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti
nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių
reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant
reikalavimo teises.
4. Centrinės
kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos
Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir
užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti Centrinei kredito
unijai bankroto bylą priėmimo dieną.
71
straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
1. Pirmąja eile
yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai
atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine
liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
2. Antrąja eile
tenkinami valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl
išlaidų, susijusių su draudimo išmokų Centrinės kredito unijos indėlininkams ar
investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo
įstatyme, išmokėjimu.
3. Trečiąja eile
tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei privalomojo
valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip
pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
4. Ketvirtąja
eile tenkinami kiti Centrinės kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio
straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.
5. Penktąja eile
tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.
6. Šeštąja eile
tenkinami Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir Centrinės
kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS NARIAI, JŲ REGISTRAVIMAS,
TEISĖS IR
PAREIGOS
7
straipsnis. Centrinės kredito unijos nariai
1. Centrinės
kredito unijos nariai yra jos steigėjai, po Centrinės kredito unijos įsteigimo
į ją įstojusios kitos kredito unijos.
2. Centrinės
kredito unijos steigėjai tampa jos nariais po to, kai įstatymų nustatyta tvarka
Centrinė kredito unija yra įregistruota.
3. Nauju
Centrinės kredito unijos nariu tampama po to, kai Centrinės kredito unijos
valdyba patenkina asmens prašymą priimti į Centrinę kredito uniją ir kai šis
išperka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito unijoje
turimą vieną iš papildomų pajų. Šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos
nario pagrindiniu pajumi. Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pardavus
visus savo turimus papildomus pajus, taip pat ir vieną savo turėtą pagrindinį
pajų, naujas Centrinės kredito unijos narys priimamas, kai jis išperka naują
pagrindinį Centrinės kredito unijos pajų.
8
straipsnis. Centrinės kredito unijos narių registravimas
1. Centrinės
kredito unijos nariai turi būti registruojami Centrinės kredito unijos narių
registre, kurį tvarko Centrinės kredito unijos valdyba. Registre nurodoma:
kredito unijos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos pavadinimas, kodas,
adresas, įstojimo data, sumokėto pajaus suma bei įmokėjimo tvarka, kitos
Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytos įmokos bei nustatyti įmokų
dydžiai.
2. Kredito unija
įregistruojama Centrinės kredito unijos valdybai pateikus prašymą tapti
Centrinės kredito unijos nare, kitus Centrinės kredito unijos valdybos
reikalaujamus dokumentus, įmokėjus pagrindinį pajų ir Centrinės kredito unijos
valdybai patenkinus prašymą.
9
straipsnis. Centrinės kredito unijos nario teisės ir pareigos
1. Centrinės
kredito unijos narys turi šias teises:
1) paskirti savo
atstovą dalyvauti Centrinės kredito unijos visuotiniuose narių susirinkimuose
ir balsuojant turėti vieną balsą. Centrinės kredito unijos nario atstovas gali
rinkti Centrinės kredito unijos valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos
išrinktas;
2) gauti
informaciją apie Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo veiklą, jų
finansinę-ūkinę būklę ir turtą bei pareikalauti, kad Centrinė kredito unija
pateiktų jam susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę finansinę
atskaitomybę, valdybos parengtas Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos
fondo veiklos ataskaitas, visuotinių susirinkimų protokolus. Kiti dokumentai
gali būti Centrinės kredito unijos nariui pateikiami, jeigu juose nėra
paslapčių, kurių atskleidimas padarytų Centrinei kredito unijai, Stabilizacijos
fondui ar Centrinės kredito unijos nariams turtinę žalą. Atsisakyti suteikti
informaciją dėl kitų priežasčių draudžiama. Atsisakymas pateikti prašomus
dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja Centrinės kredito
unijos narys. Ginčus dėl nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;
3) apskųsti
teismui Centrinės kredito unijos visuotinio susirinkimo ir kitų valdymo organų
nutarimus;
4) Centrinėje kredito
unijoje turėti papildomų pajų;
5) Centrinės
kredito unijos narė kredito unija turi teisę gauti paskolas, garantijas, taip
pat kitą šiame įstatyme numatytą finansinę pagalbą iš Centrinės kredito unijos
bei Stabilizacijos fondo šiame įstatyme, Centrinės kredito unijos įstatuose ir
sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis;
6) laikyti
neterminuotus ir terminuotus indėlius Centrinėje kredito unijoje;
7) gauti nariams
skirstomo pelno dalį - dividendą, proporcingą turimų pagrindinio ir papildomų
pajų Centrinėje kredito unijoje dydžiui;
8) naudotis
kredito unijoms teikiamomis kitomis paslaugomis įstatuose ir šiame įstatyme
nustatytomis sąlygomis;
9) gauti
likviduojamos Centrinės kredito unijos turto dalį, proporcingą savo pajų
dydžiui;
10) išstoti iš
Centrinės kredito unijos tik tada, kai apie rengimąsi išstoti buvo paskelbta
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir kai dėl išstojimo bus
gauti šios kredito unijos kreditorių - Centrinės kredito unijos ir kredito
unijų, esančių Centrinės kredito unijos narėmis, raštiški sutikimai.
Išstojančios kredito unijos pajai bei lėšos, laikomos Centrinės kredito unijos
likvidumo palaikymo rezerve ir indėliuose, yra grąžinami Centrinės kredito
unijos įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Centrinės
kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų nario teisių,
neprieštaraujančių Lietuvos Respublikos įstatymams.
3. Centrinės
kredito unijos narės kredito unijos atstovas neturi teisės balsuoti, kai
visuotinis susirinkimas, valdyba ar Stabilizacijos fondo komisija sprendžia
paskolos suteikimo šio atstovo kredito unijai ar finansinės paramos suteikimo
šiai kredito unijai klausimus, taip pat kitais įstatų numatytais atvejais, kada
Centrinės kredito unijos narė kredito unija bei jos atstovas yra tiesiogiai suinteresuoti
sprendimo rezultatais.
4. Centrinės
kredito unijos narys privalo:
1) šiame
įstatyme bei Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytais terminais ir tvarka
įmokėti pajus ir kitas nustatytas tikslines įmokas;
2) laikytis
Centrinės kredito unijos įstatų, dalyvauti Centrinės kredito unijos veikloje.
5. Centrinės
kredito unijos narė kredito unija privalo:
1) vykdyti
kredito unijos įsipareigojimus Centrinei kredito unijai bei Centrinės kredito
unijos valdymo ir kontrolės organų nutarimus;
2) tinkamai ir
laiku vykdyti su Centrine kredito unija sudarytas paskolų, indėlių ir kitas
sutartis;
3) savo lėšas
pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito
unijoje, išskyrus atvejus, kai yra gautas Centrinės kredito unijos valdybos
sutikimas šias lėšas laikyti konkrečiuose kituose bankuose;
4) gauti
Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą, jei nori skolintis ar priimti
indėlius tiesiogiai iš kitų kredito unijų ar bankų;
5) laikyti dalį
lėšų Centrinėje kredito unijoje specialiai likvidumo palaikymui atidarytoje
sąskaitoje pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytas sąlygas;
6) išpirkti
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito unijoje turimus
papildomus pajus pagal Centrinės kredito unijos steigimo sutartyje bei kituose
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir Centrinės kredito unijos
susitarimuose nustatytas sąlygas bei tvarką.
6. Jei
kredito unijos įgaliotas atstovas dalyvauti Centrinės kredito unijos valdymo ar
kontrolės organuose iš savo kredito unijos išstoja ar pašalinamas, jis privalo
atsistatydinti arba turi būti atstatydintas iš Centrinės kredito unijos
visuotinio susirinkimo atstovo, valdybos nario, Stabilizacijos fondo komisijos
nario pareigų ir negali toliau vykdyti savo funkcijų Centrinės kredito unijos
organuose.
10
straipsnis. Narystės Centrinėje kredito unijoje pasibaigimas
1. Centrinės
kredito unijos narės kredito unijos narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigia likvidavus ar reorganizavus kredito uniją Lietuvos Respublikos
kredito unijų įstatyme numatytais atvejais, taip pat išstojus kredito unijai iš
Centrinės kredito unijos šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta
tvarka.
2. Centrinės
kredito unijos narės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos narystė
Centrinėje kredito unijoje pasibaigia išpirkus iš Vyriausybės jai
priklausančius pajus.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LIKVIDAVIMAS
11
straipsnis. Minimalus pagrindinis kapitalas
1. Minimalus
Centrinės kredito unijos pagrindinis kapitalas - 5 milijonai litų.
2. Centrinės
kredito unijos pagrindinis kapitalas turi būti įregistruotas priežiūros
institucijoje, tačiau jo dydis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje
nustatytą.
12
straipsnis. Steigimo būdas ir steigėjai
1. Centrinė
kredito unija steigiama neribotam laikui.
2. Centrinės
kredito unijos steigimo išlaidos dengiamos iš steigėjų įnašų ir pajų. Kiekvieno
steigėjo įnašas yra proporcingas steigėjo įmokėtų pinigais bei turtiniais
įnašais pajų dydžiui. Visus pajus steigimo metu apmoka tik steigėjai savo
piniginiais ir turtiniais įnašais.
3. Centrinės
kredito unijos steigėjas gali būti bet kuri Lietuvos Respublikoje įregistruota
kredito unija.
4. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija pagal šį įstatymą yra Lietuvos Respublikoje steigiamos
tik vienos Centrinės kredito unijos viena iš steigėjų.
5. Centrinę
kredito uniją gali steigti mažiausiai 20 kredito unijų.
6. Kredito unija
gali būti steigėja, jeigu stojimo į Centrinę kredito uniją metu jai nėra
pritaikyta jokia Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme numatyta poveikio
priemonė ir jei ji vykdo visus nustatytus kredito unijos veiklos riziką
ribojančius normatyvus.
7. Kiekvienas
steigėjas, išskyrus Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją, privalo Centrinės
kredito unijos steigimosi metu įsigyti ir apmokėti vieną 1000 litų vertės
pagrindinį pajų, kuris apmokamas piniginiais įnašais.
8. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija Centrinės kredito unijos steigėja privalo šios unijos
steigimo metu įsigyti vieną 1000 litų vertės pagrindinį pajų, kuris apmokamas
piniginiu įnašu, ir 5299 papildomus pajus, kurių kiekvieno vertė po 1000 litų
ir kurie gali būti apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais įnašais. Turtiniai
įnašai negali viršyti 10 procentų visų Vyriausybės įsigyjamų pajų vertės.
9. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija Centrinės kredito unijos narė per vienerius metus nuo
Centrinės kredito unijos įsteigimo ir įregistravimo įsigyja dar 4000 papildomų
pajų, kurių kiekvieno vertė po 1000 litų, arba suteikia Centrinei kredito
unijai vidutinio termino subordinuotą paskolą palankiomis Centrinei kredito
unijai sąlygomis.
10. Kol
Centrinei kredito unijai nesuteikta licencija:
1) jos steigėjui
yra draudžiama parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims jo įgytą ir
steigimo sutartimi nustatytą Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo ar (ir)
balsavimo teisės dalį;
2) jai
draudžiama išleisti naujus pajus bei priimti naujus narius ar kitaip keisti
steigimo sutartyje nustatytą pagrindinio pajinio kapitalo dydį ar steigėjų
sudėtį.
11. Steigiant
Centrinę kredito uniją steigėjams atstovauja jų įgalioti atstovai.
13
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo sutartis
1. Steigėjai
sudaro Centrinės kredito unijos steigimo sutartį. Šioje sutartyje turi būti
nurodyta:
1) Centrinės
kredito unijos pavadinimas;
2) steigėjai ir
jų adresai;
3) Centrinės
kredito unijos buveinė, kuri turi būti Lietuvos Respublikoje;
4) steigėjų
teisės ir pareigos steigiant Centrinę kredito uniją bei atsakomybė už
įsipareigojimų nevykdymą;
5) steigėjų
įgaliotinis (įgaliotiniai) sandoriams sudaryti bei kitiems veiksmams,
susijusiems su Centrinės kredito unijos steigimu, atlikti;
6) kiekvieno
steigėjo piniginio įnašo ir turtinio įnašo dydis, taip pat šių pajų įmokėjimo
bei turtinių įnašų perdavimo terminai ir piniginių įnašų (lėšų) laikino naudojimo
tvarka Centrinės kredito unijos steigimo laikotarpiu;
7) steigimo
įnašų dydis, jų įmokėjimo, naudojimo tvarka, steigimo išlaidų kompensavimo
tvarka ir šių išlaidų nurašymas steigėjų sąskaita;
8) ginčų tarp
steigėjų sprendimo tvarka.
2. Steigimo sutartį
pasirašo visi steigėjų atstovai. Sutartis turi būti patvirtinta steigėjų
antspaudais. Šia tvarka sudaryta sutartis suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo
sąskaitas Lietuvos banke ar (ir) kitame Lietuvos Respublikoje įregistruotame
banke.
3. Iki steigiamojo
susirinkimo steigėjai turi užregistruoti juridinius asmenis, įmokėjusius
(perdavusius) steigiamos Centrinės kredito unijos pajų, pajininkų registre.
4. Iki
steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas visas minimalus pajinis kapitalas
ir apmokėti (perduoti) steigėjų pajai.
5. Iki
steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų, turintis kitų steigėjų
įgaliojimą, turi teisę iš steigimo įnašų lėšų sudarinėti sandorius dėl
steigiamos Centrinės kredito unijos. Šie sandoriai Centrinei kredito unijai
sukuria prievoles po to, kai steigiamasis susirinkimas juos patvirtina. Jeigu
susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, už prievoles, pagrįstas šiais
sandoriais, atsako juos sudarę steigėjai. Steigėjui pasiūlius, Centrinės
kredito unijos steigiamasis susirinkimas gali perkelti Centrinei kredito unijai
prievoles, kilusias iš sandorių, kuriuos steigėjas sudarė savo vardu, ir
atlyginti steigėjams Centrinės kredito unijos steigimo išlaidas.
14
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigiamasis susirinkimas ir steigimo ataskaita
1. Centrinės
kredito unijos steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau
kaip per 4 mėnesius nuo steigimo sutarties pasirašymo dienos.
2. Steigiamasis
susirinkimas:
1) svarsto ir
tvirtina Centrinės kredito unijos įstatus;
2) renka valdymo
organų narius pirmajai ketverių metų kadencijai ir kas dveji metai atnaujina ne
mažiau kaip pusę valdymo organų narių;
3) tvirtina
steigimo ataskaitą;
4) sprendžia
kitus visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimus.
3. Steigiamajame
susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 pajininkų registre įregistruotų
steigėjų atstovų.
4. Steigiamajam
susirinkimui pirmininkauja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos atstovas.
5. Turi būti
rašomas steigiamojo susirinkimo protokolas. Protokolą pasirašo susirinkimo
pirmininkas ir sekretorius.
6. Steigėjai ne
vėliau kaip per 7 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti
išrinktai valdybai Centrinės kredito unijos steigimo dokumentus ir įgytą turtą.
7. Centrinės
kredito unijos steigėjai privalo parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją
tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi būti nurodyta:
1) steigimo
išlaidos ir jų pagrindimas;
2) pagrindinių
pajų, kuriuos apmokėjo steigėjai, kiekis ir suma;
3) papildomų
pajų, kuriuos apmokėjo (perdavė) kiekvienas steigėjas, kiekis ir suma;
4) prievolės,
kilusios iš sandorių, kurias steigėjai perduoda Centrinei kredito unijai.
15
straipsnis. Centrinės kredito unijos personalas ir techninis pasirengimas
Licencija
Centrinės kredito unijos veiklai suteikiama tada, kai Centrinė kredito unija
yra tam pasirengusi:
1) buhalteriniai
įrašai, finansinė apskaita, pervedimų, kliringo operacijos atliekamos
kompiuteriais;
2) taikoma
vidaus kontrolės sistema;
3) turi
priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančio personalo;
4) turi
technines, informacines, technologines, fizinės apsaugos užtikrinimo priemones
ir veiklai tinkamas patalpas, apdraustą turtą;
5) turi valdymo
struktūrą ir sistemas bei reikiamo techninio personalo.
16
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos įteisinimas
1. Įregistruota
Centrinė kredito unija gali vykdyti savo funkcijas bei teikti visas finansines
paslaugas arba jų dalį, kaip numatyta šio įstatymo 5 straipsnyje, tik gavusi
priežiūros institucijos licenciją.
2. Be šio straipsnio
1 dalyje nurodytos nuostatos, priežiūros institucijos leidimas taip pat yra
būtinas:
1) įstatų
pakeitimams įregistruoti šio ir kitų įstatymų numatytais atvejais;
2) Centrinei
kredito unijai reorganizuoti;
3) Centrinei
kredito unijai likviduoti;
4) inicijuoti
bankroto procedūrą Centrinei kredito unijai;
5) steigti
skyrius, atstovybes ar kitus padalinius, neturinčius juridinio asmens teisių ir
esančius kitoje, negu yra Centrinės kredito unijos buveinės adresas, Lietuvos
Respublikos vietoje;
6) sustabdyti visas ar dalį
operacijų, kurioms atlikti išduodama licencija, arba perleisti teises atlikti
šias operacijas kitiems asmenims.
3. Šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų leidimų ir licencijų suteikimo Centrinei
kredito unijai sąlygas ir tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros
institucijos teisės aktai.
17
straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai
1. Įstatai yra
teisinis dokumentas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi Centrinė kredito unija.
Įstatus parengia Centrinės kredito unijos steigėjai ir tvirtina steigiamajame
susirinkime. Įstatus pasirašo visi Centrinės kredito unijos steigėjų atstovai.
Jų parašai tvirtinami steigėjų antspaudais.
2. Įstatuose
turi būti nurodyta:
1) Centrinės
kredito unijos visas pavadinimas ir, jeigu reikia, sutrumpintas pavadinimas;
2) buveinės
adresas;
3) steigimo
tikslas ir principai;
4) veiklos
pobūdis (kredito unijų likvidumo palaikymas ir sutrikusio mokumo atkūrimas,
indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimas, paskolų teikimas ir prisiimama su
tuo susijusi rizika, kitos kooperatinės bankininkystės paslaugų rūšys ir kita
veikla);
5) narių teisės
ir pareigos;
6) priėmimo į
Centrinę kredito uniją, išstojimo ir pašalinimo iš jos bei narystės pasibaigimo
pagrindai ir tvarka;
7) Centrinės
kredito unijos valdymo struktūra;
8) Centrinės
kredito unijos kapitalų sudėtis ir kaupimas; Vyriausybės papildomų pajų
skaičius, šių pajų išpirkimo bei perleidimo kitiems Centrinės kredito unijos
nariams tvarka;
9) pagrindinio
pajaus ir papildomų pajų sudarymo, apmokėjimo (perdavimo) bei papildomų pajų
perleidimo tvarka;
10) visuotinių
susirinkimų kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;
11) stebėtojų
tarybos, valdybos, Stabilizacijos fondo komisijos ir revizorių komisijos
rinkimo tvarka, jų kompetencija; šių organų vadovų rinkimo tvarka, jų teisė,
pareigos ir atsakomybė;
12) kredito
unijų likvidumo palaikymo rezervo, Stabilizacijos fondo sudarymo, lėšų
naudojimo bei disponavimo jomis tvarka;
13) pelno ir
nuostolių patvirtinimo tvarka, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo
tvarka;
14) finansinės
atskaitomybės sudarymo, tikrinimo, auditavimo ir tvirtinimo tvarka;
15) Centrinės
kredito unijos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;
16) Centrinės
kredito unijos pranešimų skelbimo tvarka;
17) kas yra
laikoma Centrinės kredito unijos paslaptimi.
3. Įstatuose
gali būti ir kitų šiam įstatymui bei kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams
neprieštaraujančių nuostatų, reglamentuojančių Centrinės kredito unijos veiklą
ir nustatančių narių turtinius ir kitus santykius bei Centrinės kredito unijos
santykius su trečiaisiais asmenimis.
18
straipsnis. Leidimas steigti Centrinę kredito uniją
1. Leidimas
steigti Centrinę kredito uniją suteikiamas tik tuomet, kai steigiama Centrinė
kredito unija atitinka šio įstatymo reikalavimus dėl įstaigos organizacinės
formos (įmonės rūšies), juridinio statuso, steigėjų, pagrindinio kapitalo.
2. Centrinės
kredito unijos steigėjų įgaliotiniai pateikia prašymą kredito įstaigų veiklos
priežiūrą vykdančiai institucijai leisti steigti Centrinę kredito uniją. Prie
šio prašymo pridedama:
1) steigimo
sutartis;
2) steigiamojo
susirinkimo protokolas ir dalyvių sąrašas;
3) steigiamos
Centrinės kredito unijos įstatai;
4) dokumentas,
patvirtinantis, kad steigėjai įmokėjo (perdavė) pagal šį įstatymą reikiamus
pajus bei kitas nustatytas įmokas ir sukaupė pakankamą steigiamos Centrinės
kredito unijos kapitalą;
5) duomenys apie
steigėjų juridinį statusą ir identifikavimo dokumentai;
6) steigiamos
įmonės vardo įregistravimo pažymėjimas;
7) valstybės
rinkliavos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.
Straipsnio
pakeitimai:
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
72
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo
Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
73 straipsnis.
Įstatymo taikymas veikiančiai Centrinei kredito unijai
1. Jei šis Įstatymas iki šio
Įstatymo įsigaliojimo įsteigtai Centrinei kredito unijai (toliau šiame
straipsnyje – veikianti Centrinė kredito unija) nustato griežtesnius ar
papildomus reikalavimus, negu nustatė teisės aktai iki šio Įstatymo
įsigaliojimo, ir dėl tokių reikalavimų reikia veikiančios Centrinės kredito
unijos veiklą pertvarkyti, ji privalo įvykdyti šiuos reikalavimus ne vėliau
kaip per vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.
2. Šio Įstatymo normos,
reglamentuojančios Centrinės kredito unijos steigimą, reorganizavimą,
pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus
šiam Įstatymui. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojęs Centrinės kredito unijos
įstatymas taikomas veikiančios Centrinės kredito unijos reorganizavimo,
likvidavimo ir bankroto procedūroms, jei sprendimai dėl jos likvidavimo ar bankroto
priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
3. Jei iki šio Įstatymo
įsigaliojimo priežiūros institucijai yra paduoti prašymai išduoti leidimus, jie
nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų
nustatyta tvarka.
4. Įsigaliojus šiam Įstatymui,
laikoma, kad licenciją turinti veikianti Centrinė kredito unija turi teisę
teikti šio Įstatymo nustatytas finansines paslaugas, jei šios teisės neriboja
išduota licencija ar ji kitaip neapribota iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
Įsigaliojus šiam Įstatymui, veikiančios Centrinės kredito unijos turima
licencija priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais pakeičiama
naujos formos licencija.
5. Jei valstybė
turi bent vieną veikiančios Centrinės kredito unijos pajų, priimamas naujas Centrinės
kredito unijos narys privalo išpirkti valstybės turimą pajų už nominalią vertę
ir šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos nario pagrindiniu pajumi.
6. Veikiančios
Centrinės kredito unijos narės valstybės narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigia,
kai išperkami visi valstybei priklausantys pajai. Pirmiausiai išperkami
papildomi valstybei priklausantys pajai.
7. Veikiančios
Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui sudaryti negrąžintinai
panaudojamos lėšos, kurias į Centrinę kredito uniją kredito unijos pervedė už
pajus, išperkamus iš valstybės, sudarančius Centrinėje kredito unijoje
valstybės turimą paskutinę 700 000 litų nominalios vertės pajų dalį.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
Centrinės
kredito unijos
įstatymo
priedas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMU ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1. 1978 m. liepos 25 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 78/660/EEB dėl tam tikrų bendrovių metinių ataskaitų.
2. 1986 m.
gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų
metinių ataskaitų ir konsoliduotų ataskaitų.
3. 1993 m. kovo
15 d. Tarybos direktyva 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų
kapitalo pakankamumo.
4. 1998 m.
birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/31/EB, iš dalies
pakeičianti Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito
įstaigų kapitalo pakankamumo.
5. 2000 m. kovo
20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų
steigimosi ir veiklos.
6. 2000 m.
rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/46/EB dėl
elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios
priežiūros.
7. 2001 m.
rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/65/EB, iš dalies
pakeičianti Direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB ir 86/635/EEB dėl vertinimo
taisyklių rengiant tam tikrų bendrovių, taip pat bankų ir kitų finansų įstaigų
metinę ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-280, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1350 (2001 05 09)
19
straipsnis. Centrinės kredito unijos registravimas
Centrinės
kredito unijos steigėjai, gavę priežiūros institucijos leidimą steigti Centrinę
kredito uniją, ją įregistruoja laikydamiesi Lietuvos Respublikos įmonių
registro nustatytos tvarkos.
20
straipsnis. Licencija Centrinės kredito unijos veiklai
1. Licenciją
Centrinės kredito unijos veiklai šios kredito įstaigos prašymu suteikia kredito
įstaigų veiklos priežiūrą vykdanti institucija jos nustatyta tvarka.
2. Prašyme turi
būti nurodyta, kokioms Centrinės kredito unijos veiklos rūšims bei operacijoms
vykdyti norima gauti licenciją, Centrinės kredito unijos buveinės adresas ir
oficialus pavadinimas (vardas).
3. Kartu su
prašymu Centrinė kredito unija privalo pateikti:
1) Centrinės
kredito unijos įstatus ir registravimo pažymėjimą;
2) dokumentus,
patvirtinančius, kad piniginė Centrinės kredito unijos pagrindinio kapitalo
dalis yra nustatyta tvarka įmokėta ir jos steigimo išlaidoms nepanaudotų
pagrindinio kapitalo lėšų likutis yra ne mažesnis kaip šio įstatymo 11
straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalaus pagrindinio kapitalo dydis;
3) steigėjų
sąrašą;
4) jos vadovų, kuriems rinkti ar skirti privalo būti
gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą bei priežiūros institucijos
nustatytos formos ir turinio informaciją apie šiuos asmenis;
5) veiklos planą
pirmiesiems trejiems metams ir dokumentus, patvirtinančius, kad yra priežiūros
institucijos nustatytus reikalavimus atitinkantis personalas bei pakankamas
techninis pasirengimas patikimai kredito įstaigos veiklai užtikrinti;
6) organizacinės
struktūros aprašymą, valdymo schemą, valdymo organų vadovų kompetenciją
patvirtinančius dokumentus;
7) duomenis, kad
Centrinė kredito unija turi reikalavimus atitinkančią informacijos kaupimo,
apdorojimo ir perdavimo sistemą;
8) detalų
buhalterinės apskaitos sistemos aprašymą;
9) duomenis, jog
yra pasirengta tiesiogiai vykdyti pinigų pervedimo operacijas per Lietuvos
Respublikoje veikiančią bankų tarpusavio atsiskaitymų sistemą ir sertifikuotų
informacinių sistemų auditorių patvirtinimą, kad tam naudojama informacinė
sistema yra apsaugota nuo pašalinio įsibrovimo;
10) duomenis,
kad yra galimybė teikti pinigų pervedimo paslaugas užsienio valiuta, tiesiogiai
jas vykdant per veikiančias tarptautinių atsiskaitymo ir (ar) kliringo sistemas
ar netiesiogiai - per kitą kredito įstaigą;
11) kitų
priežiūros institucijų leidimus teikti kitas, kredito įstaigai nebūdingas,
finansines paslaugas, jeigu to reikalauja įstatymai.
4. Centrinė
kredito unija gali pradėti vykdyti savo funkcijas bei teikti dalį arba visas
jos įstatuose nurodytas finansines paslaugas tik gavusi iš priežiūros institucijos
licenciją kredito įstaigos veiklai ir apie tai paskelbusi „Valstybės žinių“
priede „Informaciniai pranešimai“.
21
straipsnis. Centrinės kredito unijos likvidavimas
1. Centrinė
kredito unija gali būti likviduojama:
1) Centrinės
kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu, priimtu priežiūros
institucijos teikimu;
2) sumažėjus šio
įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytam Centrinės kredito unijos pagrindinio
kapitalo minimumui, jeigu per priežiūros institucijos nurodytą laiką jis
neatkuriamas ir nėra šios priežiūros institucijos pasiūlymo Centrinę kredito
uniją reorganizuoti;
3) likus mažiau
Centrinės kredito unijos narių, negu nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 5
dalyje, jeigu šis narių skaičius neatkuriamas per priežiūros institucijos
nurodytą laiką ir nėra šios priežiūros institucijos pasiūlymo Centrinę kredito
uniją reorganizuoti;
4) įsiteisėjus
teismo sprendimui Centrinę kredito uniją likviduoti.
2. Centrinės
kredito unijos likvidavimo tvarką nustato jos įstatai, šis ir kiti Lietuvos
Respublikos įstatymai bei priežiūros institucijos teisės aktai.
3. Organas,
priėmęs sprendimą likviduoti Centrinę kredito uniją, skiria likvidatorių.
Likvidatoriaus kandidatūrą teikia priežiūros institucija.
4. Paskyrus
likvidatorių, Centrinė kredito unija įgyja likviduojamos kredito įstaigos
statusą, jos funkcijas vykdo likvidatorius, o Centrinės kredito unijos valdymo
organai netenka savo įgaliojimų. Vykdydamas funkcijas, likvidatorius:
1) praneša
Centrinę kredito uniją įregistravusiai institucijai ir priežiūros institucijai
apie Centrinės kredito unijos statuso pasikeitimą ir savo duomenis;
2) viešai
spaudoje tris kartus, su ne mažesniais kaip 2 mėnesių intervalais, paskelbia
apie Centrinės kredito unijos likvidavimą arba praneša raštu apie tai kiekvienam
Centrinės kredito unijos nariui ir kreditoriui;
3) atstovauja
likviduojamai Centrinei kredito unijai teismuose, taip pat palaikant santykius
su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis bei kitais juridiniais ir
fiziniais asmenimis;
4) atlieka kitas
įstatymų priskirtas funkcijas.
5. Centrinės
kredito unijos likvidavimo procedūra atliekama pagal šį įstatymą ir kitus
Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės aktus, reglamentuojančius kredito
įstaigų likvidavimą.
6. Likviduotos
Centrinės kredito unijos dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatyta tvarka.
7. Šio įstatymo
21 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatyta Centrinės kredito unijos
reorganizacija gali būti vykdoma tik įsigaliojus šio įstatymo pakeitimams ir
papildymams, reglamentuojantiems Centrinės kredito unijos reorganizavimą.
PENKTASIS
SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ
LIKVIDUMO PALAIKYMAS BEI SUTRIKUSIO
MOKUMO ATKŪRIMAS
22
straipsnis. Kredito unijų Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas
1. Kredito
unijos Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam
tikslui atidarytoje sąskaitoje turi laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau
kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą
visų terminuotų ir neterminuotų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio
valiuta. Lėšų laikymo, papildymo bei grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato
Centrinės kredito unijos valdyba, vadovaudamasi visuotinio narių susirinkimo
patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos reikalavimais.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo
rezervą. Į apskaitą jos įtraukiamos kaip specialios paskirties lėšos ir
naudojamos kredito unijų likvidumo palaikymo reikmėms.
3. Lėšas į
kredito unijų likvidumo palaikymo rezervą įstojusios į Centrinę kredito uniją
kredito unijos privalo pervesti per vienerius metus.
4. Centrinė
kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms
likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui. Valdybai
nutarus, paskolos terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip dar pusės metų
laikotarpiui, šios paskolos pratęsimo ir grąžinimo sąlygas bei paskolos
grąžinimo užtikrinimo priemones nustatant sutartyje.
5. Paskolos
kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos
likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito
unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams
rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus.
6. Kredito unijų
likvidumui palaikyti teikiamų paskolų grąžinimo terminus bei palūkanų normas
nustato Centrinės kredito unijos valdyba, vadovaudamasi šio įstatymo 27
straipsnio 2 dalies 7 punktu .
7. Likvidumui
palaikyti unijai teikiamų paskolų suma negali viršyti 60 procentų šios kredito
unijos įsipareigojimų litais ir užsienio valiuta, taip pat 5 procentų Centrinės
kredito unijos lėšų ir kito turto.
8. Suteikta
paskola išduodama iš karto visa arba dalimis pagal poreikį. Kredito unija,
pateikdama paraišką dėl paskolos likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti
paskolos grąžinimą pagrindžiančius skaičiavimus. Paskolos grąžinimas turi būti
garantuotas bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta
prievolių užtikrinimo priemone.
23
straipsnis. Stabilizacijos fondas
1.
Stabilizacijos fondas sudaromas Centrinėje kredito unijoje. Jį valdyti
išimtines teises turi Stabilizacijos fondo komisija, sudaroma ir veikianti šio
įstatymo 26, 27 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 35, 36 ir 37 straipsniuose
nustatyta tvarka. Stabilizacijos fondas veikia kaip paskutinis pasiskolinimo
šaltinis kredito unijų Centrinės kredito unijos narių sutrikusiam mokumui
atkurti.
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Stabilizacijos fondo lėšos yra skaičiuojamos bei laikomos atskiroje sąskaitoje.
3.
Stabilizacijos fondo dydis turi būti ne mažesnis kaip 1% visų Centrinės kredito
unijos narių kredito unijų aktyvų ir ne mažesnis kaip vienam nariui
vidutiniškai tenkančių aktyvų dydis finansinių metų gale. Šis dydis gaunamas
padalijus bendrus Centrinės kredito unijos narių kredito unijų aktyvus iš
Centrinės kredito unijos narių kredito unijų skaičiaus. Stabilizacijos fondo
dydis perskaičiuojamas Stabilizacijos fondo komisijos nustatytais periodais.
4. Centrinės
kredito unijos narės kredito unijos įnašas į Stabilizacijos fondą yra kredito
unijos išlaidos.
5. Pradinis
Stabilizacijos fondas negrąžintinai sudaromas iš Centrinės kredito unijos narės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos pinigų ir turi
būti ne mažesnis kaip 700 000 litų.
6. Kitas
Stabilizacijos fondo lėšas sudaro:
1) kredito unijų
Centrinės kredito unijos narių privalomi įnašai, proporcingi kredito unijų
aktyvams. Įnašų į Stabilizacijos fondą tvarką ir sąlygas nustato Stabilizacijos
fondo komisija;
2) pajamos,
gautos iš laisvų Stabilizacijos fondo lėšų investavimo į Lietuvos Respublikos
Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei
užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys),
vyriausybių vertybinius popierius;
3) tikslinės
įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno, skirto Stabilizacijos fondui;
4) iš kredito
unijų asociacijų, paramos fondų, tarptautinių finansinių institucijų ir
Vyriausybės tikslinių programų gaunamos lėšos;
5) perimtas
turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus.
7.
Stabilizacijos fondo lėšas šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, jomis
disponuoja ir už jų racionalų bei efektyvų naudojimą pagal paskirtį yra
atsakinga Stabilizacijos fondo komisija.
8. Lėšos kredito
unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, vadovaujantis
šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, 35 ir 36 straipsnių nuostatomis bei
Stabilizacijos fondo komisijos nustatyta tvarka.
24
straipsnis. Atsiskaitymas su Centrinės kredito unijos narėmis kredito unijomis jų
likvidavimo
atveju
Nustatyta tvarka
paskelbus bankroto procedūrą ir paskelbus kredito unijos likvidavimą, ši
kredito unija įgyja reikalavimo teisę į Centrinės kredito unijos turtą,
neviršijantį jos įmokėtų (perduotų) sumų į pajus, kredito unijų likvidumo
palaikymo rezervą, atsižvelgiant į kredito unijos įsipareigojimus Centrinei
kredito unijai.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VALDYMAS
IR VEIKLOS
KONTROLĖ
25
straipsnis. Centrinės kredito unijos valdymo pagrindai
Centrinė kredito unija yra valdoma
kooperatiniais pagrindais: vienas narys - vienas balsas.
26
straipsnis. Centrinės kredito unijos valdymo organai
1.
Centrinės kredito unijos valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas,
stebėtojų taryba, valdyba ir Stabilizacijos fondo komisija. Centrinės kredito
unijos valdymo organų nariais gali būti tik kredito unijų įgalioti atstovai bei
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinės
kredito unijos steigėjų paskirti atstovai.
2. Centrinės
kredito unijos valdyba sudaro administraciją šio įstatymo 39 straipsnio
nustatyta tvarka ir deleguoja administracijai funkcijas, susijusias su
atstovavimo bei sprendimų, numatytų šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 ir 6
punktuose, įgyvendinimu. Kol administracija nesudaryta, jos funkcijas atlieka
Centrinės kredito unijos valdyba.
27
straipsnis. Visuotinis Centrinės kredito unijos narių susirinkimas
1. Visuotinis
Centrinės kredito unijos narių susirinkimas (toliau - visuotinis susirinkimas)
yra aukščiausias Centrinės kredito unijos valdymo organas.
2. Tik
visuotinis susirinkimas gali:
1) tvirtinti,
keisti ir papildyti Centrinės kredito unijos įstatus;
2) priimti
narėmis į Centrinę kredito uniją kredito unijas bei nutraukti jų narystę;
3) tvirtinti
Centrinės kredito unijos steigimo ataskaitą;
4) keisti
stojamojo mokesčio dydį;
5) rinkti ir
atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, Stabilizacijos fondo komisijos, revizorių
komisijos narius ir šių organų pirmininkus;
6) nagrinėti
Centrinės kredito unijos narių bei jų atstovų skundus ir pasiūlymus dėl
stebėtojų tarybos, valdybos ir Stabilizacijos fondo komisijos darbo;
7) nustatyti
pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtinti šių
principų įgyvendinimo programą, taip pat kredito unijų likvidumo palaikymo
rezerve laikomų lėšų procentą, numatytą šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje;
8) nustatyti
Stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus;
9) nustatyti
palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų
teikimo principus, taip pat Stabilizacijos fondo laisvų lėšų patikimo
investavimo principus;
10) nustatyti
revizorių komisijos narių atlyginimus ir metines išmokas (tantjemas) iš pelno
Centrinės kredito unijos valdymo organų nariams, jeigu tai numatyta Centrinės
kredito unijos įstatuose;
11) nustatyti
limitą lėšų, kurias galima skirti finansinės atskaitomybės nepriklausomo
auditoriaus darbo apmokėjimui;
12) tvirtinti
metinį Centrinės kredito unijos veiklos planą ir metinę pajamų bei išlaidų
sąmatą;
13) tvirtinti
metinę Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl
pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo;
14) spręsti
pagrindinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo klausimus;
15) priimti
nutarimą reorganizuoti ar likviduoti Centrinę kredito uniją šio įstatymo 21
straipsnyje numatytais atvejais;
16) įvertinti
Centrinės kredito unijos valdymo organų ir revizorių komisijos ataskaitas;
17) susirinkimo
metu spręsti valdybos ar Stabilizacijos fondo komisijos klausimus, jei to šie
organai prašo;
18) spręsti
kitus Centrinės kredito unijos įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus.
28
straipsnis. Visuotinio susirinkimo šaukimo pagrindai
1. Visuotinį
susirinkimą šaukia Centrinės kredito unijos valdyba.
2. Neeilinio
visuotinio susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba,
valdyba, Stabilizacijos fondo komisija ar ne mažiau kaip 1/2 Centrinės kredito
unijos narių. Neeilinis visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:
1) Centrinė
kredito unija negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų arba ji yra skelbiama
nemokia;
2) to reikalauja
iniciatyvos teisę turintys Centrinės kredito unijos nariai, stebėtojų taryba,
valdyba ir Stabilizacijos fondo komisija;
3) Centrinės
kredito unijos valdybos narių skaičius tapo mažesnis, negu numatyta Centrinės
kredito unijos įstatyme bei įstatuose, ir nėra galimybės trūkstamus valdybos
narius pakeisti išrinktais kandidatais;
4) per 3
mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos nebuvo sušauktas eilinis visuotinis
susirinkimas ir dėl to į teismą kreipėsi nors vienas Centrinės kredito unijos
narys;
5) į teismą
kreipėsi neeilinio visuotinio susirinkimo iniciatoriai, nes valdyba nesušaukė
tokio susirinkimo per šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką.
29
straipsnis. Visuotinio susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas
1. Visuotinis
susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų
Centrinės kredito unijos narių atstovų. Nesant kvorumo, turi būti sušauktas
pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal prieš tai
šaukto ir neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir be kvorumo.
2. Visuotiniame
susirinkime dalyvaujantys Centrinės kredito unijos narių atstovai registruojami
pasirašytinai registravimo sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir
sekretorius. Dalyvauti visuotiniame susirinkime patariamojo balso teise gali ir
administracijos vadovas. Centrinės kredito unijos narės atstovas,
nedalyvaujantis visuotiniame susirinkime, bet susipažinęs su darbotvarke bei
nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam susirinkimui, ar jis yra už
ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi į susirinkimo kvorumą, taip pat į
balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį įgaliotinis balsavo raštu.
3. Balsavimas
visuotiniame susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne
mažiau kaip 1/4 dalyvaujančių susirinkime Centrinės kredito unijos narių
atstovų.
4. Visuotinio
susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Šio įstatymo 27
straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 14 ir 15 punktuose numatytais atvejais
nutarimams priimti reikia 2/3 dalyvaujančiųjų visuotiniame susirinkime balsų.
5. Visuotinio
susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors
vienas susirinkimo įgaliotas įgaliotinis. Prie protokolo turi būti pridedamas
susirinkimo dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo
biuleteniai, kurie turi būti saugomi iki kito visuotinio susirinkimo pabaigos.
30
straipsnis. Visuotinių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka
1. Eilinį
visuotinį susirinkimą šaukia Centrinės kredito unijos valdyba kasmet, bet ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį
visuotinį susirinkimą valdyba privalo paskelbti Centrinės kredito unijos
įstatuose nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo.
2. Neeilinio
visuotinio susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje
nurodoma: susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas.
Valdyba, gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo jai
dienos paskelbti Centrinės kredito unijos narėms apie neeilinio visuotinio
susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo paskelbimo apie tai
sušaukti neeilinį visuotinį susirinkimą.
3. Pakartotinis
Centrinės kredito unijos visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas per 10
dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o Centrinės kredito unijos narės
informuojamos ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo.
4. Visuotinis
susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi Centrinės
kredito unijos nariai su tuo sutinka ir tai patvirtina raštu Centrinei
kredito unijai.
5. Pranešime
apie visuotinį susirinkimą turi būti nurodyta:
1) susirinkimo
data, laikas ir vieta;
2) susirinkimo
darbotvarkė ir nutarimų projektai.
6. Ne
vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo Centrinės kredito unijos narėms
turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su
planuojamo susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais.
7. Visuotinio
susirinkimo pirmininkas kiekvieną kartą renkamas iš Centrinės kredito unijos
narių atstovų, o iki jo išrinkimo pirmininkauja valdybos pirmininkas, jeigu
kitaip nenustato Centrinės kredito unijos įstatai.
8. Visuotinis
susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais
klausimais, jeigu jame dalyvauja mažiau kaip 2/3 Centrinės kredito unijos narių
atstovų. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo
darbotvarkė.
31
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba
1. Stebėtojų
taryba yra Centrinės kredito unijos veiklos teisėtumą ir tikslingumą
prižiūrintis organas.
2. Stebėtojų
tarybos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato
Centrinės kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka
visuotinis susirinkimas ketveriems metams ir kas dveji metai atnaujina ne
mažiau kaip pusę narių.
3. Stebėtojų
tarybos nariu negali būti Centrinės kredito unijos valdybos narys,
Stabilizacijos komiteto narys ar revizorius. Stebėtojų tarybos narys negali
pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.
4. Už veiklą
stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos, jeigu tai numatyta
Centrinės kredito unijos įstatuose.
32
straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija
1. Stebėtojų
taryba:
1) stebi ir
analizuoja Centrinės kredito unijos, jos valdybos ir Stabilizacijos fondo
komisijos veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą,
finansinę būklę;
2) pateikia
visuotiniam susirinkimui Centrinės kredito unijos valdymo organų darbo
ataskaitą su savo išvadomis ir pasiūlymais;
3) įspėja
Centrinės kredito unijos valdybą, Stabilizacijos fondo komisiją ir (ar)
administraciją, kad nedelsiant pašalintų nustatytus veiklos Centrinėje kredito
unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam susirinkimui; taip pat
gali siūlyti visuotiniam susirinkimui atšaukti valdybos ir Stabilizacijos fondo
komisijos narius, kurie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą,
kitus teisės aktus, Centrinės kredito unijos įstatus ar taisykles;
4) pateikia
visuotiniam susirinkimui išvadas ir pasiūlymus dėl Centrinės kredito unijos
metinio buhalterinio balanso, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo
projektų, taip pat pasiūlymus dėl revizorių komisijos nustatytų pažeidimų bei
kitų darbo trūkumų;
5) atstovauja
Centrinei kredito unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito
unijos ir jos valdybos, tarp Centrinės kredito unijos ir Stabilizacijos fondo
komisijos, tarp Centrinės kredito unijos narių ir valdybos, tarp Centrinės
kredito unijos narių ir Stabilizacijos fondo komisijos;
6) siūlo valdybai,
Stabilizacijos fondo komisijai atšaukti jų priimtus neteisėtus nutarimus arba
prašo visuotinį susirinkimą atšaukti neteisėtus valdybos, Stabilizacijos fondo
komisijos nutarimus;
7) gali perduoti
jos kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam susirinkimui;
8) sprendžia
kitus įstatuose numatytus klausimus.
2. Stebėtojų
taryba turi teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti
ir įvertinti Centrinės kredito unijos buhalterinį balansą ir kitą finansinę
atskaitomybę.
3. Stebėtojų
tarybai pareikalavus, Centrinės kredito unijos valdyba, Stabilizacijos fondo
komisija ir (ar) administracija privalo pateikti jai dokumentus, susijusius su
Centrinės kredito unijos veikla.
4. Stebėtojų
tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.
Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stebėtojų
tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną
balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.
5. Stebėtojų
tarybos nariai privalo saugoti Centrinės kredito unijos paslaptis.
6. Stebėtojų
tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.
33
straipsnis. Centrinės kredito unijos valdyba
1. Valdyba yra
kolegialus vykdomasis ir tvarkomasis Centrinės kredito unijos organas, kurio
veiklai vadovauja pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti
nelyginis ir ne mažesnis kaip 3, nustato Centrinės kredito unijos įstatai.
Valdybos narius ir pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis susirinkimas
ne daugiau kaip ketveriems metams. Valdybos nariu bei jos pirmininku negali
būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, Stabilizacijos fondo komisijos
ar revizorių komisijos narys.
2. Be
pagrindinių valdybos narių, tam pačiam laikui gali būti renkami ne daugiau kaip
3 kandidatai į valdybos narius, kurie, sumažėjus valdybos narių skaičiui,
pakeičia nebegalinčius eiti savo pareigų valdybos narius. Šie kandidatai turi
teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose patariamojo balso teise.
3. Jeigu Centrinės
kredito unijos valdybos narių liko mažiau, negu numatyta Centrinės kredito
unijos įstatuose, ir nėra galimybės trūkstamus valdybos narius pakeisti
išrinktais kandidatais, likusieji valdybos nariai privalo sušaukti neeilinį
Centrinės kredito unijos susirinkimą.
4. Už darbą
valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos, jeigu tai numatyta Centrinės
kredito unijos įstatuose.
34
straipsnis. Centrinės kredito unijos valdybos kompetencija
1. Valdybos ir
jos narių kompetenciją nustato Centrinės kredito unijos įstatai, o darbo tvarką
- jos priimtas darbo reglamentas.
2. Valdyba:
1) rengia ir
teikia pasiūlymus visuotiniam susirinkimui dėl naujų narių priėmimo į Centrinę
kredito uniją, sustabdo kredito unijų Centrinės kredito unijos narių narystę ir
teikia pasiūlymus visuotiniam susirinkimui dėl jų narystės nutraukimo;
2) atstovauja
Centrinei kredito unijai teisme, arbitraže bei kitose institucijose;
3) organizuoja
ir šaukia Centrinės kredito unijos visuotinius susirinkimus;
4) nustato
Centrinės kredito unijos teikiamų paskolų, indėlių ir kitų grąžintinų lėšų
palūkanų normas, vadovaudamasi šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktų
reikalavimais;
5) Centrinės
kredito unijos vardu sudaro darbo sutartis su administracijos vadovu;
6) Centrinės
kredito unijos vardu sudaro sandorius su trečiaisiais asmenimis ir su Centrinės
kredito unijos narėmis, tarp jų sutartis su kredito unijomis dėl paskolų
sutrikusiam kredito unijų mokumui atkurti bei jų veiklos patikimumui užtikrinti
pagal šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus;
7) kartu su
Stabilizacijos fondo komisija kontroliuoja, kad būtų laiku ir visiškai sumokėti
kiekvienos kredito unijos įnašai į Stabilizacijos fondą. Šias funkcijas valdyba
gali perduoti administracijai;
8) svarsto
revizorių komisijos pateiktą medžiagą, administracijos veiklą ir pateikia savo
išvadas stebėtojų tarybai bei visuotiniam susirinkimui;
9) parengia
Centrinės kredito unijos buhalterinio balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių
atlyginimo tvarkos ir kitos finansinės atskaitomybės projektus;
10) investuoja
laisvas Centrinės kredito unijos lėšas į Vyriausybės vertybinius popierius,
Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių
aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius popierius;
11) priima
sprendimus dėl Centrinės kredito unijos valdomų lėšų skolinimo Centrinės
kredito unijos narėms kredito unijoms, dėl indėlių iš kredito unijų priėmimo,
dėl paskolų ėmimo iš bankų, kitų institucijų;
12) priežiūros
institucijai ir Stabilizacijos fondo komisijai teikia reikalingus duomenis apie
Centrinę kredito uniją ir savo nares kredito unijas bei jų specialaus
inspektavimo rezultatus;
13) svarsto
kitus Centrinės kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, nepriklausančius
išimtinei visuotinio susirinkimo, stebėtojų tarybos ir Stabilizacijos fondo
komisijos kompetencijai.
3. Valdyba
priima nutarimus jos kompetencijai šio įstatymo ar įstatų priskirtais
klausimais. Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė
narių. Valdybos nariai turi lygias balsavimo teises. Nutarimai priimami
paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po
lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.
4. Valdybos
nariai ir kandidatai į valdybos narius privalo saugoti Centrinės kredito
unijos, jos narių paslaptis.
5. Už savo
veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai
Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą
per metus.
35
straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija
1.
Stabilizacijos fondo komisija yra Stabilizacijos fondo valdymo organas.
Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam susirinkimui ir vykdo
jo nustatytą Stabilizacijos fondo sudarymo ir naudojimo politiką, o laikotarpiu
tarp visuotinių susirinkimų - stebėtojų tarybai ir atlieka šio įstatymo 23, 35
ir 36 straipsniuose nustatytas funkcijas ir pareigas.
2.
Stabilizacijos fondo komisijos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne
daugiau kaip 7 - nustato Centrinės kredito unijos įstatai. Stabilizacijos fondo
komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis
susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams iš Centrinės kredito unijos narių
deleguotų atstovų.
3.
Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos
valdybos narys, taip pat revizorių komisijos narys. Stabilizacijos fondo
komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.
4.
Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau
kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų
dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo
metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
komisijos pirmininko balsas.
5.
Stabilizacijos fondo komisijos nariai privalo saugoti kredito unijų ir
Centrinės kredito unijos paslaptis.
6.
Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo
reglamentas.
7. Už veiklą
Stabilizacijos fondo komisijoje jos nariams gali būti mokamos tantjemos, jeigu
tai numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose.
36
straipsnis. Stabilizacijos fondo komisijos pareigos ir teisės
1. Kartu su
Centrinės kredito unijos valdyba arba jos pavedimu kartu su administracija
Stabilizacijos fondo komisija stebi kredito unijų veiklą (kontrolė). Centrinės
kredito unijos administracija, o kai būtina, ir atitinkama kredito unija
Centrinės kredito unijos narė privalo pateikti Stabilizacijos fondo komisijai
jos nustatytu būdu, forma ir dažnumu reikalaujamus duomenis bei kredito unijų
Centrinės kredito unijos narių veiklos finansines ataskaitas.
2. Atsižvelgdama
į šio straipsnio 1 dalyje pateiktą informaciją, o prireikus ir į kredito unijų
specialaus inspektavimo medžiagą bei rezultatus, Stabilizavimo fondo komisija
analizuoja ir įvertina kredito unijų aktyvų kokybę, likvidumo, mokumo, rezervų
dydžio ir kitus veiklos rizikai darančius įtaką veiksnius.
3.
Stabilizacijos fondo komisija taip pat turi teisę keistis konfidencialia
informacija apie kredito unijų veiklą bei jų inspektavimo rezultatus su
priežiūros institucija bei, informavusi valdybą, pavesti Centrinės kredito
unijos administracijai atlikti kredito unijos veiklos specialų inspektavimą ir
apie rezultatus informuoti priežiūros instituciją. Priežiūros
institucija turi teisę priežiūros tikslais gautą informaciją pateikti Centrinei
kredito unijai pagal susitarimą nustatyta tvarka bei terminais.
4.
Stabilizacijos fondo komisija turi teisę pakviesti nepriklausomą auditorių
kredito unijos būklei nustatyti, kai yra sutrikęs kredito unijos mokumas.
5.
Stabilizacijos fondo komisija nustato kredito unijų įmokų į Stabilizacijos
fondą dydį, įmokėjimo tvarką ir sąlygas vadovaudamasis šio įstatymo 23
straipsnio reikalavimais.
6.
Stabilizacijos fondo komisija kartu su Centrinės kredito unijos valdyba arba
jos pavedimu administracija kontroliuoja, kad būtų laiku ir visiškai įmokėtos
kiekvienos kredito unijos įmokos į Stabilizacijos fondą. Jeigu kredito unija ne
kartą pažeidė šiuos reikalavimus, Stabilizacijos fondo komisija turi teisę
teikti pasiūlymus valdybai ir atstovų visuotiniam susirinkimui dėl šios kredito
unijos narystės Centrinėje kredito unijoje tęstinumo.
7.
Stabilizacijos fondo komisija nustato sąlygas bei palūkanas už kitų institucijų
ne Centrinės kredito unijos narių laikomas lėšas Stabilizacijos fonde ir priima
sprendimus dėl šio fondo laisvų lėšų investavimo tik į Vyriausybės vertybinius
popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių,
turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius
popierius.
8.
Stabilizacijos fondo komisija sudaro veiksmų planus ir sutarčių su kredito
unijomis dėl paskolų suteikimo sutrikusiam kredito unijų mokumui atkurti bei jų
veiklos patikimumui užtikrinti projektus, juos aprobuoja komisijos posėdžiuose
ir perduoda Centrinės kredito unijos valdybai toliau įforminti sandorius, taip
pat prižiūri, kaip šie planai ir sutarčių įsipareigojimai vykdomi.
9. Sutrikusio
kredito unijų mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:
1) nurodyti
kredito unijos mokumo sutrikimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei
perspektyvas;
2) numatyti
strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti
skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikalingas lėšas;
3) pagrįsti
kredito unijos valdybos arba valdybos pirmininko ar daugiau kaip pusės valdybos
narių, įskaitant valdybos pirmininką, nušalinimo ir naujos valdybos bei
pirmininko išrinkimo tikslingumą;
4) pagrįsti
kredito unijos visos administracijos nušalinimo ir laikino Stabilizacijos fondo
komisijos pasiūlyto laikino administratoriaus paskyrimo tikslingumą;
5) numatyti
kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių
išlaidų dydį;
6) pagrįsti
kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą paskolinti lėšų
sumą ir šių lėšų panaudojimą;
7) nurodyti
numatomus rezultatus ir pasekmes.
10. Sprendimą
dėl Stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo kredito unijos sutrikusiam mokumui
atkurti pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytą planą priima Stabilizacijos
fondo komisija, gavusi ir įvertinusi iš Centrinės kredito unijos
administracijos bei iš kredito unijas prižiūrinčios institucijos atitinkamą
informaciją, kuri numatyta šiame straipsnyje.
37
straipsnis. Centrinės kredito unijos, jos stebėtojų tarybos, valdybos ir
Stabilizacijos fondo komisijos narių atsakomybė
1. Už stebėtojų
tarybos, valdybos ir Stabilizacijos fondo komisijos narių veiksmais Centrinės
kredito unijos nariui padarytą žalą atsako Centrinė kredito unija Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Centrinė kredito unija turi
teisę regreso tvarka išieškoti žalos atlyginimą iš ją padariusių asmenų.
2. Nuo pareigos
atlyginti nuostolius atleidžiami tik tie stebėtojų tarybos, valdybos ir
Stabilizacijos fondo komisijos nariai, kurie balsavo prieš nutarimus,
pažeidžiančius šį įstatymą, Centrinės kredito unijos įstatus ar kitus Lietuvos
Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus priimant. Šiais atvejais
jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį nutarimą,
įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.
38
straipsnis. Centrinės kredito unijos revizorių komisija
1. Revizorių
komisijos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 5 - nustato
Centrinės kredito unijos įstatai. Revizorių komisijos pirmininką renka
visuotinis susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.
2. Revizorių
komisijoje turi būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis susirinkimas
Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų metų
laikotarpiui. Revizoriais gali būti Centrinės kredito unijos nario
įgalioti atstovai, įgiję revizoriui reikalingą kvalifikaciją. Revizoriumi
negali būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos,
Stabilizacijos fondo komisijos narys ar Centrinėje kredito unijoje dirbantis
administratorius, vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Revizoriumi taip pat
negali būti Centrinės kredito unijos narių kredito unijų valdybos, stebėtojų
tarybos ar paskolų komitetų bei administracijos darbuotojai.
3. Revizorių komisija
kontroliuoja Centrinės kredito unijos ir Stabilizacijos fondo finansinę-ūkinę
veiklą, visuotinio susirinkimo ir stebėtojų tarybos priimtų nutarimų vykdymą.
Atlikdama šias funkcijas, revizorių komisija turi teisę reikalauti pateikti jai
reikalingus Centrinės kredito unijos ir Stabilizacijos fondo buhalterinius bei
finansinius dokumentus.
4. Revizorių
komisija pateikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam susirinkimui
finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą. Ji privalo nedelsiant
informuoti valdybą ir stebėtojų tarybą apie nustatytus Centrinės kredito unijos
bei Stabilizacijos fondo finansinės-ūkinės veiklos pažeidimus, taip pat saugoti
jų paslaptis.
5. Revizorių
komisijos nariams gali būti mokamas atlyginimas visuotinio susirinkimo
nustatyta tvarka.
6. Revizorių
komisijos nariai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už
nepatenkinamą Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo veiklos
kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.
39
straipsnis. Centrinės kredito unijos administracija
1. Centrinės
kredito unijos valdyba sudaro Centrinės kredito unijos administraciją, į kurią
įeina centrinio valdymo aparato, struktūrinių padalinių bei filialų (skyrių),
steigiamų Lietuvos Respublikoje, vadovai ir jų pavaduotojai.
2. Centrinės
kredito unijos administracija vadovauja Centrinės kredito unijos veiklai ir
vykdo visuotinio susirinkimo bei valdybos nutarimus.
3. Centrinės
kredito unijos administracija taip pat vykdo Stabilizacijos fondo komisijos
nurodymus, susijusius su šio įstatymo 36 straipsnio įpareigojimais.
4. Centrinės
kredito unijos administracijos, jos vadovo pareigas nustato Centrinės kredito
unijos įstatai ir valdybos patvirtintas administracijos darbo reglamentas.
5. Centrinės
kredito unijos administraciją ir jos vadovą skiria Centrinės kredito unijos
valdyba.
6. Centrinės
kredito unijos administracijos vadovas negali atlikti vyriausiojo finansininko
(buhalterio) pareigų, būti kredito unijos ar banko valdybos nariu ar dirbti
kredito unijos ar banko administracijoje.
7. Centrinės kredito
unijos administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su kitais administracijos
darbuotojais.
8. Centrinės
kredito unijos administracijos vadovo pareigas gali eiti Centrinės kredito
unijos valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS KAPITALAI, DIVIDENDAI, APSKAITA, FINANSINĖ ATASKAITA IR AUDITAS
40
straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalų rūšys
Centrinė kredito
unija turi pagrindinį ir papildomą kapitalą.
41
straipsnis. Pagrindinis kapitalas
1. Centrinės
kredito unijos pagrindinį kapitalą sudaro pajinio kapitalo, atsargos kapitalo
ir praėjusių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolio) suma.
2. Centrinė
kredito unija, gavusi išankstinį priežiūros institucijos leidimą, gali
sumažinti savo pagrindinį kapitalą iki nustatyto minimalaus pagrindinio
kapitalo dydžio.
3. Pajinis
kapitalas sudaromas iš kredito unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos pagrindinių ir papildomų pajų.
4. Minimalus
Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis - 1000 litų. Narys gali
turėti tik vieną pagrindinį pajų.
5. Centrinės
kredito unijos nario papildomo pajaus dydis - 1000 litų. Narių įsigyjamų
papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus įsigyja tik Centrinės kredito
unijos nariai šio įstatymo 7 straipsnyje, 9 straipsnio 5 dalies 6 punkte ir 12
straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
6. Visuotinio
susirinkimo sprendimu Centrinės kredito unijos pagrindinis kapitalas gali būti
mažinamas nuostolių suma ar jų dalimi šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje
numatytais atvejais. Mažinimas turi būti vykdomas atitinkamai denominuojant
Centrinės kredito unijos narių pajus.
7. Atsargos
kapitalo paskirtis - garantuoti Centrinės kredito unijos finansinį stabilumą.
Atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos pelno, likusio
atskaičius mokesčius, kasmet atskaitant ne mažiau kaip 10 procentų iš šio
pelno, kol atsargos kapitalas sudarys ne mažiau kaip 5 procentus ilgalaikių
investicijų ir išduotų paskolų sumos, nustatytos metinio buhalterinio balanso
pagrindu. Panaudojus dalį atsargos kapitalo Centrinės kredito unijos
nuostoliams padengti, iš pelno vėl atskaitoma į atsargos kapitalą tiek, kad jis
taptų nustatyto dydžio.
42
straipsnis. Papildomas kapitalas
Centrinės
kredito unijos papildomą kapitalą sudaro Stabilizacijos fondas, subordinuotos
paskolos, jeigu jos atitinka nustatytus priežiūros institucijos reikalavimus,
einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas (nuostolis), pagrindinių priemonių
perkainavimo rezervas ir kiti Centrinės kredito unijos įstatuose numatyti
kapitalai bei rezervai.
43
straipsnis. Pelno paskirstymas
1. Centrinės kredito unijos
pelnas yra lėšos, kurios lieka iš Centrinės kredito unijos finansinių metų
pajamų atskaičius tų metų išlaidas ir nuostolių sumas.
2. Pelnas turi
būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos,
prieš tai patvirtinus metinį buhalterinį balansą šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
3. Nutarime dėl
pelno paskirstymo turi būti nurodyta:
1) nepaskirstytasis
pelnas (nepadengtas nuostolis) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis
finansinių metų pelnas arba nuostolis;
3)
paskirstytinasis rezultatas (pelnas arba nuostolis);
4) pelno
paskirstymas nuostoliams atlyginti;
5) pelno
atskaitymai į atsargos kapitalą;
6) pelno
atskaitymai į Stabilizacijos fondą;
7) pelno
atskaitymai į kitus kapitalus bei rezervus, numatytus Centrinės kredito unijos
įstatuose;
8) pelno
paskirstymas dividendams išmokėti;
9) pelno dalis,
skiriama metinėms išmokoms (tantjemoms) Centrinės kredito unijos valdymo organų
nariams, darbuotojų premijoms bei kitiems tikslams, numatytiems Centrinės
kredito unijos įstatuose;
10)
nepaskirstytasis pelnas (nepadengtas nuostolis), perkeliamas į kitus metus.
4. Pelnas turi
būti skirstomas laikantis šio straipsnio 3 dalyje išdėstytų punktų eiliškumo.
44
straipsnis. Centrinės kredito unijos išmokami dividendai
1. Dividendas
yra pajininkui paskirta pelno dalis, kuri proporcinga jo turimų pagrindinio bei
papildomų pajų nominaliai vertei.
2. Jei Centrinės kredito unijos
balanse yra apskaičiuoti nuostoliai, tai visuotinis susirinkimas neturi teisės
skelbti ir išmokėti dividendų, kol šie nuostoliai nebus atlyginti
ar jų dalimi nebus sumažintas pagrindinis Centrinės kredito unijos kapitalas.
Sprendimai dėl nuostolių atlyginimo ar pagrindinio kapitalo sumažinimo
nuostolių dydžiu ir dividendų skelbimo bei išmokėjimo gali būti priimti tame
pačiame susirinkime. Dividendai pajininkams gali būti išmokami tik atlyginus
nuostolius ar sumažinus pagrindinį kapitalą nuostolių dydžiu.
3. Pelnas, likęs
po atskaitymų į šio įstatymo bei Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytus
kapitalus ir (ar) fondus bei rezervus, negali būti taip pat išmokėtas ir
tantjemomis, jeigu dėl to minimalus pagrindinis Centrinės kredito unijos kapitalas
ir kapitalo pakankamumas lieka mažesni už priežiūros institucijos nustatytus
dydžius.
4. Centrinė
kredito unija privalo išmokėti dividendus ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo
sprendimo dėl pelno paskirstymo priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu
draudžiama.
5. Dividendus
Centrinė kredito unija išmoka pinigais. Jeigu pajininkas neprieštarauja,
dividendai jam gali būti išmokėti kaip Centrinės kredito unijos papildomi
pajai.
6. Dividendą turi teisę gauti tik
tie nariai, kurie buvo Centrinės kredito unijos nariais per visą ataskaitinį
laikotarpį.
45
straipsnis. Centrinės kredito unijos buhalterinė apskaita ir atskaitomybė
1. Centrinės
kredito unijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
2. Centrinės
kredito unijos buhalterinę apskaitą, atskaitomybės tvarką nustato Lietuvos
Respublikos įstatymai ir priežiūros institucijos teisės aktai.
3. Per tris
mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Centrinė kredito unija priežiūros
institucijai pateikia nepriklausomo auditoriaus patikrintą ir visuotinio
susirinkimo patvirtintą metinę finansinę ataskaitą.
4. Centrinės
kredito unijos finansinė ataskaita viešai skelbiama priežiūros institucijos
nustatyta tvarka iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Už metinėje finansinėje
ataskaitoje pateiktos informacijos teisingumą Centrinė kredito unija atsako
įstatymų nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS skirsnis
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA IR DALYVAVIMAS ATLIEKANT
KREDITO UNIJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRĄ
46
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos priežiūros institucija, veiklos
priežiūrą
ribojantys
normatyvai ir priežiūros institucijos taikomos poveikio
priemonės
1. Kol bus sukurta speciali
kredito įstaigų veiklos priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai,
Centrinės kredito unijos veiklą prižiūri bei licencijas suteikia Lietuvos
bankas.
2. Vadovaudamasi šiuo įstatymu,
priežiūros institucija nustato Centrinės kredito unijos veiklos priežiūros
atlikimo tvarką.
3. Centrinei kredito unijai yra
nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1) kapitalo pakankamumo;
2) likvidumo;
3) maksimalios
atviros pozicijos užsienio valiuta;
4) maksimalios
paskolos sumos vienam skolininkui;
5) didelių
paskolų.
4. Normatyvų
dydžius, jų apskaičiavimo bei taikymo metodiką nustato priežiūros institucija.
5. Priežiūros
institucija Centrinei kredito unijai gali taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti
Centrinę kredito uniją dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų
pašalinimo terminus;
2) laikinai arba
visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną, kelias ar visas operacijas
(moratoriumas);
3) reikalauti
nušalinti arba nušalinti Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius) ir
administracijos vadovą;
4) reikalauti
sustabdyti ar sustabdyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario
(narių) įgaliojimus;
5) sustabdyti
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus, nušalinti valdybą,
administracijos vadovą ir paskirti laikinąjį administratorių;
6) apriboti
disponavimą sąskaitomis, esančiomis Lietuvos banke;
7) atšaukti
Centrinės kredito unijos licenciją.
6. Priežiūros
institucija savo kolegialiu nutarimu gali taikyti poveikio priemones Centrinei
kredito unijai, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) priežiūros
institucijai suteikta neteisinga informacija;
2) priežiūros
institucijai nepateikta būtina Centrinės kredito unijos priežiūrai vykdyti
informacija ar dokumentai;
3) nesilaikyta
nustatytų normatyvų;
4) pažeisti
Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai.
7. Priežiūros
institucijų sankcijų taikymo tvarką nustato, taikytinos sankcijos rūšį ir
terminus parenka priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, jo
galimas pasekmes Centrinei kredito unijai, taip pat į numatomos taikyti
sankcijos pasekmes visos kredito unijų sistemos stabilumui bei patikimumui.
8. Nutarimas dėl
priežiūros institucijų sankcijos taikymo privalo būti priimtas per tris
mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių
padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, priežiūros institucijų
sankcijos negali būti taikomos.
9. Priežiūros
institucijos nutarimas dėl priežiūros institucijų sankcijos taikymo Centrinei
kredito unijai ar jos vadovams gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
47
straipsnis. Centrinės kredito unijos dalyvavimas atliekant kredito unijų
veiklos
priežiūrą
Suderinusi
veiksmus su priežiūros institucija, Centrinė kredito unija nuolat stebi kredito
unijų savo narių veiklą, o prireikus ir specialiai inspektuoja šių kredito
unijų veiklą, vertina veiklos rizikas ir teikia rekomendacijas priežiūros
institucijai dėl poveikio priemonių taikymo kredito unijoms.
48
straipsnis. Centrinės kredito unijos dokumentų saugojimas
1. Centrinė
kredito unija per visą sutarčių galiojimo laiką ir 10 metų jam pasibaigus
saugo:
1) paskolų,
garantijų, laidavimo, įkeitimo ir kitas sutartis;
2) kitus
Centrinės kredito unijos partnerių dokumentus, kuriais remiantis buvo sudaryta
sutartis;
3) kitus
priežiūros institucijos numatytus dokumentus.
2. Centrinė
kredito unija gali saugoti ir kitus dokumentus bei nustatyti kitokį saugojimo
laiką, bet ne trumpesnį, negu yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje ar Lietuvos
archyvų departamento.
49
straipsnis. Centrinės kredito unijos paslapčių saugojimas
1. Esantys ir
buvę Centrinės kredito unijos valdymo organų nariai, revizoriai, auditoriai,
administracija bei darbuotojai privalo laikyti paslaptyje informaciją, gautą
dirbant Centrinėje kredito unijoje, ir nenaudoti jos asmeninei ar kitų asmenų
naudai.
2. Jeigu
priežiūros institucija pareikalauja, jai turi būti pateikti visi dokumentai ir
informacija, susijusi su Centrinės kredito unijos steigimu ir veikla.
Dokumentai ir informacija kitų institucijų reikalavimu teikiama Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
3. Centrinė
kredito unija privalo pateikti mokesčių inspekcijai informaciją, numatytą
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo.
4. Paslapčių
saugojimo tvarką nustato Centrinės kredito unijos įstatai.
50
straipsnis. Atsakomybė už Centrinei kredito unijai padarytus nuostolius
Centrinės
kredito unijos valdymo organų, administracijos darbuotojų atsakomybę už dėl jų
kaltės padarytus nuostolius Centrinei kredito unijai nustato Lietuvos
Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai bei Centrinės kreditų unijos
įstatai.
DEVINTASIS skirsnis
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
51
straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė:
1) rengdama bei
tvirtindama Privatizavimo fondo 2001 metų pirmojo pusmečio pajamų ir išlaidų
sąmatą, numato lėšų (6 mln. litų) steigiamos Centrinės kredito unijos kapitalui
ir Stabilizacijos fondui sudaryti. Pagrindinis kapitalas gali būti apmokėtas
pinigais ir turtiniais įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų
Vyriausybės įnašo į pagrindinį kapitalą. Stabilizacijos fondas sudaromas tik iš
piniginių įmokų;
2) ne vėliau
kaip iki 2000 m. liepos 1 d. paskiria įgaliotą asmenį arba Vyriausybei
pavaldžią instituciją, kuri atstovautų steigiant Centrinę kredito uniją ir
inicijuotų jos steigimo procedūras bei užtikrintų, kad šiame įstatyme
Vyriausybei nustatyti įpareigojimai būtų įvykdyti laiku, kvalifikuotai ir
operatyviai ir Centrinė kredito unija būtų įsteigta iki 2001 m. lapkričio 1 d.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
_________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-280, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1350 (2001 05 09)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2101,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 61-2181 (2004-04-27)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą
dienos.
Nauja įstatymo redakcija
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001 05 10)
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-04-29)
autrap@lrs.lt
4 straipsnis.
Centrinės kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla
1. Centrinė
kredito unija turi teisę teikti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems
asmenims licencines finansines paslaugas bei kitas finansines paslaugas, tarp
jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės neapribotos šio ar
kitų įstatymų nustatyta tvarka. Centrinė kredito unija privalo teikti šio
Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas licencines
finansines paslaugas.
2. Centrinė kredito unija turi teisę teikti finansines
paslaugas:
1) savo nariams;
2) kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos
narės, nariams;
3) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų
asociacijoms;
4) kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų
įstaigoms.
3. Indėlius ar kitas grąžintinas lėšas Centrinė
kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš
Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų,
profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra
valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio
valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė
kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims pinigų
pervedimo paslaugas.
4. Centrinė
kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo ir šio Įstatymo 5 straipsnyje
nustatytų funkcijų atlikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios
neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas
ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.
5.
Jeigu Centrinė kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be
kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines
paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu, ir
sudaryti sandorius su kitais asmenimis dėl atitinkamų paslaugų teikimo
Centrinei kredito unijai (toliau – Centrinės kredito unijos veiklą papildančių
paslaugų pirkimas), prieš sudarydama tokius sandorius, ji privalo pranešti
priežiūros institucijai ir pateikti jai šios institucijos teisės aktų nustatytą
informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti Centrinės
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.
6.
Centrinė kredito unija turi veikti taip, kad jos veikla būtų stabili
ir patikima.
7. Lietuvos
Respublikos teismai, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai,
prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama Centrinės kredito unijos
galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip
apribojama Centrinės kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas Centrinės
kredito unijos klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių
sprendimų įtakos Centrinės kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
5 straipsnis.
Centrinės kredito unijos funkcijos ir teisės
1. Centrinė
kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, atlieka šias funkcijas:
1) šio Įstatymo
nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių
likvidumą;
2) šio Įstatymo
nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių mokumą;
3) stebi kredito
unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą ir, kai būtina, tikrina šias
kredito unijas bei teikia informaciją priežiūros institucijai dėl nustatytų
pažeidimų;
4) dalyvauja
Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose
bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei
projektais susijusias lėšas, turtą, taip pat prisiima įsipareigojimus;
5) organizuoja
kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir
teikia metodinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms.
2. Centrinė
kredito unija, be kitų įstatymuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:
1) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka veikti kaip kredito unijų laikinasis
administratorius bei likvidatorius;
2) deleguoti
atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus patariamojo balso
teise;
3) gauti iš
kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos narės, informaciją,
reikalingą Centrinės kredito unijos bei stabilizacijos fondo administravimo
funkcijoms atlikti.
ANTRASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS
6
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo tvarka
1. Centrinė
kredito unija steigiama Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir, jei šis Įstatymas
nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik
viena Centrinė kredito unija.
3. Centrinė
kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.
4. Centrinė
kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą
įsteigti Centrinę kredito uniją.
5. Centrinės kredito unijos
įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui ir ši unija turi būti
įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo. To per šį terminą neatlikus,
Centrinės kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai
grąžinami.
6. Steigiant Centrinę kredito
uniją visi pajiniai įnašai turi būti įmokėti iki steigiamojo susirinkimo
sušaukimo dienos.
7. Centrinės kredito unijos
steigiamasis susirinkimas turi teisę spręsti Centrinės kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
7
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigėjai
1. Centrinės kredito unijos
steigėju gali būti kredito unija, taip pat valstybė.
2. Centrinę
kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 20 steigėjų.
3. Centrinės kredito unijos steigėjais negali būti
asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Finansų įstaigų
įstatymą, ir asmenys, kurie negali būti Centrinės kredito unijos nariais.
4. Kiekvienas Centrinės kredito unijos steigėjas
privalo įsigyti Centrinės kredito unijos pagrindinį pajų.
8 straipsnis.
Leidimas įsteigti centrinę kredito uniją
1. Leidimą įsteigti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Centrinės kredito unijos
steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1) sudarytą Centrinės kredito
unijos steigimo sutartį;
2) Centrinės kredito unijos
įstatus;
3) steigiamojo susirinkimo
protokolą;
4) Centrinės kredito unijos
veiklos metmenis;
5) steigėjų sąrašą, dokumentus ir
duomenis apie Centrinės kredito unijos steigėjų tapatybę ir kiekvieno iš jų
įsigytus pajus, taip pat dokumentus ir duomenis, įrodančius, kad panaudotos
pajiniams įnašams lėšos yra gautos teisėtai;
6) dokumentus, patvirtinančius,
kad Centrinės kredito unijos pajiniai įnašai yra visi įmokėti;
7) steigiamojo susirinkimo
išrinktų Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti
gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą.
3. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti
Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos.
4. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) Centrinės kredito unijos
įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos
veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;
3) steigiamos Centrinės kredito
unijos teisinė forma, steigėjai, minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas,
Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų.
5. Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros institucija
raštu praneša juridinių asmenų registrui.
6. Išdavus
leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, kol Centrinei kredito unijai neišduota
licencija, Centrinės kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip
perleisti jo įsigytus ir steigimo sutartimi nustatytus pajus, o Centrinei
kredito unijai draudžiama keisti steigimo sutartyje nustatytą pajinio kapitalo
dydį ar steigėjų sudėtį.
7. Priežiūros institucija iki Centrinės kredito unijos
įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) leidimas buvo
gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) Centrinė kredito unija nebuvo įsteigta per šio
Įstatymo nustatytą terminą.
8. Apie priimtą sprendimą
atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją priežiūros institucija raštu
praneša Centrinės kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų registrui.
9
straipsnis. Licencija
1. Centrinės kredito unijos licencija (toliau –
licencija) suteikia teisę Centrinei kredito unijai teikti licencines finansines
paslaugas. Priežiūros institucija, išduodama Centrinei kredito unijai
licenciją, gali apriboti jos teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines
paslaugas, jei to prašo Centrinė kredito unija ar jei ji nėra pasirengusi
teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines
finansines paslaugas panaikinami, jei Centrinė kredito unija pateikia prašymą
ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad Centrinė kredito unija yra
pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas.
2. Licencija išduodama
neterminuotam laikui.
3. Centrinei kredito unijai draudžiama perleisti
licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines
finansines paslaugas ne Centrinės kredito unijos vardu ir ne šios unijos
naudai.
4. Licenciją juridinių asmenų
registre įregistruotai Centrinei kredito unijai išduoda priežiūros institucija
įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Centrinė kredito unija,
norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp
jų:
1) juridinių asmenų registre
įregistruotus Centrinės kredito unijos įstatus ir Centrinės kredito unijos
registravimo pažymėjimą;
2) dokumentus,
patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne
mažesnis kaip šio Įstatymo nustatytas minimalus Centrinės kredito unijos
kapitalo dydis;
3) Centrinės
kredito unijos narių sąrašą, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai
ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai;
4) įsteigus
Centrinę kredito uniją išrinktų (paskirtų) Centrinės kredito unijos vadovų,
kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,
sąrašą;
5) veiklos pirmųjų trejų metų planą;
6) valdymo ir organizacinės
struktūros aprašymą;
7) apskaitos politikos projektą
ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;
8) dokumentus ir informaciją,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija turi saugią ir patikimą Centrinės
kredito unijos veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus,
technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto
draudimą;
9) kitų valstybės institucijų
išduotas išvadas, leidimus ar kitus dokumentus dėl pasirengimo teikti
licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai.
6. Priežiūros institucija turi
teisę patikrint vietoje, ar Centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti
finansines paslaugas.
7. Priežiūros
institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti
asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie Centrinės
kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, įstatymų
ir kitų teisės aktų pažeidimus, tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą
informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl
licencijos išdavimo.
8. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo
ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros
institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti
priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo. Tačiau bet
kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12
mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
9. Licencijos prašančios
Centrinės kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė
struktūra, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės,
informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi
užtikrinti saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą ir atitikti tai
reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat Centrinė kredito unija turi atitikti
kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų teisinės formos, minimalaus
kapitalo, reikalavimus buveinei, Centrinės kredito unijos nariams, Centrinės
kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti
finansines paslaugas.
10. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) Centrinė kredito unija
neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;
11. Apie priimtą sprendimą
išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų registrui šio
registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
12. Centrinė kredito unija turi
teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją.
13. Licenciją turinti Centrinė
kredito unija visada turi atitikti leidimo steigti Centrinę kredito uniją
išdavimo ir licencijos išdavimo reikalavimus. Centrinė kredito unija šio
Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti
licencijai gauti, pasikeitimus.
10 straipsnis.
Licencijos atšaukimas
1. Licencijos atšaukimo pagrindus
nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2
dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros
institucijos sprendimu, jeigu:
1) Centrinė kredito unija
neatitinka leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ar licencijos
išdavimo reikalavimų;
2) Centrinė kredito unija
pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas ją likviduoti;
3) Centrinė kredito unija neįmoka
pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymą, jei ji privalo ją mokėti ar jeigu draudimas
nutraukiamas.
2. Apie licencijos atšaukimą ar
jos galiojimo sustabdymą pranešama Centrinei kredito unijai ir juridinių asmenų
registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“
priede „Informaciniai pranešimai“.
3. Priežiūros institucijos
sprendimas atšaukti Centrinės kredito unijos licenciją turi būti motyvuotas.
4. Licencija taip pat gali būti
atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio Įstatymo devintajame
skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
5. Atšaukus licenciją, Centrinė
kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai
būtina atsiskaitant su Centrinės kredito unijos kreditoriais, ir šio Įstatymo
dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti
sprendžiamas klausimas dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo ar bankroto
bylos jai kėlimo.
11
straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai
1. Centrinės
kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų
registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jei keičiamos įstatų
nuostatos dėl:
1) Centrinės
kredito unijos pavadinimo ar buveinės;
2) pagrindinio
pajaus suteikiamų teisių;
3) Centrinės
kredito unijos organų kompetencijos, jų rinkimo ir atšaukimo tvarkos.
2. Leidimą įregistruoti Centrinės
kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Centrinė kredito unija,
norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai
pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus ir duomenis.
4. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti
Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų
nuo prašymo gavimo dienos.
5. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų
pakeitimus, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) padarius pakeitimus, Centrinės
kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos Centrinės
kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės
aktams.
12
straipsnis. Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai
1. Centrinė
kredito unija filialus ir kitus padalinius gali steigti tik Lietuvos
Respublikoje.
2. Centrinės kredito unijos
filialo nuostatai, jos filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines
paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos
priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų
veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.
3. Visi Centrinės kredito unijos
filialai ir kiti padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi
turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į
Centrinės kredito unijos buveinę realiu laiku.
4. Centrinė
kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą padalinį, kuriame teikiamos finansinės
paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti
apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės
aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai,
Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai
priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytą informaciją ir dokumentus.
13
straipsnis. Centrinės kredito unijos atstovybės
1. Centrinė kredito unija
atstovybes gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.
2. Centrinės kredito unijos
atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.
3. Centrinė
kredito unija, įsteigusi atstovybę, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo
įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.
Pasikeitus pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų
nuo pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.
TREČIASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS NARIAI
14 straipsnis.
Centrinės kredito unijos nariai
1. Centrinėje
kredito unijoje negali būti mažiau kaip 20 narių.
2. Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito
unija ir valstybė.
3. Centrinės kredito unijos nare
gali būti tik priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija.
Priežiūros institucijai atšaukus licenciją, kredito unija turi būti pašalinama
iš Centrinės kredito unijos narių.
4. Kredito unija negali būti Centrinės kredito unijos
nare, jei teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai
nepateikia duomenų, leidžiančių nustatyti jos dalyvius, veiklą, finansinę
būklę, vadovus, lėšų, panaudotų pajiniams įnašams, įgijimo teisėtumą, arba jei
pateikti duomenys neįrodo, kad pajiniams įnašams panaudotos lėšos yra įgytos teisėtai.
5. Centrinė kredito unija privalo Finansų įstaigų
įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti savo dalyvių (narių) sąrašą. Centrinė
kredito unija savo dalyvių (narių) sąrašo duomenis privalo pateikti priežiūros
institucijai per 15 dienų po eilinio Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo ar priežiūros institucijos pareikalavimu ir kitais atvejais.
6. Centrinės kredito unijos nariai privalo nario
teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad Centrinė kredito unija veiktų
stabiliai ir patikimai.
7. Centrinės
kredito unijos narys neturi teisės balsuoti Centrinės kredito unijos narių
visuotiniame susirinkime, kai susirinkimas sprendžia jo narystės Centrinėje
kredito unijoje klausimą, taip pat kitais Centrinės kredito unijos įstatuose
numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
8. Centrinės kredito unijos narys turi teisę įgalioti
kitą asmenį balsuoti už jį Centrinės kredito unijos narių visuotiniame
susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas pats asmuo Centrinės kredito unijos
narių visuotiniame susirinkime gali atstovauti tik vienam Centrinės kredito
unijos nariui ar pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę tik iš vieno Centrinės
kredito unijos nario. Centrinės kredito unijos nario atstovu negali būti
Centrinės kredito unijos vadovai ar kiti Centrinės kredito unijos nariai.
9. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, be
kitų įstatymuose nustatytų nario pareigų, taip pat privalo:
1) savo lėšas
pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito
unijoje, išskyrus atvejus, kai yra gautas centrinės kredito unijos valdybos
sutikimas šias lėšas laikyti kitose kredito įstaigose;
2) gauti Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą,
jei nori skolintis tiesiogiai iš kitų kredito įstaigų.
15
straipsnis. Atsiskaitymas su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė
1. Centrinė
kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į
Centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas Centrinės
kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.
2. Su asmeniu, kurio narystė
Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija atsiskaito
išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo
dalyvavimu Centrinės kredito unijos pajiniame kapitale, ne vėliau kaip per 12
mėnesių nuo narystės Centrinėje kredito unijoje pasibaigimo dienos.
3. Pasibaigus
kredito unijos narystei Centrinėje kredito unijoje ar priėmus sprendimą kredito
uniją likviduoti, Centrinė kredito unija grąžina kredito unijai lėšas, laikomas
likvidumo palaikymo rezerve, atsižvelgdama į kredito unijos įsipareigojimus
pagal sutartis, kurių pagrindu buvo gautos lėšos iš likvidumo palaikymo
rezervo. Centrinės kredito unijos narių įmokos į stabilizacijos fondą,
pasibaigus centrinės kredito unijos nario narystei Centrinėje kredito unijoje,
negrąžinamos.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VALDYMAS
16 straipsnis.
Centrinės kredito unijos organai
1. Centrinėje kredito unijoje
turi būti šie organai: visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba
ir administracijos vadovas.
2. Centrinės kredito unijos
valdymo organai yra Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos
vadovas. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta Centrinės kredito unijos
valdybos kompetencija ir funkcijos turi būti aiškiai atribotos nuo Centrinės
kredito unijos administracijos vadovo kompetencijos ir funkcijų.
3. Centrinės kredito unijos
organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato
Centrinės kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, šis Įstatymas, taip pat
Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių įstatymas, jeigu šis
Įstatymas nenustato kitaip.
4. Tuo atveju,
kai Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima įstatų
pakeitimus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ar kitų organų narių skaičiaus,
išrinkti nauji šių organų nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo
įstatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.
17
straipsnis. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
1. Centrinės
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas Centrinės
kredito unijos narių atstovų susirinkimu.
2. Eilinis
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, bet ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų,
šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.
3. Centrinės kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose ir įstatymuose
nustatytų teisių ir galių:
1) renka ir
atšaukia stebėtojų tarybos, valdybos narius, stabilizacijos fondo komisijos
narius ir šių organų pirmininkus, audito tarnybą;
2) vertina
stebėtojų tarybos, stabilizacijos fondo komisijos, Centrinės kredito unijos
valdymo organų ir audito tarnybos darbą bei svarsto ir tvirtina valdybos,
stabilizacijos fondo komisijos ir audito tarnybos pateiktas ataskaitas;
3) renka ir
atšaukia audito įmonę;
4) nustato
pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtina šių
principų įgyvendinimo programą, taip pat indėlių kredito unijoje litais ir
užsienio valiuta procentą, pagal kurį nustatomas lėšų, kurias kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės turi laikyti likvidumo palaikymo rezerve, dydis;
5) nustato
stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus ir įmokų į
stabilizacijos fondą dydį;
6) nustato
palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų
teikimo principus;
7) sprendžia
klausimus dėl premijų mokėjimo Centrinės kredito unijos darbuotojams ir (ar)
kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų išmokų (tantjemų) mokėjimo
Centrinės kredito unijos vadovams ir stabilizacijos fondo komisijos nariams.
Šiuos klausimus Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali
spręsti tik finansiniams metams pasibaigus;
8) sprendžia
klausimus dėl kredito unijų dokumentų standartinių formų ir vidaus taisyklių bei
reikalavimų kredito unijos informacinėms sistemoms nustatymo;
9) sprendžia
klausimus dėl Centrinės kredito unijos narių kredito unijų tikslinių įmokų
nustatymo ir jų dydžio.
4. Visuotinis
narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė
visų Centrinės kredito unijos narių. Jeigu tiek Centrinės kredito unijos narių
į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi
būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai gali
būti priimami esant bet kokiam Centrinės kredito unijos narių skaičiui.
5. Centrinės
kredito unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet
susipažinę su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti
visuotiniam susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi
į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.
18 straipsnis.
Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba
1. Stebėtojų taryba yra
kolegialus Centrinės kredito unijos veiklos priežiūrą atliekantis organas,
kurio veiklai vadovauja pirmininkas.
2. Stebėtojų tarybos narių
skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato centrinės kredito
unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka visuotinis narių
susirinkimas ne daugiau kaip 4 metams. Visuotinis narių susirinkimas gali
atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų
kadencijai. Stebėtojų taryba ar pavieniai jos nariai renkami ir atšaukiami
paprasta balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
3. Stebėtojų tarybos nariu negali
būti Centrinės kredito unijos valdybos narys, stabilizacijos fondo komisijos
narys, administracijos vadovai, audito tarnybos nariai.
4. Stebėtojų tarybos narys gali
atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs
stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
5. Jeigu stebėtojų tarybos narys
atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir ne
mažiau kaip 1/10 Centrinės kredito unijos narių - pavienių
stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, veikianti stebėtojų taryba turi
būti atšaukiama ir visa stebėtojų taryba renkama iš naujo. Jeigu renkami
pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų
tarybos kadencijos pabaigos.
19 straipsnis.
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos kompetencija
1. Stebėtojų taryba, be kitų
Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų galių:
1) stebi ir analizuoja Centrinės
kredito unijos, jos valdybos veiklą ir kaip vykdomi Centrinės kredito unijos
narių visuotinio susirinkimo sprendimai;
2) tvirtina Centrinės kredito
unijos veiklos planus;
3) užtikrina, kad Centrinėje
kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;
4) pateikia visuotiniam narių
susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės,
pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo projektų bei valdybos parengtos
Centrinės kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl audito tarnybos ir
auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;
5) atstovauja Centrinei kredito
unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito unijos ir jos valdybos
narių, stabilizacijos fondo komisijos narių, administracijos vadovo;
6) siūlo valdybai,
administracijos vadovui nutraukti įstatymų ir kitų teisės aktų, Centrinės
kredito unijos įstatų ar kitų Centrinės kredito unijos dokumentų pažeidimus ar
atšaukti neteisėtus sprendimus;
7) svarsto ar sprendžia
klausimus, kuriuos pagal šį Įstatymą turi svarstyti ar spręsti Centrinės
kredito unijos stebėtojų taryba.
2. Centrinės kredito unijos
stebėtojų taryba jos kompetencijai priskirtus klausimus gali perduoti spręsti
tik Centrinės kredito unijos narių visuotiniam susirinkimui.
3. Stebėtojų tarybos posėdžiai
turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:
1) nurodyta posėdžio vieta ir
laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas,
ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;
2) išdėstyta
kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių
pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio
dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo
rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios
nuomonės ir protestai.
4. Prie posėdžio protokolo turi
būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus,
taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai.
5. Surašytas Centrinės kredito
unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 dienas turi
būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir
nedalyvavusiems posėdyje, o jei tokios galimybės nėra – nedelsiant, kai tik
atsiranda galimybė. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo
patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka
su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas
raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai.
6. Kiekvienas Centrinės kredito
unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad
stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad
sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų
įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos tarybos narys,
nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose
nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus,
Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.
7. Stebėtojų tarybos posėdis yra
teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas
priimtu, jei už jį balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos
narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu
kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali
atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio
projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu.
8. Stebėtojų taryba turi teisę
pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti
Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti limitą
lėšų, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti.
9. Stebėtojų tarybos
pareikalavimu Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos vadovai
privalo pateikti tarybai dokumentus, susijusius su Centrinės kredito unijos
veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti Centrinės kredito unijos veiklą.
10. Stebėtojų tarybos darbo
tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
11. Stebėtojų tarybos posėdžiai
turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų
tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai
šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar
priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų
tarybos darbo reglamente.
20 straipsnis.
Centrinės kredito unijos valdyba
1. Centrinės kredito unijos
valdyba:
1) renka (skiria) ir atšaukia
administracijos vadovą ir jo pavaduotoją;
2) be atskiro Centrinės kredito
unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo priima sprendimus dėl disponavimo
Centrinės kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių
paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų
prievoles, net jei turto vertė ar sandorio suma viršija 1/10 Centrinės kredito
unijos nuosavo kapitalo, jei Centrinės kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą valdybai suteikti tokią teisę
ir tokia valdybos teisė numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose;
3) priima
sprendimus dėl narių priėmimo į Centrinę kredito uniją;
4) sprendžia
klausimą, ar suteikti kredito unijoms paskolas jų likvidumui palaikyti, nustato
palūkanų normas;
5) svarsto
kredito unijų prašymus skirti iš stabilizacijos fondo lėšų mokumui atkurti bei
jų mokumo atkūrimo planus, teikia išvadas ir pasiūlymus stabilizacijos fondo
komisijai;
6) stebi ir
kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų
lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti Centrinės kredito unijos administracijos
vadovui, taip pat sprendžia kitus visuotinio narių susirinkimo bei
stabilizacijos fondo komisijos nutarimuose nustatytus stabilizacijos fondo
naudojimo klausimus;
7) parengia
Centrinės kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir
(ar) nuostolių atlyginimo projektų bei Centrinės kredito unijos veiklos
ataskaitą;
8) nustato
įkainius už Centrinės kredito unijos teikiamas paslaugas;
9) priima
sprendimus dėl filialų, atstovybių steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ir
keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų valdymo organų skyrimo, taip pat dėl
struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir
veiklos nutraukimo;
10) priima sprendimus tapti kitų
juridinių asmenų steigėja, dalyve;
11) svarsto ir
sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ji turi svarstyti ir
spręsti.
2. Už savo
veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai
Centrinės kredito unijos įstatų nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per
metus.
3. Centrinės kredito unijos
valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta
šio Įstatymo 19 straipsnio 3–5 dalyse.
4. Kiekvienas Centrinės kredito
unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad valdyba spręstų
jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų
nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.
Centrinės kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis
šią pareigą ar kitų teisės aktų nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus,
Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.
5. Valdybos posėdžiai, be
valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos
nurodymu.
6. Valdybos nariu negali būti
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys, stabilizacijos fondo komisijos
narys, audito tarnybos nariai.
21
straipsnis. Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas
1. Centrinėje
kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.
2.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi būti
valdybos pirmininkas.
3.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja Centrinės kredito
unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo stebėtojų tarybos bei valdybos
nutarimus.
4. Centrinės
kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio
pareigų, būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kredito
unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais.
22 straipsnis.
Centrinės kredito unijos vadovai ir darbuotojai
1. Centrinės kredito unijos
vadovai yra:
1) stebėtojų tarybos nariai;
2) valdybos nariai;
3) administracijos vadovai;
4) vidaus audito tarnybos
vadovas;
5) Centrinės
kredito unijos filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Centrinės kredito
unijos darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal Centrinės kredito unijos
įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar
administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti
sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Centrinės kredito unijos vardu
sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus
atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių.
2. Centrinės kredito unijos vadovai turi būti
nepriekaištingos reputacijos bei turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią
tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir
patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės
kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros
institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
tvarkytų šiame Įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams
išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis bei informaciją
apie asmens teistumą, sveikatą.
3. Asmuo negali
būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo
nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai
sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir
turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už
juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius
įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;
2)
piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar
alkoholiu.
4. Priežiūros
institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos
ir atsižvelgdama į tai:
1) ar jis buvo
nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą, ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal
užsienio valstybių įstatymus;
2) ar juridiniam
asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos
įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo
buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl
netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;
3) ar jam turint
finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo
teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;
4) ar nėra kitų
reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma
nepriekaištinga.
5. Centrinės kredito unijos valdybos
pirmininkas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
6. Centrinės kredito unijos
vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam priežiūros institucijos leidimą.
Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks
priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.
7. Jei pagal šį Įstatymą ir
priežiūros institucijos teisės aktus asmuo gali tapti Centrinės kredito unijos
vadovu tik turėdamas priežiūros institucijos leidimą, tai Centrinė kredito
unija (iki Centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai) bent prieš 30
dienų iki tokio asmens rinkimo, skyrimo ar įgaliojimų asmeniui suteikimo
(toliau šiame straipsnyje – skyrimas ar rinkimas) privalo apie tai pranešti
priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės
aktų nustatytus reikalavimus.
8. Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kurią priežiūros
institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, Centrinė kredito unija
negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar
sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti ar skirti Centrinės
kredito unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30
dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo.
9. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovus,
jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra
neteisingi;
2) Centrinės kredito unijos
vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) asmeniui, kurį rinkti ar
skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal kitus
įstatymus.
10. Priežiūros institucija
panaikina leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą, jeigu:
1) leidimas buvo gautas apgaulės
būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) asmuo, kuriam rinkti ar skirti
buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų
reikalavimų leidimui išduoti.
11. Apie priimtą sprendimą
panaikinti leidimą pranešama Centrinei kredito unijai. Priežiūros institucijai
priėmus sprendimą leidimą panaikinti, Centrinė kredito unija priežiūros
institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti
vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį.
12. Centrinės kredito unijos
darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti
priežiūros institucijos teisės aktai.
23 straipsnis.
Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė
Centrinės
kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų
įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.
24 straipsnis.
Centrinės kredito unijos komitetai
1. Centrinė kredito unija privalo
turėti nuolat veikiantį paskolų komitetą. Klausimą dėl vidaus audito komiteto
sudarymo sprendžia ir šio komiteto veiklą kontroliuoja Centrinės kredito unijos
stebėtojų taryba.
2. Centrinė kredito unija turi
teisę turėti ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose numatytų komitetų.
3. Centrinės kredito unijos
komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato Centrinės kredito
unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų priimti dokumentai.
Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos
reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.
PENKTASIS
SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS
BEI MOKUMO ATKŪRIMAS
25
straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas
1. Kredito
unijos Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam
tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau
kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą
visų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo,
papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito
unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos
reikalavimais.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo
rezervą.
3. Centrinė
kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms
likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui.
Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne
ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir grąžinimo
sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos sutartyje.
4. Paskolos
kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos
likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito
unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams
rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus.
5. Suteikta paskola išduodama iš karto visa arba
dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos
likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius
skaičiavimus.
26
straipsnis. Stabilizacijos fondas
1.
Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro
Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.
2. Kredito
unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių
dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės
kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito
unijos išlaidos.
3.
Stabilizacijos fondo turtą sudaro:
1) Centrinės
kredito unijos narių įmokos;
2) pajamos,
gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) tikslinės
įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;
4) perimtas
turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų
iš stabilizacijos fondo;
5) lėšos, gautos
iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.
4.
Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius
popierius ir užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės
šalys), vyriausybių vertybinius popierius.
5.
Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos
turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.
6. Lėšos kredito
unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos
išleistus ilgalaikius skolos vertybinius popierius arba kredito unijai
negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos privalomąjį
rezervą arba rezervinį kapitalą.
7. Kredito
unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo
Centrinei kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą.
8. Kredito
unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:
1) nurodyti
kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei
perspektyvas;
2) numatyti
strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti
skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;
3) numatyti
kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių
išlaidų dydį;
4) pagrįsti
kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą
ir šių lėšų panaudojimą.
27
straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija
1.
Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo
klausimus. Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių
susirinkimui.
2.
Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos
fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis
narių susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių
deleguotų atstovų.
3.
Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos
stebėtojų tarybos ar valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys.
Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų
kitiems asmenims.
4.
Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau
kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų
dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo
metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
komisijos pirmininko balsas.
5.
Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo
reglamentas.
6. Kiekvienas stabilizacijos
fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija
spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų
teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys,
nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas
pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
7. Stabilizacijos
fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti skirti lėšų iš
stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito unijos valdybos
pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl stabilizacijos fondo
lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos narės mokumui atkurti.
8.
Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą
informaciją iš Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės
kredito unijos narių.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS KAPITALAS
IR PELNO
PASKIRSTYMAS
28
straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas
Centrinės
kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.
29
straipsnis. Nuosavas kapitalas
1. Centrinės
kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis
kapitalas;
2) atsargos
kapitalas;
3) praėjusiųjų
metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;
4) ilgalaikio
materialiojo turto perkainojimo rezervas;
5) finansinio
turto perkainojimo rezervas;
6) privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas;
7) einamųjų metų
nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);
8) kiti
rezervai.
2. Centrinės
kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi
kapitalai ir rezervai.
30
straipsnis. Skolintas kapitalas
Centrinės
kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija
įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius
skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis,
jei gautų lėšų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip 2 metai ir skolos
vertybiniai popieriai (obligacijos) bei gautos paskolos turi visus
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.
31 straipsnis.
Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas
1. Šio Įstatymo
29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatytų Centrinės kredito unijos
nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą
oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.
2. Centrinės kredito unijos
valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių,
nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų Centrinės
kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros
institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti
sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito unijos
kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie
Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl
kapitalo atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros
institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
32
straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai
1. Centrinės
kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių
įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali
būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.
2. Centrinės
kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o
įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais
įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų
vertės.
3. Minimalus Centrinės
kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali turėti
tik vieną pagrindinį pajų.
4. Centrinės
kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos
įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus
įsigyja tik Centrinės kredito unijos nariai.
5. Centrinės
kredito unijos pajams Vertybinių popierių rinkos įstatymas netaikomas.
Centrinės kredito unijos pajai yra nematerialūs.
33
straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas
Centrinės kredito
unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo suma,
sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir tvarka.
34
straipsnis. Kapitalai ir rezervai
1. Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių
papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito
unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas Centrinės
kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti
panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma,
gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas
mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar
perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius,
nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą,
finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą.
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai
naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
3. Finansinio
turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo
finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.
4. Privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos
grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra
privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos
grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5
Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba
rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio
visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito
unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba
rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš
grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą
tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
5. Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai
rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos
įstatuose.
35
straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas
1. Centrinės
kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis
metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos
finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.
2. Grynasis
pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės
veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio
metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas
mokesčių sumas.
3. Per
finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas
arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus
finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių
susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.
4. Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės kredito
unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra
teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima sprendimą
dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:
1)
nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis
finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);
3) atskaitymai į
privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;
4) pelno dalis,
skirta stabilizacijos fondui papildyti;
5) atskaitymai į
kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;
6) pelno dalis,
skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
7) pelno dalis,
skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;
8)
nepaskirstytasis pelnas.
5. Šio
straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti
skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje
kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės
kredito unijos nuostoliai.
6. Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės
kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato
suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą
padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:
1) pervedamomis
sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;
2) pervedamomis
sumomis iš atsargos kapitalo.
7. Jeigu iš
rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:
1) likęs
nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos
dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl
susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa
mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;
2) likęs nepaskirstytas
nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos dalyvių įnašų, jei
dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas tampa
mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.
8. Jeigu atlikus
Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje
kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už
nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos
nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos
kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus
arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip
pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija,
kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės
kredito unijos veiklai.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS
KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
36
straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
1. Centrinės
kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato
Finansų įstaigų įstatymas.
2. Centrinė kredito unija privalo
sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti, vadovaudamasi
priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo
sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir
ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo
vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas
aplinkybes, turinčias įtakos Centrinės kredito unijos turto vertei.
37
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
1. Centrinei
kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1)
kapitalo pakankamumo;
2)
likvidumo;
3)
maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;
4)
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;
5)
didelių paskolų;
6) kiti
normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į
Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos
direktyvas.
2. Skaičiuojant
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės nelaikomos tarpusavyje susijusiais asmenimis.
Kitiems Centrinės kredito unijos skolininkams, skaičiuojant maksimalios
paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, taikomi priežiūros institucijos
nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
3. Normatyvų
dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
38
straipsnis. Investicijų apribojimai
1. Centrinė
kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:
1) finansų
įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei
jos narių kredito unijų nariams;
2) įmonė, kuri
verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių
paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar
kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis
finansinėmis paslaugomis.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne
ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar
reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito
unijos vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų
suteikiamomis teisėmis.
39
straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai
1. Centrinės kredito unijos
investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų Centrinės kredito
unijos perskaičiuoto kapitalo.
2. Šio straipsnio 1 dalis
netaikoma, jei:
1) nekilnojamasis turtas įsigytas
tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra
Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir
pan.);
2) nekilnojamasis turtas įsigytas
finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;
3)
nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl
klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito
unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.
40
straipsnis. Skolinimas
1. Šio Įstatymo 41–43
straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla Centrinės kredito
unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas Centrinės kredito unijos
piniginis įsipareigojimas, sudarymas.
2. Taikomi šie Centrinės kredito
unijos skolinimo apribojimai:
1) vidinio skolinimo;
2) skolinimo su Centrine kredito
unija susijusiems asmenims;
3) skolinimo Centrinės kredito
unijos pajiniams įnašams atlikti.
41
straipsnis. Vidinio skolinimo apribojimai
1. Skolinimas
Centrinės kredito unijos vadovams ir su Centrinės kredito unijos vadovais
artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims negali
viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio
skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio
skolinimo turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį
sprendimą, su skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.
2. Skolinimo
sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės,
negu kitiems Centrinės kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
42
straipsnis. Skolinimo su Centrine kredito unija susijusiems asmenims
apribojimai
1. Su Centrine
kredito unija susijusiais asmenimis laikomi:
1) juridiniai
asmenys, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį turi Centrinė kredito unija, šių juridinių asmenų vadovai bei su jais
artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys;
2) Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų vadovai bei su jais artimos giminystės, taip
pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys.
2. Centrinė
kredito unija gali skolinti su Centrine kredito unija susijusiems asmenims ne
daugiau kaip 20 procentų perskaičiuoto Centrinės kredito unijos kapitalo.
3. Jeigu priežiūros institucija
nustatyta tvarka atlieka jungtinę (konsoliduotą) visos centrinės kredito unijos
finansinės grupės priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę nustatyti kitus
reikalavimus skolinimui su Centrine kredito unija susijusiems asmenims, kurie
yra Centrinės kredito unijos kontroliuojamos įmonės.
4. Skolinimo su Centrine kredito
unija susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti Centrinės kredito
unijos stebėtojų taryba. Sprendimą skolinti su Centrine kredito unija
susijusiam asmeniui turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba ne mažiau
kaip dviem trečdaliais valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.
43 straipsnis. Skolinimo apribojimai Centrinės
kredito unijos pajiniams įnašams atlikti
Centrinė kredito
unija neturi teisės skolinti įsigyjamo savo pajaus pajiniam įnašui atlikti,
subordinuotai paskolai sau suteikti ar Centrinės kredito unijos išleidžiamiems
skolos vertybiniams popieriams, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos)
paskolos požymius, įsigyti.
44 straipsnis.
Centrinės kredito unijos paslaptis
1. Centrinės kredito unijos
paslaptimi laikomi visi Centrinei kredito unijai žinomi duomenys ir informacija
apie:
1) Centrinės
kredito unijos kliento turimas Centrinėje kredito unijoje sąskaitas, lėšų
likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje
esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos,
sąlygas;
2) Centrinės
kredito unijos kliento skolinius įsipareigojimus Centrinei kredito unijai,
sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;
3) kitas
Centrinės kredito unijos klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių,
pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;
4) Centrinės
kredito unijos kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus,
skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis,
kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.
2. Centrinė kredito unija, jos
darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino Centrinės kredito unijos
paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios
informacijos, išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytus atvejus.
3. Centrinės kredito unijos
paslaptį sudaranti informacija gali būti atskleista tik Centrinės kredito
unijos klientui, su kuriuo susijusi Centrinės kredito unijos paslaptį sudaranti
informacija, arba jo rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia
informacija turi būti atskleista.
4. Centrinė kredito unija turi
teisę atskleisti informaciją, sudarančią Centrinės kredito unijos paslaptį,
teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina ginant Centrinės kredito unijos
teisėtus interesus, ir tik tiek, kiek tai būtina jos interesams ginti.
5. Centrinė kredito unija teikia
Centrinės kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją Pinigų plovimo
prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų nustatyta
tvarka kitiems asmenims, jei pagal įstatymus Centrinė kredito unija privalo
joms teikti tokią informaciją.
45 straipsnis.
Klientų interesų apsauga
1. Vietose, kuriose Centrinė
kredito unija teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam
klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas Centrinės kredito
unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti Centrinė
kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio
straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.
2. Prieš sudarydama sutartį dėl
finansinių paslaugų teikimo, Centrinė kredito unija privalo suteikti klientui
išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą,
paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitą informaciją, turinčią
įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
3. Kiekvienam esamam ar galimam
klientui, jeigu jis prašo, Centrinė kredito unija privalo pateikti metinę
finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą, kurią pagal teisės aktus Centrinė
kredito unija turi pateikti visuomenei.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS
46 straipsnis. Apskaita1. Centrinė kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat Centrinės kredito unijos pasirinkta apskaitos politika, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečias sąlygas bei vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais.2. Apskaitos politika turi apimti bendruosius apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas Centrinės kredito unijos apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.3. Centrinės kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:1) finansinė atskaitomybė rodytų tikrą Centrinės kredito unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;2) sudarytų sąlygas Centrinės kredito unijos vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti Centrinės kredito unijos turtą ir juo disponuoti;3) sudarytų sąlygas Centrinės kredito unijos nariams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms susipažinti su Centrinės kredito unijos finansine būkle.4. Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio Įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atsako Centrinės kredito unijos valdyba. 47 straipsnis. Finansinė atskaitomybė1. Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotą finansinę atskaitomybę sudaro tarpinė finansinė atskaitomybė ir metinė finansinė atskaitomybė.2. Tarpinė finansinė atskaitomybė – tai finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinės finansinės atskaitomybės sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.3. Metinę finansinę atskaitomybę sudaro:1) balansinė ataskaita;2) pelno (nuostolio) ataskaita;3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;5) aiškinamasis raštas.4. Pasibaigus finansiniams metams, Centrinė kredito unija privalo:1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo, pateikti priežiūros institucijai audito įmonės patikrintą metinę finansinę atskaitomybę (metines finansines ataskaitas), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą bei auditoriaus išvadą;2) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo, sudaryti sąlygas Centrinės kredito unijos nariams susipažinti su audito įmonės patikrinta metine finansine atskaitomybe (metinėmis finansinėmis ataskaitomis), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu bei auditoriaus išvada;3) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;4) per 3 dienas po visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę ir sprendimą dėl pelno paskirstymo; 5) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikti visuomenei savo ir konsoliduotą Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei ji yra) metinę finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą.5. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali svarstyti ir tvirtinti metinės finansinės atskaitomybės, jeigu neatliktas jos auditas.6. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atliktas metinės finansinės atskaitomybės auditas.7. Už metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos teisingumą Centrinės kredito unijos valdyba atsako įstatymų nustatyta tvarka.
48 straipsnis. Auditas 1. Audito įmonė turi atlikti Centrinės kredito unijos ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei ji yra) finansinės metinės atskaitomybės auditą ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą dėl šios atskaitomybės, tai yra išvadą, ar Centrinė kredito unija bei finansinė grupė:1) savo metinėje finansinėje atskaitomybėje teisingai ir tiksliai parodė metinės veiklos rezultatus ir finansinę būklę;2) finansinę atskaitomybę parengė pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius buhalterinę apskaitą reglamentuojančius įstatymus, kitus teisės aktus bei tarptautinius apskaitos standartus;3) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;4) atliko privalomus turto vertės patikslinimus bei nurašymus;5) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;6) laikosi šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų kapitalo reikalavimų;7) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę bei užtikrina saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą;8) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.2. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip 2 būsimųjų finansinių metų metinei finansinei atskaitomybei patikrinti.3. Centrinė kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su visuotinio narių susirinkimo išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinės finansinės atskaitomybės audito ir pateikti ją priežiūros institucijai. 49 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybėReikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Finansų įstaigų įstatymas.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS PRIEŽIŪRA
50 straipsnis. Priežiūros
institucija
1. Lietuvos
bankas yra priežiūros institucija, atliekanti Centrinės kredito unijos priežiūrą
ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą)
priežiūrą.
2. Priežiūra atliekama
vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu
ir priežiūros institucijos teisės aktais.
51 straipsnis. Priežiūros
tikslams gautos informacijos apsauga
1. Informacija, pagal šį Įstatymą
gauta priežiūros tikslui, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar
kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo privalo laikytis priežiūros
institucija, jos esami ar buvę darbuotojai, priežiūros institucijos vardu
veikiantys auditoriai ar kiti asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems
įstatymų nustatyta tvarka buvo perduota priežiūros tikslui gauta informacija.
3. Šio
straipsnio 1 dalis netaikoma informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar
prieinama, ar iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų
apie konkrečius asmenis.
4. Priežiūros
institucija turi teisę priežiūros tikslams gautą informaciją, įskaitant ir
informaciją, gautą iš užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti
priežiūros funkcijoms atlikti, tarp jų ir poveikio priemonėms taikyti, ar jei
įstatymų nustatyta tvarka yra apskųstas priežiūros institucijos sprendimas.
5. Priežiūros
tikslui gauta informacija gali būti perduota:
1) Baudžiamojo proceso kodekse
nustatytais pagrindais, jei ji reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti ar
baudžiamajai bylai teisme nagrinėti, taip pat Pinigų plovimo prevencijos
įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka;
2) teismui, kai
ji reikalinga nagrinėjant Centrinės kredito unijos bankroto bylą ar bylą dėl
Centrinės kredito unijos priverstinio likvidavimo;
3) Lietuvos
finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos bei finansų rinkų
priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga priežiūros funkcijai atlikti;
4) užsienio
valstybių kredito įstaigų ir kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo
veiklos bei finansų rinkų priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga priežiūros
funkcijai atlikti;
5) valstybės įmonei Indėlių ir
investicijų draudimas, jei ji reikalinga jos funkcijoms atlikti;
6) Centrinės
kredito unijos ar finansinės grupės, kuriai priklauso Centrinė kredito unija,
auditoriams, jei ji reikalinga jų funkcijoms atlikti.
6. Šio
straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nurodytoms institucijoms priežiūros tikslams
gauta informacija gali būti perduodama, jei joms taikomi reikalavimai saugoti
informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šiame Įstatyme.
7. Pagal šio
straipsnio 5 dalies 4 punktą informacija gali būti perduota užsienio valstybės,
kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja
sudaryta sutartis, numatanti apsikeitimą priežiūros tikslams gauta informacija,
ir jei pagal tos valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai
taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šiame
Įstatyme.
8. Priežiūros
tikslams iš užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos narė, priežiūros
institucijos gauta informacija gali būti perduota pagal šio straipsnio 7 dalį,
jei yra gautas tos užsienio valstybės priežiūros institucijos sutikimas, ir tik
tam tikslui, kuriam buvo duotas sutikimas.
52
straipsnis. Prašymų išduoti licenciją, leidimą, sutikimą ar atlikti kitus veiksmus
nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai
1. Detalias prašymų išduoti šio
Įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus
(toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų
išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus
nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Prašymas
išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame Įstatyme
nustatytus terminus, o jei terminai šiame Įstatyme nenustatyti – per priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi
teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui
priimti. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos,
tai prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo
papildomai pareikalautų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
3. Apie priimtą
sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros
institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.
53 straipsnis.
Priežiūros institucijos pareigos ir teisės
1. Be kitų šiame Įstatyme ir
kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi
teisę:
1) duoti Centrinei kredito unijai
šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, o Centrinė kredito unija privalo
juos įvykdyti per priežiūros institucijos nustatytą laiką ir nedelsdama raštu
apie tai pranešti priežiūros institucijai;
2) jei Centrinės
kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų Centrinės kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,
kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti
negaliojančiais;
3) sudaryti
sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją
turinčiais asmenimis dėl Centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų
nustatyta Centrinės kredito unijos turto vertė, Centrinės kredito unijos
finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos Centrinės
kredito unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija
veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio Įstatymo
55 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad Centrinė
kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar
nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, tai priežiūros institucijos
turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja Centrinė kredito unija;
4) reikalauti, kad būtų pakeista
Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę tikrinanti audito įmonė, jei ji
ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.
2. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų
pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės
kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui
ir patikimumui, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai tokius raštiškus
nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką
pašalinti teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių
sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių
asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo
turto įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų
juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar
nekilnojamąjį turtą;
3) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti
Centrinės kredito unijos tarpinės finansinės atskaitomybės auditą;
4) parengti ir
įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą laiką jai priimtiną Centrinės
kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų
pašalinimo priemonių planą;
5) sušaukti Centrinės kredito
unijos visuotinį narių susirinkimą ar stebėtojų tarybos arba valdybos posėdį ir
jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;
6) Centrinės kredito unijos
vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros
institucija apie nurodymą Centrinės kredito unijos vadovams atvykti į
priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų
veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar Centrinės kredito unijos
veiklos trūkumai arba kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir
patikima.
3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų
pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės
kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui
ir patikimumui, turi teisę laikinai Centrinei kredito unijai nustatyti
individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus
reikalavimus dėl rizikos ribojimo.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai
gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.
5. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros
institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti Centrinės kredito unijos organų
ir Centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar
posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti Centrinės kredito unijos
organų, komitetų ir Centrinės kredito unijos vadovų veiklą.
6. Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir
vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi
teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie Centrinės kredito unijos
skolininkus. Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti
duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
54
straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
1. Priežiūros
institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų
saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti
teismui.
2. Skundo
padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo
vykdymo.
55 straipsnis. Centrinės kredito
unijos inspektavimas (tikrinimas)
1.
Centrinę kredito uniją inspektuoja (tikrina) priežiūros institucijos
darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama (tikrindama) Centrinę
kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.
2.
Centrinė kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas inspektavimui (tikrinimui)
atlikti:
1)
inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims pateikti visą jų prašomą informaciją
ir dokumentus;
2) suteikti
galimybę inspektavimą (tikrinimą) atliekantiems asmenims naudotis Centrinės
kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti
inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims atskiras patalpas su telefono ryšio
tinklu.
3.
Inspektuojantys (tikrinantys) asmenys turi teisę:
1)
inspektuojamos (tikrinamos) Centrinės kredito unijos darbo metu nekliudomi
įeiti į Centrinės kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir
gauti inspektavimui (tikrinimui) atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus
(originalus arba patvirtintus jų nuorašus), Centrinės kredito unijos vadovų ir
kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
3) reikalauti
padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar patys juos kopijuoti Centrinės kredito
unijos lėšomis;
4) turėti teisės
aktų nustatytų kitų teisių.
4. Atlikus
inspektavimą (tikrinimą), jo rezultatai raštu pateikiami Centrinei kredito
unijai. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai,
administracijos vadovai privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo
(tikrinimo) rezultatais.
5. Priežiūros
institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo (tikrinimo) ir jo
rezultatų įforminimo tvarką.
6. Šio
straipsnio nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti
(tikrinti) ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės narius, jei ji atlieka
finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
56
straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Bendrijų Komisija ir Europos Sąjungos
valstybių narių priežiūros institucijomis
Priežiūros institucija praneša
Europos Bendrijų Komisijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas ir
atšauktas licencijas, taip pat jai ir Europos Sąjungos valstybių narių
priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos
teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
57 straipsnis.
Poveikio priemonės
1. Priežiūros
institucija turi teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai taikyti
šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą
Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros
institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo;
2) skirti šio
Įstatymo nustatytas baudas;
3) laikinai
nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos
narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo
pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos
vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir
(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
4) laikinai
uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;
5) laikinai ar
visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų
padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti
filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės
teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo
ar kito padalinio veiklą, Centrinė kredito unija, be to, privalo nedelsdama
priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;
6) laikinai
apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei
kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;
7) atšaukti
išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą.
2. Priežiūros
institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
3. Priežiūros
institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama
konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir
veiklos trūkumų turinį, apimtį, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų
kreditorių interesams, Centrinės kredito unijos finansinę būklę, Centrinės
kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus
ir trūkumus, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti
poveikio priemonės (priemonių) pasekmes Centrinės kredito unijos ir kredito
unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
4. Priežiūros
institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo
priėmimo dienos, jeigu šiame Įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
5. Priežiūros
institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti
motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
Sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytas baudas,
apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia
klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
6. Poveikio
priemonės, kurios pritaikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos
sprendime taikyti poveikio priemonę nurodyto termino. Šis terminas gali būti
apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų
atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima
sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.
58 straipsnis. Poveikio priemonių
taikymo pagrindai ir tvarka
1. Priežiūros
institucija turi teisę taikyti šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones,
išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) per nustatytą
laiką nepateikiama šio Įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta arba pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga informacija;
2) nustatyta
tvarka nevykdomi remiantis šiuo Įstatymu priežiūros institucijos duoti
nurodymai;
3) nebetenkinami
reikalavimai, nustatyti leidimui įsteigti Centrinę kredito uniją ar licencijai
gauti;
4) pažeidžiami
įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą,
bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl
Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti
visuomenės ir (arba) klientų interesai.
2. Priežiūros
institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, per
protingumo kriterijų atitinkantį terminą praneša Centrinei kredito unijai apie
klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jai informaciją apie
nustatytus faktinius duomenis, kurie yra poveikio priemonės taikymo pagrindas,
ar sudaro galimybę Centrinės kredito unijos vadovams susipažinti su tokiais
faktiniais duomenimis. Centrinė kredito unija turi teisę iki klausimo
nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo
klausimas svarstomas dalyvaujant Centrinės kredito unijos vadovams. Vadovų
neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės
taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę
spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šios dalies
nuostatas. Jeigu Centrinė kredito unija, kuriai pritaikyta poveikio priemonė,
po jos pritaikymo raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo
pagrindo taikyti poveikio priemonę, priežiūros institucija svarsto klausimą dėl
poveikio priemonės atšaukimo.
3. Poveikio
priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo
padarymo dienos, o jei yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas – nuo paskutinių
tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo
dienos.
4. Sprendimas
taikyti poveikio priemonę pateikiamas Centrinei kredito unijai. Informacija
apie taikomą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą
neskelbti viešai tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti
neigiamos įtakos Centrinės kredito unijos ir (ar) kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
59 straipsnis.
Baudos
1. Priežiūros
institucija turi teisę Centrinei kredito unijai skirti šias baudas:
1) už šio Įstatymo ar priežiūros institucijos
teisės aktų nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą
per nustatytą laiką ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento
bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros
institucijos pagal šį Įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą –
iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 5000 litų už kiekvieną nurodymo
nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;
3) už veiksmų,
kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą,
atlikimą be priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių
pajamų;
4) už veiksmus
ar veiklą, kuriuos draudžia šis Įstatymas, arba finansinių paslaugų teikimą,
jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių
pajamų;
5) už kitus
saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės
aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.
2. Konkretus
skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę,
anksčiau taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes.
3. Baudos į
valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią
Centrinė kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.
Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, už kiekvieną nurodymo
nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną turi būti sumokama į valstybės biudžetą
kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą
apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nesumokama,
ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be Centrinės
kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš Centrinės
kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito
įstaigose, arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka.
60
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos
nario (narių), Centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų)
nušalinimas nuo pareigų
1. Nuo
priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos
stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų
pateikimo Centrinei kredito unijai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi
teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos
priimti sprendimai yra negaliojantys.
2. Jei priežiūros
institucija priima sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų
tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius),
Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir
reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta
sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai Centrinės kredito unijos
organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos
sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti
su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
3. Apie
priimtą sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito
unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Centrinei kredito
unijai ir juridinių asmenų registrui bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
61
straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
1. Priežiūros institucijai
nusprendus taikyti šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą
poveikio priemonę, Centrinė kredito unija neturi teisės disponuoti lėšomis,
esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu,
kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
2. Priežiūros institucija turi
teisę laikinai apriboti teisę disponuoti visomis lėšomis, esančiomis sąskaitose
Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir visu kitu turtu ar lėšų ir kito
turto dalimi.
3. Priežiūros institucijos
sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose
Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose,
ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto
aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto
aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,
reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų
registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais
atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas turto
arešto aktų registre laikinai.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO
UNIJOS PABAIGA
62
straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimo ir likvidavimo procedūrų
teisinis reglamentavimas, Centrinės kredito unijos pertvarkymas
1. Centrinė
kredito unija reorganizuojama ir likviduojama Civilinio kodekso, šio Įstatymo,
Finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Centrinė
kredito unija negali būti pertvarkoma.
63
straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimas
1.
Reorganizuojant Centrinę kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime
dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik finansų įstaiga.
2.
Reorganizuojant Centrinę kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių
asmenų, kuriems išdalijamos Centrinės kredito unijos teisės ir pareigos ar
kurie įsteigiami, turi būti Centrinė kredito unija ar bankas.
3. Jei
reorganizuojant Centrinę kredito uniją įsteigiama nauja Centrinė kredito unija,
ji šio Įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas
išduoti licenciją ir licencijai išduoti reikalingi dokumentai bei duomenys
priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą
reorganizuoti Centrinę kredito uniją. Kartu su sprendimu dėl leidimo
reorganizuoti Centrinę kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl
licencijos išdavimo.
4.
Reorganizavime dalyvaujanti ir reorganizuojama Centrinė kredito unija šio
Įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą
reorganizuoti ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito
uniją.
64
straipsnis. Sutikimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
1. Jei Centrinė
kredito unija bus reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą
privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą
reorganizuoti.
2. Norėdamos gauti sutikimą
reorganizuoti, reorganizavime dalyvaujanti ar reorganizuojama finansų įstaiga
bei Centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus. Sutikimą
reorganizuoti išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas išduoti sutikimą
priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
3. Priežiūros institucija priima
sprendimą dėl sutikimo išdavimo per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą
gavimo dienos.
65
straipsnis. Leidimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
1. Centrinės
kredito unijos reorganizavimas gali būti baigtas tik gavus priežiūros
institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją.
2. Leidimą reorganizuoti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Priėmus sprendimą
reorganizuoti Centrinę kredito uniją, reorganizavime dalyvaujanti ar
reorganizuojama finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1) reorganizavimo sąlygas;
2) Centrinės kredito unijos valdybos
ataskaitą;
3) reorganizavimo sąlygų
įvertinimą;
4) Centrinės kredito unijos
organo sprendimą dėl Centrinės kredito unijos reorganizavimo;
5) dokumentus ir duomenis,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus
leidimui steigti Centrinę kredito uniją gauti, jei reorganizavimo metu
steigiama nauja Centrinė kredito unija;
6) dokumentus ir duomenis,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus
licencijai gauti, jei Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.
4. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti
Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos.
5. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
šie duomenys yra neteisingi;
2) yra šio Įstatymo 8 straipsnio
4 dalyje nustatyti pagrindai, kai reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė
kredito unija;
3) yra šio Įstatymo 9 straipsnio
10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija tęs veiklą po
reorganizavimo.
6. Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros
institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
66 straipsnis.
Centrinės kredito unijos likvidavimas
1. Centrinė kredito
unija gali būti likviduojama jos narių sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais
pagrindais.
2. Centrinės
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti
Centrinės kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavęs priežiūros
institucijos leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją.
3. Leidimą likviduoti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Centrinė
kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduotis, priežiūros institucijai
pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus
bei duomenis, taip pat Centrinės kredito unijos valdybos parengtą Centrinės
kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be
kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai,
taip pat ekspertų išvadas dėl Centrinės kredito unijos turto vertės. Kartu turi
būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
5. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti Centrinę kredito uniją
išdavimo.
6. Centrinė kredito unija gali
būti likviduojama Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo
sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su
kreditoriais.
7. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
šie duomenys yra neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad
Centrinė kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais
(Centrinės kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus
kreditorių reikalavimus).
8. Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros
institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
9. Apie
Centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą
likviduoti Centrinę kredito uniją ir paskirti Centrinės kredito unijos
likvidatorių Centrinė kredito unija per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros
institucijai.
10. Jeigu priežiūros
institucijos sprendimu licencija atšaukta, visuotinis narių susirinkimas
privalo priimti sprendimą nutraukti Centrinės kredito unijos veiklą. Šiuo
atveju netaikoma šio straipsnio 2 dalis.
11. Centrinė
kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu Centrinės kredito unijos
licencija atšaukta ir jos visuotinis narių susirinkimas per priežiūros
institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti Centrinės kredito
unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo turi
teisę priežiūros institucija, Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba,
valdyba arba bent vienas jos narys. Teismas sprendimą dėl Centrinės kredito
unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo
priėmimo.
12. Teismas, prieš priimdamas
sprendimą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo kitais nei šio straipsnio 11
dalyje nustatytais pagrindais, privalo informuoti priežiūros instituciją ir
gauti jos išvadą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo.
13. Visais
atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti Centrinę kredito uniją, per 3
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros
institucijai.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS BANKROTAS
67
straipsnis. Centrinės kredito unijos bankroto procedūros teisinis
reglamentavimas
Centrinės
kredito unijos bankroto procedūras reglamentuoja šis Įstatymas, Finansų įstaigų
įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas bei Finansų įstaigų
įstatymas nenustato kitaip.
68
straipsnis. Sąlygos pripažinti Centrinę kredito uniją nemokia
1. Sąlygas,
kurioms esant Centrinė kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir
Centrinės kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato
priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Centrinės kredito
unijos bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros institucijos
išvada dėl Centrinės kredito unijos nemokumo.
69 straipsnis.
Centrinės kredito unijos bankroto byla
1. Priėmus
nutartį iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą, Centrinės kredito
unijos kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu
būdu ir dviejuose didžiausiu tiražu leidžiamuose šalies dienraščiuose viešai
paskelbiamas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, bylos numeris,
bankrutuojančios Centrinės kredito unijos rekvizitai bei terminai, iki kada yra
priimami kreditorių reikalavimai. Teismas arba teisėjas šioje dalyje nustatytus
veiksmus gali pavesti atlikti Centrinės kredito unijos administratoriui.
2. Teismo
nustatytas terminas, iki kada Centrinės kredito unijos kreditoriai turi teisę
pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo
nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3. Teismui
priėmus nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą:
1) administratorius
pradeda atlikti savo funkcijas, o Centrinės kredito unijos organai netenka savo
įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutartį iškelti
Centrinei kredito unijai bankroto bylą, Centrinės kredito unijos organai toliau
atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša juridinių asmenų registrui
apie Centrinės kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama
vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,
tarp jų - mokėti
palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, iš
bankrutuojančios Centrinės kredito unijos išieškoti skolas teismo ar ne ginčo
tvarka;
3) nutraukiamas
netesybų ir palūkanų už visas Centrinės kredito unijos prievoles, tarp jų už
išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali
būti nustatoma priverstinė hipoteka.
4. Šio
straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų,
reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų
funkcionavimą bei kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai
nurodyta, kad Centrinė kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo
nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
5. Centrinės
kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties
iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti
teismui tvirtinti Centrinės kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius
turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol bus patvirtinta
administravimo išlaidų sąmata.
6. Jeigu
Centrinės kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo
patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme
nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti
kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas
sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi
būti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas.
7.
Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka bei
terminais reguliariai teikti informaciją apie Centrinės kredito unijos bankroto
procedūros eigą.
8. Iškėlus
Centrinės kredito unijos bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.
70
straipsnis. Bankrutavusios Centrinės kredito unijos likvidavimas
1. Teismas
pripažįsta Centrinę kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį Centrinę
kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties
patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
2. Nustatyta
tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos Centrinės kredito unijos
reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Vyriausybės nustatytai
institucijai.
3. Prieš
kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais Centrinės kredito unijos likvidatorius
pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti
nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių
reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant
reikalavimo teises.
4. Centrinės
kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos
Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir
užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti Centrinei kredito
unijai bankroto bylą priėmimo dieną.
71
straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
1. Pirmąja eile
yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai
atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine
liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
2. Antrąja eile
tenkinami valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl
išlaidų, susijusių su draudimo išmokų Centrinės kredito unijos indėlininkams ar
investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo
įstatyme, išmokėjimu.
3. Trečiąja eile
tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei privalomojo
valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip
pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
4. Ketvirtąja
eile tenkinami kiti Centrinės kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio
straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.
5. Penktąja eile
tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.
6. Šeštąja eile
tenkinami Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir Centrinės
kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
72
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo
Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
73 straipsnis.
Įstatymo taikymas veikiančiai Centrinei kredito unijai
1. Jei šis Įstatymas iki šio
Įstatymo įsigaliojimo įsteigtai Centrinei kredito unijai (toliau šiame
straipsnyje – veikianti Centrinė kredito unija) nustato griežtesnius ar
papildomus reikalavimus, negu nustatė teisės aktai iki šio Įstatymo
įsigaliojimo, ir dėl tokių reikalavimų reikia veikiančios Centrinės kredito
unijos veiklą pertvarkyti, ji privalo įvykdyti šiuos reikalavimus ne vėliau
kaip per vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.
2. Šio Įstatymo normos,
reglamentuojančios Centrinės kredito unijos steigimą, reorganizavimą,
pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus
šiam Įstatymui. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojęs Centrinės kredito unijos
įstatymas taikomas veikiančios Centrinės kredito unijos reorganizavimo,
likvidavimo ir bankroto procedūroms, jei sprendimai dėl jos likvidavimo ar bankroto
priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
3. Jei iki šio Įstatymo
įsigaliojimo priežiūros institucijai yra paduoti prašymai išduoti leidimus, jie
nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų
nustatyta tvarka.
4. Įsigaliojus šiam Įstatymui,
laikoma, kad licenciją turinti veikianti Centrinė kredito unija turi teisę
teikti šio Įstatymo nustatytas finansines paslaugas, jei šios teisės neriboja
išduota licencija ar ji kitaip neapribota iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
Įsigaliojus šiam Įstatymui, veikiančios Centrinės kredito unijos turima
licencija priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais pakeičiama
naujos formos licencija.
5. Jei valstybė
turi bent vieną veikiančios Centrinės kredito unijos pajų, priimamas naujas Centrinės
kredito unijos narys privalo išpirkti valstybės turimą pajų už nominalią vertę
ir šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos nario pagrindiniu pajumi.
6. Veikiančios
Centrinės kredito unijos narės valstybės narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigia,
kai išperkami visi valstybei priklausantys pajai. Pirmiausiai išperkami
papildomi valstybei priklausantys pajai.
7. Veikiančios
Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui sudaryti negrąžintinai
panaudojamos lėšos, kurias į Centrinę kredito uniją kredito unijos pervedė už
pajus, išperkamus iš valstybės, sudarančius Centrinėje kredito unijoje
valstybės turimą paskutinę 700 000 litų nominalios vertės pajų dalį.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
Centrinės
kredito unijos
įstatymo
priedas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMU ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1. 1978 m. liepos 25 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 78/660/EEB dėl tam tikrų bendrovių metinių ataskaitų.
2. 1986 m.
gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų
metinių ataskaitų ir konsoliduotų ataskaitų.
3. 1993 m. kovo
15 d. Tarybos direktyva 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų
kapitalo pakankamumo.
4. 1998 m.
birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/31/EB, iš dalies
pakeičianti Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito
įstaigų kapitalo pakankamumo.
5. 2000 m. kovo
20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų
steigimosi ir veiklos.
6. 2000 m.
rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/46/EB dėl
elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios
priežiūros.
7. 2001 m.
rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/65/EB, iš dalies
pakeičianti Direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB ir 86/635/EEB dėl vertinimo
taisyklių rengiant tam tikrų bendrovių, taip pat bankų ir kitų finansų įstaigų
metinę ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-280, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1350 (2001 05 09)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2101,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 61-2181 (2004-04-27)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą
dienos.
Nauja įstatymo redakcija
*** Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-04-29)
autrap@lrs.lt
3 straipsnis. Centrinės kredito unijos
pavadinimas, teisinė forma, jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai
1. Žodžius
„Centrinė kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba vedinius
Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais
tikslais tik pagal šį Įstatymą veikianti Centrinė kredito unija, išskyrus
atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių
finansinių paslaugų teikimu. Centrinės kredito unijos pavadinimui Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma.
2. Centrinės
kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė
bendrovė.
3. Centrinė kredito unija savo veikloje vadovaujasi
savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu ir priežiūros institucijos
priimtais teisės aktais. Centrinė kredito unija taip pat vadovaujasi Finansų
įstaigų įstatymu, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu ir kitais
teisės aktais, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.
4
straipsnis. Centrinės kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita
veikla
1. Centrinė
kredito unija turi teisę teikti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems
asmenims licencines finansines paslaugas bei kitas finansines paslaugas, tarp
jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės neapribotos šio ar
kitų įstatymų nustatyta tvarka. Centrinė kredito unija privalo teikti šio
Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas licencines
finansines paslaugas.
2. Centrinė kredito unija turi teisę teikti finansines
paslaugas:
1) savo nariams;
2) kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos
narės, nariams;
3) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų
asociacijoms;
4) kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų
įstaigoms.
3. Indėlius ar kitas grąžintinas lėšas Centrinė
kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš
Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų,
profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra
valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio
valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė
kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims pinigų
pervedimo paslaugas.
4. Centrinė
kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo ir šio Įstatymo 5 straipsnyje
nustatytų funkcijų atlikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios
neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas
ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.
5.
Jeigu Centrinė kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be
kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines
paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu, ir
sudaryti sandorius su kitais asmenimis dėl atitinkamų paslaugų teikimo
Centrinei kredito unijai (toliau – Centrinės kredito unijos veiklą papildančių
paslaugų pirkimas), prieš sudarydama tokius sandorius, ji privalo pranešti
priežiūros institucijai ir pateikti jai šios institucijos teisės aktų nustatytą
informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti Centrinės
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.
6.
Centrinė kredito unija turi veikti taip, kad jos veikla būtų stabili
ir patikima.
7. Lietuvos
Respublikos teismai, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai,
prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama Centrinės kredito unijos
galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip
apribojama Centrinės kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas Centrinės
kredito unijos klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių
sprendimų įtakos Centrinės kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
5
straipsnis. Centrinės kredito unijos funkcijos ir teisės
1. Centrinė
kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, atlieka šias funkcijas:
1) šio Įstatymo
nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių
likvidumą;
2) šio Įstatymo
nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių mokumą;
3) stebi kredito
unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą ir, kai būtina, tikrina šias
kredito unijas bei teikia informaciją priežiūros institucijai dėl nustatytų
pažeidimų;
4) dalyvauja
Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose
bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei
projektais susijusias lėšas, turtą, taip pat prisiima įsipareigojimus;
5) organizuoja
kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir
teikia metodinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms.
2. Centrinė
kredito unija, be kitų įstatymuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:
1) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka veikti kaip kredito unijų laikinasis
administratorius bei likvidatorius;
2) deleguoti
atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus patariamojo balso
teise;
3) gauti iš
kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos narės, informaciją,
reikalingą Centrinės kredito unijos bei stabilizacijos fondo administravimo
funkcijoms atlikti.
ANTRASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS
6
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo tvarka
1. Centrinė
kredito unija steigiama Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir, jei šis Įstatymas
nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik
viena Centrinė kredito unija.
3. Centrinė
kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.
4. Centrinė
kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą
įsteigti Centrinę kredito uniją.
5. Centrinės kredito unijos
įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui ir ši unija turi būti
įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo. To per šį terminą neatlikus,
Centrinės kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai
grąžinami.
6. Steigiant Centrinę kredito
uniją visi pajiniai įnašai turi būti įmokėti iki steigiamojo susirinkimo
sušaukimo dienos.
7. Centrinės kredito unijos
steigiamasis susirinkimas turi teisę spręsti Centrinės kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
7
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigėjai
1. Centrinės kredito unijos
steigėju gali būti kredito unija, taip pat valstybė.
2. Centrinę
kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 20 steigėjų.
3. Centrinės kredito unijos steigėjais negali būti
asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Finansų įstaigų
įstatymą, ir asmenys, kurie negali būti Centrinės kredito unijos nariais.
4. Kiekvienas Centrinės kredito unijos steigėjas
privalo įsigyti Centrinės kredito unijos pagrindinį pajų.
8
straipsnis. Leidimas įsteigti centrinę kredito uniją
1. Leidimą įsteigti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Centrinės kredito unijos
steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1) sudarytą Centrinės kredito
unijos steigimo sutartį;
2) Centrinės kredito unijos
įstatus;
3) steigiamojo susirinkimo
protokolą;
4) Centrinės kredito unijos
veiklos metmenis;
5) steigėjų sąrašą, dokumentus ir
duomenis apie Centrinės kredito unijos steigėjų tapatybę ir kiekvieno iš jų
įsigytus pajus, taip pat dokumentus ir duomenis, įrodančius, kad panaudotos
pajiniams įnašams lėšos yra gautos teisėtai;
6) dokumentus, patvirtinančius,
kad Centrinės kredito unijos pajiniai įnašai yra visi įmokėti;
7) steigiamojo susirinkimo
išrinktų Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti
gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą.
3. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti
Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos.
4. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) Centrinės kredito unijos
įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos
veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;
3) steigiamos Centrinės kredito
unijos teisinė forma, steigėjai, minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas,
Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų.
5. Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros institucija
raštu praneša juridinių asmenų registrui.
6. Išdavus
leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, kol Centrinei kredito unijai neišduota
licencija, Centrinės kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip
perleisti jo įsigytus ir steigimo sutartimi nustatytus pajus, o Centrinei
kredito unijai draudžiama keisti steigimo sutartyje nustatytą pajinio kapitalo
dydį ar steigėjų sudėtį.
7. Priežiūros institucija iki Centrinės kredito unijos
įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) leidimas buvo
gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) Centrinė kredito unija nebuvo įsteigta per šio
Įstatymo nustatytą terminą.
8. Apie priimtą sprendimą
atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją priežiūros institucija raštu
praneša Centrinės kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų registrui.
9
straipsnis. Licencija
1. Centrinės kredito unijos licencija (toliau –
licencija) suteikia teisę Centrinei kredito unijai teikti licencines finansines
paslaugas. Priežiūros institucija, išduodama Centrinei kredito unijai
licenciją, gali apriboti jos teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines
paslaugas, jei to prašo Centrinė kredito unija ar jei ji nėra pasirengusi
teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines
finansines paslaugas panaikinami, jei Centrinė kredito unija pateikia prašymą
ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad Centrinė kredito unija yra
pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas.
2. Licencija išduodama
neterminuotam laikui.
3. Centrinei kredito unijai draudžiama perleisti
licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines
finansines paslaugas ne Centrinės kredito unijos vardu ir ne šios unijos
naudai.
4. Licenciją juridinių asmenų
registre įregistruotai Centrinei kredito unijai išduoda priežiūros institucija
įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Centrinė kredito unija,
norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp
jų:
1) juridinių asmenų registre
įregistruotus Centrinės kredito unijos įstatus ir Centrinės kredito unijos
registravimo pažymėjimą;
2) dokumentus,
patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne
mažesnis kaip šio Įstatymo nustatytas minimalus Centrinės kredito unijos
kapitalo dydis;
3) Centrinės
kredito unijos narių sąrašą, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai
ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai;
4) įsteigus
Centrinę kredito uniją išrinktų (paskirtų) Centrinės kredito unijos vadovų,
kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,
sąrašą;
5) veiklos pirmųjų trejų metų planą;
6) valdymo ir organizacinės
struktūros aprašymą;
7) apskaitos politikos projektą
ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;
8) dokumentus ir informaciją,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija turi saugią ir patikimą Centrinės
kredito unijos veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus,
technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto
draudimą;
9) kitų valstybės institucijų
išduotas išvadas, leidimus ar kitus dokumentus dėl pasirengimo teikti
licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai.
6. Priežiūros institucija turi
teisę patikrint vietoje, ar Centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti
finansines paslaugas.
7. Priežiūros
institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti
asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie Centrinės
kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, įstatymų
ir kitų teisės aktų pažeidimus, tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą
informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl
licencijos išdavimo.
8. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo
ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros
institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti
priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo. Tačiau bet
kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12
mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
9. Licencijos prašančios
Centrinės kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė
struktūra, rizikos valdymo sistema, apskaitos sistema, vidaus kontrolės
sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos,
turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos
veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat Centrinė
kredito unija turi atitikti kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų
teisinės formos, minimalaus kapitalo, reikalavimus buveinei, Centrinės kredito
unijos nariams, Centrinės kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai
ir patikimai teikti finansines paslaugas.
10. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) Centrinė kredito unija
neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;
11. Apie priimtą sprendimą
išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų registrui šio
registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
12. Centrinė kredito unija turi
teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją.
13. Licenciją turinti Centrinė
kredito unija visada turi atitikti leidimo steigti Centrinę kredito uniją
išdavimo ir licencijos išdavimo reikalavimus. Centrinė kredito unija šio
Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti
licencijai gauti, pasikeitimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
10
straipsnis. Licencijos atšaukimas
1. Licencijos atšaukimo pagrindus
nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2
dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros
institucijos sprendimu, jeigu:
1) Centrinė kredito unija
neatitinka leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ar licencijos
išdavimo reikalavimų;
2) Centrinė kredito unija
pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas ją likviduoti;
3) Centrinė kredito unija neįmoka
pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymą, jei ji privalo ją mokėti ar jeigu draudimas
nutraukiamas.
2. Apie licencijos atšaukimą ar
jos galiojimo sustabdymą pranešama Centrinei kredito unijai ir juridinių asmenų
registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės
žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
3. Priežiūros institucijos
sprendimas atšaukti Centrinės kredito unijos licenciją turi būti motyvuotas.
4. Licencija taip pat gali būti
atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio Įstatymo devintajame
skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
5. Atšaukus licenciją, Centrinė
kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai
būtina atsiskaitant su Centrinės kredito unijos kreditoriais, ir šio Įstatymo
dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti
sprendžiamas klausimas dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo ar bankroto
bylos jai kėlimo.
11
straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai
1. Centrinės
kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų
registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jei keičiamos įstatų
nuostatos dėl:
1) Centrinės
kredito unijos pavadinimo ar buveinės;
2) pagrindinio
pajaus suteikiamų teisių;
3) Centrinės
kredito unijos organų kompetencijos, jų rinkimo ir atšaukimo tvarkos.
2. Leidimą įregistruoti Centrinės
kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Centrinė kredito unija,
norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai
pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus ir duomenis.
4. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti
Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų
nuo prašymo gavimo dienos.
5. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų
pakeitimus, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) padarius pakeitimus, Centrinės
kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos Centrinės
kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės
aktams.
12
straipsnis. Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai
1. Centrinė
kredito unija filialus ir kitus padalinius gali steigti tik Lietuvos
Respublikoje.
2. Centrinės kredito unijos
filialo nuostatai, jos filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines
paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos
priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų
veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.
3. Visi Centrinės kredito unijos
filialai ir kiti padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi
turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į
Centrinės kredito unijos buveinę realiu laiku.
4. Centrinė
kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą padalinį, kuriame teikiamos finansinės
paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti
apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės
aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai,
Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai
priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytą informaciją ir dokumentus.
13
straipsnis. Centrinės kredito unijos atstovybės
1. Centrinė kredito unija
atstovybes gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.
2. Centrinės kredito unijos
atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.
3. Centrinė
kredito unija, įsteigusi atstovybę, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įsteigimo
dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros
institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus
pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo
pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.
TREČIASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS NARIAI
14
straipsnis. Centrinės kredito unijos nariai
1. Centrinėje
kredito unijoje negali būti mažiau kaip 20 narių.
2. Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito
unija ir valstybė.
3. Centrinės kredito unijos nare
gali būti tik priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija.
Priežiūros institucijai atšaukus licenciją, kredito unija turi būti pašalinama
iš Centrinės kredito unijos narių.
4. Kredito unija negali būti Centrinės kredito unijos
nare, jei teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai
nepateikia duomenų, leidžiančių nustatyti jos dalyvius, veiklą, finansinę
būklę, vadovus, lėšų, panaudotų pajiniams įnašams, įgijimo teisėtumą, arba jei
pateikti duomenys neįrodo, kad pajiniams įnašams panaudotos lėšos yra įgytos
teisėtai.
5. Centrinė kredito unija privalo Finansų įstaigų
įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti savo dalyvių (narių) sąrašą. Centrinė
kredito unija savo dalyvių (narių) sąrašo duomenis privalo pateikti priežiūros
institucijai per 15 dienų po eilinio Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo ar priežiūros institucijos pareikalavimu ir kitais atvejais.
6. Centrinės kredito unijos nariai privalo nario
teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad Centrinė kredito unija veiktų
stabiliai ir patikimai.
7. Centrinės
kredito unijos narys neturi teisės balsuoti Centrinės kredito unijos narių
visuotiniame susirinkime, kai susirinkimas sprendžia jo narystės Centrinėje
kredito unijoje klausimą, taip pat kitais Centrinės kredito unijos įstatuose
numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
8. Centrinės kredito unijos narys turi teisę įgalioti
kitą asmenį balsuoti už jį Centrinės kredito unijos narių visuotiniame
susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas pats asmuo Centrinės kredito unijos
narių visuotiniame susirinkime gali atstovauti tik vienam Centrinės kredito
unijos nariui ar pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę tik iš vieno Centrinės
kredito unijos nario. Centrinės kredito unijos nario atstovu negali būti
Centrinės kredito unijos vadovai ar kiti Centrinės kredito unijos nariai.
9. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, be
kitų įstatymuose nustatytų nario pareigų, taip pat privalo:
1) savo lėšas
pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito
unijoje, išskyrus atvejus, kai yra gautas centrinės kredito unijos valdybos
sutikimas šias lėšas laikyti kitose kredito įstaigose;
2) gauti Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą,
jei nori skolintis tiesiogiai iš kitų kredito įstaigų.
15
straipsnis. Atsiskaitymas su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė
1. Centrinė
kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į
Centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas Centrinės
kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.
2. Su asmeniu, kurio narystė
Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija atsiskaito
išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo
dalyvavimu Centrinės kredito unijos pajiniame kapitale, ne vėliau kaip per 12 mėnesių
nuo narystės Centrinėje kredito unijoje pasibaigimo dienos.
3. Pasibaigus
kredito unijos narystei Centrinėje kredito unijoje ar priėmus sprendimą kredito
uniją likviduoti, Centrinė kredito unija grąžina kredito unijai lėšas, laikomas
likvidumo palaikymo rezerve, atsižvelgdama į kredito unijos įsipareigojimus
pagal sutartis, kurių pagrindu buvo gautos lėšos iš likvidumo palaikymo
rezervo. Centrinės kredito unijos narių įmokos į stabilizacijos fondą,
pasibaigus centrinės kredito unijos nario narystei Centrinėje kredito unijoje,
negrąžinamos.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VALDYMAS
16
straipsnis. Centrinės kredito unijos organai
1. Centrinėje kredito unijoje
turi būti šie organai: visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba
ir administracijos vadovas.
2. Centrinės kredito unijos
valdymo organai yra Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos
vadovas. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta Centrinės kredito unijos
valdybos kompetencija ir funkcijos turi būti aiškiai atribotos nuo Centrinės
kredito unijos administracijos vadovo kompetencijos ir funkcijų.
3. Centrinės kredito unijos
organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato
Centrinės kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, šis Įstatymas, taip pat
Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių įstatymas, jeigu šis
Įstatymas nenustato kitaip.
4. Tuo atveju,
kai Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima įstatų
pakeitimus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ar kitų organų narių skaičiaus,
išrinkti nauji šių organų nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo
įstatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.
17
straipsnis. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
1. Centrinės
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas Centrinės
kredito unijos narių atstovų susirinkimu.
2. Eilinis
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, bet ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų,
šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.
3. Centrinės kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose ir įstatymuose
nustatytų teisių ir galių:
1) renka ir
atšaukia stebėtojų tarybos, valdybos narius, stabilizacijos fondo komisijos
narius ir šių organų pirmininkus, audito tarnybą;
2) vertina
stebėtojų tarybos, stabilizacijos fondo komisijos, Centrinės kredito unijos
valdymo organų ir audito tarnybos darbą bei svarsto ir tvirtina valdybos,
stabilizacijos fondo komisijos ir audito tarnybos pateiktas ataskaitas;
3) renka ir
atšaukia audito įmonę;
4) nustato
pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtina šių
principų įgyvendinimo programą, taip pat indėlių kredito unijoje litais ir
užsienio valiuta procentą, pagal kurį nustatomas lėšų, kurias kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės turi laikyti likvidumo palaikymo rezerve, dydis;
5) nustato
stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus ir įmokų į
stabilizacijos fondą dydį;
6) nustato
palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų
teikimo principus;
7) sprendžia
klausimus dėl premijų mokėjimo Centrinės kredito unijos darbuotojams ir (ar)
kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų išmokų (tantjemų) mokėjimo
Centrinės kredito unijos vadovams ir stabilizacijos fondo komisijos nariams.
Šiuos klausimus Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali
spręsti tik finansiniams metams pasibaigus;
8) sprendžia
klausimus dėl kredito unijų dokumentų standartinių formų ir vidaus taisyklių
bei reikalavimų kredito unijos informacinėms sistemoms nustatymo;
9) sprendžia
klausimus dėl Centrinės kredito unijos narių kredito unijų tikslinių įmokų
nustatymo ir jų dydžio.
4. Visuotinis
narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė
visų Centrinės kredito unijos narių. Jeigu tiek Centrinės kredito unijos narių
į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi
būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai
gali būti priimami esant bet kokiam Centrinės kredito unijos narių skaičiui.
5. Centrinės kredito
unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinę
su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam
susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi į
susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.
18
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba
1. Stebėtojų taryba yra
kolegialus Centrinės kredito unijos veiklos priežiūrą atliekantis organas,
kurio veiklai vadovauja pirmininkas.
2. Stebėtojų tarybos narių
skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato centrinės kredito
unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka visuotinis narių
susirinkimas ne daugiau kaip 4 metams. Visuotinis narių susirinkimas gali
atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų
kadencijai. Stebėtojų taryba ar pavieniai jos nariai renkami ir atšaukiami
paprasta balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
3. Stebėtojų tarybos nariu negali
būti Centrinės kredito unijos valdybos narys, stabilizacijos fondo komisijos
narys, administracijos vadovai, audito tarnybos nariai.
4. Stebėtojų tarybos narys gali
atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs
stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
5. Jeigu stebėtojų tarybos narys
atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir ne
mažiau kaip 1/10 Centrinės kredito unijos narių - pavienių
stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, veikianti stebėtojų taryba turi
būti atšaukiama ir visa stebėtojų taryba renkama iš naujo. Jeigu renkami
pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų
tarybos kadencijos pabaigos.
19
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos kompetencija
1. Stebėtojų taryba, be kitų
Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų galių:
1) stebi ir analizuoja Centrinės
kredito unijos, jos valdybos veiklą ir kaip vykdomi Centrinės kredito unijos
narių visuotinio susirinkimo sprendimai;
2) tvirtina Centrinės kredito
unijos veiklos planus;
3) užtikrina, kad Centrinėje
kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;
4) pateikia visuotiniam narių
susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės,
pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo projektų bei valdybos parengtos
Centrinės kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl audito tarnybos ir
auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;
5) atstovauja Centrinei kredito
unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito unijos ir jos valdybos
narių, stabilizacijos fondo komisijos narių, administracijos vadovo;
6) siūlo valdybai,
administracijos vadovui nutraukti įstatymų ir kitų teisės aktų, Centrinės
kredito unijos įstatų ar kitų Centrinės kredito unijos dokumentų pažeidimus ar
atšaukti neteisėtus sprendimus;
7) svarsto ar sprendžia
klausimus, kuriuos pagal šį Įstatymą turi svarstyti ar spręsti Centrinės
kredito unijos stebėtojų taryba.
2. Centrinės kredito unijos
stebėtojų taryba jos kompetencijai priskirtus klausimus gali perduoti spręsti
tik Centrinės kredito unijos narių visuotiniam susirinkimui.
3. Stebėtojų tarybos posėdžiai
turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:
1) nurodyta posėdžio vieta ir
laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas,
ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;
2) išdėstyta
kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių
pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio
dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo
rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios
nuomonės ir protestai.
4. Prie posėdžio protokolo turi
būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus,
taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai.
5. Surašytas Centrinės kredito
unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 dienas turi
būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir
nedalyvavusiems posėdyje, o jei tokios galimybės nėra – nedelsiant, kai tik
atsiranda galimybė. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo
patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka
su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas
raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai.
6. Kiekvienas Centrinės kredito
unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad
stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad
sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų
įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos tarybos narys,
nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose
nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus,
Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.
7. Stebėtojų tarybos posėdis yra
teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas
priimtu, jei už jį balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos
narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu
kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali
atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio
projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu.
8. Stebėtojų taryba turi teisę
pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti
Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti limitą
lėšų, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti.
9. Stebėtojų tarybos
pareikalavimu Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos vadovai
privalo pateikti tarybai dokumentus, susijusius su Centrinės kredito unijos
veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti Centrinės kredito unijos veiklą.
10. Stebėtojų tarybos darbo
tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
11. Stebėtojų tarybos posėdžiai
turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų
tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai
šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar
priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų
tarybos darbo reglamente.
20
straipsnis. Centrinės kredito unijos valdyba
1. Centrinės kredito unijos
valdyba:
1) renka (skiria) ir atšaukia
administracijos vadovą ir jo pavaduotoją;
2) be atskiro Centrinės kredito
unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo priima sprendimus dėl disponavimo
Centrinės kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių
paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų
prievoles, net jei turto vertė ar sandorio suma viršija 1/10 Centrinės kredito
unijos nuosavo kapitalo, jei Centrinės kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą valdybai suteikti tokią teisę
ir tokia valdybos teisė numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose;
3) priima
sprendimus dėl narių priėmimo į Centrinę kredito uniją;
4) sprendžia
klausimą, ar suteikti kredito unijoms paskolas jų likvidumui palaikyti, nustato
palūkanų normas;
5) svarsto
kredito unijų prašymus skirti iš stabilizacijos fondo lėšų mokumui atkurti bei
jų mokumo atkūrimo planus, teikia išvadas ir pasiūlymus stabilizacijos fondo
komisijai;
6) stebi ir
kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų
lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti Centrinės kredito unijos administracijos
vadovui, taip pat sprendžia kitus visuotinio narių susirinkimo bei
stabilizacijos fondo komisijos nutarimuose nustatytus stabilizacijos fondo
naudojimo klausimus;
7) parengia
Centrinės kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir
(ar) nuostolių atlyginimo projektų bei Centrinės kredito unijos veiklos
ataskaitą;
8) nustato
įkainius už Centrinės kredito unijos teikiamas paslaugas;
9) priima sprendimus
dėl filialų, atstovybių steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ir keitimo, jų
veiklos nutraukimo, jų valdymo organų skyrimo, taip pat dėl struktūrinių
padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos
nutraukimo;
10) priima sprendimus tapti kitų
juridinių asmenų steigėja, dalyve;
11) svarsto ir
sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ji turi svarstyti ir
spręsti.
2. Už savo
veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai
Centrinės kredito unijos įstatų nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per
metus.
3. Centrinės kredito unijos
valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip
nustatyta šio Įstatymo 19 straipsnio 3–5 dalyse.
4. Kiekvienas Centrinės kredito
unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad valdyba spręstų
jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų
nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.
Centrinės kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis
šią pareigą ar kitų teisės aktų nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus,
Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.
5. Valdybos posėdžiai, be
valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos
nurodymu.
6. Valdybos nariu negali būti
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys, stabilizacijos fondo
komisijos narys, audito tarnybos nariai.
21
straipsnis. Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas
1. Centrinėje
kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.
2.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi būti
valdybos pirmininkas.
3.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja Centrinės kredito
unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo stebėtojų tarybos bei valdybos
nutarimus.
4. Centrinės
kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio
pareigų, būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kredito
unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais.
22
straipsnis. Centrinės kredito unijos vadovai ir darbuotojai
1. Centrinės kredito unijos
vadovai yra:
1) stebėtojų tarybos nariai;
2) valdybos nariai;
3) administracijos vadovai;
4) vidaus audito tarnybos
vadovas;
5) Centrinės
kredito unijos filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Centrinės kredito
unijos darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal Centrinės kredito unijos
įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar
administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti
sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Centrinės kredito unijos vardu
sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus
atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių.
2. Centrinės kredito unijos vadovai turi būti
nepriekaištingos reputacijos bei turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią
tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir
patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės
kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros
institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
tvarkytų šiame Įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams
išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis bei informaciją
apie asmens teistumą, sveikatą.
3. Asmuo negali
būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo
nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai
sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir
turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už
juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius
įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;
2)
piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar
alkoholiu.
4. Priežiūros
institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos
ir atsižvelgdama į tai:
1) ar jis buvo
nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą, ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal
užsienio valstybių įstatymus;
2) ar juridiniam
asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos
įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo
buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl
netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;
3) ar jam turint
finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo
teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;
4) ar nėra kitų
reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma
nepriekaištinga.
5. Centrinės kredito unijos
valdybos pirmininkas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje.
6. Centrinės kredito unijos
vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam priežiūros institucijos leidimą.
Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks
priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.
7. Jei pagal šį Įstatymą ir
priežiūros institucijos teisės aktus asmuo gali tapti Centrinės kredito unijos
vadovu tik turėdamas priežiūros institucijos leidimą, tai Centrinė kredito
unija (iki Centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai) bent prieš 30
dienų iki tokio asmens rinkimo, skyrimo ar įgaliojimų asmeniui suteikimo
(toliau šiame straipsnyje – skyrimas ar rinkimas) privalo apie tai pranešti
priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės
aktų nustatytus reikalavimus.
8. Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kurią priežiūros
institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, Centrinė kredito unija
negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar
sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti ar skirti Centrinės
kredito unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30
dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo.
9. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovus,
jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinės kredito unijos
vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) asmeniui, kurį rinkti ar
skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal kitus
įstatymus.
10. Priežiūros institucija
panaikina leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą, jeigu:
1) leidimas buvo gautas apgaulės
būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) asmuo, kuriam rinkti ar skirti
buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų
reikalavimų leidimui išduoti.
11. Apie priimtą sprendimą
panaikinti leidimą pranešama Centrinei kredito unijai. Priežiūros institucijai
priėmus sprendimą leidimą panaikinti, Centrinė kredito unija priežiūros
institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti
vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį.
12. Centrinės kredito unijos
darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti
priežiūros institucijos teisės aktai.
23
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė
Centrinės
kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų
įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.
24
straipsnis. Centrinės kredito unijos komitetai
1. Centrinė kredito unija privalo
turėti nuolat veikiantį paskolų komitetą. Klausimą dėl vidaus audito komiteto
sudarymo sprendžia ir šio komiteto veiklą kontroliuoja Centrinės kredito unijos
stebėtojų taryba.
2. Centrinė kredito unija turi
teisę turėti ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose numatytų komitetų.
3. Centrinės kredito unijos
komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato Centrinės kredito
unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų priimti dokumentai.
Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos
reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.
PENKTASIS
SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS
BEI MOKUMO
ATKŪRIMAS
25
straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas
1. Kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam
tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau
kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą
visų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo,
papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito
unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos
reikalavimais.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo
rezervą.
3. Centrinė
kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms
likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui.
Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne
ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir
grąžinimo sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos
sutartyje.
4. Paskolos
kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos
likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito
unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams
rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus.
5. Suteikta paskola išduodama iš karto visa arba
dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos
likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius
skaičiavimus.
26
straipsnis. Stabilizacijos fondas
1.
Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro
Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.
2. Kredito
unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių
dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės
kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito
unijos išlaidos.
3.
Stabilizacijos fondo turtą sudaro:
1) Centrinės
kredito unijos narių įmokos;
2) pajamos,
gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) tikslinės
įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;
4) perimtas
turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų
iš stabilizacijos fondo;
5) lėšos, gautos
iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.
4.
Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius
popierius ir užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės
šalys), vyriausybių vertybinius popierius.
5.
Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos
turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.
6. Lėšos kredito
unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos
išleistus ilgalaikius skolos vertybinius popierius arba kredito unijai
negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos privalomąjį
rezervą arba rezervinį kapitalą.
7. Kredito
unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo Centrinei
kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą.
8. Kredito
unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:
1) nurodyti
kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei
perspektyvas;
2) numatyti
strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti
skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;
3) numatyti
kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių
išlaidų dydį;
4) pagrįsti
kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą
ir šių lėšų panaudojimą.
27
straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija
1.
Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo
klausimus. Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių
susirinkimui.
2.
Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos
fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis
narių susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių
deleguotų atstovų.
3.
Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos
stebėtojų tarybos ar valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys.
Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų
kitiems asmenims.
4.
Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau
kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų
dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo
metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
komisijos pirmininko balsas.
5.
Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo
reglamentas.
6. Kiekvienas stabilizacijos
fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija
spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų
teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys,
nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas
pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
7.
Stabilizacijos fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti
skirti lėšų iš stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito
unijos valdybos pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl
stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos
narės mokumui atkurti.
8. Stabilizacijos
fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš
Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės kredito unijos
narių.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS KAPITALAS
IR PELNO
PASKIRSTYMAS
28
straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas
Centrinės
kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.
29
straipsnis. Nuosavas kapitalas
1. Centrinės
kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis
kapitalas;
2) atsargos
kapitalas;
3) praėjusiųjų
metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;
4) ilgalaikio
materialiojo turto perkainojimo rezervas;
5) finansinio
turto perkainojimo rezervas;
6) privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas;
7) einamųjų metų
nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);
8) kiti
rezervai.
2. Centrinės
kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi
kapitalai ir rezervai.
30
straipsnis. Skolintas kapitalas
Centrinės
kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija
įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius
skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis,
jei gautų lėšų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip 2 metai ir skolos
vertybiniai popieriai (obligacijos) bei gautos paskolos turi visus
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.
31
straipsnis. Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas
1. Šio Įstatymo
29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 punktuose nustatytų Centrinės kredito unijos
nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą
oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.
2. Centrinės kredito unijos
valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių,
nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų Centrinės
kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros
institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti
sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito unijos
kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie
Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo
atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne
vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
32
straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai
1. Centrinės
kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių
įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali
būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.
2. Centrinės
kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o
įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais
įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų
vertės.
3. Minimalus
Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali
turėti tik vieną pagrindinį pajų.
4. Centrinės
kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos
įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus
įsigyja tik Centrinės kredito unijos nariai.
5. Centrinės
kredito unijos pajams Vertybinių popierių rinkos įstatymas netaikomas.
Centrinės kredito unijos pajai yra nematerialūs.
33
straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas
Centrinės
kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo
suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir
tvarka.
34
straipsnis. Kapitalai ir rezervai
1. Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių
papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito
unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas
Centrinės kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali
būti panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma,
gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas
mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar
perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius,
nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą,
finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą.
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai
naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
3. Finansinio
turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo
finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.
4. Privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos
grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra
privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos
grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5
Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba
rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio
visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito
unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba
rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš
grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą
tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
5. Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai
rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos
įstatuose.
35
straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas
1. Centrinės
kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis
metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos
finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.
2. Grynasis
pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės
veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio
metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas
mokesčių sumas.
3. Per
finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas
arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus
finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių
susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.
4. Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės
kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato
suma yra teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima
sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:
1)
nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis
finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);
3) atskaitymai į
privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;
4) pelno dalis,
skirta stabilizacijos fondui papildyti;
5) atskaitymai į
kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;
6) pelno dalis,
skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
7) pelno dalis,
skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;
8)
nepaskirstytasis pelnas.
5. Šio
straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti
skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje
kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės
kredito unijos nuostoliai.
6. Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės
kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato
suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą
padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:
1) pervedamomis
sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;
2) pervedamomis
sumomis iš atsargos kapitalo.
7. Jeigu iš
rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:
1) likęs
nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos
dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl
susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa
mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;
2) likęs
nepaskirstytas nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos
dalyvių įnašų, jei dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas
kapitalas tampa mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.
8. Jeigu atlikus
Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje
kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už
nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos
nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos
kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus
arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip
pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija,
kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės
kredito unijos veiklai.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS
KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
36
straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
1. Centrinės
kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato
Finansų įstaigų įstatymas.
2. Centrinė kredito unija privalo
sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti, vadovaudamasi
priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo
sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir
ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo
vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas
aplinkybes, turinčias įtakos Centrinės kredito unijos turto vertei.
37
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
1. Centrinei
kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1)
kapitalo pakankamumo;
2)
likvidumo;
3)
maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;
4)
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;
5) didelių
paskolų;
6) kiti
normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į
Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos
direktyvas.
2. Skaičiuojant
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės nelaikomos tarpusavyje susijusiais asmenimis.
Kitiems Centrinės kredito unijos skolininkams, skaičiuojant maksimalios
paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, taikomi priežiūros institucijos
nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
3. Normatyvų
dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
38
straipsnis. Investicijų apribojimai
1. Centrinė
kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:
1) finansų
įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei
jos narių kredito unijų nariams;
2) įmonė, kuri
verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių
paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar
kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis
finansinėmis paslaugomis.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne
ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar
reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito unijos
vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų suteikiamomis
teisėmis.
39
straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai
1. Centrinės kredito unijos
investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų Centrinės kredito
unijos perskaičiuoto kapitalo.
2. Šio straipsnio 1 dalis
netaikoma, jei:
1) nekilnojamasis turtas įsigytas
tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra
Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir
pan.);
2) nekilnojamasis turtas įsigytas
finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;
3)
nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl
klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito
unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.
40
straipsnis. Skolinimas
1. Šio Įstatymo 41–43
straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla Centrinės kredito
unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas Centrinės kredito unijos
piniginis įsipareigojimas, sudarymas.
2. Taikomi šie Centrinės kredito
unijos skolinimo apribojimai:
1) vidinio skolinimo;
2) skolinimo su Centrine kredito
unija susijusiems asmenims;
3) skolinimo Centrinės kredito
unijos pajiniams įnašams atlikti.
41
straipsnis. Vidinio skolinimo apribojimai
1. Skolinimas
Centrinės kredito unijos vadovams ir su Centrinės kredito unijos vadovais
artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims negali
viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio
skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio
skolinimo turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį
sprendimą, su skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.
2. Skolinimo
sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės,
negu kitiems Centrinės kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
42 straipsnis. Skolinimo su Centrine
kredito unija susijusiems asmenims apribojimai
1. Su Centrine
kredito unija susijusiais asmenimis laikomi:
1) juridiniai
asmenys, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį turi Centrinė kredito unija, šių juridinių asmenų vadovai bei su jais
artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys;
2) Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų vadovai bei su jais artimos giminystės, taip
pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys.
2. Centrinė
kredito unija gali skolinti su Centrine kredito unija susijusiems asmenims ne
daugiau kaip 20 procentų perskaičiuoto Centrinės kredito unijos kapitalo.
3. Jeigu priežiūros institucija
nustatyta tvarka atlieka jungtinę (konsoliduotą) visos centrinės kredito unijos
finansinės grupės priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę nustatyti kitus
reikalavimus skolinimui su Centrine kredito unija susijusiems asmenims, kurie
yra Centrinės kredito unijos kontroliuojamos įmonės.
4. Skolinimo su Centrine kredito
unija susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti Centrinės kredito
unijos stebėtojų taryba. Sprendimą skolinti su Centrine kredito unija
susijusiam asmeniui turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba ne mažiau
kaip dviem trečdaliais valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.
52 straipsnis. Prašymų išduoti
licenciją, leidimą, sutikimą ar atlikti kitus veiksmus nagrinėjimas ir
priežiūros institucijos sprendimai
1. Detalias prašymų išduoti šio
Įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus
(toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų
išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus
nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Prašymas
išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame Įstatyme
nustatytus terminus, o jei terminai šiame Įstatyme nenustatyti – per priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi
teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui
priimti. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir
informacijos, tai prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas
skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų dokumentų ir informacijos gavimo
dienos.
3. Apie priimtą
sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros
institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.
53
straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės
1. Be kitų šiame Įstatyme ir
kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi
teisę:
1) duoti Centrinei kredito unijai
šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, o Centrinė kredito unija privalo
juos įvykdyti per priežiūros institucijos nustatytą laiką ir nedelsdama raštu
apie tai pranešti priežiūros institucijai;
2) jei Centrinės
kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų Centrinės kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,
kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti
negaliojančiais;
3) sudaryti
sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją
turinčiais asmenimis dėl Centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų
nustatyta Centrinės kredito unijos turto vertė, Centrinės kredito unijos
finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos Centrinės
kredito unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija
veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio Įstatymo
55 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad Centrinė
kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar
nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, tai priežiūros institucijos
turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja Centrinė kredito unija;
4) reikalauti, kad būtų pakeista
Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę tikrinanti audito įmonė, jei ji
ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.
2. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų
pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės
kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui
ir patikimumui, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai tokius raštiškus
nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką
pašalinti teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių
sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių
asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo
turto įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų
juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar
nekilnojamąjį turtą;
3) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti
Centrinės kredito unijos tarpinės finansinės atskaitomybės auditą;
4) parengti ir
įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą laiką jai priimtiną Centrinės
kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų
pašalinimo priemonių planą;
5) sušaukti Centrinės kredito
unijos visuotinį narių susirinkimą ar stebėtojų tarybos arba valdybos posėdį ir
jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;
6) Centrinės kredito unijos
vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros
institucija apie nurodymą Centrinės kredito unijos vadovams atvykti į
priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų
veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar Centrinės kredito unijos
veiklos trūkumai arba kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir
patikima.
3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų
pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės
kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui
ir patikimumui, turi teisę laikinai Centrinei kredito unijai nustatyti
individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus
reikalavimus dėl rizikos ribojimo.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai
gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.
5. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros
institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti Centrinės kredito unijos organų ir
Centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar
posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti Centrinės kredito unijos
organų, komitetų ir Centrinės kredito unijos vadovų veiklą.
6. Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir
vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi
teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie Centrinės kredito unijos
skolininkus. Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti
duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
54 straipsnis. Priežiūros institucijos
sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
1. Priežiūros
institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų
saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti
teismui.
2. Skundo
padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo
vykdymo.
55
straipsnis. Centrinės kredito unijos inspektavimas (tikrinimas)
1. Centrinę
kredito uniją inspektuoja (tikrina) priežiūros institucijos darbuotojai.
Priežiūros institucija, inspektuodama (tikrindama) Centrinę kredito uniją, gali
pasitelkti ir kitų asmenų.
2. Centrinė
kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas inspektavimui (tikrinimui) atlikti:
1)
inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims pateikti visą jų prašomą informaciją
ir dokumentus;
2) suteikti
galimybę inspektavimą (tikrinimą) atliekantiems asmenims naudotis Centrinės
kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti
inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims atskiras patalpas su telefono ryšio
tinklu.
3.
Inspektuojantys (tikrinantys) asmenys turi teisę:
1)
inspektuojamos (tikrinamos) Centrinės kredito unijos darbo metu nekliudomi
įeiti į Centrinės kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir
gauti inspektavimui (tikrinimui) atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus
(originalus arba patvirtintus jų nuorašus), Centrinės kredito unijos vadovų ir
kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
3) reikalauti
padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar patys juos kopijuoti Centrinės kredito
unijos lėšomis;
4) turėti teisės
aktų nustatytų kitų teisių.
4. Atlikus
inspektavimą (tikrinimą), jo rezultatai raštu pateikiami Centrinei kredito unijai.
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai, administracijos
vadovai privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo (tikrinimo)
rezultatais.
5. Priežiūros
institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo (tikrinimo) ir jo rezultatų
įforminimo tvarką.
6. Šio
straipsnio nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti
(tikrinti) ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės narius, jei ji atlieka
finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
56 straipsnis. Bendradarbiavimas su
Europos Bendrijų Komisija ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros
institucijomis
Priežiūros institucija praneša
Europos Bendrijų Komisijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas ir
atšauktas licencijas, taip pat jai ir Europos Sąjungos valstybių narių
priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos
teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
57
straipsnis. Poveikio priemonės
1. Priežiūros
institucija turi teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai taikyti
šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą
Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros
institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo;
2) skirti šio
Įstatymo nustatytas baudas;
3) laikinai
nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos
narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo
pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos
vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir
(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
4) laikinai
uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;
5) laikinai ar
visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų
padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti
filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės
teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo
ar kito padalinio veiklą, Centrinė kredito unija, be to, privalo nedelsdama
priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;
6) laikinai
apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei
kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;
7) atšaukti
išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą.
2. Priežiūros
institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
3. Priežiūros
institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama
konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir
veiklos trūkumų turinį, apimtį, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų
kreditorių interesams, Centrinės kredito unijos finansinę būklę, Centrinės
kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus
ir trūkumus, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti
poveikio priemonės (priemonių) pasekmes Centrinės kredito unijos ir kredito
unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
4. Priežiūros
institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo
priėmimo dienos, jeigu šiame Įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
5. Priežiūros
institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti
motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
Sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytas baudas,
apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia
klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
6. Poveikio
priemonės, kurios pritaikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos
sprendime taikyti poveikio priemonę nurodyto termino. Šis terminas gali būti
apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų
atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima
sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.
58
straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
1. Priežiūros
institucija turi teisę taikyti šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones,
išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) per nustatytą
laiką nepateikiama šio Įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta arba pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga informacija;
2) nustatyta
tvarka nevykdomi remiantis šiuo Įstatymu priežiūros institucijos duoti
nurodymai;
3) nebetenkinami
reikalavimai, nustatyti leidimui įsteigti Centrinę kredito uniją ar licencijai
gauti;
4) pažeidžiami
įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą,
bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl
Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti
visuomenės ir (arba) klientų interesai.
2. Priežiūros
institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, per
protingumo kriterijų atitinkantį terminą praneša Centrinei kredito unijai apie
klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jai informaciją apie
nustatytus faktinius duomenis, kurie yra poveikio priemonės taikymo pagrindas,
ar sudaro galimybę Centrinės kredito unijos vadovams susipažinti su tokiais
faktiniais duomenimis. Centrinė kredito unija turi teisę iki klausimo
nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo
klausimas svarstomas dalyvaujant Centrinės kredito unijos vadovams. Vadovų
neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės
taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę
spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šios dalies
nuostatas. Jeigu Centrinė kredito unija, kuriai pritaikyta poveikio priemonė,
po jos pritaikymo raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo
pagrindo taikyti poveikio priemonę, priežiūros institucija svarsto klausimą dėl
poveikio priemonės atšaukimo.
3. Poveikio
priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo
padarymo dienos, o jei yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas – nuo paskutinių
tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo
dienos.
4. Sprendimas
taikyti poveikio priemonę pateikiamas Centrinei kredito unijai. Informacija
apie taikomą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą
neskelbti viešai tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti
neigiamos įtakos Centrinės kredito unijos ir (ar) kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
59
straipsnis. Baudos
1. Priežiūros
institucija turi teisę Centrinei kredito unijai skirti šias baudas:
1) už šio Įstatymo ar priežiūros institucijos
teisės aktų nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą
per nustatytą laiką ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento
bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros
institucijos pagal šį Įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą –
iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 5000 litų už kiekvieną nurodymo
nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;
3) už veiksmų,
kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą,
atlikimą be priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių
pajamų;
4) už veiksmus
ar veiklą, kuriuos draudžia šis Įstatymas, arba finansinių paslaugų teikimą,
jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių
pajamų;
5) už kitus
saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės
aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.
2. Konkretus
skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę,
anksčiau taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes.
3. Baudos į
valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią
Centrinė kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.
Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, už kiekvieną nurodymo
nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną turi būti sumokama į valstybės biudžetą
kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos
sprendimą apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo,
nesumokama, ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be
Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš
Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito
įstaigose, arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka.
60
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos
nario (narių), Centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų)
nušalinimas nuo pareigų
1. Nuo
priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos
stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų
pateikimo Centrinei kredito unijai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi
teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos
priimti sprendimai yra negaliojantys.
2. Jei priežiūros
institucija priima sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų
tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius),
Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir
reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta
sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai Centrinės kredito unijos
organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos
sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti
su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
3. Apie
priimtą sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito
unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Centrinei kredito
unijai ir juridinių asmenų registrui bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
61
straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
1. Priežiūros institucijai
nusprendus taikyti šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą
poveikio priemonę, Centrinė kredito unija neturi teisės disponuoti lėšomis,
esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu
turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
2. Priežiūros institucija turi
teisę laikinai apriboti teisę disponuoti visomis lėšomis, esančiomis sąskaitose
Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir visu kitu turtu ar lėšų ir kito
turto dalimi.
3. Priežiūros institucijos
sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose
Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose,
ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto
aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto
aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,
reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų
registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais
atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas turto
arešto aktų registre laikinai.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO
UNIJOS PABAIGA
62 straipsnis. Centrinės kredito unijos
reorganizavimo ir likvidavimo procedūrų teisinis reglamentavimas, Centrinės
kredito unijos pertvarkymas
1. Centrinė
kredito unija reorganizuojama ir likviduojama Civilinio kodekso, šio Įstatymo,
Finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Centrinė
kredito unija negali būti pertvarkoma.
63
straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimas
1.
Reorganizuojant Centrinę kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime
dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik finansų įstaiga.
2.
Reorganizuojant Centrinę kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių
asmenų, kuriems išdalijamos Centrinės kredito unijos teisės ir pareigos ar
kurie įsteigiami, turi būti Centrinė kredito unija ar bankas.
3. Jei reorganizuojant
Centrinę kredito uniją įsteigiama nauja Centrinė kredito unija, ji šio Įstatymo
nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją
ir licencijai išduoti reikalingi dokumentai bei duomenys priežiūros
institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę
kredito uniją. Kartu su sprendimu dėl leidimo reorganizuoti Centrinę kredito
uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo.
4.
Reorganizavime dalyvaujanti ir reorganizuojama Centrinė kredito unija šio
Įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą
reorganizuoti ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito
uniją.
64
straipsnis. Sutikimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
1. Jei Centrinė
kredito unija bus reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą
privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą
reorganizuoti.
2. Norėdamos gauti sutikimą
reorganizuoti, reorganizavime dalyvaujanti ar reorganizuojama finansų įstaiga
bei Centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus. Sutikimą
reorganizuoti išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas išduoti sutikimą
priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
3. Priežiūros institucija priima
sprendimą dėl sutikimo išdavimo per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą
gavimo dienos.
65
straipsnis. Leidimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
1. Centrinės
kredito unijos reorganizavimas gali būti baigtas tik gavus priežiūros
institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją.
2. Leidimą reorganizuoti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Priėmus sprendimą
reorganizuoti Centrinę kredito uniją, reorganizavime dalyvaujanti ar
reorganizuojama finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1) reorganizavimo sąlygas;
2) Centrinės kredito unijos
valdybos ataskaitą;
3) reorganizavimo sąlygų
įvertinimą;
4) Centrinės kredito unijos
organo sprendimą dėl Centrinės kredito unijos reorganizavimo;
5) dokumentus ir duomenis,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus
leidimui steigti Centrinę kredito uniją gauti, jei reorganizavimo metu
steigiama nauja Centrinė kredito unija;
6) dokumentus ir duomenis,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus
licencijai gauti, jei Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.
4. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti
Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos.
5. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
šie duomenys yra neteisingi;
2) yra šio Įstatymo 8 straipsnio
4 dalyje nustatyti pagrindai, kai reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė
kredito unija;
3) yra šio Įstatymo 9 straipsnio
10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija tęs veiklą po
reorganizavimo.
6. Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros
institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
66
straipsnis. Centrinės kredito unijos likvidavimas
1. Centrinė
kredito unija gali būti likviduojama jos narių sprendimu ar kitais įstatymų
nustatytais pagrindais.
2. Centrinės
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti
Centrinės kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavęs priežiūros
institucijos leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją.
3. Leidimą likviduoti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Centrinė
kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduotis, priežiūros institucijai
pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus
bei duomenis, taip pat Centrinės kredito unijos valdybos parengtą Centrinės
kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be
kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai,
taip pat ekspertų išvadas dėl Centrinės kredito unijos turto vertės. Kartu turi
būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
5. Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti Centrinę kredito uniją
išdavimo.
6. Centrinė kredito unija gali
būti likviduojama Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo
sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su
kreditoriais.
7. Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
šie duomenys yra neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad
Centrinė kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais
(Centrinės kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus
kreditorių reikalavimus).
8. Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros
institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
9. Apie
Centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą
likviduoti Centrinę kredito uniją ir paskirti Centrinės kredito unijos
likvidatorių Centrinė kredito unija per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros
institucijai.
10. Jeigu
priežiūros institucijos sprendimu licencija atšaukta, visuotinis narių
susirinkimas privalo priimti sprendimą nutraukti Centrinės kredito unijos
veiklą. Šiuo atveju netaikoma šio straipsnio 2 dalis.
11. Centrinė
kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu Centrinės kredito unijos
licencija atšaukta ir jos visuotinis narių susirinkimas per priežiūros
institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti Centrinės kredito
unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo turi
teisę priežiūros institucija, Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba,
valdyba arba bent vienas jos narys. Teismas sprendimą dėl Centrinės kredito
unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo
priėmimo.
12. Teismas, prieš priimdamas
sprendimą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo kitais nei šio straipsnio 11
dalyje nustatytais pagrindais, privalo informuoti priežiūros instituciją ir
gauti jos išvadą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo.
13. Visais
atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti Centrinę kredito uniją, per 3
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros
institucijai.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS BANKROTAS
67 straipsnis. Centrinės kredito unijos
bankroto procedūros teisinis reglamentavimas
Centrinės
kredito unijos bankroto procedūras reglamentuoja šis Įstatymas, Finansų įstaigų
įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas bei Finansų įstaigų
įstatymas nenustato kitaip.
68
straipsnis. Sąlygos pripažinti Centrinę kredito uniją nemokia
1. Sąlygas, kurioms
esant Centrinė kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir Centrinės
kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato priežiūros
institucijos teisės aktai.
2. Centrinės
kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros
institucijos išvada dėl Centrinės kredito unijos nemokumo.
69
straipsnis. Centrinės kredito unijos bankroto byla
1. Priėmus
nutartį iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą, Centrinės kredito
unijos kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu
būdu ir dviejuose didžiausiu tiražu leidžiamuose šalies dienraščiuose viešai
paskelbiamas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, bylos numeris,
bankrutuojančios Centrinės kredito unijos rekvizitai bei terminai, iki kada yra
priimami kreditorių reikalavimai. Teismas arba teisėjas šioje dalyje nustatytus
veiksmus gali pavesti atlikti Centrinės kredito unijos administratoriui.
2. Teismo
nustatytas terminas, iki kada Centrinės kredito unijos kreditoriai turi teisę
pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo
nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3. Teismui
priėmus nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą:
1)
administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o Centrinės kredito unijos
organai netenka savo įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus
nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą, Centrinės kredito
unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša
juridinių asmenų registrui apie Centrinės kredito unijos teisinio statuso
pasikeitimą;
2) draudžiama
vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,
tarp jų - mokėti
palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, iš bankrutuojančios
Centrinės kredito unijos išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka;
3) nutraukiamas
netesybų ir palūkanų už visas Centrinės kredito unijos prievoles, tarp jų už
išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali
būti nustatoma priverstinė hipoteka.
4. Šio
straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų,
reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų
funkcionavimą bei kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta,
kad Centrinė kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo nutarties
iškelti bankroto bylą priėmimo.
5. Centrinės
kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo
nutarties iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos
privalo pateikti teismui tvirtinti Centrinės kredito unijos lėšų sumą, kurią
administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol bus
patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
6. Jeigu
Centrinės kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo
patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme
nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti
kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas
sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi
būti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas.
7.
Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka bei
terminais reguliariai teikti informaciją apie Centrinės kredito unijos bankroto
procedūros eigą.
8. Iškėlus
Centrinės kredito unijos bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.
70
straipsnis. Bankrutavusios Centrinės kredito unijos likvidavimas
1. Teismas
pripažįsta Centrinę kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį Centrinę
kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties
patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
2. Nustatyta
tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos Centrinės kredito unijos reikalavimo
teisės neatlygintinai perduodamos Vyriausybės nustatytai institucijai.
3. Prieš
kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais Centrinės kredito unijos likvidatorius
pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti
nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių
reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant
reikalavimo teises.
4. Centrinės
kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos
Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir
užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti Centrinei kredito
unijai bankroto bylą priėmimo dieną.
71
straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
1. Pirmąja eile
yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai
atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine
liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
2. Antrąja eile
tenkinami valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl
išlaidų, susijusių su draudimo išmokų Centrinės kredito unijos indėlininkams ar
investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo
įstatyme, išmokėjimu.
3. Trečiąja eile
tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio
socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl
suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
4. Ketvirtąja
eile tenkinami kiti Centrinės kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio
straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.
5. Penktąja eile
tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.
6. Šeštąja eile
tenkinami Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir Centrinės
kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2537,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
72
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo
Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
73
straipsnis. Įstatymo taikymas veikiančiai Centrinei kredito unijai
1. Jei šis Įstatymas iki šio
Įstatymo įsigaliojimo įsteigtai Centrinei kredito unijai (toliau šiame
straipsnyje – veikianti Centrinė kredito unija) nustato griežtesnius ar
papildomus reikalavimus, negu nustatė teisės aktai iki šio Įstatymo
įsigaliojimo, ir dėl tokių reikalavimų reikia veikiančios Centrinės kredito
unijos veiklą pertvarkyti, ji privalo įvykdyti šiuos reikalavimus ne vėliau
kaip per vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.
2. Šio Įstatymo normos,
reglamentuojančios Centrinės kredito unijos steigimą, reorganizavimą,
pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus
šiam Įstatymui. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojęs Centrinės kredito unijos
įstatymas taikomas veikiančios Centrinės kredito unijos reorganizavimo,
likvidavimo ir bankroto procedūroms, jei sprendimai dėl jos likvidavimo ar
bankroto priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
3. Jei iki šio Įstatymo
įsigaliojimo priežiūros institucijai yra paduoti prašymai išduoti leidimus, jie
nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų
nustatyta tvarka.
4. Įsigaliojus šiam Įstatymui,
laikoma, kad licenciją turinti veikianti Centrinė kredito unija turi teisę
teikti šio Įstatymo nustatytas finansines paslaugas, jei šios teisės neriboja
išduota licencija ar ji kitaip neapribota iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
Įsigaliojus šiam Įstatymui, veikiančios Centrinės kredito unijos turima
licencija priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais pakeičiama
naujos formos licencija.
5. Jei valstybė
turi bent vieną veikiančios Centrinės kredito unijos pajų, priimamas naujas
Centrinės kredito unijos narys privalo išpirkti valstybės turimą pajų už
nominalią vertę ir šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos nario
pagrindiniu pajumi.
6. Veikiančios
Centrinės kredito unijos narės valstybės narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigia, kai išperkami visi valstybei priklausantys pajai. Pirmiausiai
išperkami papildomi valstybei priklausantys pajai.
7. Veikiančios
Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui sudaryti negrąžintinai
panaudojamos lėšos, kurias į Centrinę kredito uniją kredito unijos pervedė už
pajus, išperkamus iš valstybės, sudarančius Centrinėje kredito unijoje
valstybės turimą paskutinę 700 000 litų nominalios vertės pajų dalį.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
Centrinės
kredito
unijos
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1986 m.
gruodžio 8 d. Tarybos Direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų
metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL
2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2003 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2003/51/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 273).
2. 2000 m.
rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/46/EB dėl
elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios
priežiūros (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 343).
3. 2006 m.
birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito
įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1).
4. 2006 m. birželio 14 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito
įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201).
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-280, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1350 (2001 05 09)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2101,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 61-2181 (2004-04-27)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą
dienos.
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2537,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)
ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO, NOTARIATO
ĮSTATYMO, BANKŲ ĮSTATYMO, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
9, 31, 50 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-01-31)
autrap@lrs.lt
47 straipsnis. Finansinių ataskaitų rinkiniai
1.
Centrinė kredito unija ir Centrinės kredito unijos finansinė grupė sudaro
tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų
rinkinius.
2.
Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – tai finansinės ataskaitos, parengtos
apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinių
finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai
periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
3.
Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
1)
balansinė ataskaita;
2) pelno
(nuostolio) ataskaita;
3)
pinigų srautų ataskaita;
4)
nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
5)
aiškinamasis raštas.
4.
Pasibaigus finansiniams metams, Centrinė kredito unija privalo:
1) per 3
mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas
iki eilinio visuotinio narių susirinkimo pateikti priežiūros institucijai
audito įmonės patikrintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sprendimo dėl
pelno paskirstymo projektą ir auditoriaus išvadą;
2) per 3
mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki
eilinio visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas Centrinės kredito unijos
nariams susipažinti su audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų
rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;
3) ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos visuotinio narių
susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir
priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;
4) per 3
dienas po visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių
ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio
susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl
pelno paskirstymo;
5) per 4
mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikti visuomenei savo metinių
finansinių ataskaitų rinkinį, Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei
ji yra) konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir auditoriaus
išvadą.
5.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali svarstyti ir
tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu neatliktas jo auditas.
6.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo
dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atliktas metinių finansinių ataskaitų
rinkinio auditas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
49 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybėReikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Finansų įstaigų įstatymas.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS PRIEŽIŪRA
50
straipsnis. Priežiūros institucija
1. Lietuvos
bankas yra priežiūros institucija, atliekanti Centrinės kredito unijos
priežiūrą ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą)
priežiūrą.
2. Priežiūra atliekama
vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu
ir priežiūros institucijos teisės aktais. Atliekant Centrinės kredito unijos
finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, mutatis mutandis taikomos
Bankų įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nuostatos,
reglamentuojančios finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
3. Atliekant Centrinės kredito
unijos priežiūrą, taikomos Bankų įstatymo 64 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
51
straipsnis. Priežiūros tikslams gautos informacijos apsauga
Centrinės
kredito unijos priežiūros tikslams gautos informacijos apsaugai mutatis
mutandis taikomos Bankų įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
21 straipsnis. Centrinės kredito unijos
administracijos vadovas ir jo pavaduotojas
1. Centrinėje
kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.
2.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi būti
valdybos pirmininkas.
3.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja Centrinės kredito
unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo stebėtojų tarybos bei valdybos
nutarimus.
4. Centrinės
kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio
pareigų, būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kredito
unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais.
22
straipsnis. Centrinės kredito unijos vadovai ir darbuotojai
1. Centrinės
kredito unijos vadovai yra:
1) stebėtojų
tarybos nariai;
2) valdybos
nariai;
3)
administracijos vadovai;
4) vidaus audito
tarnybos vadovas;
5) Centrinės
kredito unijos filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Centrinės kredito
unijos darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal Centrinės kredito unijos
įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar
administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti
sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Centrinės kredito unijos vardu
sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus
atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių.
2. Centrinės kredito unijos vadovai turi būti
nepriekaištingos reputacijos bei turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią
tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir
patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės
kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros
institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
tvarkytų šiame Įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams
išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis bei informaciją
apie asmens teistumą, sveikatą.
3. Asmuo negali
būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo
nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai
sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir
turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už
juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius
įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;
2) piktnaudžiauja
psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
4. Priežiūros
institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos
ir atsižvelgdama į tai:
1) ar jis buvo
nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą, ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal
užsienio valstybių įstatymus;
2) ar juridiniam
asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos
įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo
buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl
netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;
3) ar jam turint
finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo
teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;
4) ar nėra kitų
reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma
nepriekaištinga.
5. Centrinės
kredito unijos valdybos pirmininkas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat
gyventi Lietuvos Respublikoje.
6. Centrinės
kredito unijos vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam priežiūros institucijos
leidimą. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks
priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.
7. Jei pagal šį
Įstatymą ir priežiūros institucijos teisės aktus asmuo gali tapti Centrinės
kredito unijos vadovu tik turėdamas priežiūros institucijos leidimą, tai
Centrinė kredito unija (iki Centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai)
bent prieš 30 dienų iki tokio asmens rinkimo, skyrimo ar įgaliojimų asmeniui
suteikimo (toliau šiame straipsnyje – skyrimas ar rinkimas) privalo apie tai
pranešti priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės
aktų nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka
teisės aktų nustatytus reikalavimus.
8. Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kurią priežiūros
institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, Centrinė kredito unija
negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar
sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti ar skirti Centrinės
kredito unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30
dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo.
9. Priežiūros
institucija gali atsisakyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito
unijos vadovus, jeigu:
1) pateikti
dokumentai neatitinka priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų
reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti
duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinės
kredito unijos vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) asmeniui,
kurį rinkti ar skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas
pagal kitus įstatymus.
10. Priežiūros
institucija panaikina leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą,
jeigu:
1) leidimas buvo
gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) asmuo, kuriam
rinkti ar skirti buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų
įstatymų nustatytų reikalavimų leidimui išduoti.
11. Apie priimtą
sprendimą panaikinti leidimą pranešama Centrinei kredito unijai. Priežiūros
institucijai priėmus sprendimą leidimą panaikinti, Centrinė kredito unija
priežiūros institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka
nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą
sutartį.
12. Centrinės
kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus
gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.
23
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė
Centrinės
kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų
įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.
24
straipsnis. Centrinės kredito unijos komitetai
1. Centrinė
kredito unija privalo turėti nuolat veikiantį paskolų komitetą. Klausimą dėl
vidaus audito komiteto sudarymo sprendžia ir šio komiteto veiklą kontroliuoja
Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba.
2. Centrinė
kredito unija turi teisę turėti ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose
numatytų komitetų.
3. Centrinės
kredito unijos komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato
Centrinės kredito unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų
priimti dokumentai. Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos
tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros
institucijos teisės aktai.
PENKTASIS
SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS
BEI MOKUMO
ATKŪRIMAS
25
straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas
1. Kredito
unijos Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam
tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau
kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą
visų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo,
papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito
unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos
reikalavimais.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo
rezervą.
3. Centrinė
kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms
likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui.
Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne
ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir
grąžinimo sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos
sutartyje.
4. Paskolos
kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos
likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito
unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams
rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus.
5. Suteikta paskola išduodama iš karto visa arba
dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos
likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius
skaičiavimus.
26
straipsnis. Stabilizacijos fondas
1.
Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro
Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.
2. Kredito
unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių
dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės
kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito
unijos išlaidos.
3.
Stabilizacijos fondo turtą sudaro:
1) Centrinės
kredito unijos narių įmokos;
2) pajamos,
gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) tikslinės
įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;
4) perimtas
turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų
iš stabilizacijos fondo;
5) lėšos, gautos
iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.
4.
Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius
popierius ir užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės
šalys), vyriausybių vertybinius popierius.
5.
Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos
turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.
6. Lėšos kredito
unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos
išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius arba kredito unijai
negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos
kapitalą.
7. Kredito
unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo
Centrinei kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą.
8. Kredito
unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:
1) nurodyti
kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei
perspektyvas;
2) numatyti
strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti
skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;
3) numatyti
kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių
išlaidų dydį;
4) pagrįsti
kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą
ir šių lėšų panaudojimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
27
straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija
1.
Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo klausimus.
Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių susirinkimui.
2.
Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos
fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis
narių susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių
deleguotų atstovų.
3.
Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos
stebėtojų tarybos ar valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys.
Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų
kitiems asmenims.
4.
Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau
kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų
dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo
metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
komisijos pirmininko balsas.
5. Stabilizacijos
fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.
6. Kiekvienas
stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam,
kad komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai
atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos
narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų
nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
7.
Stabilizacijos fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti
skirti lėšų iš stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito
unijos valdybos pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl
stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos
narės mokumui atkurti.
8.
Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą
informaciją iš Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės
kredito unijos narių.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS KAPITALAS
IR PELNO PASKIRSTYMAS
28
straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas
Centrinės
kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.
29
straipsnis. Nuosavas kapitalas
1. Centrinės
kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis
kapitalas;
2) atsargos
kapitalas;
3) privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas;
4)
nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;
5)
ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;
6)
finansinio turto perkainojimo rezervas;
7) kiti
rezervai.
2. Centrinės kredito
unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi
kapitalai ir rezervai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
30
straipsnis. Skolintas kapitalas
Centrinės
kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija
įsigijo nuosavybės teise pagal pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sutartį
arba išleisdama ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie turi visus
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
31
straipsnis. Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas
1. Šio Įstatymo
29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose (atėmus einamųjų metų tarpinio
nepaskirstytojo pelno arba paskutinių praėjusių metų nepaskirstytojo pelno, dėl
kurio dar nepriimtas eilinio visuotinio Centrinės kredito unijos narių susirinkimo
sprendimas, sumą, jeigu audito įmonė nėra atlikusi atitinkamo laikotarpio
finansinių ataskaitų rinkinio audito ir priežiūros institucijai nepateikti
duomenys, įrodantys, kad pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatomi
mokesčiai ar dividendai) nustatytų Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo
dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir
euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.
2. Centrinės
kredito unijos valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo
kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų
Centrinės kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti
priežiūros institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti
sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito unijos
kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie
Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl
kapitalo atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros
institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
32
straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai
1. Centrinės
kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių
įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali
būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.
2. Centrinės
kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o
įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais
įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų
vertės.
3. Minimalus
Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali
turėti tik vieną pagrindinį pajų.
4. Centrinės
kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos
įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus įsigyja
tik Centrinės kredito unijos nariai.
5. Centrinės
kredito unijos pajams Vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Centrinės
kredito unijos pajai yra nematerialūs.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1582,
2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2708 (2008-06-21)
33
straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas
Centrinės
kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo
suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir
tvarka.
34
straipsnis. Kapitalai ir rezervai
1. Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių
papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito
unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas
Centrinės kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali
būti panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Ilgalaikio
materialiojo turto perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto
vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas,
nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi
nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį
materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į
paskirstytinąjį rezultatą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas
negali būti tiesiogiai naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams
padengti.
3. Finansinio
turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo
finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.
4. Privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos
grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra
privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos
grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5
Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba
rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio
visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito
unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba
rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš
grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą
tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
5. Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai
rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos
įstatuose.
35
straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas
1. Centrinės
kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis
metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos
finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.
2. Grynasis
pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės
veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio
metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas
mokesčių sumas.
3. Per
finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas
arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus
finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių
susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
4. Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės
kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato
suma yra teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima
sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:
1)
nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis
finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);
3) atskaitymai į
privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;
4) pelno dalis,
skirta stabilizacijos fondui papildyti;
5) atskaitymai į
kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;
6) pelno dalis,
skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
7) pelno dalis,
skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;
8)
nepaskirstytasis pelnas.
5. Šio
straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti
skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje
kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės
kredito unijos nuostoliai.
6. Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės
kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato
suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą
padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:
1) pervedamomis
sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;
2) pervedamomis
sumomis iš atsargos kapitalo.
7. Jeigu iš
rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:
1) likęs
nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos
dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl
susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa
mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;
2) likęs
nepaskirstytas nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos
dalyvių įnašų, jei dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas
kapitalas tampa mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.
8. Jeigu atlikus
Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje
kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už
nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos
nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos
kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus
arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip
pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija,
kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės
kredito unijos veiklai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS
KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
36
straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
1. Centrinės
kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato
Finansų įstaigų įstatymas.
2. Centrinė
kredito unija privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai
sumažinti, vadovaudamasi priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama
į kiekvieno savo sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į
kliento finansinę ir ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl
finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo
užtikrinimo priemones bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos Centrinės kredito
unijos turto vertei.
37
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
1. Centrinei
kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1)
kapitalo pakankamumo;
2)
likvidumo;
3)
maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;
4)
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;
5) (neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.);
6) kiti
normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į
Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos
direktyvas.
2. Skaičiuojant
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės nelaikomos tarpusavyje susijusiais asmenimis.
Kitiems Centrinės kredito unijos skolininkams, skaičiuojant maksimalios
paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, taikomi priežiūros institucijos
nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
3. Normatyvų
dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
38
straipsnis. Investicijų apribojimai
1. Centrinė
kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:
1) finansų
įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei
jos narių kredito unijų nariams;
2) įmonė, kuri
verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių
paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar
kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis
finansinėmis paslaugomis.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne
ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar
reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito
unijos vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų
suteikiamomis teisėmis.
39
straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai
1. Centrinės
kredito unijos investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų
Centrinės kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.
2. Šio
straipsnio 1 dalis netaikoma, jei:
1)
nekilnojamasis turtas įsigytas tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai
užtikrinti (pastatai, kuriuose yra Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose
teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.);
2)
nekilnojamasis turtas įsigytas finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;
3)
nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl
klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito
unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.
40
straipsnis. Skolinimas
1. Šio Įstatymo
41–43 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla Centrinės
kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas Centrinės kredito unijos
piniginis įsipareigojimas, sudarymas.
2. Taikomi šie
Centrinės kredito unijos skolinimo apribojimai:
1) vidinio
skolinimo;
2) skolinimo su
Centrine kredito unija susijusiems asmenims;
3) skolinimo
Centrinės kredito unijos pajiniams įnašams atlikti.
41
straipsnis. Vidinio skolinimo apribojimai
1. Skolinimas
Centrinės kredito unijos vadovams ir su Centrinės kredito unijos vadovais
artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims negali
viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio
skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio skolinimo
turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį sprendimą, su
skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.
2. Skolinimo
sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės,
negu kitiems Centrinės kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas reglamentuoja Centrinės kredito unijos ir jos padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos, pertvarkymo ir priežiūros tvarką, kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir patikima.
2. Šiuo Įstatymu įgyvendinami šio Įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Administracijos vadovai – Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.
2. Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos Centrinės kredito unijos nariams iš pelno, mokamos proporcingai Centrinės kredito unijos narių palūkanų apyvartai Centrinėje kredito unijoje.
3. Centrinė kredito unija – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šio Įstatymo nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šio Įstatymo nustatytų licencinių ir kitų finansinių paslaugų teikimu šio Įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, taip pat atlieka kitas šio Įstatymo nustatytas funkcijas.
4. Europos bankininkystės institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), įsteigta institucija.
5. Kredito unija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme.
6. Licencinės finansinės paslaugos – tai:
1) indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;
2) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos;
3) elektroninių pinigų leidimas;
4) kitos finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją.
7. Pagrindinis pajus – Centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, suteikiantis teisę Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo metu turėti vieno balso teisę sprendžiant Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir suteikiantis teisę gauti dividendus.
8. Pajaus vardinis dokumentas (toliau – pajus) – vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą Centrinės kredito unijos kapitale, suteikiantis Centrinės kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises.
9. Pajinis įnašas – asmens įmokėta į Centrinę kredito uniją pinigų suma. Iš pajinių įnašų sudaromas Centrinės kredito unijos pajinis kapitalas.
10. Centrinės kredito unijos nario palūkanų apyvarta Centrinėje kredito unijoje (toliau – apyvarta) - finansiniais metais Centrinės kredito unijos nario gautų iš Centrinės kredito unijos palūkanų pajamų ir Centrinei kredito unijai sumokėtų palūkanų išlaidų suma.
11. Papildomas pajus – Centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, nesuteikiantis balso teisės Centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, tačiau suteikiantis teisę gauti dividendus.
12. Kitos šio Įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-553, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6891 (2009-12-28)
Nr. XI-1871, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7762 (2011-12-31)
Nr. XI-1884, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7773 (2011-12-31)
6 straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo tvarka
1. Centrinė kredito unija steigiama Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik viena Centrinė kredito unija.
3. Centrinė kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.
4. Centrinė kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją.
5. Centrinės kredito unijos įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui ir ši unija turi būti įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo. To per šį terminą neatlikus, Centrinės kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai grąžinami.
6. Steigiant Centrinę kredito uniją visi pajiniai įnašai turi būti įmokėti iki steigiamojo susirinkimo sušaukimo dienos.
7. Centrinės kredito unijos steigiamasis susirinkimas turi teisę spręsti Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
7 straipsnis. Centrinės kredito unijos steigėjai
1. Centrinės kredito unijos steigėju gali būti kredito unija, taip pat valstybė.
2. Centrinę kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 20 steigėjų.
3. Centrinės kredito unijos steigėjais negali būti asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Finansų įstaigų įstatymą, ir asmenys, kurie negali būti Centrinės kredito unijos nariais.
4. Kiekvienas Centrinės kredito unijos steigėjas privalo įsigyti Centrinės kredito unijos pagrindinį pajų.
9 straipsnis. Licencija
1. Centrinės kredito unijos licencija (toliau – licencija) suteikia teisę Centrinei kredito unijai teikti licencines finansines paslaugas. Priežiūros institucija, išduodama Centrinei kredito unijai licenciją, gali apriboti jos teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines paslaugas, jei to prašo Centrinė kredito unija ar jei ji nėra pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines finansines paslaugas panaikinami, jei Centrinė kredito unija pateikia prašymą ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad Centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas.
2. Licencija išduodama neterminuotam laikui.
3. Centrinei kredito unijai draudžiama perleisti licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines paslaugas ne Centrinės kredito unijos vardu ir ne šios unijos naudai.
4. Licenciją juridinių asmenų registre įregistruotai Centrinei kredito unijai išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Centrinė kredito unija, norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1) juridinių asmenų registre įregistruotus Centrinės kredito unijos įstatus;
2) dokumentus, patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne mažesnis kaip šio Įstatymo nustatytas minimalus Centrinės kredito unijos kapitalo dydis;
3) Centrinės kredito unijos narių sąrašą, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai;
4) įsteigus Centrinę kredito uniją išrinktų (paskirtų) Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą;
5) veiklos pirmųjų trejų metų planą;
6) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą;
7) apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;
8) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija turi saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto draudimą;
9) kitų valstybės institucijų išduotas išvadas, leidimus ar kitus dokumentus dėl pasirengimo teikti licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai.
6. Priežiūros institucija turi teisę patikrint vietoje, ar Centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti finansines paslaugas.
7. Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie Centrinės kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.
8. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
9. Licencijos prašančios Centrinės kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, rizikos valdymo sistema, atlyginimų nustatymo politika ir praktika, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat Centrinė kredito unija turi atitikti kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų teisinės formos, minimalaus kapitalo, reikalavimus buveinei, Centrinės kredito unijos nariams, Centrinės kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.
10. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinė kredito unija neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;
11. Apie priimtą sprendimą išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
12. Centrinė kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją.
13. Licenciją turinti Centrinė kredito unija visada turi atitikti leidimo steigti Centrinę kredito uniją išdavimo ir licencijos išdavimo reikalavimus. Centrinė kredito unija šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti licencijai gauti, pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1039, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
Nr. XI-612, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-23 (2010-01-05)
Nr. XI-1884, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7773 (2011-12-31)
11 straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai
1. Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jei keičiamos įstatų nuostatos dėl:
1) Centrinės kredito unijos pavadinimo;
2) pagrindinio pajaus suteikiamų teisių;
3) Centrinės kredito unijos organų kompetencijos, jų rinkimo ir atšaukimo tvarkos.
2. Leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Centrinė kredito unija, norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus ir duomenis.
4. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
5. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) padarius pakeitimus, Centrinės kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-612, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-23 (2010-01-05)
12 straipsnis. Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai
1. Centrinė kredito unija filialus ir kitus padalinius gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.
2. Centrinės kredito unijos filialo nuostatai, jos filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.
3. Visi Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į Centrinės kredito unijos buveinę realiu laiku.
4. Centrinė kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą padalinį, kuriame teikiamos finansinės paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.
13 straipsnis. Centrinės kredito unijos atstovybės
1. Centrinė kredito unija atstovybes gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.
2. Centrinės kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.
3. Centrinė kredito unija, įsteigusi atstovybę, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.
TREČIASIS SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS NARIAI
15 straipsnis. Atsiskaitymas su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigė
1. Centrinė kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į Centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas Centrinės kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.
2. Su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu Centrinės kredito unijos pajiniame kapitale, tik po to, kai įvertinusi Centrinės kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Apie sprendimą atsiskaityti su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir jai pateikti dokumentus ir duomenis, susijusius su atsiskaitymo įtakos Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui vertinimu. Centrinė kredito unija atsiskaito su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, jeigu per 30 dienų nuo pranešimo priežiūros institucijai pateikimo, o jeigu jos buvo pareikalauta pateikti papildomus dokumentus ir duomenis, – nuo papildomai pareikalautų dokumentų ir duomenų pateikimo dienos negauna priežiūros institucijos rašytinio nurodymo sustabdyti atsiskaitymą. Priežiūros institucija turi teisę Centrinei kredito unijai duoti rašytinį nurodymą sustabdyti atsiskaitymą iki rašytiniame nurodyme nustatyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), jeigu yra pagrindas daryti išvadą, kad atsiskaitymas keltų grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui.
3. Pasibaigus kredito unijos narystei Centrinėje kredito unijoje ar priėmus sprendimą kredito uniją likviduoti, Centrinė kredito unija grąžina kredito unijai lėšas, laikomas likvidumo palaikymo rezerve, atsižvelgdama į kredito unijos įsipareigojimus pagal sutartis, kurių pagrindu buvo gautos lėšos iš likvidumo palaikymo rezervo. Centrinės kredito unijos narių įmokos į stabilizacijos fondą, pasibaigus centrinės kredito unijos nario narystei Centrinėje kredito unijoje, negrąžinamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1338, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS VALDYMAS
17 straipsnis. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
1. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas Centrinės kredito unijos narių atstovų susirinkimu.
2. Eilinis Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų, šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.
3. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose ir įstatymuose nustatytų teisių ir galių:
1) keičia Centrinės kredito unijos buveinę;
2) renka ir atšaukia stebėtojų tarybos, valdybos narius, stabilizacijos fondo komisijos narius ir šių organų pirmininkus, audito tarnybą;
3) vertina stebėtojų tarybos, stabilizacijos fondo komisijos, Centrinės kredito unijos valdymo organų ir audito tarnybos darbą bei svarsto ir tvirtina valdybos, stabilizacijos fondo komisijos ir audito tarnybos pateiktas ataskaitas;
4) renka ir atšaukia audito įmonę;
5) nustato pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtina šių principų įgyvendinimo programą, taip pat indėlių kredito unijoje eurais ir užsienio valiuta procentą, pagal kurį nustatomas lėšų, kurias kredito unijos Centrinės kredito unijos narės turi laikyti likvidumo palaikymo rezerve, dydis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1106, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13431
6) nustato stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus ir įmokų į stabilizacijos fondą dydį;
7) nustato palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų teikimo principus;
8) sprendžia klausimus dėl premijų mokėjimo Centrinės kredito unijos darbuotojams ir (ar) kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų išmokų (tantjemų) mokėjimo Centrinės kredito unijos vadovams ir stabilizacijos fondo komisijos nariams. Šiuos klausimus Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali spręsti tik finansiniams metams pasibaigus;
9) sprendžia klausimus dėl kredito unijų dokumentų standartinių formų ir vidaus taisyklių bei reikalavimų kredito unijos informacinėms sistemoms nustatymo;
10) sprendžia klausimus dėl Centrinės kredito unijos narių kredito unijų tikslinių įmokų nustatymo ir jų dydžio.
4. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Centrinės kredito unijos narių. Jeigu tiek Centrinės kredito unijos narių į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai gali būti priimami esant bet kokiam Centrinės kredito unijos narių skaičiui.
5. Centrinės kredito unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinę su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-612, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-23 (2010-01-05)
25 straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas
1. Kredito unijos Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą visų indėlių kredito unijoje eurais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo, papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos reikalavimais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1106, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13431
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo rezervą.
3. Centrinė kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui. Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir grąžinimo sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos sutartyje.
4. Paskolos kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus.
5. Suteikta paskola išduodama iš karto visa arba dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius skaičiavimus.
26 straipsnis. Stabilizacijos fondas
1. Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.
2. Kredito unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito unijos išlaidos.
3. Stabilizacijos fondo turtą sudaro:
1) Centrinės kredito unijos narių įmokos;
2) pajamos, gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) tikslinės įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;
4) perimtas turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų iš stabilizacijos fondo;
5) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.
4. Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius ir užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius popierius.
5. Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.
6. Lėšos kredito unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius arba kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos kapitalą.
7. Kredito unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo Centrinei kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą.
8. Kredito unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:
1) nurodyti kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei perspektyvas;
2) numatyti strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;
3) numatyti kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių išlaidų dydį;
4) pagrįsti kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą ir šių lėšų panaudojimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1338, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
27 straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija
1. Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo klausimus. Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių susirinkimui.
2. Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių deleguotų atstovų.
3. Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys. Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.
4. Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.
5. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.
6. Kiekvienas stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
7. Stabilizacijos fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti skirti lėšų iš stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito unijos valdybos pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos narės mokumui atkurti.
8. Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės kredito unijos narių.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS KAPITALAS
IR PELNO PASKIRSTYMAS
28 straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas
Centrinės kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.
29 straipsnis. Nuosavas kapitalas
1. Centrinės kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis kapitalas;
2) atsargos kapitalas;
3) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;
4) nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;
5) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;
6) finansinio turto perkainojimo rezervas;
7) kiti rezervai.
2. Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1338, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
30 straipsnis. Skolintas kapitalas
Centrinės kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sutartį arba išleisdama ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1338, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
32 straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai
1. Centrinės kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.
2. Centrinės kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų vertės.
3. Minimalus Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 289,62 euro. Narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1106, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13431
4. Centrinės kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus įsigyja tik Centrinės kredito unijos nariai.
5. Centrinės kredito unijos pajams Vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Centrinės kredito unijos pajai yra nematerialūs.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1582, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2708 (2008-06-21)
33 straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas
Centrinės kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir tvarka.
34 straipsnis. Kapitalai ir rezervai
1. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
3. Finansinio turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.
4. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5 Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
5. Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos įstatuose.
35 straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas
1. Centrinės kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.
2. Grynasis pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.
3. Per finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
4. Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:
1) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);
3) atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;
4) pelno dalis, skirta stabilizacijos fondui papildyti;
5) atskaitymai į kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;
6) pelno dalis, skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
7) pelno dalis, skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;
8) nepaskirstytasis pelnas.
5. Šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės kredito unijos nuostoliai.
6. Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:
1) pervedamomis sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;
2) pervedamomis sumomis iš atsargos kapitalo.
7. Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:
1) likęs nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;
2) likęs nepaskirstytas nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos dalyvių įnašų, jei dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.
8. Jeigu atlikus Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija, kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės kredito unijos veiklai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1338, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
SEPTINTASIS SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
36 straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
1. Centrinės kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato Finansų įstaigų įstatymas.
2. Centrinė kredito unija privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti, vadovaudamasi priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos Centrinės kredito unijos turto vertei.
37 straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
1. Centrinei kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1) kapitalo pakankamumo;
2) likvidumo;
3) maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;
4) maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;
5) (neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.);
6) kiti normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos direktyvas.
2. Skaičiuojant maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos Centrinės kredito unijos narės nelaikomos tarpusavyje susijusiais asmenimis. Kitiems Centrinės kredito unijos skolininkams, skaičiuojant maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, taikomi priežiūros institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
3. Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1338, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
38 straipsnis. Investicijų apribojimai
1. Centrinė kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:
1) finansų įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei jos narių kredito unijų nariams;
2) įmonė, kuri verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito unijos vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų suteikiamomis teisėmis.
39 straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai
1. Centrinės kredito unijos investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų Centrinės kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei:
1) nekilnojamasis turtas įsigytas tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.);
2) nekilnojamasis turtas įsigytas finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;
3) nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.
40 straipsnis. Skolinimas
1. Šio Įstatymo 41–43 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla Centrinės kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas Centrinės kredito unijos piniginis įsipareigojimas, sudarymas.
2. Taikomi šie Centrinės kredito unijos skolinimo apribojimai:
1) vidinio skolinimo;
2) skolinimo su Centrine kredito unija susijusiems asmenims;
3) skolinimo Centrinės kredito unijos pajiniams įnašams atlikti.
41 straipsnis. Vidinio skolinimo apribojimai
1. Skolinimas Centrinės kredito unijos vadovams ir su Centrinės kredito unijos vadovais artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims negali viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį sprendimą, su skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.
2. Skolinimo sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės, negu kitiems Centrinės kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
60 straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos nario (narių), Centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų
1. Nuo priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pateikimo Centrinei kredito unijai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimai yra negaliojantys.
2. Jei priežiūros institucija priima sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai Centrinės kredito unijos organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
3. Apie priimtą sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Centrinei kredito unijai ir juridinių asmenų registrui bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
61 straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
1. Priežiūros institucijai nusprendus taikyti šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą poveikio priemonę, Centrinė kredito unija neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
2. Priežiūros institucija turi teisę laikinai apriboti teisę disponuoti visomis lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir visu kitu turtu ar lėšų ir kito turto dalimi.
3. Priežiūros institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas turto arešto aktų registre laikinai.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS PABAIGA
63 straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimas
1. Reorganizuojant Centrinę kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik finansų įstaiga.
2. Reorganizuojant Centrinę kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos Centrinės kredito unijos teisės ir pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti Centrinė kredito unija ar bankas.
3. Jei reorganizuojant Centrinę kredito uniją įsteigiama nauja Centrinė kredito unija, ji šio Įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją ir licencijai išduoti reikalingi dokumentai bei duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją. Kartu su sprendimu dėl leidimo reorganizuoti Centrinę kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo.
4. Reorganizavime dalyvaujanti ir reorganizuojama Centrinė kredito unija šio Įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą reorganizuoti ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją.
64 straipsnis. Sutikimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
1. Jei Centrinė kredito unija bus reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą reorganizuoti.
2. Norėdamos gauti sutikimą reorganizuoti, reorganizavime dalyvaujanti ar reorganizuojama finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus. Sutikimą reorganizuoti išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas išduoti sutikimą priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
3. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl sutikimo išdavimo per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.
65 straipsnis. Leidimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
1. Centrinės kredito unijos reorganizavimas gali būti baigtas tik gavus priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją.
2. Leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Priėmus sprendimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, reorganizavime dalyvaujanti ar reorganizuojama finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1) reorganizavimo sąlygas;
2) Centrinės kredito unijos valdybos ataskaitą;
3) reorganizavimo sąlygų įvertinimą;
4) Centrinės kredito unijos organo sprendimą dėl Centrinės kredito unijos reorganizavimo;
5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus leidimui steigti Centrinę kredito uniją gauti, jei reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė kredito unija;
6) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus licencijai gauti, jei Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.
4. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
5. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar šie duomenys yra neteisingi;
2) yra šio Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai, kai reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė kredito unija;
3) yra šio Įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.
6. Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
68 straipsnis. Sąlygos pripažinti Centrinę kredito uniją nemokia
1. Sąlygas, kurioms esant Centrinė kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir Centrinės kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Centrinės kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros institucijos išvada dėl Centrinės kredito unijos nemokumo.
70 straipsnis. Bankrutavusios Centrinės kredito unijos likvidavimas
1. Teismas pripažįsta Centrinę kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį Centrinę kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
2. Nustatyta tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos Centrinės kredito unijos reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Vyriausybės nustatytai institucijai.
3. Prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais Centrinės kredito unijos likvidatorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises.
4. Centrinės kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami eurais pagal teismo nutarties iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą priėmimo dieną Europos centrinio banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o kai euro ir atitinkamos užsienio valiutos santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1106, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13431
71 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
1. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
2. Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų Centrinės kredito unijos indėlininkams ar investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.
3. Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
4. Ketvirtąja eile tenkinami kiti Centrinės kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 dalyse, reikalavimai.
5. Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl Centrinei kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir Centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius, išskyrus reikalavimus, kurie nurodyti šio straipsnio 6 dalyje.
6. Šeštąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl Centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius ir kurių įsigijimo sandoriuose numatyta, kad pagal juos reikalavimai tenkinami tik po kitų Centrinės kredito unijos kreditorių reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl Centrinei kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kitų Centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.
7. Septintąja eile tenkinami Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir Centrinės kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2537, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)
Nr. XI-1338, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
72 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
511 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus
Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio Įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) numatytos specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo procedūros;
2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;
3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinama tinkama Centrinės kredito unijos darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1546, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04834
541 straipsnis. Teisė reikalauti pateikti informaciją ir teisė atlikti tyrimus
1. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad jai visą informaciją, reikalingą priežiūros funkcijai atlikti, teiktų:
1) Centrinė kredito unija;
2) Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų kontroliuojančiosios bendrovės;
3) Lietuvos Respublikoje įsteigtos mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės;
4) Lietuvos Respublikoje įsteigtos mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės;
5) šios dalies 1–4 punktuose nurodytų subjektų kontroliuojami asmenys;
6) asmenys, su kuriais Centrinė kredito unija yra sudariusi sandorius dėl Centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, taip pat kiti asmenys, kuriems šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti subjektai yra perdavę veiklos funkcijas arba veiklą.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti asmenys privalo teikti priežiūros institucijos reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jei tokia informacija sudaro Centrinės kredito unijos paslaptį, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių.
3. Priežiūros institucija turi teisę atlikti bet kokius priežiūros funkcijai vykdyti reikalingus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius tyrimus, įskaitant teisę:
1) reikalauti pateikti dokumentus;
2) tikrinti šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų asmenų buhalterinės apskaitos registrus, dokumentus, kompiuteriuose ir kitose laikmenose esančią informaciją, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas arba išrašus;
3) apklausti ir gauti bet kurio šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto asmens arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;
4) apklausti visus kitus šios dalies 3 punkte nenurodytus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1546, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04834
601 straipsnis. Centrinės kredito unijos laikinasis administratorius
Centrinės kredito unijos laikinojo administratoriaus skyrimui ir veiklai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 751 straipsnio nuostatos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2056, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19167
602 straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos apribojimas (moratoriumas)
Centrinės kredito unijos veiklos apribojimui (moratoriumui) mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 76 straipsnio nuostatos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2056, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19167
2001-04-19
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — versión or
originali versija
Tekstas šią datą