Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių referendumo teisės įgyvendinimo tvarką, referendumo rūšis, referendumo inicijavimo, paskelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarką.

Spręsti referendumu siūlomus svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir šiuo įstatymu, teikia Lietuvos Respublikos piliečiai ar Lietuvos Respublikos Seimas.

Dalyvavimas referendume yra laisvas ir grindžiamas demokratiniais rinkimų teisės principais: visuotinės, lygios ir tiesioginės rinkimų teisės bei slapto balsavimo.

Referendume turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų (toliau – piliečiai). Referendume nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

Piliečiai dalyvauja referendume lygiais pagrindais.

Referendumas yra tiesioginis. Piliečiai dalyvauja referendume tiesiogiai ir asmeniškai.

Balsavimas referendume yra slaptas, kontroliuoti piliečių valią draudžiama.

Piliečių teisės dalyvauti referendume negalima varžyti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, neįgalumo, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Nuo piliečių referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka ar Seimo narių grupės siūlymo paskelbti referendumą pateikimo Seimui dienos iki balsavimo referendume pradžios ir balsavimo referendume dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti piliečių balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti piliečius remti reikalavimą paskelbti referendumą ar jo neremti ir (arba) dalyvauti ar nedalyvauti referendume, ir (arba) balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą, taip pat žadėti už reikalavimo paskelbti referendumą rėmimą ir (arba) balsavimą atsilyginti po referendumo, turint tikslą paveikti piliečių valią balsuojant referendume, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti referendumo teisę.

Piliečių papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (referendumui teikiamo sprendimo teksto, informacijos ar nuomonių dėl pritarimo arba prieštaravimo referendumo skelbimui ir (arba) referendumui teikiamo sprendimo priėmimui ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), skirtos referendumui propaguoti arba dėl jo prieštarauti, neatlygintinas platinimas.

Piliečių papirkimo faktus tiria ir sprendimus dėl jų priima savivaldybių referendumo komisijos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Apie nustatytą piliečių papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia interneto svetainėje. Piliečių papirkimo faktą pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.

Privalomieji referendumai rengiami šiais klausimais:

Privalomieji referendumai gali būti rengiami ir dėl kitų įstatymų ar jų nuostatų, kuriuos siūlo referendumu spręsti 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių ar Seimas.

Reikalavimai referendumui teikiamo sprendimo turiniui ir formai:

Referendumui teikiamo sprendimo projekte turi būti:

Piliečių iniciatyvinės grupės atstovų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija referendumui siūlomo įstatymo, kito akto ar spręsti referendumu siūlomo svarbiausio Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimo tekstui parengti turi užtikrinti paramą, tam pasitelkdama teisės specialistų.

Šiame įstatyme vartojama sąvoka „sprendimas“ apima referendumui teikiamus įstatymus, kitus teisės aktus ir spręsti siūlomus kitus svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus.

Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Sprendimas dėl Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, dėl kurių buvo sprendžiama privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Sprendimas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais klausimais yra laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių.

Konsultacinis (patariamasis) referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Tuo atveju, kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir šiam referendumui pateikto sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dėl šio referendumu priimto sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seime Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka.

Tuo atveju, kai referendume dalyvavo mažiau piliečių, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, referendumas laikomas neįvykusiu, tačiau į jame pareikštą piliečių valią gali būti atsižvelgiama Seime svarstant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.

Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso piliečiams ir Seimui.

Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių reikalavimu.

Siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka.

Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui iš ne mažiau kaip 15 piliečių, turinčių rinkimų teisę, sudaroma piliečių referendumo iniciatyvinė grupė (toliau – grupė). Grupės atstovas atvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pateikia jai prašymą įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstą bei preliminariai suderina klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio datos.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame grupės prašyme turi būti nurodyta: referendumo rūšis, preliminarus ar galutinis referendumui siūlomo sprendimo tekstas, taip pat grupės koordinatorius (koordinatoriai). Prašymą pasirašo visi grupės nariai ir atvykę į Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, patvirtina reiškiamą iniciatyvą paskelbti referendumą.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos savo posėdyje surašo grupės įregistravimo aktą. Šio akto nuorašas ne vėliau kaip kitą dieną po grupės įregistravimo išduodamas grupei ar jos atstovui ir nusiunčiamas Seimo Pirmininkui. Seimo Pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje praneša Seimui apie piliečių reiškiamą iniciatyvą skelbti referendumą.

Jeigu grupės prašyme nurodyta, kad referendumui siūlomo sprendimo tekstas yra preliminarus, tuo pat metu grupės atstovų prašymu Vyriausybės kanceliarijoje per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip iki Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, dienos, turi būti suteikta reikalinga pagalba galutiniam referendumui siūlomo sprendimo tekstui parengti. Referendumui siūlomo sprendimo tekstas yra laikomas galutiniu, kai jį pasirašo visi grupės nariai.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti.

Piliečių reikalavime referendumui siūlomo sprendimo teksto keisti neleidžiama.

Jeigu referendumui siūlomi sprendimai tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį yra nesusiję, dėl kiekvieno iš jų piliečių parašai turi būti renkami atskirai. Šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija išduoda atskirus piliečių parašų rinkimo lapus dėl kiekvieno referendumui siūlomo sprendimo.

Jeigu po grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos iki piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo dienos šios grupės narys atšaukia savo parašą dėl prašymo įregistruoti grupę ir šios grupės narių lieka mažiau kaip 15, laikoma, kad piliečių referendumo paskelbimo iniciatyva nutrūko.

Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina referendumui siūlomo sprendimo atitiktį Konstitucijai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Įvertinusi atitiktį šiems reikalavimams, Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl grupės registravimo ir piliečių parašų lapų išdavimo.

Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia grupės narių vardus ir pavardes. Šie grupės narių duomenys skelbiami 10 metų nuo grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.

Vyriausiosios rinkimų komisijos išduodamame piliečių parašų rinkimo lape turi būti toks reikalavimo tekstas:

Piliečių parašų rinkimo lapo pabaigoje turi būti parašus rinkusio piliečio vardas ir pavardė, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, gyvenamoji vieta, parašas.

Grupė, remdamasi grupės įregistravimo akto nuorašu, turi teisę daryti pranešimus visuomenės informavimo priemonėse ir organizuoti piliečių parašų rinkimą. Grupės įgalioti atstovai, užtikrindami piliečių, pasirašančių piliečių parašų rinkimo lape, duomenų apsaugą, turi teisę rinkti piliečių parašus viešose vietose, piliečių sutikimu – jų gyvenamosiose patalpose.

Dėl kiekvieno reikalavimo gali pasirašyti rinkimų teisę turintis pilietis. Piliečių parašų skaičius neribojamas, tačiau jų turi būti ne mažiau kaip 300 tūkstančių. Pilietis savo duomenis įrašo pats ir pasirašo. Pilietis gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka reikalavimą pasirašyti ir elektroninio ryšio priemonėmis. Jeigu pilietis dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali pats įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tą padaro kitas pilietis. Šis faktas turi būti pažymimas atitinkamu įrašu piliečių parašų rinkimo lape ir patvirtinamas piliečių parašus rinkusio piliečio parašu.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančiame elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą piliečiai turi teisę pasirašyti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje elektroninio ryšio priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija turi užtikrinti piliečių, elektroninio ryšio priemonėmis pasirašančių elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, duomenų apsaugą. Šie duomenys yra tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais.

Piliečių referendumo iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 6 mėnesių terminas. Jis skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.

Piliečių reikalavimus paskelbti referendumą kaupia grupė. Per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą surinkusi ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių parašų, grupė surašo baigiamąjį aktą ir kartu su piliečių reikalavimais, taip pat piliečių parašų rinkimo lapus, kuriuose nėra piliečių parašų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Pilietis savo parašą dėl reikalavimo paskelbti referendumą turi teisę atšaukti. Apie šį sprendimą jis privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki piliečių reikalavimų perdavimo jai dienos.

Jeigu per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius, parašų rinkimas nutraukiamas.

Seimo narių grupės siūlymas paskelbti referendumą yra pateikiamas Seimui. Šiame siūlyme turi būti nurodyta referendumo rūšis, referendumui siūlomo sprendimo tekstas. Siūlymą paskelbti referendumą pasirašo Seimo nariai, jų parašų autentiškumą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas patvirtina Seimo valdyba. Kartu su šiuo siūlymu Seimui yra pateikiamas ir Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo projektas. Jį Seimas svarsto artimiausiame Seimo posėdyje ir priima sprendimą Seimo statute nustatyta tvarka.

Seimo narys savo parašą dėl siūlymo paskelbti referendumą gali atšaukti Seimo statute nustatyta tvarka.

Seimas neskelbia referendumo tais atvejais, kai referendumui siūlomo sprendimo nuostatos prieštarautų Konstitucijai ar siūloma Konstitucijos pataisa neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, taip pat kai referendumui siūlomi sprendimai yra neaiškūs, klaidinantys ar apima kelis tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį nesusijusius klausimus, kelias tarpusavyje nesusijusias įstatymų nuostatas. Seimo sprendimas neskelbti referendumo įforminamas Seimo nutarimu.

Vyriausioji rinkimų komisija gautus dokumentus ir elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapuose įrašytus duomenis dėl referendumo paskelbimo per 30 dienų nuo jų gavimo dienos patikrina ir suskaičiuoja piliečių parašų rinkimo lapuose piliečių parašus. Nustačiusi, kad dokumentai, piliečių parašai ir jų rinkimo būdas atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija elektroninio ryšio priemonėmis pasirašiusių piliečių parašų skaičių prideda prie grupės pateiktame baigiamajame akte nurodytų surinktų piliečių parašų skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija perduoda Seimui savo išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka šį įstatymą, kartu su grupės baigiamuoju aktu, piliečių reikalavimais ir atspausdintais elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape įrašytais duomenimis.

Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad dokumentuose trūksta labai nedaug (iki 0,5 procento) piliečių parašų, apie tai praneša grupei, nustato papildomą iki 25 dienų terminą piliečių parašams rinkti ir atnaujina prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo. Per šį nustatytą papildomą laiką surinkus trūkstamus piliečių parašus, reikalavimas paskelbti referendumą toliau nagrinėjamas bendra tvarka.

Jeigu yra pažeistas piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo terminas, nesurinktas reikiamas piliečių parašų skaičius arba jeigu pateiktuose dokumentuose ar piliečiams pasirašant piliečių parašų rinkimo lapuose nustatyta šiurkščių šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimų (suklastoti piliečių parašai ar pažeistas šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas draudimas papirkti piliečius), Vyriausioji rinkimų komisija motyvuotu sprendimu atmeta reikalavimą paskelbti referendumą ir apie tai praneša grupei ir Seimui. Šį sprendimą grupė turi teisę per vieną mėnesį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du ar daugiau kartų arba pasirašė ir piliečių parašų rinkimo lape, ir elektroninio ryšio priemonėmis, visi jo parašai neįskaičiuojami. Piliečio parašas taip pat neįskaičiuojamas, jeigu, pažeidžiant šio įstatymo 12 straipsnio 4 ar 5 dalį, duomenis apie pilietį parašų rinkimo lape įrašė ne jis pats, taip pat jeigu įrašyti ne visi šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyti duomenys, jie įrašyti neteisingai arba renkant piliečių parašus buvo pažeistas šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas draudimas papirkti piliečius.

Seimas, gavęs tinkamai įformintą grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais, įskaitant ir atspausdintus elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape įrašytus duomenis, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka šį įstatymą, sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą. Į šį posėdį kviečiami dalyvauti grupės atstovai. Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo priimamas Seimo statuto nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią Seimo posėdyje pradėtas svarstyti referendumo klausimas.

Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą pateiktas referendumui siūlomo sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei.

Seimas neskelbia referendumo tais atvejais, kai referendumui siūlomo sprendimo nuostatos prieštarautų Konstitucijai ar siūloma Konstitucijos pataisa neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų arba kai referendumui siūlomi sprendimai yra neaiškūs, klaidinantys ar apima kelis tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį nesusijusius klausimus, kelias tarpusavyje nesusijusias įstatymų nuostatas. Seimo sprendimas neskelbti referendumo įforminamas Seimo nutarimu.

Seimo nutarime dėl referendumo paskelbimo nurodoma referendumo rūšis, referendumo data, referendumui teikiamo sprendimo tekstas.

Referendumo data skiriama ne vėliau kaip po 8 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos.

Tuo atveju, kai referendumas vykdomas tą pačią dieną su Seimo rinkimais arba su Respublikos Prezidento rinkimais, arba su savivaldybių tarybų rinkimais, arba su rinkimais į Europos Parlamentą, Vyriausioji rinkimų komisija sudaro šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas komisijas ir paveda atlikti įstatymų nustatytas funkcijas.

Referendumui ir rinkimams organizuoti ir vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju sudaromas rinkėjų sąrašas, turintis atskiras skiltis, kad būtų užtikrinta piliečių teisė dalyvauti ir balsuoti atskirai dėl referendumui piliečiams pateikto sprendimo ir rinkimuose. Šiuo atveju platinamas ir balsuojant naudojamas vienas pranešimas apie rinkimus; pranešime apie rinkimus nurodoma informacija apie tą pačią dieną vykstančius referendumą ir rinkimus bei rinkėjų teisę juose dalyvauti.

Tuo atveju, kai referendumas vykdomas praėjus ne daugiau kaip 60 dienų po Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų, savivaldybių tarybų rinkimų arba rinkimų į Europos Parlamentą:

Grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje diena ar Seimo narių grupės siūlymo paskelbti referendumą priėmimo Seime diena yra laikoma referendumo agitacijos kampanijos pradžia.

Įsigaliojus Seimo nutarimui dėl referendumo paskelbimo, Vyriausioji rinkimų komisija visuomenės informavimo priemonėse ir savo interneto svetainėje skelbia referendumui teikiamo sprendimo tekstą.

Šio įstatymo nuostatos dėl referendumo agitacijos taikomos nuo tos dienos, kurią prasideda referendumo agitacijos kampanija. Referendumo iniciatorių ir jo oponentų išlaidos referendumo agitacijai ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki referendumo agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka deklaruotos ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino referendumo agitacijos išlaidų dydžio.

Referendumo agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningo ir garbingo referendumo.

Politinės reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Išorinė politinė reklama skleidžiama pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas Išorinės politinės reklamos skleidimo taisykles.

Skelbiant ar paskelbus privalomąjį referendumą, atsižvelgdamas į referendumui teikiamo sprendimo svarbą, Seimas gali pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai (institucijoms) valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie spręsti referendumu teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui.

Referendumo agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki balsavimo referendume pradžios ir balsavimo dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, kuri iškabinta iki prasidedant šiam referendumo agitacijos draudimui ir kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais. Referendumo agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių referendumo agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Jeigu tuo pačiu metu (kartu) vyksta rinkimų agitacija, agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka. Jeigu referendumas vyksta daugiau negu vieną (dvi ir daugiau) dieną ir tarp referendumo dienų yra didesnis negu vienos dienos laiko tarpas, pirmąją referendumo dieną agitacijos draudimo laikotarpis baigiasi pasibaigus balsavimui. Referendumo agitacijos draudimo laikotarpis prieš kitą referendumo dieną prasideda šioje dalyje nustatyta tvarka.

Grupės atstovams, Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, ministrams, politinėms partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir piliečiams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 5 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko, iš kurių – ne mažiau kaip 1/4 visuomeninės (nacionalinės) televizijos eterio laiko tarpusavio debatams. Pirmoji valanda visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti turi būti skiriama piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu. Jeigu grupė tuo pačiu metu siūlo du arba daugiau skirtingus sprendimus referendumui, papildomas radijo ir televizijos eterio laikas atskiriems sprendimams neskiriamas.

Radijo ir televizijos laidų dalyvius, palaikančius referendumo paskelbimo iniciatyvą ir referendumui siūlomą sprendimą, pasiūlo grupė ir apie juos praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Grupės oponentai yra politinių partijų, visuomeninių organizacijų atstovai ir kiti asmenys, kurie nepritaria referendumo paskelbimo iniciatyvai ir referendumui siūlomam sprendimui. Jie apie pageidavimą dalyvauti debatuose praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi šio straipsnio 3 dalyje nustatyto eiliškumo, sudaro asmenų, dalyvausiančių referendumo agitacijai skirtose radijo ir televizijos laidose rengiamuose debatuose, sąrašą.

Nustatomas toks grupės iniciatyvai oponuojančių asmenų, dalyvaujančių radijo ir televizijos laidose rengiamuose debatuose, eiliškumas: Respublikos Prezidentas; Seimo nariai (jų eilė nustatoma tarpusavio susitarimu arba burtais); Ministras Pirmininkas; ministrai (jų eilė nustatoma tarpusavio susitarimu arba burtais); politinių partijų, kurių kandidatai buvo išrinkti daugiamandatėje rinkimų apygardoje, atstovai (jų eilė nustatoma tarpusavio susitarimu arba burtais); politinių partijų, kurių kandidatai buvo išrinkti tik vienmandatėje rinkimų apygardoje, atstovai (jų eilė nustatoma tarpusavio susitarimu arba burtais); politinių partijų, kurių kandidatai nebuvo išrinkti arba nedalyvavo Seimo rinkimuose, atstovai (jų eilė nustatoma tarpusavio susitarimu arba burtais); nevyriausybinių organizacijų atstovai (jų eilė nustatoma tarpusavio susitarimu arba burtais); piliečiai (jų eilė nustatoma burtais). Jeigu radijo ar televizijos rengiamuose debatuose dalyvauja asmenys, kurie tik pritaria referendumo paskelbimui ir referendumui siūlomam sprendimui arba tik oponuoja tam, jie diskutuoja su laidos vedėju ar šio pakviestais laidos dalyviais.

Savo iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. Referendumo agitacijos žymėjimo tvarką nurodant lėšų šaltinį arba tai, kad referendumo agitacija skelbiama nemokamai, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.

Draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:

Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos steigėjo įgaliota įstaiga.

Pareiga pašalinti išorinę politinę reklamą tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.

Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Visus ginčus dėl referendumo agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi šiuo įstatymu.

Referendumo komisijos, nurodytos šio įstatymo 21 straipsnyje, referendumą rengia ir vykdo viešai. Jos informuoja piliečius apie savo darbą, savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų sudarymą ir sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką.

Apie referendumo komisijos posėdžius visuomenei ir referendumo komisijos nariams pranešama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.

Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje praneša visuomenės informavimo priemonėms apie savo posėdžius, kuriuose sprendžiami klausimai: dėl grupės įregistravimo ir nustatymo, ar grupės pateikti piliečių parašai atitinka šio įstatymo reikalavimus; dėl savivaldybių referendumo komisijų sudarymo ir sudėties keitimo; dėl burtais priimamų sprendimų; dėl referendumo rezultatų, galutinių referendumo rezultatų nustatymo; taip pat praneša apie posėdžius, kuriuose nagrinėjami ginčai dėl referendumo agitacijos ir šio įstatymo pažeidimų. Be to, savo interneto svetainėje Vyriausioji rinkimų komisija skelbia referendumo organizavimo ir vykdymo metu priimtus sprendimus ir išankstinius balsavimo referendume rezultatus. Išankstiniai balsavimo referendume rezultatai Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbiami, kai tik yra gauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.

Vyriausiosios rinkimų komisijos ir savivaldybių referendumo komisijų posėdžiai ir balsavimai, taip pat apylinkių referendumo komisijų veikla balsavimo referendume metu ir skaičiuojant balsus yra vieši. Juos gali stebėti grupės nariai, jos atstovai ir stebėtojai, politinių partijų atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus.

Posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali stenografuoti ar užrašyti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus komisijos pirmininkui.

Vyriausioji rinkimų komisija ir referendumo komisijos negali rengti uždarų posėdžių. Vyriausioji rinkimų komisija gali uždrausti pašaliniams įeiti į referendumo komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų darbą, apsaugoti referendumo dokumentus.

Kai yra pagrindas manyti, kad komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas gali pavesti policijai tikrinti įeinančių į posėdžių salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.

Komisija gali pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius jai normaliai dirbti.

Viešosios informacijos rengėjai, platintojai visuomenės informavimo priemonėse informuoja apie referendumo rengimą ir vykdymą. Žurnalistai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja referendumo komisijos, taip pat gauti informaciją apie referendumo rengimą ir vykdymą.

Referendumą Lietuvos Respublikoje organizuoja ir vykdo:

Į referendumo komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos pilietis, kuris turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet referendumo dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo, Respublikos Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų ar šio įstatymo pažeidimą.

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

Referendumo komisijų nariams ir pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.

Vyriausioji rinkimų komisija:

Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta Seimo arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybių tarybų rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą ir referendumas, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijos sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant rinkimus ar referendumą.

Savivaldybių referendumo komisijas referendumui organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje referendumo laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 60 dienų iki balsavimo referendume dienos.

Savivaldybių referendumo komisijos sudaromos iš:

Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų.

Politinės partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių referendumo komisijas po du savo atstovus. Jeigu politinių partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti savivaldybės referendumo komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.

Visais atvejais ne mažiau kaip trys savivaldybės referendumo komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybės referendumo komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, savivaldybės referendumo komisija didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Bet kuriuo atveju savivaldybės referendumo komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.

Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės referendumo komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės referendumo komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš Seimo rinkimų įstatyme nurodyto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo.

Savivaldybės referendumo komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija.

Savivaldybės referendumo komisija pirmame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3 dienas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sudaryti savivaldybių referendumo komisijas įsigaliojimo skelbia savivaldybių referendumo komisijų narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus, pavardes, pareigas, komisijos narį pasiūliusį subjektą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Savivaldybių referendumo komisijų narių sąrašai skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.

Atsižvelgiant į patogumą piliečiams atvykti į balsavimo patalpas ir piliečių skaičių, savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes, o šios organizuojant ir vykdant referendumą tampa referendumo apylinkėmis.

Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant referendumus, į referendumo apylinkes prireikus savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų referendumo apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje.

Referendumo apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 tūkstančiai rinkimų teisę turinčių piliečių.

Referendumo apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki referendumo dienos. Savivaldybės administracijos direktoriaus teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į referendumo apylinkes nurodoma siūlomas apylinkės pavadinimas, referendumo apylinkę sudarantys adresai, piliečių skaičius referendumo apylinkėje, balsavimo patalpos adresas ir telefono numeris. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į referendumo apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki referendumo dienos. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės referendumo komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės balsavimo patalpos adresą iki balsavimo referendume dienos likus ir trumpesniam terminui, negu nustatyta šiame straipsnyje.

Ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki referendumo dienos savivaldybės referendumo komisija nustato kiekvienos apylinkės referendumo komisijos narių skaičių. Jis turi būti kartotinis politinių partijų (jų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į apylinkių referendumo komisijas, skaičiui. Apylinkės referendumo komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.

Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės referendumo komisiją turi teisę siūlyti:

Jeigu politinė partija gali siūlyti kandidatūras į apylinkės referendumo komisiją ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš politinių partijų, dalyvavusių rinkimuose būdama koalicijoje, kandidatūrų į apylinkės referendumo komisiją nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka jas siūlyti pagal kitų rinkimų, negu dalyvavo būdama koalicijoje, rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos turi teisę kandidatūras siūlyti jai nedalyvaujant.

Politinės partijos kandidatūrų į apylinkių referendumo komisijų narius sąrašą savivaldybės referendumo komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 41 dienai iki referendumo dienos.

Apylinkių referendumo komisijas referendumo laikotarpiui sudaro savivaldybių referendumo komisijos ne vėliau kaip likus 38 dienoms iki referendumo dienos. Jeigu politinės partijos siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, savivaldybės referendumo komisija negali jos atmesti.

Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės referendumo komisijoje atsirado laisva vieta ir nauja kandidatūra nesiūloma, savivaldybės referendumo komisija trūkstamus apylinkės referendumo komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš Seimo rinkimų įstatyme nurodyto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. Jeigu šiame rezerve nėra asmenų, kurie gali būti skiriami konkrečios apylinkės referendumo komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės referendumo komisijos narius turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės referendumo komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės referendumo komisijos narių skaičių, bet sumažintas jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią apylinkės referendumo komisijos narių skaičių. Visais atvejais apylinkės referendumo komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.

Apylinkių referendumo komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria savivaldybių referendumo komisijos.

Apylinkės referendumo komisija pirmame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3 dienas nuo savivaldybių referendumo komisijų sprendimų sudaryti apylinkių referendumo komisijas įsigaliojimo skelbia apylinkių referendumo komisijų narių sąrašus ir duomenis apie juos (narių vardus, pavardes, pareigas, komisijos narį pasiūliusį subjektą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Apylinkių referendumo komisijų narių sąrašai skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.

Referendumo komisijos pirmininkas, referendumo komisijos nariai pareigas referendumo komisijoje pradeda eiti davę rašytinį pasižadėjimą.

Savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų pirmininkų, šių komisijų narių rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomas šis referendumo komisijos pirmininko, referendumo komisijos nario rašytinio pasižadėjimo tekstas:

Pasižadėti galima ir be paskutiniojo sakinio. Davęs pasižadėjimą asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo. Pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti referendumo komisijoje laikotarpį.

Referendumo komisijų pirmininkų, narių pasirašytus pasižadėjimus saugo juos paskyrusios komisijos.

Referendumo komisija, skirdama komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo daugiau kaip 15 dienų nuo paskyrimo ar davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų referendumo komisijoje.

Referendumo komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių.

Referendumo komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė pridedama prie referendumo komisijos posėdžio protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.

Pasibaigus referendumui, savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų narių, komisijų pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima referendumo komisijos narius ir pirmininką paskyrusi komisija, kai referendumo komisija ir jos pirmininkas yra atlikę visus pagal šį įstatymą pavestus darbus.

Referendumo komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia referendumo agitacija ar kiti bandymai paveikti piliečių valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą ar referendumo komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš referendumo komisijos ir atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Grupės nariai, politinės partijos, taip pat jų atstovai ir stebėtojai referendumo komisijų sprendimus, kurie buvo priimti iki balsavimo pabaigos, gali apskųsti:

Vyriausioji rinkimų komisija skundus turi išnagrinėti iki referendumo rezultatų tvirtinimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo ar nuo laiko, kai turėjo būti priimtas sprendimas, bet ne vėliau kaip iki balsavimo referendume pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Skundai, paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai referendumo komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės referendumo komisija, savivaldybės referendumo komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti jų kompetencijai priklausančių nagrinėti ir neišnagrinėtų skundų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos veika vykdant šio įstatymo antrojo skirsnio nuostatas skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Šiems skundams nagrinėti taikomi šio straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, pareigūnai ir tarnautojai, įmonės, jų darbuotojai privalo padėti referendumo komisijoms vykdyti įgaliojimus, teikti joms reikalingą informaciją.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, pareigūnai ir tarnautojai, įmonės, jų darbuotojai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti referendumo komisijų pateiktus prašymus ir pateikti referendumo komisijoms motyvuotus atsakymus.

Referendumo komisijos pirmininkas turi teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, reikalingais pagalbiniams referendumo organizavimo darbams atlikti. Šias darbo sutartis referendumo komisijos pirmininkas sudaro Vyriausiosios rinkimų komisijos vardu pagal įgaliojimą. Šių darbuotojų darbo užmokestis nustatomas terminuotoje darbo sutartyje pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatyme nustatytus darbo apmokėjimo dydžius.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės privalo suteikti referendumo komisijoms tinkamas patalpas bei įrangą referendumui rengti ir vykdyti. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 20 dienų nuo referendumo paskelbimo dienos, atsižvelgdama į neįgaliesiems pritaikytų balsavimo patalpų poreikį konkrečioje referendumo apylinkėje, privalo įvertinti, ar referendumui suteikiamos balsavimo patalpos tinkamos ir pritaikytos neįgaliųjų bei senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams. Savivaldybės administracija, nustačiusi, kad balsavimo patalpos nėra tinkamos, privalo jas pritaikyti arba išnuomoti pritaikytas. Likus ne daugiau kaip 2 mėnesiams iki referendumo, referendumo komisijos kartu su savivaldybės administracija atlieka pakartotinį balsavimo patalpų tinkamumo įvertinimą. Balsavimo patalpų tinkamumui įvertinti gali būti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos. Balsavimo patalpų tinkamumas vertinamas ir nevyriausybinės organizacijos tam pasitelkiamos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybių referendumo komisijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas referendumui organizuoti perveda į kiekvienai savivaldybės referendumo komisijai atidarytą Vyriausiosios rinkimų komisijos banko sąskaitą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas su savivaldybės referendumo komisijos pirmininku pasirašo valstybės biudžeto lėšų referendumui organizuoti naudojimo sutartį, kurioje nurodoma:

Vyriausioji rinkimų komisija valstybės biudžeto lėšas referendumui organizuoti perveda į šio straipsnio 5 dalyje nurodytas sąskaitas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas savivaldybių referendumo komisijų sąmatas.

Savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas kontroliuoja, kaip naudojamos savivaldybės referendumo komisijai skirtos valstybės biudžeto lėšos referendumui organizuoti, ir už jų panaudojimą atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Vyriausioji rinkimų komisija patikrina savivaldybės referendumo komisijos pirmininko pateiktą valstybės biudžeto lėšų referendumui organizuoti panaudojimo ataskaitą ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nustačiusi finansavimo, lėšų panaudojimo ar apskaitos pažeidimus, Vyriausioji rinkimų komisija inicijuoja visos žalos išieškojimą iš kaltų asmenų.

Už žalą, atsiradusią valstybės biudžeto lėšų referendumui organizuoti naudojimo sutarties galiojimo laikotarpiu, savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas atsako ir pasibaigus šiai sutarčiai.

Už darbo dieną referendumo komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:

Referendumo komisijų pirmininkams, pirmininko pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams už darbą referendumo komisijose apmokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant atitinkamai referendumo komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių referendumo komisijose pildymo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų duomenų teisingumą atsako referendumo komisijos pirmininkas. Darbui referendumo komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo laiko apribojimai.

Referendumo komisijų nariai, pirmininkai, pirmininko pavaduotojai ir komisijų sekretoriai už labai gerą darbą referendumo komisijoje gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka. Ši išmoka negali būti didesnė kaip 100 procentų per visą darbo referendumo komisijoje laikotarpį gautų mėnesinių atlyginimų vidurkio, neviršijant atitinkamos komisijos išlaidų sąmatoje skatinimui numatytų lėšų. Vienkartinės piniginės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į atlikto darbo mastą, kokybę ir sudėtingumą.

Sprendimą dėl savivaldybių referendumo komisijų pirmininkų skatinimo priima Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant referendumą ir atsiskaitymą už referendumo komisijoms skirtų lėšų panaudojimą. Savivaldybių referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai ir komisijų sekretoriai vienkartine pinigine išmoka skatinami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, gavus savivaldybės referendumo komisijos pirmininko teikimą.

Sprendimus dėl apylinkių referendumo komisijų pirmininkų skatinimo priima savivaldybių referendumo komisijos, atsižvelgdamos į jų atliktą darbą organizuojant ir vykdant referendumą. Apylinkių referendumo komisijų pirmininkų pavaduotojai, komisijų nariai ir komisijų sekretoriai vienkartine pinigine išmoka skatinami atitinkamos savivaldybės referendumo komisijos sprendimu, gavus apylinkės referendumo komisijos pirmininko teikimą.

Referendumo komisijos pirmininką ar komisijos narį iš šių pareigų gali atleisti šios komisijos sudėtį patvirtinusi referendumo komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.

Vyriausioji rinkimų komisija ar savivaldybės referendumo komisija gali svarstyti tik motyvuotą politinės partijos ar partijų koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą referendumo komisijos narį.

Prireikus naujas referendumo komisijos pirmininkas ar komisijos narys gali būti skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje bei 26 straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.

Piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašai yra vadinami rinkėjų sąrašais. Referendumui organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

Rinkėjų sąrašai sudaromi išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai naudojami tik referendumui organizuoti ir vykdyti.

Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis pilietis būtų į juos įrašytas. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Referendumo apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:

Netenka galios 2020-02-01.

Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi teisę dalyvauti referendume turintys piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) duomenis ir Gyventojų registro duomenis.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išduodančios Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios piliečių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios piliečių mirtį ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Gyventojų registras laiku ir tinkamai būtų keičiamas ir tikslinamas. Pagal Gyventojų registro duomenis sudaryti rinkėjų sąrašai yra išankstiniai.

Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės, savivaldybių institucijų ir savivaldybių referendumo komisijų teikiama informacija.

Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas:

Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki referendumo dienos, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas pasibaigus referendumui yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytais terminais ir tvarka.

Referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą piliečio gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės referendumo komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki balsavimo referendume dienos perduoda apylinkės referendumo komisijai. Be to, sudaromas piliečių, kurių gyvenamoji vieta nėra tiksliai žinoma, sąrašas.

Piliečiai (laivų įgulų nariai ir keleiviai), kurie balsavime balsavimo vokais laikotarpiu ir referendumo dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į referendumo apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uostas ar laivo savininko administracija, rinkėjų sąrašą.

Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki referendumo dienos, apylinkės referendumo komisija, Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga sudaro sąlygas piliečiams susipažinti su rinkėjų sąrašu. Referendumo apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami piliečiams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti referendumo apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į referendumo komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat paskelbti telefonai, kuriais piliečiai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui platinti pranešimus apie referendumą, apylinkės referendumo komisijos budėjimo laikas, jos telefonai taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose prie įėjimo į referendumo komisijos patalpas (papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos – prie įėjimo į balsavimo patalpas) turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai piliečių teisei įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami, tačiau piliečiui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu tik patikrinus jo tapatybę.

Pranešimas apie referendumą yra informacinis pakvietimas dalyvauti referendume. Su šiame pranešime pateikiama informacija apie referendumą gali susipažinti pats pilietis arba jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninio ryšio priemonėmis (internetu ar mobiliojo ryšio tekstine žinute).

Pranešime apie referendumą nurodoma:

Pranešimų apie referendumą platinimą piliečiams organizuoja apylinkių referendumo komisijos. Pranešimų apie referendumą platinimo piliečiams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, policijos areštinėse, tardymo izoliatoriuose ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat išvykusiems į užsienio valstybes, tvarka nustatyta šio įstatymo 57, 59, 60, 61, 62 straipsniuose.

Pranešimų apie referendumą platinimas piliečiams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 8 dienoms iki referendumo dienos.

Jeigu pilietis neįrašytas į referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, bet jo gyvenamosios vietos adresas pagal Gyventojų registro duomenis yra priskirtas šios referendumo apylinkės teritorijai arba pilietis pateikia kitų įrodymų, kad jis gyvena šios referendumo apylinkės teritorijoje, apylinkės referendumo komisija pateikia piliečiui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti pilietį į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo pats apylinkės referendumo komisijos narys) ir apie tai nedelsdama praneša savivaldybės referendumo komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą pilietis būtų įrašytas į tos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą. Pranešimas apie referendumą išplatinamas piliečiui tada, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant pilietį iš vieno referendumo apylinkės, savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant pilietį į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.

Pilietis perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame rinkėjų sąraše buvo klaidingai nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas arba jis pasikeitė po sąrašo sudarymo.

Piliečių perkėlimą iš vienos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą toje pačioje savivaldybėje tvarko savivaldybės referendumo komisija ir apie referendumo apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Piliečių perkėlimą iš vienos savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės referendumo komisijos teikimu ir apie padarytus pakeitimus praneša savivaldybių referendumo komisijoms. Pilietį įrašyti į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytais atvejais.

Kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto savivaldybės rinkėjų sąrašą.

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki referendumo dienos, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti papildomai įrašomi piliečiai, kurie balsavime balsavimo vokais laikotarpiu ir referendumo dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos.

Piliečiai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, įrašomi į referendumo apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, kol buvo pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą, rinkėjų sąrašą. Piliečiai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į referendumo apylinkės, kurios teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašą.

Laivuose esantys piliečiai, kurie balsavimo iš anksto dienomis ir referendumo dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.

Piliečiai, esantys policijos areštinėse, tardymo izoliatoriuose ar bausmių vykdymo įstaigose, įrašomi į referendumo apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašą. Jei toks pilietis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į referendumo apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, policijos areštinė ar tardymo izoliatorius, rinkėjų sąrašą. Pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą, kol pateko į policijos areštinę, tardymo izoliatorių ar bausmės vykdymo įstaigą, negali būti įrašomas į referendumo apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, policijos areštinė ar tardymo izoliatorius, rinkėjų sąrašą.

Jeigu į apylinkės referendumo komisiją patvirtinus galutinius rinkėjų sąrašus  kreipiasi neįrašytas į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą pilietis, kuris raštu patvirtina, kad nėra balsavęs kitoje referendumo apylinkėje, ir pateikia piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu arba pasą ar asmens tapatybės kortelę ir dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios referendumo apylinkės teritorijai arba pilietis turi pateikti kitų įrodymų, kad jis yra apsistojęs šiai referendumo apylinkei priskirtu adresu), apylinkės referendumo komisija įrašo šį pilietį į papildomą referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o jo vardą, pavardę, asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat praneša savivaldybės referendumo komisijai. Savivaldybės referendumo komisija patikrina, ar pilietis yra įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad jis negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu pilietis yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į referendumo apylinkės balsadėžę. Kitas šio piliečio balsas, gautas balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

Referendumo dieną pilietis, kuris nėra balsavęs šiame referendume, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje referendumo apylinkėje, jeigu abi šios referendumo apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių referendumo komisijos gali patvirtinti, kad pilietis nėra balsavęs nė vienoje iš referendumo apylinkių, o referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis pilietis, referendumo komisija patvirtino, kad šios referendumo apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio piliečio atvykimą balsuoti į kitą referendumo apylinkę ir piliečio balsas, jeigu bus gautas balsavimo vokais, nebus skaičiuojamas.

Piliečiai arba politinių partijų atstovai skundus dėl rinkėjų sąrašuose padarytų klaidų, dėl kurių piliečiai šio įstatymo nustatyta tvarka nėra įrašyti į rinkėjų sąrašą arba yra įrašyti į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkių referendumo komisijoms likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki referendumo dienos. Apylinkių referendumo komisijos skundus privalo išnagrinėti ir sprendimus priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo skundo gavimo, jeigu iki balsavimo referendume dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

Apylinkės referendumo komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui, o šis skundą išnagrinėja per 2 dienas. Apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo ir yra galutinis.

Praleidus nustatytus pastabų ir skundų pateikimo terminus, pastabos ir skundai nenagrinėjami.

Apie gautus skundus ir teismo sprendimu rinkėjų sąrašuose padarytus taisymus apylinkių referendumo komisijos praneša savivaldybės referendumo komisijai, o ši – Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.