Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas

Referendumo biuletenyje įrašomas kreipimosi į pilietį tekstas ir atsakymo variantai: „TAIP“ ir „NE“ arba „UŽ“ ir „PRIEŠ“.

Jei vienu metu vyksta du ar keli referendumai, kiekvieno iš jų biuleteniai turi būti skirtingos spalvos.

Referendumo biuletenio formą ir užpildymo pavyzdį nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Savivaldybių referendumo komisijos referendumo biuletenius referendumo apylinkėms pateikia ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios.

Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose referendumo biuleteniai ir vokai turi būti laisvai prieinami piliečiams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki referendumo dienos. Laivuose referendumo biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas piliečiams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki referendumo dienos.

Vyriausioji rinkimų komisija atsako už referendumo biuletenių ir vokų, specialių ženklų, išleidimą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.

Referendumo apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta referendumui ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės referendumo komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės referendumo komisijos gautus referendumo biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Referendumo apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) piliečiai galėtų slaptai užpildyti referendumo biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista referendumo agitacijos ar piliečių informavimo medžiaga. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje referendumo apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta referendumo agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos referendumo komisijos nariams ir referendumo stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, užantspauduojama ir apie tai apylinkės referendumo komisijos pirmininkas praneša savivaldybės referendumo komisijai bei policijai.

Kitus balsavimo patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Apylinkės referendumo komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai. Jeigu savivaldybės administracija nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės referendumo komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti savivaldybės referendumo komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir tinkamam inventoriui įsigyti, kaip yra nustatyta šio įstatymo 80 straipsnyje.

Referendumo stebėtojais gali būti rinkėjai ir užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys. Referendumo stebėtoju negali būti tos savivaldybės, kurios teritorijoje stebėtojas turi teisę stebėti referendumą, meras, administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat referendumo komisijų nariai.

Referendumo stebėtojus gali siūlyti:

Politinės partijos, grupė, nevyriausybinės organizacijos turi teisę siūlyti registruoti stebėtojais ne daugiau kaip po du referendumo stebėtojus kiekvienoje referendumo apylinkėje. Prašymai dėl referendumo stebėtojų registravimo turi būti pateikti iki balsavimo iš anksto dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pakeisti asmenį, negalintį būti referendumo stebėtoju dėl objektyvių priežasčių.

Referendumo stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda:

Referendumo stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, užtikrinant politinių partijų, grupės ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų referendumo stebėtojų lygiateisiškumo principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia referendumo stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, referendumo stebėtoją pasiūliusį subjektą, savivaldybės ir referendumo apylinkės pavadinimą bei numerį). Referendumo stebėtojų duomenys skelbiami ne ilgiau kaip 3 mėnesius po galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.

Referendumo komisija gali atsisakyti registruoti referendumo stebėtoją, jeigu jis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ar jo veikla neatitinka Konstitucijos ar įstatymų, arba panaikinti referendumo stebėtojo registravimą, jeigu jis pažeidžia Konstituciją ar įstatymus, nesilaiko Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Referendumo stebėtojo registravimą gali panaikinti jį įregistravusios referendumo komisijos arba aukštesnės referendumo komisijos pirmininkas. Referendumo stebėtoją pasiūliusiam asmeniui pranešama apie atsisakymą išduoti referendumo stebėtojo pažymėjimą arba apie referendumo stebėtojo registravimo panaikinimą.

Referendumo stebėtojams referendumo apylinkių balsavimo patalpose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, kaip skaičiuojami balsai ir surašomi šiame įstatyme nustatyti dokumentai.

Referendumo stebėtojai turi teisę stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, dalyvauti referendumo komisijai skaičiuojant balsus ir pildant šiame įstatyme nustatytus dokumentus. Referendumo stebėtojas, nustatęs, kad referendumo komisijos nariai, rinkėjai ar kiti asmenys galbūt pažeidžia šį įstatymą, turi teisę kreiptis į apylinkės referendumo komisijos pirmininką, komisijos narius, kad šie pažeidimai būtų pašalinti.

Referendumo stebėtojai neturi teisės daryti įtakos referendumo komisijų ir atskirų komisijos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei referendumo procesą, vykdyti referendumo agitaciją. Už referendumo stebėtojo pasirengimą vykdyti referendumo stebėtojo veiklą atsako jį pasiūlęs subjektas.

Balsavimas referendumo dieną vyksta nuo 7 iki 20 valandos referendumo komisijos nurodytoje patalpoje. Seimo nutarime dėl referendumo paskelbimo gali būti nustatytas ir kitoks balsavimo laikas (bet ne trumpesnis negu šiame įstatyme nustatytasis). Seimo nutarime gali būti nustatyta, kad referendumas vyksta ne vieną dieną.

Balsavimo vokais gautas piliečio balsas galioja tik toje referendumo apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašą pilietis yra įrašytas.

Referendumo dieną balsavimo patalpa atidaroma, kai joje yra susirinkę ne mažiau kaip 3/5 apylinkės referendumo komisijos narių. Tada apylinkės referendumo komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją užantspauduoja arba užplombuoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, apylinkės referendumo komisijos pirmininkas visą referendumo apylinkės gautų referendumo biuletenių skaičių įrašo į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, antspauduoja referendumo biuletenius, išdalija komisijos nariams referendumo biuletenius ir rinkėjų sąrašus, kiekvienam komisijos nariui duotų referendumo biuletenių skaičių įrašo į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro balsavimo patalpą, taip paskelbdamas balsavimo referendume pradžią.

Tuo atveju, kai referendumas vyksta daugiau negu vieną dieną, kiekvienos referendumo dienos pabaigoje, išskyrus paskutinę balsavimo referendume dieną, balsadėžės plyšys užklijuojamas ir užantspauduojamas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka surenkami ir antspauduojami nepanaudoti ir sugadinti referendumo biuleteniai ir balsavimo patalpa perduodama saugoti policijai. Balsavimo patalpą saugoti taip pat gali ir to norintys referendumo komisijos nariai ir stebėtojai. Antrąją ir paskesnėmis referendumo dienomis balsavimo patalpa atidaroma, kai joje yra susirinkę ne mažiau kaip 3/5 apylinkės referendumo komisijos narių ir referendumo komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina apylinkės referendumo balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir (ar) nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti ar į ją įdėti referendumo biuletenius, taip pat patikrinami kiti antspaudai.

Prie įėjimo į balsavimo patalpą pilietis pateikia apylinkės referendumo komisijos nariui pasą ar asmens tapatybės kortelę. Referendumo apylinkėse, kurios elektroninių ryšių priemonėmis prijungtos prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad pilietis atvyko balsuoti. Apylinkės referendumo komisijos narys, nustatęs, kad pilietis atvyko į tą referendumo apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia piliečiui referendumo apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas pilietis atvyko balsuoti, ir parodo, į kurį komisijos narį kreiptis dėl referendumo biuletenio. Vienam piliečiui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam piliečiui skirtą lapelį draudžiama. Jeigu pilietis, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

Apylinkės referendumo komisijos narys, kuriam pavesta išduoti referendumo biuletenius, iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į tos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, arba jeigu referendumo komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti piliečiai, rinkėjų sąraše suranda piliečio pavardę, paima iš jo atvykimo lapelį. Kai pilietis ir referendumo biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo referendumo apylinkės rinkėjų sąraše, piliečiui išduodamas referendumo biuletenis. Atvykimo lapelis piliečiui negrąžinamas.

Išduoti piliečiui kito piliečio referendumo biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Gavęs referendumo biuletenį, pilietis eina į balsavimo kabiną ir joje pats užpildo referendumo biuletenį. Pildyti referendumo biuletenius ne balsavimo kabinoje draudžiama. Į balsavimo kabiną pilietis gali įeiti ir būti tik vienas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

Referendumo biuletenyje pilietis pagal nurodytą pildymo pavyzdį pažymi vieną iš biuletenyje įrašytų atsakymų.

Jei vienu metu vyksta du ar daugiau referendumų, pilietis gauna ir užpildo atskirus kiekvieno referendumo biuletenius.

Užpildytą referendumo biuletenį pilietis pats įmeta į balsadėžę.

Jeigu pilietis prašo, sugadintas referendumo biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadintą referendumo biuletenį referendumo komisijos narys perbraukia parkeriu (šratinuku) ir ant jo pasirašo. Sugadinti referendumo biuleteniai laikomi atskirai.

Piliečiui, kuris dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali balsuoti savarankiškai, turi būti sudarytos sąlygos laisvai pasirinkti balsuoti padedamam kito asmens arba pasinaudoti galimybe balsuoti neįgaliųjų poreikiams pritaikytoje balsavimo patalpoje. Referendumo komisijos pirmininkui ar nariams ir referendumo stebėtojams draudžiama padėti piliečiui balsuoti.

Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose gali piliečiai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir dėl to negali atvykti balsuoti į referendumo apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra policijos areštinėse, tardymo izoliatoriuose. Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose galima šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu apylinkės referendumo komisijos nustatytomis darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki referendumo dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo specialiuose balsavimo punktuose išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Už balsavimo specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako referendumo apylinkės, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo punktas yra, komisijos pirmininkas. Už balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime balsavimo vokais (balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, taip pat iš anksto ir namuose) balsavusių piliečių elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį piliečiui, balsuojančiam ne referendumo dieną, išspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne referendumo dieną, išankstinio balsavimo lakštas yra būtinas. Šį lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie pilietį ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma referendumo komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas piliečiui, kai jis pateikia po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – informacinis rinkėjo lapelis, kuriame nurodoma piliečio vardas ir pavardė, piliečio gyvenamosios vietos adresas, savivaldybės referendumo komisijos, kurios teritorijai priskirta referendumo apylinkė, pavadinimas ir numeris, referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas, piliečio eilės numeris referendumo apylinkės rinkėjų sąraše. Informacinis rinkėjo lapelis kartu su balsavimo dokumentais atiduodamas piliečiui, jį balsuodamas pilietis įdeda į išorinį balsavimo voką.

Šio įstatymo 59, 60, 61, 62 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kur piliečiai galėtų netrukdomi ir slaptai užpildyti referendumo biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti referendumo stebėtojai, turintys referendumo stebėtojo pažymėjimą stebėti referendumą bet kurioje referendumo apylinkėje.

Apylinkės referendumo komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, referendumo dokumentus piliečiams išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su referendumo biuleteniu piliečiui išduodami balsavimo vokai. Išorinį balsavimo voką apylinkės referendumo komisijos narys adresuoja tai apylinkės referendumo komisijai, kuri nurodyta informaciniame rinkėjo lapelyje.

Pilietis balsuoja asmeniškai ir slaptai:

Šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus pilietis atlieka pats. Jeigu pilietis dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka piliečio pasirinktas asmuo. Šis asmuo referendumo biuletenį privalo užpildyti piliečio akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais informaciniu rinkėjo lapeliu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu referendumo biuleteniu) pilietis įteikia apylinkės referendumo komisijos nariui. Šis, gavęs piliečio įteiktą išorinį balsavimo voką, piliečio akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda piliečiui šio voko priėmimo kvitą.

Apylinkės referendumo komisijos nariams, komisijos pirmininko paskirtiems dirbti specialiame balsavimo punkte, draudžiama už piliečius atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš piliečių neužklijuotus išorinius balsavimo vokus. Piliečiams draudžiama išsinešti iš specialaus balsavimo punkto referendumo biuletenius, balsavimo vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.

Piliečiai, išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose šių darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nustatytas valandas. Balsavimas baigiamas referendumo dieną Lietuvos Respublikos laiku.

Referendumo dokumentus piliečiams, savo gyvenamosios vietos adresą pranešusiems Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos.

Piliečiams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, draudžiama išsinešti referendumo dokumentus ar juos perduoti kitiems asmenims.

Sprendimą dėl papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos tinkamumo referendumui vykdyti priima Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, suderinusi su Vyriausiąja rinkimų komisija.

Piliečiai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau kaip likus 4 dienoms iki referendumo dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki referendumo dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo referendumo apylinkėje, iš anksto, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, turi teisę balsuoti laive.

Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai - piliečiai ir organizuojamas balsavimas, sąrašą. Vyriausioji rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam piliečiui būtų sudaryta galimybė balsuoti.

Netenka galios 2020-02-01.

Balsavimui referendume organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos.

Balsavimo komisijos sudaromos iš komisijos pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisiją Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje sudaro jos vadovas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ir (arba) užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens pasiūlytų Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Balsavimo komisijas laivuose sudaro laivų kapitonai – piliečiai, atsižvelgdami į laivo įgulos – piliečių susirinkimo sprendimą.

Balsavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat referendumo stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai ar kitai balsavimo vietai, kurioje vyksta balsavimas užsienio valstybėje, nustato balsavimo dienas – ne mažiau kaip 3 dienas.

Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų referendumo dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai, o laivuose – laivų kapitonai – piliečiai. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų nustatytų referendumo dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. Užsienio reikalų ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių priemones, kuriomis balsavimo komisijos perduoda referendumo dokumentų duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.

Balsavimo komisijų pirmininkai už darbo dieną balsavimo komisijose gauna 0,62 pareiginės algos bazinio dydžio atlyginimą, balsavimo komisijų nariai – 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio atlyginimą.

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas arba užsienio reikalų ministras, suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija, į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos referendumui organizuoti ir vykdyti gali siųsti balsavimo komisijos narius (atitinkamai – Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų darbuotojus). Šios ir kitos išlaidos, susijusios su referendumo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto lėšų referendumui organizuoti ir vykdyti. Vyriausioji rinkimų komisija su Užsienio reikalų ministerija pasirašo valstybės biudžeto lėšų referendumui organizuoti naudojimo sutartį.

Piliečiai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose.

Savivaldybės referendumo komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki referendumo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių piliečių sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąraše turi būti nurodyta piliečio vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės referendumo komisija (pavadinimas ir numeris). Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės referendumo komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų išplatinimą piliečiams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad piliečiams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto vietą ir darbo laiką, taip pat kad piliečiams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

Piliečiai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 56 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas piliečius, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės referendumo komisijos nariai, referendumo stebėtojai (jeigu šie pageidauja).

Rinkėjai, kurie dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys referendumo biuletenį privalo užpildyti piliečio akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

Referendumo komisijos nariams, specialaus balsavimo punkto darbuotojams ir referendumo stebėtojams draudžiama už pilietį atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš piliečio neužklijuotą išorinį balsavimo voką.

Daryti poveikį sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigoje balsuojančio piliečio apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Piliečiai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Piliečiai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro teikimu.

Savivaldybės referendumo komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki referendumo dienos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo juose dienos atitiktų šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių piliečių sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąraše turi būti nurodyta piliečio vardas ir pavardė, asmens kodas. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės referendumo komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą piliečiams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad piliečiams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto vietą ir darbo laiką, taip pat kad piliečiams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų balsavimo punktą arba užtikrinti, kad piliečiai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas piliečiams parvykti balsavimo referendume dieną į referendumo apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.

Balsavimui kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 56 straipsnio nuostatos.

Daryti poveikį kariniame vienete balsuojančio piliečio apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Piliečiai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo įstaigoje.

Savivaldybės referendumo komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki referendumo dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo juose dienos atitiktų šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių piliečių sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąraše turi būti nurodyta piliečio vardas ir pavardė, asmens kodas. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių piliečių sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės referendumo komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą piliečiams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad piliečiams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto vietą ir darbo laiką, taip pat kad piliečiams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 56 straipsnio nuostatos.

Balsavimui policijos areštinėse, tardymo izoliatoriuose taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 56 straipsnio nuostatos.

Daryti poveikį policijos areštinėje, tardymo izoliatoriuje ar bausmės vykdymo įstaigoje balsuojančio piliečio apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Balsuoti namuose gali tik šie piliečiai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi piliečiai, sukakę 70 metų ir vyresni piliečiai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali referendumo dieną atvykti į referendumo apylinkę balsuoti, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos piliečio prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių piliečių sąrašus. Namuose balsuojančių piliečių sąrašus sudarančios ir tikslinančios referendumo komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro tvarkytojo ir sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų referendumo komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių piliečių sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais. Referendumo komisijų nariai, platindami pranešimus apie referendumą, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose.

Balsuoti iš anksto gali piliečiai, kurie referendumo dieną negali atvykti balsuoti į referendumo apylinkę. Piliečių balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės referendumo komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį iki referendumo dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Referendumo biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du savivaldybės referendumo komisijos ar apylinkių referendumo komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės referendumo komisijos narys. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatę piliečių papirkimo, pavėžėjimo balsuoti, skatinimo balsuoti už atlygį ar kitus piliečių teisių šiurkštaus pažeidimo atvejus, privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai bus pašalinti ir referendumą bus galima vykdyti laisvai ir demokratiškai pagal šio įstatymo reikalavimus.

Piliečių prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių referendumo komisijoms. Piliečių, gyvenančių referendumo apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant prašymą pradedami priimti, kai jiems įteikiami pranešimai apie referendumą, ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki referendumo dienos. Piliečių, kurie laikinai apsistojo referendumo apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki referendumo dienos. Pilietis, kuris dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali pats užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės referendumo komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie piliečio prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.

Į referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių piliečių sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki referendumo dienos sudaro ir tvirtina apylinkės referendumo komisija. Piliečių, kurie gyvena ar laikinai apsistojo referendumo apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašus ir juos tikslinant į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį iki balsavimo referendume dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės referendumo komisija.

Balsavimo vokus, išankstinio balsavimo lakštus ir referendumo biuletenį piliečiams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios referendumo apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki referendumo dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės referendumo komisijos nariai. Balsavimo vokus, išankstinio balsavimo lakštus ir referendumo biuletenius piliečiams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į referendumo apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki balsavimo referendume dienos į namus pristato ne mažiau kaip du savivaldybės referendumo komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės referendumo komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti referendumo stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti referendumą bet kurioje referendumo apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo vokai perduodami savivaldybės referendumo komisijos pirmininkui. Piliečių, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus referendumo biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios referendumo komisijos, o pasibaigus balsavimui referendume, kartu su kitais referendumo dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės referendumo komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Referendumo komisijos narių atvykimo pas namuose balsuojančius piliečius grafiką tvirtina apylinkės ar savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį trečiadienį ar ketvirtadienį iki referendumo dienos 12 valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (savivaldybės) referendumo komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius piliečius kartu gali tik skirtingų politinių partijų pasiūlyti referendumo komisijos nariai ir referendumo stebėtojai.

Balsavimui namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 56 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.

Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais informaciniu pranešimu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu referendumo biuleteniu) pilietis įteikia apylinkės (savivaldybės) referendumo komisijos nariui. Šis, gavęs piliečio įteiktą išorinį balsavimo voką, išduoda piliečiui šio voko priėmimo kvitą.

Daryti poveikį namuose balsuojančio piliečio apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama. Komisijos nariams ir referendumo stebėtojams draudžiama už pilietį atlikti šio įstatymo 56 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš piliečio neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Piliečiams draudžiama išsinešti referendumo biuletenius ar juos perduoti kitiems asmenims.

Balsavimo vokų ir referendumo biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

Balsavimo vokų, specialių ženklų ir referendumo biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant specialiuose balsavimo punktuose tvarko apylinkių referendumo komisijų pirmininkai. Apskaitos duomenis apylinkės referendumo komisijos pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo vokų ir referendumo biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Apylinkių referendumo komisijų pirmininkai ir karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda referendumo dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo vokus, referendumo biuletenius ir balsavimo vokus su piliečių užpildytais referendumo biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su piliečių užpildytais referendumo biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki referendumo dienos persiunčia referendumo apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, komisijai.

Balsavimo vokus su piliečių užpildytais referendumo biuleteniais pašto paslaugų teikėjai įteikia savivaldybių referendumo komisijų pirmininkams referendumo dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių referendumo komisijos perduoda juos apylinkių referendumo komisijoms iki balsavimo pabaigos.

Piliečių, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki referendumo dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti referendumo biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės referendumo komisijos pirmininkui. Apylinkės referendumo komisija, patikrinusi gautus referendumo dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.

Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su referendumo biuleteniais.

Prieš pradedant skaičiuoti piliečių balsus, gauti iš anksto balsavusių piliečių išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių piliečių išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 67 straipsnį.

Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės referendumo komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 referendumo komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.

Atskirai iš kiekvieno apylinkės referendumo komisijos nario surenkami nepanaudoti referendumo biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, atvykimo lapelius, piliečių sugadintus ir grąžintus pakeisti naujais biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.

Nepanaudotus ir sugadintus referendumo biuletenius referendumo komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą.

Apylinkės referendumo komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina apylinkės referendumo balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti ar į ją įdėti referendumo biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, apylinkės referendumo komisija sprendžia dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės referendumo komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės referendumo komisija.

Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės referendumo komisijos narių ir referendumo stebėtojams, ji atidaroma, visi referendumo biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius referendumo biuletenius. Biuleteniai surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys referendumo biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose piliečių padarytas žymas. Kiekvienos grupės referendumo biuleteniai turi būti perskaičiuoti mažiausiai du kartus. Antrą kartą referendumo biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai. Iš visų referendumo biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatyto pavyzdžio biuleteniai, neantspauduoti ar antspauduoti ne šios apylinkės referendumo komisijos antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės referendumo komisijai ir apie tai įrašyta referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokole. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, suskaičiuoti referendumo biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris užklijuojamas ir saugomas.

Sprendimą dėl referendumo biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba kilus komisijos narių ginčui dėl referendumo biuletenio žymų įvertinimo priima apylinkės referendumo komisija balsavimu. Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.

Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, piliečių pažymėtus referendumo biuletenius galėtų stebėti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Konkrečią balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Pagal referendumo apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas referendumo apylinkėje gyvenančių ir rinkimų teisę turinčių piliečių skaičius. Piliečių, kuriems buvo išduoti referendumo biuleteniai, skaičius nustatomas pagal piliečių parašus, liudijančius referendumo biuletenio gavimą. Balsavusių referendumo apylinkėje piliečių skaičius nustatomas pagal referendumo apylinkės balsadėžėje rastų referendumo biuletenių skaičių. Dalyvavusių referendume piliečių skaičius nustatomas pagal referendumo apylinkės balsadėžėse rastų referendumo biuletenių ir gautų referendumo biuletenių skaičių.

Radusi balsadėžėje referendumo biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota piliečiams, apylinkės referendumo komisija imasi priemonių priežastims nustatyti.

Balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą.

Suskaičiavus referendumo apylinkės balsadėžėje rastus referendumo biuletenius, pradedami skaičiuoti balsavimo vokais paduoti balsai:

Jei apylinkės referendumo komisijoje yra gautas tik vienas antspauduotas vidinis vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis ne atplėšiamas, o perduodamas šią referendumo komisiją sudariusiai savivaldybės referendumo komisijai. Ši balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

Kiekvienoje referendumo apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokole įrašoma:

Pagal referendumo apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas referendumo apylinkės rinkėjų skaičius. Piliečių, kuriems buvo išduoti referendumo biuleteniai, skaičius nustatomas pagal piliečių parašus, liudijančius, kad referendumo biuleteniai gauti. Referendumo apylinkėje balsavusių piliečių skaičius nustatomas pagal šios apylinkės referendumo komisijos teisėtai piliečiams išduotų ir referendumo apylinkės balsadėžėje rastų referendumo biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių referendume piliečių skaičius referendumo apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų referendumo biuletenių skaičių su gautų ir suskaičiuotų referendumo biuletenių skaičiumi.

Jeigu referendumo apylinkės balsadėžėje buvo rasta daugiau referendumo biuletenių, negu jų buvo išduota piliečiams, apie tai įrašoma referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokole, nurodant skaičių, kiek referendumo biuletenių buvo rasta daugiau.

Kai į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą yra įrašyti visi duomenys ir visi referendumo biuleteniai yra sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką (vokus), referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės referendumo komisijos pirmininkas ir nariai. Po to šį protokolą pasirašo referendumo stebėtojai. Jų pastabos, apylinkės referendumo komisijos narių nuomonės pridedamos prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir yra neatskiriama jo dalis. Apylinkės balsų skaičiavimo protokolo kopijos referendumo stebėtojams ir apylinkės referendumo komisijos nariams pateikiamos jų prašymu.

Grupės nariai, politinės partijos, taip pat jų atstovai ir referendumo stebėtojai referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą per 24 valandas nuo jo surašymo turi teisę apskųsti savivaldybės referendumo komisijai. Ši skundą turi išnagrinėti per 24 valandas nuo jo gavimo momento.

Negaliojančiais laikomi biuleteniai:

Sprendimą dėl referendumo biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba kilus komisijos narių ginčui dėl referendumo biuletenio žymų įvertinimo priima apylinkės referendumo komisija balsavimu. Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.

Apylinkės referendumo komisija visus referendumo biuletenius, taip pat visus negaliojančius ir nepanaudotus balsavimo vokus, referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, referendumo apylinkės rinkėjų sąrašus ir kitus referendumo dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketai kartu su referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašais, apylinkės referendumo komisijos protokolais, viso jos darbo laikotarpio finansiniais dokumentais savivaldybės referendumo komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.

Vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti referendumo dokumentų gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.

Savivaldybės referendumo komisija priima apylinkių referendumo komisijų pateiktus dokumentus ir patikrina:

Savivaldybės referendumo komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka referendumo apylinkių balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkių referendumo komisijų pateiktų referendumo dokumentų ir pasirūpina jų saugumu.

Apylinkių referendumo komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra referendumo biuleteniai ar kiti referendumo dokumentai, savivaldybės referendumo komisijoje gali būti atidaromi tik savivaldybės referendumo komisijos sprendimu. Savivaldybės referendumo komisija gali perskaičiuoti apylinkės referendumo komisijos pateiktus referendumo biuletenius pati, pavesti juos perskaičiuoti tai apylinkės referendumo komisijai, iš kurios jie buvo gauti, arba pavesti referendumo biuletenius perskaičiuoti kitai apylinkės referendumo komisijai.

Nustačiusi apylinkės referendumo komisijos pateiktų referendumo dokumentų trūkumų, savivaldybės referendumo komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės referendumo komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

Savivaldybės referendumo komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja apylinkių referendumo komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos balsavimo vokais balsavusių piliečių balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės referendumo komisijoje.

Pagal referendumo apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, referendumo biuletenius ir kitus referendumo dokumentus savivaldybės referendumo komisija į savivaldybės referendumo balsų skaičiavimo protokolą įrašo:

Savivaldybės referendumo komisijos pirmininkas ir nariai savivaldybės referendumo balsų skaičiavimo protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių referendumo komisijų narių atskirąsias nuomones, referendumo stebėtojų pastabas ir piliečių skundus. Savivaldybės referendumo balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami referendumo stebėtojams ir komisijos nariams jų prašymu.

Grupės nariai, politinės partijos, taip pat jų atstovai ir stebėtojai turi teisę savivaldybės referendumo balsų skaičiavimo protokolą per 24 valandas nuo jo surašymo apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija šį skundą turi išnagrinėti per 24 valandas nuo jo gavimo.

Vyriausioji rinkimų komisija pradėti nustatyti referendumo rezultatus gali tik po to, kai gauna visų savivaldybių referendumo komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus šio įstatymo 73 straipsnyje nurodytus dokumentus ir išnagrinėja visus skundus dėl savivaldybių referendumo komisijų balsų skaičiavimo protokolų.

Vyriausioji rinkimų komisija pagal savivaldybių referendumo komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus, gautus iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, nustato:

Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama šio įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus, gali perskaičiuoti referendumo biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali pataisyti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija dėl balsų skaičiavimo protokoluose rastų klaidų negali pripažinti negaliojančiais savivaldybių, apylinkių referendumo komisijų balsų skaičiavimo protokolų.

Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti nuo grupės įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka dienos ar Seimo narių grupės siūlymo paskelbti referendumą pateikimo Seimui dienos iki balsavimo referendume pradžios ir referendumo dieną, taip pat balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo esminės įtakos referendumo rezultatams, gali pripažinti referendumo rezultatus negaliojančiais.

Skaičiuojant balsus referendumo apylinkėse ir savivaldybių referendumo komisijose, taip pat nustatant referendumo rezultatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti grupės, politinių partijų referendumo stebėtojai, taip pat visų visuomenės informavimo priemonių atstovai.

Referendumo stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas referendumo komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimo, bet neturi kliudyti referendumo komisijoms dirbti. Referendumo stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą. Protestas turi būti pridėtas prie referendumo komisijos protokolų bei sprendimų ir kartu su kitais referendumo dokumentais turi būti pateiktas savivaldybės referendumo komisijai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Galutinius referendumo rezultatus ne vėliau kaip per 4 dienas po balsavimo referendume dienos savo interneto svetainėje oficialiai paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip kitą dieną po galutinių referendumo rezultatų oficialaus paskelbimo dienos perduoda Respublikos Prezidentui referendumu priimto sprendimo tekstą.

Grupė, politinės partijos ir jų atstovai prie Vyriausiosios rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą dėl galutinių rezultatų ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Referendumo rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

Iš valstybės biudžeto apmokamos Vyriausiosios rinkimų komisijos ir referendumo komisijų patirtos referendumo organizavimo ir vykdymo, balsavimo biuletenių ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos referendumui skirtos medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos ir atlyginti už referendumo komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą skirtos lėšos.

Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo patalpų bei savivaldybių ir apylinkių referendumo komisijų būstinių išlaikymą, įsigytą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą balsavimo patalpų įrengimo inventorių ir jo išsaugojimą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus savivaldybės ar apylinkės referendumo komisijos būstinei ar balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu naudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po referendumo Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės administracijos.

Už Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka organizuojamą rinkėjų pavėžėjimą į referendumo apylinkes balsuoti apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

Tuo atveju, jei referendumas vyksta ne vieną dieną, šiame Įstatyme nustatyti terminai iki balsavimo referendume dienos skaičiuojami iki balsavimo referendume pirmosios dienos.

Tuo atveju, jei referendumas vyksta ne vieną dieną, šiame Įstatyme nustatyti terminai po balsavimo referendume dienos skaičiuojami po balsavimo referendume paskutinės dienos.

Balsuoti namuose gali tik šie piliečiai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi piliečiai, sukakę 70 metų ir vyresni piliečiai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti balsavimo referendume dieną į referendumo apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos piliečio prašymą balsuoti namuose. Namuose balsuojančių piliečių sąrašus sudarančios ir tikslinančios referendumo komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų referendumo komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių piliečių sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.

Balsuoti iš anksto gali piliečiai, kurie balsavimo referendume dieną negali atvykti balsuoti į referendumo apylinkę. Piliečių balsavimą iš anksto organizuoja miesto, rajono referendumo komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki balsavimo referendume dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra to miesto, rajono savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Referendumo biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto miesto, rajono referendumo komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du miesto, rajono referendumo komisijos ar apylinkių referendumo komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri miesto, rajono referendumo komisijos pirmininkas ar jo pavedimu miesto, rajono referendumo komisijos narys.

Piliečių prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių referendumo komisijoms. Piliečių, gyvenančių konkrečios referendumo apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo pažymėjimus ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki balsavimo referendume dienos. Piliečių, kurie laikinai apsistojo konkrečios referendumo apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki balsavimo referendume dienos. Pilietis, kuris dėl fizinių trūkumų pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės referendumo komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie piliečio prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.

Į referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių piliečių sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki balsavimo referendume dienos sudaro ir tvirtina apylinkės referendumo komisija. Piliečių, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios referendumo apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos referendumo apylinkės rinkėjų sąrašus ir juos tikslinant į šios referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį iki balsavimo referendume dienos sudaro ir tvirtina miesto, rajono referendumo komisija.

Balsavimo paštu vokus ir referendumo biuletenį piliečiams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių referendumo apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios referendumo apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki balsavimo referendume dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės referendumo komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir referendumo biuletenius piliečiams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių miesto, rajono rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į referendumo apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki balsavimo referendume dienos į namus pristato ne mažiau kaip du miesto, rajono referendumo komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės referendumo komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti referendumo stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti referendumą bet kurioje referendumo apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai perduodami paštui, o šis juos perduoda referendumo apylinkėms kartu su paštu balsavusių piliečių referendumo dokumentais. Piliečių, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus referendumo biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios referendumo komisijos, o pasibaigus balsavimui referendume, kartu su kitais referendumo dokumentais perduoda atitinkamai miesto, rajono referendumo komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Konkretų referendumo komisijos narių atvykimo į namus pas piliečius grafiką tvirtina apylinkės ar miesto, rajono referendumo komisijos pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį iki balsavimo referendume dienos 12 valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (miesto, rajono) referendumo komisijos skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius piliečius kartu gali tik skirtingų politinių partijų pasiūlyti referendumo komisijos nariai ir referendumo stebėtojai.

Balsavimui namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio Įstatymo 54 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.

Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu referendumo biuleteniu) pilietis įteikia apylinkės (miesto, rajono) referendumo komisijos nariui. Šis, gavęs piliečio įteiktą voką, išduoda piliečiui šio voko priėmimo kvitą.

Daryti poveikį namuose balsuojančio piliečio apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama. Komisijos nariams ir referendumo stebėtojams draudžiama už pilietį atlikti šio Įstatymo 54 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš piliečio neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Piliečiams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems asmenims.

Tuo atveju, kai referendumas vykdomas tą pačią dieną su Seimo rinkimais arba su Respublikos Prezidento rinkimais, arba su savivaldybių tarybų rinkimais, arba su rinkimais į Europos Parlamentą, Vyriausioji rinkimų komisija sudaro šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytas komisijas ir paveda vykdyti atitinkamo įstatymo nustatytas funkcijas.

Referendumui ir rinkimams organizuoti ir vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju sudaromas rinkėjų sąrašas, turintis atskiras skiltis, kad būtų užtikrinta rinkėjų teisė dalyvauti ir balsuoti atskirai dėl referendumui pateikto sprendimo ir rinkimuose. Rinkėjui įteikiamas ir balsuojant naudojamas vienas rinkėjo pažymėjimas arba rinkėjo kortelė; rinkėjo kortelėje ar rinkėjo pažymėjime nurodoma informacija apie tą pačią dieną vykstančius referendumą ir rinkimus bei rinkėjų teisę juose dalyvauti.

Tuo atveju, kai referendumas vykdomas praėjus ne daugiau kaip 45 dienoms po Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų, savivaldybių tarybų rinkimų arba rinkimų į Europos Parlamentą:

Referendumu priimto įstatymo, kito akto ar sprendimo priėmimo diena yra laikoma balsavimo referendume diena. Tuo atveju, kai referendumas vyksta ne vieną dieną, referendumu priimto įstatymo, kito akto ar sprendimo priėmimo diena yra laikoma paskutinė balsavimo referendume diena.

Informacija apie vykstantį referendumą, jo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui, atvykusių balsuoti referendume piliečių skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant referendume, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už arba prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą, nelaikoma referendumo agitacija.

Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose, įstaigose, organizacijose ar organuose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant referendumo agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti referendumo rezultatus. Valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar kitiems išskirtines referendumo agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto protokolo Nr. 7 „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ (OL 2016 C 202, p. 266).

Asmenys, pažeidę šio straipsnio 8 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.