Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinio proceso kodeksas

Turto arešto aktas ir turto aprašas nesiunčiami turto arešto aktų registro tvarkytojui, jeigu areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai) šio Kodekso nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti, taip pat jeigu areštuojami asmeniniams ir namų ūkio poreikiams naudojami mažaverčiai daiktai.

Antstolis, pakeitęs turto arešto aktą ar panaikinęs turto areštą, taip pat šio Kodekso nustatyta tvarka realizavęs areštuotą turtą, nedelsdamas apie tai praneša turto arešto aktų registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų ir kitokio turto.

Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis.

Kitų institucijų ar pareigūnų, turinčių teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), pateikiamuose nurodymuose turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo arba priverstinio lėšų nurašymo pagrindas ir piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis. Institucija ar pareigūnas, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), privalo pranešti skolininkui apie dėl jo piniginių lėšų priimtą sprendimą.

Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą gavusios šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus antstolio, kitų institucijų ar pareigūno nurodymus, Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojo nustatyta tvarka per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia šiems nurodymams įvykdyti reikalingus duomenis, nurodytus Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatuose.

Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie skolininko piniginių lėšų areštą (areštus) Baudžiamojo proceso kodekso ar Civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti galimą šių lėšų konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, civilinį turto konfiskavimą ar nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas sustabdomi ir nevykdomi tiek, kokio dydžio piniginių lėšų suma yra areštuota. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje iš Turto arešto aktų registro gavus antstolio nurodymą areštuoti skolininko pinigines lėšas, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas vykdomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka laikantis šio Kodekso 626 straipsnio 3 dalyje ir 754 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie piniginių lėšų areštą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, ar areštą (areštus) pagal teismo nutartį (nutartis) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko lėšoms su nurodytu reikalavimų patenkinimo eiliškumu arba duomenis apie tai, kad nurodymą pateikia antstolis, institucija ar pareigūnas, turintys teisę areštuoti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdomi pateikti tos pačios ir (ar) pirmesnės eilės nurodymai šio Kodekso 626 straipsnio 3 dalyje ir 754 straipsnyje nustatyta tvarka.

Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos, viršijančios pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą.

Nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, pareigūnas ar institucija, nustatę, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui.

Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidos apmokamos iš skolininkų piniginių lėšų. Tam skolininkai šios sistemos tvarkytojui moka nustatyto dydžio Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo mokestį, kurį be atskiro skolininko nurodymo pagal sistemos tvarkytojo pateiktą nurodymą nurašo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga. Mokesčio dydį ir nurašymo, grąžinimo tvarką nustato Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojas. Antstolis, kita institucija ar pareigūnas, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), neatlygina Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidų, išskyrus atvejus, kai lėšos buvo nurašytos dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų.

Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tvarkytojas gauna iš Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose.

Jeigu kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga, kurioje atidaryta skolininko sąskaita (sąskaitos), nėra prisijungusi prie Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos arba skolininko sąskaitos (sąskaitų) numeris (numeriai) yra ne IBAN formatu, antstolis, institucija ar pareigūnas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus nurodymus pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai, kuri mutatis mutandis atlieka šio straipsnio 6 dalyje Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai priskirtus veiksmus.

Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai.

Prieš pradedant realizuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus.

Areštuoti produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas tuojau pat paimami ir perduodami realizuoti prekybos įmonei. Nesant galimybės šio turto realizuoti per prekybos įmonę, jis gali būti parduodamas antstolio patvarkyme nustatytu kitu būdu.

Sumos, kurias gauna įmonės, pardavusios perduotą joms skolininko turtą, atskaičius realizavimo išlaidas, per tris darbo dienas nuo pardavimo dienos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.

Gyvuliai ir paukščiai, taip pat kiti gyvūnai, jeigu skolininkas ar asmuo, kuriam jie pavedami saugoti, negali ar atsisako juos prižiūrėti, realizuojami antstolio patvarkymu už kiek galima didesnę kainą.

Jeigu vykdant išieškojimą dalyvauja keli išieškotojai, neparduotą iš varžytynių turtą pirmiausia siūloma pasiimti šio Kodekso 754 straipsnyje nustatytos pirmesnės eilės išieškotojams, laikantis proporcingumo principo ir eilės.

Jeigu pirmesnės eilės išieškotojai nesutinka pasiimti turto, jį siūloma paimti paskesnės eilės išieškotojams, laikantis proporcingumo principo ir eilės.

Išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Šį turto perdavimo išieškotojui aktą antstolis surašo praėjus dvidešimt dienų nuo išieškotojo sutikimo paimti turtą gavimo antstolio kontoroje dienos, o tais atvejais, kai išieškotojas privalo sumokėti jam perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą, – praėjus dvidešimt dienų nuo visos skirtumo sumos sumokėjimo.

Jeigu yra kitų išieškotojų, turtas pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra išieškotojui perduodamas po to, kai jis antstoliui sumoka pradinės parduodamo turto kainos ir apskaičiuotos jam tenkančios lėšų sumos skirtumą.

Nuo turto perdavimo išieškotojui akto surašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė. Kai išieškotojui perduodamas nekilnojamasis turtas, turto perdavimo išieškotojui aktas elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

Skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.

Jeigu skolininko pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje į turtą parduodančio antstolio depozitinę sąskaitą sumoka 10 procentų šio straipsnio 2 dalyje nurodytos turto pardavimo kainos, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas.

Skolininko pasiūlytas pirkėjas visą kainą už perkamą turtą privalo sumokėti per šio Kodekso 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo skolininko pasiūlyto pirkėjo sutikimo pirkti areštuotą turtą pateikimo antstoliui dienos. Skolininko pasiūlyto pirkėjo rašytiniu prašymu antstolis patvarkymu sumokėjimo už perkamą turtą terminą gali pratęsti šio Kodekso 716 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Skolininko pasiūlytas pirkėjas, kuris areštuotą nekilnojamąjį turtą pageidauja pirkti skolintomis lėšomis, turtą parduodančiam antstoliui turi pateikti rašytinį prašymą išduoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pažymą, patvirtinančią teisę pirkti šį areštuotą turtą. Šią pažymą antstolis išduoda ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo rašytinio prašymo gavimo dienos.

Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Šį turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą antstolis surašo praėjus dvidešimt dienų nuo visos kainos už parduotą turtą sumokėjimo. Kai skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas nekilnojamasis turtas, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Nuo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė.

Jeigu per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nesumokama visa kaina už perkamą turtą, skolininko pasiūlytas pirkėjas netenka teisės pirkti turtą ir jo sumokėti 10 procentų turto pardavimo kainos šio Kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka skiriami skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.

Apie varžytynes antstolis paskelbia specialiame interneto tinklalapyje.

Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto.

Skolininkas ir išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų.

Pranešimas apie skelbiamas varžytynes registruotąja pašto siunta siunčiamas skolininkui.

Norintys dalyvauti varžytynėse asmenys privalo:

Asmuo varžytynių dalyviu įregistruojamas, jeigu yra įvykdytos visos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Varžytynių dalyvio nurodyti asmens duomenys negali būti atskleisti nei antstoliui, nei kitiems varžytynių dalyviams, nei tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą varžytynių depozitinę sąskaitą savo vardu atidaro ir administruoja Antstolių informacinės sistemos tvarkytojas.

Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytynių dalyvio mokestis šio Kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.

Jeigu paaiškėja, kad varžytynių dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, jo sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis panaudojamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis, kuris neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, sumokėjo ne visą kainą už varžytynėse nupirktą turtą, jo sumokėta suma pereina valstybės nuosavybėn.

Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis, kuris neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, sumokėjo visą kainą už varžytynėse nupirktą turtą, visos sumokėtos sumos panaudojamos šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o turtas pereina valstybės nuosavybėn.

Varžytynes organizuoja antstolis.

Varžytynės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje, kurį administruoja Antstolių informacinės sistemos tvarkytojas. Už varžytynių paskelbimą ir vykdymą Antstolių informacinės sistemos tvarkytojui mokamas atlyginimas, kurio dydį nustato Antstolių informacinės sistemos valdytojas. Šio atlyginimo, kaip šio Kodekso 609 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų vykdymo išlaidų, mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo devintos valandos nulis minučių iki keturioliktos valandos nulis minučių. Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentas.

Varžytynės baigiamos:

Varžytynės baigiamos jų pabaigos dienos tą pačią valandą ir minutę, kurią jos buvo paskelbtos.

Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nustatytas varžytynių pabaigos laikas sueina poilsio ar švenčių dieną, varžytynės baigiamos artimiausią darbo dieną.

Jeigu iki šio straipsnio 5 dalyje nustatyto varžytynių pabaigos laiko yra gautas bent vienas kainos pasiūlymas, varžytynės pratęsiamos papildomas penkias minutes nulį sekundžių ir per šį pratęstą papildomą laiką varžytynių dalyviai gali siūlyti kainą už parduodamą turtą. Po kiekvieno per pratęstą papildomą penkių minučių nulio sekundžių laiką gauto kainos pasiūlymo varžytynės pakartotinai pratęsiamos penkias minutes nulį sekundžių; šis laikas pradedamas skaičiuoti nuo kainos pasiūlymo gavimo momento. Pratęstos varžytynės baigiamos, jeigu per penkias minutes nulį sekundžių po paskutinio kainos pasiūlymo negaunamas kitas kainos pasiūlymas.

Varžytynės vyksta didinant kainą už varžytynėse parduodamą turtą. Kainą varžytynių dalyvis gali didinti automatiniu arba neautomatiniu būdu.

Kainą didinant neautomatiniu būdu, varžytynių dalyvis už parduodamą turtą pasiūlo kainą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą. Kiti varžytynių dalyviai už parduodamą turtą gali siūlyti tik didesnę kainą, tačiau kiekvienas kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 0,5 procento pradinės turto pardavimo kainos, jeigu ji yra mažesnė negu penkiolika tūkstančių eurų, ne mažiau kaip 0,3 procento – jeigu pradinė turto pardavimo kaina yra nuo penkiolikos tūkstančių eurų iki trisdešimt tūkstančių eurų, ir ne mažiau kaip 0,1 procento – jeigu pradinė turto pardavimo kaina viršija trisdešimt tūkstančių eurų. Varžytynių metu rodoma didžiausia tuo metu už parduodamą turtą pasiūlyta kaina. Kaina nurodoma eurais be euro centų.

Kainą didinant automatiniu būdu, varžytynių dalyvis nurodo siūlomą pradinę kainą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą, didžiausią siūlomą kainą ir kainos didinimo automatiniu būdu intervalą, kuris negali būti mažesnis už šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kainos didinimo intervalus. Didžiausia siūloma kaina negali būti žinoma nei varžytynes organizavusiam antstoliui, nei kitiems varžytynių dalyviams ar tretiesiems asmenims. Kainą didinant automatiniu būdu, rodoma varžytynių dalyvio siūloma pradinė kaina, kuri išlieka iki to momento, kol kitas varžytynių dalyvis pasiūlo didesnę kainą. Kitam varžytynių dalyviui pasiūlius didesnę kainą, automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio siūloma kaina automatiškai padidinama varžytynių dalyvio nustatytu intervalu, kol kito varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina viršys automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio nurodytą didžiausią siūlomą kainą. Jeigu kitam varžytynių dalyviui pasiūlius didesnę kainą ir automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio siūlomą kainą automatiškai padidinus varžytynių dalyvio nustatytu intervalu būtų gauta kaina, viršijanti automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio nurodytą didžiausią kainą, automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio siūloma kaina automatiškai padidinama mažesniu nei jo nustatytu kainos didinimo intervalu iki šio varžytynių dalyvio nurodytos didžiausios siūlomos kainos.

Jeigu varžytynių dalyvis, kainą didinantis neautomatiniu būdu, pasiūlo tokią pat kainą, kurią kitas varžytynių dalyvis, kainą didinantis automatiniu būdu, anksčiau yra nurodęs kaip didžiausią siūlomą kainą, rodoma anksčiau automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio didžiausia siūloma kaina, kuri tampa tuo metu už parduodamą turtą siūloma kaina. Šią kainą kiti varžytynių dalyviai gali didinti neautomatiniu būdu pasiūlydami didesnę kainą arba automatiniu būdu nurodydami didesnę didžiausią siūlomą kainą. Šioje dalyje nustatyta tvarka taikoma ir tais atvejais, kai automatiniu būdu kainą didinantis varžytynių dalyvis pasiūlo tokią pat didžiausią siūlomą kainą, kokią kitas varžytynių dalyvis, kainą didinantis automatiniu būdu, anksčiau yra nurodęs kaip didžiausią siūlomą kainą.

Iki varžytynių pabaigos bet kuris varžytynių dalyvis gali nustatyti automatinį kainos didinimą arba padidinti ar sumažinti anksčiau automatiniu būdu nustatytą didžiausią siūlomą kainą. Varžytynių dalyvis, kurio pasiūlyta kaina vykstant varžytynėms yra didžiausia, anksčiau automatiniu būdu nustatytos didžiausios siūlomos kainos negali sumažinti daugiau, negu tuo metu rodoma jo pasiūlyta kaina.

Varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina.

Pasibaigus varžytynėms, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiama, už kokią kainą turtas parduotas. Varžytynes organizavusiam antstoliui ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamas pranešimas, kuriame nurodomi šio Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio duomenys, ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedamas varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis. Varžytynes laimėjusiam varžytynių dalyviui šioje dalyje nustatyta tvarka išsiunčiamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pranešimas apie laimėtas varžytynes. Varžytynių nelaimėjusiems varžytynių dalyviams jų sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis, atskaičius mokesčius už kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų paslaugas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas į šio Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose esančias sąskaitas.

Varžytynių laimėtojas, kuris už varžytynėse parduotą nekilnojamąjį turtą pageidauja atsiskaityti skolintomis lėšomis, varžytynes organizavusiam antstoliui turi pateikti rašytinį prašymą išduoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pažymą, patvirtinančią teisę pirkti šį areštuotą turtą. Šią pažymą antstolis išduoda ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo rašytinio prašymo gavimo dienos.

Varžytynių dalyviai yra asmenys, užsiregistravę dalyvauti konkrečiose varžytynėse.

Varžytynėse neturi teisės dalyvauti antstolis, organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir šioje dalyje išvardytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai (sugyventiniai).

Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes.

Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia pakartotines varžytynes.

Pakartotinės varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.

Antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Šiame akte nurodoma:

Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Kai iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas, turto pardavimo iš varžytynių aktas elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Šio Kodekso 694 straipsnyje nustatytą turtą perdavus realizuoti per prekybos įmonę komiso pagrindais, nustatoma pradinė realizuojamo turto kaina – aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto kainos.

Sumos, kurias gauna įmonės, pardavusios perduotą joms skolininko turtą, atskaičius komisinį atlyginimą, per tris darbo dienas nuo pardavimo dienos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.

Skolininko turtą, neparduotą per vieną mėnesį nuo jo perdavimo prekybos organizacijai dienos, išieškotojas gali pasiimti už pardavimo kainą. Jeigu išieškotojas atsisako šio turto, jis perkainojamas.

Turtą patvarkymu perkainoja antstolis. Turtą perkainojant, dalyvauja prekybos organizacijos atstovas. Apie perkainojimo laiką ir vietą prieš tris darbo dienas raštu pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo atlikti perkainojimą. Šiuo atveju išieškotojui ir skolininkui registruotąja pašto siunta išsiunčiamas patvarkymo nuorašas.

Perkainojamo turto pardavimo kaina nustatoma dvidešimčia procentų mažesnė už pradinę pardavimo kainą.

Jeigu yra keli išieškotojai, neparduotas turtas jiems perduodamas laikantis šio Kodekso 701 straipsnyje nustatytos eilės.

Jeigu turtas neparduotas per du mėnesius nuo jo perkainojimo dienos, išieškotojas turi teisę pasiimti tą turtą už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą kainą. Jeigu išieškotojas atsisako paimti tą turtą, antstolis turto realizavimą pradeda iš naujo.

Neteko galios nuo 2024-04-01

Neteko galios nuo 2024-04-01

Neteko galios nuo 2024-04-01

Vertybinius popierius, neparduotus per vieną mėnesį nuo jų realizavimo pradžios Vertybinių popierių biržoje, antstolis pasiūlo išieškotojui pasiimti už kainą, nustatytą pagal paskutinio mėnesio iki realizavimo pradžios vidutinį prekybos šiais vertybiniais popieriais centrinėje rinkoje kursą, laikantis šio Kodekso 701 straipsnyje nustatytos eilės.

Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 720 straipsnyje nustatyta tvarka jam perduodamus vertybinius popierius arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamus vertybinius popierius ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamų vertybinių popierių kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, vertybinių popierių realizavimas pratęsiamas dar du mėnesius. Šiuo atveju parduodamų vertybinių popierių pardavimo kaina nustatoma dvidešimčia procentų mažesnė už pradinę pardavimo kainą.

Nerealizavus vertybinių popierių per šio Kodekso 730 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, antstolis pasiūlo išieškotojui juos pasiimti už toje dalyje nustatytą kainą.

Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 720 straipsnyje nustatyta tvarka jam perduodamus vertybinius popierius arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamus vertybinius popierius ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamų vertybinių popierių kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, antstolis vertybinių popierių realizavimą pradeda iš naujo.

Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas.

Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.

Kai yra išlaikymo periodinėmis išmokomis skola, patvarkyme dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo taip pat nurodoma skolos suma. Šiuo atveju iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų pirmiausia atskaitomos periodinės išmokos. Jeigu šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotų išskaitų suma didesnė už periodinių išmokų sumą, šių sumų skirtumas skiriamas periodinių išmokų skolai padengti.

Išlaikymo periodinėmis išmokomis, jeigu jų suma nenustatyta, skolos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolininko faktiškai gautą darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojama skola. Jeigu skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo arba skolos apskaičiavimo metu nėra duomenų apie tuo laikotarpiu skolininko gautą darbo užmokestį, skola skaičiuojama pagal išieškojimo vykdymo metu gaunamo darbo užmokesčio dydį, jeigu jis didesnis negu viena MMA per mėnesį. Jeigu skolos išieškojimo metu gaunamas darbo užmokestis mažesnis negu viena MMA, skola skaičiuojama imant pagrindu vienos MMA dydžio darbo užmokestį. Kai skolininkas ar išieškotojas pateikia duomenis apie skolininko faktinį darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojama skola, antstolis perskaičiuoja skolos dydį.

Patvarkymo kopijos išsiunčiamos išieškotojui ir skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta nežinoma, išskaitytos pinigų sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Išieškotos pinigų sumos šioje sąskaitoje saugomos trejus metus. Jeigu per šį laikotarpį išieškotojo buvimo vieta neišaiškėjo, antstolio patvarkymu išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą nutraukiamas, išieškotos sumos grąžinamos skolininkui, o vykdomasis dokumentas grąžinamas šio Kodekso 631 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Kol visiškai padengiamos išieškomos sumos, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies:

Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

Nutraukus darbo sutartį su skolininku arba pasibaigus periodinėms išmokoms, asmuo, kuriam buvo pateiktas patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, per tris darbo dienas nuo visiško atsiskaitymo su skolininku praneša patvarkymą pateikusiam antstoliui, nurodydamas šiuos atliktų mokėjimų duomenis: įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimą, adresą, kiekvienos išskaitos datą, dydį, bendrą išskaitų sumą.

Nebaigęs vykdyti patvarkymo, darbdavys antstoliui turi nurodyti naują skolininko darbo vietą, jeigu ji yra žinoma, ir jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Apie patvarkymo visišką įvykdymą darbdavys raštu praneša patvarkymą pateikusiam antstoliui.

Įmonėse, įstaigose ir organizacijose turi būti tvarkoma vykdomų antstolio patvarkymų apskaitos knyga.

Vykdomų antstolio patvarkymų apskaitos knyga saugoma laikantis buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos.

Vykdomų antstolio patvarkymų apskaitos knygos tvarkymo taisykles nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

Asmuo, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, per tris darbo dienas turi pranešti antstoliui apie darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat apie papildomą uždarbį.

Be svarbių priežasčių nepranešusiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kaltiems asmenims bei skolininkui antstolio ar išieškotojo pareiškimu teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą.

Asmuo, pageidaujantis savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, turi teisę pateikti darbdaviui arba asmeniui, kuris moka pensiją, stipendiją, pašalpą ar kitokias išmokas, rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam asmeniui. Darbdavys arba išmokas išmokantis asmuo pagal tokį prašymą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Savo prašymą dėl išskaitymo darbuotojas gali bet kada atšaukti. Šioje dalyje nurodyta išieškojimo tvarka netaikoma, jeigu iš skolininko darbo užmokesčio jau yra išskaitoma pagal kitus vykdomuosius dokumentus.

Jeigu asmuo, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, šių išmokų nemoka ir nedirba arba išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti šio Kodekso 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą.

Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas. Jeigu yra šio Kodekso ir Civilinio kodekso nuostatų prieštaravimų, taikomos Civilinio kodekso nuostatos.

Jeigu išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto ir įkaito davėjas nėra skolininkas, tai toks įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas.

Priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems viešame registre nurodytiems kreditoriams. Šiame raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį. Raginimo turiniui ir įteikimui mutatis mutandis taikomos šio Kodekso XLVI skyriaus normos.

Išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą šio Kodekso XLVIII skyriaus nustatyta tvarka.

Jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka. Hipotekos ar įkeitimo kreditoriaus prašymu skolininko pasiūlytam pirkėjui ar varžytynėse pardavęs įkeistą turtą ir surašęs turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimo iš varžytynių aktą arba įkeistą turtą perdavęs hipotekos ar įkeitimo kreditoriui ir surašęs neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui aktą, antstolis nedelsdamas apie tai praneša viešam registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Kai išieškoma pagal įmonės hipotekos sandorį, vykdomąjį įrašą priėmęs vykdyti antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro hipotekos objektu esančios įmonės turto aprašą ir priima patvarkymą paskirti hipotekos kreditorių arba kreditoriaus sutikimu kitą asmenį įmonės turto administratoriumi. Šiuo atveju įkeistos įmonės valdymo organai iš administruojamo įmonės turto gaunamas pajamas perveda į antstolio depozitinę sąskaitą, iš kurios lėšos paskirstomos hipotekos kreditoriams atsižvelgiant į jų reikalavimų tenkinimo eilę.

Kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėtas bankroto ar restruktūrizavimo procesas, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių reikalavimai tenkinami atitinkamai Juridinių asmenų nemokumo įstatymo ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatyme nustatytas sąlygas dėl užtikrinamojo turto valdymo, disponavimo juo, specialiųjų kreditorių ir investuotojų teisių į užtikrinamąjį turtą.

Išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto.

Savo sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, hipotekos ar įkeitimo kreditorius pateikia raštu. Davęs tokį sutikimą, hipotekos ar įkeitimo kreditorius netenka teisės reikalauti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto perduodant šį turtą jam administruoti ar vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto Civilinio kodekso 4.219 ir 4.220 straipsniuose nustatyta tvarka.

Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima.

Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius sutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, išieškojimas iš tokio turto vykdomas šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka.

Daikto sulaikymo teisė pasibaigia nukreipus išieškojimą į sulaikytą daiktą.

Išieškojimas iš daikto sulaikymo teise sulaikyto skolininko daikto vykdomas šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka.

Išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui.

Reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytame patvarkyme, be šio Kodekso 613 straipsnyje nurodytų reikalavimų, antstolis nurodo skolininkui, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o prievolės skolininkui nurodo prievolę įvykdyti antstoliui. Jeigu reikalavimų teisės yra susijusios su piniginėmis išmokomis, iš šių išmokų išieškoma Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Antstolis turi teisę įpareigoti prievolės skolininką per nustatytą terminą pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui, iš kurio vykdomas išieškojimas ar į kurio turtines teises kiti asmenys reiškia pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra išieškoma iš turtinių teisių.

Šio Kodekso 749 straipsnio 1 dalyje nurodytas patvarkymas prievolės skolininkui įteikiamas registruotąja pašto siunta, o skolininkui – šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apie turtinių teisių, kurių įgyvendinimas yra užtikrintas, areštą pranešama ir prievolę užtikrinusiam asmeniui.

Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo išlaidoms ir visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka:

Paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai.

Jeigu skolininko turtas konfiskuojamas Administracinių nusižengimų kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ar Civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka, išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto draudžiama.

Jeigu antstoliui vykdyti pateiktas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, šią sumą antstolis išieško atsižvelgdamas į šio Kodekso 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę.

Iš areštuoto nekilnojamojo turto gaunamos pajamos paskirstomos tokia tvarka:

Likusios pajamos skiriamos skolininko įsiskolinimui padengti šio Kodekso 753, 754 ir 755 straipsniuose nustatyta tvarka.

Jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).

Atsakovas taip pat turi teisę reikalauti, kad išieškotojas atlygintų nuostolius, padarytus skubiai vykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu.

Jeigu grąžinti turto negalima, teismas savo sprendime, nutartyje numato, kad turi būti atlyginta šio turto vertė, o kai turtas realizuotas, – suma, gauta jį realizavus.

Teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą.

Jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo. Pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Šis pareiškimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiesiems byloje asmenims. Dalyvaujančiųjų byloje asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti tą klausimą.

Dėl teismo nutarties įvykdymo atgręžimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas.

Jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal šio Kodekso 760 ir 761 straipsnių nuostatas.

Apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais.

Apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų.

Pagal teismo sprendimą į gyvenamąsias patalpas turi būti įkeldinami tik tie asmenys, kurie nurodyti vykdomajame rašte.

Apie įkeldinimo laiką prieš penkias darbo dienas registruotąja pašto siunta pranešama skolininkui ir išieškotojui. Įkeldinama paprastai jiems dalyvaujant.

Jeigu skolininkas slepiasi arba nevykdo antstolio reikalavimo įleisti išieškotoją į patalpą, antstolis išieškotoją įkeldina priverstine tvarka, dalyvaujant policijos pareigūnui.

Apie priverstinį įkeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos įkeldinimo protokolą.

Sankcija dėl iškeldinimo įvykdoma per septynias dienas nuo jos įteikimo iš gyvenamosios patalpos iškeldinamiems asmenims dienos. Iškeldinamieji asmenys paraginami, jeigu yra galimybė, išsikelti nedelsiant. Neatidėliotinais atvejais iškeldinama nedelsiant.

Sankciją dėl iškeldinimo vykdo namo, iš kurio iškeldinama, buvimo vietos antstolis pagal šio Kodekso nuostatas.

Jeigu iškeldinamieji asmenys atsisako įleisti antstolį į gyvenamąją patalpą, kurią jie yra užėmę, kitokiais veiksmais trukdo iškeldinti, iškeldinama padedant policijai.

Jeigu yra pateisinamų priežasčių, teismas, davęs sankciją iškeldinti prokuroras, taip pat aukštesnysis prokuroras pagal suinteresuotų asmenų ar antstolio pareiškimą turi teisę atidėti iškeldinimą.

Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles.

Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

Jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo ar privalomojo nurodymo neįvykdymo paaiškėja, kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui ar privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko.

Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui.

Dėl nutarčių šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.

Šiame skyriuje nurodyta sprendimų vykdymo tvarka taikoma tik sprendžiant su užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymu susijusius klausimus.

Užsienio teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

Kitos valstybės fiziniams ir juridiniams asmenims taikomos tokios pačios atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jų sumažinimo, atidėjimo bei mokėjimo išdėstymo sąlygos kaip ir Lietuvos Respublikos asmenims.

Asmenys be pilietybės, turintys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turi tokias pat teises kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą.

Nereikalauja pripažinimo įsiteisėję užsienio teismų sprendimai dėl neturtinių ginčų tarp ne Lietuvos Respublikos piliečių, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas yra santuokos sudarymo arba kitokio civilinės būklės akto registravimo pagrindas ar kitokių teisių registravimo viešame registre pagrindas.

Įsiteisėjusio užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindais Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai keičiami ir atnaujinami netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Suinteresuoti asmenys per vienus metus nuo sužinojimo apie tokį civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą ar atnaujinimą gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą šio Kodekso 810, 811 ir 812 straipsnių nustatyta tvarka ir pagrindais su prašymu pripažinti užsienio teismo sprendimo pagrindu padarytą įrašą negaliojančiu.

Šio Kodekso nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo mutatis mutandis taikomos kitų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) pripažinti.

Jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai.

Jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Šios pasekmės šaliai turi būti išaiškintos pirmojo įteikimo metu. Šaliai taip pat turi būti išaiškinta pareiga pateikti atsiliepimą dėl pareikšto ieškinio ir šio atsiliepimo nepateikimo pasekmės, taip pat turi būti išaiškinta, kas gali būti įgaliotu asmeniu.

Išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Vyriausybės nustatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.

Išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Vyriausybė.

Tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Šalies prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas išsprendžia rezoliucija rašytinio proceso tvarka.

Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo įgyvendinti šioje dalyje nurodytą pareigą dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Atstovas, kuris pasibaigus atstovavimo santykiams dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus.

Šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Prašanti paskirti kuratorių šalis privalo įrodyti šioje dalyje numatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti kuratorių. Kuratoriumi gali būti paskirtas tik fizinis asmuo ir tik jo sutikimu. Fizinio asmens kuratoriumi, kai yra galimybė, skiriamas šio fizinio asmens giminaitis arba sutuoktinis. Jeigu tokios galimybės nėra, fizinio asmens kuratoriumi skiriamas advokatas. Teismo nutartis paskirti kuratorių gali būti priimama rašytinio proceso tvarka. Kuratoriaus įgaliojimai pasibaigia išnykus aplinkybėms, kurių pagrindu buvo paskirtas kuratorius, ar paskyrus šalies atstovą pagal įstatymą. Kuratorius turi jo atstovaujamos šalies procesines teises ir pareigas.

Apie kuratoriaus paskyrimą, išskyrus atvejus, kai kuratorius paskiriamas šaliai, neturinčiai civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą, teismas viešai paskelbia specialiame interneto tinklalapyje, taip pat, kai yra galimybė, praneša suinteresuotiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

Kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Atstovavimo išlaidas apmoka šalis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas. Šalis, kuri prašo paskirti kuratorių, jo atstovavimo išlaidas sumoka iš anksto. Fizinių asmenų kuratorių pareigas atliekantiems giminaičiams ir sutuoktiniams atlyginimas už atstovavimą nemokamas.

Kuratoriumi negali būti skiriamas asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jeigu šis suinteresuotumas yra priešingas atstovaujamosios šalies interesams. Kuratorius savo pareigas privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir rūpestingai.

Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą, kuriame turi būti nurodoma:

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Jeigu pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento, teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui. Šioje dalyje nurodytos nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti:

Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.